„Tą diskusiją reikėtų plėtoti plačiau. Įmokos, jos, aišku, turi reikšmę individualiai pensijos daliai, bet dėl stažo įtakos formulėje, manau, kad galima diskutuoti. Bet dėl jos (įtakos – BNS) norėtume, kad sutartume – jeigu reikalingas pokytis, tai darytume“, – antradienį Seime per Vyriausybės pusvalandį teigė ministrė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė priekaištavo, kad dabar ilgą darbo stažą turintiems žmonėms pensijos nepadidėja. 

„Stažas dabar turi labai mažą įtaką pensijos dydžiui“, – teigė L. Nagienė. 

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Ši dalis nuo 2022 metų indeksuojama norint palaikyti žmones, kurie, būdami darbo rinkoje, sumokėjo didesnes socialinio draudimo įmokas. 

„Vidaus reikalų ministerijos parengtas siūlymas sistemiškai pertvarkyti viešojo sektoriaus valdymą sulaukė daug diskusijų. Džiaugiamės, jog jos buvo vaisingos ir galime judėti toliau“,  – penktadienį VRM išplatintame pranešime cituojama vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Penktadienį naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektui pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, artimiausiu metu projektas bus teikiamas svarstyti Seimui. Daugiausiai diskusijų, pasak ministerijos, Seimo komitetuose kėlė darbo užmokesčio ir socialinių garantijų klausimai, konkursų į valstybės tarnybą decentralizavimas.

VRM pažymi, kad svarstant projektą komitete pasiektas susitarimas dėl stažo – priedas už jį negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus. Pirminiame variante VRM siūlė išvis atsisakyti šios priemokos, tokį siūlymą kritikavo profesinės sąjungos.

Pasak VRM, valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, t. y. skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos. VRM buvo siūliusi, kad valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos įprasta Darbo kodekse numatyta tvarka – per metus ne mažiau kaip 20 darbo dienų.

Kaip skelbia ministerija, taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, kuris siekia 1785,4 euro.

Kaip nurodoma pranešime, vėlesniais metais, ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius.

Pasak ministerijos, numatoma stiprinti profesinių sąjungų vaidmenį – dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento bus susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis bus fiksuojamas biudžeto įstatyme.

Pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu tokiu pačiu reguliarumu bus indeksuojama pareiginė alga.

Numatoma, jog nuo šių metų liepos 1 dienos didės teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai, visi kiti pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos, o Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidės nuo naujos kadencijos.

Parlamente šiuo metu svarstoma valstybės tarnybos reforma buvo pateikta tik iš trečio karto, nes projektai buvo grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.

Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, iš pradžių siūlyta atsisakyti priedų už tarnybos valstybei stažą, bet pasirinktas kompromisinis variantas dalį jų palikti.

Taip pat pertvarka siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

„Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti būtų prilygintas tarnybos Sovietų Sąjungai laikas, kai objektyviai buvo įmanoma tarnauti Lietuvos valstybei“, – sakė KT pirmininkė Danutė Jočienė.

Nutarimą pristačiusi Konstitucinio Teismo vadovė pažymėjo, kad „toks pensinis aprūpinimas negalėtų būti pagal Konstituciją ginamas“.

„Lietuvos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas tiek, kiek pagal jį tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti neprilyginamas faktinis tarnybos SSRS kariniuose ar kituose padaliniuose laikas po 1990 kovo 11 dienos, kai asmuo tokią tarnybą atliko galimai pagal Lietuvos pareigūnų nurodymus, neprieštaravo Konstitucijai“, – nutarimą paskelbė D. Jočienė.

KT bylą dėl pensijos skaičiavimo už tarnybą sovietų kariuomenėje, Vidaus reikalų ministerijos ar kituose padaliniuose nagrinėjo pagal individualų konstitucinį skundą. KT pirmininkė D. Jočienė pristatydama nutarimą pagarsino, kad byla nagrinėjama pagal Algirdo Matonio skundą.

