Kaip pranešė Panevėžio apskrities policija, 1957 metais gimusiam panevėžiečiui į mobilųjį telefoną pirmadienį paskambino nepažįstamas vyras. Jis prisistatė įmonės atstovu ir rusų kalba ėmė siūlyti pelningai investuoti pinigus.

Sukčius iš panevėžiečio apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Bilietų juodojoje rinkoje dažniausiai veikia perpardavinėtojai, kurie renginių bilietus pardavinėja socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose. Festivalio „Karklė 2019” organizatorius Darius Kalinauskas pasakoja, kad priežasčių bilietų pardavimui gali būti daug – pasikeičia planai, taip pat dalis žmonių sąmoningai įsigyja daugiau bilietų, kai jie būna pigesni, kad vėliau galėtų parduoti brangiau.

„Pats bilietų perpardavimas nėra pagrindinė problema. Svarbiausia, iš ko žmogus tą bilietą įsigijo. Jei tai jo pažįstamas ar patikimas draugų draugas, problemų tikrai nekils. Bet jei bilietas perkamas iš nepažįstamojo, kurio anketa socialiniuose tinkluose tuščia arba yra ką tik sukurta, tikėtina, kad būsite apgauti“, – pasakoja D. Kalinauskas.

Sukčiavimo schema dažniausiai paprasta – iš oficialių bilietų platintojų įsigijimas vienas bilietas, kuris parduodamas kelis ar daugiau kartų. Retai pasitaiko atveju, kai apgavikai nusprendžia padirbti bilietą, nes tai reikalauja daugiau laiko ir įgūdžių.

„Nusipirkę tokį bilietą, žmonės dalyvauja loterijoje, nes į festivalį pateks tik pirmas juo pasinaudojęs. Mūsų apsaugos darbuotojai pastebi, kad tas pats bilietas būna parduotas tris, keturis kartus, kartais net dešimt kartų. Dar vienas signalas, kad parduodamas bilietas gali būti apgaulė – itin žema jo kaina. Pasitikėti bilietų pardavėju galima tik tada, kai jį pažįstate asmeniškai arba perkate bilietą iš oficialių bilietų platintojų“, – teigia festivalio organizatorius.

Organizatorių nuotr.

Festivalio „Karklė 2019” organizatoriai pamatę, kad lankytojas turi negaliojantį bilietą, stengiasi jam suteikti informaciją apie galimus tolimesnius veiksmus bei sudaro galimybę festivalio bilietą įsigyti su nuolaida. Kitiems festivalio dalyviams taip pat sudaromos galimybės įsigyti bilietus palankiomis kainomis. Šiai metais nuolaidas dovanojo partneriai „Caif Cafe“, „MoQ“ ir portalas „Miesto žirafos“.  Tačiau bilietų perpardavinėjimas nėra vienintelis sukčiavimo būdas.

„Praėjusiais metais susidūrėme su dar įžūlesniu sukčiavimo atveju – buvo padirbinėjamos festivalio apyrankės. Panašu, kad šią veiklą organizavęs asmuo ar asmenys gavo tikrąją renginio apyrankę ir per kelias dienas pagamino labai panašias kopijas. Skirtumas buvo matomas tik labai gerai įsižiūrėjus – šiek tiek skyrėsi spalva ir užsegimas. Padirbtos apyrankės buvo pardavinėjamos internete, vėliau šalia festivalio. Skelbime buvo nurodyta, kad tai tikros „Karklės“ apyrankės, bet jų pardavimo kaina buvo neįprastai žema.“ – pasakoja vyras.

Reido metu iš festivalio buvo išprašyta apie 50 asmenų, kurie buvo įsigiję padirbtas apyrankes. Organizatoriai apklausę dalyvius suprato, kad apyrankės buvo parduotos vieno ir to paties asmens. Jis kartu su policijos pagalba buvo sulaikytas, o nukentėjusieji jam pateikė kolektyvinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Festivalis „Karklė 2019” vyks rugpjūčio 15–18 dienomis, Klaipėdos raj., Karklės km. Net keturias dienas vykstančiame festivalyje pasirodys: Jess Glynne, Filatov & Karas, Marijonas Mikutavičius, G&G Sindikatas, Radistai, Lilas ir Innomine, Moniqué, Vidas Bareikis, Golden Parazyth, 8 Kambarys, Flying Saucer Gang, Royce, Niko Barisas ir kiti.

