11 klaipėdiečių kreipėsi į savivaldybę, kad būtų atleisti nuo miestui priklausančio socialinio būsto nuomos mokesčio.

Vienas jų – pernai rugpjūčio pabaigoje po bausmės atlikimo iš įkalinimo įstaigos grįžęs asmuo, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumas.

Neįgalus vyras prašo atleisti jį nuo nuomos mokesčio (60 eurų) tik už 2023 m. gruodžio mėnesį. 2023 m. jo pajamas sudarė šalpos neįgalumo pensija ir vienišo asmens išmoka, iš viso 1 237,78 euro per metus (dienai – mažiau nei 3,4 euro).

Vyras iš savivaldybės Socialinės paramos skyriaus gauna paramą labiausiai skurstantiems asmenims, aprūpinimą būtiniausiais drabužiais ir avalyne, kitas pinigines išmokas socialinei atskirčiai mažinti, kompensaciją už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį.

Tarp kitų 10 klaipėdiečių – dalis bedarbių, tarp nuomininkų yra neįgaliųjų, kuriems teikiamos socialinės pagalbos į namus paslaugos, kiti turi šeimas – prašo atleisti nuo socialinio būsto nuomos mokesčio mokėjimo visus šiuos metus.

Jų mėnesio pajamos vienam šeimos nariui pernai siekė kiek daugiau nei po 200 eurų. Todėl, pagal įstatymus, jie turi teisę kreiptis dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio.

Socialiniuose būstuose gyvenantys asmenys dalyvauja Materialinio nepritekliaus mažinimo programoje, jų atžaloms teikiama vaikų dienos socialinė priežiūra.

Iš Socialinės paramos skyriaus šeimos gauna socialines pašalpas, materialinę paramą drabužiams ir avalynei įsigyti, nemokamą vaikų maitinimą ugdymo įstaigose, kitų piniginių išmokų šeimų ir vaikų rėmimui, kompensaciją už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį.

Nuo socialinio būsto nuomos mokesčio atleisti prašo ir šeima, auginanti nepilnametį vaiką, kuriam nustatytas vidutinio lygio neįgalumas.

Šių klaipėdiečių prašymus svarstys miesto politikai. Jei taryba pritars ir socialinio būsto nuomininkus atleis nuo nuomos mokesčio, į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuompinigių sąskaitą per 2024-uosius nebus gauta 7 887 eurai.

„Yra daugybė niuansų. Dabartinė tvarka skatina žmones neturėti didesnių pajamų, nes daugiau uždirbdamas prarasi tą socialinį būstą. Gaunasi taip, kad pagal nutylėjimą žmonės, kurie gauna socialinį būstą, tikisi, kad jis bus jiems visam gyvenimui: registruojasi jame, gimsta vaikai, juos registruoja, jie susituokia“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete šią savaitę kalbėjo viceministras. 

Ministerijos teigimu, dabar vertinama pastaruosius du dešimtmečius taikoma paramos schema bei teisės į ją nustatymo principai, jų poveikis būsto prieinamumui.

Klausimą dėl socialinio būsto dalybų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete kėlė socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Ką darysime su municipalinio – savivaldybių ir socialinio – būsto plėtra? Jo labai stinga. Jo reikia žmonėms, kurie turi mažas pajamas ir gyvena rajonuose ar miesteliuose, kad neišvažiuotų į žiedinius rajonus“, – kalbėjo parlamentaras.

Viceministro teigimu, ministerija pataisas dėl socialinio būsto taisyklių pokyčių į Seimą žada atnešti pavasario sesijoje.

„Siekiama įdiegti duomenimis grįstus ir su kitomis socialinės politikos priemonėmis derančius paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti instrumentus ir teikimo principus. Tai leistų didinti būsto prieinamumą ir spręsti su tuo susijusius iššūkius, ypač atliepiant pažeidžiamiausių visuomenės grupių interesus ir lūkesčius“, – BNS nurodė ministerija.   

Pasak M. Šiurkaus, dabar socialiniame būste gyvena apie 12 tūkst. šeimų, o jo laukia apie 9 tūkstančiai.  

Ministerija koordinuoja Europos Sąjungos investicijomis finansuojamo socialinio būsto fondo plėtrą iki 2030 metų. Šio  fondo plėtrai kartu su savivaldybių indėliu skirta daugiau nei 94 mln. eurų, planuojama jį papildyti 800-1000 būstų, kurie prioriteto tvarka bus skiriami žmonėms su negalia ir daugiavaikėms šeimoms.

Programos įgyvendinimą antradienį VRM pasirašė ministrė Agnė Bilotaitė, Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas bei Centrinės projektų valdymo agentūros atstovai.

