Fontanas vėl veiks

Kaune fontanai pradeda šių metų sezoną, kai kuriuose jų jau šoka vandens srovės, o po ilgos pertraukos atgims ir dar vienas fontanas. Steigiamojo Seimo aikštės fontanas netrukus sulauks darbininkų.

„Po atnaujinimo Steigiamojo Seimo fontanas išlaikys senąją kompoziciją, dizaino elementai nebus keičiami. Suplanuotas paprastasis remontas: atstatyti hidroizoliaciją ir baseino plokštes, atnaujinti techninės fontano dalies įrenginius, atlikti kitus smulkius darbus“, – „Kauno dienai“ komentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Jis informavo, kad darbus planuojama užbaigti iki vasaros, remontui numatyta apie 10 tūkst. eurų. Jei suplanuoti remonto darbai vyks sklandžiai, šį sezoną Kaune atsiras dar viena vieta, kur bus galima pasidaryti asmenukę.

Buvo kiti prioritetai

Paklausus, kodėl užtruko šio fontano remonto darbai ir kelerius metus ši vieta buvo tuščia, miesto specialistas nurodė, kad savivaldybė darbus vykdė kitose vietose, bet dabar atėjo laikas atsinaujinti ir Steigiamojo Seimo aikštės fontanui.

„Šie darbai anksčiau nebuvo atlikti dėl kitų prioritetų. Kaunas nuosekliai atnaujina viešąsias erdves ir jose esančius objektus. Per pastaruosius kelerius metus atgijo ir tarptautinio pripažinimo sulaukė Vienybės aikštė, atgimė Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelis su fontanu, rekonstruotas vienas gražiausių Kauno tarpukario architektūros objektų – Kauko laiptai su viršutine terasa ir ten veikiančiu fontanu“, – pažymėjo A. Pakalniškis.

Darbus planuojama užbaigti iki vasaros, remontui numatyta apie 10 tūkst. eurų.

Aikštės pokyčių vizijos

„Kauno diena“ primena, kad praėjusių metų pabaigoje viešai pristatyta idėja dalį Steigiamojo Seimo aikštės užstatyti pastatais. Jie esą galėtų rikiuotis palei Šv. Gertrūdos ir Birštono gatves, o viduryje būtų suformuota tarsi uždara aikštė.

Pristatant detaliuosius planus, savivaldybės atstovai aiškino, esą aikštė nyki, netraukia joje pasibūti dėl per didelio eismo triukšmo, todėl reikalingi šios centrinės Kauno vietos pokyčiai.

„Šis projektas labai svarbus, nes Senamiestyje ir Naujamiestyje turi būti atstatytos teisingos gatvių trajektorijos, erdvėse turi būti perimetrinis užstatymas, kuriama architektūra, kuri skatintų žmones vaikščioti, o ne važiuoti automobiliais. Ši aikštė neveikia dėl transporto triukšmo taršos. Užstatydami palei gatvę sudarytume tam tikrą buferį ir taip būtų sprendžiama triukšmo problema. Tokiu atveju čia būtų galima įrengti skverą ar jaukesnę erdvę“, – praėjusių metų gruodį kalbėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

Atgims: apleistame Steigiamojo Seimo aikštės fontane šiemet vėl bus paleistas vanduo. Regimanto Zakšensko nuotr.

Rengiant Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų detalųjį planą keltas uždavinys numatyti optimalią 1,7 ha teritorijos urbanistinę struktūrą, kuri neprieštarautų Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Detalieji planai apėmė ne tik Steigiamojo Seimo aikštę, bet ir Šv. Gertrūdos g. 7, 22 ir 38 sklypus, esančius kitoje gatvės pusėje nei pati aikštė.

Pagal planą teritorija suskirstyta į penkis sklypus, beveik visuose numatytas perimetrinis užstatymas arba paliktos ir dabar esančios žaliosios erdvės. Plano rengėjai įvardijo siekį humanizuoti miesto istorinių dalių gatves, t. y. mažinti transporto parametrus ir didinti galimybes pėstiesiems ir bemotorėms transporto priemonėms.

„Plentprojekto“ teritorijų planavimo architektė ir projekto vadovė Gailutė Zimnickienė tąkart pasakojo, kad XIX a. aikštėje veikė turgus, tad dabar norima atkurti urbanistinę struktūrą. Šv. Gertrūdos gatvė taip pat buvo intensyviai užstatyta, todėl, statant pastatus šalia gatvės, būtų iš dalies atkurtas istorinis vaizdas.

Planų pristatymo metu pasiūlyta pačioje aikštėje ties gatvėmis užstatyti erdvę pastatais, viduje tarsi sukuriant atskirą zoną. Čia esą būtų ribojamas aukštingumas, kad nauji pastatai neišsiskirtų iš bendro Senamiesčio vaizdo. Tiesa, nors visuomenei pernai pristatyti detalieji Steigiamojo Seimo aikštės planai ir galimos konversijos, kol tai taps realybe, gali praeiti ir dešimtmetis.

Reikia pokyčių?

Šalia Šv. Gertrūdos ir Birštono gatvių sankryžos esanti Steigiamojo Seimo aikštė dvelkia nykuma. Čia įrengtas fontanas, kuris seniai neveikia, pro šalį praeina žmonės, tačiau stabtelėti čia nėra noro. Savivaldybės atstovai įsitikinę, kad šioje erdvėje trūksta gyvybės, todėl reikia pokyčių.

Šią savaitę Kauno miesto savivaldybėje pristatyti detalieji planai, kaip galėtų keistis Steigiamojo Seimo aikštė ir jos prieigos. Pagrindinis akcentas – leisti dalį erdvės užstatyti namais ir taip esą atkurti istorinį teisingumą, kuomet čia veikė turgus, o prie gatvės stovėjo mediniai namai. Tiesa, dabar greičiausiai būtų statomi jau mūriniai pastatai.

„Tikrai labai reikia šio projekto, nes Senamiestyje ir Naujamiestyje turi būti atstatytos teisingos gatvių trajektorijos, turi būti erdvėse perimetrinis užstatymas ir kuriama architektūra, kuri skatintų žmones vaikščioti, o ne važiuoti automobiliais. Ši aikštė neveikia dėl transporto triukšmo taršos. Užstatydami palei gatvę sudarytume tam tikrą buferį ir taip būtų sprendžiama triukšmo problema. Tokiu atveju čia galima būtų įrengti skverą ar jaukesnę erdvę“, – teigė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

„Dabar į aikštę nėra kaip patogiai patekti ir ji yra nelankoma. Buvo skelbti ir konkursėliai, ir atliktos studijos, kaip įveiklinti šią erdvę, bet vien fontanėlis žmonių nepritraukia“, – aiškino Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Projekte viskas atrodo gražiai, tačiau realybėje, esu įsitikinusi, miestas turės didelę transporto eismo problemą ir spūstys formuosis dar ties Šauklių gatve, o gal ir nuo Jonavos gatvės žiedo.