Pastaruoju metu labai dažnai Klaipėdos rajono gyventojams skambina telefoniniai sukčiai, kurie prisistato Vilniaus apskrities policijos komisariato pareigūnu Mindaugu Stravinskiu.

Naujoji legenda skamba taip: „Sulaikėme du asmenis, pas kuriuos kratos metu buvo rastos jūsų asmens dokumentų kopijos, patvirtintos notaro. Beje, sulaikyti asmenys bandė iš jūsų sąskaitos pervesti nemažas pinigų sumas“.

Taip apgaulės būdu rugpjūčio 2-ąją moteris prarado 12 tūkst. eurų, dalimis iš jos sąskaitos pinigai buvo pervesti  į kitų žmonių sąskaitas.

Tačiau buvo ir budresnių piliečių. Šių metų liepos 31-ąją į policiją kreipėsi moteris, kuri irgi sulaukė to paties „tyrėjo iš Vilniaus skambučio“, kuris teigė, kad buvo įsilaužta į jos banko sąskaitą.

Pareiškėja nustebo, kad skambinęs vyras padiktavo jos asmens kodą ir sujungė su neva banko specialistu.

Moteris suprato, kad tai sukčiai, padėjo ragelį, ir pati paskambino į banką bei užsiblokavo savo sąskaitą. Banko specialistas patikino, kad pinigai yra sąskaitoje ir niekas neatliko jokių pavedimų.

Pareigūnų teigimu, padaugėjo skambučių, kai gyventojai viliojami pelningais investiciniais pasiūlymais.

Tokiais atvejais dažniausiai skambinama iš užsienio šalies (kalbama rusų arba anglų kalba), o pašnekovo dėmesį bandoma patraukti itin pelningu investiciniu pasiūlymu. 

Daugeliu atveju žmonės nesusivilioja tokiais pasiūlymais. Tačiau tais kartais, kai tokiu pasiūlymu nusprendžiama pasinaudoti, rezultatas visada vienodas – gyventojai praranda savo lėšas ar santaupas. Žmonės dažniausiai netenka kelių šimtų eurų.

Taip pat sulaukiama pranešimų, kad žmonės gauna sms žinutes, jog laimėjo tūkstantį eurų ir telefoną. Prašoma pasipildyti sąskaitą telefonu, norit atsiimti laimėtą prizą.

„Džiugu, kad daugelis žmonių yra sąmoningi ir budrūs, tačiau vis dar pasitaiko, kad sukčių taikiniu tampa ne tik senjorai. Nors Klaipėdos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnai ištisus metus vykdo prevencines priemones, informuodamos vietos gyventojus, kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo, smurtinių nusikaltimų, kišenvagysčių, rengia susitikimus su gyventojais, nemažai atvejų, kai sukčiai prisistato valstybės tarnautojais ar kitais pareigūnais, ir išvilioja pinigus“, – rašoma policijos pranešime spaudai.

Klaipėdos apskrities policija dar kartą kreipiasi į piliečius ir primena, kad policija, banko darbuotojai, „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija ar jokia kita įstaiga niekada neskambina piliečiams ir neprašo pervesti pinigų už tam tikras paslaugas, neprašo prisijungimo prie interneto bankininkystės kodų.

Policijos duomenimis, birželio 6 d. apie 16 val. Kaune, Gedimino gatvėje gyvenančiai moteriai (gim. 1943 m.), paskambinęs ir tardytoju prisistatęs vyras teigė, kad jos namuose yra galimai padirbtų pinigų, kuriuos atėjęs apžiūrėti neva policijos pareigūnas patikrins. Tokiu būdu buvo išviliotos turėtos senjorės santaupos – 400 eurų. Nuotraukoje užfiksuotas vyras, galintis turėti tyrimui reikšmingos informacijos.

Gyventojus, atpažįstančius šį vyrą, ar žinančius jo buvimo vietą, ar galinčius suteikti bet kokios vertingos informacijos, prašoma skambinti į Kauno apskrities VPK telefonu (8 37) 303 070, (8 37) 303 450 arba rašyti el. paštu ingrida.rutkauskiene@policija.lt.

