Monarchė parpuolė ankstyvą pirmadienio rytą Drotningholmo pilyje, pranešė karališkieji rūmai.

Ligoninėje karalienei nustatytas daugybinis dešinės rankos riešo lūžis. Ji jau grįžo namo. Atsižvelgiant į aplinkybes, ji jaučiasi gerai.

Dar prieš kelias dienas karalienė su šeima slidinėjo pilies parke. Kartu iškylavo jos vyras karalius Carlas XVI Gustafas, kronprincesė Victoria, šios vyras princas Danielis bei vaikaičiai Estellė ir Oscaras.

Švedijos karališkieji rūmai sekmadienį pranešė, kad penktadienį – per savo 73-ąjį gimtadienį – hospitalizuota monarchė jaučiasi gerai, „atsižvelgiant į aplinkybes“, ir jau grįžo namo.

Rūmų teigimu, karalienė Silvia jau kurį laikė jautė peršalimo simptomus ir į ligoninę buvo nuvežta prevenciškai.

Vokietijoje kaip Silvia Renate Sommerlath (Silija Renatė Zomerlat) gimusi Švedijos karalienė, kaip ir visa Švedijos karališkoji šeima, šalyje ir visame Skandinavijos regione yra itin populiari.

Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija – antroji Europos monarchų pora, apsilankiusi mūsų mieste po nepriklausomybės atgavimo. Kad tai ypatingi svečiai, byloja ir prieš pusmetį pradėtos derinti vizito detalės. Vis dėlto paaiškėjo, kad tai paprasti žmonės, labiausiai stebinantys savo nuoširdumu.

Nebuvo laiko ilsėtis

Vakar pajūryje praleidę visą dieną Švedijos monarchai bei būrys verslininkų dalyvavo gausybėje įvykių.

Karališkoji pora drauge su mūsų šalies Prezidente aplankė Naglių gamtos rezervatą, lankėsi Lietuvos jūrų muziejuje bei domėjosi delfinų terapija, pietavo Klaipėdoje.

Po pietų šalies vadovė ir Švedijos valdovai lankėsi Lietuvos ir Švedijos elektros jungties "Nord Balt" srovės keitiklių stotyje.

Vakare Palangoje, Tiškevičių rūmuose, aukštieji svečiai bei juos lydintys asmenys apžiūrėjo archeologinių radinių ir gintaro inkliuzų ekspoziciją.

"Turime džiaugtis, kad karališkoji pora atkreipė dėmesį į mūsų miestą. Vizitas buvo trumpas bet labai intensyvus. Kartu su karaliumi atvyko gausi rimtų Švedijos verslininkų delegacija. Taigi atkreipėme ne tik valdovų, bet ir švedų investuotojų dėmesį. Lietuvai ši šalis yra didžiausia investuotoja, bet Klaipėdoje tokiam bendravimui yra kur kas daugiau galimybių, nei pavyksta išnaudoti", – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kol karalius su karaliene lankėsi Neringoje, V.Grubliauskas drauge su gausia verslininkų svečių delegacija dalyvavo apžvalginiame ture po Klaipėdos uosto akvatoriją ir pristatė mūsų investicinį ekonominį potencialą.

Meras gavo apdovanojimą

Šią savaitę į Vilniuje surengtus oficialius priėmimus V.Grubliauskas važiavo tris kartus. Vieno tokio renginio metu jam buvo įteiktas Švedijos apdovanojimas už abiejų valstybių ryšių stiprinimą.

"Daugybei prezidentų esu spaudęs ranką, o va, karaliui iki šiol nebuvo tekę. Mano įspūdis apie aukštus svečius yra šiek tiek kitoks, nei galima buvo tikėtis ruošiantis vizitui. Lavina reikalavimų bei begalybė derinimo procedūrų vertė tikėtis kažko labai ypatingo iš monarchų poros, – pasakojo meras. – Ir Lietuva, ir Švedija labai griežtai derino kiekvieną detalę ir pradėjo tai daryti anksčiau nei prieš pusmetį. Iš neilgų bendravimo momentų su karaliumi ir karaliene susidariau visiškai priešingą įspūdį. Abu jie yra paprasti ir jautrūs žmonės, nepaisant to, kad jų galvas puošia karalių karūnos. Karalienė, kaip man teko girdėti, kažkokiame susitikime ir ašarą nubraukė. Tai patvirtina elementarią gyvenimo tiesą – kuo aukštesnę poziciją gyvenime užima žmogus, tuo paprastesnis jis yra lyginant su siekiančiais politinių ar ekonominių aukštumų. Klaipėda verta karalių dėmesio, o monarchų parodytas dėmesys vertas mūsų pastangų tinkamai juos priimti."

