Rusija laikoma šalimi, galinčia daryti diplomatinę įtaką Iranui ir jo augančiai branduolinei programai. Anot rusų naujienų agentūros „Interfax“, V. Putinas pabrėžė Rusijos ketinimus bendradarbiauti su TATENA.

Nei R. Grossis, nei Kremlius detaliau susitikimo nekomentavo. TATENA vadovas prieš susitikimą teigė norįs kalbėti apie saugumo problemas, susijusias su galimu šiuo metu išjungtų reaktorių Zaporižioje paleidimu. Be to, jis atkreipė dėmesį į reikalavimų neatitinkantį avarinį elektros tiekimą branduolinės elektrinės aušinimo sistemoms. R. Grossio nuomone, netoli fronto esanti elektrinės situacija itin sudėtinga ir dėl besitęsiančių mūšių netoliese.

Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad gaisrą galėjo sukelti dronų smūgis.

Socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše matyti deganti saugykla su užrašytu Rusijos naftos kompanijos „Rosneft“ pavadinimu ir dirbantys ugniagesiai.

Saugykla yra netoli Sočio tarptautinio oro uosto miesto Adlerio rajone.

Adleris yra populiarus pajūrio ir kalnų kurortas, garsėjantis Olimpiniu parku, pastatytu 2014 metų žiemos olimpiadai.

Pareigūnai kol kas nenurodo gaisro priežasties, tik sako, kad ji tiriama.

Rusijai 2022 metų vasarį užpuolus kaimyninę Ukrainą, daug Rusijos miestų tapo dronų atakų, dėl kurių pareigūnai kaltina Kyjivą, taikiniais.

Rusijos saugumo tarnyboms artimu „Telegram“ kanalu „Baza“ pranešta, kad gaisrą Sočyje sukėlė drono smūgis.

„Sočio Adlerio rajone anksti ryte užsidegė dyzelino saugykla“, – „Telegram“ rašė Rusijos pietinės Krasnodaro srities gubernatorius Venjaminas Kondratjevas.

„Aukų nėra“, – sakė jis ir nurodė, kad ugnis buvo apėmusi 96 kv. m plotą.

Vėliau trečiadienį Sočio meras Aleksejus Kopaigorodskis pranešė, kad gaisras Aviacijos gatvėje priešais Sočio tarptautinį oro uostą užgesintas.

„Oro uostas ir visa transporto sistema dirba normaliu režimu“, – sakė meras.

Jis pridūrė, kad gaisrą gesino 15 mašinų ir 60 darbuotojų.

Susitikimui rengiamasi po to, kai praėjusią savaitę turkų diplomatijos vadovas Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas) surengė derybas su pareigūnais Kyjive.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova žurnalistams trečiadienį sakė, kad diplomatai aptars įvairius dvišalės ir tarptautinės darbotvarkės klausimus, įskaitant karą Ukrainoje.

Be kita ko, šią savaitę skelbta, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketina artimiausiu laiku apsilankyti Rusijoje, kur vyks derybos su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu dėl susitarimo dėl grūdų gabenimo per Juodąją jūrą atnaujinimo.

Susitikimas įvyks Rusijos Juodosios jūros kurortiniame mieste Sočyje, žurnalistams sakė R. T. Erdogano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) atstovas Omeras Celikas (Emeras Čelikas) ir pridūrė, kad Turkija tikisi, jog derybose pavyks išvengti gresiančios maisto krizės.

Naujienų agentūra „Bloomberg“ anksčiau pranešė, kad R. T. Erdoganas gali susitikti su Rusijos vadovu rugsėjo 8 dieną, prieš išvykdamas į Naujajame Delyje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad susitikimui intensyviai ruošiamasi, tačiau nenurodė nei derybų laiko, nei vietos.

R. T. Erdoganas pasinaudojo gerais santykiais su Maskva ir Kyjivu, siekdamas, kad abi šalys pradėtų oficialias taikos derybas.

Turkija padėjo derėtis dėl vienintelio svarbaus susitarimo, kurį nuo invazijos pradžios pasirašė kariaujančios šalys, – susitarimo dėl grūdų gabenimo iš trijų Ukrainos uostų per Juodąją jūrą.

Praėjusį mėnesį Rusija pasitraukė iš Jungtinių Tautų remiamo susitarimo, po to surengė keletą atakų prieš Ukrainos uostų infrastruktūrą ir įspėjo, kad laivai Juodojoje jūroje bus laikomi potencialiai gabenančiais karinius krovinius.

R. T. Erdoganas bando atgaivinti šį paktą, tikėdamasis juo pasinaudoti kaip atspirties tašku platesnio masto taikos deryboms.

„Rusijos iniciatyva rengiamos trišalės derybos tarp V. Putino, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo (Ilchamo Alijevo) ir Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano vyks spalio 31 dieną Sočyje“, – sakoma Kremliaus pranešime.

N. Pašinianas anksčiau šią savaitę sakė, kad su kitais lyderiais aptars stabilumo ir saugumo klausimus ginčijamame Kalnų Karabacho regione – armėnų gyvenamame Azerbaidžano anklave.

Pastarąjį kartą aršių priešininkių lyderiai susitiko Briuselyje rugpjūtį. Toms deryboms tarpininkavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Baku ir Jerevanas dėl Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.

Rugsėjį Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje įvykę kruvini susirėmimai sukėlė baimę, kad gali kilti naujas konfliktas.

Šešias savaites trukęs karas 2020 metais pareikalavo daugiau nei 6,5 tūkst. gyvybių abiejose pusėse ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.

Pagal susitarimą Armėnija perleido daugybę teritorijų, kurias kontroliavo dešimtmečius, o Maskva dislokavo apie 2 tūkst. taikdarių prižiūrėti trapių paliaubų.

1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.

Kremliaus šešėlis

P.Vanagas ir M.Drobiazko rugpjūčio 8-ąją žengė į Sočio „Aisberg“ areną, kur startavo iki rugsėjo 18-osios numatyti ledo baleto „Gulbių ežeras“ pasirodymai.

Šio pramoginio renginio organizatorė – Kremliaus klerko, prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka.

P.Vanagas balete atlieka burtininko Rotbarto vaidmenį, M.Drobiazko – juodosios gulbės Odilijos. Tarp kitų dalyvių – Pekino žiemos olimpinių žaidynių vicečempionai Viktorija Sinicina ir Nikita Kacalapovas.

Ledo baleto premjera įvyko anksčiau – pernai gruodį.

P.Vanagas ir M.Drobiazko – penkių žiemos olimpiadų dalyviai (2002 m. Solt Leik Sityje užėmė penktą vietą), 2000 m. pasaulio ir Europos čempionatų bronzos medalių laimėtojai, 2006 m. Europos čempionato prizininkai (trečia vieta).

2000 m. ledo šokėjai už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinais.

Prezidento sprendimas

Lietuvos olimpiečių pramoginis pasirodymas Rusijoje šokiravo ne vien politikus, sporto vadovus, bet ir kolegas.

Pasiūlyta atimti iš P.Vanago ir M.Drobiazko valstybės apdovanojimus, o iš čiuožėjos – Lietuvos pilietybę, kuri jai buvo suteikta 1992-aisiais, kad pora galėtų dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Vakar Prezidentas G.Nausėda išbraukė ledo šokėjus iš valstybės apdovanotųjų sąrašo.

Geriausiu atveju tai politinis vištakumas, blogiausiu – spjūvis nukautų kūdikių, vaikų, moterų ir senelių atminimui.

„Gana yra gana! Pasirašiau dekretą, kuriuo išbraukiau Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą. Neabejoju, kad ledo šokių pora buvo puikūs sportininkai, tačiau nuopelnus Lietuvos valstybei, už kuriuos buvo įvertinti dar 2000 m., jie nutrynė cinišku poelgiu dalyvauti komerciniame renginyje Sočyje tuo metu, kai Ukrainos karo verpetuose liejasi nekaltų žmonių kraujas. Geriausiu atveju tai politinis vištakumas, blogiausiu – spjūvis nukautų kūdikių, vaikų, moterų ir senelių atminimui. Primenu, kad M.Drobiazko išimties tvarka įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Dabartiniame kontekste tai atrodo kaip apgailėtinas farsas. Įstatymai nenumato reverso – pilietybės atėmimo išimties tvarka už Lietuvos vardo suteršimą? Vadinasi, turime inicijuoti teisės aktų pakeitimus. Demokratija privalo mokėti gintis, kitaip tai nebe demokratija“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė šalies vadovas.

Įstatymo laukia pokyčiai

„Pilietybė buvo suteikta kaip dovana, o dovaną galima atsiimti. Jeigu trūksta teisinių mechanizmų, juos galima patobulinti“, – naujienų agentūrai ELTA pareiškė Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Statys Šedbaras.