Nuo 2012 m. kiekvieną vasarą šią pramogą Lietuvoje organizuoja estų verslininkas Ristas Meigasas, tik jo įmonių pavadinimai vis keičiasi. Šis veikėjas prasiskolinęs iki ausų ir mėto pėdas, slapstydamasis nuo kreditorių.

Jau birželį "Facebook" tinkle pasirodė kvietimai įsigyti bilietus į rugpjūčio 8–11 d. Vilniuje, Rotušės aikštėje, organizuojamus priešpiečius, pietus ir vakarienes 50 m aukštyje. Specialus stalas – platforma, kur susėdę 22 klientai, 120 tonų sveriančiu kranu iškeliama virš senamiesčio stogų, ir solidžias sumas pakloję svečiai gali mėgautis ne tik garsių virtuvės šefų patiekiamais gurmaniškais patiekalais ir gėrimais, bet ir įspūdingais vaizdais bei gaiviu oru. Šiemet galima rinktis iš 5 siūlomų meniu, kurių kaina, priklausomai nuo patiekalų kiekio ir pakilimo laiko, dviem asmenims yra nuo 58 iki 198 eurų.

Reklamos šiai pramogai tikrai nebereikia – dangaus restorano malonumus mielai populiarino pramogų pasaulio žvaigždės ir žvaigždutės, neatsiliko ir sostinės valdžios atstovai. Jaunas Estijos verslininkas R.Meigasas taip susidraugavo su savivaldybės veikėjais, kad 2014 m. šie net buvo leidę statyti kraną prie Vilniaus arkikatedros. Žmonės negalėjo atsistebėti, kaip šalia bažnyčios atvirai reklamuojamas alkoholis, bet nė vienas pareigūnas nedrįsta pareikalauti laikytis įstatymų.

Šiemet irgi neapsieita be akibrokštų – dangaus restorano gerbėjai socialiniame tinkle skundėsi, kad, internetu užsisakę bilietus ar dovanų korteles ir sumokėję pinigus, kelias savaites nesulaukė jokių žinių. Į nurodytu elektroniniu paštu išsiųstus susirūpinusių klientų laiškus niekas neatsakė, mobilusis telefonas išjungtas.

Su ta pačia problema susidūrė ir "Kauno diena", pamėginusi susisiekti su R.Meigasu ir pasikalbėti apie neįtikėtiną jo verslo modelį. Mat dangaus restorano pramogų organizatorius neatsiskaito su paslaugų teikėjais, slapstosi nuo kreditorių, o veiklą, generuojančią nemažas pajamas, perkelia į kitas savo įmones-feniksus. Estijos įmonių registre nurodytas R.Meigaso mobilusis telefonas nebeveikė, o atsakymo į elektroninį laišką veltui laukėme dvi savaites.

Dingo nesumokėjęs

Nuo R.Meigaso įmonės "Skyworld Service OU", kuri keletą pastarųjų metų organizavo "dangaus restoranų" pramogas Estijoje, Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (ne tik Vilniuje, bet ir Kaune), nukentėjo jos verslo partnerė bendrovė "Kauno kranai". Jau pirmiesiems renginiams kranus esto įmonei nuomoję kauniečiai nuo praėjusių metų rudens neatgauna keliasdešimt tūkstančių eurų. Įmonės generalinis direktorius Andrius Lukševičius "Kauno dienai" sakė, kad problemos prasidėjo po dangaus restorano pasirodymų Austrijos sostinėje Vienoje.

"Kai mūsų kranas baigė visus kėlimo darbus, išrašėme sąskaitą ir laukėme, kol apmokės. Pasitaikydavo ir anksčiau, kai mokėjimai vėluodavo po keletą dienų, bet į tai nelabai kreipdavome dėmesį, nesgi jau 6–7 metus dirbome, nuolatinis klientas, atrodė patikimas. Tik šį kartą buvo kitaip. Buvome nuvažiavę į R.Meigaso biurą Taline, pasikalbėjome, paprašė palaukti 4 savaites, bet po mėnesio pinigų nebuvo. Kai, būdamas Taline su kitais reikalais, dar kartą nuvažiavau į R.Meigaso biurą, jo neberadau, o ten buvę žmonės pasakė, kad patalpos išnuomotos. Greičiausiai jis jau tada pradėjo slapstytis", – pasakojo A.Lukševičius.

Bendrovė kreipėsi į partnerių rekomenduotą estų advokatą, surašė pretenziją dėl skolos grąžinimo, paskui – dėl bankroto bylos "Skyworld Service OU" iškėlimo, tačiau jokios reakcijos iš R.Meigaso nesulaukė.

"Pretenziją dėl bankroto bylos iškėlimo advokatas net asmeniškai nuvežė R.Meigaso gyvenamuoju adresu, kur registruotos ir kelios jo įmonės. Paties verslininko namie aptikti nepavyko, bet buvo šeimos nariai, kurie patvirtino, kad jis ten tikrai gyvena. Pats rašiau jam gal 6 ar 8 SMS žinutes, klausiau, kada žada sumokėti – jokio atsakymo. Greičiausiai buvo jau užblokavęs mūsų telefonų numerius, – sakė "Kauno kranų" vadovas. – Metų pradžioje estų spaudoje buvo straipsnis, kad "Skyworld Service OU" turi finansinių bėdų, kreditorius, kuriam R.Meigaso įmonė skolinga 4 tūkst. eurų, skundėsi, kad jis slapstosi. Manėme, gal pajudės kažkas, bus bankroto byla, tada galėsime teikti pretenzijas bankroto administratoriui. Bet įsivaizduokite – jis ėmė reklamuotis, kad rugpjūtį Vilniuje vėl kilnos "dangaus restoraną"! Pasirodo, čia jau veikia kitos su R.Meigasu susijusios įmonės, panašiais pavadinimais, registruotos tais pačiais adresais, tik švarios – be skolų. Kaip kitaip tai galima pavadinti, jei ne sukčiavimu?"

Estų verslininkas R.Meigasas Lietuvoje vien už krano nuomą liko skolingas keliasdešimt tūkstančių eurų, bet darbą tęsti bando kitų įmonių vardu, o tai jau turi rimtų sukčiavimo požymių.

Įmones keičia kaip kojines

"Kauno kranai", suprantama, savo įrangos renginiams sostinės Rotušės aikštėje nebenuomos. Greičiausiai skolininkas bus radęs kitą krano savininką ne Lietuvoje, nes čia įmonės, teikiančios tokias paslaugas, apie įsiskolinusį "dangaus restoranų" organizatorių jau yra girdėjusios.

Estų verslininkas gali pasigirti spalvinga biografija. Pasak Estijos tinklalapio scorestorybook.ee, jis savo verslą pradėjo 2002-aisiais, būdamas 19 metų. Tai buvo audringo ekonomikos augimo metai, kai niekas nevengė rizikos, ir daugeliui pasisekė. Per pastaruosius metus R.Meigasas vadovavo 11 bendrovių, šiuo metu jis yra 5 bendrovių valdybų narys. Tačiau iš jų tik 2 įvardijamos kaip patikimos, viena – problemiška, o dvi – rizikingos. Tai yra jau minėta "Skyworld Service OU" ir "Skyword Holding OU".

Pastaroji įmonė, neturinti nė vieno darbuotojo, tinklalapyje dinnerinthesky.lt nurodyta kaip oficiali projekto partnerė Lietuvoje. Mat "dangaus restoranų" verslo idėja kilo visai ne R.Meigasui, o gurmaniškų pramogų srityje besispecializuojančiai Belgijos viešųjų ryšių agentūrai "Hakuna Matata" bei atrakcionų organizatoriui "The Fun group". Jų oficialūs partneriai, privalantys užtikrinti pakilimų saugumą ir aukštą virtuvės patiekalų kokybę, nuo 2006 m. įsikūrė daugiau kaip 40 valstybių. Tarp jų ir R.Meigaso įmonės.

Pirmą kartą Vilniuje "dangaus restorano" šou 2012 m. rengė jo vadovaujama bendrovė "DITS Europe OU", tačiau 2016 m. ji bankrutavo, o veiklos ėmėsi 2013 m. įsteigta "Skyworld Service OU". Dabar vėl vyksta įmonių rokiruotė, be to, balandį buvo įsteigta nauja – "Skyworld International OU", kuri pristatoma kaip internetinės bilietų rezervavimo sistemos savininkė, bet ne renginio organizatorė.

"Skyworld International" neatsako nei už renginio saugumą, nei už galimą žalą, taip pat neprivalo kompensuoti bilietų kainą, jeigu renginys atšauktas, atidėtas arba jei pakeičiama jo vieta. Bet kokios galimos pretenzijos turėtų būti teikiamos renginio organizatoriui. Tačiau kas jis, taisyklėse neįvardyta. Tai klaidina vartotojus, nes tinklalapyje nurodyti "Skyworld Holding" kontaktai, bet organizatorius iš tiesų yra dar kita su R.Meigasu susijusi įmonė.

Estai patys gaudė

Šių metų vasario 6 d. estiškasis "Delfi" portalas, remdamasis Krediidiinfo duomenimis, rašė, kad "Skyworld Service OU" turėjo 11 pradelstų mokėjimų, kurių bendra suma viršijo 7 tūkst. eurų. Vienam iš kreditorių įmonė dar praėjusių metų rugsėjį buvo užsakiusi įrangos pervežimą į Austriją, bet už šią paslaugą neatsiskaitė. Kreditoriui pareiškus pretenziją, skolininkas išmokėjo pusę sumos, o likusią žadėjo pervesti lapkričio pabaigoje. Įmonė pažado neįvykdė ir, kreditoriaus vertinimu, tiesiog vengė kontaktuoti. Tuomet šis kreipėsi į teismą, siekdamas išsiieškoti 4 tūkst. eurų.

rus.delfi.ee duomenimis, "Skyworld Service OU" bendrasavininkis ir valdybos narys R.Meigasas esą pranešė, kad bendrovė nemoki ir netrukus bus kreipiamasi dėl jos bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau tuo pat metu internetiniame tinklalapyje buvo aktyviai rezervuojami bilietai į "Dinner in the Sky" renginius.

Kreditoriai jau tuomet nuogąstavo, kad įmonės veikla bus tęsiama, tik bus perkelta kitą – švarią – įmonę, neturinčią skolų.

Su R.Meigasu žurnalistams tada susisiekti nepavyko, o jo verslo partneris Markas Meigasas pripažino, kad įmonė turi sunkumų.

"Taip, kai kurios sąskaitos nėra apmokėtos", – neneigė jis, bet dėl konkrečių klausimų siūlė kreiptis į R.Meigasą.

Jau veikia kitos su R.Meigasu susijusios įmonės, panašiais pavadinimais, registruotos tais pačiais adresais, tik švarios – be skolų.

Manipuliuoja įmonėmis

Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad leidimas rugpjūčio 8–11 d. organizuoti renginį "Dinner in the Sky" Rotušės aikštėje yra išduotas bendrovei "Skyworld Entertainment OU". Ši įmonė įpareigota užtikrinti renginio dalyvių ir žiūrovų saugumą, kad pastatytos konstrukcijos nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ar gyvybei, o jas statytų atestuoti specialistai. Už leidimą organizuoti komercinį renginį "Skyword Entertainment OU" dar iki jo pradžios turi savivaldybei sumokėti 4 800 eurų vietinę rinkliavą.

Ši bendrovė buvo įsteigta 2015 m. gruodį, bet aktyvesnę veiklą pradėjo tik 2019 m. Estijos Mokesčių ir muitų valdybos pateikiamais viešais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį jos apyvarta pasiekė beveik 100 tūkst. eurų, o dirba tik 1 darbuotojas.

Kranų nuomotojus iš Kauno apmovusi "Skyworld Service OU" šių metų antrąjį ketvirtį pajamų neturėjo visai, o skolos ūgtelėjo iki 14 tūkst. eurų. Pasak "Kauno kranų" vadovo A.Lukševičiaus, tai toli gražu ne galutinė suma, nes kauniečiams nesumokėti pinigai ten dar neįskaityti.

"Kauno kranai" nusprendė teikti ieškinį dėl skolos išieškojimo Lietuvoje, o kai teismas priteis skolą, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo Estijoje. Ieškinys pateiktas Kauno apygardos teismui, bendrovė "Skyworld Service OU" turėtų pateikti teismui atsiliepimą.

"Nelabai tikiu, kad R.Meigasas sureaguos į teismo pranešimą, nes jo pasirinktas kelias, tas nebendravimas su verslo partneriais labai jau įžūlus", – abejojo A.Lukševičius.

Kas garantuos saugumą?