Ėjo toliau, nei planuota

Nors Švedijos karališkosios poros vizito pajūryje detalės buvo derinamos kelis mėnesius, išvengti vėlavimo nepavyko. Prieš 11 val. Naujojoje perkėloje į keltą įvažiavęs svečių eskortas į Naglių gamtos rezervatą atvyko laiku.

Pagal planą 12.20 val. Švedijos karalius ir mūsų šalies Prezidentė turėjo sodinti juodąsias pušis prie Lietuvos jūrų muziejaus. Tačiau čia svečiai pasirodė beveik valanda vėliau, nei buvo numatyta. Kaip vėliau tapo žinoma, svečiai lipo aukščiau ir ėjo toliau, nei buvo planuota, todėl užtruko.

Tuo metu, kai miesto meras V.Grubliauskas bei muziejaus darbuotojai ir žurnalistai stoviniavo prie Kopgalio tvirtovės, iš delfinariumo pabiro būrys mokinukų. Meras sustabdė vaikus šmaikštaudamas: "Kongą jūs galite pamatyti kasdien, o va, Švedijos karalių vargu ar dar kada pasiseks, palaukite ir turėsite tokią progą".

Delfinariume svečiai pamatė trumpą delfinų pasirodymą, kuris, sprendžiant iš gausių aplodismentų, karaliui ir karalienei labai patiko. Netrukus po to aukštieji svečiai aplankė delfinų gyvenamąsias patalpas bei domėjosi šių jūrų žinduolių terapija.

Į Klaipėdą karališkąją porą bei svečius parplukdė Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas "Mintis.

Šalia krantinės plaukiojo tradicinė vietos žvejų valtis – kurėnas, jo įgula džiaugsmingai sveikino garbiuosius svečius. Mariose suko ratus jūrų policijos valtys.

Dovanojo ungurį ir grybų

Protokolo reikalavimai yra tokie griežti, kad vizito į Klaipėdą išvakarėse meras negalėjo atskleisti, kur ir kada Švedijos monarchai pietaus, juo labiau negalėjo net užsiminti apie numatomą meniu ar kitas vizito detales. Apie tai tapo žinoma tik po aukštųjų svečių pietų.

Karališkoji pora ir šalies Prezidentė pietavo "Meridiane". Jiems patiekti pietūs buvo pagaminti vien iš lietuviškų produktų: ungurio užkanda, karštas sterko patiekalas ir obuolio, įdaryto biskvitu, desertas.

V.Grubliauskas leido sau nesilaikyti protokolo ir, pasveikindamas prieš pietus karališkąją porą bei Prezidentę, pats sau akompanuodamas sudainavo vizitine jo kortele tapusią dainą "What a wonderful day‎".

Kaip vėliau įspūdžiais dalijosi meras, tai sušildė atmosferą, nuovargio žymės nuo karaliaus Karlo XVI Gustavo veido dingo. Monarchas pajuokavo, jog būtų nuostabu tokia daina pradėti kiekvieną dieną. O karalienė Silvija padėkojo merui už tai, kad jis taip elegantiškai nesilaikė protokolo.

V.Grubliauskas karaliams padovanojo rūkytą ungurį, tokia dovana labai nudžiugino Švedijos karalių, mat buvo žinoma, kad jis šį delikatesą labai mėgsta. Kadangi tai buvo pietūs, kurių metu dovanomis keistis nenumatyta, karalienei suvenyrai nebuvo įteikti.

Prezidentė D.Grybauskaitė, atsidėkodama už malonų priėmimą, padovanojo mero žmonai Ingai Grubliauskienei savo pačios konservuotų grybų.