„Tam, kad tie pinigai pasiektų mūsų savivaldybes, tikrai reikėjo padaryti nemažą parengiamąjį darbą. Šiandien pasirašyta pirmoji sutartis ir tas skiriamų pinigų įgyvendinimas pradeda vykti realiai, kad mažėtų socialinė atskirtis ir kad pagerintume paslaugų kokybės situaciją savivaldos lygmenyje“, – Eltai teigė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Pasak ministrės, iš viso šiuo metu iš Lietuvos regionams ES skirtų 1,6 mlrd. Eurų suplanuoti yra 58 projektai, arba 37 proc. investicijų.

„Esame išsikėlę tikslą, kad iki šių metų rugsėjo turėtume suplanavę 100 proc. investicijų“, – sakė A. Bilotaitė.

Pasak ministrės, daugiau kaip 60 proc. savivaldybėms tenkančių 1,6 mlrd. eurų bus skiriama socialinės srities paslaugų įgyvendinimui.

Programos lėšų sulauks visos savivaldybės

Dėl to, kur ir kam panaudoti šias ES lėšas sprendžia pačios savivaldybės, pažymi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Lėšos skiriamos įvairioms sritims, ne tik socialinei. Utenos regionas su šios priemonės pagalba, investuojant dalį savivaldybės lėšų, pastatys apie 10 socialinių būstų iki 2027 m. Taip jie uždengs visą dabar esantį socialinių būstų poreikį – apie 311 socialinio būsto vienetų“, – Eltai teigė M. Navickienė.

Tai gali būti ir grupinio gyvenimo namai, taip pat šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų žmonėms su negalia plėtojimas ir daugelis kitų sričių.

Pasak ministrės, investicijos regionams į socialinę sritį gali būti skiriamos ne tik socialiniams būstams, bet ir pagalbai daugiavaikėms šeimoms ar didesniam paslaugų prieinamumui asmenims su negalia.

„Tai gali būti ir grupinio gyvenimo namai, taip pat šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų žmonėms su negalia plėtojimas ir daugelis kitų sričių“, – sakė M. Navickienė.

„Labai svarbu, kad savivaldybės susitartų, kur kokia paslauga yra reikalinga, kad jos nesidubliuotų ar nesikartotų ir kad vienos galėtų būti įgyvendinamos vienoje savivaldybėje, kitos – kitoje“, – pažymėjo ministrė.

Pasak Utenos rajono mero M. Kaukėno, savivaldybėje šiuo metu socialinio būsto iš viso laukia 106 šeimos.

„Šios programos lėšos tikrai padeda spręsti situaciją. Aišku, prisidėsime ir savo lėšomis, kad ta eilė mažėtų“, – Eltai teigė M. Kaukėnas.

„Būstus pirksime arba renovuotuose, arba naujos statybos namuose. Patys būstų neplanuojame statyti. Nebent visiškai nepavyktų pirkti“, – sakė Utenos rajono meras.

Kaip skelbia VRM, regionų plėtros programos įgyvendinimui skiriami 1,6 mlrd. eurų sudaro beveik trečdalį visų Lietuvos gaunamų ES struktūrinių fondų.

Primenama, jog regionų plėtros programa Vyriausybėje buvo patvirtinta 2020 m. rugsėjo 9 d.

Savivaldybės skirtingai sprendžia problemą – dalis perka jau įrengtus būstus, kiti statosi naujus, treti pripažįsta – galimybės suteikti būstą jo prašantiems žmonės itin ribotos dėl ilgai trunkančių statybų planavimo procedūrų, teisės aktuose numatytų reikalavimų pastatų dydžiui.

Ilgiausia eilė – 13 metų

Kaip BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), šalies mastu vidutinė laukimo trukmė trumpėja ir praėjusiais metais siekė 5,74 metų.

Praėjusių metų duomenimis, ilgiausiai socialinio būsto laukia Neringos savivaldybės gyventojai – daugiau nei 13 metų. 

Dvylika metų socialinio būsto laukia Vilniaus miesto, daugiau nei dešimt metų – Klaipėdos miesto ir Vilniaus rajono gyventojai, daugiau nei aštuonerius metus eilėje tenka stovėti Plungės rajono gyventojams.

Trumpiausiai, pasak SADM, eilėje gauti socialinį būstą stovi Ukmergės, Akmenės, Šakių, Biržų rajonų ir Visagino gyventojai – jiems tenka laukti apie dvejus metus.