Ne bet kas gali miesto centre automobiliniu kranu kilnoti platformą su žmonėmis. Visų Europoje gaminamų automobilinių kranų instrukcijose parašyta, kad kilnoti žmones draudžiama. Yra tik viena išlyga – jeigu subjektas atitinka tam tikrus reikalavimus, iš kurių pats elementariausias – turėti kranų priežiūros meistro kvalifikaciją. Likusieji reikalavimai atskirose ES valstybėse skiriasi.

Pavyzdžiui, Lietuvoje kelti žmones leidžiama užregistravus automobilinį kraną su kokiu nors kitu įrenginiu (konkrečiu atveju tai yra stalas-platforma) Potencialiai pavojingų įrenginių valstybiniame registre kaip atrakcioną. Tai irgi nėra taip paprasta, bet tokį atrakcioną įregistravusi įmonė prisiima ir atsakomybę už visas galimas rizikas – ar įvyktų techninis įrangos gedimas, ar iškristų žmogus.

Potencialiai pavojingų įrenginių valstybinį registrą tvarko Valstybinė darbo inspekcija. Jos atstovė ryšiams su visuomene Jurgita Sarnickienė "Kauno dieną" informavo, kad bendrovė "Skyworld Entertainment" Lietuvos valstybiniame registre nėra registravusi jokio potencialiai pavojingo įrenginio. Taigi, akivaizdu, kad Estijos bendrovė pati negalės užtikrinti žmonių saugumo renginio "Dinner in the Sky" metu, o savivaldybė leidimą išdavė neįsitikinusi, kad bendrovė ar jos samdomas rangovas turi reikiamas kvalifikacijas.

Beje, net Valstybinė darbo inspekcija negali iš anksto patikrinti, ar krano operatorius turi visus reikiamus leidimus ir žmonės renginyje galės jaustis saugiai.

"Tik tada, kai įranga Rotušės aikštėje bus pradėta montuoti, mūsų inspektoriai, gavę pranešimą ar sulaukę miestiečių skambučių, galės vietoje patikrinti, kas montuoja kraną, ar darbuotojai turi reikiamus atestatus, o pats įrenginys tinkamai įregistruotas, patikrintas ir saugus", – tvirtino J.Sarnickienė.

Banko klientai raginami būti budrūs ir nepakliūti į sukčių pinkles. Sukčių trumposios žinutės informuoja apie tai, kad klientas gavo pranešimą, kuris neva yra pridėtoje nuorodoje.

Bankas rekomenduoja neatidarinėti nuorodų SMS žinutėse, o atidarius interneto banko puslapį patikrinti naršyklės adreso lauką: el. bankininkystės sistemos visada naudoja saugų SSL/TLS ryšio protokolą, adreso pradžioje būtinai yra https ir galima patikrinti svetainės sertifikatą. Suklastotų svetainių adreso pradžia dažniausiai būna http (be „s“).

Kaip ELTA jau rašė, „Swedbank“ prieš savaitę taip pat informavo, kad banko klientai gauna el. pašto pranešimus, turinčius sukčiavimo požymių. Laiške nurodoma, kad mokėjimo pavedimas nebuvo įvykdytas ir prašoma atidaryti prisegtas bylas.

Alytaus apskrityje sausio-liepos mėnesiais užregistruota 184 pranešimai apie sukčiavimus ar pasikėsinimus sukčiauti, 80 asmenų iš šio skaičiaus patyrė nuostolių. Pirmąjį pusmetį 30 proc. visų pranešimų sudarė avansinio ir išankstinio mokėjimo užvaldymas, telefoniniai sukčiavimai, pasiūlymai internetiniuose portaluose.

Sukčiai, kaip pastebi Alytaus apskrities policija, dažniausiai manipuliuoja senyvo amžiaus asmenų patiklumu ir išvilioja jų turimas santaupas, skambindami ir meluodami apie tariamai artimųjų įvykdytus eismo įvykius, sužalojimus ar išgalvotas nesėkmes.

Liepos 18 d. Alytaus rajone, Kedonių kaime, į laidinį telefoną 80-metei paskambinę sukčiai pasakė, kad jos anūkas pateko į eismo įvykį ir reikalavo kelių tūkstančių eurų sumos. Nukentėjusioji į jos namus atėjusiam nepažįstamam asmeniui atidavė turėtus 1400 eurų. Liepos 19-ąją Kaniūkų kaime 78-erių vyrui paskambinę sukčiai taip pat prisistatė anūku, kuris pateko į eismo įvykį, ir išviliojo 600 eurų.