"Svečiai parodė nuoširdžias ir šiltas emocijas, nors vizito programa buvo tikrai įtempta. Tikiu, kad dėl jaukių pietų ir visų kitų mūsų pajūryje pamatytų dalykų Švedijos karališkoji pora tikrai ilgai atsimins Klaipėdą. Prie stalo kalbėjome apie viską: nuo ABBA iki muzikanto Robo Lundgreno, nuo povandeninių laivų iki medžioklės ir žvejybos, nuo karalienės Silvijos labdaringos veiklos iki kelionių po pasaulį bei geopolitinių įžvalgų", – pasakojo V.Grubliauskas.

Palangoje Švedijos karališkoji pora atsisveikino su šalies vadove D.Grybauskaite ir taip užbaigė trijų dienų valstybinį vizitą mūsų šalyje.

Sieja daug istorijos faktų

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys pasakojo, kad Klaipėdos istorijai švedai yra nemažai nusipelnę.

"Pats faktas, kad mieste apsilanko tokio rango svečiai, Klaipėdai, be jokios abejonės, yra reikšmingas. Jei tik būtų proga, karaliams papasakočiau, kad švedai čia jau buvo XVII amžiaus trečiąjį dešimtmetį ir kelis kartus mūsų miestą administravo. 1629–1635 m. vykstant Lenkijos–Švedijos karui ir Trisdešimtmečiam karui, miestą kelis kartus buvo užėmusi Švedijos kariauna ir Švedija jį valdė. Miesto gynybinei sistemai švedai yra nusipelnę, – pasakojo J.Genys. – Jeigu kalbėtume apie dar senesnę istoriją, vikingų laikus, tai neabejotinai čia jų būta. Kasinėdamas Žardės gyvenvietėje esu radęs vikingų namus. Tai galėjo būti švedai ar danai, mažiau tikėtina – norvegai. Apie tai mini ir rašytiniai šaltiniai. Todėl sutikęs Švedijos karališkąją šeimą sakyčiau: "Sveiki sugrįžę!"

J.Genys apgailestavo, kad Klaipėdoje dar nėra reprezentacinių zonų priimti tokius auštus svečius. Po dešimtmečio uostamiestis galbūt turės panašią į Vilniaus valdovų rūmus vietą, kur galės priimti ne tik prezidentus, bet ir karalius.

Klaipėdos praeities žinovas istorikas Dainius Elertas teigė, kad su artimiausia mūsų vakarine kaimyne Švedija per uostą bendrauta visais laikais.

"Iš Palangos mūsų žmonės su arčiausiai esančia Švedijos sala Gotlandu XX amžiuje susisiekdavo tiek nacių laikais, tiek pokariu. Prisimintina Jono Pleškio, buvusio TSRS Karinio jūrų laivyno laivo kapitono, istorija. Juk jis 1961 metais nuplukdė karinį laivą į Gotlando salą. Jis buvo vienas iš nedaugelio pabėgėlių, kurio švedai neatidavė sovietams. Žvelgdami į praeitį, turime dėl ko papriekaištauti švedams, kad dalį lietuvių, latvių ir estų, pabėgusių į šią šalį, sovietams pareikalavus, jie grąžino. Žinoma, jų likimas buvo tragiškas. Tai skaudus istorijos momentas, jo iš atminties neištrinsi", – pasakojo D.Elertas.

Karalienę stebino privatūs namai

Švedijos karaliaus Karlo XVI Gustavo ir karalienės Silvijos vizitas Klaipėdoje buvo antrasis karališkų asmenų apsilankymas mūsų mieste po nepriklausomybės atgavimo.

Klaipėdoje labai trumpai yra pabuvusi ir Norvegijos valdovų pora.

1998 m. rugsėjo 4 d. pirmą kartą Lietuvos laivybos istorijoje Klaipėdos jūrų uoste prisišvartavo karališkasis laivas, kuriuo į Lietuvą su oficialiu vizitu atplaukė Norvegijos karalius Haroldas V ir karalienė Sonia.