Projekto vizija

Visuomenei pristatytas Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų detalusis planas.

Rengiant planą keltas uždavinys numatyti optimalią 1,7 ha teritorijos urbanistinę struktūrą, kuri neprieštarautų Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Detalieji planai apėmė ne tik Steigiamojo Seimo aikštę, bet ir Šv. Gertrūdos g. 7, 22 ir 38 sklypus, esančius kitoje gatvės pusėje nei pati aikštė.

Pagal planą teritorija suskirstyta į penkis sklypus, beveik visuose numatytas perimetrinis užstatymas arba paliktos ir dabar esančios žaliosios erdvės. Plano rengėjai įvardijo, kad yra siekis humanizuoti miesto istorinių dalių gatves, t. y. mažinti transporto parametrus ir didinti galimybes pėstiesiems ir bemotorėms transporto priemonėms.

„2017-ais metais buvo rengta Steigiamojo Seimo ir gretutinių teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija. Joje buvo įvardytos trys pagrindinės šios teritorijos problemos. Viena jų, kad Steigiamojo Seimo aikštei neigiamą poveikį daro intensyvus transporto mazgas. Taip pat nurodyta, kad aikštėje nėra gyvybės, nėra traukos objektų, aplinka nyki“, – pristatymo metu kalbėjo „Plentprojekto“ teritorijų planavimo architektė ir projekto vadovė Gailutė Zimnickienė.

Pristatė: G. Zimnickienė aiškino, kad Šv. Gertrūdos g. pastačius namus, iš dalies esą būtų atkurtas istorinis vaizdas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ji aiškino, kad XIX a. aikštėje buvo turgus, tad dabar norima atkurti urbanistinę struktūrą. Šv. Gertrūdos gatvė taip pat buvo intensyviai užstatyta, todėl statant pastatus šalia gatvės, būtų iš dalies atkurtas istorinis vaizdas.

„Planuojamos teritorijos šiaurinė dalis, esanti į šiaurę nuo Šv. Gertrūdos gatvės, patenka į 56-tą ir 53-ią Kauno senamiesčio kvartalus. Šioje teritorijoje perimetrinis užstatymas išgriautas XX a. antroje pusėje, ruošiantis požeminio tunelio statyboms“, – kaip seniau atrodė ši erdvė, pasakojo projekto rengėjai.

Dabar siūloma pačioje aikštėje ties gatvėmis užstatyti erdvę pastatais, viduje sukuriant tarsi atskirą zoną. Čia būtų ribojamas aukštingumas, kad nauji pastatai neišsišoktų iš bendro Senamiesčio vaizdo.

„Pirmuose aukštuose galėtų būti komercinės paskirties objektai, kavinės, kur žmonės ateina. Taip pat čia galimi ir gyvenamieji namai. Erdvėje galėtų būti ir vaikų žaidimo aikštelės ar kitos erdvės, kurios trauktų žmones ateiti“, – kalbėjo G. Zimnickienė.

Pastatai taip pat būtų užstatomi ir kitoje Šv. Gertrūdos gatvės pusėje, kur šiuo metu įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Nuo aikštės žiūrint skersai sankryžos yra dar viena aikštelė, kuri pagal detalųjį planą taip pat taptų užstatyta zona. Tiesa, sklype tarp Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos gatvių, ties dabar apleista žydų chasidų sinagoga, seniau buvo tankesnis užstatymas, tačiau dabar miesto atstovai teigė, kad šlaitas yra saugomas, todėl pastatai galėtų atsirasti tik ties šaligatviais, o šlaitas paliktas žaliosioms zonoms.

Projekto rengėjai atkreipė dėmesį, kad po naujais pastatais galėtų atsirasti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kurios tarnautų į Steigiamojo Seimo aikštę atvykstantiems ar čia dirbantiems miestiečiams bei, nelaimės atveju, atliktų priedangos funkciją. Įvertinant visus šios teritorijos sklypus, kuriuose numatomas perimetrinis užstatymas, galėtų atsirasti beveik 300 automobilių stovėjimo vietų.

Eismo pokyčiai

Minėtos teritorijos detaliojo plano rengėjai atkreipė dėmesį ir į eismo pokyčius. Leidus užstatyti erdves pastatais, taip sudarant tam tikras uždaras zonas, būtų siekiama mažinti ir transporto srautus.

Dabar Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Birštono gatvių sankryža yra viena labiausiai eismo srautų apkrautų vietų Senamiestyje. Skaičiuojama, kad per parą įvairiomis kryptimis šią sankryžą kerta apie 86 tūkst. automobilių.

„Tai visiškai tranzito gatvė iki Vilijampolės tilto. Kitos tokios apkrautos sankryžos nėra, todėl per didelė prabanga Senamiestį atskirti tokia gatve“, – teigė N. Valatkevičius.

Detaliajame plane numatyta, kad reikėtų siaurinti eismo juostas. Žinoma, jos vis dar atitiktų gatvės kategorijai keliamus reikalavimus, tačiau tai padarius, būtų mažinamas transporto tranzitas, daugiau vietos būtų skirta pėstiesiems ir dviratininkams.

Numatyta, kad reikėtų siaurinti ir Gimnazijos gatvės atkarpą, kuri leidžiasi nuo kalno. Tačiau ryškiausi pokyčiai numatomi atkarpoje važiuojant Šv. Gertrūdos gatve nuo pilies link centrinės Kauno dalies. Plano rengėjai teigė, kad reikėtų naikinti atskiras juostas, leidžiančias iš Šv. Gertrūdos gatvės sukti į dešinę Birštono gatvės link.

„Kaunas su judumo planu siekia keisti įpročius, kad žmonės mažiau važinėtų automobiliais, tad ir šioje teritorijoje mažinami srautai. Ties Gimnazijos g. 2 pastatu būtų platinamas šaligatvis. Taip pat maksimaliai mažinamas Šv. Gertrūdos gatvės važiuojamosios dalies plotis, kad daugiau vietos liktų pėstiesiems ir dviratininkams“, – pristatymo metu teigė G. Zimnickinė.