„Įtakos laukimo trukmei (...) gali turėti asmens teisė vieną kartą atsisakyti jam siūlomo būsto, taip pat galimybė teikiant prašymą išreikšti reikalavimus dėl vietovės, kurioje yra socialinis būstas, ar namo, kuriame yra socialinis būstas, aukšto“, – teigiama BNS perduotame SADM komentare.

2023 metais daugiausiai socialinių būstų buvo trijuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje – 1 284, Kaune – 1 219, Klaipėdoje – 664. Mažiausiai Neringoje – 20, Pagėgiuose – 39, Palangoje – 44.

Laukiantys Vilniuje gali naudotis kompensacija

Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovė Gražina Petrušauskienė BNS teigė, kad preliminariais praėjusių metų duomenimis, Vilniuje socialinio būsto laukė 1 631 asmuo ir šeima.

Pasak jos, nors vilniečiai eilėje stovi vidutiniškai 12 metų, laukiantieji gali naudotis būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija.

„Tačiau tie, kuriems priklauso teisė išsinuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka, jo sulaukia daug greičiau“, – sakė G. Petrušauskienė.

Jos teigimu, eilė susidaro neretai dėl to, kad žmonės atsisako jiems siūlomo socialinio būsto ir toliau laukia eilėje.

„Būna, kad jiems nepatinka rajonas arba aukštas, kuriame yra būstas, ir jie pasirenka laukti kito, kuris jiems patiks labiau, tuo metu naudodamiesi būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija ir nuomodamiesi būstą šeimos poreikius atitinkančiame mikrorajone – arčiau vaikų ugdymo įstaigos, darbovietės, poliklinikos ar panašiai. Taip pat, kai išreiškia pageidavimus nuomai konkrečiame mikrorajone, jiems tenka palaukti, kol atsilaisvina socialinis būstas, atitinkantis jų šeimos poreikius“, – sakė „Vilniaus miesto būsto“ atstovė.

„Socialinio būsto plėtra šiuo metu Vilniuje finansuojama tik tikslinėmis Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, todėl atliepti visų laukiančiųjų asmenų poreikį yra itin sudėtinga“, – pridūrė ji.

Anot G. Petrušauskienės, tikslines lėšas įsigyti socialinį būstą savivaldybė gauna parduodama sau priklausantį turtą.

„O valstybės biudžeto lėšos šiuo metu yra skiriamos tik būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijų mokėjimui“, – pasakojo ji.

„Vilniaus miesto būsto“ atstovės teigimu, šiemet sostinės savivaldybė ketina įsigyti apie 65 socialinius būstus, o iki 2026-ųjų – 200.

Neringoje plėtrą riboja teisinės galimybės

Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė BNS sakė, kad šiuo metu socialinio būsto eilėje laukia dešimt asmenų ir šeimų.

Pasak savivaldybės atstovės, Neringoje fiksuojamas rekordinis šalyje stovėjimo eilėje laikas – 13 metų – nes yra labai ribotos galimybės statyti socialinį būstą, o pirkti jį sudėtinga dėl itin aukštų būsto kainų rinkoje.

„Jų praktiškai nėra, o teritorijų planavimo procedūros sudėtingos ir ilgos. Šiuo metu teritorijų planavimo dokumentai (...) tokio būsto galimybę numato tik Pervalkoje“, – teigė S. Vaišvilaitė.

Anot jos, dar viena galimybė įrengti socialinį būstą atsirado, kuomet Vyriausybė savivaldybei perdavė administracinės paskirties patalpas Juodkrantėje, šiuo metu rengiama dokumentacija, kad šių patalpų paskirtis būtų pakeista į gyvenamąją.

S. Vaišvilaitė pažymi, kad Neringoje labai apribojama ir architektūrinė pastatų išraiška, dėl to socialiniams būstams skirti daugiabučiai yra nedideli ir netipiški kitoms šalies teritorijoms. 

Neringoje nekilnojamojo turto kainos yra vienos didžiausių šalyje, tad socialinių būstų įsigijimas šiandien sunkiai įsivaizduojamas.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais įgyvendintos daugiabučio Preiloje statybos – namas, kaip reikalauja teisės aktai, pasižymi Kuršių nerijai būdinga architektūrine išraiška ir primena senųjų šio krašto žvejų gyvenamąjį namą. Jame įrengti 6 socialiniai būstai.

Pasak jos, namo statyboms finansavimas gautas dar 2016 metais, tačiau dėl teritorijų planavimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrų, projekto įgyvendinimas užtruko kur kas ilgiau nei buvo planuota ir namo statybos pradėtos tik 2022 metais.

Jei kitos savivaldybės socialinius būstus perka, Neringa tokių galimybių nelabai turi.

„Neringoje nekilnojamojo turto kainos yra vienos didžiausių šalyje, tad socialinių būstų įsigijimas šiandien sunkiai įsivaizduojamas“, – sakė S. Vaišvilaitė.

Uostamiestis statys daugiabutį

Nors, SADM duomenimis, Klaipėdoje socialinio būsto eilėje reikia laukti virš dešimt metų, uostamiesčio savivaldybė tikina, kad vidutinė laukimo trukmė – šešeri metai. Anot savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjos Linos Murauskienės, šiuo metu eilėje gauti socialinė būstą laukia 556 asmenys ir šeimos.

Šiemet uostamiestis ketina įsigyti šešis socialinius būstus.

„Poreikis yra didesnis, todėl savivaldybė taip pat planuoja naujo daugiabučio statybą socialinio būsto laukiantiems gyventojams. Naujas 60 butų daugiabutis per artimiausius kelerius metus iškils šiaurinėje miesto dalyje, Tauralaukio gyvenamajame mikrorajone“, – BNS sakė L. Murausienė.

Jos teigimu, šio namo statybai gali būti suteikta ir Europos Sąjungos parama, priklausomai nuo to, kiek jame apsigyvens daugiavaikių šeimų ir žmonių su judėjimo negalia. 

Klaipėda taip pat ketina per artėjančius trejus metus įsigyti 36 butus socialiniam būstui.

„Norint iškart patenkinti visą socialinio būsto poreikį, reikėtų didžiulių lėšų. Kai savivaldybė įsigyja butus socialinio būsto fondui plėsti, vienam butui, priklausomai nuo dydžio, būklės ir vietos tenka išleisti apie 70–80 tūkst. eurų, o šiuo metu eilėje, kaip minėjome, laukia 556 asmenys ir šeimos“, – sakė L. Murauskienė.

Kaip ir Vilniuje, Klaipėdoje sąlygas atitinkantys ir socialinio būsto eilėje stovintys gyventojai naudojasi kompensacija būsto nuomai. Savivaldybės atstovės teigimu, siekiama, kad 2027-aisiais socialinio būsto laukimas sutrumpėtų bent iki 5 metų.

Nors SADM Panevėžio neišskyrė tarp savivaldybių, kur yra ilgiausios eilės laukiančiųjų socialinio būsto, anot savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Rimšienės, gyventojams tenka laukti apie dešimtmetį.

Kaip BNS sakė R. Rimšienė, Panevėžyje šiuo metu yra 255 socialiniai būstai, eilėje laukia 264 šeimos. 

Savivaldybės atstovė teigė, kad Panevėžys planuoja didinti turimų socialinių būstų skaičių, tačiau tikslaus skaičiau įvardinti negalėjo, kol nėra patvirtintas šių metų biudžetas.

Kauno prioritetas – remontuoti susigrąžintus būstus

Kaunas – antras pagal socialinių būstų kiekį miestas šalyje. Kaip BNS sakė Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, šiuo metu socialinio būsto laukia apie 500 kauniečių.

„Šiais metais savivaldybė teiks prioritetą suremontavimui ir išnuomavimui per praeitą laikotarpį iš nuomininkų susigrąžintiems būstams“, – teigė D. Valiukas. 

Kauno miesto savivaldybė ateityje ketina įsigyti daugiau socialinių būstų, tačiau nekonkretizuoja kiek. 

„Be abejo, poreikis įsigyti būstus ateityje išliks“, – sakė Kauno miesto savivaldybės atstovas. 

Anot jo, sunku pasakyti, kiek vidutiniškai kauniečiai laukia socialinio būsto. 

„Tikslas laukti kuo trumpiau, tai yra iki metų“, – sakė D. Valiukas.

Šiaulių miesto savivaldybė šiuo metu turi 347 socialinius būstus, o laukiančiųjų – 459, BNS informavo savivaldybės atstovas Vitalis Lebedis.

Anot jo, šiemet Šiauliai ketina įsigyti tris socialinius būstus, tam taip pat tikimasi pritraukti 2,5 mln. eurų ES lėšų.

„Jei viskas vyks sklandžiai, pirmasis butų pirkimas projekto lėšomis gali būti paskelbtas šių metų rugsėjo mėnesį. Planuojamo projekto įgyvendinimo laikotarpis truktų iki 2028 metų, jo metu planuojama įsigyti penkis vieno kambario butus, tris dviejų kambarių butus ir 23 trijų kambarių butus“, – pasakojo V. Lebedis.

Tikslas laukti kuo trumpiau, tai yra iki metų.