Tąkart oficialaus priėmimo mieste karališkajai porai nebuvo numatyta, tačiau monarchų pora buvo iškilmingai pasitikta.

Tuometis miesto meras Eugenijus Gentvilas gerai prisimena trumpą bendravimą su šiais monarchais.

Jis pasakojo, kad prašmatnus burlaivis tąkart prisišvartavo Šiaurės rage. Buvo nutiestas raudonas kilimas, grojo karinis orkestras, tačiau greta esanti laivų remonto įmonė darbų nenutraukė nė akimirkai, ir tai tuo metu tapo savotišku akibrokštu, kurio karališkoji pora galbūt ir nepastebėjo.

"Karalius Haroldas V ir karalienė Sonia, mano žmona Aušra ir aš sėdome į autobusiuką, kuriame buvo staliukas, tad sėdėjome priešais. Karalius man pasirodė rūsčios išvaizdos, bet labai geras senolis. – prisiminė E.Gentvilas. – Karalienė buvo labai smalsi, ją domino viskas mūsų gyvenime. Važiavome senamiesčio gatvėmis ir pasukome iš miesto. Tada aukštus svečius labai domino gyvenimas posovietinėse šalyse, – prisiminimais dalijosi buvęs miesto meras. – Buvo linksmas momentas, kai, važiuojant pro poilsio parką ir vasaros estradą, svečiams pasirodė, kad Klaipėda jau baigėsi. Ir staiga priešais ligoninių miestelį išniro nuosavų, kone penkiaaukščių namų kvartalas. Karalienė Sonia apstulbo sužinojusi, kad tai privatūs namai, klausė, kam reikalingi šeimai tokie dideli būstai? Teko paaiškinti, kad lietuviai ilgą laiką beveik neturėjo galimybės statytis savo namų, o paskui, kai gavo tokią teisę ir turėjo pinigų, nė nenumanė, kad šildymas bus labai brangus ir patys paspendė sau spąstus."

Tąkart Klaipėdos meras palydėjo karališkąją porą iki Palangos oro uosto, iš kur monarchai kariniu lėktuvu skrido į Vilnių.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su į Lietuvą valstybinio vizito atvykusiais Švedijos Karaliumi Karlu XVI Gustavu ir Karaliene Silvija lankosi pajūryje. Trečioji Švedijos karališkosios poros vizito diena skirta susipažinti su Kuršių nerijos gamta, Lietuvoje taikomomis aplinkosaugos iniciatyvomis, mūsų šalies istoriniu paveldu.

„Norime Švedijos karališkajai porai parodyti ne tik Lietuvos ekonominius, energetinius, mokslo ir kultūros pasiekimus, bet ir unikalų, į UNESCO pasaulio paveldą įtrauktą Lietuvos pajūrio grožį“, – sakė Prezidentė.

Šalies vadovė su Švedijos karališkąja pora lankysis Naglių gamtos rezervate, kur pasivaikščios pažintiniu taku ir apžiūrės Pilkąsias kopas.

Lietuvos jūrų muziejuje įkurtame Delfinų terapijos centre šalies vadovė ir Švedijos Karalius bei Karalienė susipažins su šios terapijos principais, bendraus su terapijos centre dirbančiais specialistais ir čia besilankančiais vaikais. Centre taikoma Europoje unikali delfinų terapija skirta padėti negalią ir emocinių sutrikimų turintiems vaikams bei jų šeimos nariams. Švedijos Karalienė Silvija aktyviai bendrauja su negalią turinčiais jaunais žmonėmis visame pasaulyje, yra Pasaulinio vaikystės fondo, padedančio sunkias gyvenimo sąlygas patiriantiems vaikams, įkūrėja.

Prezidentė su Švedijos Karaliumi Karlu XVI Gustavu ir Karaliene Silvija prie Lietuvos jūrų muziejaus pasodins juodąsias pušis, kurios neleidžia vėjui išpustyti dirvožemio ir padeda sulaikyti kraštovaizdžio nykimą. Šalies vadovės ir Švedijos karališkosios poros sodinamos pušys simbolizuoja žmogaus pastangas atkurti ir išsaugoti Kuršių nerijos gamtą.

