Pasidžiaugta teatro istorijos kūrėjais

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatytas muzikinis teatras. Nors muzikinis teatras Klaipėdoje įvairiomis formomis gyvuoja jau daugiau kaip du šimtmečius, tačiau tik dabar, pirmą kartą per visą istoriją, sulaukė specialiai šiam scenos menui pritaikyto pastato. Teatras gali pasigirti viena geriausių akustikų šalyje. Tai ir moderniausiai įrengtas teatras šalyje. Teatro statybos truko 5 metus ir 9 mėnesius. Įgyvendinimo procesas buvo sudėtingas ir keblus dėl jį įtakojusių pandemijos, infliacijos, karinių bei ekonominių veiksnių.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė džiaugėsi baigiamuoju statybų projekto įgyvendinimo akcentu – susitikimu su visais, kurie prisidėjo prie šio pastato gimimo. 2018-ųjų rugsėjo 14 d. buvo įkasta statybų pradžią žymėjusi kapsulė ateities kartoms ir prasidėjo sudėtingas procesas, kurio Muzikinio teatro vadovė nepamirš visą gyvenimą. „Nežinojau kas manęs laukia... Tai buvo ilgas, sunkus, tačiau kartu ir nuostabus kelias... Nuoširdžiai dėkoju visiems sutiktiems šioje kelionėje: nuo Muzikinio teatro bendruomenės iki įvairių sričių profesionalų, visada ir visomis išgalėmis ir su kilniausiais siekiais prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo. Per 5 metus ir devynerius mėnesius teko sutikti įvairių žmonių. Visiems dėkoju už bendrą darbą, kompetencijas, o svarbiausia – ramybę sudėtingiausiais momentais. Lemiamu momentu visada rasdavosi padėti norėję ir geriausius sprendimus siūlę žmonės. Visus juos jungė tikėjimas, kad šis teatras bus pastatytas, o juk tikėjimą taip lengva prarasti... Didžiuojamės nauju teatru ir kartais net patiems sunku patikėti, kad tai įvyko. Teatro statybos jau istorija, tad belieka pasidžiaugti, kad visi čia susirinkę buvo tos istorijos kūrėjai. Pastatytas teatras meno kūrėjams ir gerbėjams tarnaus ne vieną dešimtį metų, tai yra didžiulė dovana ateities kartoms!“, – sakė L. Vilimienė.

D. Kažukausko nuotr.

KVMT vadovė L. Vilimienė už nuoširdų bendradarbiavimą ir profesionalumą įgyvendinant KVMT teatro statybų projektą skyrė padėkas UAB „Infes“ generaliniam direktoriui Arvydui Markevičiui, projektų direktoriui Mantui Šalčiui ir statybos projektų vadovui Martynui Dargužui. Už atsidavimą, strateginį mąstymą ir procesų valdymo optimizavimą įgyvendinant statybų projektą nuoširdžiai dėkota ir KVMT pastato modernizavimo projekto vadovui Nagliui Stancikui, o už kokybišką ir efektyvų investicinių procesų vykdymą – KVMT investicinių projektų koordinatorei Daivai Daugei. Jiems įteiktos ir skulptūrinės miniatiūros „Klaipėda ant bangos“, pagamintos iš senojo pastato laiptų akmens. Granito plokštė buvo išmontuota ir virto unikaliais suvenyrais. Skulptorius Vytautas Karčiauskas sukūrė skulptūrines miniatiūras, kuriose susijungia granitas, nerūdijantis plienas, bronza ir Baltijos gintaras.