Vizija: pastačius Kėdainių tiltą, būtų siekiama mažinti eismo srautus Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Birštono gatvių sankryžoje. Regimanto Zakšensko nuotr.

Gelbėtų Kėdainių tiltas?

Savivaldybės specialistai pripažino, kad pokyčiai Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Birštono gatvių sankryžoje galėtų būti siejami su statomu vadinamuoju Kėdainių tiltu. Pastačius šį objektą tikimasi sumažinti automobilių srautus Senamiestyje.

Tokiu atveju esą sumažėtų tranzitinio eismo ir minėtoje Šv. Gertrūdos gatvės sankryžoje. „Taip ir buvo svarstoma, kad kai turėsime alternatyvą nukreipti eismą nuo Senamiesčio, tada galėtume įgyvendinti pokyčius ir čia. Kol nėra naujo tilto, nėra ir kitų kelių, kaip iš centro patogiai nuvažiuoti į Vilijampolę ar Šilainius“, – teigė N. Valatkevičius.

„Tiltas juk irgi nebus pastatytas tuojau pat. Darbai truks kelis metus, tačiau kol turėsime jungtį, norime pratinti žmones daugiau naudotis viešuoju transportu ir Senamiestyje judėti darniai. Tikimės po truputį iš šios miesto zonos išprašyti automobilius“, – nurodė G. Barčauskas.

Buvo skelbti ir konkursėliai, ir atliktos studijos, kaip įveiklinti šią erdvę, bet vien fontanėlis žmonių nepritraukia.

Gyventojai abejoja

Pristatymo metu iš visuomenės girdėjosi abejonės dėl pateikto plano ir jo įgyvendinimo. Kauniečiams kliuvo ir tai, kad neaišku, kokie pastatai čia atsirastų, ar jie tikrai derėtų prie Senamiesčio erdvės. Kiti teigė, kad jei bus panaikintos atskiros eismo juostos, leidžiančios sukti į Birštono gatvę, miestas dar labiau paskęs spūstyse.

„Siūlau dar nugriauti Gimnazijos g. 2 pastatą, atverti erdvę į prezidentūrą, gimnaziją, bažnyčią ir neleisti veltui pinigų. Nereikia su požeminėmis aikštelėmis dar labiau vilioti automobilius į Senamiestį. Dabar Senamiestis bjaurėja, nes vis blizgėja, statomi nauji pastatai. Tokių pastatų tikrai nereikia, geriau yra konservuoti ar restauruoti esamus pastatus, o ne vis statyti naujus. Be to, jei Steigiamojo Seimo aikštėje bus pastatyti gyvenamieji namai, kils pavojus sveikatai, nes čia tikrai triukšminga ir užteršta sankryža“, – savo nuomonę pristatymo metu išdėstė neprisistatęs kaunietis.

Kiti svarstė dėl planuojamų eismo pokyčių –  po paskutinio Šv. Gertrūdos gatvės remonto buvo pakeista eismo tvarka, kuri žymiai pagerino transporto srauto pralaidumą. Jei bus atsisakyti įrengtų papildomų eismo juostų, leidžiančių pasukti į dešinę, ši vieta vėl taps sunkiai pravažiuojama.

„Po naujos gatvių rekonstrukcijos Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryžoje transporto eismas tikrai pagerėjo. Papildoma gatvės juosta, prasidedanti ties J. Jablonskio gatve ir nukreipianti eismą link Birštono gatvės, sumažina eismo intensyvumą, nes eismas į dešinę vyksta nuolat ir yra rečiau stabdomas dėl naujai įrengtos pėsčiųjų perėjos salelės.

Dabartiniame projekte kaip tik numatyta panaikinti eismo juostą nuo J. Jablonskio gatvės, paliekant tik dvi juostas Šv. Gertrūdos gatvėje. Šiose dviejose juostose turėtų tilpti važiuojantieji tiesiai ir sukantys į Birštono gatvę. Projekte viskas atrodo gražiai, tačiau realybėje, esu įsitikinusi, miestas turės didelę transporto eismo problemą ir spūstis formuosis dar ties Šauklių gatve, o gal ir nuo Jonavos gatvės žiedo“, – perspėjo vietos gyventoja Vilma V.

„Steigiamojo Seimo aikštėje suprojektuoti komerciniai pastatai kelia abejones dėl savo reikalingumo. Atvira aikštės erdvė puošia miestą (yra įrengtas fontanas, auga dideli medžiai) ir yra laisva poilsio zona miestiečiams“, – kritikos ir dėl numatomo perimetrinio užstatymo pažėrė kaunietė.

Kas toliau?

Šią savaitę visuomenei tik pristatyti planai, kaip galėtų pasikeisti Steigiamojo Seimo aikštė ir aplinkinės teritorijos, tačiau savivaldybės atstovai tikina, kad kol tai taps realybe, gali praeiti ir dešimtmetis.

„Detalieji planai dar turi būti patvirtinti, tada savivaldybė turėtų iš valstybės perimti žemę, suformuoti sklypus. Tada taryba turės spręsti, ką su tais sklypais veikti toliau. Šis zona priklauso kultūros paveldui, tad norint kažką keisti, reikia sutikti ir su paveldosaugininkų sąlygomis. Tada galėtų būti galimybė rengti techninius projektus. Taryba spręs, ar sklypus parduoti aukcione, ar dalį pasilikti, juk gali būti didinama ir Maironio gimnazijos teritorija. Čia dar ilgas procesas, bet mes užbėgame už akių, kad ateityje jau būtumėme pasiruošę galimiems pokyčiams“, – aiškino N. Valatkevičius.

G. Barčauskas antrino, kad realūs pokyčiai pasimatys dar negreitai.

„Patvirtinus planus, greičiausiai bus rengiamas architektūrinis konkursas, kurio metu bus ieškoma, kaip galėtų atrodyti ši vieta, kaip pastatai išsidėstytų, kokią funkciją jie atliktų. Tada galėtų vykti konkursas dėl pastatų valdytojų. Pagal planą numatyta, kad čia galėtų būti įvairios paskirties pastatų – ir komercinės, ir gyvenamosios, tad neatmetame, kad dalis pastatų bus ir visuomeniniai.

Kitaip tariant, šią erdvę norime matyti universalią, daugiafunkcę, kuri paskatintų žmones likti šioje vietoje ir judėti darniai. Manau, kad tikrai praeis penkeri ar net dešimt metų, kol idėja taps realybe. Su šiuo projektu niekur neskubame, norime viską padaryti teisingai“, – tikino administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Buvo itin populiarus

Dar pavasario viduryje buvo įjungti visi miesto fontanai, tačiau kauniečiai vieno pasigedo. Steigiamojo Seimo aikštėje fontanas taip ir nebuvo įjungtas.

"Man fontanai labai patinka, galima prie jų stabtelėti ir pailsėti, galima šiaip pasigrožėti. Su vaiku nuolat einame prie fontanų. Mėgdavome užsukti ir į Steigiamojo Seimo aikštę, bet šiemet čia fontanas neveikia. Liūdnai atrodo tas tuščias vandens baseinas. Nejaugi ir ši vieta taps apleista, kur vietoj fontano veši žolės?" – retoriškai klausė kaunietė Inga.

Steigiamojo Seimo aikštėje fontanas šiemet nebuvo įjungtas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Šis fontanas labai man patikdavo, kai spūstyse stovėdavau, nes jis gerai nuo gatvės matosi. Tada pro langelį žiūri, kaip čiurlena. Tikiuosi, kad greitai jį vėl paleis", – apie Steigiamojo Seimo aikštės fontaną antrino Laura.

Pirmiausia turime įvertinti paties fontano būklę. Labai tikimės, kad jau kitąmet fontanas vėl galės funkcionuoti.

Nežinia, kada tvarkys

Miesto fontanais rūpinasi bendrovė "Kauno vandenys", tačiau jos atstovai "Kauno dienai" nurodė, kad minėtas objektas perduotas savivaldybei. Kol kas miesto tvarkdariai negalėjo atsakyti, kada vandens purslai vėl džiugins praeivius.

"Fontanas perduotas Kauno miesto savivaldybės administracijai kapitaliniam remontui, nes dėl netinkamos būklės eksploatuoti ir nusidėvėjimo šiemet jo nepaleidome", – informavo "Kauno vandenų" atstovas Andrius Nenėnas.

Kauno miesto savivaldybė šiuo metu tik dėliojasi fontano tvarkymo akcentus. Tačiau aišku, kad šiais metais aikštėje vandens čiurkšlių nebus.

"Kol kas nepradėta jokių oficialių procedūrų dėl fontano atnaujinimo, vyksta konsultacijos su specialistais. Pirmiausia turime įvertinti paties fontano būklę. Labai tikimės, kad jau kitąmet fontanas vėl galės funkcionuoti", – abstrakčiai pakomentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Fontano įrenginiai jau nusidėvėję, juos būtina remontuoti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Fontanai visame mieste

Kol Steigiamojo Seimo aikštės fontaną tik planuojama tvarkyti, kauniečiai ir miesto svečiai gali pasigrožėti kitais Kaune veikiančiais fontanais. Jų yra visame mieste.

Centrinėje Kauno dalyje įjungti fontanai Rotušės aikštėje, du Laisvės alėjoje, Karo muziejaus sodelyje ir dar du Vienybės aikštėje. Žaliakalnyje kviečia atnaujinti Kauko laiptų fontanai. Vienas jų yra laiptų viršuje, kitas – papėdėje.

Fontanai čiurlena ir miesto poilsio zonose. Vandens purslais pasigrožėti galima Kalniečių, Draugystės ir Dainavos parkuose. Dar vienas vandens akcentas įrengtas Čečėnijos aikštėje.

Į šią erdvę, kurią dėl jos nykumo be didelių emocijų pereiname ar net neužsukame, kauniečius ir miesto svečius sukvietė pirmasis renginių ciklo „Puota“ akordas.

Gatvės maisto furgonėliuose buvo galima užsisakyti ir čia paskanauti azijietiškos, indiškos virtuvės patiekalų, mėsainių, vaflių.

Geras oras, gyva muzika bei užkandžių pasirinkimas kvietė neskubėti ir aikštėje užsibūti ilgėliau.

„Kadaise čia buvo turgus, gyvybingiausioji miesto dalis, ekonominis centras, kur kūrėsi ir evoliucionavo bendruomenė, saistėsi ryšiai ir buvo keičiamasi informacija. Metas visą tai sugrąžinti“, – sakė vienas iš „Puotos“ organizatorių Mantas Bertulis.

Pradedant šiuo penktadieniu Steigiamojo Seimo aikštėje užkąsti, atsipūsti ir pasiklausyti gyvos muzikos galėsite visus rugsėjo savaitgalius.

Šį paskutinį vasaros penktadienį „Puotos“ organizatoriai svečiams dovanojo bliuzo, regio, dainuojamosios poezijos, roko bei laukinių genčių garsus į vieną mokantiems sulieti „Strings of Earth Orchestra“, o šeštadienį pasirodys hiphopo atlikėjas „Omerta“. 

„Kadaise čia buvo turgus, gyvybingiausioji miesto dalis, ekonominis centras, kur kūrėsi ir evoliucionavo bendruomenė, saistėsi ryšiai ir buvo keičiamasi informacija. Metas visą tai sugrąžinti“, – sako Mantas Bertulis, vienas iš „Puotos“ organizatorių.

Nuo rugpjūčio 30 dienos iki pat rugsėjo pabaigos čia kiekvieną savaitgalį vyks nemokami renginiai po atviru dangumi – gatvės maisto furgonėlių desantas, gyvos muzikos koncertai, jauki atmosfera bei vasaros palydėtuvės pačiame miesto centre.

„Šiuo metu Birštono ir Šv. Gertrūdos gatvių sankirtoje esanti aikštė visiškai nesulaukia miestiečių dėmesio. Bandysime šią situaciją taisyti“, – teigia idėjos autorius M. Bertulis.

Paskutinį vasaros penktadienį kauniečiams „Puotos“ metu koncertuos bliuzą, regį, dainuojamąją poeziją, roką bei laukinių genčių garsus į vieną mokantys sumaišyti „Strings of Earth Orchestra“, o šeštadienį pasirodys hiphopo atlikėjas „Omerta“.

Visi susirinkusieji taip pat galės paragauti azijietiškos, indiškos virtuvės patiekalų, sukrimsti gardžių mėsainių, paskanauti vaflių.

Į portalo redakciją ankstų sekmadienio rytą paskambinusi Oksana neslėpė liūdesio. Pasak kaunietės, po nakties Steigiamojo Seimo aikštėje nulaužtas apšvietimo stulpas. Ir ne tik nulaužtas, bet visiškai išrautas iš žemės. 