Prezidentė drauge su Švedijos karaliumi ir karaliene apžiūrės Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivą „Mintis“. Šiame laive įrengtoje laboratorijoje atliekami jūros dugno, vandens užterštumo, jūros išteklių tyrimai. Tai – vienintelė tokia laboratorija Baltijos šalyse.

Šalies vadovė ir Švedijos karališkoji pora taip pat lankysis Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „Nord Balt“ srovės keitiklių stotyje, Tiškevičių rūmuose Palangoje apžiūrės archeologinių radinių ir gintaro inkliuzų ekspoziciją.

Palangoje Švedijos karališkoji pora atsisveikins su šalies vadove, taip užbaigdami trijų dienų valstybinį vizitą mūsų šalyje.

Jau šiandien Klaipėdą savo vizitu pagerbs Lietuvoje viešinti Švedijos karališkoji pora. Drauge su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija bei būrys kitų garbių svečių lankysis Kuršių nerijoje, Palangoje, dalyvaus medelių sodinimo ceremonijoje, apžiūrės „Nord Balt“ jungtį.

Šiandien priešpiet Klaipėdą pasieks garbūs svečiai. Mieste lankysis Jo Didenybė Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir Jos Didenybė Švedijos karalienė Silvija.

„Vizitas Klaipėdoje – išskirtinis dėmesys miestui“, – pastebėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Drauge su karališkąja pora atvyks Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir nemenkas būrys garsių verslininkų. Tarp kurių – ir susidomėjusieji plėtros galimybėmis uostamiestyje.

Dar priešpiet karalius su karaliene bei šalies vadove planuoja apsilankyti Naglių gamtos rezervate Kuršių nerijoje.

Po pietų, apie 12.20 val., planuojama medelių sodinimo ceremonija prie Lietuvos jūrų muziejaus. Ši ceremonija – karaliaus dėmesio ekologijai ir gyvajai gamtai ženklas.

15.50 val. garbingieji svečiai planuoja apsilankyti Klaipėdos rajone esančiame Kiškėnų kaime – prie „Nord Balt“ jungties. Taip bus atkreipiamas dėmesys energetiniam bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Švedijos.

Vizito pabaigoje D.Grybauskaitė bei Jo Didenybė Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir Jos Didenybė Švedijos karalienė Silvija apsilankys Palangos gintaro muziejuje.

Vakare karališkoji pora namo išskris iš Palangos oro uosto.

„Manau, kad tai bus labai reta proga Klaipėdoje išvysti karališkąją porą ir su ja dalyvauti gausybėje renginių. Tai yra geras ženklas kalbant apie Lietuvos ir Švedijos bei Klaipėdos ir Karlskronos kontekste“, – pastebėjo V.Grubliauskas.

Spalio 8 d., Vilniaus universitete po 23 metų pertraukos lankėsi Švedijos karalienė Silvija. Jos Didenybė susitiko su VU rektoriumi prof. Artūru Žukausku, VU Skandinavistikos centro atstovais, neformaliai pabendravo su penkiais šiame centre švedų kalbą studijuojančiais studentais ir klausėsi jos garbei atliekamos Broniaus Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“.

Skandinavistikos centro įkūrėja doc. Erika Sausverde Jos Didenybei papasakojo apie pokyčius ir pasiekimus po paskutinio monarchų vizito, išvardijo žymius centre viešėjusius Švedijos profesorius. Du iš jų – Švedijos karališkosios mokslų akademijos nariai.

Svečiams einant per Didįjį kiemą į VU Šv. Jonų bažnyčią, prof. A. Žukauskas karalienei Silvijai parodė Švedijos karaliaus Sigizmundo Vazos freską. VU vadovas papasakojo, kad Sigizmundas Vaza mūsų universitete lankėsi 1589 m. Jo dėka VU pradėta dėstyti teisė ir medicina. Baigdama apsilankymą VU, karalienė Silvija kartu su garbingais svečiais klausėsi jai skirto koncerto, kuriame skambėjo vienas svarbiausių Lietuvos šiuolaikinės muzikos kūrinių – B. Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“. Muzikinę oratoriją atliko Malmės muzikos akademijos valtornistų kvartetas ir LMTA studentai.