„Negaliu pateisinti tokio sprendimo, moraliai jo neįmanoma nei suprasti, nei kitaip racionalizuoti. Kai Ukrainoje – kruvina Rusijos agresija, kalbėti, kad pramogos ar sportas yra atskiri nuo politikos, neteisinga ir tiesiog ciniška. Tapti Rusijos propagandos aktyviais dalyviais – visiškai nepateisinama“, – ledo šokėjų pasirinkimą komentavo Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, šiuo metu nėra teisinės galimybės atimti Lietuvos pilietybę iš M.Drobiazko.

„Neturime tokios įstatyminės bazės. Esu įsitikinusi, kad artimiausiu metu bus tokios iniciatyvos, tačiau tikiuosi, kad tai nebus vien į šią konkrečią situaciją orientuotas įstatymas, kad mes numatysime, kaip reikėtų elgtis tokiais atvejais, kokie turėtų būti kriterijai atimti pilietybę“, – sakė parlamento vadovė.

Herojai nuvylė

„Labai tikėjausi, kad tai melagiena. Esu šokiruota, negaliu nei suprasti, nei pateisinti tokio sprendimo. Jie seniai baigė karjerą, mes ryšio nepalaikome, bet vis tiek labai keista“, – P.Vanago ir M.Drobiazko poelgį komentavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

„Renginio Sočyje organizatoriai – žmonės, susiję su Rusijos valdžios struktūromis, jie pritaria agresijai. Dalyvaudamas jų renginyje susitapatini su tais žmonėmis, tad galime įtarti, kad gal ir čiuožėjų nuomonė – neutrali ar palaikanti karą, ir tai skiriasi nuo mūsų valstybės pozicijos“, – interviu LRT kalbėjo Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas, dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna.

„Kiekvienas sportininkas atranda ne vieną ir ne du herojus, kurie tampa pavyzdžiu ir motyvuoja bandyti kelti savo sugebėjimus į aukštumas. Su Povilu ir Margarita teko dirbti beveik dvi dešimtis metų. Sekant jų sportiniais rezultatais, dalyvaujant jų rengiamuose šou, geriant kiekvieną jų patarimą su didžiausiu troškuliu, pagarbos kiekybė ir herojų statula spindėjo vis stipriau ir ryškiau. Neslėpsiu: po pastarųjų dienų įvykių nusivylimas savo herojais – slegiantis... Kaip kas pasirenka savo gyvenimo kelią – jų asmeninis reikalas. Neturiu teisės jų teisti, bet turiu teisę į savo nuomonę. Dailusis čiuožimas – sporto šaka, kuri amžinai buvo kupina dramos ant ledo ir jo užkulisiuose, bet viena yra žodžiai, kita – veiksmai. Povilo ir Margaritos pasiekimų Lietuvai paneigti negali niekas, bet verčiamas naujas lapas mūsų šalies čiuožimo istorijoje – kitoks“, – socialiniame tinkle „Facebook“ svarstė ledo šokėjas Saulius Ambrulevičius.

Federacija atsiribojo

„Man, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentei ir ypač kaip Povilo Vanago mamai, labai skaudu, plyšta širdis ir neramu dėl mano vaikų sprendimo. Nuoširdžiai atsiprašau tų žmonių, kuriuos tai įskaudino ir nuvylė“, – atvirame laiške rašė Lilija Vanagienė.

Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) vadovė tvirtino, kad bandė argumentuotai, diskusijomis ir netgi ilgais ginčais perteikti porai savo aiškią ir nedviprasmę poziciją.

„Tačiau savo suaugusiems vaikams negaliu nurodinėti ar kaip kitaip įsakyti. Nesiruošiu jų teisinti, jie – suaugę žmonės, tad už savo veiksmus yra atsakingi patys.

Povilas nuo aštuoniolikos metų gyvena Maskvoje, tad 34 metus jis ir jo žmona Margarita kūrė savo ateitį ne Lietuvoje. Ten – jų namai, draugai, jau 20 metų pradėti darbai, projektai. Prasidėjus karui, Povilas ir Margarita nedelsdami grįžo į Lietuvą, tvirtai reiškė paramą Ukrainai ir jos žmonėms. Suprantu, kad nelengva staiga viską mesti ir išvykti, kardinaliai pakeisti savo gyvenimą. Turbūt būtent šios aplinkybės ir nulėmė jų sprendimą.