Sprendimas yra sprendimas, ir mes jį gerbiame. Jei kitaip nebūčiau tikėjęsis, nebūčiau kreipęsis į Konstitucinį Teismą.

Buvęs Kriminalinės policijos biuro vadovas, šiuo metu Lietuvos kriminalinės policijos veteranų asociacijai vadovaujantis A. Matonis BNS patvirtino kreipęsis į Konstitucinį Teismą su individualiu skundu.

Jis sakė paskelbtą sprendimą gerbiantis, nors ir tikėjosi kitokio įvertinimo.

„Sprendimas yra sprendimas, ir mes jį gerbiame. Jei kitaip nebūčiau tikėjęsis, nebūčiau kreipęsis į Konstitucinį Teismą, bet daugiau nėra ką komentuoti, viskas suprasta, aišku. Doktrina yra tokia ir viskas suprantama“, – sakė A. Matonis.

Jis savo teisių pažeidimą siejo su sprendimais, kuriais, apskaičiuojant jam skiriamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, į tarnybos laiką šiai pensijai skirti neįskaitytas laikotarpis nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 31 dienos.

A. Matonis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti šiuos sprendimus, įpareigoti „Sodros“ teritorinį skyrių perskaičiuoti jo tarnybos stažą ir iš naujo apskaičiuoti jam skiriamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Šis teismas skundą patenkino, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino „Sodros“ teritorinio skyriaus apeliacinį skundą ir priėmė naują sprendimą – skundą atmetė kaip nepagrįstą.

A. Matonis laikėsi pozicijos, kad taip pažeidžiamas konstitucinis teisingumo principas, nes šis darbas neprilyginamas tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti tik dėl to, kad neatitinka sąlygos būti pašauktas atlikti prievartinę būtinąją karo tarnybą. Jis pažymėjo, kad minėtą tarnybą po 1990 metų kovo 11 dienos atliko Lietuvos pareigūnų nurodymu ar pavedimu, jos metu vykdė Lietuvai svarbias funkcijas, veikė Lietuvos interesais ir jos naudai, taigi buvo lojalus Lietuvos valstybei.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su sprendimais, kuriais, apskaičiuojant jam skiriamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, į tarnybos laiką šiai pensijai skirti neįskaitytas laikotarpis nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 31 dienos.

Jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti šiuos sprendimus, įpareigoti „Sodros“ teritorinį skyrių perskaičiuoti jo tarnybos stažą ir iš naujo apskaičiuoti jam skiriamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Šis teismas skundą patenkino, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino „Sodros“ teritorinio skyriaus apeliacinį skundą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Vyro teigimu, taip pažeidžiamas konstitucinis teisingumo principas, nes šis darbas neprilyginamas tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti tik dėl to, kad neatitinka sąlygos būti pašauktas atlikti prievartinę būtinąją karo tarnybą. Pareiškėjas teigia, kad minėtą tarnybą po 1990 metų kovo 11 dienos atliko Lietuvos pareigūnų nurodymu ar pavedimu, jos metu vykdė Lietuvai svarbias funkcijas, veikė Lietuvos interesais ir jos naudai, taigi buvo lojalus Lietuvos valstybei.

Pasak pareiškėjo, ginčijamoje nuostatoje nurodytos garantijos gali ir turi būti taikomos tiems asmenims, kurie po 1990 metų kovo 11 dienos atlikdami tarnybą SSRS kariniuose, Vidaus reikalų ministerijos ar kituose padaliniuose vykdė Lietuvos valstybei svarbias funkcijas bei veikė Lietuvos interesais ir Lietuvos labui, taip, kaip tos garantijos yra taikomos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose, vykdžiusiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugą ir kontrolę, tarnybą atlikusiems asmenims.

„Pensijų indeksavimas, manome, bus prioritetinis darbas, artimiausias darbas, kurį svarstysime. Dabar jau „Sodra“ kaip tik daro skaičiavimus. Manome, kad perviršis, kurį kaups „Sodra“, tiek šiemet, tiek kitais metais iki pat 2024-ųjų ir toliau turėtų būti kreipiamas ne į rezervą, bet į spartesnį pensijų indeksavimą“, – žurnalistams Kaune ketvirtadienį sakė Monika Navickienė.