„Mums pasisekė „skandinavizuoti“ Lietuvą, dėl to labai džiaugiamės. Be galo malonu, kad jau antrą kartą pas mus lankosi karalienė. Tai parodo, kad mūsų darbas nenuėjo veltui, o per daugiau nei 20 metų sugebėjome savo absolventams suteikti gerą išsilavinimą“, – sakė doc. E. Sausverde. Ji prisiminė, kad pirmą kartą Švedijos monarchai tuometėje Skandinavistikos katedroje užtruko ilgiau, nei buvo planuota, tad apsauginiams beliko nervingai žvilgčioti į laikrodžius. Be to, kai 1995 m. Skandinavistikos katedra buvo įvertinta Švedijos instituto premija, karalius Karlas XVI Gustavas išsitarė žinąs šią katedrą, nes joje jau lankėsi.

Vakar karališkoji pora dalyvavo fotografijų parodos „AccessAbility“ atidaryme VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre.

Švedijos karališkosios šeimos nariai boikotavo prestižinio muzikos apdovanojimo įteikimo rokenrolo legendai Chuckui Berry (Čakui Beriui) ceremoniją, dėl jo 1961 metų teistumo už nepilnametės vežiojimąsi, trečiadienį sakė karalienė Silvia (Silvija).

Nors 87 metų muzikantas dėl sveikatos pats negalėjo atvykti į Stokholmą asmeniškai atsiimti Poliarinio muzikos prizo, karalienė Silvia bulvariniam leidiniui „Expressen“ sakė, kad ji ir jos dukra Madeleine (Madeleinė) atsisakė dalyvauti renginyje.

Ji atsisakė dėl to, kad Ch.Berry 1961-aisiais Amerikoje buvo nuteistas trejus metus kalėti už 14-metės vežiojimąsi po kelias valstijas ir lytinius santykius su ja.

Jis pagal 1910 metų įstatymą, kuriuo siekiama apsisaugoti nuo organizuotos prostitucijos, buvo nuteistas už prekybą žmonėmis.

Karalienė Silvia yra įkūrusi labdaros fondą vaikams „World Childhood Foundation“, kuriame taip pat dirba princesė Madeleine.

„Deja, šią informaciją gavau labai vėlai ir kai tai išgirdau, pamaniau, kad nebus gerai būti ten, per prizo įteikimo ceremoniją. Manimi, labdaros fondu „Childhood“ ir princese tiki tiek daug žmonių, – sakė karalienė. – Tai buvo šeimos sprendimas ir aš viliuosi, kad visi su tuo gali sutikti“.

Ch.Berry teistumas ir minėtas įstatymas Jungtinėse Valstijose vis dar vertinami prieštaringai. Muzikantas tvirtino patikėjęs mergina, kuri jam pasakiusi, kad nėra nepilnametė.

Kiek anksčiau muzikantas trejus metus dar kalėjo už ginkluotą apiplėšimą.

Poliariniai muzikos prizai kasmet teikiami už reikšmingus muzikos pasiekimus. Paprastai kasmet skiriami du prizai: šiuolaikinės muzikos ir klasikinės muzikos kategorijų.

Laureatai taip pat gauna 1 mln. Švedijos kronų (110 tūkst. eurų).

Tarp ankstesnių šio apdovanojimo laureatų yra Paulas McCartney (Polas Makartnis), Ravi Shankaras (Ravis Šankaras), „Led Zeppelin“, Mstislavas Rostropovičius ir Bruce'as Springsteenas (Briusas Springstinas).

Sent Luise gimęs Ch.Berry, kuris koncertavo nuo 6-ojo dešimtmečio pradžios, yra laikomas rokenrolo pionieriumi. Tarp garsiausių jo hitų yra „Roll Over Beethoven“ ir „Johnny B. Goode“.

Ceremonija antradienį įvyko, o kitas šių metų laureatas yra teatro direktorius Peteris Sellarsas (Piteris Selarsas), taip pat amerikietis, labiausiai garsėjantis klasikinių ir šiuolaikinių operų pastatymais.

P.Sellarsas savo prizą gavo iš Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų.