Jos duomenimis, šiuo metu valstybės stipendija mokama 179 sportininkams. Pernai jas gavo 134 atletai.

Valstybės stipendijos mokamos 17 sporto šakų atstovų. Daugiausia – 29 – stipendijų gauna krepšininkai, 24 – irkluotojai, 13 – plaukikai, 11 – baidarių ir kanojų irklavimo atstovai.

„Valstybės stipendininkų skaičius priklauso ne tik nuo Sporto įstatymo pasikeitimų, bet ir nuo sporto šakų pasiektų rezultatų aukščiausio lygio varžybose. Aštuoniose sporto šakose stipendininkų skaičius išliko toks pat arba sumažėjo“, – pranešime sakė Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Jis apgailestavo, kad teliko keturi lengvaatlečiai, gaunantys stipendijas, nes be disko metikų Mykolo Aleknos ir Andriaus Gudžiaus bei ieties metikės Livetos Jasiūnaitės kiti sportininkai nepateko tarp 16 stipriausių pasaulio arba aštuonių pajėgiausių Europos atletų.

„Valstybinių stipendijų kriterijai buvo praplėsti, ypač jaunimo amžiaus grupėje. Tikslas yra užauginti naują olimpiečių ir paralimpiečių kartą. Pagal mokamas valstybines stipendijas matome, kad kai kurios sporto šakos neturi jaunųjų sportininkų, gaunančių šias stipendijas. Vis dėlto jaunimo grupės stipendininkų padaugėjo daugiau nei keturiskart – iki 43“, – tvirtino M. Špokas.

Anksčiau didžiausia valstybės stipendija buvo 1242 eurai, mažiausia – 138 eurai. Dabar šie dydžiai pakilę atitinkamai iki 2793 eurų ir 735 eurų.

Šių metų agentūros biudžete valstybės stipendijoms numatyta daugiau nei 4 mln. eurų.

Be to, papildomai sumokami sveikatos, ligos, pensijų ir motinystės socialinis draudimai.

Pagal naują Sporto įstatymo redakciją, valstybės stipendijas gali gauti ir sportininkai, iškovoję olimpinių žaidynių 17–24 vietas, Europos čempionatų ar Europos žaidynių 7–8 vietas, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7–8 vietas, pasaulio asmenų su negalia čempionatų 4–6 vietas, taip pat pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietas, pasaulio ir Europos jaunimo asmenų su negalia čempionatų 2, 3 vietas.

Tai numatyta ministerijos parengtose Sporto įstatymo pataisose, pagal kurias Lietuvos paralimpinio sporto atletai nuo šių metų liepos turėtų gauti tokio paties dydžio valstybės stipendijas kaip ir olimpiečiai.

Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius sveikina tokį sprendimą ir vadina jį „dideliu žingsniu pirmyn“.

„(Pokyčiai – BNS) padės mūsų sportininkams dar kokybiškiau ruoštis svarbiems startams“, – pranešime spaudai ketvirtadienį sakė M. Bilius.

Pasak paralimpinio komiteto, keisis ne tik valstybės stipendijų, bet ir valstybės premijų skyrimo tvarka, leisianti Vyriausybei didinti paralimpiečių premijas už rezultatus Europos, pasaulio čempionatuose.

Kiek anksčiau, gegužės 4-ąją, jau buvo padidintos valstybės premijos už pasiekimus paralimpinėse žaidynėse.

„Paralimpiečių premijos bus didesnės maždaug tris kartus nei iki šiol ir sieks pusę to, ką gauna olimpinio sporto atletai. Apie būtinybę didinti premijas, kurios buvo 7–8 kartus mažesnės nei olimpiečių, kalbėjome nuo 2017 metų ir pagaliau pasiekėme rimtą proveržį šiuo klausimu“, – teigė M. Bilius.

Stipendijos – daugiau sportininkų ir gerokai didesnės

„Daug metų mūsų geriausiems sportininkams nebuvo užtikrinamos socialinės garantijos valstybės lėšomis. Sportininkų socialinė gerovė labiausiai priklausydavo nuo svarbiausiose varžybose pelnomų medalių ir už juos skiriamų premijų. Siūlome keisti šią sistemą ir užtikrinti, kad visi geriausi sportininkai, pretenduojantys į medalius Europos, pasaulio čempionatuose ir olimpiadose, gautų didesnes stipendijas ir socialines garantijas. Tai padės užtikrinti, kad daugiau jaunimo apsispręs siekti aukščiausių sportinių rezultatų ir sudarys sąlygas iškovoti daugiau medalių“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Atsižvelgiant į pernai patvirtintus su loterijomis susijusių įstatymų pakeitimus, kurie įsigalios nuo šių metų liepos 1 d., derinimui pateiktame Sporto įstatymo projekte siūloma sumuoti sportininkams skiriamų valstybės stipendijų ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinės stipendijos dydžius.