Skiria dešimtkart mažiau lėšų nei ES

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pernai birželį pristatė studiją apie būsto prieinamumą Lietuvoje ir rekomendavo, kaip spręsti būsto problemas šalyje. Organizacijos akiratyje atsidūrė ir socialinis būstas.

Studijoje nurodoma, kad socialinio būsto sektorius Lietuvoje yra labai mažas ir sudaro vos vieną procentą visos šalies būsto rinkos, o valstybės skiriamos lėšos šiai sričiai yra mažos.   

Pasak EBPO, Lietuvoje išlaidos socialiniam būstui sudaro vos dešimtadalį ES vidurkio. Studijoje pažymima Europos Komisijos (EK) kritika Lietuvai, kad šalis neturi strategijos atliepti chronišką socialinio būsto kokybę ir tokių būstų trūkumą.

EBPO rekomenduoja Lietuvai sukurti ilgalaikį finansavimo mechanizmą prieinamam būstui ir socialiniam būstui.

Paklausta, ar Lietuvoje vykdomi pokyčiai, atsižvelgus į EBPO rekomendacijas, SADM teigė, kad socialinis būstas ir jo plėtra yra tik dalis bendros būsto politikos, už kurią pagal savo kompetencijos sritį atsakinga ne viena institucija ir ministerija.

„Šiuo metu renkami papildomi duomenys būsto prieinamumo problematikai pagrįsti, siekiant kartu su suinteresuotomis institucijomis įvertinti poreikį nustatyti ilgalaikes būsto prieinamumo, įskaitant socialinio būsto, vystymo kryptis“, – rašoma ministerijos komentare. 

Kas gali gauti?

Teisę į socialinį būstą turi tie asmenys ir šeimos, kurie yra deklaravę turtą ir pajamas, neturi nuosavo būsto, jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo.

Gyventojai turi būti deklaravę gyvenamą vietą savivaldybėje, kurioje nori gauti socialinį būstą, arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Jie taip pat turi būti deklaravę savo turtą ir pajamas, kurios turi neviršyti įstatyme numatytų ribų.

Socialinis būstas ne eilės tvarka gali būti suteiktas asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, specialių poreikių turintiems senjorams, daugiavaikėms šeimoms, neįgaliesiems. 

Asmenims ir šeimoms, netekusiems būsto dėl force majeure socialinis būstas suteikiamas ne ilgiau nei vieneriems metams. 

„Poreikį dėl socialinio būsto yra išreiškę 16-os butų gyventojai, 12 iš jų savininkai jau yra pateikę prašymus, vyksta būstų apžiūros“, – sakė savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas.

Pasak jo, kiekvieno gyventojo situacija ir poreikiai vertinami individualiai, bus dedamos pastangos į visus juos pagal galimybes atsižvelgti.

Antradienį savivaldybėje planuojamas mero Valdo Benkunsko, vicemerės Simonos Bieliūnės ir atsakingų savivaldybės skyrių vadovų susitikimas su dėl gaisro netekusiais turto asmenimis.

Pasak G. Grubinsko, žmonėms bus atsakomi klausimai tiek dėl pagalbos galimybių, tiek dėl tolesnių veiksmų.

Gaisras daugiabutyje Viršuliškėse po sprogimo kilo praėjusią savaitę, jo metu žuvo du žmonės.

Savivaldybė skelbė, kad be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų apgyvendinti viešbučiuose, likusi dalis apsistojo pas artimuosius. Savivaldybė žadėjo gyventojams be eilės suteikti socialinius būstus arba kompensaciją būsto nuomai.

Šiuo metu dėl įvykusios konstrukcijų griūties ir atjungtų komunikacijų nėra galimybės pastato eksploatuoti.

Prancūziška prabanga

Kai 2009 m. Ali Bongo tapo savo tėvo, Gaboną valdžiusio 42 metus, įpėdiniu, pirmiausia Paryžiuje įsigijo prabangių automobilių – „Bentleys“, „Rolls Royces“, „Mercedes Maybach“. Sorbonos universiteto absolvento trauką prabangiems automobiliams galima suprasti: kai turi bent 20 prabangių rūmų ir apartamentų, ką reiškia vien jau už 98 mln. eurų pirktas istorinis Pozzo di Borgo šeimos viešbutis, negali važinėti metro.

Rugpjūčio pabaigoje A. Bongo pasaka baigėsi. Prezidentą nuvertė tolimas pusbrolis, o 64 metų valstybės vadovas ne tik patyrė insultą, bet kurį laiką ir buvo sulaikytas. Laisvę jis atgavo, tačiau į Prancūziją, kur jo šeimai priklauso ne tik nekilnojamasis turtas Paryžiuje, bet ir vienuolika vilų Žydrojoje pakrantėje, vargiai benukeliaus.

Prancūzijoje buvusio prezidento ir dar devynių jo brolių ir seserų vardus linksniuoja teisėsauga, tirianti pinigų plovimo, korupcijos ir grobstymo atvejus.

Turtai: A. Bongas ir prabangus XVII a. menantis kompleksas „Hôtel de Soyecourt“ Paryžiuje, kurį, Prancūzijos žiniasklaidos teigimu, 2010 m. jis įsigijo už 100 mln. eurų. / Moonik / „Wikipedia“ nuotr.

Lagaminai pinigų

Milijonai, be kurių nebūtų nei rūmų, nei rolsroisų, – komisiniai, gauti iš naftos bendrovės „Total Energies“ pirmtakės „Elf Aquitaine“ ir, spėjama, iš vystymuisi skirtų Prancūzijos pagalbos fondų. Naftos turtingą šalį ilgus dešimtmečius valdęs A. Bongo tėvas mėgo girtis, esą siekdamas Prancūzijos vyriausybės palankumo finansuoja pracūzų politikus.

2011-aisiais Prancūzijos laikraščiai skelbė advokato Robert’o Bourgi pareiškimus, esą visi Penktosios Respublikos prezidentai, pradedant Georges’u Pompidou, iš Afrikos lyderių gaudavo lagaminų su pinigais, kuriuos panaudodavo savo rinkimų kampanijoms. Mainais esą Prancūzija buvusiose kolonijose dislokuodavo karių, kurie turėdavo apsaugoti tenykščius autokratus.

Nors, anot R. Bourgi, tokia praktika liovėsi 2005-aisiais, kai buvo pakeisti rinkimų finansavimo įstatymai, žurnalistas Pierre’as Péanas rašė, kad lagaminus su pinigais tas pats R. Bourgi gabeno ir tuomečiam vidaus reikalų ministrui kandidatui į prezidentus Nicolas Sarkozy.

Pasikeitė politinė kultūra

Nusikalstamų ryšių tarp buvusios kolonijos ir metropolijos kultūrai tašką padėti nusprendė Kovos su korupcija asociacija „Transparency International“, 2007 m. pirmą kartą pateikusi ieškinį dėl už neteisėtais keliais įsigytas lėšas pirkto būsto konfiskavimo. Tąkart kovotojai su korupcija taikėsi į Pusiaujo Gvinėjos, Kongo, Džibučio ir Gabono autokratus.

Žiniasklaida cituoja „Transparency International“ advokatą Williamą Bourdoną: esą pasiuntiniai iš Gabono įtartinai interjero įmonei „Atelier 74“ perdavė grynųjų lagaminuose. Vėliau pinigai atsidūrė Bongo klanui priklausančioje Prancūzijos banko „BNP Paribas“ sąskaitoje: skirtingi šaltiniai turtą vertina nuo 85 iki 460 mln. eurų.

Vien Prancūzijoje, „Transparency International“ duomenimis, yra bent 33 daugiau ar mažiau prabangių nekilnojamojo turto objektų, priklausančių Bongo klanui.

Tačiau prieš šešiolika metų politinė kultūra dar nebuvo taip toli pažengusi teisingumo atkūrimo kryptimi kaip dabar. Per pastaruosius trejus ketverius metus kova su buvusių kolonijų kleptokratijos reiškiniu, pavadintu „bien mal acquis“ (pagal prancūzišką patarlę „bien mal acquis ne profite jamais“ – liet. negarbingai įgytas daiktas nepadaro turtingesnio), padarė pažangą. Be kita ko, tai susiję ir su pakitusiu Paryžiaus požiūriu į buvusias kolonijas valdančius autokratus: kone 400 Libervilyje dislokuoto prancūzų garnizono kareivių nepuolė ginti A. Bongo nuo perversmininkų.

Tad niekas neabejoja, kad teisingumas su Afrikos šalimis susijusių pinigų plovimo bylose ilgainiui bus atkurtas. Paryžiaus miesto taryba bando žengti dar toliau: paskelbė ketinimus konfiskuoti Afrikos autokratams priklausantį nekilnojamąjį turtą ir paversti juos socialiniais būstais. Miesto taryba paprašė šalies vyriausybės nupirkti būstų 7, 8 ir 16 Paryžiaus rajonuose. Pirmenybė gyventi būstuose esą būtų teikiama studentams iš Gabono.

