Atsakymų visi statybų sektoriaus profesionalai, naujakuriai bei savo būstą statyti, įsirengti ar atnaujinti planuojantys keturias dienas ieškos didžiausioje tarptautinėje statybų parodoje Baltijos šalyse „Resta“. Šiemet čia ypač laukiami ir tie, kurie negali atsispirti lauko kepsniams, mat parodoje bus siekiama neįprasto rekordo – šeštadienį bus gaminamas didžiausias Europoje mėsainis.

„Šiemet drąsiai sakome, kad paroda „Resta“ – svarbiausias statybų objektas. Tai reikšmingiausias metų renginys tiems, kuriems rūpi statybos, naujos technologijos, sektoriaus tendencijos. Tai vieta pasidalinti informacija, užmegzti naujus verslo ryšius, sužinoti, kas naujo rinkoje, kur link viskas juda. Šiemet atsinaujinome lankytojams pasiūlydami dar daugiau aktualaus turinio: nuo konferencijos apie skaitmeninę statybą iki ekspertų diskusijų apie išmanų miestą ir kvapą gniaužiančio pastolininkų konkurso. Lankytojų laukia „Naujakurių alėja“, kurioje rasite viską, ko reikia kuriant savo namus “, – sako Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovas Justinas Bortkevičius.

Medinės lubos ar lininės sienos?

Nestandartinius sprendimus sienų ir lubų apdailai siūlančios įmonės „Ebonitas“ vadovas Žilvinas Neliubšys sako, kad šiandien vis didesnę dalį žmonių į nestandartinius apdailos sprendimus atsigręžti skatina natūralumo paieškos ir greitėjantis gyvenimo tempas.

„Šiuo metu dar įprasta namus įrengti naudojant ne tokias aplinkai draugiškas medžiagas: stiklo ar akmens vatą, tinką, glaistą, įvairius cheminius klijus, dažus. Taip gyvenamasis būstas tampa tarsi „pusgyvis“, o ir pats įrengimo bei apdailos procesas užtrunka ilgiau. Todėl vis daugiau žmonių atsigręžia į greitesnius ir aplinkai draugiškesnius sprendimus. Pavyzdžiui, sienų išlyginimui mes naudojame medienos plaušą, o paskui ant jo klijuojame dar vieną natūralią medžiagą – liną, kurį galima išsirinkti ir pagal pageidaujamą spalvą. Tai inovatyvus sprendimas, kai apdailos darbai atliekami vos dviem etapais, gerokai greičiau nei įprasta“, – sako pašnekovas ir priduria, kad šiuo metu sienoms ir luboms ypač populiaru rinktis baltos ir pilkos spalvos atspalvius.

Apdailos medžiagas, ekopaneles iš lino bei medžio plaušo gaminančios įmonės vadovas šiųmetinėje parodoje „Resta“ kartu su kitais gamintojais įsikurs „Naujakurių alėjoje“. Šioje naujoje parodos zonoje visi ieškantys sprendimų būstui galės atrasti naujausius sprendimus ne tik apdailai, bet ir santechnikai ir net interjerui.

Gyvybė ir natūralumas virtuvėje

Vienos stambiausių interjero apdailos bei baldinės furnitūros gamintojų, atstovaujančių Vokietijos, Italijos, Austrijos ir Latvijos įmones Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Termopalas“ vadovas Paulius Urbelis, pažymi, kad renkantis baldus, šiandien ypač populiarios natūralios medžiagos.

„Pastebiu, kad žmonės šiandien į namus nori įsileisti „gyvybę“, nes renkasi ypač natūralias medžiagas – betoną, šviesų medį, surūdijusį metalą, akmenį. Vyrauja juoda ir balta spalvos bei matiniai paviršiai. Vis dažniau nebeužtenka gražiai atrodančių, kokybiškų medžiagų, o daugiau dėmesio skiriama ir jų funkcionalumui. Norima, kad stalviršiai ar virtuvinio komplekto fasadai būtų pagaminti iš atsinaujinančių medžiagų, kurias lengva nusivalyti, o smulkius įbrėžimus nesunku panaikinti tiesiog drėgna servetėle“, – pasakoja „Termopalas“ vadovas.

Anot jo, prieš renkantis baldus, svarbu išsiaiškinti ne tik, kaip atrodys fasadas, tačiau ir iš ko jis pagamintas.

„Šiandieninė baldų rinka veikia taip, kad žmonės neretai juos įsigyja nė patys nežinodami, kas yra karkasinė ir fasadinė plokštė, kokių tipų būna stalviršiai ar baldinė furnitūra. Dažnai baldų gamintojai tik nurodo, kad virtuviniai baldai bus pagaminti iš baltos karkasinės plokštės, o fasadą bus galima rinktis pagal spalvą ir tekstūrą. Taip dažnai nukenčia ne tik kokybė, bet ir žmogus, išvydęs galutinį rezultatą, nusivilia“, – teigia P. Urbelis.

Interjero specialistas pataria rinktis virtuvinius baldus su mediniu ar neintensyvios spalvos fasadu. Toks sprendimas ypač pasiteisina tada, kai virtuvė yra sujungta su valgomuoju ar svetaine. Anot jo, tokia klasikinė stilistika išliks madinga dar kelis dešimtmečius. Jo teigimu, neklysta tie, kurie virtuvinių baldų spalvą pasirenka tokią pat kaip sienų. Toks sprendimas sukuria vientisumo efektą ir žymiai harmoningesnę bendrą erdvę. Tuo tarpu pasirinkus ryškias, intensyvias spalvas, ilgainiui jos gali pradėti net varginti.

Džiunglės mieste

Modernių apželdinimo sprendimų kursų „Geltonas Karutis“ organizatorė, tinklaraštininkė Lina Liubertaitė tikina, kad šiandien augalų dizaino pasaulyje vyrauja laisvė ir vis daugiau žmonių bando mieste susikurti džiungles bei taip pajausti gamtos ritmą.

„Miesto žmonės, dažniausiai dirba uždarose ofisų erdvėse, prie kompiuterio, todėl žaluma tampa atgaiva, atskleidžianti kintančius gamtos ciklus. Augalams nebekeliami tokie aukšti reikalavimai dėl tvarkingumo, tiesiog įsileidžiamas natūralus, gamtinis laisvumas. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį buvo madingi dideli, stambūs pilnaviduriai žiedai, o šiandien daugiau dėmesio skiriama augalo kerui, lapijai. Žmonėms svarbu, kad augalo struktūra atrodytų estetiškai ištisus metus, net ir jam numirus“, – pasakoja L. Liubertaitė.

Pasak specialistės, praeityje liko orchidėjų mada. Dabartinė tendencija – džiunglės mieste su įvairių spalvų ir formų lapiniais kambariniais augalais. Tuo tarpu tiek daugiabučių, tiek individualių namų balkonus užkariauja daugiamečiai augalai.

„Žmonės, taupydami laiką, ieško augalų, kuriems nereiktų skirti daug laiko, jie žaliuotų ištisus metus ar net kelerius. Keičiasi požiūris į estetiką, norima į namus įsileisti daugiau žalumos, pajusti sezono kaitą, ją matyti ne tik už lango bet ir savo namuose, terasoje ar kieme“, – sako „Geltonas karutis“ įkūrėja.

Visgi, anot jos, norint išlaikyti augmenijos harmoniją su supančia aplinka ir interjeru, reiktų vadovautis tam tikrais augalų dizaino principais.

„Pagrindinis dalykas – reiktų stengtis save riboti, nes kuo daugiau augalų, tuo sunkiau išlaikyti vientisumą. Patariu namuose eksperimentuoti – išimti vieną ar kitą augalą iš bendros kompozicijos ir atpažinti, kaip keičiasi bendra augalų visuma bei taip ugdyti savo estetikos suvokimą. Prieš įsigyjant augalus, reiktų atsižvelgti į jų aukštį, žydėjimo laiką, auginimo sąlygas. Dažna klaida, kad žmonės augina daug skirtingų augalų rūšių vienoje erdvėje. Geriau jau mažiau rūšių, bet daugiau pačių augalų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į vazonų spalvą, medžiagą ir formą“, – pataria pašnekovė.

Balandžio 24 – 27 d. vykstančioje parodoje „Resta“ prisistato net 450 įmonių iš Lietuvos ir 15 užsienio valstybių: Austrijos, Baltarusijos, Čekijos Respublikos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Egipto, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos Federacijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos.

Jubiliejinėje parodoje kiekvienas lankytojas tikrai atras sau naudingos ir praktiškos informacijos.

Internete – ne visa reikalinga informacija

Pasak ekspertų, paroda RESTA buvo ir išlieka statybos sektoriaus atspindžiu. „Per trumpą laiką vienoje vietoje paroda leidžia susipažinti su statybų naujovėmis, pajusti tendencijas. Ji ne tik leidžia išsirinkti ar įsigyti reikiamus produktus ir sprendimus, bet kartu atlieka ir švietėjišką misiją“, – teigia Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

„Man RESTA asocijuojasi su pavasariu, su statybininkų švente, kada mes galime tiesiogiai kalbėtis su savo auditorija, susitikti su žmonėmis, išgirsti, kokie jų poreikiai, norai, kuo jie gyvena. Labai dažnai atrodo, kad planuodami naujas statybas žmonės internete gali gauti visą informaciją, bet vis tiek nori ateiti į parodą, pamatyti bei pasikalbėti gyvai ir aptarti konkretų sprendimą“, – esminius parodos privalumus išskiria „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Audronė Endriukaitytė.

Įmonė parodoje dalyvauja nuo pat jos pradžios. „RESTA tarsi statybininkų Meka. Statybininkai čia susirenka pabendrauti vieni su kitais, išvysti rinkos naujoves. Na, ir tiesiog draugiškai pabūti kartu, pasidalinti patirtimi, pamatyti, ką rodo ir daro mūsų konkurentai. Tai vėlgi yra savotiška varomoji jėga“, – patirtimi dalijasi A. Endriukaitytė.

Ypač svarbų vaidmenį atlieka ir parodoje vykstantys renginiai, konferencijos, kurių dėka parodos lankytojai gali papildyti savo žinių bagažą, praplėsti akiratį. Šiemet jų vyksta net kelios: tarptautinė konferencija „Universalus dizainas. Patogus gyvenimas žmonėms – naujos galimybės verslui“; „Skaitmeninė statyba 2018. Vilnius“, kurioje bus apžvelgtos informacinio statinių modeliavimo BIM diegimo aktualijos Lietuvoje, pristatyta geroji išmaniųjų miestų kūrimo praktika ir pan.

Paroda prisideda prie pokyčių statybų sektoriuje

„Statybininkams ir visam statybų verslui labai sunku įsivaizduoti pavasarį be RESTOS. Ji lydi mus praktiškai visą mūsų nepriklausomybės laikotarpį. RESTA prasidėjo tuo sunkiu metu, kada mums reikėjo parodyti daugybę naujų technologijų, kurios ateina į Lietuvą, o čia jų dar nebuvo. Šiandien mes jau matome visiškai kitokią RESTĄ.

Per ketvirtį amžiaus statybų sektorius tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje stipriai progresavo technologine prasme. Statybų pramonė daugiausia proveržio padarė kurdama ir įgyvendindama energiškai efektyvių pastatų statybos technologijas, plėtodama skaitmeninės statybos sprendinius. Tokia kryptis iš dalies yra nulemta pasaulinio atšilimo grėsmių ir energinio efektyvumo judėjimo populiarėjimo“, – apie pokyčius statybos sektoriuje kalba A. Endriukaitytė.

„Pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvos statybos sektorius daugiausia gyveno iš valstybinių užsakymų. Vėliau vis daugėjo privačių arba verslo statybų, kurios šiandien sudaro labai svarbią sektoriaus dalį. Kartu su privačių statybų augimu, didėjo ir reikalavimai statybai, naudojamoms medžiagoms, taikomiems sprendimams. Skaičiavimai, investicijų atsipirkimas ir kokybės siekis paskatino statybos proceso dalyvius, medžiagų gamintojus pasitempti. Užsakovų lūkesčiai auga, todėl aktyviai yra ieškoma naujų sprendimų, gerųjų praktikų. Technologijų proveržis jau stipriai pakeitė ir vis dar keičia statybą“, – pritaria ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Galimybė pakliūti į tarptautinę rinką

„Grinduva“ yra bendra Lietuvos ir Čekijos įmonė. 1997 metų birželį ją įkūrė trys lietuviai – Antanas Minkevičius, Česlovas Daugėla, Julius Žukas bei čekai, kurie jau sėkmingai veikė savo rinkoje. Naudingas kontraktas įvyko būtent parodoje RESTA, kurioje čekai dairėsi perspektyvių įmonių.

Tiesa, tapti lygiaverčiais partneriais prireikė laiko. „Grinduva“ darbuotis pradėjo turėdama 3 darbininkus – čekai atsiuntė įrangą, alytiškiai išsinuomojo patalpas. Pirmuoju objektu tapo Marijampolės cukraus fabrikas. Trijų darbininkų neužteko, atvažiavo dar du čekai.

„Pradžia buvo tikrai sunki. Reikėjo labai pasitempti iš technologinės pusės – ieškoti įvairių kompromisų ir būdų tobulėti. Tačiau gavome profesionalią įrangą, siųsdavome darbuotojus tobulėti į Čekiją, sulaukdavome partnerių vizitų Lietuvoje ir pamažu tapome lygiaverčiais partneriais. Atkaklumas padėjo – esame rinkoje jau 20 metų ir kiekvienais metais galime pasigirti pajamų augimu“, – laiku priimtu teisingu sprendimu džiaugėsi vienas iš pagrindinių įmonių įkūrėjų Antanas Minkevičius.

Tačiau čekų rizika atsipirko. „Nusprendėme dirbti su lietuviais, nes tuo metu jų mentalitetas buvo artimiausias, atstumas verslui vystyti – racionalus ir galėjome susikalbėti, nes dar dauguma mokėjo rusų kalbą. Tuo metu nebuvo populiaru mokytis anglų kalbos, tad kalbėjimas ta pačia kalba buvo labai didelis privalumas. Žinoma, lietuvių darbštumas – taip pat nenuginčijamas. Jeigu ne susitikimas parodoje – šis kontraktas tikriausiai nebūtų įvykęs“, – kalbėjo „Grinduva“ bendrasavininkas čekas Alois Plaček.

Kiekvienas lankytojas galės atrasti tai, kas naudinga jam

Jubiliejinė paroda RESTA vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ balandžio 25-28 d. Tai – didžiausia Baltijos šalyse statybų paroda, skirta visiems statantiems, remontuojantiems ir renovuojantiems. Parodoje pristatomi skaitmeniniai sprendimai ir statybų sektoriaus naujovės, medžiagos, įranga ir įrankiai bei aplinkotvarkos tendencijos.

„Kviečiame apsilankyti ir tradicinėje sodinukų mugėje. Viena iš laukiančių įdomybių – topiariai – augalai, suformuoti pagal griežtas formas pasitelkiant dekoravimo meną. Be to, mugės metu bus galima įsigyti vynuogių, šilauogių, riešutmedžių sodinukų, prieskoninių augalų, sukulentų, sumedėjusių bijūnų, netradicinių rožių daigų, vandens telkinių želdinimui skirtų augalų ir kitų sodinukų. Galėsite ne tik gyvai padiskutuoti ir gauti patarimų iš sodininkų, bet ir įvertinti lauko ekspozicijoje demonstruojamus išmaniuosius šiltnamius, robotus-žoliapjoves ir kitus naujausius sprendimus“, – sako „Litexpo“ projektų vadovė Indrė Reimorienė.

Taip pat visos parodos metu vyks „Skulptūrų parko“ ekspozicija, kurioje – net apie 200 eksponatų. Be to, lauks įrengta rekordiškai ilga ir originali terasa, kurioje balandžio 28 d. (šeštadienį) bus surengti Lietuvoje jau prigiję vėlyvieji pusryčiai. Juose bus siekiama rekordo: ant 13 m. ilgio lentų terasos bus kepamas 3 m ilgio dešrainis.

Parodoje RESTA šiemet dalyvauja 500 įmonių iš 19 valstybių: Lietuvos, Baltarusijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos, Slovakijos, Suomijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos.

Šiųmečiame renginyje yra per 200 įvairių bendrovių stendų, vyksta seminarai ir konferencijos specifinėmis temomis – nuo atsinaujinančių energijos išteklių, fotoelektrinių saulės modulių ar saulės elektrinių namuose iki grindinio projektavimo.

Ketvirtadienį „Švyturio“ arenoje startavusioje parodoje – dalyviai ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Ukrainos, Vokietijos, Kinijos, Lenkijos. Be verslininkų pasirodė ir kolekcininkai, sodininkai. Save pristatyti ir populiarinti atvyko ir uostamiesčio aukštųjų mokyklų, profesinių centrų atstovai.

Šeštadienį Klaipėdos arena buvo pilnutėlė parodos lankytojų. Vieni atėjo pasidairyti, susipažinti su naujovėmis, kiti – labai konkrečiu tikslu.

„Su vyru nusipirkome kotedžą užmiestyje, naujajame būste kol kas – tik plikos sienos. Planuojame, kaip jį įsirengsime. Tikimės pasisemti idėjų, nes kaip tik šiuo metu renkamės virtuvinį komplektą. Gal kas nors nors kris į akį“, – vylėsi klaipėdietė Lina.

Čia klaipėdiečiai ir miesto svečiai gali pamatyti naujausias statybines, interjero ir apdailos medžiagas, šildymo, vandentiekio įrenginius, medienos gaminius, apšvietimo sistemas, statybinę techniką ir daugelį kitų dalykų, susijusių su statybos sritimi.

Kartu su statybų paroda pirmą kartą Lietuvoje organizuojama ir energetikos paroda, kurios tikslas – pristatyti verslui ir visuomenei esminius pokyčius energinio efektyvumo srityje ir energetikos sektoriuje. Tam vyksta įvairūs seminarai apie saulės energijos panaudojimo galimybes, ES investavimo kryptis energetikos sektoriuje, saulės elektrines namuose, vėjo energetiką, išmaniojo būsto energetikos sprendimus ir daugelis kitų.

Parodoje viešėjusio Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, renginyje demonstruoji įdomūs ir inovatyvūs dalykai, aktualūs tiek verslo įmonėms, tiek paprastiems miestiečiams.

„Reikėtų pasakyti komplimentą organizatoriams už tai, kad bando specializuoti parodą. Išgryninus tematiką, lengviau ir parodos dalyviams, ir lankytojams. Čia jie gali gauti teminius, tam tikros krypties atsakymus į klausimus. Ne paslaptis, kad šiandien apie 40 proc. valstybės energijos suvartoja namų ūkis, todėl energetikos tema aktuali tiek buitiniam vartotojui, tiek verslo įmonėms, kurios gali dagiau sužinoti energetiškai taupios statybos klausimais“, – kalbėjo D.Gedvilas.

Šįsyk 26-oji tarptautinė statybų verslo paroda pirmąkart surengta kartu su energetikos paroda. Šiuo renginiu jo organizatoriai teigė siekiantys skatinti statybų bei energetikos sektorių plėtrą, ekonominius ryšius, investicijas ir verslo praktikos mainus pietryčių Baltijos jūros regione.

Tačiau nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad balkonas ir terasa tampa vis svarbesnėmis poilsio, sporto ir sodininkystės erdvėmis, be kurių buto vertė ženkliai sumažėja.

Susipažinti su šiandieninėmis būsto, balkonų, terasų projektavimo tendencijomis bus galima Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidedančioje 23-oje tarptautinėje statybų ir remonto parodoje „Resta“. Parodoje bus pristatomi naujausi nekilnojamojo turto projektai, supažindinama su rinkoje esančia pasiūla ir pateikiami išskirtiniai pasiūlymai norintiems išsirinkti tinkamiausią butą.

Pasak nekilnojamojo turto vystytojų, šiandien retas kuris naujakurys naujos statybos bute balkoną naudoja kaip vietą skalbinių džiovyklą ar sandėliuką, kuriame laiko automobilio padangas, nenaudojamus buities daiktus. „Šiuo požiūriu mes jau panašėjame į Pietų šalis, kurių gyventojai mieliau nereikalingais daiktais užkraus kitą kambario vietą, bet balkone visada paliks atvirą erdvę. Skeptikams, kurie mano, kad mūsų klimatas nepritaikytas tokioms erdvėms ir jos funkciškai neišnaudojamos, reiktų pasidairyti po Skandinavijos šalis. Nustebtumėte pamatę, kiek ten daug terasų ir dar daugiau jų praktinių panaudojimo pavyzdžių“, – teigia „MG Valda“ pardavimų vadovas Mantas Umbrasas.

Balkonų dydis priklauso nuo to, kokios klasės yra projektuojami butai – ekonominės, vidutinės ar prestižinės. Statant ekonominės klasės butus, stengiamasi kuo optimaliau išspręsti erdvės bute ir išplanavimo klausimus. Ieškoma sprendimų, kurie padeda pasiūlyti geriausią patogumo ir kainos santykį. Tuo tarpu aukštesnės klasės butams paprastai projektuojami erdvesni, didesnio ploto balkonai. Specialistai pastebi, kad kuo didesnis balkonas, tuo didesnė pridėtinė vertė butui, ypač jei iš jo atsiveria graži gamtos ar miesto panorama.

Aiškumo dėlei didesnį balkoną tikslingiau būtų vadinti terasa. Terasų būna įvairių dydžių – nuo 5 kvadratinių metrų iki 100 kvadratinių metrų. Didelėse terasose gyventojai labai dažnai įsirengia vasaros valgomuosius, poilsiui ar sportui skirtą erdvę, dažnai augina prieskonius, žalumynus, salotas, pasitaiko, kad terasose įrengiamos net sukūrinės vonios. Terasų paklausa didėja ir nors populiariausios terasos yra stačiakampės, naujakuriai pastaruoju metu sumano įvairiausių formų terasų, pavyzdžiui, apvalią. 

Tarptautinė statybų ir remonto paroda „Resta“ vyks balandžio 27–30 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Parodoje dalyvaus 550 dalyvių iš Lietuvos ir 16 užsienio valstybių:  Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Turkijos, Ukrainos, Vokietijos. Paroda užims visą „Litexpo“ teritoriją, o jos bendras ekspozicijos plotas sieks apie 33,5 tūkst. kvadratinių metrų.

Šiemet parodos akcentas – skaitmeninė statyba. Be to, kaip ir kiekvienais metais, bus eksponuojamos statybinės bei apdailos medžiagos, šildymo, vėdinimo, santechnikos įranga, elektros instaliacija, naujos interjero, o taip pat ir aplinkotvarkos, želdinimo, šiltnamių tendencijos ir sprendimai, statybų profesionalų naudojama technika, įrankiai, nekilnojamojo turto vystytojai supažindins su NT rinkos naujienomis, veiks lankytojų pamėgta ir pavasarį aktuali sodinukų mugė.

Šiemet organizatoriai dėmesį skyrė ne tik statybų sektoriaus naujovėms, bet ir šalies regionams bei verslumo skatinimui juose.

Kaip sumažinti atskirtį?

Klaipėdos "Švyturio" arenoje vykusi tarptautinė paroda į vieną vietą subūrė verslo lyderius, įvairių sričių specialistus, kompanijų vadovus, mokymo įstaigas ir statybų naujienomis besidominčius žmones.

Parodos metu atsigręžta į šalies regionus. Surengtoje konferencijoje "Ką planuoti regionuose?" buvo svarstoma, kaip sumažinti atskirtį tarp sostinės ir mažesnių šalies miestų, pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų Klaipėdoje.

Renginyje dalyvavo Aplinkos, Vidaus reikalų, Ūkio, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai, turintys daugiausia įtakos formuojant regioninę šalies politiką.

Pasak Ūkio viceministro Gedimino Onaičio, esti nemažai būdų, kaip skatinti verslą atokesnėse Lietuvos vietovėse. Esą svarbiausia, kad savivaldybės sudarytų tam patrauklias sąlygas, o potencialūs darbuotojai nebijotų atvykti į miestą.

"Klaipėda šalia jau turimo uosto ir turizmo privalo atrasti dar kelias kryptis ir maksimaliai į jas susitelkti. Tai yra rengti reikalingą darbo jėgą, sukurti tinkamą infrastruktūrą, stengtis pritraukti specialistus ir investuotojus. Miestas turi išsigryninti savo stipriausias savybes ūkio sektoriuje, kad žmonės jame norėtų apsigyventi būtent dėl tos darbo vietos, kurios nėra kitur. Neįmanoma apimti visų verslo krypčių ir tapti visų sričių specialistu, todėl reikia susikoncentruoti", – įsitikinęs viceministras.

Gresia didėjanti emigracija

G.Onaičio žodžiais, naujoji energetika yra ta sritis, kuriai šiuo metu būtina skirti daugiausia dėmesio. Jos neišnaudojus, anot viceministro, emigracijos mastai tik didės.

"Jei Klaipėda ir likusi Lietuvos dalis neatras tų krypčių, pateisinsime statistiką – šalyje gyventojų neišvengiamai mažės", – teigė ūkio viceministras.

Esą būtina orientuotis į jaunus žmones, kurių uostamiestis kasmet netenka vis daugiau.

"Klaipėda – vienas tų miestų, kuriame itin sparčiai mažėja darbingo ir tikslo siekiančio jaunimo. Vadinasi, stinga patrauklaus, įdomaus ir pelningo darbo. Siūlyčiau orientuotis į didesnę pridėtinę vertę kuriančias sritis", – pažymėjo pašnekovas.

Kaip teigė uostamiesčio tarybos narys Simonas Gentvilas, energetika, medienos pramonė, geotermija yra tos sritys, kurias vystydama Klaipėda galėtų tapti traukos centru.

"Paradoksalu tai, kad turime tiek energetinių projektų, o Lietuvos energetikos institutas įsikūręs Kaune. Jis galėtų būti perkeltas į Klaipėdą. Svarstome, kaip paremti techninius "startuolius" ir kūrybiškas idėjas, kad jie patys gamintų baldus, turėtų savo lietuviškus prekinius ženklus ir sėkmingai juos pardavinėtų. Taip pat neatrasta akvakultūra, kurios gerosios patirties galime pasimokyti iš Skandinavijos šalių. Geotermija gali užpildyti farmacijos, medicinos, grožio paslaugų sektorius. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad neruošiame maisto technologų Klaipėdoje", – kalbėjo politikas.

Perspektyvų yra

Kasmet Lietuvoje sukuriama apie 2 tūkst. darbo vietų informacinių technologijų (IT) srityje. Tačiau uostamiestyje, S.Gentvilo žodžiais, dar trūksta šios krypties specialistų.

Oficialiais "Sodros" duomenimis, informacinių technologijų sektoriuje dirba 46 žmonės, trys Klaipėdos aukštosios mokyklos kasmet paruošia tik iki 50 potencialių darbuotojų.

"Visi administraciniai padaliniai kraustosi į Vilnių, o Klaipėdoje lieka tik gamybiniai ir logistiniai. Turime daugiausia neužimtų biurų. Socialinės srities atstovai neranda sau vietos, todėl išvažiuoja arba keičia profesiją", – atkreipė dėmesį S.Gentvilas.

Laisvoji ekonominė zona (LEZ), Klaipėdos universitetas, miesto savivaldybė, Uosto direkcija, pramonininkai sutelkė jėgas siekdami per 15 metų sukurti kuo daugiau darbo vietų. Planuojama, kad papildomai jų Klaipėdoje atsiras apie 20 tūkst.

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktoriaus patarėjas Andrius Valickas pastebėjo, kad regiono plėtrą labai riboja turimi demografiniai ištekliai, tačiau perspektyvų yra.

"Miesto uždaryti tikrai nereikia. Regionas turi šansų, o problemos nėra tokios sudėtingos ir struktūrinės, kad jų nebūtų įmanoma išspręsti", – optimistiškai užbaigė A.Valickas.

Uostamiestyje prasidėjo didžiausias statybų verslo renginys Vakarų Lietuvoje – paroda „Individuali statyba 2016“. Šiemet į jį užsiregistravo daugiau kaip 200 parodos dalyvių iš visos Lietuvos. Sulaukta ir svečių iš užsienio.

Ketvirtadienį duris atvėrusi paroda į Klaipėdos „Švyturio“ areną sukvietė miesto valdžios atstovus, Vakarų regiono verslininkus, architektus, projektuotojus, statybų naujovėmis besidominčius žmones.

Renginį „Individuali statyba 2016“ organizuojančios bendrovės „Expo Vakarai“ vadovo Sauliaus Savickio teigimu, dvi pagrindinės sritys – nekilnojamasis turtas ir statybos – yra visos šalies ekonominę situaciją atspindintis veidrodis. Šiemet, jo žodžiais, norinčiųjų prisijungti – ne ką mažiau nei pernai.

Atidarymo ceremonijoje dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi renginio pasisekimu.

„Procesas vyksta. Džiugu, jog buvo sulaukta svečių ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir Kazachstano bei kitų šalių. Sveikinu parodos organizatorius tęsiant gerą tradiciją ir tikiu, kad šiųmetės parodos lankymas ir susidomėjimas bus išskirtinis. Statybos yra vienas iš tų rodiklių, kurie liudiją bendrą šalies, regionų, miestų būseną“, – kalbėjo meras.

Jam antrino Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benediktas Petrauskas.

„Smagu tradiciškai susirinkti ir atidaryti parodą. Didžioji dalis klaipėdiečių neįsivaizduoja, kad ji galėtų neįvykti. Kiekvienas iš mūsų esame statybininkas, architektas, todėl verta susipažinti su naujausiomis statybinėmis medžiagomis, paslaugomis ir galimybėmis“, – sakė B. Petrauskas.

Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidento Jono Dumašiaus, statybininko profesija Lietuvoje – viena populiariausių.

„Kiekvienoje šeimoje turime po statybininką. Būtent šioje parodoje lankytojai gaus informacijos apie tai, kaip keitėsi technologijos, kaip atrodo šiuolaikinės statybos medžiagos ir panašiai“, – akcentavo J. Dumašius.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos organizacijos valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius sakė, kad šiais metais uostamiestis atsiskleidė keliomis naujomis spalvomis – prasidėjo daugiabučių modernizavimo procesai, atsirado daugiau naujų uostamiestį reprezentuojančių kultūrinių objektų.

Šiemet renginyje tradiciškai dėmesys teikiamas ne tik su statybomis susijusioms aktualijoms, bet ir vidaus įrengimui bei lauko aplinkai. Pirmoji parodos diena skirta Klaipėdos krašto architektams ir interjero dizaineriams. Pastarieji ketvirtadienį – „Specialisto dieną“ turi galimybę lankytis būtent jiems skirtuose seminaruose.

Savos srities profesionalai išgirs apie pačias naujausias architektūros ir interjero dizaino tendencijas, gaus naudingų patarimų – nuo pastatų šiltinimo iki muzikinio garso atkūrimo namuose.

Renginys keturias dienas vyks kartu su namų interjero ir dizaino idėjų paroda „Inter Deco“ bei sodo puoselėjimo ir praktinių idėjų muge „Mano sodas“.

Paroda keturioms dienoms į vieną vietą suburs verslo lyderius, įvairių sričių specialistus, architektus, kompanijų vadovus, mokymo įstaigas ir galutinius vartotojus, kurie ne tik domisi statybų naujienomis, stato, renovuoja, gerina savo būstą ar ruošiasi tai daryti, bet nori suteikti savo namams ar biurui naujų spalvų, ieško kokybės ir komforto išorei ar aplinkai.

Netrukus uostamiestyje startuos paroda "Individuali statyba 2016". Tarptautinis renginys į vieną vietą suburs verslo atstovus, įvairių sričių specialistus, mokymo įstaigas bei naujovėmis besidominčius žmones. Lankytojai atras naudingos informacijos ne tik statybos, bet ir interjero, dizaino, aplinkos tvarkymo klausimais.

Veiks trys parodos

24-ąjį kartą didžiausi parodų ir mugių organizatoriai Vakarų Lietuvoje "Expo Vakarai" balandžio 14–17 d. pakvies į tarptautinę parodą "Individuali statyba 2016".

Keturias dienas truksiantis statybų verslo reginys masins seminarų ir konferencijų įvairove.

Jau dabar į parodą užsiregistravo apie 200 renginio dalyvių iš visos Lietuvos.

"Ir taip nemažas dalyvių sąrašas nuolat didėja. Pernai buvo užpildyta visa "Švyturio" arena, o šiemet norinčiųjų prisijungti – ne ką mažiau", – nurodė parodos "Individuali statyba 2016" organizatoriai.

Renginys į vieną vietą suburs verslo lyderius, įvairių sričių specialistus, architektus, kompanijų vadovus, mokymo įstaigas ir galutinius vartotojus, kurie ne tik domisi statybų naujienomis, stato, renovuoja, gerina savo būstą ar ruošiasi tai daryti, bet sykiu nori suteikti savo namams ar biurui naujų spalvų, ieško kokybės ir komforto išorei ar aplinkai.

Bendrovės "Expo Vakarai" vadovo Sauliaus Savickio žodžiais, tarp dalyvių yra ir tokių, kurie į renginį atvyksta daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau kaskart sugeba nustebinti pasiūlydami ką nors naujo.

"Kasmet sulaukiame ne tik lojalių klientų, bet ir naujų parodos dalyvių. Žvelgiant statistiškai, nuo 30 iki 40 proc. jų parodoje pasirodo pirmą kartą. Skatiname įmones nesibodėti pristatyti naujausius produktus, technologijas ar paslaugas, nes tai – greitai besikeičianti sritis. Statybų pramonė nestovi vietoje. Prieš keliasdešimt metų buvo naudojamos vienos technologijos, o dabar – jau kitos. Todėl norisi kuo daugiau naujovių ir inovatyvumo iš verslo struktūrų", – akcentavo S.Savickis.

Pirmoji parodos "Individuali statyba", kuri vyks kartu su namų interjero ir dizaino idėjų paroda "Inter Deco" bei sodo puoselėjimo ir praktinių idėjų muge "Mano sodas", diena, balandžio 14-oji suburs Klaipėdos krašto architektus ir interjero dizainerius. Visą dieną šurmuliuos būtent jiems skirti seminarai, į kuriuos jau dabar galima registruotis internete: www.interjeras.lt. Aktyvią dieną vainikuos diskusija "Švyturio" arenoje įrengtoje architektų zonoje.

Muzika – kaip interjero dalis

Šiemet tradiciškai dėmesys skiriamas ne tik su statybomis susijusioms aktualijoms, bet ir vidaus įrengimui bei lauko aplinkai. "Specialisto dieną" savo srities profesionalai išgirs apie pačias naujausias architektūros ir interjero dizaino tendencijas, gaus naudingų patarimų – nuo pastatų šiltinimo iki muzikinio garso atkūrimo namuose.

"Muzikos magijos salonui" atstovaujanti Jurgita Gazarian ves muzikos klausymo seminarus ir pademonstruos, kaip atskleisti tikrovišką garsą namuose. Taip pat papasakos apie natūralaus garso prigimtį ir jo įtaką mūsų gyvenime.

Pašnekovės žodžiais, garsinė aplinka – neatsiejama būsto interjero dalis, teikianti malonumą ir net pagerinanti gyvenamąją aplinką.

"Daug dėmesio savo namuose skiriame grožiui, jaukumui, patogumui, apšvietimui. Tačiau labai dažnai pamirštama būtent garsinė aplinka – kaip patalpose sutvarkyta akustika. Juk skamba absoliučiai viskas, kiekvienas daiktas turi savo vibracijas. Ko reikia, norint namuose išgirsti muziką? Atsakymas lyg ir paprastas – tam būtina įranga. Tačiau tokia, kuri gali kokybiškai atkurti garsą, esantį artimą natūraliam. Tam svarbi net aparatūros stovėjimo vieta, apie ką dažniausiai iš viso nepagalvojama", – intrigavo J.Gazarian.

Specialistės žodžiais, dažnai girdime muziką, kuri nebūtinai džiugina. Todėl J.Gazarian atskleis, ko reikia, kad įgarsinimas būtų tinkamas ir sukurtų kuo šiltesnę atmosferą namuose.

"Vaikštinėdami pajūriu žmonės klausosi bangų ošimo, medžių šlamėjimo ir nuo to nepavargsta, priešingai – pasisemia gerų emocijų. Tačiau yra tokių garsų, kurie mus dirgina. Tokius jutiminius organus kaip akys mes galime išjungti užsimerkdami, tačiau ausys, kaip ir uoslė – visada budrūs", – pastebi pašnekovė.

Skatina regiono plėtrą

Didžiausia paroda Vakarų Lietuvoje skirta ne tik supažindinti lankytojus su pažangiausiais statybų sprendimais. Vienas pagrindinių renginio tikslų – prisidėti prie regiono plėtros ir vystymosi. Todėl balandžio 14-ąją vyks konferencija "Ką planuoti regionuose?".

Pernai parodoje pradėta vystyti socialiai atsakingo verslo tema sulaukė nemenko klaipėdiečių susidomėjimo. Šįsyk taip pat bus diskutuojama aktualiais klausimais.

Kaip pastebi S.Savickis, dvi sritys – nekilnojamasis turtas ir statybos – veidrodis, atspindintis visos šalies ekonominę situaciją: "Susidomėjimas statybomis egzistuos tol, kol bus gyva ekonomika. Nedrįsčiau sakyti, kad Lietuva apleista, bet veikti čia dar tikrai yra ką".

Todėl bus svarstoma, kaip mažinti atskirtį tarp sostinės ir kitų šalies vietovių, pritraukti į regionus investicijų bei kurti naujų darbo vietų, susigrąžinti emigrantus. Parodos organizatorių teigimu, šiuo metu Lietuva, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, dar labai "kaimiška", gyventojų koncentracija regionuose yra labai maža. Negana to, jų dar mažėja.

Demografinė situacija smarkiai lemia krašto raidą, todėl dažnai pasigirsta kalbos, jog būtina kažko imtis, siekiant sumažinti žmonių "nutekėjimą" į didmiesčius ar užsienį, kad reikia išjudinti verslo plėtrą bei gyvendinti projektus, skatinančius steigti naujas darbo vietas ir regiono vystimąsi.

Konferencijos metu bus diskutuojama apie regionų verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimą, investicijas į regionus, apie tai, kokias plėtros programas yra pasitvirtinusios ar numačiusios regionų savivaldybės.

Pranešimus skaitys Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų atstovai, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, uostamiesčio tarybos narys Simonas Gentvilas, kitų regiono savivaldybių vadovai, Būsto energijos taupymo agentūros bei regione veikiančių įmonių vadovai.

Lauke – tarsi kambaryje

Pavasarėjant ir šylant orams, gyventojai suskumba gražinti lauko aplinką. Tam vis dažniau pasitelkiama specialistų pagalba.

Kaip sakė kraštovaizdžio architektė Sandra Kanapeckaitė, dirbanti sodų projektavimo bei želdinimo srityje, šylant orams žmonės jau dabar svarsto, kaip įveiklinti namų kiemo erdvę. Pašnekovės žodžiais, tai lygiai taip pat svarbu, kaip ir vidaus interjeras.

"Lietuviai daug keliauja, pasisemia idėjų iš įvairių užsienio šalių, žurnalų, interneto. Ir kažką panašaus nori matyti savo namuose. Dažniausiai žmonės patiki šį darbą specialistams, pasitiki jais ir neskuba baksnoti pirštu su nurodymais, o yra atviri pasiūlymams", – atskleidė natūralistinį ir modernų kraštovaizdžio dizainą kurianti moteris.

Anot specialistės, taupydami laiką, gyventojai nori, kad aplinkos tvarkymas reikalautų kuo mažiau priežiūros ir pastangų. "Bet tuo pačiu siekiama gero estetinio vaizdo ir patogaus erdvės išpildymo. Tai pat pažymima – kad būtų gražu. Bet kiekvienas tą grožį suprantame skirtingai, nėra aiškių kriterijų, todėl ieškome tinkamų sprendimų kartu su klientu", – pasakojo pašnekovė.

S.Kanapeckaitė užsiminė apie naujausias kraštovaizdžio dizaino tendencijas. Viena jų – erdvių kūrimas lauke. Šią sąvoką sudaro viskas nuo kino žiūrėjimo, skaitymo, bendravimo iki ekologiškų daržovių auginimo.

"Patarčiau kuo praktiškiau išnaudoti žaliąjį plotą. Dažniausiai augalai išdėliojami sklypo periferijose, o, tarkime, didžioji dalis erdvės neatlieka jokios funkcijos ir tampa tuščiu plotu vietoje to, kad būtų įdomi ir tarnautų žmogui. Kieme galima ne tik kepti šašlykus, bet ir užsiimti kitomis veiklomis, tai tarsi kambariai lauke. Tai – visiškai realu. Ši erdvė turi intriguoti, žadinti fantazijas, įkvėpti kasdieniams darbams ir tuo pačiu keistis, priklausomai nuo metų laiko. Todėl visuomet siūlau spygliuočius augalus, kurie labai monotoniški, išmainyti į lapuočius", – pasakojo kraštovaizdžio architektė.

Anot specialistės, planuojant lauko erdvę, itin svarbu išlaikyti kuo stipresnį sąryšį su gamta, nepamiršti ekologiškumo.

Organizatoriai kviečia specialistus, susijusius su parodų tematikomis, iki balandžio 12 d. registruotis interneto svetainėje www.3parodoskartu.lt ir gauti kvietimą į renginius.

Ketvirtadienį Lietuvoje prasideda dvi didelės parodos skirtos renovacijos, statybų ir interjero tematikai: „Individuali statyba 2014“ ir „Supernamai 2014“. Abiejuose dalyvaus ir Aplinkos ministerija.

„Individuali statyba 2014“ – tai didžiausia Vakarų Lietuvos regione rengiama paroda. Renginys skirtas Vakarų Lietuvos regiono lankytojams bei svečiams supažindinti su naujausiomis statybų verslo bei būsto įrengimo aktualijomis. Paroda „Individuali statyba“ vyks Klaipėdoje jau 22-ajį kartą. Parodoje vyrausiančios temos: atsakinga būsto renovacija, energetika ir statybų naujovės.

Parodoje veiks Aplinkos ministerijos stendas, kuriame Aplinkos ministerijos, Būsto energijos taupymo agentūros ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai pristatys reglamentavimo naujoves statybų sektoriuje ir atsakys į visus lankytojų rūpimus klausimus.

„Supernamai 2014“ paroda organizuojama pirmą kartą ir skirta renovacijos, statybų ir interjero naujovėms. Vilniuje vyksiančioje parodoje pagrindinis akcentas bus skirtas būsto renovavimui ir energijos taupymas. Parodos partneriai – Aplinkos ministerija ir Būsto energijos taupymo agentūra.

Abiejuose parodose lankysis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Jie dalyvaus konferencijose, diskusijose, bendraus su parodų dalyviais ir lankytojais.

„Tokios parodos yra puiki proga visiems susibėgti į vieną vietą. Per paskutinius metus statybų srityje buvo daug pasikeitimų, tad norime juos visus dar kartą pristatyti, akcentuoti svarbiausias vietas bei, žinoma, pasižiūrėti, kokios naujovės yra iš gamintojų pusės. Mums tenka atsakinga pareiga reguliuoti sudėtingą ir greitai besikeičiančią sritį – statybas – tad ir mes siekiame jausti sektoriaus pulsą ir prie jo prisitaikyti“, – teigia aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Abi parodos veiks balandžio 10 – 13 dienomis.