Tai reiškia, kad nuo šiol sportininkams bus skiriama viena stipendija, o sykiu siūloma visiems sportininkams didinti valstybės stipendijų bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius.

Taip pat įstatymo projekte siūloma suvienodinti ir valstybės stipendijų, skiriamų turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, dydžius už to paties lygmens aukšto meistriškumo varžybose iškovotas vietas.

Pavyzdžiui, olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojams būtų skiriama 57 BSI dydžių, t. y. 2394 eurų (BSI šiuo metu siekia 42 eur) kas mėnesį mokama stipendija.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, olimpiniam čempionui skiriama 27 BSI stipendija (1134 Eur) , olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojams – 23 BSI (966 Eur), olimpinių žaidynių 4–8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2, 3 vietos laimėtojai – 21 BSI (882 Eur) stipendijos.

Įstatymo projekte numatyta, kad valstybės stipendijos būtų skiriamos daugiau sportininkų nei iki šiol. Stipendijas galėtų gauti ir sportininkai, iškovoję olimpinių žaidynių 17–24 vietas, Europos čempionatų ar Europos žaidynių 7–8 vietas, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7–8 vietas, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 vietas, taip pat pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietą, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietas.

Socialinės garantijos valstybės lėšomis

Ypač reikšmingas pokytis yra tai, kad stipendijų gavėjams valstybės lėšomis būtų užtikrinamos socialinės garantijos – sveikatos draudimas, ligos, pensijų ir motinystės socialinis draudimas. Parengti ir atitinkami Sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų pakeitimai.

Aukščiausius laimėjimus pasiekusių sportininkų valstybės stipendija su mokesčiais siektų apie 2817 eurų (sportininkui sumokama 2394 Eur, valstybė sumokėtų dar apie 423 eurus mokesčių). Bendrai kas mėnesį atskirų sportininkų socialinėms garantijoms būtų skiriama nuo 149 iki 423 eurų.

Įvedamas 12 varžovų kriterijus skiriant premijas

Siekiant suvienodinti valstybės premijų dydžius turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams bei jų treneriams už to paties lygmens iškovotas vietas, Sporto įstatyme projekte siūloma įtvirtinti kriterijų dėl 12 varžovų dalyvavimo.

Vadinasi, maksimalaus Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės premija būtų skiriama sportininkams ir jų treneriams tik tais atvejais, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktose rungtyje varžėsi ne mažiau nei 12 varžovų (nebent tarptautinė sporto šakos federacija ar apribotų varžovų skaičių). Tuo atveju, kai rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžytųsi mažiau nei 12 varžovų, Vyriausybė nustatytų mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12. Pakeitimas įsigaliotų nuo 2025 m. (po 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių).

ŠMSM parengtas Sporto įstatymo pakeitimo projektas pateiktas Vyriausybei. Jai pritarus, bus teikiamas tvirtinti Seimui. Įstatymo pakeitimai, susiję su stipendijomis, įsigaliotų jau nuo šių metų liepos 1 d.

Klaipėdos savivaldybės Sporto skyriaus vedėja Rasa Rumšienė patvirtino, kad šios stipendijos buvo išmokėtos dviem mokėjimais.

"Pirmąjį kartą mokėjome šį pavasarį. Bet paaiškėjo, kad stipendijų reikia didesniam skaičiui sportininkų, nes atitikusiųjų visus kriterijus buvo daugiau, tačiau mūsų Kūno kultūros ir sporto plėtros programoje pritrūko lėšų. Tada teikėme prašymą papildomam finansavimui, miesto taryba pritarė, ir dabar jau baigiame išmokėti stipendijas likusiems sportininkams", – teigė R.Rumšienė.

Stipendijos skirtos už praėjusių metų arba už prieš dvejus metus geriausią sportininko pasiektą rezultatą.

Sportininkų stipendijoms iš miesto biudžeto šiemet iš viso skirta beveik 54 tūkst. eurų.

Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu stipendijos paskirtos 27 sportininkams, kurie pasiekė geriausių rezultatų lauko tenise, imtynėse, lengvojoje ir sunkiojoje atletikoje, irklavime, badmintone, bėgime, meninėje gimnastikoje ir bokse.

Didžiausios stipendijos – daugiau nei po 5 tūkst. eurų – skirtos uostamiestį pasaulyje garsinantiems lauko teniso atstovui Edui Butvilui ir paralimpinio irklavimo atstovui Augustui Navickui.

Trims sportininkams skirta po 3 840 eurų, likusiems – po 1 440 eurų.

Pernai skiriant stipendijas sportininkams neišvengta skandalo, kai paaiškėjo, kad keli jų įsivėlė į dopingo istorijas.

Tada jaunuoliai turėjo stipendijas grąžinti atgal į biudžetą.

Šiemet tokių dalykų tikimasi išvengti.

"Pirmiausia sportininkai, teikdami paraišką, garantuoja, kad nesusiję su dopingu, bet mes irgi dar patikriname", – paaiškino Sporto skyriaus vedėja.

Jau kitą mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto skyriui bus galima teikti paraiškas dėl stipendijų perspektyviems uostamiesčio sportininkams.

Šios paramos tikslas – sudaryti sportininkams optimalias sąlygas pasirengti ir atstovauti Klaipėdai bei Lietuvai nacionalinėse ar tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, skatinti talentingus bei perspektyvius sportininkus tobulinti meistriškumą siekiant aukštų sporto rezultatų.

Stipendijas planuojame paskirstyti 12 sportininkų.

Tačiau, dar prieš skirstant stipendijas, Klaipėdos politikai turės pakoreguoti šių stipendijų skyrimo tvarkos aprašą, nes pasikeitė Sporto įstatymas, be to, pernai įvyko precedentas, kai du stipendininkai turėjo grąžinti miesto jiems skirtus pinigus.

Numatoma, kad stipendijų skyrimo apraše atsiras nuostata ir dėl dopingo.

Sportininkas privalės grąžinti stipendiją, jeigu laimėjimas, kurio pagrindu skirti pinigai, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo sporto varžybomis, antidopingo taisyklių pažeidimo.

Šiam pakeitimui įtakos turėjo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atliktas auditas, kai išaiškėjo, kad dviem uostamiesčio sunkiaatlečiams į miesto biudžetą privalu atiduoti jiems išmokėtas savivaldybės stipendijas.

Pernai iki rugsėjo 11 d. du perspektyvūs Klaipėdos sunkiaatlečiai turėjo grąžinti daugiau nei 8 tūkst. eurų. Vienas – 3 344, kitas – 5 016 eurų.

Klaipėdos miesto savivaldybė pernai perspektyviems Klaipėdos miesto sportininkams paskyrė 10 stipendijų.

Iš viso sportininkų stipendijoms Klaipėdoje pernai suteikta daugiau nei 49 tūkst. eurų.

Šiemet planuojama atseikėti 33,7 tūkst. eurų.

„Stipendijas planuojame paskirstyti 12 sportininkų. Jei jų nebus tiek, kad atitiktų pagal sporto rezultatus, paskirstysime mažesniam skaičiui“, – patikslino Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėja Rasa Rumšienė.

Rasa Rumšienė / Redakcijos archyvo nuotr.

Kaip pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, tokią pataisą ministerija pasiūlė norėdama užtikrinti stabilumą sportininkams, kad jie galėtų koncentruotis į pasiruošimą būsimoms varžyboms, treniruotes.

„Pandemija pakeitė sportininkų planus, sustabdė jų treniruotes. Tačiau jie ir toliau garsins Lietuvos vardą, dalyvaus varžybose – turime užtikrinti visas įmanomas galimybes jiems dirbti savo darbą, grįžti į įprastą ritmą, suteikti finansinį stabilumą“, - sako ministras.

Valstybės stipendijų mokėjimas aukšto meistriškumo sportininkams baigėsi karantino laikotarpiu, kitiems baigsis vasaros pabaigoje. Valstybės stipendija būtų buvusi pratęsiama su sąlyga, jeigu sportininkas būtų parodęs gerus rezultatus olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse, pasaulio ar Europos čempionatuose.

Šiuo metu teisę gauti valstybinę stipendiją turi 133 aukšto meistriškumo sportininkai.

Įstatymo pakeitime nustatyta, kad sportininkams, kurie dėl nukeltų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų neteko teisės varžytis jose ir iškovoti laimėjimus, garantuojančius naujos stipendijos mokėjimą, stipendijos bus mokamos iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus.

Įstatyme įtvirtinta prievolė sportininkams pranešti apie sportinės karjeros pabaigą.

Pratęsus stipendijų mokėjimą sportininkai galės toliau tinkamai ruoštis atstovauti Lietuvai 2021 metais vyksiančiose olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose.

2020 metais papildomų valstybės biudžeto lėšų šis pakeitimas nepareikalaus.

LTOK individualių sporto šakų olimpinių stipendijų kriterijus 2020 metams LTOK Vykdomajam komitetui pateikė gruodžio mėnesį posėdžiavusi olimpinių programų įgyvendinimo ekspertų komisija. Skirtingų dydžių stipendijas gaus 105 sportininkas, 20 sporto šakų atstovai. Stipendijos patvirtintos 8 sportininkams-kandidatams į Pekino olimpines žaidynes, 93 sportininkams-kandidatams į Tokijo olimpines žaidynes, 4 – pamainos sportininkams.

VK posėdyje patvirtinta 15 sportininkų delegacija į jaunimo žiemos olimpines žaidynes Lozanoje, Šveicarijoje. Lietuvos komandą sudarys 6 biatlonininkai, po 3 ledo ritulininkus ir lygumų slidininkus, 2 kalnų slidininkai ir snieglentininkas. Trečiosiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse iš viso dalyvaus 1800 sportininkų. Žaidynės vyks sausio 9-22 dienomis.

LTOK VK nariams pristatytas 2020 metų LTOK veiklos plano projektas. Jo tvirtinimas vyks kitų metų sausį.

Posėdyje patvirtintas LTOK palaikymas Europos olimpinių komitetų (EOK) Lyčių lygybės strategijai bei LTOK sportininkų teisių ir pareigų deklaracijai.

LTOK VK nariams pristatyta „LTeam apdovanojimų 2019” ataskaita. Renginys vyko „Litexpo” centre, jį gyvai stebėjo pusantro tūkstančio sportui neabejingų asmenų, iškilmes tiesiogiai transliavo TV3 televizija. Pirminiais duomenimis, transliaciją stebėjo 180 tūkst. TV žiūrovų.

Posėdyje taip pat aptarti Druskininkuose vykę kursai olimpinės rinktinės treneriams, gydytojams, kineziterapeutams, vadybininkams ir sportininkams.

LTOK Vykdomasis komitetas pritarė siūlymui Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidente paskirti olimpietę Austrą Skujytę. Jos vietą LTOK sportininkų komisijos pirmininko pozicijoje perims Egidijus Balčiūnas.

Posėdyje taip pat nuspręsta dalinai pakeisti Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXII olimpiados žaidynėse Tokijuje programos ekspertų komisijos sudėtį. Į ją įtraukti LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės vadovas Rolandas Zuoza, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės patarėja Gintarė Papartė bei Lietuvos olimpinio fondo direktorius Mantas Marcinkevičius.

Talentingi sportininkai bus finansiškai labiau motyvuojami likti Klaipėdoje, atstovauti miestui bei tobulinti meistriškumą siekiant aukštų rezultatų.

Numatoma, kad stipendijas miestas skirs už praėjusių metų geriausią rezultatą olimpinių individualių sporto šakų atstovams nuo 14 iki 29 metų, kurie ne mažiau kaip dvejus metus sportavo Klaipėdoje.

Stipendijų mokėjimo trukmė – vieneri metai.

Svarstant šį klausimą miesto tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitete atkreiptas dėmesys, kad vertėtų praplėsti nustatytą amžiaus cenzą.

Galiausiai nuspręsta, kad sportininkui, neatitinkančiam nurodyto amžiaus apribojimo, gali būti taikoma išimtis stipendijai gauti, šiuo atveju – pateikus prašymą jis būtų nagrinėjamas nustatyta tvarka. Tam pritarė ir miesto taryba.

Papildomai stipendijas pagal naująjį tvarkos aprašą galės gauti neįgalieji.

Taip pat sumažintas biurokratinis reglamentavimas ir kontrolė atsiskaitant už gautą stipendiją – vietoj ketvirčio reikės pateikti pusmetinę ataskaitą.

Mažiausia numatoma finansinė parama sportininkui siektų 114 eurų mėnesiui, o didžiausia – 418 eurų.

