Pasak uostamiesčio policijos, Naujakiemio gatvėje gyvenanti 1940 metais gimusi moteris nurodė, kad apie ketvirtą valandą popiet jai paskambino nepažįstamas jaunuolis, kuris prisistatė esantis policijos tyrėjas ir pareikalavo pateikti turimus pinigus ekspertizei atlikti.

Bekalbant telefonu, ekspertu prisistatęs vyras atėjo į namus, pastūmė moterį, pagriebė dalį pinigų nuo stalo ir pabėgo.

Iš viso senolė prarado 5 050 eurų.

Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Žaidimų konsolę „Sony Playstation 4Pro“ su pulteliais ir penkiais žaidimais išnuomojęs savininkas pasibaigus nuomos terminui nesulaukė.

Sutartis su 28 metų vyru buvo pasirašyta antradienį dviem paroms.

Žala vertinama apie 450 eur. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

Pasak banko, per praėjusius metus verslo klientai dėl sukčių veiklos prarado daugiau nei 300 tūkst. eurų.

„Praėjusiais metais pastebimai išaugo verslo įmonių patiriami nuostoliai dėl sukčių veiklos. Mūsų duomenys rodo, kad be labiausiai paplitusio sukčiavimo būdo – susirašinėjimo el. paštu tarp verslo partnerių perėmimo, sukčiai įmones atakuoja ir kitais būdais. Prisidengę žinomų bendrovių vardais, jie siūlosi pirkti prekes arba ieško pirkėjų ir jiems siūlo parduoti neegzistuojančias prekes“, – pranešime cituojama „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Anot Ž. Augonės, pasaulyje populiariausias sukčių taikomas metodas neaplenkia ir Lietuvos. Tai – susirašinėjimo el. paštu tarp verslo partnerių užvaldymas, kai apgavikai perima elektroninį susirašinėjimą su užsienio verslo partneriu ir, siekdami nesukelti jokių įtarimų, atsiskaitymams už paslaugas ar prekes nurodo savo banko sąskaitą.

„Swedbank“ duomenimis, užvaldę el. paštą, sukčiai iš įmonių vidutiniškai sugeba išvilioti 30 tūkst. eurų. Visgi nuostoliai gali būti ir milžiniški – jau šiais metais fiksuotas atvejis, kai vienos Lietuvos įmonės šiuo būdu prarasta suma siekė net 0,5 mln. eurų.

Bankas nurodo, kad faktoringo būdu perkamų prekių pasisavinimas verslams taip pat atneša nemažai nuostolių, o į šią schemą įtraukiama ne tik prekes parduodanti įmonė, bet ir faktoringo būdu sandorį finansuojanti institucija.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, įmonių nuostoliai patekus į šias sukčių pinkles gali siekti nuo 50 tūkst. iki 300 tūkst. eurų.

Pasak Ž. Augonės, įgyvendindami šią schemą, sukčiai prisidengia didelių įmonių vardu ir pardavėjui rodo susidomėjimą patraukliomis sąlygomis įsigyti jo prekių, o tokį sandorį primygtinai rekomenduoja finansuoti bet kurioje faktoringo bendrovėje. Paprastai sukčiai tikisi, kad kreditų draudikai ar faktoringo bendrovės lengvai suteiks kredito limitą žinomai bendrovei, kurios vardu jie būna prisidengę.

„Swedbank“ duomenimis, trečia pagal dažnumą sukčių taikoma schema verslui apgauti taip pat neretai taikoma ir prieš gyventojus. Tai – neegzistuojančių prekių pardavimas.

Pasak Ž. Augonės, į tokias pinkles gali patekti įmonės, prekes pirkdamos iš nežinomų partnerių ir tiekėjų. Neretai sukčiai patys ieško pirkėjų savo neegzistuojančioms prekėms ir paslaugoms, ir, norėdami atkreipti potencialių pirkėjų dėmesį, siūlo labai patrauklią kainą ir kitas sąlygas. Tokiais pasiūlymais susiviliojusios įmonės sumoka sukčiams už prekes, tačiau jų niekuomet negauna.

Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vida Skalauskienė. Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas Vaidas Mockus.