Kaip praneša Klaipėdos savivaldybė, pirmumo tvarka socialiniame būste apgyvendinti asmenys ir šeimos, kurioms reikalingas pritaikytas neįgaliesiems būstas, taip pat – asmenys, įrašyti į sąrašą asmenų ir šeimų, turinčių teisę nuomotis socialinį būstą.

Nurodoma, kad Rambyno gatvėje esančiame gyvenamajame name įrengta 20 vieno kambario ir tiek pat dviejų kambarių butų. Iš jų 8 butai pirmajame pastato aukšte pritaikyti asmenims su judėjimo negalia ir šeimoms, kuriose yra tokių asmenų. Sutvarkyta daugiabučio namo teritorija, įrengta vaikų žaidimo aikštelė, poilsio zona žmonėms su negalia, pastatytas krepšinio stovas, sporto treniruokliai.

Naujai pastatytas socialinis būstas yra vienas iš dviejų tokių savivaldybės projektų. Bendra abiejų daugiabučių pastatymo vertė siekia 4,99 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų projektui – 3,85 mln. eurų – gauta iš ES fondo, likusi dalis – Klaipėdos miesto savivaldybės lėšos.

Trūksta skaidrumo?

Savivaldybės būsto fondą sudaro savivaldybės būstai (tarp jų socialiniai), įtraukti į savivaldybės būsto fondo sąrašą.

Iš viso Klaipėdos savivaldybė turi 1 tūkst. 469 būstus, iš jų 649 sudaro socialinio būsto fondas, likusi dalis – savivaldybės būstai.

„Teko girdėti, kad socialiniu būstu piktnaudžiaujama – jis pernuomojamas, būstuose gyvena daugiau asmenų, negu numatyta sutartyse, nuomininkai nesilaiko sutarčių reikalavimų ir kt. Mūsų tikslas – revizuoti turimą socialinio būsto ūkį, vykdyti nuolatinę kontrolę ir užtikrinti, kad socialiniuose butuose gyventų tik tie asmenys, kuriems jie yra skirti. Be abejo, svarbu numatyti saugiklius, kad neliktų jokių spragų neteisėtiems veiksmams“, – teigė Klaipėdos vicemerė Vaida Raugelė.

Pretenduoti į socialinį būstą gali asmenys ir šeimos, kurių pajamos ir turtas neviršija nustatytų valstybės remiamų pajamų dydžių.

Eilėje socialiniam būstui gauti laukia 556 tokią teisę turintys asmenys.

„Visa informacija yra skelbiama viešai, nors ji ir nuasmeninta. Atsilaisvinus kuriam nors socialiniam būstui, pirmiausia jį siūlome pirmajam, esančiam sąrašo socialiniam būstui gauti eilės pradžioje. Jei jam būstas netinka, pagal nustatytą tvarką jis yra siūlomas kitam sąraše įrašytam asmeniui ar šeimai“, – vardijo savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Lina Murauskienė.

V. Raugelė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sutartį teko nutraukti

Miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų, tarp jų ir socialinio būsto, nuoma ir daugiabučių namų administravimu užsiima viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Per 2023 metus patikrinę 126 socialinius būstus, „Klaipėdos butai“ nustatė tris didelius pažeidimus, dėl vieno jų (savivaldybės socialinio būsto nuomininkas pasipelnymo tikslu pernuomojo būstą kitam asmeniui) inicijuotas sutarties nutraukimas.

Svarbu numatyti saugiklius, kad neliktų jokių spragų neteisėtiems veiksmams.

„Klaipėdos butų“ direktorius Paulius Lengvinas patvirtino, kad sutartyse su socialinio būsto nuomininkais jau prieš keletą metų numatyta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu pažeidžiamos jos sąlygos.

Dėl iškraustymo – į teismą

Nepaisant to, devynių iš dešimties atvejų sutarties nutraukimas vyksta teismo keliu ir su antstoliu, nes piktybiškai besielgiantys nuomininkai gera valia buto neatiduoda.

Kiekvienais metais, anot P. Lengvino, vidutiniškai per metus fiksuojama dešimt atvejų, kai dėl nuomininkų iškraustymo iš socialinio būsto tenka kreiptis į teismą.

Dažniausiai tai yra piktybiškai mokesčių už nuomą ir paslaugas nemokantys gyventojai.

Šiuo metu yra rengiama nauja sutarties redakcija, kurioje numatyti papildomi saugikliai, kad piktnaudžiavimo miestui priklausančiu nekilnojamuoju turtu būtų dar mažiau.

Tarp numatytų pakeitimų – punktas, nurodysiantis, kad nuomojamame socialiniame būste turi teisę apsigyventi tik tie nuomininko šeimos nariai, kurie yra įvardinti sutartyje.