Tikiuosi, kad Povilo ir Margaritos sprendimas nebus tapatinamas su Lietuvos čiuožimo federacija ir jos sportininkais, nes aktyvią sportinę karjerą Povilas ir Margarita baigė prieš šešiolika metų ir nėra niekaip susiję su Lietuvos čiuožimo federacijos veikla. Federacija atsiriboja nuo šių ir kitų buvusių sportininkų veiksmų karo kontekste“, – teigiama L.Vanagienės laiške.

Darbą gaus bet kur?

Rusijos dailiojo čiuožimo atstovai ir kai kurie politikai mūru stojo ginti P.Vanagą ir M.Drobiazko.

„Iškilūs sportininkai savo talentu ir kūryba suteikia daug džiaugsmo, pozityvių emocijų, stengiasi, kad pasaulis būtų švaresnis, nes menas – vaistas sieloms. Žmonės, norintys atimti apdovanojimus ir pilietybę iš tų, kurie gynė šalies garbę olimpinėse žaidynėse, tarptautinėse varžybose, man kelia panieką“, – kirto ledo baleto „Gulbių ežeras“ iniciatorė T.Navka.

„Ar Rusija padės Margaritai, jeigu ji neteks Lietuvos pilietybės? Manau, kad padės“, – užtikrino dukart olimpinis čempionas Jevgenijus Pliuščenka.

„M.Drobiazko ir P.Vanagą priglausime Rusijoje, nors jie per visą karjerą mylėjo savo šalį, buvo jai ištikimi ir tai įrodė darbu. Daugybę kartų juos kvietėme persikelti į mūsų komandą ir atstovauti Rusijai, tačiau jie atsisakė. Bet kokiu atveju M.Drobiazko ir P.Vanagas nepražus, jie gali būti puikūs treneriai, darbą suteiks bet kuri šalis, vystanti dailųjį čiuožimą“, – dėstė trenerė Tatjana Tarasova.

„Vyriškas ir charizmatiškas P. Vanagas žiūrovų širdis užkariaus visą gyvenimą nuo meilės be atsako kenčiančio burtininko vaidmeniu“, – T. Navka pristatė Lietuvos šokėją.

M. Drobiazko, anot vaizdo įrašų, atlieka juodosios gulbės vaidmenį ir šoka kartu su T. Navka. Kilus kritikai iš Lietuvos, nei P. Vanagas, nei M. Drobiazko savo veiksmų išsamiau nepaaiškino.

„Pirmiausia, antausis yra šiems žmonėms, jie save pažemino“, – kalbėjo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Nors kartais pasigirsta kalbų, kad sporto, meno ir politikos painioti nereikia, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sako, kad Lietuvos čiuožėjų pasirodymu pasinaudos Rusijos propagandistai.

„Šokdamas propagandiniame renginyje, tarnaudamas Kremliui iš esmės tu atstatinėji tos valstybės autoritetą. Pūti ne tik propagandos malūną, bet ir bandai Rusiją normalizuoti“, – tęsė L. Kasčiūnas.

Šokdamas propagandiniame renginyje, tarnaudamas Kremliui iš esmės tu atstatinėji tos valstybės autoritetą.

Čiuožimo federacijos prezidentės, Povilo mamos Lilijos Vanagienės telefonas išjungtas. Federacijos valdybos narė Marija Prūsaitis iš pradžių sutikusi pasakyti savo nuomonę apie Lietuvos čiuožėjų dalyvavimą V. Putino pakaliko žmonos šou, vėliau tą padaryti atsisakė. Kita valdybos narė Edita Dvarionienė prasitarė iki paskutinės minutės turėjusi viltį, kad M. Drobiazko ir P. Vanagas šou nedalyvaus. Dabar sako net nežinanti, kaip federacijai į tai reaguoti.

„Mes – pasimetime. Kita vertus, jie nėra federacijos nariai, tad nieko mes negalime padaryti, nes jie yra suaugę žmonės, tai yra jų pasirinkimas gyventi ir dirbti Rusijoje“, – kalbėjo čiuožimo federacijos valdybos narė E. Dvarionienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valdybos narė sako, kad visa federacija atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.

„Visa visuomenė į mus dabar žiūrės tikrai ne pačiomis gražiausiomis akimis. Mums reikės teisintis. Nors dėl ko mums teisintis? Mes dirbame savo darbą Lietuvoje“, – tęsė E. Dvarionienė.

Tačiau L. Kasčiūnas sako, kad čiuožimo federacija turi prisiimti atsakomybę, jei nepareikš oficialios pozicijos.