Bylos duomenimis, laikrodžiais, papuošalais ir juvelyriniais dirbiniais prekiaujančios bendrovės vadovė tuo pačiu adresu 2013 metais įsteigė naują bendrovę su analogiška veikla ir labai panašiu pavadinimu. Valstybinei įmonei, registruojančiai juridinius asmenis, klaipėdietė pateikė suklastotus dokumentus, kad jau nėra pirmos tose patalpose veikusios bendrovės direktorė ir akcininkė bei jokių ryšių su ja neturi. Verslininkė teigė, kad ji yra tik naujai įsteigtos juvelyrikos dirbinių bendrovės akcininkė ir direktorė. Pateikusi tokią klaidinančią informaciją apie valdomas bendroves, moteris visą pirmai jos bendrovei priklausantį turtą perdavė naujai įsteigtai bendrovei. Neatlygintinai perdavus didelės vertės – beveik 300 tūkst. eurų – turtą Klaipėdos bendrovė tapo nemoki, negalėjo atsiskaityti su prekių tiekėjais, nemokėjo mokesčių ir socialinių įmokų.

Nustatyta, kad nuteistoji verslininkė, maskuodama beveik trečdalio milijono eurų turto iššvaistymą, suklastojo nebeveikiančios bendrovės buhalterinę apskaitą, neva visas turėtas turtas parduotas. Vėliau šiuos suklastotus dokumentus naujos bendrovės vardu pateikė mokesčių administratoriui, siekiant apgaule gauti iš valstybės biudžeto jai nepriklausantį daugiau kaip 50 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokestį. Tokiu būdu nuteistoji siekė ne tik susigrąžinti jai nepriklausantį PVM, bet ir nesumokėjo į valstybės biudžetą beveik 60 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir PVM.

2019 metų lapkritį pirmos instancijos teismas nuteistąją pripažino kalta dėl didelės vertės sukčiavimo, turto iššvaistymo, tyčinio bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo ir skyrė jai laisvės atėmimą trejiems metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams. Taip pat nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – daugiau nei 700 eurų dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Be to, teismas Klaipėdos valstybinei mokesčių inspekcijai iš nuteistosios priteisė daugiau nei 6 tūkst. eurų. Su šiuo teismo nuosprendžiu nuteistoji nesutiko ir jį apskundė apeliacine tvarka. Taip pat nuosprendį apeliacine tvarka apskundė ir prokuratūra, prašydama sugriežtinti bausmę nuteistajai.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistosios bei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės V. Skalauskienės apeliacinius skundus, nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti nuteistosios nusikalstamus veiksmus į sunkesnius. Be to, šiuo antrosios instancijos teismo sprendimu moteris pripažinta kalta ir dėl siekio paveikti liudytoją. Teismas nustatė, kad nuteistoji verslininkė ikiteisminio tyrimo metu paprašė vieno iš liudytojų apklausos metu duoti melagingus, jai palankius parodymus. Uostamiesčio verslininkei skirta griežtesnė 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

„Pagrindinė mūsų užduotis – nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevencija elektroninėje erdvėje. Mes reaguosime tik į akivaizdžius elektroninėje erdvėje daromus ar rengiamus daryti teisės pažeidimus. Pastebėjus galimą teisės pažeidimą asmenys bus įspėti, kad nutrauktų galimai neteisėtus veiksmus, o jų nenutraukus – surinkta informacija bus perduodama atitinkamam policijos padaliniui  tolimesniam tyrimui“, – tokiais žodžiais savo misiją socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje kovo 31-ąją įvardijo naujas policijos padalinys – virtualus patrulis.

Remiantis portalo žurnalistams pateiktais duomenimis, per šį laiką, nuo „patruliavimo“ elektroninėje erdvėje pradžios, policijos virtualiam patruliui pavyko išsiaiškinti ir perduoti tolimesniam nagrinėjimui tris galimus neapykantos kurstymo atvejus, penkis galimus sukčiavimo atvejus, du svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo atvejus, vieną disponavimo pornografinio turinio dalykais atvejį bei du draudžiamų ginklų taikiklių ar jų priedėlių laikymo atvejus.

„Apie nusikalstamas veikas praneša tiek patys piliečiai per policijos virtualaus patrulio puslapį, tiek patys pareigūnai stebi elektroninę erdvę ir užfiksuoja galimus teisės pažeidimus. Gavęs pranešimą apie teisės pažeidimą arba pats užfiksavęs jį, virtualus patrulis pranešimą registruoja policijos sistemoje ir perduoda jį tirti atitinkamiems padaliniams. Taip pat imasi visų reikalingų priemonių, kad panašūs nusikaltimai nesikartotų. Pavyzdžiui, kreipiasi į „Facebook“ grupės administratorių, kad šis pašalintų skelbimą, kuriuo yra sukčiaujama“, – apie policijos virtualaus patrulio veikimo ypatumus pasakojo pareigūnai.

Paklausti, kokių galimai nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje vis dėlto pavyko  pastebėti daugiausiai, teigta, kad dominuoja įvairūs sukčiavimo būdai, tarkime, kai žmonės, pirkdami kokią nors prekę, iš anksto perveda pinigus, o vėliau nei prekės, nei pinigų negauna.