„Vaikų ir jų tėvų sujudimą šioje aikštėje pastebėjau jau nuo pat penktadienio. Tuomet dėmesį atkreipiau į iškilusius batutus. Pagalvojau, kad vieta gal ir nėra labai tinkama, tačiau mačiau, kad lankytojų čia netrūksta“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo pašnekovė.

Ko tik šita aikštė nėra mačiusi. Bet šviestuvas nuverstas pirmą kartą per 35 metus, kiek čia gyvenu.

Moteris teigė, kad pro šią vietą jai tenka praeiti kone kasdien – ne tik į darbą, bet ir išėjus pavedžioti augintinio. Tačiau šios dienos pasivaikščiojimą aptemdė pamatytas vaizdas. 

„Pamačiusi nuniokotą apšvietimo stulpą susimąsčiau – kokiu būdu tą padaryti? Jis ne tik išrautas iš žemės, bet ir perlaužtas. Šioje aikštėje ir taip ganėtinai tamsu, likę šviesti tik kokie 8 šviestuvai. Po šios nakties jų liko dar mažiau. Gal nedrausmingą jaunimėlį traukia naujai atsiradusi pramoga?“ – klausimus vieną po kito žeris Oksana.

„Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.

Pasiteiravus skaitytojos, gal tai tik sutapimas, kad vandalizmo protrūkis įvyko tik atsiradus batutams, kaunietė teigė, kad to nėra buvę daugelį metų.

„Ko tik šita aikštė nėra mačiusi. Bet šviestuvas nuverstas pirmą kartą per 35 metus, kiek čia gyvenu“, –  argumentuoja pašnekovė.

Skaitytoja nuogąstauja, kad šiandien dar veikiančioje pramogos vietoje nulaužtas stulpas gali tapti ir nelaimingo atsitikimo kaltininku.

„Juk ten eina visa galybė laidų. Kas žino, kokiame jie stovyje dabar, kai stulpas išrautas. O jei kuris nors vaikas, atėjęs pažaisti, ims ir prie jų prisilies?“ – apie blogesnį scenarijų pasvarsto Oksana.

„Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.

Portalui susisiekus su bendrovės „Kauno gatvių apšvietimas“ avarine tarnyba ir pasiteiravus, kada ši problema bus išspręsta, sulaukta kiek netikėto atsakymo.

„Šis stulpas buvo nulaužtas šią naktį, esame gavę pranešimą. Darbų imsimės pirmadienį, nes šiandien nedirbame“, – sakė bendrovės atstovas.

Patikslinus, kad ši situacija gali būti pavojinga, avarinės tarnybos telefonu atsiliepęs vyras teigė, kad tai įvertinti galima tik nuvykus į vietą.

Primename, kad pamačius tokią ar panašią situaciją Kauno mieste galima skambinti „Kauno gatvių apšvietimo“ avarinei tarnybai telefonu +37068553552.

Tas įvykis – pastato K.Donelaičio g. 19 fasado atidengimas. Taip jau susiklostė, kad pastarasis objektas yra vienas tų gyvenamosios architektūros flagmanų Kaune ir visoje Lietuvoje. O jei žvelgsime į tarptautines tarpukario architektūros tendencijas, aname kontekste šio pastato vertingumas, matyt, bus kur kas didesnis nei tokių pastatų kaip Karo muziejus, Prisikėlimo bažnyčia ar Tyrimų laboratorija (Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija – red. past.), nepaisant to, kad objektas yra smulkaus mastelio, neatliekantis reprezentacinės ar kitos viešosios funkcijos.

Kita vertus, XX a. ketvirtąjį dešimtmetį kaunietiškas modernizmas, nors ir atsisakęs grynai klasikinių formų, vis linko į dekoratyvumą ir tradicijos tęstinumą. Neretai net ir ne tokie plokščiafasadiniai namukai Naujamiestyje kėlė vietos specialistų ir gyventojų pasipiktinimą, esą toks modernizmas yra beveidis ir nekuria geros bendros atmosferos mieste. Taigi, manykime, kad kažkada buvęs beveidis, jis tapo kone geriausiai vertinamas ir pripažįstamas. Panašiai kaip ir Kauno sporto halė, vadinta bjauria ir šlykščia, dabar galėtų būti (jei kas nors atkreiptų dėmesį) dar vienu unikaliu modernizmo architektūros flagmanu mieste.

Bet šįkart kalbame ne apie tarpukarį ir ne apie modernizmą – apie esminę problemą, kuri gali būti apibrėžiama per tą nepailstamą, labai varginantį ir niekaip nepasiekiamą tobulybės vaikymąsi. Taip jau yra, kad žmonės siekia tobulumo – tai būdinga visiems laikams ir visoms kultūroms. Ir jo nepasiekia (aišku, būna išimčių), nes tobulumas yra suvokiamas objektyviojoje dabartyje, todėl tie, kurie vaikosi jo, pasmerkti nesėkmei – juk tobulumas įmanomas tik peržengus dabarties ribas. Panašiai atsitiko ir Kauno modernizmui.

Aš, kaip paveldo tyrėjas, sau vis dėlto keliu didesnį uždavinį nei vien tik įvardyti, kuris objektas yra vertingas, mažiau vertingas, o gal visai nevertingas. Sakyčiau, kad ir pats paveldo laukas, nors ir deklaruoja integralų pobūdį į bendruosius procesus, vis tiek yra labai apribotas to konkretaus paveldo objekto, kuris veikia tarsi savotiškas panoptikonas.

Sakyčiau, pagrindinis paveldo tyrėjo uždavinys – suprasti, kaip paveldas kinta ir kokie lemiantys faktoriai veikia kaitos procesus. Bet, visų pirma, norint tai pasiekti, reikia išsivaduoti nuo paveldo objekto formos kaip dominuojančio imperatyvaus reiškinio.

Menkai tikiu autentiškumo kaip tokio apibrėžimo vienam ir konkrečiam objektui, jo fizinei substancijai – medžiagai. Dar Martinas Heiddegeris mąstė, kada daiktas yra istoriškas ne tada, kai jis yra senas, bet tada, kai jo laikas yra praėjęs. Taigi, autentiškos medžiagos atsisakymas yra privalomas mąstant apie kiekvieną kultūros paveldo objektą, nes medžiaga itin greitai gali tapti neaktuali, tačiau reiškinys, valdantis medžiagos pasikeitimus ir yra tai, kas apibrėžia paveldo esmę. Tarkim, mano senelių namuose iki šiol yra toks medinis lyginti skirtas artefaktas, susidedantis iš kočėlo ir dantytos, pailgos lentos su rankena. Jis yra autentiškas savo medžiaga, tačiau jo laikas praėjęs, nes jis nėra aktualus. Iš esmės juk būtų keista šį artefaktą naudoti pagal pirminę paskirtį, tai kodėl tada mes kitaip turime elgtis su senais pastatais?

Čia vis dėlto reikia pabrėžti, kad aš, it koks Le Corbusier, nesiūlau nugriauti Kauno senamiesčio ir jame pastatyti tai, ko dabar reikėtų labiau. Tiesiog siūlau suvokti, kad materialaus artefakto autentiškumas yra besiplečiantis reiškinys. Bet kokia nauja struktūra, atsiradusi šalia senos, mažina jos autentiškumą, atima dalį pirmapradžio vaizdinio. Taip atsitiko ir su Kauno senamiesčiu, kai buvo suprojektuotas ir užstatytas Naujamiestis, atsirado pramonės rajonai Šančiuose ir Viliampolėje. Šis reiškinys atima autentiškumą iš pirminio objekto Senamiesčio, tačiau tuo pat metu mes aptinkame ir grįžtamąjį ryšį. Vieną kartą atėmus pirmapradį vaizdinį iš Senamiesčio (tas procesas kartodavosi nuolat ir tos teritorijos viduje, kai tik būdavo projektuojamas bet koks naujas pastatas), tas pats vaizdinys nuolatos pasipildydavo nauju turiniu, taip sukuriant naują unikalų vaizdinį.

Bet kokia nauja struktūra, atsiradusi šalia senos, mažina jos autentiškumą, atima dalį pirmapradžio vaizdinio. Taip atsitiko ir su Kauno senamiesčiu, kai buvo suprojektuotas ir užstatytas Naujamiestis, atsirado pramonės rajonai Šančiuose ir Viliampolėje.

Kitaip sakant, pirminis autentiškumas pasitraukdavo nuo pirminio objekto ir jo dalis įsiliedavo į naujos objektus: pastatus, gatves, kvartalus, rajonus. Todėl autentiškumas yra plintančios prigimties reiškinys ir jo išsaugojimas yra susijęs ne su kuo kitu, o tik su siekiu pratęsti tam tikrų procesų lemiančiuosius faktorius, nes tik tokiu atveju senųjų struktūrų neištiks keisto medinio lyginimo artefakto likimas.

Neseniai visuomenėje, tarp politikų, miesto kultūros veikėjų ir kitų suinteresuotų asmenų bei grupių kilo tam tikras judėjimas dėl Steigiamojo Seimo aikštės ateities Kauno senamiestyje sutvarkymo galimybės. Ko aš labiausiai bijau ir kas, mano giliu įsitikinimu, būtų itin žalinga tikrajam autentiškumui, – tai koks nors tipinis ir indiferentiškas perimetro atkūrimas, priverstinis žemaaukštės užstatymo linijos išlaikymas su šlaitiniais stogais – visa tai, ką aprobuoja tradicinis XIX a. mąstymo kanonais suformuotas paveldosaugos suvokimas. (Tiesa, reikia pabrėžti, kad iš esmės visa šiuolaikinė paveldosauga teoriniu, o ypač praktiniu lygiu dar operuoja XIX a. supratimu, kuris natūraliai egzistavusį paveldo fenomeną pavertė institucija ir taip atėmė iš fenomeno prerogatyvą prisidėti prie bendrojo planavimo procesų.) Tekste paminėjus tam tikrą autentiškumo difuzinę plėtrą, kuri, be jokios abejonės, yra organiškos prigimties, reikia pasakyti, kad Vakarų civilizacijai būdingas tobulumo siekis, lygiai taip pat, kaip ir archajiškas paveldosaugos suvokimas koreliuoja su tobulumo siekiu.

Žymus ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas įvardijo žmogui būdingą nuostolio baimę, kitaip sakant, lemiantį bruožą, kuris apibrėžia pasitenkinimą tuo, kas turima, užuot tai iškeitus į galimybę turėti kažką, kas neapibrėžta, ką būtų galima gauti ateityje. Taigi, esamos paveldėtos formos "tobulumas" neretai tampa klaidingu raktu siekiant rytojaus formos ir turinio tobulumo. Ar, susiaurinant Birštono gatvę, pratęsiant aikštės perimetrą pagal duotus kanonus, mes galime kalbėti jei ne apie tobulumą, o bent jau apie pagerinimą? Nemanau.

Čia nereikėtų vengti klaidos ir netobulumo faktoriaus. Bet koks geras miestas visada bus apibrėžiamas tik per unikalius trūkumus, o ne per trafaretinius pranašumus. 2006 m. Mančesteryje, daugeliu atvejų identiteto paieškų klystkeliuose panašiu į Kauną mieste, žemaaukštėje istorinėje aplinkoje buvo pastatytas "Beetham" bokštas, daugelio kritikų peiktas dėl prastokos architektūros. Tačiau ar krikščioniškoji Europos kultūra nuo seno nepasižymėjo vertikalių žemaaukščiame kontekste statyba? Ar tas pertekliaus ir galios konceptas nėra prigimtinis lemiantis faktorius, nors jis ir neteisingas bei nepriimtinas žvelgiant giliai iš moralinių pozicijų?

Pastaruoju metu Kaune administracinių pastatų projektavimo kontekste juntamas tikras pagyvėjimas. Griaunamas "Respublikos" viešbutis sukelia tiek daug džiaugsmo kauniečiams, kad nelabai kam ir rūpi, kaip atrodys naujasis modernus kompleksas – svarbu, kad vaiduoklio neliktų. Miesto veidas keičiasi arba keisis artimiausiu metu, ir tai yra teigiamas bruožas.

Grįžtant prie Steigiamojo Seimo aikštės problematikos, svarbiausiu faktoriumi lieka erdvės įprasminimas ir įveiklinimas. Pasirinkimo kelių gali būti daug, bet šiuo atveju pati vieta: transporto chaotiškas organizavimas, neapibrėžta erdvinė aikštės struktūra, architektūrinio-urbanistinio identiteto trūkumas ir kiti objektyvūs bei subjektyvūs reiškiniai kažkodėl a priori kelia mintį, kad vienintelis kelias čia yra nekonvencionalus, provokuojantis ir disonuojantis sprendinys. Galbūt Kauno "Beetham" bokštas – tik mažesniu masteliu? Kodėl gi ne, juk tai nieko neturėtų kontroversiško su tikruoju architektūros paveldo autentiškumu.

