Įtariama, jog uostamiestyje veikusios įmonės atsakingi asmenys, vykdydami prekybą naujomis automobilių detalėmis, dalį parduodamų detalių fiziniams ir juridiniams asmenims, parduodavo be jokių apskaitos dokumentų bei gautų pajamų neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Siekdami pagrįsti įsigytų autodetalių pardavimą Lietuvoje be apskaitos dokumentų ir išvengti privalomų mokesčių, bendrovės atsakingi asmenys, klastodami dokumentus, į apskaitą įtraukė neįvykusius sandorius su 29 vienos ES šalies bendrovėms, imituodami pardavimą su 0 PVM tarifu, nors faktiškai detalės parduotos nebuvo.

Klaipėdos apskr. VPK Komunikacijos poskyrio nuotr.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant surasti tyrimui reikšmingus dokumentus, už parduotas prekes gautus ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytus pinigus, atliktos kratos, kurių metu rasti ir paimti įmonių buhalteriniai apskaitos dokumentai, kompiuterinės laikmenos, „juodosios buhalterijos“ dokumentai, 42 tūkst. eurų grynais pinigais, bei kiti tyrimui svarbūs daiktai.

Tyrimo metu nustatyti ir pranešimai apie įtarimus įteikti 3 įtariamiesiems, tarp jų – vienas užsienio šalies (ES) pilietis. Įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – suėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Į teisėsaugą kreipėsi apgautais pasijutę asmenys, jie aukojo S. Tomui po 50 eurų už pažadus europinėse institucijose ir teismuose siekti, kad Lietuvos valstybė pareiškėjams pakeltų pensijas.

Pasak portalo, tyrėjai nustatė, kad per du kartus į jo sąskaitas grynaisiais buvo įnešti 4,6 tūkst. eurų. Tyrėjams pavyko nustatyti tik tuos žmones, kurie patys pervedė įvairias sumas S.Tomui, tačiau tyrimu nepavyko išsiaiškinti,  kiek pensininkų iš tiesų jam sumokėjo, nes dalis pinigų į sąskaitas įnešti grynaisiais.

S. Tomas šiemet buvo nuteistas dėl Vilniuje kūju suskaldytos atminimo lentos Jonai Noreikai. Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę sušvelnino jam skirtą bausmę ir 50 dienų areštą pakeitė laisvės apribojimu.

Pasak SEB banko komunikacijos Komunikacijos skyriaus vadovės Ievos Kulvinskaitės, iš dalies klientų, kurie liepos mėnesio tam tikrą dieną banke atliko operacijas, sekmadienį pakartotinai nuskaitytos lėšos.

„Čia buvo techninė klaida šį rytą, informacinių technologijų specialistai ją ištaisė ir pinigai žmonėms bus grąžinti automatiškai, jiems nieko daryti nereikia“, – BNS sakė I. Kulvinskaitė.

Anot jos, klaidingų transakcijų skaičius siekia kelis tūkstančius, tačiau situacija liečia kelis šimtus žmonių, nes kai kurie jų atliko ne po vieną mokėjimą.

I. Kulvinskaitės teigimu, įprastai per dieną įvyksta keli šimtai transakcijų.

Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas lrt.lt.

Suvedę prisijungimo duomenis ir PIN kodais patvirtinę sukčių inicijuotas operacijas, dalis iš jų neteko pinigų. SEB banko Prevencijos departamento vadovas Audrius Šapola įspėja, kad tokių vadinamąja socialine inžinerija paremtų atakų, kai suklaidinti nukentėjusieji patys sukčiams atskleidžia savo duomenis, ateityje tik daugės.

Sukčiavimo bandymų skaičius nuolat auga, o sukčių naudojamos schemos tampa įvairesnės ir efektyvesnės. Palyginti su įprastomis vagystėmis, rizika įkliūti sukčiaujant elektroniniais kanalais yra daug mažesnė.