Pastarojo pobūdžio informacija su užfiksuotais susirašinėjimo vaizdais balandžio 21 dieną buvo pasidalyta ir Policijos virtualaus patrulio „Facebook“ paskyroje.

Policijos virtualaus patrulio feisbuko nuotr.

Čia matyti, kad prekę norinčiam pirkti žmogui kyla klausimų, kodėl pardavėjo, su kuriuo socialiniame tinkle jis susirašinėja, duomenys apie tapatybę skiriasi – banko sąskaita išduota kito žmogaus vardu. „Kodėl tavo vardas Mantas, o sąskaitos – kitas?“, – rašė pirkėjas. „Todėl, kad mano tikras vardas Jokūbas“, – atrašė jam pardavėjas, tikindamas, kad toks nesutapimas todėl, kad kažkas esą jo vardu feisbuke jau yra užsiregistravęs.

Pasidaliję šiuo ir dar vienu panašaus pobūdžio atveju Policijos virtualaus patrulio paskyroje, pareigūnai rašė: „„Nemokamas sūris tik pelėkautuose“ – tai senas, geras posakis, apie kurį vertėtų pagalvoti prieš susiviliojant pasiūlymu prekę įsigyti dvigubai ar trigubai pigiau. Deja, bet labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet dešimt ar 20 eurų pervedama daug negalvojant, o negavus prekės per daug neieškoma, nes suma nedidelė, nes sugaištas laikas ir nervai yra brangiau – tuo dažniausiai ir naudojasi smulkūs internetiniai sukčiautajai“.

Policijos virtualaus patrulio feisbuko nuotr.

Todėl patarė išlikti budriems, o ketinant įsigyti prekę internetu, atlikti minimalų pardavėjo „tyrimą“:

– atkreipti dėmesį ar banko sąskaitos savininko vardas ir pavardė sutampa su pardavėjo;

– kokią informaciją prašoma nurodyti pavedimo paskirtyje;

– perskaityti komentarus ir pažiūrėti, ar tarp jų nėra jau nuo pardavėjo nukentėjusių asmenų;

– visada į „Facebook“ ar „Google“ paiešką įsivesti pardavėjo vardą ir pavardę, nes informacijos apie aferistus galima rasti įvairiose grupėse.

„Ir svarbiausias patarimas – jeigu bent šiek tiek abejojate pardavėju – geriau nepirkite, kad ir koks patrauklus atrodytų pasiūlymas. Nukentėjus nuo sukčiautųjų – kuo greičiau apie tai praneškite policijai naudojantis elektroninių paslaugų portalu www.epolicija.lt“, – akcentuojama Policijos virtualaus patrulio paskyroje.

Kiek asmenų nubausta per beveik mėnesį virtualaus „patruliavimo“, pareigūnai pasakyti negalėjo, nes daugeliu atvejų tebevykdomi tyrimai.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo, jam vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė.

Teismas nuteistajai NŽT Kretingos skyriaus specialistei už inkriminuotas nusikalstamas veikas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui. Moteriai taip pat atimta teisė dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistosios bendrininkams skirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės – R. Š. atidedant tam pačiam laikotarpiui, o R. J. atidėjimo nenumatant. Teismas šiems nuteistiesiems taikė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskaciją – iš abiejų nuteistųjų bendrininkų konfiskuota po daugiau nei 32 tūkst. eurų į valstybės biudžetą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs STT Klaipėdos valdybos pareigūnų surinktus įrodymus, konstatavo, kad nuteistieji neteisėtai atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą žemę Kretingos rajone. Konstatuota, kad tokiu būdu apgaule buvo įgytas svetimas Lietuvos Respublikos valstybei priklausantis turtas – 59,49 ha valstybės išperkamos žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė viršijo 32 tūkst. eurų. Ši neteisėtai užvaldyta žemė perduota valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

Pasak Kauno apskrities pareigūnų, pranešimas apie įvykį buvo gautas balandžio 20 dienos popietę, apie 14.10 val.

Informuota, kad pirmadienį, balandžio 19 d., apie 14 val. Kaune, Baltijos gatvėje, su pardavėju susisiekęs pirkėjas nurodė, kad sumokėjo už kompiuterį, kurio skelbimą pardavėjas buvo patalpinęs viename skelbimų portale.

Kaip teigiama, pardavėjas prekę atidavė kurjeriui, tačiau pinigai už ją taip ir nebuvo gauti.

Padaryta turtinė žala siekia 1950 eurų.

Jiems pareikšti įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, pirmadienį pranešė FNTT.

Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra, pradėtas pagal informaciją, gautą FNTT vykdant sukčiavimo prevencijos bei pinigų plovimo prevencijos veiksmus.

Analizės metu gauta duomenų, kad penkios įmonės paskolas galėjo gauti suklastojusios dokumentus.

Tyrimo duomenimis, septyni tarpusavyje susiję asmenys, tiesiogiai ir netiesiogiai valdę keletą įmonių, siekė pasinaudoti valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių nukentėjusiam verslui.

Įtariamieji, įtariama, susitarė tarpusavyje ir, siekdami atitikti keliamus reikalavimus paskoloms gauti, imitavo sandorius tarp pačių valdomų įmonių, išrašė fiktyvias, galimai ankstesnių datų PVM sąskaitas faktūras ir visus reikiamus dokumentus pateikė verslo finansavimo priemones įgyvendinančiai ir administruojančiai bendrovei, skirstančiai valstybės paramą.

Kaip įtariama, pavykus suklaidinti verslo paramos įmonę, dokumentai buvo priimti ir sudarytos paskolų sutartys. Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano priemones paskolos buvo suteiktos penkioms įtariamųjų valdomoms įmonėms.

FNTT pareigūnai nustatė, kad per praėjusių metų balandžio–liepos mėnesius asmenų grupė savo valdomų įmonių vardu iš valstybės gavo per 2 mln. eurų paskolų. Suteiktų paskolų mažiausia suma siekė beveik 60 tūkst. eurų, didžiausia išduota paskola – 0,5 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose. Kratose FNTT pareigūnai paėmė tyrimui reikalingų dokumentų.

Įtarimų taip pat sulauks penkių juridinių asmenų atstovai.

Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, turto vertė siekia daugiau nei 4 mln. eurų.

Tarnyba nurodo, kad griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule buvo gautas kreditas, paskola ar tikslinė parama – laisvės atėmimas iki trejų metų.

Balandžio 15 dieną 48 metų vyras kreipėsi į Klaipėdos miesto policijos komisariatą ir pranešė, kad kažkas be jo žinios pašte paėmė jo pašalpą.

Pasirodo, tą pačią dieną nuėjęs į pašto skyrių Taikos prospekte pareiškėjas sužinojo, kad jo 89 eurų pašalpa jau paimta prieš porą dienų.

Tai padaręs žmogus, savininkui nežinant, paėmė jo asmens tapatybės kortelę ir taip gavo svetimus pinigus.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl svetimo dokumento panaudojimo. Už šį nusikaltimą įstatymas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Pareigūnai dar tikslins pareiškime nurodytas aplinkybes.

Įtarimai pareikšti penkiems asmenims. Įtariama, kad įvairių filtrų gamybos ir montavimo darbais užsiimantys asmenys nusprendė ne tik gauti Europos Sąjungos paramą, skiriamą turimai įrangai modernizuoti, bet ir pasipelnyti.

FNTT pareigūnai įtaria, kad bendrininkai suklastojo paramai gauti reikalingus dokumentus ir beveik 500 tūkst. eurų paramą gavo neteisėtai. Projekto dokumentuose įsipareigoję plėsti verslą, asmenys per dvejus metus įsigijo įvairius technologinius skaitmenizavimo ir modernizavimo įrenginius, tačiau, įtariama, dokumentuose nurodytos įrenginių kainos neatitiko realybės – buvo gerokai paaukštintos. Kainų skirtumą, įtariama, buvo ketinta pasilikti sau.

FNTT duomenimis, verslininkai siekė gauti ir dar vieną paramą, kuri buvo skiriama mažoms ir vidutinėms įmonėms, investuojančioms į kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybą. Tikėdamiesi gauti pinigų, bendrininkai atsakingoms institucijoms pateikė galimai melagingus dokumentus, tačiau šis bandymas gauti paramą nepavyko.

Ikiteisminį tyrimą pradėję FNTT pareigūnai Kauno apskrityje ir Vilniuje atliko 13 kratų įtariamųjų gyvenamosiose vietose, įmonėse, automobiliuose. Kratų metu buvo paimti su ikiteisminiu tyrimu susiję dokumentai, skaitmeninė technika, rasta grynųjų pinigų ir galimai nelegaliai laikomas ginklas.

Kratų metu laikinai buvo sulaikyti du asmenys, įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir pasikėsinimo apgaule gauti tikslinę paramą iš viso pareikšti penkiems asmenims. Tyrimo metu laikinai apribotos nuosavybės teisės į beveik 150 tūkst. eurų vertės įtariamųjų turtą. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai valstybės ar ES institucijos patiria didelę žalą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Teismas už dokumentų klastojimą gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki trejų metų.