D. Kažukausko nuotr.

Svarbiausia – rasti sprendimus sudėtingose situacijose

Teatro pastato modernizavimo projekto vadovas, KVMT vadovės pavaduotojas Naglis Stancikas akcentavo, kad žiūrint į ilgus metus vykusių darbų rezultatą širdį užlieja geras jausmas. „Pastatytas ateities teatras! Su dideliu užsidegimu, atviromis širdimis ėjome link tikslo ir mums pavyko. Esu tikras, kad čia puikiai jausis tiek teatro darbuotojai, tiek žiūrovai. Buvo ne viena situacija, kai galėjome susipykti, išsivaikščioti ir šį projektą palikti likimo valiai. Ir čia viskas būtų užžėlę žole... Radome sprendimus net pačiose sudėtingiausiose situacijose ir tuo didžiuojamės. Gerai, kad prisijungęs prie šio projekto, pačioje statybų pradžioje, to nežinojau (juokėsi). Užsidegimas ir noras įveikti visus iššūkius buvo stipresnis už šiame kelyje pasitaikiusias kliūtis. Esame labai dėkingi rangovui UAB „Infes“, ypač projektų direktoriui M. Šalčiui ir statybos projektų vadovui M. Dargužui, kurie šio projekto sprendimus priėmė lyg garbės iššūkius, nepaisant nieko stengėsi juos įveikti. Tai įvyko!“, – sakė N. Stancikas.

D. Kažukausko nuotr.

Anot UAB „Infes“ projektų direktoriaus Manto Šalčiaus, KVMT pastato statybų projektas jam buvo ypač svarbus visus trejus jam paskirtus metus. „Dirbdamas čia turėjau svajonių komandą. Net juokavome, kad reikėtų statyti kitą teatrą, mielai sutiktume, jei tektų dirbti su tokiais vadovais, kokius sutikome KVMT. Viso KVMT projekto metu mėgavausi procesu. Manau, kad mūsų sėkmės formule tapo žmonių noras įgyvendinti projektą ir kompromiso ieškojimas. Jei pavyksta suderinti šiuos komponentus, negali nepasisekti. Nuoširdžiai dėkoju subrangovams, projektuotojams, medžiagų tiekėjams ir visiems prisidėjusiems prie projekto. Labiausiai esu dėkingas statybos projektų vadovui M. Dargužui. Ilgai galvojome ką teatrui padovanoti įkurtuvių proga, o tada supratome, kad labiausiai tinka kaktusai, kurie simbolizuoja spektaklį „Sapnai ir kaktusai“. Beje, vieną kaktusą radome paliktą senajame pastate ir jį išsaugojome, tad su malonumu jį perkeliame į naujus namus“, – sakė M. Šalčius.

D. Kažukausko nuotr.

Statybos projektų vadovas M. Dargužas pasakojo prie šio projekto prisijungęs 2021 m. „Mano pirma užduotimi tapo uždengti teatro stogą virš žiūrovų salės. Iki šiol prisimenu vaizdą, kaip stoviu dabartiniame balkone ir žiūriu žemyn į du aukštai po žeme telkšantį vandenį... Net negalėjau įsivaizduoti, kad man pavyks. Tai tapo didžiuliu, o svarbiausia įgyvendintu iššūkiu. Ačiū visiems prisidėjusiems“, – sakė M. Dargužas.

D. Kažukausko nuotr.

Statybų projekto įgyvendinimo užbaigai skirtame renginyje dainavo KVMT solistai Beata Ignatavičiūtė ir Mindaugas Rojus, atlikę ištraukas iš populiarių operečių. Jiems pritarė KVMT vadovės pavaduotoja menui, pianistė Audronė Juozauskaitė ir teatro styginių kvartetas: smuikininkė Monika Venckienė, Tetiana Sydorenko, altininkė Ieva Ščerbiakaitė ir violončelininkas Matvej Goldberg. 

Įdomioji statistika

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūsys ir repeticijų salės įsikūrusios dvylika metrų po žeme, o į viršų pastatas stiebiasi net septyniolika metrų. Repeticijų salėse sumontuoti skirtingų formų akustiniai skydai, galintys keisti garso kryptį. Vėdinimo sistemose numatyti sprendimai, neleidžiantys garsui sklisti iš vienos patalpos į kitą. Interjerą kūrę architektai panaudojo molio ir jūros bangų motyvus, taip atliepdami Klaipėdos krašto identitetą. Bangos „ritasi“ per visą pastatą – išvysite bangos formos laiptus, smėlio spalvos interjerą, netikėtos formos rūbinę ir terasą.