„Modernių technologijų ir interneto laikai sukčiavimu besiverčiantiems asmenims yra labai palankūs. Per labai trumpą laiką ir nepatirdami beveik jokių išlaidų sukčiai gali išsiųsti tūkstančius kenkėjiškų el. laiškų ir suklastotų trumpųjų žinučių. Skambučiai telefonu užtrunka kiek ilgiau, tačiau net ir viena užkibusi auka atperka sugaištą laiką, todėl šis sukčiavimo metodas tebėra populiarus“, – pastebi A. Šapola.

Pašnekovas įvardija dar vieną šiuo metu sparčiai populiarėjančią sukčiavimo schemą – sukčiai skambina atsitiktiniais numeriais ir atsiliepusiems gyventojams siūlo itin palankias investavimo galimybes. Dažniausiai skambintojai būna rusakalbiai, prisistatantys investavimo paslaugas teikiančios įmonės atstovais.

„Patikėję lengvo uždarbio galimybe žmonės atiduoda ne tik santaupas, bet ir skolintus pinigus, todėl išviliotos sumos būna labai didelės. Kalbame ne apie tūkstančius, bet dešimtis tūkstančių eurų. Deja, bet tokiais atvejais dažnai nepadeda net ir bandymai įspėti, nes asmuo tiesiog atsisako tikėti, kad yra apgaudinėjimas, ir prašo netrukdyti pasinaudoti pasitaikiusia proga uždirbti“, – pasakoja A. Šapola.

Situacija Lietuvoje prieš penkerius metus, pasak eksperto, buvo geresnė, nes sukčiavimo bandymų buvo mažiau, dabar jų sparčiai daugėja.

„Daugelis mūsų dabar yra bet kam lengvai pasiekiami, apie mus yra labai daug viešai prieinamos informacijos, kurią sukčiai panaudoja personalizuodami atakas. Taip jie išvilioja pinigus iš internete antrosios pusės ieškančių asmenų ar, apsimetę potencialiais darbdaviais, specializuotuose socialiniuose tinkluose susiranda aukų. Be to, sukčiai tyčia labai dažnai skubina auką kuo greičiau imtis veiksmų, nes skubantis, susijaudinęs žmogus lengviau pasiduoda emocijoms ir nustoja racionaliai mąstyti. Sukčiai yra išties įgudę manipuliuoti žmonėmis ir jų emocijomis“, – aiškina pašnekovas.

Planuodami atakas sukčiai taip pat stengiasi specialiai parinkti laiką, kai žmogus bus skubantis ir pavargęs ar, atvirkščiai, atsipalaidavęs, mažiau dėmesingas, todėl susisiekia po darbo valandų, savaitgaliais. Gerai suplanuotos atakos suklaidina net ir tuos žmones, kurie yra daug kartų girdėję apie sukčiavimą.

„Tobulėja technologijos, tačiau kartu su jomis tobulėja ir sukčiai. Taip, kai kurios naujos technologijos padės geriau užkirsti kelią tokiai veiklai, tačiau atsiras ir naujų būdų sukčiauti. Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius klaidinimo būdus savo tikslams pasiekti, o jų taikiniu gali tapti kiekvienas iš mūsų. Dėl to turėtume būti budrūs ir kritiškai vertinti tiek gautus pasiūlymus, žadančius greitą uždarbį ar geidžiamą prekę už ypač mažą kainą, tiek ir kiekvieną prašymą atskleisti savo duomenis. Niekas, nei banko, nei policijos ar kitų institucijų atstovai, neturi teisės prašyti atskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenis. O jei jungiatės prie interneto banko, patikrinkite jo adresą (ar sutampa su oficialaus puslapio adresu), arba geriausia patys jį suveskite adreso laukelyje“, – pataria SEB banko Prevencijos departamento vadovas.

Į aferistų žabangas pakliuvusi moteris ketino parduoti telefoną „iPhone 8 Plus“. Tariamas pirkėjas  elektroniniu paštu atsiuntė neva padaryto pavedimo kopiją, nurodydamas pervedęs 470 eurų. Nukentėjusioji išsiuntė telefoną į Kauną, prekė buvo paimta, tačiau pinigai negauti.