„Jeigu federacija neatsiribos, vyrauja klausimas, ar tokios federacijos vadovybė gali eiti šias pareigas“, – sakė L. Kasčiūnas.

Asociacija yra pakankamai savarankiška organizacija ir valstybės įsikišimas, bent jau šiuo atveju, būtų perteklinis.

Švietimo ministerija sako, kad valdybą rinko ne ji, tad svertų nušalinti irgi neturi.

„Asociacija yra pakankamai savarankiška organizacija ir valstybės įsikišimas, bent jau šiuo atveju, būtų perteklinis“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

Anot viceministro, bausmė čiuožėjams bus vien tai, kad visa Lietuva sužinos apie jų dalyvavimą V. Putino propagandistų renginyje.

„Pakankamai populiarūs buvo jų organizuoti renginiai. Kyla abejonių dėl jų tęstinumo“, – tęsė L. Obcarskas.

Net jei Lietuvoje neliks komercinių P. Vanago ir M. Drobiazko renginių, federacijos atstovės teigimu, jie dabar užsidirbs Rusijoje.

„Jie tikriausiai ten uždirba labai didelius pinigus“, – sakė E. Dvarionienė.

Sočyje „Gulbių ežerą“ iki rugsėjo planuojama parodyti 25 kartus. Teisininkams prabilus, kad Lietuvos pilietybės iš M. Drobiazko atimti pagal įstatymus nėra pagrindo, vienintelė šalies reakcija – atimti valstybinius apdovanojimus. Pora 2000 metais buvo apdovanoti Gedimino ordino riterio kryžiais.

Telefonų pora nekelia, su jais susisiekti neįmanoma ir su žurnalistais nekomunikuoja. Apie karą nė vienas atvirai nepasisakė. Paskutinėmis dienomis M. Drobiazko dalinosi dviprasmišku rusišku eilėraščiu, kuris sakė, kad priešo nereikia teisti. Apie tai buvo kalbamasi su L. Kasčiūnu.

– Ar toks elgesys apskritai yra smerktinas?

– Sportas visuomet buvo politika. Ši takoskyra yra klaidinga, kadangi autoritarinės valstybės ieško veikėjų, kurie pasportuoja ar pagroja pas juos, o paskui iš to daroma propagandinė pompa. Natūralu, kad šiais čiuožėjais bus pasinaudota. Manau, kad labai aiškiai reikia suvokti, kad dalyvauji propagandinėje akcijoje, matyt, gal pinigų ar kažko kito pritrūko. Tai – netoleruotinas dalykas. Manau, tai yra savanaudiški motyvai, kurie verčia juos ten važiuoti. Būtų gerai išgirsti jų paaiškinimą.

– Ekspertai sako, kad pilietybes atiminėja diktatoriškos šalys, o mes juk esame ne tokie, tiesa?

– Galima ir taip sakyti. Kita vertus, turi būti kokios nors sankcijos. Valstybė, kuri yra agresorė Ukrainos atžvilgiu, galimai gali būti agresorė ir prieš mus.

Sportas visuomet buvo politika. Ši takoskyra yra klaidinga.

– Kokią žinutę skleidžia tie, kurie dalyvauja propagandiniuose renginiuose? Kuo tai naudinga Rusijai?

– Kad tu gali kariauti, naikinti kitą tautą, neleisti jai egzistuoti tuo pačiu metu plėtojant savo kultūrinį gyvenimą pagal sau naudingą liniją. Jeigu tu prie to prisidedi, tu esi tos agresijos dalis.

– Ar yra būdas, kaip čiuožėjai galėtų atsiplauti šią reputacinę dėmę?

– Būtų geriausia kuo greičiau susikrauti daiktus ir išvykti iš Rusijos bei duoti labai aiškius paaiškinimus mūsų visuomenei. Tačiau iš jų elgesio galima matyti, kad jie nesugeba apginti savo sprendimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Panaši situacija buvo ir su Lietuvos aktore Ingeborga Dapkūnaite, kuri dar iki karo pasakė, kad neverstume jos aiškiai išsakyti pozicijos, kadangi viskas nėra tik juoda arba balta. Ką manote apie tai?

– Nenoriu eiti į konkrečius atvejus, nes reikia žinoti detales, tačiau ji nėra sudalyvavusi kokioje nors propagandinėje akcijoje, ji nebuvo išnaudota propagandiškai. Norėtųsi aiškesnių žinučių. Kita vertus, jeigu tu ten turi šeimą, viskas yra kitaip. Tačiau norėtųsi drąsesnių sprendimų.

– Ar reikėtų bausti už tokius dalykus?

– Bausmė turi būti proporcinga. Ji neturėtų iššaukti neproporcingų veiksmų. Pilietybės klausimai svarstytini, tik viską reikia padaryti profesionaliai ir pagal teisinę raidą. Norėčiau išgirsti teisininkų komentarų, jų rekomendacijas, pačių sportininkų pasiaiškinimus, tada galima daryti sprendimus.

Parlamento vadovė taip pat įsitikinusi, kad reaguodami parlamentarai artimiausiu metu registruos pataisas, kurios tokiais atvejais spręstų dėl pilietybės atėmimo, tik tikisi, kad tai bus platesnis reglamentavimas, o ne orientuotas į vieną konkretų atvejį.

„Aš negaliu pateisinti tokio sprendimo, manau, jam nėra pateisinimo, moraliai jo neįmanoma nei suprasti, nei kitaip racionalizuoti. Manau, kad klausimas dėl valstybinio apdovanojimo, kai sportininkai pasirodo renginyje ir gauna apmokėjimą iš Rusijos biudžeto, jis tampa pakankamai aiškus. Deja, reikia apgailestauti, bet kai kurie veiksmai nubraukia praeities pasiekimus“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Šiandien, kai greitai pusmetį kasdien vyksta karas Ukrainoje, Rusijos kruvina agresija, kalbėti apie tai, kad pramogos ar sportas yra atskiri nuo politikos, yra neteisinga ir tiesiog ciniška. Mes žinome, kaip Rusija naudoja kiekvieną pasirodymą, kiekvieną medalį, kiekvieną sportinę pergalę savo propagandos naudai. Tapti tokios propagandos aktyviais dalyviais yra visiškai nepateisinama“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Kai kurie veiksmai nubraukia praeities pasiekimus.

Seimo pirmininkė pabrėžė, kad šiuo metu nėra teisinęs galimybės atimti iš M. Drobiazko jai suteiktos Lietuvos pilietybės, bet ji neabejojo, kad Seime artimiausiu metu bus registruotos tokios iniciatyvos.

„Kai yra klausimas dėl pilietybės atėmimo, šiandien mes neturime tokios įstatyminės bazės. Aš esu įsitikinusi, kad artimiausiu metu bus tokios iniciatyvos, ir mano noras būtų tik toks – tikiuosi, kad tai nebus vien į šią konkrečią situaciją orientuotas įstatymas, bet kad mes numatysime, kaip reikėtų elgtis tokiais atvejais, kokie turėtų būti kriterijai pilietybės atėmimo. Negalime atmesti, kad bus atvejų, kai reikės svarstyti ir tokius sprendimus“, – sakė parlamento vadovė.

Prezidentūra BNS yra patvirtinusi, kad spręs dėl ledo šokėjams M. Drobiazko ir P. Vanagui įteiktų Lietuvos valstybės apdovanojimų, jei šie dalyvaus pasirodyme Rusijos mieste Sočyje.

„Jei minėti buvę Lietuvos sportininkai, Gedimino ordino kavalieriai, iš tikrųjų dalyvaus komerciniame renginyje Rusijoje, kuri jau šeštą mėnesį tęsia žiaurų naikinimo karą prieš Ukrainą, atsiras pagrindas svarstyti, ar jų veikla nežemina apdovanotųjų Lietuvos Respublikos ordinu vardo“, – BNS pirmadienį sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

M. Drobiazko ir P. Vanagas 2000 metais yra apdovanoti Gedimino ordino Riterio kryžiais. Pagal įstatymą, valstybės apdovanojimai gali būti atimti, jeigu apdovanotųjų veika žemina apdovanotojo vardą.

Praėjusią savaitę Lietuvoje rezonansą sukėlė buvusios rusų ledo šokėjos Tatjanos Navkos pranešimas socialiniuose tinkluose, kad rugpjūčio 9 dieną Sočio arenoje bus rodomas jos projektas „Gulbių ežeras“, ir jame, be kitų, dalyvaus P. Vanagas ir M. Drobiazko.

T. Navka yra Rusijos prezidento atstovo Dmitrijaus Peskovo žmona.

M. Drobiazko ir P. Vanagas gyvena Rusijoje, vasario pabaigoje pradėjusiai invaziją į Ukrainą.