Be to, pasirašydami sutartį socialinio būsto nuomininkai turės įsipareigoti, kad sudarys paslaugų teikimo sutartis su vandens, elektros, dujų, šilumos tiekėjais.

Iki šiol neretai pasitaikydavo atvejų, kai gavę raktus nuomininkai sutarčių su tiekėjais neskubėdavo sudaryti.

Įsiteisėjus minėtam pakeitimui, tokios rizikos neliks: nesudarę sutarčių, tiesiog negaus raktų nuo savivaldybės būsto.

Sutartyje taip pat siūloma įpareigoti nuomininką leisti patikrinti nuomojamą socialinį būstą.

Numatyta, kad nuomininkas neturi teisės be svarių priežasčių neleisti nuomotojui patekti į socialinį būstą.

50 kvadratinių metrų bute spraudėsi 40 avių. Butas buvo išklotas šiaudais, viena avis – paskersta. Policija iš karto sulaikė du asmenis, gyvenusias šiame bute. Jie, teigiama, vilkėjo krauju aptaškytus marškinėlius. Štai, dėl ko pareigūnams kilo įtarimas, kad avys čia buvo laikomos tam, kad būtų paskerstos per musulmonų religinę šventę. Ji trunka tris dienas: iš pradžių tikintieji meldžiasi, klauso pamokslo, po to atliekama kruvinoji auka.

Asmeniui, kuris atlieka aukojimą, leidžiama pasiimti tam tikrą dalį paaukoto gyvulio mėsos, o kas lieka yra padalinama draugams, giminėms ir vargšams.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Padarysime viską, kad du asmenys, atsakingi už šį būstą, būtų atitinkamai nubausti. Tai nepriimtina ne tik dėl kitų gyventojų ramybės, bet ir dėl bendros valstybės tvarkos“, – sakė Nicos savivaldybės atstovas Anthony Borre.

Pareigūnai stebisi, kaip niekas iš kaimynų nesiskundė. Matyt, dėl to, kad rajone klesti nusikalstamumas ir galioja tam tikras tylos įstatymas. Siekdama užkirsti neteisėtam, tuščio buto naudojimui namų bendrija įrengė specialiai apsaugotas duris. Likusios avys buvo perduotos veisėjui.

Bendra projekto vertė siekė 4,99 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų projektui – 3,85 mln. eurų gauta iš ES Europos regioninės plėtros fondo, likusi dalis – Klaipėdos savivaldybės lėšos.

„Pagaliau pavyko užbaigti socialinio būsto Rambyno g. 14A pridavimo procedūras. Visi derinimai gauti ir išduotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statybos užbaigimo aktas. Eksploatacijai perduodamas naujas socialinis daugiabutis – tai viltis klaipėdiečiams, kuriuos gyvenimiškos aplinkybės verčia nuomotis socialinį būstą. Socialinis būstas gali būti, o šiuo atveju būtent taip ir yra, – naujas, šiuolaikiškas, tarnaujantis žmogui. Noriu palinkėti, kad žmonės čia rastų tikrus namus, gerai juose jaustųsi ir jais rūpintųsi“, – palinkėjo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Eksploatacijai perduodamas naujas socialinis daugiabutis – tai viltis klaipėdiečiams, kuriuos gyvenimiškos aplinkybės verčia nuomotis socialinį būstą.

Socialinis daugiabutis pradėtas statyti 2019 m. Rangovas – bendrovė „Eikos statyba“ – darbus baigė 2021 m. gegužę, tačiau neišvengta tam tikrų nesklandumų.

Statybos leidimo patikrinimą atlikusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad prie namo turi būti įrengta daugiau automobilių stovėjimo vietų – ne 32, o 40. Taip pat nurodyta, kad institucijų pozicijos išsiskyrė ir dėl tų vietų išdėstymo bei suplanavimo būdo.

Name įrengta 40 butų (po 20 vieno ir dviejų kambarių); aštuoni butai pirmajame pastato aukšte pritaikyti asmenims, turintiems judėjimo negalią.

Visi butai aprūpinti dujinėmis viryklėmis su orkaite, vonios kambariuose įrengtos kėdutės neįgaliesiems. Sutvarkyta daugiabučio namo teritorija, įrengta vaikų žaidimų aikštelė, poilsio zona žmonėms, turintiems negalią, pastatytas krepšinio stovas, sporto treniruokliai.

Klaipėdos savivaldybės duomenimis, savivaldybė turi 605 socialinius būstus, 44 yra išnuomoti ukrainiečiams. Eilėje socialiniam būstui gauti šiuo metu laukia 556 asmenys.