Nuo sukčių nukentėjo ir viena uždaroji akcinė bendrovė, pardavusi 12 vnt. sunkvežimio padangų, kurių bendra vertė siekia 3360 eurų. Vėliau paaiškėjo, kad padangos užsakytos prisidengiant kito asmens vardu, kuris padangų neužsakinėjo.

Abiem atvejais pradėtas sukčiavimo tyrimas.

Policija pirmadienį gavo 35-erių vyro pranešimą, kad jis rugpjūtį Kaune išsinuomojo automobilį „Ford Custum“, už jį sumokėjo užstatą.

Pasibaigus nuomos sutarčiai jis automobilį grąžino, tačiau, kaip sutartyje nurodyta, jam depozito niekas negrąžino.

Šiuo metu įmonės telefonai išjungti, susisiekti nebegalima, nuostolis siekia 500 eurų.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

74-erių moteris teigė socialiniame tinkle radusi reklaminį puslapį ir jame prisiregistravusi bei per keturis kartus iš savo sąskaitos per elektroninę bankininkystę nežinomiems asmenims pervedusi pinigus.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Jau pradžioje – skandalas

Dienraštis "Klaipėda" jau rašė ("Pirkimai Holivudo kainomis?", 2018 11 20) apie abejonių sukėlusį Nacionalinio kraujo centro (NKC) viešąjį pirkimą, kai už tris reklamas po 30 sekundžių pasiūlyta 40 tūkst. eurų, o konkurso sąlygos esą suformuluotos taip, kad buvo galima įtarti, jog jos pritaikytos konkrečiam konkurso dalyviui.

Esą tai ydinga praktika, kai valstybinių įstaigų pirkimai neretai yra pritaikomi tiems, kurie, įtariama, ir turėtų tuos konkursus laimėti.

Be to, šioje rinkoje besisukantys kūrėjai tada tikino, kad konkurso sąlygose nurodytos sumos bent 20 kartų viršijo esamas rinkos kainas.

Pagamino perpus pigiau

Po dėl brangios kraujo donorystės reklamos viešojoje erdvėje kilusių skandalų, galiausiai konkurso laimėtojai tris klipus pagamino už 19,8 tūkst. eurų su PVM.

Po dėl brangios kraujo donorystės reklamos viešojoje erdvėje kilusių skandalų, galiausiai konkurso laimėtojai tris klipus pagamino už 19,8 tūkst. eurų su PVM.

"Laimėjęs tiekėjas turėjo pasiūlyti tris scenarijus trims skirtingiems vaizdo klipams pagal perkančiosios organizacijos nustatytus kriterijus (tikslinė auditorija, pagrindinės klipų transliuojamos žinutės, vaizdo klipų tikslas, transliuojama emocija, techniniai reikalavimai). Vaizdo klipų sprendiniai turėjo būti originalūs, vaidybiniai. Tiekėjas, derindamas su perkančiąja organizacija, pagal pasiūlytus scenarijus turėjo sukurti kokybiškus vaizdo klipus, kurie būtų tinkami transliuoti internete, televizijoje", – tvirtino NKC rinkodaros ir komunikacijos grupės vadybininkė Skaistė Marija Gailiušytė.

NKC atstovė tikino, kad šie trys vaizdo klipai šiuo metu yra paskelbti NKC "YouTube" platformoje, viešinami NKC "Facebook" paskyroje, TV3 televizijoje bei "Forum Cinemas" reklaminių pertraukų metu.

Taip pat šiuo metu esą yra derinama galimybė reklamą transliuoti ir įvairiuose prekybos centruose.

Paieškos interneto platybėse

Taigi šių vaizdo klipų, tai yra produktų, kuriuos įsigijo valstybė per NKC, siekis buvo skatinti kraujo donorystę per socialinius tinklus "Twitter", "Facebook", "YouTube" ir kitus.