Dabar juk esama baisaus trūkumo – magistralinių miesto gatvių sankryžos Senamiestyje. Gal prie šio akis badančio trūkumo pridėjus kitą trūkumą išeis unikali erdvė, kurios pagrindine verte ateities hermeneutikai laikys drąsų ir nepagrįstą sprendimą, formos požiūriu netobulą? Galiausiai logika sako, kad du minusai, juos sudėjus, lemia pliusą – taip nutiko su Eifelio bokštu.

Priimta manyti, kad ekonominės gerovės siekis yra elementas, varąs žmoniją į priekį. Garsi amerikiečių architektūros istorikė, miesto ekonominių procesų tyrinėtoja Jane Jacobs viename savo veikalų pabrėžė, kad tik tos ankstyvosios bendruomenės, kurios gebėjo aprūpinti maistu savo žmones, vėliau išsivystė į ištisas civilizacijas ir būtent jos yra mūsų dabartinės visuomenės pagrindas. Nuo šio taško mes vis tiek privalome pabrėžti mūsų visuomenės struktūrai būdingą pertekliaus siekio fenomeną. Sakyčiau, kad ne tos bendruomenės, kurios tiesiog aprūpino savo žmones maistu, virto civilizacijomis, o tos, kuriose, susidarius tinkamoms gamtinėms, socialinėms ir visoms kitoms galimoms aplinkybėms, susidarė maisto perteklius. Taigi, pirminis išteklius lėmė antrinių paslaugų ir veiklų atsiradimą. Taip atsirado ekonominis progreso apibrėžimas.

Vis dėlto nesinorėtų pernelyg daug dėmesio skirti daiktų pertekliaus problemai. Juolab kad kai kurios ikicivilizacinės ir pažengusios sėslios žemdirbių bendruomenės savotiškai grįždavo prie rinkimo ir medžioklės, nors jų technologinė ir socialinė bazė buvo nepalyginti turtingesnė už amžininkų medžiotojų. XX a. viduryje tokie antropologiniai rezultatai galutinai inspiravo daugialinijinės evoliucijos teoriją, kurią pirmiausia paskelbė amerikiečių antropologas Julianas Stewardas. Tokio grįžimo į praeitą etapą motyvai, kad ir kaip banaliai skambėtų, yra ne ekonominiai, o kultūriniai-ritualiniai, paneigiantys ekonomikos kaip varančiojo veleno absoliutą civilizacijų istorijoje.

Laukia idėjų

Senamiestyje esanti Steigiamojo Seimo aikštė nėra kauniečių ir miesto svečių traukos taškas. Dar prieš penkerius metus kalbėta, kaip atgaivinti šią erdvę, tačiau realių darbų neatlikta.

Dabar prie diskusijų stalo vėl susėdo Kauno vadovai, architektai ir kultūros paveldo sergėtojai. Nutarta, kad artimiausiu metu bus skelbiamas architektūrinis Steigiamojo Seimo aikštės vizijų konkursas, kuriame bus išgrynintos šiai vietai labiausiai tinkančios idėjos.

"Reikia pripažinti, kad ši aikštė šiuo metu yra visiškai nefunkcionuojanti ir nepatraukli. Mūsų pagrindinis tikslas – šią vietą paversti traukos objektu. Kitais žodžiais tariant, šią aikštę paversti vieta, kurioje žmonės norėtų būti. Norime išgirsti architektų ir urbanistų minčių bei idėjų, kaip tai pasiekti. Galbūt kažkas siūlys gyvenamuosius namus, kavines, galbūt siūlys nieko nedaryti, o galbūt kažkas pasiūlys visą sprendimų kompleksą. Konkurso metu visa tai sužinosime", – aiškino Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

"Šią erdvę būtina sutvarkyti ir rasti tinkamą užstatymo variantą, kuris tenkintų miestiečių poreikius ir atgaivintų svarbią Senamiesčio dalį. Todėl reikalinga idėjų paieška, kuri leis tinkamai sutvarkyti šią vietą, kad būtų patraukli tiek gyventi, tiek komerciškai, ir kad Senamiesčio kodas būtų išbaigtas", – pritarė prof. Jonas Audėjaitis.

Kalbos apie paminklą

Apie Steigiamojo Seimo aikštę Kauno architektai ir urbanistai diskutuoja ne pirmą kartą. Dar 2011 m. viduryje Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus nariai aiškinosi, kas šioje aikštėje galėtų būti pastatyta. Tuomet buvo svarstoma Kauno miesto savivaldybės siūlymas šioje aikštėje pastatyti paminklą vienam žymiausių 1863 m. sukilimo vadui Antanui Mackevičiui.

Architektų bendruomenė tuomet nusprendė, kad miestas neturėtų riboti kūrėjų laisvės apibrėždamas tam tikras paminklo formas. Tuomet projektas nebuvo įgyvendintas. Dabartinio konkurso rengėjai tikina, kad buvusių idėjų plėtoti neketina ir ieškos ko nors naujo.

"Tas konkursas buvo absoliuti tuštybė, urbanistinis neraštingumas ir desperacija. Tąkart būtent ir bandyta "sutvarkyti aikštę" nacionalinio didvyrio A.Mackevičiaus paminklu. Nesuvokus priežasties ir pasekmės sekos į urbanistiką verčiau nelandžioti. Kainuoja brangiai, o klaidos lieka ilgam", – buvusiam projektui kritikos negailėjo architektas Audrys Karalius.

Tarptautinis konkursas?

Specialistai pažymi, kad naujasis konkursas bus visai kitoks, nei buvo prieš penkerius metus. Šį kartą savivaldybė siekia leisti profesionalams išsakyti savo nuomonę ir idėjas. Be to, šiuo konkursu miestas sieks pritraukti didelį būrį architektų.

"Su praėjusiu konkursu šio tikrai nereikėtų painioti. Jeigu atsirastų tam tikra viešoji erdvė, A.Mackevičiaus paminklas galėtų atsirasti, tačiau tai neturėtų būti sąlyga. Tai turėtų būti naujos idėjos, kurios visų pirma išspręstų transporto mazgo problemą, o antra – paverstų šią erdvę patrauklią", – pastebėjo J.Audėjaitis.

"Pastaraisiais metais Kaune skelbiamuose architektūriniuose konkursuose dalyvaudavo labai maža specialistų dalis. Tokia situacija susiklostė, nes retas konkursas būdavo realizuojamas ir dažniau likdavo popieriuose. Taip buvo bent iki "Mokslo salos" konkurso, kuriame sulaukta beveik 200 dalyvių", – priminė mero pavaduotojas P.Mačiulis. Jis pabrėžė, kad šį kartą bus ne tik nuosekliai planuojamas, bet ir įgyvendinamas projektas.

Jis pasakojo, kad kol kas dėl naujojo konkurso diskutuoja įvairūs specialistai. Dar nėra iki galo nutartas ir jo formatas. P.Mačiulio teigimu, dabar vyksta pirmieji susitikimai, kurių metu norima rasti tvirtus atsakymus į įvairius šiai vietai keliamus klausimus.

"Norime, kad šis konkursas apimtų ne tik pačią aikštę, bet ir greta esančias erdves – nuo Istorinės prezidentūros prieigų iki Maironio gimnazijos. Tikimės kompleksinių sprendimų visai šiai teritorijai. Taip pat svarstome, kad konkursas galėtų būti  tarptautinis", – sakė pašnekovas.

Bando įteisinti statybas

Nors konkursas dar nepaskelbtas, jau pasigirdo nuogąstavimų, kad Steigiamojo Seimo aikštę ketinama tiesiog užstatyti pastatais.

Kauno architektų bendruomenės narys A.Karalius tikino, kad jau konkurso pavadinime nurodoma, jog pagrindinis siekis aikštėje – statybos.

"Tokiu atveju nėra ką daug ir išvedžioti. Bandymas Senamiesčio aikštę užstatyti yra neraštingas ir vulgarus urbanistinis recidyvas. Ir visai nesvarbu, kokiais konkursais, plenerais ar kamufliažiniais motyvais bandoma dangstytis. Istoriškai susiformavusios aikštės yra itin svarbios urbanistiniam miesto audiniui, kaip erdvinės struktūros elementai ir kaip miesto identiteto veiksniai. Kauno išrinktųjų tikslas turėtų būti – sugrąžinti į apyvartą, į procesą apmirusias miesto kūno dalis, o ne jas amputuoti", – griežtai pasisakė ekspertas.

A.Karalius pridūrė, kad reikėtų susitarti dėl sąvokų. "Jeigu gydome sergančią, neveikiančią aikštę, paskui Kaunas turėtų įgyti veikiančią aikštę, gyvybingą viešąją erdvę. O ne kažkokių naujų pastatų, kad ir labai svarbių. Viešosios erdvės privatizavimas okupuojant ją pastatais būtų absoliutus urbanistinis nonsensas ir dugnas", – perspėjo architektas.

Anksčiau būta statinių

Kadangi Steigiamojo Seimo aikštė yra Senamiestyje, visi projektai turi būti suderinti su paveldosaugininkais. Jie, regis, neturi priekaištų siekiams modernizuoti šią erdvę, tačiau viliasi, kad tai bus padaryta tinkamai.

"Dabar visi supranta šios vietos jautrumą ir nesinori čia padaryti klaidų, kad būtų blogiau, nei yra dabar. Šiuo metu visi sutinkame, kad aikštė negyva, bet tai vis tiek yra atvira erdvė. Fontanas kažkiek tarnauja žmonėms, pati aikštė taip pat. Manau, kad pasirinktas teisingas sprendimas šią problemą spręsti konkurso būdu, nes bus pateiktos įvairios vizijos ir miestas galės išsirinkti, ko tikrai nori", – teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Jis pastebėjo, kad pačioje aikštėje nėra didelių kultūrinių vertybių, kurias reikėtų saugoti. Tik kyla kitas didelis iššūkis – istoriškai erdvė labai smarkiai pakito, todėl neaišku prie kurio laikmečio reikėtų labiau prisirišti ir plėtoti tolesnes idėjas.

"Ši aikštė yra viena sudėtingiausių urbanistinių klausimų tiek Kauno senamiestyje, tiek visame mieste. Problema kyla iš to, kad istoriškai ši vieta buvo užstatyta pastatais ir čia buvo turgaus aikštė, o sovietmečiu tokio užstatymo neliko", – pasakojo S.Rimas.

Įkalinta transporto mazge

Tiek prieš penkerius metus, tiek dabar yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad Steigiamojo Seimo aikštė yra prie judrios Šv.Gertrūdos ir Birštono gatvių sankryžos. Specialistai pabrėžia, kad norint į aikštę pritraukti žmonių, reikia sumažinti automobilių keliamą triukšmą ir taršą.

"Erdvė yra nehumaniška, triukšminga. Rekonstravus transporto mazgą, gali pasikeisti aikštės kontūras. Ši aikštė dėl transporto srauto yra tarsi mirusi. Pirmiausia reikia spręsti transporto problemas, o po to jau svarstyti, kaip turėtų atrodyti buvusi turgaus aikštė", – dar prieš keletą metų yra pastebėjęs architektas Rimvydas Palys.

Regis, iki šiol transporto klausimas išlikęs tikru galvos skausmu specialistams. Pasak A.Karaliaus, kol tranzitinio transporto problema nebus išspręsta, šios teritorijos gangrenavimas nesibaigs.

"Mano galva, veiksmų seka čia turėtų būti tokia: tranzitinio eismo perkėlimas į kitas miesto trasas, urbanistinės struktūros atkūrimas – gatvių parametrų susiaurinimas, sankryžos (Birštono ir Šv.Gertrūdos gatvių kampų užstatymas, senosios aikštės atkūrimas ir funkcinis-landšaftinis sprendimas. Tuomet jau ir aikštės vizijų konkursas galėtų būti pasitelktas", – įsitikinęs architektas.

Miesto atstovai viliasi, kad paskelbus konkursą, architektai pasiūlys, ir ką daryti su transportu. Jų nuomone, visa erdvė turėtų būti tvarkoma kompleksiškai.

"Šv.Gertrūdos ir Birštono gatvių kampe esančios "skylės" tikrai netenkina to urbanistinio audinio, kuris turėtų būti šioje Senamiesčio dalyje. Dėl to aikštė praranda vaizdą ir funkciją. Didžiausia problema, jog Steigiamojo Seimo aikštė tarsi įkalinta transporto mazge. Dėl to į ją užsuka mažai miestiečių", – pastebėjo prof. J.Audėjaitis.

"Kalbant apie automobilių eismą ir jo kelią triukšmą, tai yra viena iš pagrindinių aikštės negyvybingumo priežasčių. Išspręsti, kad triukšmas netrukdytų aikštės gyvavimui, bus vienas iš iššūkių. Žinoma, lauksime ir paties transporto mazgo pertvarkymo pasiūlymų", – poziciją išsakė vicemeras P.Mačiulis.