Pagal sporto organizacijų pateiktus duomenis, šiuo metu aukščiausią stipendiją pretenduoja gauti 6 didelio meistriškumo sportininkai, vidutines stipendijas – 9 sportininkai, o žemiausią, skatinamąją stipendiją nuo 14 metų – 8 sportininkai.

Miesto tarybos narė Nina Puteikienė stebėjosi, kodėl stipendija skiriama tik tiems sportininkams, kurie dvejus metus sportavo Klaipėdoje.

"Nesuprantu, stipendija duodama už praeitį ar ateitį?" – tarybos posėdžio metu klausė politikė.

Anot Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo Sauliaus Paliulio, sportininkas turi įrodyti, kad tikrai yra apsisprendęs sportuoti Klaipėdoje ir per tuos dvejus metus parodyti rezultatą.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas antrino S.Paliuliui, esą stipendija suteikiama ateičiai už ateičiai įkvepiančią praeitį.

Įvertinus 2016-ųjų rezultatus, pasiektus ne vien nacionalinėse, bet ir tarptautinėse varžybose, taip pat perspektyvą, stipendijas gaus Kauno sporto mokyklų auklėtiniai – lengvaatlečiai, boksininkai, imtynininkai, irkluotojai, ledo šokėjai, sportinės gimnastikos, badmintono, šaudymo atstovai.

Tarp jų – trys neįgalieji: Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse dalyvavęs neregys plaukikas Edgaras Matakas, lengvaatletis Petras Krapikas bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių plaukimo rekordų autorius, tarptautinių varžybų nugalėtojas ir prizininkas Mindaugas Dvylaitis.

Jauniausias stipendininkas – vienuolikmetis gimnastas Kristijonas Padegimas, vyriausias – 22-ejų lengvaatletis Skirmantas Šimoliūnas.

Sporto stipendijoms iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto bus skirta 40 tūkst. eurų. Trijų bazinių išmokų dydžio (BSI yra 38 eurai) stipendijas gaus 19 jaunuolių, keturių – 5, penkių – 3 (E. Matakas, L. Jasiūnaitė ir plaukikė Beatričė Kanapienytė).

2015-aisiais stipendijas gavo 36 jaunieji Kauno sportininkai, pernai – 33.

"Sukonkretinome stipendijų skyrimo nuostatus, tiksliau apibrėžėme prioritetus, tarp jų – ir varžybų, kuriose sportininkai dalyvavo, atsižvelgėme į rezultatų tendencijas, – sakė Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas. – Šiemet stipendijų mažiau, tačiau jos – didesnės."

Trečius metus paeiliui Kauno sporto stipendijas gaus plaukikai Diana Jaruševičiūtė, B.Kanapienytė, Agnė Šeleikaitė ir M.Dvylaitis, imtynininkai Miglė Julija Dudėnaitė (dziudo) ir Titas Kerševičius (graikų-romėnų imtynės), badmintonininkė Vytautė Fomkinaitė.

Sporto stipendijos

Lengvoji atletika: Petras Krapikas (Kauno sporto klubas "Parolimpietis"), Edgaras Benkunskas, Liveta Jasiūnaitė, Dovilė Kiudelytė ir Skirmantas Šimoliūnas (visi – sporto mokykla "Startas").

Boksas: Gilvinas Lukošiūnas ir Laimonas Raibikis (abu – sporto mokykla "Gaja").

Graikų-romėnų imtynės: Aistis Liaugminas ir Titas Kerševičius (abu – "Gaja").

Dziudo: Miglė Julija Dudėnaitė ir Rokas Nenartavičius (abu – "Gaja").

Irklavimas: Matas Jakubauskas, Eglė Bezzubovaitė, Mantas Juškevičius ir Giedrius Bieliauskas (visi – sporto mokykla "Bangpūtys").

Badmintonas: Vytautė Fomkinaitė ("Gaja").

Šaudymas: Vilius Sabataitis ("Gaja").

Plaukimas: Mindaugas Dvylaitis, Edgaras Matakas, Rokas Juozelskis, Diana Jaruševičiūtė, Beatričė Kanapienytė, Agnė Šeleikaitė (visi – Plaukimo mokykla), Liepa Kluonytė ("Startas").

Dailusis čiuožimas: Guostė Damulevičiūtė ir Deividas Kizala (žiemos sporto mokykla "Baltų ainiai").

Sportinė gimnastika: Kristijonas Padegimas ("Startas").