Tačiau esą valstybės pinigai praktiškai išmesti į balą, nes tos brangiai kainavusios reklamos platesnės auditorijos kol kas nepasiekia.

"Darbas yra padarytas, tie vaizdo klipai yra įkelti į "YouTube" kanalą internete ir per mėnesį sulaukė apie tūkstančio peržiūrų. Tai yra labai mažai. Palyginti, sumokėjus 20 JAV dolerių, į feisbuką galima "prastumti" klipą, kuris sulauks iki 20 tūkst. peržiūrų. Jie išleido tokius didelius pinigus viešinimui, kurio faktiškai nėra", – tvirtino anonimu panoręs likti šį viešųjų pirkimų konkursą nuo pradžių sekęs klaipėdietis.

Anot jo, šie klipai reklamuojami tik "YouTube", nors NKC atstovė tikino priešingai. 

Anot jo, šie klipai reklamuojami tik "YouTube", nors NKC atstovė tikino priešingai.

Tačiau feisbuke yra įkeltos tik nuorodos, kur galima pažiūrėti tą reklamą, o pačių reklamų jame nėra.

"Maža to, ir tame pačiame "YouTube" šie vaizdo klipai yra įkelti į kažkokį naują, visiškai nežinomą puslapį, kuris turi tik 10 prenumeratorių, spėju, kad visi jie yra NKC darbuotojai ir tų klipų gamintojai. Kitaip tariant, jie sukūrė daiktą, už tai sumokėti valstybės pinigai ir faktiškai niekam tie kūriniai nerodomi. Tai būtų tas pats, kaip brangiai įsigyti automobilį ir juo nevažinėti", – dėstė klaipėdietis.

Esą ir šituos klipus pamatė tik tie, kurie sąmoningai jų ieškojo. Per pusantro mėnesio juos peržiūrėjo tik apie tūkstantį žmonių.

Į teismą – dėl apgaulės?

Baudžiamoji byla pradėta dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto, kreditinio sukčiavimo, apgaule pagamintų netikrų dokumentų pateikimo, suklastoto dokumento pagaminimo.

Į teisiamųjų suolą, be šešių kitų teisiamųjų, teko sėsti ir nekilnojamojo turto agentūros "Rolijona" įkūrėjai Onai Mackevičienei, kuri antrą kartą įsivelia į prieštaringai vertinamą istoriją, susijusią su Rusijos piliečių pirkiniais Palangoje.

Ši palangiškė 2012 m. jau aiškinosi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) dėl jos tarpininkavimo paslaugų vienam Rusijos piliečiui perkant butą Palangoje.

Tuomet teismuose sukosi civilinė byla, kurioje konstatuota, kad ši ponia net negalėjo imtis tarpininkavimo paslaugos, įsigyjant būstą su sklypu, nes užsieniečiai nuosavybės teise Lietuvos kurortuose įsigyti žemės negali.

"Teismas nustatė, kad šalys žinojo apie užsienio subjektams galiojančius draudimus įsigyti žemę, tačiau ieškojo būdų, kaip nepaisyti įstatymo reikalavimų, jo tiesiogiai nepažeidžiant", – konstatavo LAT teisėjų kolegija.

Teismas nustatė, kad šalys žinojo apie užsienio subjektams galiojančius draudimus įsigyti žemę, tačiau ieškojo būdų, kaip nepaisyti įstatymo reikalavimų, jo tiesiogiai nepažeidžiant.

Tuomet Aukščiausiojo Teismo teisėjai O.Mackevičienės veiksmus įvardijo kaip nesąžiningus, o šį kartą dėl būsto įsigijimo Palangoje istorijos prokurorai pradėjo baudžiamąją bylą.

Panašu, kad ši nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkė negali pamiršti prieš dešimtmetį naudotos schemos, kuri padeda užsieniečiams apeiti įstatymus.

Tokiais atvejais patarimas būdavęs vienas – įkurti įmonę Lietuvoje ir jos vardu pirkti ką tik nori.

Tai, beje, pokalbio su dienraščio "Klaipėda" žurnalistais metu šį rudenį pripažino ir pati O.Mackevičienė.

Pinigai – į balą

Dienraščiui "Klaipėda" Rusijos pilietė Olga liejo nuoskaudą dėl to, kad naiviai patikėjo palangiškės pažadais ir rekomendacijomis.

Moteris tikino netekusi beveik 200 tūkst. eurų.

Manydama, kad sudaro investavimo sandorį, rusė pasidavė įkalbinėjimams ir ryžosi įsigyti net aštuonis butus Palangoje, Brukšvos gatvėje tuomet statomame name.

Palangiškė O.Mackevičienė rusei rekomendavo esą patikimą verslininką – įmonės "Šalta banga" vadovą Antaną Pareigį.

Atvykėlė 2013 m. rugsėjį aštuoniais bankiniais pavedimais pervedė įmonei "Šalta banga" beveik 240 tūkst. litų (apie 70 tūkst. eurų).

Moteriai buvo žadama, kad kai tik naujos statybos objektas iškils ir jame bus suformuoti butai kaip atskiri turtiniai vienetai, ji taps ne tik jų, bet ir žemės sklypo dalies savininke.

Į sąskaitą – tūkstančiai

Pasak prokuratūros surinktos medžiagos, O.Mackevičienė įkalbėjo Rusijos pilietę sudaryti su ja "ekskliuzyvinę" tarpininkavimo sutartį.

Neva sėkmingai investavusiai užsienietei buvo aiškinama, kad jai priklausančius butus O.Mackevičienė galės parduoti.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau tik vėliau rusė susivokė, kad nekilnojamojo turto agentė puikiai žinojo, jog nei įgyti, nei parduoti šio turto Rusijos pilietė negalės, tačiau tarpininkavimo sutartį vis tiek pateikė pasirašyti.

Pasak bylos, po to, kai moteris statytojams pervedė stambią pinigų sumą, 2013 m. gruodį O.Mackevičienė ir A.Pareigis įkalbėjo rusę skubiai pervesti dar vieną stambią pinigų sumą, nes esą projektui iškilo grėsmė dėl sudėtingos finansinės įmonės "Šalta banga" situacijos.

Užsienietė atliko dar aštuonis bankinius pavedimus ir pervedė 250 tūkst. litų (daugiau nei 72 tūkst. eurų).

Klausimai dėl parašo

2014 m. gegužę moteris dar pervedė 200 tūkst. litų (beveik 60 tūkst. eurų).

Kol rusė siuntinėjo palangiškiams šimtus tūkstančių, paaiškėjo, kad įmonės "Šalta banga" interesams atstovaujantis A.Pareigis tų pačių metų kovą spėjo parduoti vieną iš moteriai žadėtų butų trečiajam asmeniui.

Kaip svetimas žmogus galėtų parduoti kažkieno butą kitam svetimam žmogui?

Užsienietė įtaria, kad buvo imtasi klastos – sutikimas parduoti būstą esą galėjo būti atspausdintas ant anksčiau pasirašyto tuščio popieriaus lapo. Tokių įtarimų kaltinamieji kratosi.

Tačiau ekspertizė patvirtino, kad dokumentuose pirmiausia buvo suraitytas pirkėjos parašas, o pats dokumento tekstas buvo įrašytas vėliau.

Tačiau ekspertizė patvirtino, kad dokumentuose pirmiausia buvo suraitytas pirkėjos parašas, o pats dokumento tekstas buvo įrašytas vėliau.

Esminės turto pirkimo–pardavimo sutartys rusei buvo pateiktos lietuvių kalba. Tik kiti papildomi dokumentai buvo surašyti rusų kalba.

Butus perleido

Toliau įvykiai vystėsi dar įdomiau. Aiškėja, kad likusius nerealizuotus rusės septynis butus su žemės sklypo dalimis, vietomis automobiliams įmonė "Šalta banga" pardavė įmonei "Leresa".

Sandoris įformintas 2014 m. rugpjūtį.

Pagal papildomus susitarimus, įmonei "Leresa" dar buvo leista įkeisti šiuos butus ir apgaulės būdu gauti 390 tūkst. eurų kreditą iš kredito unijos.

Vos tik kreditas buvo gautas, buvo sumanyta įmonės, kuriai priklausė Rusijos pilietės butai, akcijų perleidimo schema.

Įmonės "Leresa" akcijų kontrolinis paketas buvo perleistas A.Pareigio žentui. Įmonės vadovu akcininkai paskyrė A.Pareigio sūnų.

Registrų centro duomenimis, netrukus įmonės "Leresa" akcininkais tapo įmonė "Šalta banga", atstovaujama A.Pareigio, ir jo žentas.

Po tokių gudrių ėjimų, panašu, vertėtų laukti bankroto.

Būtent taip ir nutiko. Įmonė "Šalta banga", kuri statė pastatą Palangoje, ėmė pinigus iš rusės ir žadėjo jai aukso kalnus, pasiskelbė bankrutuojanti, nes nebeturėjo jokio likvidaus turto.

"Tokiu būdu būsto pirkėjos galimybės civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises tapo faktiškai niekinės, nes įmonė "Šalta banga" tapo nemoki, ji nebeturėjo jokio likvidaus turto, o jos visi finansiniai šaltiniai liko skolintais. Paprastai tariant, "išdūrė" mano klientę. Ir labai skaudžiai", – akcentavo užsienietės interesams teisme atstovaujanti advokatė Sonata Žukauskienė.

Kreditas – apgaule?

Atskiru epizodu šioje byloje nagrinėjama ir apgaule įgyto turto įkeitimo kredito unijai istorija.

Aiškėja, kad įmonės "Leresa" direktore prisistačiusi vilnietė, kuri net nedirbo šioje bendrovėje, neturėjo jokios darbo sutarties ar įgaliojimų, kreipėsi į vieną kredito uniją dėl beveik 391 tūkst. eurų kredito suteikimo.

Buvo nurodyta, kad šio kredito garantu esą turėtų tapti septyni butai Palangoje, kurie neva bus nupirkti įmonės "Leresa" direktorės lėšomis. Tačiau realiai žadėtų šios vilnietės 750 tūkst. litų niekas taip ir nematė.

Finansiniuose dokumentuose buvo aiškinama, kad butai penkiolikai metų bus išnuomoti kitai įmonei, kuri esą kas mėnesį mokės 17,5 tūkst. litų nuomos mokestį.

Tačiau byloje užsimenama, kad jau iš anksto žinota, jog gautas kreditas bus panaudotas kitos kredito unijos kreditui padengti.

Kaltės nepripažįsta

Patys teisiamieji apklausų metu kaltės nepripažino.

A.Pareigis, duodamas parodymus, aiškino, jog jį su Rusijos piliete supažindino O.Mackevičienė.

Užsienietė esą ieškojo pirkti būsto, kurį vėliau galėtų brangiau parduoti. Vyras tyrėjus įtikinėjo, jog su ruse buvo tartasi, kad ji įsteigs įmonę, kurios vienintelė akcininkė bus ji. O po to butus su žeme įmonė galės įsigyti.

Tačiau preliminarios butų pirkimo sutartys buvo pasirašytos su fiziniu asmeniu.

A.Pareigis aiškino, kad pati rusė vengė butus pirkti, esą todėl jis pardavė pirmąjį jos įsigytą butą.

O.Mackevičienė apklausų metu pripažino, jog žinojo, kad užsieniečiams negalima pirkti žemės kurorte, tačiau visgi sutarė su kliente, jog ši pirks aštuonis butus už 2,5 mln. litų, iš kurių 500 tūkst. litų sudaro PVM.

Su ruse buvo sutarta, kad įmonė "Rolijona" prižiūrės butų įrengimą, remontą, apstatymą, o po to atiduos juos nuomai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

O.Mackevičienė aiškino, kad apgauti klientės neketino. Kadangi užsienietė delsė steigti įmonę, skundėsi prasta sveikata, o jai sužinojus, jog neturėjo teisės įsigyti būsto su žeme, esą atvykėlei tik galėjo padėti ar patarti kuo skubiau turtą parduoti.

Esą parašų ir dokumentų nekilnojamojo turto agentūros vadovė neklastojo, painiava dokumentuose įsivėlė dėl techninės klaidos.

Lietuvių kalbos nesuprantančiai atvykėlei O.Mackevičienė esą kruopščiai vertė dokumentus žodžiu. Tačiau jie buvo surašyti lietuvių kalba, o tai jau kelia klausimų.

O gavus pranešimą, kad butų statytojai grasina bankrotu, pranešė užsienietei, jog ji turi sumokėti likusius pinigus ir pasirašyti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kitaip preliminarioji sutartis bus laikoma negaliojančia.

Mėginama teigti, jog investuotoja telefonu davė sutikimą parduoti jos butą bet kam ir bet kokia kaina.

O.Mackevičienei inkriminuojama veika pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį. Jame minima, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Skundai prokurorams

Pasak advokatės S.Žukauskienės, tai ne vienintelė istorija, dėl kurios vertėtų kelti bylas. Atsiliepė dar du piliečiai, įsigiję butus šiame statinyje, ir jie taip pat liko nuvilti – neteko nei pinigų, nei būsto.

"Tačiau keisčiausia tai, jog trejus metus teko rašyti krūvas skundų prokuratūrai, kad tik būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus, kuriam vadovauja prokuroras Donatas Blinstrubis, prokurorai niekaip nenorėjo įžvelgti nusikaltimo sudėties, esą visa tai – civiliniai santykiai, aiškinkitės teisme, reikalaukitės to, kas priklauso bankroto proceso metu. Ką čia pareikalausi, kai patys butai jau perparduoti kitai įmonei ir dar užstatyti. Iš esmės į šią bylą pažiūrėjo tik vyriausiasis Klaipėdos apygardos prokuroras", – kalbėjo advokatė.

Tačiau keisčiausia tai, jog trejus metus teko rašyti krūvas skundų prokuratūrai, kad tik būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teisininkė tikino, kad teisme būtinai laikysis nuomonės, jog kaltinamieji veikė kaip organizuota grupė.

"Iš anksto susitarę, gerai viską apgalvoję", – nuomonę išsakė S.Žukauskienė.

Išsigelbėjimas – bankrotai?

Ši baudžiamoji byla vis dar yra nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme.

Svarbu tai, kad įmonė "Šalta banga" nuo šių metų rugpjūčio jau yra bankrutuojančių įmonių sąraše, jai iškelta bankroto byla.

Bankroto griebėsi ir O.Mackevičienė, kuri taip pat kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto procedūros pradėjimo.

Dienraščio šia tema užklausta O.Mackevičienė itin supyko ir aiškino, kad jos bankroto procesas neturėtų niekam rūpėti.

Po asmeninio bankroto skraiste mėgina pasislėpti ir A.Pareigis. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. sausį priėmė bankroto procedūros inicijavimo nutartį.

Šie veiksmai kelia klausimų Rusijos pilietės interesams atstovaujančiai advokatei S.Žukauskienei.

"Kaip galėjo teismas tvirtinti bankroto procedūras, kai tuo metu baudžiamoji byla dėl svetimo turto pasisavinimo jau buvo iškelta? Tai dar teks pasiaiškinti", – pabrėžė advokatė.

Dėl šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos skandalingos bylos aplinkybių dienraštis kreipėsi raštu į įmonės "Rolijona" įkūrėją O.Mackevičienę.

Į dienraščio klausimus, susijusius su baudžiamąja byla, O.Mackevičienė neatsakė. Moteris neatsiliepė į daugkartinius skambučius.

Telefono ragelio nei ketvirtadienį, nei penktadienį nekėlė ir A.Pareigis.