D. Kažukausko nuotr.

Pastate panaudota 300 tonų metalo konstrukcijų, teatro administracijai įteikta 1500 skirtingų durų raktų, elektros kabelių ir įvairiausių laidų, išvedžiotų po visą 9000 kv. metrų plotą, ilgis sudaro 150 km. Senajame teatro pastate veikė vienas liftas, o šiame – dar  keturi papildomi.

Dar vienas Teatro išskirtinumas – ekranai žiūrovų kėdėse. Duomenis į ekranus teatro technikai transliuoja per centrinį duomenų perdavimo tinklą. Tokiomis kėdėmis negali pasigirti nė viena šalies profesionalaus scenos meno įstaiga. Teatras pritaikytas žmonėms su judėjimo, regos, klausos negalia. Specialūs jutikliai suteikia galimybę orientuotis teatro erdvėje be palydovo įdiegus programėlę telefone. Didžiojoje salėje sumontuota garso indukcinė kilpa, skirta žmonėms su klausos aparatais.

„28 už, keturiolika prieš, du susilaikė, projektui pritarta, dėkoju“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Po ilgų ir aršių diskusijų Vilniaus miesto taryba pritarė dar kartą tobulintam Nacionalinio stadiono statybos projektui, kuris buvo koreguotas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktų išvadų, jog už kompleksą vilniečiai gali permokėti.

„Iš tikrųjų išvados padėjo paneigti daug mitų, kuriuos skleidė suinteresuoti asmenys ir politikai, kad viskas yra nepagrįsta. Tiek papildomi darbai, tiek indeksacijos pagrindai yra patvirtinti, kad jie teisėti ir reikalingi“, – šnekėjo Vilniaus meras.

Pakoregavus projektą, beveik 160 mln. eurų kainuosiantis daugiafunkcinis kompleksas su stadionu vilniečiams atpigs 25 tūkst. eurų.

„Esame tikri, kad ir teisiniai, ir faktiniai argumentai yra mūsų pusėje. Bet, manau, kad į VPT išvadas esame atsižvelgę praktiškai didžiąja dalimi“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Vilniaus opozicija dėl tokio atpigimo nedaugžodžiauja.

„Man atrodo, kad šis 25 tūkst. eurų atpigimas yra spjūvis visiems vilniečiams į veidą“, – sakė Vilniaus tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tuo metu Viešųjų pirkimų tarnybos vadovai tikina, kad Vilniaus savivaldybė atsižvelgė tik į dalį jų pateiktų rekomendacijų.

„Kiek matome preliminariai įvertinę, tai nėra į viską atsižvelgta. Kokia apimtimi tiksliai, dar atsakyti negalime, pasigilinti reikia ir į pačius argumentus. Į dalį, matome, kad yra atsižvelgta. Tačiau esminis dalykas, kas ir buvo, bazė, nuo kurios skaičiuojama – išaugusios sumos“, – nurodė Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Ramutis Prišmantas.

Tą patį sako ir Vilniaus opozicija.

„Į tas pastabas, manau, kad visiškai neatsižvelgta. Tas atpigimas gaunasi simbolinis ir dėl to, kad koncesininkui dabar primetama 2 mln. eurų, jie prisiima daugiau rizikos, bet tuo pačiu taiko mums baudą už tai, kad sumokame tą sumą anksčiau nei sutarta“, – aiškino A. Nemunaitis.

Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos vadovybės, per artimiausią savaitę jie detaliai išnagrinės projekto pakeitimus. Jei matys poreikį, kreipsis į teismą, gindami viešąjį interesą.

„Yra prielaidų, kad galimai, jeigu jos pasitvirtins, vada viešam interesui ginti būtų“, – sakė R. Prišmantas.