„Keliame sau tokį siekį, kad vidutinė pensija asmenims, kurie yra sukaupę stažą, būtų ne mažesnė kaip 550 eurų 2024 metais“, – pridūrė ji.

Konkretūs skaičiai, ministrės teigimu, turėtų paaiškėti kitą arba dar kitą savaitę, klausimą pristačius Vyriausybei. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sieks susieti spartesnio indeksavimo formulę su skurdo rodikliu.

Kaip BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiuo metu pagyvenusių žmonių skurdo rodiklis siekia 32 proc., o iki 2030 metų jis turėtų sumažėti iki 25 procentų.

„Pasiekus tą rodiklį, galėtume vėl persvarstyti indeksavimo formulę“, – kalbėjo ministrė.

M. Navickienė pabrėžė, kad spartesnis pensijų augimas turėtų būti matomas jai kitais metais.

„Pokyčiai turėtų atsirasti jau nuo 2022 metų ir pensijos tikrai turėtų augti sparčiau jau 2022 metais. Koks konkrečiai bus vidutinės pensijos dydis 2022-aisiais, negaliu pasakyti“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat teigė, kad papildomų biudžeto lėšų tam nereikės – pakaks „Sodros“ sukaupto perviršio.

Seimui siūlymus dėl spartesnio pensijų indeksavimo planuojama pateikti rudenį.

Pensijos didinamos kasmet – jos didėja vidutiniškai tiek, kiek auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas.

„Sodra“ kovą skelbė, kad šiais metais pensijos padidėjo vidutiniškai 9,58 proc.: su būtinuoju stažu – 41 euru iki 440 eurų, o vidutinė pensija – 38 eurais iki 415 eurų.

Šių metų sausį Lietuvoje buvo 614 tūkst. senatvės pensininkų.

„Jeigu trečiųjų šalių pilietis yra sudaręs darbo sutartį su Lietuvoje registruota įmone, legaliai dirbo čia, Lietuvoje, ir buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, tai teisę į ligos išmoką jis turės. Būtina sąlyga – turėti bent 3 mėnesių socialinio draudimo stažą per metus arba 6 mėnesių socialinio draudimo stažą per dvejus metus. Jeigu žmogus reikiamo stažo neturi, ligos išmoka jam skiriama nebus“, – Eltai teigė E. Banienė.

Šiuo metu užtenka telefonu kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.

„Svarbu, kad prieš kreipdamasis į šeimos gydytoją žmogus privalo užpildyti formą, esančią Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje. Tai reiškia, kad nereikės laukti, kol gydytojas gaus siuntimą iš NVSC“, – teigė SADM atstovė.

„Atkreipiame dėmesį, kad jeigu žmogus negalėjo prisiskambinti gydytojui, nedarbingumą galima gauti atgaline tvarka, tačiau atgalinis nedarbingumas gali būti išduodamas ne daugiau nei už 5 darbo dienas skaičiuojant nuo kreipimosi dienos“, – pridūrė E. Banienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, prisiregistruoti prie poliklinikos nuotoliniu būdu galima užpildžius pasirinktos gydymo įstaigos interneto svetainėje paskelbtą formą ir ją pateikus tai gydymo įstaigai.

Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje įvestas karantinas. Šalies piliečiams draudžiama išvykti, uždarytos parduotuvės (išskyrus, maisto ir vaistines) bei kavinės.

Socialinio draudimo sistema dirbantiesiems šiandien reiškia ne tik įmokų mokėjimą, bet ir būsimas pajamas senatvėje. Pensija bei kitų socialinio draudimo išmokų dydis tiesiogiai priklauso nuo žmogaus asmeninio indėlio į socialinio draudimo sistemą, o „Sodros“ asmeninėje paskyroje gyventojai gali sekti, kaip mokant įmokas auga jų teisės į senatvės pensiją.

„Labai svarbu, kad gyventojai, dirbdami ir mokėdami socialinio draudimo įmokas, matytų, ką už tai gauna. Nuolat skelbiami ir atnaujinami asmeniniai duomenys apie stažą ir taškus būtent tai ir atskleidžia.

Šiuos duomenis asmeninėse gyventojų paskyrose atnaujiname kas pusę metų ir paprastai bei aiškiai parodome, kokias teises į pensiją iki šiol gyventojai yra įgiję. Norėdami detalesnės informacijos gyventojai asmeninėse paskyrose gali susiformuoti juos dominančias suvestines“, – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

„Sodra“ didžiąją dalį gyventojams aktualios informacijos pateikia būtent asmeninėse paskyrose, žmonės gana aktyviai paskyromis naudojasi. Antai kasdien prie asmeninių paskyrų prisijungia 15 tūkst. žmonių, o per savaitę – apie 120 tūkst. Į asmeninę paskyrą gyventojams siunčiami ir pranešimai apie įtraukimą į pensijų kaupimą bei nurodoma, kokioje kaupimo bendrovėje žmogus kaupia privačią pensiją.

Pensijų stažas ir apskaitos vienetai parodo, kokias teises į senatvės pensiją žmogus yra įgijęs iki šiol. Kiekvienais metais įgyjamas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami, kol galiausiai, kai žmogus sulaukia pensinio amžiaus, pagal juos apskaičiuojama pensija.

Kad įgytų vienerių metų stažą, gyventojo draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, turi siekti ne mažiau nei 12 minimalių mėnesio algų (MMA). Uždirbus mažiau įgyjama mažiau stažo, bet daugiau nei metų stažo per metus įgyti nepavyks.

Vienas apskaitos vienetas per metus įgyjamas, kai gyventojo draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos siekia 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Jeigu pajamos mažesnės – įgyjama proporcinga dalis apskaitos vieneto, jeigu didesnės – daugiau apskaitos vienetų, tačiau suma negali viršyti 5 apskaitos vienetų per metus.

Pavyzdžiui, šiandien vidutinė pensija, turint būtinąjį stažą, sudaro 399 eurus. Panašaus dydžio pensiją gautų šiais metais pensinio amžiaus sulaukęs gyventojas, kuris yra įgijęs 30 metų stažo ir 60 apskaitos vienetų. Arba maždaug tokią pensiją gautų gyventojas, įgijęs 40 metų stažo ir 45 apskaitos vienetus.

„Sodra“ atkreipia dėmesį, kad savarankiškai dirbančių gyventojų stažas ir apskaitos vienetai gali būti nepasikeitę, mat šie gyventojai 2019 metų pajamas turės deklaruoti ir įmokas sumokėti iki šių metų gegužės. Tad jie tikslesnius duomenis apie įgytą stažą ir apskaitos vienetus pamatys liepos mėnesį, kai „Sodra“ vėl atnaujins visų gyventojų duomenis apie stažą ir taškus.

Kaip praneša įstaiga, tituliniame asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui puslapyje pateikiama informacija, kiek stažo ir apskaitos vienetų samdomi darbuotojai įgijo iki šių metų liepos, o savarankiškai dirbančių gyventojų duomenys, jeigu jie šiemet deklaravo praėjusių metų pajamas ir sumokėjo įmokas, rodo 2018 metais įgytas pensijų draudimo teises.

Apskaičiuojant įgytus apskaitos vienetus, pagal pranešimą, įvertinti gyventojų, kurie buvo pensijų kaupimo dalyviai, bet nutraukė kaupimo sutartis, o sukauptas lėšas grąžino į „Sodrą“, atkurti ar papildomai už pervestas įmokas įgyti apskaitos vienetai.

Kaip pranešama, pensijų kaupimo dalyviams pateikiama informacija, kokioje kaupimo bendrovėje ir kokiu tarifu jie kaupia.

Atsižvelgiant į tai, kad baigėsi terminas gyventojams priimti sprendimus dėl dalyvavimo pensijų kaupime sustabdymo ar nutraukimo, atitinkamai pakeista ir prognozuojamos pensijos skaičiuoklė.

„Pabrėžtina, kad skaičiuoklės prognozuojamas pensijos dydis negarantuoja, jog būtent tokio dydžio išmokas „Sodra“ mokės sulaukus pensinio amžiaus, tačiau leidžia susidaryti apytikrį vaizdą apie būsimos pensijos ir darbo pajamų santykį, įvertinti, ar prognozuojamas dydis atitinka žmogaus lūkesčius ir, jei reikia, laiku priimti reikalingus sprendimus dėl būsimųjų pajamų“, – pranešime sako „Sodros“ klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Skaičiuoklė dar kartą bus atnaujinta Finansų ministerijai paskelbus naujas šalies ekonominės raidos prognozes ir patvirtinus „Sodros“ anuitetų mokėjimo tvarką.

Nuo ko priklauso pensijos dydis?

Stažas ir pensijų apskaitos vienetai yra esminiai rodikliai, lemiantys, kokio dydžio pensiją žmogus gaus.

Kiekvienas gyventojas, dirbdamas tiek samdomą darbą, tiek savarankiškai bei mokėdamas socialinio draudimo įmokas, įgyja stažo ir apskaitos vienetų.

Metų stažas įgyjamas per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 MMA. Sumokėjus mažiau įmokų įgyjama dalis metų stažo, tačiau daugiau kaip metų stažo per metus įgyti negalima.

Vienas apskaitos vienetas įgyjamas per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų daugiau nei nuo 12 VDU. Sumokėjus mažiau įgyjama dalis apskaitos vieneto. Sumokėjus daugiau – daugiau ir apskaitos vienetų. Didžiausia apskaitos vienetų suma, kurią galima įgyti per metus – 5.

Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami ir apskaičiuojamas pensijos dydis pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos koeficientą.

Apskaitos vieneto vertė bei bazinės pensijos dydis kasmet indeksuojamas tiek, kiek vidutiniškai per 7 metus (trejus praėjusius, einamuosius ir trejų ateinančių metų prognozes) auga šalies gyventojų darbo užmokesčio fondas.

Gyventojai, kurie dalyvauja pensijų kaupime, papildomai, nepriklausomai nuo senatvės pensijos dydžio, dar gaus išmokas iš savo pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos sumos.

Sukauptų lėšų išmokėjimo tvarka (periodiškumas, dydis, mokėjimo trukmė) priklausys nuo sukauptų lėšų vertės bei pageidaujamų paveldėjimo sąlygų.

Konservatorius Edmundas Pupinis yra pasiūlęs į pensijų socialinio draudimo stažą visiems įskaityti vaiko iki 3 metų priežiūros laikotarpį nuo 1991 m. birželio 1 dienos, tai yra nuo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo priėmimo pradžios.

Į socialinio draudimo stažą ir taip yra įskaitomas motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų gavimo laikas, bet išmokų negaunantys tėvai buvo draudžiami ne visada. Valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai vaikus auginantys tėvai, negaunantys su vaiko priežiūra susijusių socialinio draudimo išmokų, draudžiami tik nuo 1996, o nuo 2008 metų jie pradėti drausti visai pensijai.

Visgi Vyriausybė mano, kad E. Pupinio pasiūlymas paneigtų Lietuvos pensijų sistemos ir socialinio draudimo sistemos esmę.

„Su įmokomis nesusietų laikotarpių prilyginimas stažui paneigtų socialinio draudimo pensijų sistemos esmę – išmokas skirti tik už laiką, kai žmogus arba dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, arba gavo socialinio draudimo išmokas, tai yra iš esmės atspindinčio indėlį į socialinio draudimo sistemą“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Vyriausybės išvadoje taip pat aiškinama, kad parlamentaro pasiūlymui reikėtų papildomų lėšų, o šiuo metu tokie įsipareigojimai pažeistų fiskalinės drausmės taisykles ir nustatytus 2018–2021 metų fiskalinius tikslus.