Galvą, o ne protezą, regis, turintis pinigų ministras V.Šapoka apreiškė tautai, kad "planuojamu įvesti automobilių taršos mokesčiu procesas nesibaigs".

Taigi, mieli žmonės, jūsų teisėtas nepasitenkinimas naujų rinkliavų kliedesiu valdžiai – dzin. Ministras iš irzliosios vyriausybės gavo užduotį pasakyti, kad teks veržtis diržus ant kaklo dar labiau, nes mokestiniai įpareigojimai ateityje ir toliau bus didinami. Kaip kitaip suvokti V.Šapokos frazę "tais mokesčiais, kurie pateikti, procesas tikrai nesibaigs"?

Iš kur ta valdžios pagieža smaugti savo tautą? Gal kad jos vadas prašiko prezidento rinkimus, dabar ir kurpiami sacharininiai keršto planeliai?

O kaip kitaip paaiškinti tą faktą, kad Vilniuje, kur pragyvenimo lygis aukštesnis nei ES vidurkis, už automobilius mokėti reikės tiek pat, kiek ir Tauragėje, kur pragyvenimo lygis tesiekia tik 70 proc. ES vidurkio?

Gerovės valstybėje Norvegijoje net baudos diferencijuojamos pagal gyventojų algas, o pas mus apie mokesčius pagal pajamas niekas nekalba. Apsidairykite, juk ne visi Vilniuje gyvena, kriuksintys nomenklatūros žinduoliai. Ką jūs prieš rinkimus pasakysite rajono žmogui, kurio mėnesio pajamos ne 5 tūkstančiai, o 500 eurų, ir kuriam jo 20 metų "Audi" reikalinga kasryt į mokyklą 6 kilometrus vežti vaikus?

Ar jau jūsų sąžinė visai nugrimzdo virškinamajame trakte?

Kita vertus, mūsų sostinės biurokratui visais laikais maitintis reikėjo geriau. Tradicija gaji nuo sovietmečio: daugiau grietinės į sriubą, daugiau majonezo ant kiaušinių "Neringos" kavinėje. O jūs ten, provincijoje, gyvuokite, kaip norite sau į sveikatą. Svarbu tik, kad mokesčius laiku sumokėtumėte.

Nesgi akivaizdus faktas – branduolinės apokalipsės atveju dalis žmonių jau dabar pasmerkta ir tolesnėje siaubo vakarienėje nedalyvaus.

Tų, jau dabar žinomų iš anksto pasmerktųjų, ne tik pirmąją, bet ir vėlesnes pratybų dienas taip ir nepasiekė tos daug garsintos SMS apie tariamą nelaimę. Ar juos pasiektų žinios apie tikrą katastrofą? Nebūtinai.

Natūrali atranka, anot C.Dickenso, mūsų žydrojoje planetoje gyvuoja nuo gyvybės užuomazgų.

Tie, kuriems nebus pranešta apie Astravo kataklizmus, ką toliau galėtų veikti, turės galimybę pasiskaityti kaip tik jiems skirtame interneto puslapyje LT72, žinoma, jei egzistuos interneto ryšys.

Tai tokia Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainė.

Džiugu, kad ten bent jau nemeluojama, jog "didelės nelaimės atveju turimos valstybinės priemonės ne visada galės išgelbėti visus, todėl kiekvienas turėtų gebėti pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas, kol atvyks pagalba".

Lygiai tokie pat galvotojai Lietuvą valdė ir tarpukariu, iki sovietmečio okupacijos likus daugiau nei pusmečiui.

Taigi išgyventi 72 valandas arba tris paras. Ar įmanoma? Šias teorijas ir gelbėjimo planus kuriantys genijai tuo tiki. Ir tas tikėjimas palaiko jų, anot J.Huso, šventąjį naivumą, kad būsima nelaimė, jei tokia įvyks, jų pačių turėtų nepaliesti, jie liks šone it kokie neutralūs stebėtojai.

Lygiai tokie pat galvotojai Lietuvą valdė ir tarpukariu, iki sovietmečio okupacijos likus daugiau nei pusmečiui, paruošę "Vaikams karo metu globoti komiteto įstatymą". Tą komitetą turėjo sudaryti vidaus reikalų ministro skirti nariai, kurie rūpintųsi karo metų našlaičiais.

Iš šio dokumento akivaizdu, jog jie nesuvokė, kad netolimoje ateityje jų pačių egzistavimas bus kur kas labiau teorinis nei tų karo vaikų.