Po Šarūno Stepukonio skandalo ir galimo 40 mln. eurų pasisavinimo vasario pradžioje, projektą iš koncesininkės investicijų bendrovės „BaltCap“ pažadėjo perimti Arvydo Avulio valdoma bendrovė „Hanner“. Tąkart jis sakė, kad statybas užbaigtų iki 2026-ųjų pabaigos, tačiau dabar tuo jau abejoja.

Manau, kad daugiausia mėnesį dar galime palaukti, daugiau aš nematau nei galimybių, nei tikslo, nes tada reikės keisti terminus.

„Turbūt čia vieno, dviejų mėnesių klausimas, kada vėl teks pripažinti, kad per daug delsėme ir 2026 metų pabaigoje gali būti, kad negalėsime užbaigti statybų“, – nurodė „Hanner“ valdybos pirmininkas A. Avulis.

Maža to, pasak A. Avulio, jei per artimiausią mėnesį jis negaus leidimo pradėti darbų, trauksis iš projekto įgyvendinimo.

„Manau, kad daugiausia mėnesį dar galime palaukti, daugiau aš nematau nei galimybių, nei tikslo, nes tada reikės keisti terminus“, – tikino „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Pirmieji Nacionalinio stadiono projektai Vilniuje pradėti dar Sovietų laikais, prieš maždaug 40 metų.

Kaip nurodo portalas, šiuo metu laukiama, kada „Akropolio“ plėtotojai paviešins savo projektinius siūlymus oficialiai per „Infostatybos“ sistemą.

„Manau, kad sausio pabaigoje ar vasario pradžioje vienoks ar kitoks sprendimas bus, bet pirmiausia reikia paviešinti projektą. Jeigu statytojas nuspręs jo dar neviešinti per „Infostatybą“, viskas nusikels“, – sako M. Pakalnis.

Kaip pirmadienį pranešė „Akropolis Group“, 14 hektarų pramoninės, buvusios „Velgos“ gamyklos teritorijos konversijos projektas turėtų startuoti 2020 metų antroje pusėje.

Bendrovės „Akropolis Group“ planuojamas multifunkcis kultūros, laisvalaikio, verslo ir prekybos centras „Akropolis Vingis“ bei apie 2500 vietų koncertų salė duris turėtų atverti 2023 metų antroje pusėje. Teritorijoje įmonė „M.M.M. projektai“ taip pat plėtos gyvenamųjų namų ir biurų kompleksą.

Įgyvendinus šį kompleksinį projektą, numatoma sukurti apie 2500 naujų darbo vietų.

„Prognozuojame, kad tai bus viena didžiausių privačių investicijų Vilniaus miesto plėtros istorijoje – bendrovės „Akropolis Group“ ir „M.M.M. projektai“ investuos per 350 milijonų eurų. Įgyvendinus šį kompleksinį projektą, numatoma sukurti apie 2500 naujų darbo vietų“, – pranešime sako „Akropolis Group“ valdybos pirmininkas Vytautas Labeckas.

Plėtojant apleistos teritorijos konversijos projektą, į viešąją infrastruktūrą planuojama investuoti beveik 16 mln. eurų.

Pagal preliminarų projektą, investuotojų lėšomis numatoma rekonstruoti sankryžą tarp Geležinio Vilko, Gerosios Vilties ir M. K. Čiurlionio gatvių, pastatyti automobilių kelių viaduką ir antžeminę pėsčiųjų ir dviratininkų perėją virš Geležinio Vilko gatvės, rekonstruoti Eigulių gatvės dalį, sutvarkyti dalį M. K. Čiurlionio gatvės prieigų, įrengti 3 km naujų dviračių bei pėsčiųjų takų, sutvarkyti su teritorija besiribojančią Neries pakrantę, dalyje Geležinio Vilko gatvės įrengti akustines sieneles.

Numatyta, kad daugiafunkciame komplekse „Akropolis Vingis“ iškils maždaug 2500 vietų koncertų salė.