Kitas dominuojantis apgaulės būdas susijęs su tam tikrų įsipareigojimų prisiėmimu, sakoma Alytaus apskrities policijos pranešime. Birželio 10 d. į Alytaus policiją kreipėsi 47-erių vyras, kurį nepažįstami asmenys apgaulės būdu paskatino pasirašyti dokumentus. Jis liko skolingas 2323 eurus už jo vardu išsimokėtinai paimtus mobiliojo ryšio telefonus. Prienuose 24-erių vyro vardu nenustatyti asmenys sudarė 24 mėnesių pokalbių plano sutartį ir pasisavino 1279 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „IPhone“.

Pareigūnai prašo pakartotinai perspėti savo garbaus amžiaus artimuosius apie tokio pobūdžio grėsmes ir patarti, kaip tokioje situacijoje derėtų elgtis.

Sukčiai tai pat taikosi ir į stambesnį laimikį, nukreipdami dėmesį į įmonių ar įstaigų darbuotojus, atsakingus už finansus. Sukūrę netikrą elektroninį paštą įmonės vadovo vardu, jie buhalteriui parašo laišką, kad šis privalo tam tikrą pinigų sumą pervesti į nurodytą sąskaitą. Pagal panašią schemą veikę sukčiai iš vienos Alytaus įmonės išviliojo beveik 19 tūkst. eurų.

Alytaus apskrities policija rekomenduoja susirūpinti, jeigu elektroniniu paštu gautas prašymas skamba įsakmiai arba yra neįprastai lipšnus, prašoma užtikrinti visišką konfidencialumą ir skubiai vykdyti mokėjimą. Derėtų sukurti aiškią mokėjimų tvarką ir jos laikytis, reguliariai atnaujinti technines apsaugos priemones. Patartina kartu su finansus valdančiu darbuotoju sukurti konkretų veiksmų planą, padėsiantį identifikuoti sukčius (pvz., skambutis iš asmeninio direktoriaus telefono, specifinės informacijos, žinomos tik konkrečiam darbuotojui, atskleidimas ir pan.).

Bankas perspėja: klientui gavus elektroninį laišką iš „Swedbank“ darbuotojais prisistatančių asmenų ir dvejojant, ar jis tikrai yra skirtas jam, – neatidaryti jokių prie laiško prisegtų priedų ir bylų, nes tai gali būti kenkėjiška programa.

„Swedbank“ rekomenduoja likti budriems, nepasitikėti iš nežinomų asmenų gaunamais el. pašto laiškais, o kilus įtarimams kreiptis tiesiai į banką.

ELTA primena, kad balandį socialiniame tinkle „Facebook" Lietuvos policija pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuoti neva „Sodros”, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir „Swedbank” siųsti laiškai, kuriuose informuojama apie esą gautą perlaidą.

Sukčiai laiške pateikdavo ir nuorodą, kurią reikia atsidaryti norint gauti daugiau informacijos. Lietuvos policija ragino jų neatidaryti.

Teigiama, kad internete parduodamą ekskavatorių „JCB 8008 mini“ vyras rado birželio 25 dieną.

Po trijų dienų vyras už ekskavatorių pervedė pinigus, tačiau prekės nesulaukė iki šiol.

Taip pat vyras neatgavo ir sumokėtų pinigų, nuostolis – 6,3 tūkst. eurų.

Policija pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo.

Geriausiai apsisaugosite tokiems neatidarydami durų, neteikdami informacijos telefonu.

Nors apie sukčius, apsimetančius įvairių įstaigų darbuotojais, nuolat rašo spauda, primena policija, mokesčių inspekcija ir kitos įstaigos, nemažėja skaudžių patirčių. Vis pasitaiko atvejų, kad žmonės, dažniau senjorai, įsileidę sukčius, netenka namuose laikomų santaupų ar vertingų daiktų.

Todėl įspėjama: būkite budrūs, neįsileiskite sukčių į namus, neteikite jiems asmeninės informacijos telefonu ir atminkite – „Sodros“ darbuotojai namuose nesilanko, jokių duomenų nerenka ir jokių paslaugų neteikia.

Kilus klausimų, galite paskambinti telefonu 1883 arba kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių.