Rūpėjo nauji skoniai

Eglė sako gaminti pradėjusi gal devynerių. „Vaikystėje atostogaudama pas močiutę iškepiau citrininį tortą su manų kremo pertepimu – jo skonį atsimenu iki šiol. Kremas buvo švelnus, tirpstantis burnoje. Vėliau pagaminau karamelinius grietinėlės saldainius, bananinį sviestą“, – prisiminimais dalijasi Eglė.

Jos įkvėpimu buvo močiutės prenumeruotas žurnalas „Moteris“, kurio pabaigoje visada rasdavo receptų. „Delnai niežėjo visus išbandyti. Būdavo labai smagu gaminti, o paskui ragauti. Norėjosi kažko daugiau negu blynų, kiaušinienės ar bulvių su rūgpieniu“, – pasakoja Eglė.

Gaminti maistą Eglei ir dabar – smagiausias užsiėmimas. Jai patinka skaniai valgyti, įdomu ragauti kitų ruoštą maistą. Ypač smalsu paragauti kažką naujo kelionėse.

„Dažnai tarsi vaikas nudžiungu paragavusi naujų patiekalų, – prisipažįsta pašnekovė. – Spėlioju, iš kokių produktų jie pagaminti, kokiomis žolelėmis paskaninti. Nebijau paprašyti recepto. Jeigu nepavyksta jo gauti, man patikusius patiekalus bandau atkurti savo virtuvėje.“

Eglės įsitikinimu, maisto gaminimas yra tikrų tikriausia kūryba, o visi, kurie gamina maistą, yra tam tikra prasme menininkai. Juk dažnam yra tekę pasigaminti skanų patiekalą turint tik kelis produktus. Posakis „Iš kirvio sriubą išvirti“ atsirado ne šiaip sau. Dėl to visiškai nebūtina būti baigus ypatingus mokslus – kiekviena mama, močiutė, tėtis ar senelis yra patys geriausi šefai.

Dėl sveikatos ir geros savijautos išmokau rinktis maistą. Atidžiai skaitau kiekvieno produkto sudėtį.

„Ar girdėjote prancūziškos svogūnų sriubos atsiradimo istoriją? Tai pats geriausias kūrybos pavyzdys. Po didelės ir ištaigingos puotos karaliaus rūmų virtuvėje neliko maisto. Virėjas turėjo suktis iš situacijos. Jis iš svogūnų, šampano likučių ir sūrio pagamino vėliau legendinę tapusią sriubą. Kūryba virtuvėje man yra smagiausia maisto ruošimo dalis“, – sako pašnekovė.

Produktus renkasi atidžiai

Prieš gerą dešimtmetį dėl sunkios traumos Eglės organizmas patyrė išsekimą, dėl ilgo medikamentų vartojimo atsirado rimtų sveikatos problemų. Suvalgiusi bet kurį sunkiau virškinamą patiekalą ji jausdavosi blogai, skausmai buvo nepakeliami. Skausmo nejausdavo tik tada, jei valgydavo vien vaisius ir daržoves.

Tačiau ji nusprendė nepasiduoti, nuėjo sunkų ir ilgą kelią, bet susigrąžino sveikatą. 30 dienų badavimas geriant vien vandenį, šviežių sulčių gėrimas, maitinimasis daigais, intensyvus sportas padėjo sugrįžti į gyvenimą.

Dabar moters mityba yra 70 proc. žalia augalinė – valgo daug šviežių, termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių. Kelis kartus per savaitę leidžia sau suvalgyti tai, ko nori, net jei žino, kad tai – ne pats sveikiausias maistas. Sako, laikantis aukso viduriuko taisyklės organizmas sugeba apsivalyti. Visada stebi, kaip jaučiasi suvalgiusi vieną ar kitą produktą – ar nori nuversti kalnus, ar tampa aptingusi ir mieguista. Kaunietės įsitikinimu, maistas turi žmogui duoti energijos, o produktai, kurie yra užauginti ar pagaminti naudojant chemines medžiagas, kenkia, kaupiasi organizme ir ilgainiui sukelia ligų.

„Dėl sveikatos ir geros savijautos išmokau rinktis maistą. Atidžiai skaitau kiekvieno produkto sudėtį. Savo gaminamuose patiekaluose naudoju naminių vištų kiaušinius, mūsų sode užaugusias kriaušes, obuolius, slyvas, pomidorus, agurkus ir žoleles. Grūdus perku iš ekologinio ūkio, kur nenaudojami pesticidai. Aliejų renkuosi tik šalto spaudimo. Visus produktus renkuosi ekologiškus ir tikrinu jų ekologiškumą. Iš tokių produktų patiekalai labai skanūs. Tiesa, chemikalais neapdoroti vaisiai ar daržovės greičiau genda. Tačiau, kai patiekalai skanūs, maisto lėkštėse nelieka. Juk toks ir turi būti maistas: sveikas, skanus, švariai užaugintas ir teikiantis mums energijos“, – sako moteris.

Mėgstantiems skaniai pavalgyti

Kaip pagaminti skanų patiekalą? Eglė tiki, kad svarbiausia – gera nuotaika ir meilė. Ji maistą visada ruošia su užsidegimu. Sako, jeigu esate pikti, pavargę ar nelaimingi – nesistebėkite, kad patiekalai nepavyksta.

„Gamindama maistą jaučiuosi laiminga. Paruošus skanų patiekalą apima džiaugsmas. Žinoma, ne visada sekasi. Būna, kad patiekalą tokį, koks turėtų būti, sukuriu tik iš penkto ar šešto karto. Stengiuosi tol, kol pavyksta. Žinios per dieną neateina. Nebijokite klysti, nes klysdami tobulėjame. Svarbiausia tikėti savimi ir nenuleisti rankų“, – drąsina pašnekovė.

Ilgą laiką savo kūryba virtuvėje džiugindama artimuosius, vieną dieną Eglė sugalvojo savo receptais pasidalyti – taip atsirado jos receptų tinklaraštis „Maistas ant stalo“.

„Restoranai dažnai slepia firminių patiekalų receptus, o restoranų šefai paslaptis atskleidžia tik brangiuose maisto gaminimo kursuose. Todėl pamaniau, kad mano išbandyti ar sukurti receptai gali būti naudingi ir kitiems. Mano receptai tinka tiems, kurie gali valgyti viską, ir tiems, kurie netoleruoja pieno produktų, miltų, cukraus ar nevalgo mėsos. Jie tinka visiems, mėgstantiems skaniai pavalgyti. Tikiuosi, mano receptai jums patiks, palengvins vaišių ruošimą ir praskaidrins artėjančias šventes“, – sveikindama su artėjančiomis Velykomis viliasi E. Angelė.

Džiovintais baravykais įdaryti kiaušiniai

5 kaimiški kiaušiniai,

3 šaukštai džiovintų baravykų (jeigu turite marinuotų grybų, irgi tiks),

1 nedidelis svogūnas,

3 šaukštai majonezo,

pipirų,

druskos.

Į dubenėlį suberkite džiovintus baravykus, užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite pastovėti 2–3 valandas. Kiaušinius išvirkite kietai. Nuluptus kiaušinius perpjaukite per pusę, atsargiai išimkite trynius ir sudėkite į dubenėlį. Smulkiai supjaustykite svogūną. Suberkite į iki vidutinės kaitros įkaitintą keptuvę ir lengvai apkepkite. Baravykus išgriebkite iš vandens, supjaustykite vidutinio dydžio gabalėliais ir sumeskite į keptuvę. Į keptuvę įpilkite tris šaukštus vandens, kuriame mirko baravykai. Pabarstykite druskos ir pipirų. Kiaušinio trynį sutrinkite šakute su dviem šaukštais majonezo. Sudėkite iškepusius svogūnus su baravykais, išmaišykite, paragaukite, jeigu reikia – pasūdykite. Į lėkštę įdėkite salotų ar žalumynų, sudėkite per pusę perpjautus kiaušinių baltymus. Į jų vidurį sudėkite po šaukštą baravykų įdaro. Viršų papuoškite majonezu, pabarstykite pipirais arba laiškiniais česnakais. Taip paruoštus kiaušinius šaldytuve galite laikyti iki dviejų dienų.

Rūkytos lašišos užtepėlė

Užtepėlei:

150 g tepamojo varškės sūrelio,

60 g grietinės,

60 g majonezo,

100 g rūkytos lašišos,

1 sauja laiškinių česnakų.

Patiekimui:

putpelių kiaušinių (tinka ir vištų),

ikrų, citrinos arba žalumynų papuošti,

pyrago arba juodos duonos.

Visus ingredientus sudėkite į elektrinę trintuvę ir sumalkite iki vientisos masės. Ant duonos užtepkite užtepėlės, uždėkite griežinėlį virto kiaušinio, papuoškite ikrais arba žolelėmis. Jei norisi aitrumo, įdėkite pusę šaukštelio kaparėlių. Jei norisi daugiau rūgšties, prieš trindami užtepėlę įspauskite šaukštą citrinos. Užtepėlę laikykite sandariame inde šaldytuve.

Orkaitėje kepta lašiša žolelių ir acto padaže

1 kg lašišos filė,

druskos,

alyvuogių aliejaus.

Žolelių padažui:

1 sauja petražolių,

1 sauja laiškinių česnakų,

1 sauja baziliko,

3 šaukštai obuolių acto,

5 šaukštai alyvuogių aliejaus,

1/4 šaukštelio druskos,

žiupsnis juodųjų pipirų,

2 žaliosios citrinos.

Nuplaukite lašišos filė. Įdėkite į kepimo skardą, paviršių ištepkite alyvuogių aliejumi. Tolygiai pabarstykite druska. Skardą su lašiša dėkite į iki 105–110 °C temperatūros įkaitintą orkaitę, per vidurį, nustatykite kaitinimą viršus–apačia. Kepkite 40–50 min. Iškepus ant žuvies susidaro baltos spalvos baltymų. Juos atsargiai nuvalykite. Padažui nuplaukite žoleles, nusausinkite, smulkiai supjaustykite. Suberkite į dubenį, supilkite alyvuogių aliejų, druską, šiek tiek juodųjų pipirų. Sugrūskite mediniu šaukštu, kad išleistų sultis. Įpilkite 1–2 šaukštus acto (paragaukite pagal skonį). Kai lašiša iškeps, ją supjaustykite 6 cm gabalėliais – porcijomis. Sudėkite į gražią lėkštę, ant viršaus sudėkite žoleles. Žaliąją citriną perpjaukite pusiau ir ant kiekvienos porcijos užspauskite šiek tiek sulčių. Patiekite su ryžiais ar šviežiomis daržovėmis.

Šokoladiniai putėsiai

Juodojo šokolado sluoksniui:

80 g juodojo šokolado,

60 g pieno (naudojau avižų),

150 g riebios grietinėlės,

2 g želatinos.

Pieniško šokolado sluoksniui:

80 g pieniško šokolado,

60 g pieno (naudojau avižų),

150 g riebios grietinėlės,

2 g želatinos.

Baltojo šokolado sluoksniui:

80 g baltojo šokolado,

60 g pieno (naudojau avižų),

150 g riebios grietinėlės,

2 g želatinos.

Pasiruoškite desertinius indus. Pasverkite 2 g želatinos, suberkite į indelį. Želatiną užpilkite verdančiu pienu (60 ml), išmaišykite ir palikite. Kartkartėmis pamaišykite, kol visai ištirps. Į nedidelį puodą įpilkite truputį vandens, į jį įstatykite stiklinį indą taip, kad dugnas liestųsi su vandeniu. Įjunkite vidutinę kaitrą, kad vanduo po stikliniu indu užvirtų. Į stiklinį indą sumeskite 80 g juodojo šokolado, uždenkite, kad ištirptų. Kai šokoladas ištirps, supilkite pieną su ištirpusia želatina ir viską išmaišykite iki vientisos masės. Išimkite iš puodo ir padėkite kiek atvėsti. Į plakimo indą supilkite 150 g riebios grietinėlės, išplakite, kol sustandės. Į išplaktos grietinėlės indą plakdami supilkite kiek atvėsusį šokolado ir pieno mišinį. Plakite iki vientisos masės. Kremą tolygiai supilstykite į desertines taures. Išplaukite ir išvalykite indus ir tą patį procesą pakartokite su pieniško ir baltojo šokolado sluoksniais. Turėkite omenyje, kad pilant ant viršaus naują kremo sluoksnį, tai daryti reikia labai pamažu, atsargiai, kad dėl stipresnės srovės sluoksniai nesusimaišytų, išeitų vienodi ir tolygūs. Desertines taures sudėkite į šaldytuvą ir palikite per naktį, patiekite kitą dieną.

Žalia spalva mums asocijuojasi su gaivia atgimstančios gamtos žaluma, todėl kelia geras emocijas. O žalia salotų spalva daugiausia priklauso nuo chlorofilo – grupės žalių, magnio turinčių augalų pigmentų.

„Visos žalios spalvos lapinės daržovės ir salotos mums naudingos tuo, kad jose gausu magnio, kalcio, kalio, folatų, B grupės vitaminų, skaidulų. Maisto medžiagos įvairiose salotose skiriasi labai mažai, panašus ir skaidulų pobūdis. Kadangi skirtumai visai minimalūs, verta salotas rinktis pagal skonį ir išbandyti įvairias“, – sako gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Ekspertė primena, kad salotas išties vertėtų dažniau įtraukti į savo dienos racioną. „Kiekviena jų turi skirtingą skonį, o juk tai – nauja emocija, nauja patirtis. Salota – vienas iš maisto produktų, kurį reikia vartoti kuo dažniau. Sveikos mitybos piramidėje jos priskiriamos prie tamsiai žalios spalvos daržovių, o vertinamos dar ir kaip didelį tūrį, bet mažą kaloringumą turintis maisto produktas“, – paaiškina ekspertė.

Kaip išlaikyti nesuvytusias

• Fasuotus salotų mišinius reikėtų laikyti neatidarytoje pakuotėje, šaldytuve, daržovėms skirtame skyriuje. Jei visko nesunaudojote per vieną kartą, sudėkite salotas į indelį, kurio dugne reikėtų įtiesti popierinio rankšluosčio lapelių drėgmei sugerti. Tokias salotas suvartoti rekomenduojama per dvi paras.

• Jei nusipirkote salotų su šaknimis ir žeme, į šaldytuvą dėkite jas nuskynę. Dažnai Aisbergo salotų išoriniai lapai būna kiek aptrinti, bet jų neišmeskite – nuimkite ir atidėkite. Paskui atsilaužkite reikiamą kiekį lapų, o visą gūžę įvyniokite į tuos išorinius lapus – taip salotos ilgiau išliks šviežios. Šias salotas pjaustykite tik prieš pat vartojimą, nes jos oksiduojasi ir paruduoja.

• Visos salotos vazonėliuose, užaugintos Lietuvoje, parduodamos žemėje, tad jas galima sunaudoti tvariai. Ant jų pakuotės pažymima, kad salotose nėra jokių priedų šviežumui palaikyti, o jas nuskynus šaknis galima pasisodinti į vazonėlį ir užsiauginti savo salotų namuose, tokiu būdu pavyks dar pigiau pasigaminti ir gardžiuotis naminiais salotų patiekalais.

Pavasarinės salotos su žalumynų užpilu

2 ryšulėliai salotų lapų,

1 ryšulėlis krapų,

1 ryšulėlis svogūnų laiškų,

1 ilgavaisis agurkas,

10 ridikėlių,

50 ml kefyro,

pusės citrinos sulčių,

druskos, pipirų pagal skonį.

Supjaustykite salotas ir sudėkite į didelį indą. Nulupkite ir supjaustykite agurką, nupjaukite ridikėlių lapelius ir sudėkite į maisto trintuvą. Suberkite ten pasmulkintus krapų stiebus ir laiškinius svogūnus. Įpilkite kefyro ir citrinos sulčių. Sutrinkite, kol susidarys padažas. Įberkite druskos ir pipirų pagal skonį. Užpilkite padažą ant salotų.

Kaip sako darželio vadovė Rasa Tamašauskaitė, ekologija jų darželio bendruomenei labai svarbi, todėl džiaugiasi bendradarbiavimu su ekologiškos pieno produkcijos gamintoju „Eko Žemaitija“, kuris jiems tiekia grietinėlę, sviestą, kefyrą ir jogurtą. Produkcija natūrali, be pesticidų, cheminių trąšų, antibiotikų likučių, sintetinių priedų, skonio stipriklių, pagaminta rankomis.

Pirmasis ir kol kas vienintelis toks darželis Lietuvoje

„Nuo mažų dienų savo mažiesiems formuojame pasaulio pažinimą, suvokimą ir įpročius, todėl labai svarbu viskas, kas supa mūsų vaikus: aplinka, maistas, emocijos ir daug kitų dalykų. Kokį pamatą padėsime augančiam mažyliui, taip toliau jis keliaus gyvenimo keliu, todėl labai svarbu, kad ne tik savo atžalas maitintume sveikai, bet ir patys valgytume kokybišką, sveiką ir kuo natūralesnį maistą“, – sako R. Tamašauskaitė ir priduria, kad jos vadovaujamas darželis ekologišką maistą savo ugdytiniams tiekia jau aštuonerius metus.

Pasak pašnekovės, jų įstaigoje maistui gaminti visada naudojami tik švieži ir sveiki, iš ekologinių ūkių įsigyti produktai, todėl visa darželio bendruomenė labai džiaugiasi ir didžiuojasi, kad pavyko pasiekti aukščiausią kokybę maitinimo srityje. Pasirodo, šis darželis yra pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje, turintis vadinamąjį auksinį ekologiško viešojo maitinimo sertifikatą.

„Sertifikatą, kuris įteisino mūsų ekologiškų produktų naudojimą, gavome prieš dvejus metus. Pirmasis buvo sidabrinis – tai reiškia, kad ekologiškų produktų į vaikų mitybą įtraukta 60–90 proc. Po metų mums buvo išduotas auksinis sertifikatas, nes visame maisto racione ekologiškos produkcijos naudojame 90–100 proc. Šiuo metu mūsų ugdytinių maiste ekologiška produkcija sudaro apie 97 proc. viso maitinimo. Kadangi sertifikuotos ekologiškos žuvies ir druskos rinkoje nėra, tad ir pasiekti 100 proc. negalime“, – pasakojo R. Tamašauskaitė.

Palankų sprendimą maitintis ekologiškais produktais nulemia ir tai, kad Lietuvoje esančios vaikų ugdymo įstaigos jau keletą metų iš eilės gali dalyvauti Žemės ūkio ministerijos pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo programose (...)

Kartais pasitaiko ir iššūkių

Darželio vadovė teigia, kad, norint užtikrinti sklandų ekologišką maitinimą darželyje, kartais tenka susidurti su nemenkais iššūkiais, nes kai kurių produktų sudėtinga gauti arba tam tikru sezono metu jie būna labai brangūs ir sunkiai prieinami. „Kadangi suprantame, kad maistas – vienas svarbiausių dalykų  augančiam organizmui, o mūsų įstaiga stengiasi siekti aukščiausios kokybės užtikrinimo maitindama savo ugdytinius, net ir tokie iššūkiai tampa įveikiami. Visada randame sprendimą, kad tik galėtume savo mažiesiems pasiūlyti subalansuotą, sveiką mitybą“, – sakė R. Tamašauskaitė.

Parama skatina imtis pokyčių

Ekologiškus pieno ūkius jungiančio kooperatyvo „Eko Žemaitija“ vadovas Mindaugas Žutautas teigia, kad vis daugiau lopšelių-darželių, pradinių mokyklų renkasi ekologišką maitinimą, nes sveiki ir laimingi vaikai – pamatinė kiekvienos visuomenės vertybė.

„Palankų sprendimą maitintis ekologiškais produktais nulemia ir tai, kad Lietuvoje esančios vaikų ugdymo įstaigos jau keletą metų iš eilės gali dalyvauti Žemės ūkio ministerijos pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo programose, dėl to ekologiniams ūkiams suteikiama galimybė darželiams, mokykloms tiekti ekologišką pieno produkciją. Pasinaudodamos šia parama ugdymo įstaigos užtikrina, kad jų ugdytiniai valgytų šviežią, sveikatai palankų mūsų krašto ūkininkų išaugintą maistą. Visi suprantame, kad sveikas ir kokybiškas vaikų maitinimas svarbus ir dėl ateities perspektyvos, kadangi vaikystėje formuojasi įpročiai, kurie žmogų lydi visą gyvenimą“, – teigė M. Žutautas.

„Eko Žemaitija“ vadovas M. Žutautas tikina, kad ekologiška mityba nuo mažų dienų užtikrina sveikatą ir geresnę savijautą. Partnerio nuotr.

Pasak pašnekovo, tai ir kooperatyvo „Eko Žemaitija“ narius motyvuoja daugiau dirbti, siekti, nenuleisti rankų, nors ekologinis ūkininkavimas – anaiptol nelengvas.

„Kiekvienas gamybos etapas labai griežtai reglamentuojamas, kontroliuojamas atsakingų institucijų, o ekologiškos produkcijos kiekiu niekuomet nepakonkuruosime su chemikalus naudojančiais ūkiais, tačiau tikime tuo, ką darome, – gaminame žmogui ir gamtai palankią produkciją“, – sakė kooperatyvo vadovas.

Palaikymas ekologiškiems ūkiams labai svarbus ir reikalingas

M. Žutautas prasitaria, kad nors ekologiška produkcija kasmet sulaukia vis didesnio vartotojų dėmesio, tačiau Lietuvoje ekologiniai ūkiai išgyvena nelengvą laikotarpį. Mažesni ekologiniai ūkiai stabdo veiklą negalėdami išsilaikyti dėl mažų išmokų iš valstybės, žaliavos neatsiperkamumo ir dėl to, kad ne visi vertina ekologišką produkciją. „Todėl labai svarbu, kad vartotojas pamėgtų mūsų produkciją, vietoj įprastos dažniau rinktųsi ekologišką. Juk kalbame ne tik apie geresnę  savijautą valgant tvariai užaugintą ir atsakingai pagamintą maisto produktą, bet ir aplinkos tausojimą“, – tikino pašnekovas.

Ekologiški „Eko Žemaitijos“ sūriai, varškė, sviestas, kefyras, jogurtas prieinami ir Kauno krašto gyventojams – produkcijos galima rasti „Maximos“ parduotuvėse: Pramonės pr. 29, Savanorių pr. 255, Veiverių g. 150B, K. Mindaugo pr. 49 ir Jonavos g. 60. Taip pat kiekvieną antradienį Savanorių pr. 321 vyksta „Eko Žemaitija“ produktų mobilioji prekyba. Mėgstantiems patogumą – ekologiškos pieno produkcijos galima užsisakyti internetinėje parduotuvėje www.rupus.lt, iš kurios ekologiški produktai bus pristatyti ir į atokesnes vietoves.

Viešinimo projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

– Tai kaip reikėtų maitintis susirgus peršalimo ligomis? Ar užtenka tik karštų gėrimų, arbatų?

– Jokiu būdu neužtenka. Skysčiai  yra labai gerai, be abejonės, nes kuo daugiau skysčių, tuo greičiau mes galime „išplauti“ virusą iš organizmo. Bet mityba yra labai svarbu. Ir čia yra du aspektai, kur dažniausiai žmonės suklysta. Vienas iš jų tai, kai turite virusą ar bakteriją, nerekomenduoju vartoti jokių pieno produktų. Todėl, kad pieno produktai turi tendenciją kaupti ir dauginti gleives. Kitas labai svarbus dalykas – jūs privalote vaisius, šviežias uogas termiškai apdoroti. Visiems žinomas senas, bet be galo maistingas receptas yra obuolys keptas orkaitėje su cinamonu. Cinamonas yra puikus antioksidantas, o obuolys duos reikiamo vitamino C.

– Ar galima rinktis džiovintus vaisius?

– Džiovintus vaisius galite rinktis, galbūt galite išsivirti džiovintų vaisių kompotą. Dar labai norėčiau akcentuoti apie mūsų žarnynų mikrobiotą. Nes visas imunitetas yra mūsų žarnyne. Vadinasi, mūsų mikrobiotą galime sustiprinti raugintomis daržovėmis. Tai ne tik visiems gerai žinomi rauginti kopūstai, agurkai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Juose gausu vitaminų ir kitų elementų?

– Taip, be jokios abejonės. Bet šiais laikais jų apstu: rauginti burokėliai, rauginti kalafiorai. Net rauginti pomidorai su česnaku bus puikus jums patiekalas ir labai daug vitaminų bei antivirusinių medžiagų turintis maistas. Maistas sergant turėtų būti neintensyvaus, neaštraus kvapo, neaštraus skonio, lengvos tekstūros, lengvai kramtomas ir toks paprastesnis, galbūt mėsytė lengvai patroškinta su daržovėm. Ir dar norėčiau pažymėti, kad maisto produktai gali mus gydyti lokaliai. Tai reiškia, kad pieno produktus mes eliminuojam iš mitybos, bet karvės pieno varškę 9 proc. visada rekomenduojame rišti kaip kompresą gerklei ir palaikyti 3-4 val. Puikiai ištraukia karštį ir tikrai jūs greičiau pasveiksite.

– Ar galima valgyti, pavyzdžiui, avižų, ryžių, grikių košes?

– Tiktai taip. Vadinamieji pilno grūdo sudėtingieji angliavandeniai jums suteiks energijos. Bet patausokim savo organizmą, praturtinkim jį fermentuotais produktais, kas yra probiotikai ir tiesiog leiskim organizmui natūraliai kovoti su virusais.

– Ko dar sergant negalima vartoti be įvardintų pieno produktų?

– Sergančiam žmogui nereikėtų vartoti jokių alkoholinių gėrimų, mano paminėtų pieno produktų, kurie skatina gleivių kaupimąsi ir, be jokios abejonės, vengti greitųjų angliavandenių t. y. saldumynų, riebaus, stipriai sukepinto maisto, aliejuje virto maisto. Virškinimas turėtų būti lengvas, patiekalai paprasti, lengvai kramtomi ir, žinoma, kuo daugiau skysčių, kad esamus virusus galėtumėte „išplauti“.

– Kokie dar būtų skysčiai be įprastų arbatų? Ką dar galima išsivirti? Minėjote kompotą. Kokie arbatų mišiniai būtų sveikatai palankūs?

– Sveikatai palankūs yra natūralūs žolelių mišiniai. Tai yra ramunėlės, čiobreliai. Ypatingai jeigu karščiuojate – aviečių stiebų, aviečių lapų, liepžiedžių arbata, kuri skatina prakaitavimą. O skatinti prakaitavimą yra būtina, nes taip natūraliai galime sumažinti pakilusią temperatūrą. Čia norėčiau paakcentuoti dar daromą klaidą, kada puolama gerti arbatą su medumi. Jokiu būdu nekarštinkite medaus. Galite gerti arbatą su citrina, o medumi gardžiuotis nuo šaukštelio. Taip išsaugosite visas meduje esančias maistines savybes.

– Kada aktyvus sportas atsirado jūsų gyvenime ir kodėl? Dabar jis užima didžiąją jūsų gyvenimo dalį?

– Sportas mano gyvenime atsirado, kai baigusi mokyklą įstojau į tuometę Lietuvos kūno kultūros akademiją, dabartinį Lietuvos sporto universitetą. Tiesiog buvau lankiusi aerobikos treniruotes – jos mane ir patraukė ten stoti. Mačiau save dirbančią trenerės darbą. Patiko, kad darbas niekada nebus nuobodus ir monotoniškas, visada galima tobulėti, treniravimo galimybės nuolat keičiasi, atsiranda naujų sričių ir pan. Trenerio darbas nėra tik sportas. Tai ir bendravimas su klientais, mokymas, motyvacija, rezultatų siekimas kartu ir dar daug kitų dalykų. Apskritai labiausiai džiuginantis dalykas mano darbe – kai klientės džiaugiasi gera savijauta, treniruotėmis, pasiektais tikslais.

– Koks jūsų santykis su maistu? Kiek jums svarbu, ką, kada, su kuo valgote?

– Šiuo metu man labiausiai tiktų apibūdinimas – intuityvus valgymas. Taip yra todėl, kad jau daug metų domiuosi maistu, kas ir kaip veikia mūsų organizmą, žinau, kokie produktai reikalingi ir naudingi, kada ką geriau valgyti ir pan. Man svarbu, ką valgau ir kada valgau. Reikia prisitaikyti prie darbo ir treniruočių grafiko, kad turėčiau energijos, nesijausčiau apsunkusi. Esu pratusi valgyti viena – tai man ne kliūtis, bet savaitgaliais, žinoma, norisi ir pabendrauti, ir paragauti ko nors naujo arba ko labai pasiilgau.

– Kokių svarbiausių mitybos principų laikotės ir kitiems patartumėte laikytis?

– Savo mitybos neriboju. Mano mityba yra įvairi. Apskritai manau, kad nėra blogo ir gero maisto. Svarbiausias principas kurio patarčiau laikytis visiems, – galvoti, ką valgote ir kuo tas maistas naudingas. Pavyzdžiui, valgote sumuštinį iš batono, margarino ir „Daktariškos“ dešros. Ką iš to gaunate? „Tuščių kalorijų – nei vitaminų, nei skaidulų, tik daug cukraus ir blogųjų riebalų. Kitas pavyzdys: valgote viso grūdo duoną su avokadu ir lašiša. Ką šis pasirinkimas jums duos? Jokio pridėtinio cukraus, gerųjų riebalų, skaidulų, vitaminų ir makroelementų.

Valgau daugiau žuvies ir jūros gėrybių, neatsisakau geros jautienos – valgau ją ir žalią. Tačiau mėsos tikrai nereikia valgyti kiekvieną dieną. Labai svarbu valgyti kuo daugiau įvairių daržovių. Galvodama apie lėkštės turinį, pirmiausia dėlioju daržoves, tuomet kokį nors baltymų šaltinį, o tada jau gali būti garnyras. Jeigu reikėtų pasirinkti iš visų populiarių mitybos principų ar dietų, rinkčiausi Viduržemio jūros maisto racioną.

– Maisto gaminimas – jūsų aistra, gimusi vaikystėje, ar tiesiog, kaip sakoma, gyvenimas privertė?

– Vaikystėje tėvai dirbo, tad po mokyklos arba valgydavau kas būdavo paruošta, arba išsivirdavau koldūnų ar makaronų, išsikepdavau karštų sumuštinių. Aistra gaminti maistą atsirado tuomet, kai apsigyvenome kartu su vyru. Tiesa, dėl tos mano didelės meilės gaminimui jis priaugo nemažai papildomų kilogramų. Vėliau, pritaikius mano įgytas žinias, tų kilogramų sėkmingai atsikratė.

– Kada ir kodėl kilo mintis sukurti tinklaraštį ir dalytis sveikesnių patiekalų receptais?

– Sporto klube, kuriame dirbu, sugalvojome, kad moterims reikia kas savaitę pasiūlyti sveikesnio patiekalo receptą. Tai buvo mano užduotis. Iš pradžių rašydavau tik receptą, tada sugalvojau, kad noriu įkelti jį su nuotrauka. Dar vėliau norėjau, kad tai būtų mano pačios išbandytas ir patikrintas receptas, kurį tikrai galiu rekomenduoti. Taip pradėjau daugiau eksperimentuoti su sveikesniais receptais, kurie padėtų ir sumažinti kūno svorį. Instagramo paskyrą buvau susikūrusi seniai, tik ten nebuvau aktyvi. Pradžioje keldavau tik patiekalų nuotraukas, be teksto. Tada atsirado klausiančių, kaip ir ką dariau. Taip pamažu augo ir sekėjų skaičius, man buvo labai malonu. Didėjant susidomėjimui, auga ir noras kurti, dalytis vis naujais receptais. Visada džiaugiuosi, kai parašo, kad išbandė receptą ir jis patiko.

– Kaip gimsta idėjos, ką gaminti? Ar sveikai maitinantis galima kreipti dėmesį į tai, ko norisi?

– Idėjos, ką gaminti, gimsta įvairiausiais būdais: nuo interneto iki kelionių, apsilankymų kavinėse ir tiesiog mano fantazijos. Kadangi mano instagramo paskyra vadinasi gamink_sveikiau, dažnai receptų idėjos gimsta iš to, kad reikia sugalvoti, kaip kažkokį nelabai sveiką patiekalą paversti sveikesniu, naudingesniu mūsų organizmui. Pavyzdžiui, duona be gliuteno, vištienos grynuoliai be džiūvėsėlių, kepti orkaitėje, o ne virti aliejuje, pica ant tortilijos, o ne iš mielinės tešlos, tortas be cukraus ir pan.

– Ko niekada nėra ir ko visada yra jūsų virtuvėje?

– Nėra baltų kvietinių miltų, batono, baltojo cukraus (nebent labai retais atvejais), sausų pusryčių. Visada arba dažniausiai yra salotų, įvairių daržovių (šviežių ir šaldytų), vaisių (bananus valgau kasdien, nepriklausomai nuo metų laiko, o kitus vaisius ir uogas – pagal sezoniškumą). Dar yra krevečių, avokadų, avižinių dribsnių, kefyro, natūralaus ir graikiško jogurto, riešutų, kiaušinių, gero alyvuogių aliejus, obuolių sidro acto.

– Antsvoris – dažnai moterims gyvenimą gerokai sunkinanti problema. Jūsų, kaip specialistės, nuomone, kas svarbiau kovoje su kilogramais – sportas ar mityba?

– Svarbu ir viena, ir kita. Svarbiausia – suderinti sportą ir mitybą. Jie abu labai svarbūs. Taip, vien tik pakoregavus mitybą galima sumažinti kūno svorį, bet dar ir sportuodami tai padarysite efektyviau, bus daugiau naudos kūnui ir sveikatai. Būtent sportas ir fizinis aktyvumas prisideda prie medžiagų apykaitos gerinimo ir riebalų deginimo. Svarbu ne tik kartais sportuoti, o tai daryti reguliariai. Kai nesportuojate, taip pat turite būti fiziškai aktyvūs – daugiau vaikščioti, lipti laiptais, važiuoti dviračiu ir t. t. Paprasčiausias ėjimas gali būti puikus būdas kovoti su antsvoriu. Ypač rekomenduoju išeiti pasivaikščioti pavalgius, bent 15 minučių, spartesniu žingsniu.

– Kokių klaidų šioje sunkioje kovoje su kilogramais dažniausiai daro moterys?

– Iš darbo patirties žinau daugybę klaidų: valgo ir sportuoja nereguliariai, valgo per daug arba, atvirkščiai, per mažai, mityba visiškai nesubalansuota (pavyzdžiui – per daug angliavandenių, per mažai baltymų ir riebalų), geria labai mažai vandens, nevalgo pusryčių, bet prisivalgo už visą dieną vakare, visą savaitę valgo nepakankamai, o savaitgalį atsigriebia trigubai, vartoja mažai skaidulų turinčio maisto, bet daug cukraus turinčių produktų.

Klaidų tikrai nemažai, bet jos visos nesunkiai ištaisomos. Rekomenduoju pradėti keisti blogus įpročius palaipsniui. Pavyzdžiui, jei iki šiol nevalgėte pusryčių – pradėkite juos valgyti, stebėkite, kaip jaučiatės visą dieną – galbūt norėsite mažiau valgyti vakarais. Jeigu užkandžiaujate šokoladukais, saldainiais, sausainiukais ir kitais daug cukraus turinčiais produktais, keiskite juos sveikesniais užkandžiais: riešutais (20–30 g per dieną), sūrio lazdelėmis, graikišku jogurtu su uogomis ir pan. Atminkite – norint sumažinti kūno svorį, jums nereikia nustoti valgyti. Priešingai – valgyti reikia, tik reikia tai daryti tinkamai ir judėti!

Moliūgų sriuba su česnakinėmis krevetėmis, upėtakiu ir fetos sūriu

1,6 kg nulupto ir stambiai supjaustyto moliūgo,

1 svogūnas,

sauja česnako skiltelių,

1 pomidoras,

3/4 skardinės kokosų pieno (galite pilti ir visą),

prieskoniai: druska, pipirai, žolelės, imbieras, vasabis ir sezamas, aitriųjų paprikų dribsniai.

Sriubos tirštumui reguliuoti papildomai pilkite vandens, jei reikia. Aš dar naudoju šlakelį kokio nors aštraus padažo (tikrai nebūtina, jei nenorite), šlakelį marinuotų agurkų skysčio, nes man norisi rūgštelės. Gaminant sriubą visada reikia ragauti ir tikrinti, ko trūksta jūsų skoniui.

Stambiai supjaustytą moliūgą, svogūną, pomidorą ir česnako skilteles sudėkite į kepimo skardą ir kepkite, kol suminkštės (apie 30–40 min.) maždaug 190 °C temperatūroje. Iškepusias daržoves sudėkite į puodą, supilkite kokosų pieną ir viską sutrinkite. Gardinkite prieskoniais, jei norite, kad sriuba būtų skystesnė, įpilkite vandens.

Sriubos papildymui:

12 didesnių nevirtų krevečių,

apie 200 g upėtakio,

gabalėlis fetos,

2 šaukštai susmulkintų petražolių,

5 skilteles česnako,

šlakelis alyvuogių aliejaus,

druska, pipirai.

Keptuvėje pakaitinkite aliejų, sumeskite krevetes, išspauskite česnaką, įdėkite kubeliais supjaustytą upėtakį ir apkepkite jį po kelias minutes iš visų pusių. Įberkite druskos, pipirų ir dėliokite tiesiai į dubenėlius su sriuba. Galiausiai pabarstykite fetos, petražolių, vasabio ir sezamo prieskonių.

Saldžios bulvės ir cukinijų blyneliai su žalumynais

1 saldžioji bulvė (apie 400 g nuluptos),

1 cukinija (apie 300 g nuluptos),

1/2 didelio svogūno (apie 100 g),

2 skiltelės česnako,

2 kiaušiniai,

1 šaukštas smulkintų petražolių,

1 šaukštas smulkintų krapų,

1 šaukštas smulkintų česnakų laiškų,

žiupsnelis druskos,

žiupsnelis picos prieskonių mišinio ir džiovintų bazilikų,

2 šaukštai kukurūzų krakmolo,

2 šaukštai kukurūzų miltų,

alyvuogių aliejaus kepti.

Padažui:

1 šaukštas varškės užtepėlės,

2 šaukštai natūralaus jogurto.

Saldžią bulvę, cukiniją ir svogūną stambiai sutarkuokite, pabarstykite druska, išmaišykite ir palaikykite apie 10 min. Nuspauskite skystį, įmuškite kiaušinius, išspauskite česnaką, berkite prieskonius, dėkite visus žalumynus ir išmaišykite. Galiausiai suberkite krakmolą ir miltus. Kepkite keptuvėje ant įkaitinto alyvuogių aliejaus. Iškepusius nusausinkite ant popierinio rankšluosčio. Padažui sumaišykite užtepėlę su jogurtu.

Vištienos kepsneliai be miltų ar džiūvėsėlių

400 g maltos vištienos,

50–60 g smulkinto kietojo sūrio,

40–50 g tarkuotos mocarelos,

1 kiaušinio,

1 šaukštelis druskos,

1/2 šaukštelio rūkytos saldžios paprikos,

1/2 šaukštelio česnako granulių,

kitų jūsų mėgstamų prieskonių.

Apvolioti:

30–40 g smulkinto kietojo sūrio,

1 kupino šaukšto kukurūzų krakmolo,

1/2 šaukštelio rūkytos saldžios paprikos,

1/2 šaukštelio džiovinto raudonėlio.

Sumaišykite visus kepsneliams skirtus produktus ir palikite valandai šaldytuve. Sumaišykite apvoliojimui skirtus produktus. Drėgnomis rankomis formuokite nedidelius kepsnelius, apvoliokite juos iš visų pusių mišinyje ir dėkite į kepimo skardą. Prieš tai papurkškite ją aliejumi. Išdėliotus kepsniukus taip pat papurkškite. Kepkite apie 15 min. iš vienos pusės, tada apverskite ir tiek pat laiko – iš kitos. Temperatūra – 190–220 °C. Padažą galite rinktis, kokį norite, – pomidorų, jogurtinį, česnakinį, gvakamolės ir pan. Jei kepsite karšto oro gruzdintuvėje, šie kepsneliai bus traškūs.

Azijietiška daržovių ir vištienos sriuba su ryžių makaronais stiklainėlyje

Daržoves galite pasirinkti savo nuožiūra. Puikiai tinka brokolis, mėlynasis svogūnas, morkos ir pan. (Naudojau raudoną ir geltoną paprikas (po gabalėlį), porą pievagrybių, svogūno laiškus ir kalendrą.)

keptos arba virtos vištienos,

ryžių makaronų,

kubelis daržovių sultinio,

1 šaukštas sojų padažo,

1 šaukštas aštraus padažo,

1 šaukštas žaliųjų citrinų sulčių.

Į stiklainiuko apačią pilkite skysčius: sojų, aštrų padažą ir aliųjų citrinų sultis. Tada dėkite vištieną, daržoves, sultinio kubelį, makaronus ir žalumynus. Kai norėsite valgyti, užpilkite viską verdančiu vandeniu iki pat viršaus. Palikite išbrinkti 5 min. Pilkite į dubenėlį ir mėgaukitės. Galima pabarstyti sezamų sėklomis, bet nebūtina.

Padės pasiruošti šaltajam metų laikui

Manoma, kad obuoliai buvo pradėti auginti dabartinio Kazachstano teritorijoje. Laukiniai obuolių protėviai buvo maži, rūgštūs ir labai skyrėsi nuo šiandien pamėgtų sultingų ir saldžių vaisių.

Gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė atkreipia dėmesį, kad obuoliuose gausu sveikatai naudingų medžiagų, apie kurias dažnai pamirštama.

„Obuoliai yra puikus tirpių ir netirpių maistinių skaidulų šaltinis. Tirpios skaidulos, ypač pektinas, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, gerina virškinimo sistemos veiklą ir suteikia sotumo jausmą, todėl padeda kontroliuoti svorį. Juose daug svarbiausių vitaminų ir mineralų, įskaitant vitaminus A, C, kalį ir įvairius B grupės vitaminus. Vitaminas C – antioksidantas, svarbus imuninei sistemai ir odos būklei, o kalis palaiko širdies sveikatą ir padeda reguliuoti kraujospūdį. Obuoliuose gausu fitonutrientų, įskaitant flavanoidus ir polifenolius. Šie junginiai veikia kaip antioksidantai, padeda neutralizuoti kenksmingus laisvuosius radikalus organizme ir gali sumažinti lėtinių ligų riziką. Vienas šiuose vaisiuose randamas junginys – kvercetinas – gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sveikatos, nes mažina uždegimą ir skatina sveiką kraujagyslių veiklą“, – obuolių naudą sveikatai vardija E. Gavelienė.

Edita Gavelienė / Organizatorių nuotr.

Anot gydytojos, mažai kam žinomas faktas, kad obuolių kramtymas skatina seilių gamybą, kurios po valgymo gali padėti nuplauti maisto daleles ir taip sumažinti ėduonies atsiradimo riziką.

„Obuoliuose esantys vitaminai ir antioksidantai gali prisidėti ir prie odos sveikatos, nes skatina kolageno gamybą, o skaidulos – sumažinti cholesterolio kiekį. Negana to, natūralus obuolių saldumas yra sveikatai palankesnė saldžių užkandžių alternatyva. Tai sotus užkandis, kuris gali sumažinti potraukį persivalgyti ir suteikti energijos visai dienai“, – pasakoja gydytoja dietologė.

Į ką reikėtų atsižvelgti?

Obuoliuose gausu sveikatai naudingų medžiagų, apie kurias dažnai pamirštama.

Nepaisant to, kad obuoliai naudingi daugeliui, dr. E. Gavelienė pažymi, jog kai kuriems žmonėms, valgant šiuos vaisius, vis dėlto gali kilti alerginių reakcijų.

„Simptomai gali būti įvairūs – nuo niežulio, patinimo ir dilgėlinės, iki sunkesnių reakcijų, pavyzdžiui, pasunkėjusio kvėpavimo“, – sako gydytoja. Jei žmogus įtaria, kad yra alergiškas obuoliams, gydytoja pataria pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

Kai kurie žmonės gali sunkiai virškinti fruktozę – natūralų cukrų, esantį obuoliuose ir daugelyje kitų vaisių, todėl, vartojant daug fruktozės turinčius maisto produktus, taip pat ir obuolius, gali atsirasti virškinimo simptomų, tokių kaip pilvo pūtimas ar viduriavimas. Dėl šios savybės obuolius turėtų atsargiau vartoti žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu. Vaisiai, taip pat ir obuoliai – angliavandenių gausus maistas, todėl sergantys cukriniu diabetu turėtų vengti valgyti daug obuolių vienu metu.

Naudinga žinoti

Rinkitės obuolius lygia, nepažeista odele. Įvairių veislių obuoliai būna visokių spalvų – nuo žalios iki raudonos ir geltonos, tad rinkitės ryškios ir vienodos spalvos obuolius, atitinkančius konkrečios veislės spalvą. Rekomenduojama švelniai paspausti obuolį: jis turėtų būti kietas, ne pernelyg minkštas.

Parsinešus obuolius namo, juos patariama laikyti šaldytuvo stalčiuje, nes tai užtikrins tinkamą drėgmės lygį. Tačiau obuolius reikėtų laikyti toliau nuo kitų vaisių ir daržovių – lapinių žalumynų, uogų ir agurkų. Mat obuoliai išskiria etileno dujas, dėl kurių kiti vaisiai ir daržovės gali greičiau sugesti. Kaskart verta patikrinti, ar šaldytuve laikomi obuoliai neturi gedimo požymių, nes net ir vienas sugedęs vaisius gali paveikti kitus.

Kad obuoliai išliktų švieži, juos reikia laikyti maždaug 0–4 °C temperatūroje ir verčiau jų iš anksto nenuplauti, nes drėgmė gali paskatinti pelėsio atsiradimą ir gedimą. Geriausia nuplauti vaisių prieš pat jį valgant ar prieš ruošiant norimą patiekalą.

Amerikietiškas obuolių pyragas

350 g miltų,

2 šaukštai cukraus,

1 šaukštelis druskos,

200 g sviesto,

6 šaukštai šalto vandens,

3 šaukštai pieno.

Įdarui:

6 obuoliai,

3 šaukštai cukraus,

pusė citrinos,

1 šaukštas kukurūzų krakmolo,

0,25 šaukštelio cinamono,

0,25 šaukštelio malto imbiero,

0,25 šaukštelio druskos.

Dubenyje sumaišykite miltus, cukrų ir druską. Sviestą supjaustykite kubeliais, suberkite į miltus ir sutrinkite. Masė turi atrodyti kaip smėlis.

Įpilkite 6 šaukštus šalto vandens ir maišykite, kol tešla taps vientisa. Jei tešla per sausa, įpilkite dar šaukštą vandens.

Suformuokite tešlos paplotėlį, padalykite jį į dvi dalis – viena turi būti šiek tiek didesnė už kitą. Tešlos paplotėlius suvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą mažiausiai 30 min. arba pasigaminkite tešlą iš vakaro.

Įdarui obuolius nulupkite, perpjaukite per pusę, pašalinkite sėklytes, supjaustykite plonomis skiltelėmis. Dubenyje sumaišykite supjaustytus obuolius su cukrumi, citrinos sultimis, kukurūzų krakmolu ir prieskoniais.

Imkite didesnį tešlos paplotėlį iš šaldytuvo ir iškočiokite 33 cm apskritimą ant miltais pabarstyto paviršiaus.

Skardą (22 cm skersmens) patepkite riebalais, įdėkite tešlos apskritimą, kraštus prispauskite prie skardos kraštų.

Sukrėskite obuolių įdarą ir uždenkite 24 cm skersmens tešlos apskritimu. Tešlos kraštus užspauskite. Tešlą patepkite pienu, įpjaukite per vidurį.

Kepkite 180 °C temperatūros orkaitėje 40–50 min. Prieš patiekdami atvėsinkite.

Patiekite su ledais arba vaniliniu padažu.

Daniškas trupininis obuolių pyragas

140 g kvietinių miltų,

2 šauktai cukraus,

0,25 šaukštelio druskos,

120 g sviesto,

4 šaukštai šalto vandens.

Įdarui:

8 obuoliai,

pusė citrinos,

pusė šaukštelio cinamono.

Trupiniams:

100 g rudojo cukraus,

100 g kvietinių miltų,

0,25 šaukštelio malto muskato,

1 žiupsnelis druskos,

80 g sviesto,

1 šaukštelis vanilės esencijos.

Dubenyje sumaišykite miltus, cukrų ir druską. Sviestą supjaustykite kubeliais, suberkite į miltus ir sutrinkite iki smėlio konsistencijos. Maišydami tešlą įpilkite po 1 šaukštą ledinio vandens. Tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę, įdėkite mažiausiai 30 min. į šaldytuvą arba pasigaminkite tešlą iš vakaro.

Išimkite tešlą iš šaldytuvo, iškočiokite 30 cm apskritimą ant miltais pabarstyto paviršiaus. Tešlos lakštą perkelkite ant 28 cm skersmens kepimo formos. Tešlą prispauskite prie kepimo formos kraštų ir dėkite 15 min. į šaldytuvą.

Pasigaminkite trupinius. Dubenyje išmaišykite miltus, cukrų, muskatą, druską. Puode išlydykite sviestą su vanilės esencija, atvėsinkite ir supilkite į miltų mišinį, išmaišykite. Padėkite į šaldytuvą, kol gaminsite obuolių įdarą.

Įdarui obuolius nulupkite, perpjaukite per pusę, išimkite sėklytes, supjaustykite kubeliais. Dubenyje sumaišykite obuolius su 2 šaukštais lydyto sviesto, citrinos sultimis, cukrumi, cinamonu ir miltais.

Ant atvėsusio pyrago pagrindo sukrėskite ir tolygiai paskirstykite pagamintą obuolių įdarą, o ant šio įdaro tolygiai paskirstykite tešlos trupinius.

Dėkite pyragą į įkaitintą iki 180 °C temperatūros orkaitę ir kepkite 45–50 min. Iškepusį pyragą atvėsinkite. Patiekite su vaniliniais ledais arba vaniliniu padažu, plakta grietinėle.

Itališkas obuolių pyragas „Crostata“

120 g sviesto,

120 g cukraus,

2 kiaušiniai,

1 šaukštelis cinamono,

80 g kvietinių miltų,

80 g kukurūzų miltų,

2 šaukšteliai kepimo miltelių.

Įdarui:

5 obuoliai,

2 šaukštai sviesto,

3 šaukštai cukraus,

2 šaukšteliai cinamono.

Sviestą išsukite su cukrumi iki kreminės masės. Į šią masę įmuškite kiaušinį. 1 kiaušinio trynį labai gerai išplakite, o baltymą atidėkite. Miltus, kepimo miltelius ir cinamoną persijokite.

Į sviesto ir cukraus masę suberkite persijotų miltų, kepimo miltelių ir cinamono mišinį, išmaišykite iki vientisos masės. Tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę ir dėkite į šaldytuvą mažiausiai 30 min. arba tešlą pasigaminkite iš vakaro.

Obuolius nulupkite, perpjaukite per pusę, išimkite sėklytes ir įpjaukite griežinėliais obuolių puseles. Svarbu, kad griežinėliai liktų kartu vienoje vietoje.

Sviestą išlydykite su cukrumi ir cinamonu.

Tešlą iškočiokite apie 35 cm skersmens ant kepimo popieriaus. Obuolius paskirstykite ant tešlos lakšto arčiau vidurio. Tešlos kraštus užlenkite ant obuolių. Obuolius patepkite ištirpintu sviestu. Tešlos kraštus patepkite lengvai išplaktu kiaušinio baltymu.

Pyragą su kepimo popieriumi perkelkite ant kepimo skardos ir kepkite 180 °C temperatūros orkaitėje apie 30–40 min. Prieš patiekdami į stalą apibarstykite milteliniu cukrumi. Patiekite su karamelės padažu.

Apie tai, kokią žalą organizmui kelia nesveika ir nesubalansuota mityba ir kokiu pagrindiniu mitybos principu gali vadovautis kiekvienas, kalbėjo gydytoja dietologė Rasa Dovidavičienė.

Kokia nesveikos ir nesubalansuotos mitybos žala?

„Dažnai visuomenėje sklando mitas, kad nesubalansuota ir sveikatai nepalanki mityba yra tik tuomet, kai mes suvartojame kažko per daug. Tačiau labai svarbu atminti, kad taip pat negerai, kai mes tam tikrų maisto medžiagų suvartojame per mažai, – sakė R. Dovidavičienė. – Kone didžiausia šiuolaikinio žmogaus mitybos problema – suvartojama per daug angliavandenių, riebalų, cukraus ar druskos, per mažai baltymų ir skaidulinių medžiagų. Taip pat neišgeriamas būtinas kiekis vandens – bent šešios stiklinės (apie 1–1,5 litro) vandens per dieną.“

Jos teigimu, nevisavertė mityba gali pasireikšti didesniu nerimu, stresu, suprastėjusia nuotaika, sumažėjusiu darbo našumu, blogesne miego kokybe.

„Laikui bėgant nesubalansuota ir nesveika mityba gali paskatinti tam tikrus sveikatos sutrikimus, kaip kad padidėjęs cholesterolio kiekis ar aukštas kraujospūdis, ir ligų, pavyzdžiui, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos ir kitų“, – pažymėjo R. Dovidavičienė.

R. Dovidavicienė: kiekviena maisto porcija turėtų būti ne didesnė nei jūsų dviejų plaštakų dydžio. Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbu vadovautis sveiko maisto lėkštės principu

Anot gydytojos dietologės, vienas paprasčiausių būdų, kaip kiekvienas gali pradėti pamažu eiti sveikos ir subalansuotos mitybos link, – tinkamo ir sveiko maisto lėkštės sudarymas. Didžiausią dalį – apie 50–60 proc. lėkštės – turėtų sudaryti gerieji angliavandeniai (vaisiai, daržovės, kruopos). Trečdalį lėkštės turėtumėte skirti geriesiems riebalams (kokybiškas aliejus, avokadai, alyvuogės, riebi žuvis, riešutai), o likusią dalį – 10–15 proc. – baltymams (liesa mėsa, ankštinės daržovės, kiaušiniai).

„Pradėkite nuo savo lėkštės stebėjimo – kiekviena maisto porcija turėtų būti ne didesnė nei jūsų dviejų plaštakų dydžio. Pietų ir vakarienės lėkštėse pusę porcijos turėtų užimti šviežios arba raugintos daržovės, – patarė R. Dovidavičienė. – Įprastus baltuosius ryžius reikėtų keisti laukiniais ryžiais, kvietinius makaronus – viso grūdo makaronais.“

Vadovaujantis sveiko maisto lėkštės principu bus surenkamas subalansuotas maistinių medžiagų kiekis ir gaunamas didesnis skaidulų kiekis.

„Tikrai nereikia maisto sverti svarstyklėmis, skaičiuoti kalorijų ar drastiškai kažko atsisakyti. Kaskart stebėkite savo maisto lėkštę, prisiminkite šį paprastą principą ir pamažu išmoksite automatiškai juo naudotis“, – patarė specialistė.

Mitai apie sveiką mitybą

R. Dovidavičienės teigimu, šiais laikais duona vis dar laikoma viena iš blogybių. Tačiau kokybiška viso grūdo duona, kurioje yra mažai cukraus ir pakankamai skaidulų, yra puikus angliavandenių šaltinis.

„Su tokia duona galime pasidaryti visavertį sumuštinį, pavyzdžiui, su avokadu ir lašiša. Jeigu norite mesti svorį ar gyventi sveikiau, tikrai nereikėtų visiškai atsisakyti duonos, – pažymėjo ji ir pridūrė, kad taip pat nevertėtų atsisakyti kiaušinių. – Tai – puikus baltymų užtaisas.“

Be to, norintiems sulieknėti dažnai patariama nevalgyti po 18 val. Anot gydytojos dietologės, taip daryti nereikėtų.

„Žmogus, neturintis jokių gretutinių ligų, vakarienę turėtų valgyti likus 3–4 valandoms iki miego“, – teigė R. Dovidavičienė.

Nerekomenduojama vadovautis griežtomis dietomis, pavyzdžiui, atsisakyti angliavandenių ar riebalų, valgyti tik vaisius ar kruopas arba kruopščiai skaičiuoti kalorijas.

„Kraštutinumai – nesveika mūsų organizmui. Pasirinkdami tinkamus, sveikus angliavandenius ir riebalus, gausime daug energijos ir naudingųjų medžiagų. Svarbiausia yra maisto kokybė, o ne kalorijų kiekis jame“, – pažymėjo R. Dovidavičienė.

Organizmui svarbiausia – tinkami degalai

Pasak gydytojos dietologės, vadovaujantis sveikos ir subalansuotos mitybos įpročiais, organizmas gauna reikalingą naudingųjų medžiagų kiekį ir išlaikoma cukraus kiekio pusiausvyra.

„Dėl to visapusiškai pagerėja mūsų gyvenimo kokybė – ne tik geriau išsimiegame, turime daugiau energijos, esame produktyvesni darbe, geresnės nuotaikos, geriau sprendžiame stresines situacijas, bet ir sumažiname tam tikrų sveikatos sutrikimų ir ligų riziką, – teigė R. Dovidavičienė. – Kaip į automobilius pilame tam tikrus degalus, kad jie važiuotų, taip ir savo organizmą privalome aprūpinti tinkamomis medžiagomis, kad jis galėtų funkcionuoti.“

Norintiems gyventi sveikiau specialistė patarė nepamiršti ir reguliaraus fizinio aktyvumo, kadangi tai padeda gerinti sveikatą, mažėja nutukimo, o kartu ir lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo rizika.

Užs. 1857654

Metas vaisiams ir daržovėms

Mitybos konsultantė Gerda Černiauskaitė pastebi, kad karštuoju sezonu reikėtų ne tik gerti daug vandens, bet ir valgyti daugiau vaisių, uogų, daržovių. Vandens turintys produktai padės sumažinti dehidratacijos riziką.

„Net 90 proc. arbūzų ir melionų sudaro vanduo. Juose taip pat yra magnio, kalio ir kalcio, kurių netenkame gausiai prakaituodami. Tiesa, dėl didelio fruktozės kiekio šių vaisių reikėtų nepadauginti, verčiau gardinti jais salotas, valgyti vietoj ledų. Puikiu kalio šaltiniu yra ir putinų uogos, avokadai, bananai. Arbūzams ir melionams vandens kiekiu nenusileidžia ir agurkai, – vardija tinkamus pasirinkimus pašnekovė. – Valgykite termiškai neapdorotas daržoves, nes jas kepant ir verdant prarandama ne tik vitaminų, mineralų, bet ir vandens.“

Pasak pašnekovės, vasara yra puikus metas saldumynų mėgėjams, nes gausu saldžių uogų, iš kurių galima gaminti naminius ledus. Taip pat verta uogomis papildyti sveikus kokteilius, pasigaminti glotnučių.

„Vaikams blynus pagardinkite ne uogiene su pridėtiniu cukrumi, o šviežiai trintomis uogomis, – pataria ji. – Vasarą svarbu ne tik sveikai maitintis, bet ir pasirūpinti, kad vartojami maisto produktai būtų laikomi tinkamomis sąlygomis. Būtina gerai plauti rankas, uogas, vaisius ir daržoves, nes vasarą padažnėja žarnyno infekcijų. Kadangi gausiai prakaituojame, verta papildomai vartoti mineralų. Jei dėl skysčių trūkumo jaučiatės prastai, rekomenduojama išgerti probiotikų ar elektrolitų ir kreiptis į medikus.“

Gerda Černiauskaitė. / Organizatorių nuotr.

Vietoj mėsos – ankštiniai

Pasak G. Černiauskaitės, norint jaustis gerai, vasarą reikėtų vengti kaloringo maisto, nes šiltuoju sezonu su maistu gaunamos energijos poreikis sumažėja. Tad aktualesni tampa sezoniniai augalinės kilmės maisto produktai, kuriais galima mėgautis į valias.

„Saikingai vartokite riebią mėsą, riebaluose keptą maistą. Paukštieną ir jautieną geriau virkite ar troškinkite, o ne kepkite. Grilio mėgėjams verčiau rinktis kepti žuvį, liesą mėsą, keptas daržoves ir vengti persivalgyti, – pataria mitybos konsultantė. – Vietoj keptos duonos su sūriu rinkitės riešutus. Riešutai ilgai negenda ir suteikia energijos bei sotumo jausmo, todėl puikiai tinka poilsiaujant gamtoje.“

Valgykite termiškai neapdorotas daržoves, nes jas kepant ir verdant prarandama ne tik vitaminų, mineralų, bet ir vandens.

Nors pašnekovė rekomenduoja vasarą mėsą valgyti saikingiau, jos visiškai atsisakyti ji nepataria. Kitaip organizmui gali pritrūkti geležies ir vitamino B12, kuris mažina nuovargį ir yra svarbus imuninei sistemai normaliai funkcionuoti, raudoniesiems kūneliams susidaryti.

„Vasarą rečiau valgomos riebios jūrų žuvys – pagrindinis omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis. Todėl gaminant salotas būtina į jas įdėti avokadų, užpilti linų sėmenų, rapsų ar alyvuogių aliejaus, – sako ji. – Pati esu visavalgė, bet vasaros metu dažnai mėsą keičiu į tofu, ankštines ir lapines daržoves. Šie produktai turi daug baltymų ir skaidulų, todėl yra sotūs ir lengvai virškinami, suteikia energijos ir leidžia padailinti kūno linijas. Vertėtų nepamiršti ir grūdinių produktų – tai puikus energijos ir skaidulinių medžiagų šaltinis, padedantis palaikyti normalią virškinimo sistemos veiklą.“

Saikingai: vandens turintys arbūzai malšina troškulį, tačiau dėl didelio fruktozės kiekio jų nereikėtų padauginti. / pexels.com nuotr.

Atgaivins žolelių arbata

Norint atsigaivinti, G. Černiauskaitė pataria gerti vandenį. Pasak jos, verčiau atsisakyti alkoholio ir saldžių gaiviųjų gėrimų, nes jie sukelia dehidrataciją.

„Vasarą ne tik dėl karščio, bet ir aktyvesnio gyvenimo būdo gausiau prakaituojama, todėl rekomenduojama gerti daugiau mineralinio vandens. Galima jo stiklinę pagardinti mėtos šakele, spanguolėmis, citrinos, žaliosios citrinos, apelsino, greipfruto skiltele, – vardija ji. – Klaidingai manoma, kad vanduo su ledukais labiau atgaivina. Iš tikrųjų karšti gėrimai, nors skamba neįprastai, atgaivina efektyviau. Tad verta gerti nesaldintą žolelių arbatą. Tačiau geriant kavą reikėtų papildomai išgerti du puodelius vandens. Mitas, kad senyvo amžiaus žmonėms dėl inkstų apkrovos reikėtų gerti mažiau vandens. Svarbiausia tai daryti tinkamai – ne kas valandą gerti po stiklinę, o nuolat po truputį gurkšnoti.“

G. Černiauskaitė primena, kad rūpintis savimi būtina visus metus. Visais sezonais svarbu nepamiršti gerti vandens, maitintis subalansuotai, daugiau laiko leisti gryname ore, daugiau judėti. „Jei mylėsime save ir tinkamai savimi rūpinsimės, nė vienas sezonas netaps galvos skausmu“, – akcentuoja ji.

Nepatartina rinktis riebaus, aliejuje kepto, sunkiai virškinamo maisto, kuris apsunkina organizmą ir sumažina apetitą.

Ne tik vanduo, bet ir druska

Mitybos specialistė Lina Timinskaitė taip pat pataria vasaros karščių metu, kai reikia atkurti skysčių pusiausvyrą organizme, gerti pakankamai vandens. Puikiai tinka mineralinis vanduo (1 kg kūno svorio per dieną turėtų tekti 30 ml vandens), kokosų vanduo. Saldžių, cukraus gausių gėrimų ir alkoholio derėtų vengti. Pasak specialistės, svarbu vartoti druskos – bent 8–10 g per dieną.

„Pagrindinė druskų funkcija yra reguliuoti skysčių pusiausvyrą žmogaus organizme, užtikrinant raumenų ir nervų kontrolę. Jei suvartojama per mažai druskos, ypač karštomis dienomis, galimas nevalingas mėšlungis, akies trūkčiojimas, – vardija galimus padarinius mitybos specialistė. – Be to, suvartojus per mažai druskų, organizmas nesulaiko vandens, todėl prastėja vitaminų ir mineralų įsisavinimas.“

Lina Timinskaitė. / Organizatorių nuotr.

Vis dėlto pašnekovė atkreipia dėmesį, kad druskos organizmas turėtų gauti ne iš riebaus, aliejuje kepto maisto. Pasak jos, jei suvartojama pakankamai druskos ir vandens, papildomai taip pat galima vartoti elektrolitų, kurių gausu kokosų vandenyje, arba tiesiog nusipirkti papildų iš parduotuvių.

L. Timinskaitės teigimu, tiek karštomis, tiek kitomis dienomis reikėtų valgyti tai, kas virškinama geriausiai. Svarbu nepamiršti suvartoti pakankamai baltymų: kiaušinių, mėsos, paukštienos, žuvies, graikiško jogurto, varškės, jūrų gėrybių. Baltymai užtikrins sotumo jausmą ir neapsunkins virškinimo.

„Nepatartina rinktis riebaus, aliejuje kepto, sunkiai virškinamo maisto, kuris apsunkina organizmą ir sumažina apetitą, o po to jaučiamės pavargę, – atkreipia dėmesį mitybos specialistė. – Nepamirškite, kad savo mityba reikia rūpintis tiek karštomis, tiek ir kitomis dienomis. Sveika mityba svarbi visada, o ne tik tada, kai jaučiamės prastai.“

Atsigaivinti geriausiai tiks vanduo, o saldintų gėrimų reikėtų vengti, nes jie nenumalšina troškulio, su jais dar ir gauname daug cukraus.

Įsiklausyti į organizmą

Mitybos specialistė Giedrė Krigelė vasaros karščių metu taip pat rekomenduoja rinktis lengvai virškinamą maistą. Pasak jos, vasarą puikiai tiks daržovės, vaisiai ir uogos, ypač turintys daug vandens. Pavyzdžiui, agurkai, braškės. Tokia mityba padės jaustis energingiau, atsikratyti sunkumo jausmo po valgio ir suvartoti reikalingą kiekį vandens.

„Svarbu į savo mitybą įtraukti ir gerųjų riebalų: alyvuogių aliejaus, avokadų, riešutų, kurie padės geriau įsisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus A, D, E ir K, – atskleidžia pašnekovė. – Karštomis dienomis vertėtų nesirinkti riebaus, aliejuje kepto, aštraus ir sunkiai virškinamo maisto, kadangi jam suvirškinti reikia daugiau energijos, o išsiskyrus didesnei energijai, pakyla kūno temperatūra, ko tikrai nesinori ir taip karštą dieną.“

Giedrė Krigelė. / Organizatorių nuotr.

Karštymečiu G. Krigelė pataria įsiklausyti į organizmo signalus. Jei dėl karščio neturite apetito, valgykite mažesnėmis porcijomis, kadangi, esant aukštai oro temperatūrai, valgyti norisi mažiau.

„Vasarą svarbu rūpintis mityba, kadangi, esant didelei temperatūrai, kūnas praranda daug skysčių. Be to, jis naudoja energiją tam, kad sureguliuotų kūno temperatūrą, tad mažiau energijos skiriama maistui virškinti. Todėl vasarą mūsų mityba turi padėti kūnui atlaikyti karštį ir išlaikyti vandens pusiausvyrą organizme, o ne atvirkščiai – stabdyti šiuos procesus, apkraunant organizmą netinkamais maisto produktais“, – akcentuoja mitybos specialistė.

Pašnekovė pabrėžia, kad svarbiausia yra gerti pakankamai skysčių. Pasak jos, vandens paros normos formulė sveikam žmogui yra paprasta – kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,035 (35 ml) (vyrams) arba iš 0,037 (37 ml) (moterims). Taip gaunama vandens dienos norma litrais. Vis dėlto, esant sveikatos sutrikimų, dėl rekomenduotino vandens kiekio svarbu pasitarti su gydytoju. „Atsigaivinti geriausiai tiks vanduo, o saldintų gėrimų reikėtų vengti, nes jie nenumalšina troškulio, su jais dar ir gauname daug cukraus. Vasarą taip pat svarbu saikingai vartoti kavą, nes ji skatina skysčių šalinimą iš organizmo“, – perspėja mitybos specialistė.

Pagrindinė priemonė

„Valia yra išsiugdoma ir užauginama“, – įsitikinusi Almina Vaičiulė, sertifikuota sporto trenerė, mitybos specialistė. Pasak jos, pirmiausia reikėtų sau atsakyti į klausimą, ar noriu eiti pirmyn ir tobulėti. Jei atsakymas teigiamas, svarbu nusiteikti ir dėti visas pastangas, kad kelionė tikslo link būtų sėkminga.

Kalbėdama apie kūno linijų dailinimą, A. Vaičiulė pabrėžia, kad sveika mityba yra viena pagrindinių priemonių, kurios padeda turėti sveiką ir dailų kūną. Anot jos, pirmiausia, norint pradėti maitintis sveikai, reikėtų nebadauti ir valgyti tris kartus per dieną, taip pat papildomai vieną ar du kartus per dieną užkandžiauti.

Pirmoje dienos pusėje geriau maitintis sočiau, taip galima išvengti vakarinio šaldytuvo varstymo, tad pietums geriausia rinktis maistą, papildytą baltymais ir angliavandeniais.

„Pietums valgykite mėsą ar žuvį su garnyru ir daržovėmis, o vakarienei – riebalus ir baltymus, pavyzdžiui, įvairias salotos su žuvimi, mėsa, pieno produktais, pagardintais sėklomis, alyvuogėmis ir aliejumi“, – pagrindinius mitybos principus įvardija specialistė.

Cukraus spąstai

Kita problema, su kuria susiduria norintys sveikiau maitintis, – priklausomybė nuo cukraus. Kaip aiškina specialistė, nereikėtų kategoriškai atsisakyti saldumynų, geriausia juos mažinti po truputį.

„Užkandžiaudami tarp pusryčių ir pietų be jokios sąžinės graužaties leiskite sau suvalgyti tai, ko iš tikrųjų norite, svarbu nepamiršti saiko“, – sako A. Vaičiulė.

Tiesa, jei jausite alkį nuo pietų iki vakarienės, specialistė rekomenduoja nebadauti, o suvalgyti užkandį – puikiai tiktų riešutai su kietuoju sūriu.

„Idealus ir efektyvus mitybos planas yra toks, kurio gebėsite laikytis ilgai“, – pabrėžia specialistė.

Svarbus dienos įvykis

Geriausią rezultatą dailinant kūno linijas suteikia pastovumas ir rutinos laikymasis. Pasak sporto trenerės, ši taisyklė galioja ir laikantis sveikos mitybos principų, ir sportuojant.

„Planuokite sportą kaip svarbų dienos įvykį. Tos pačios taisyklės galioja ir laikantis sveikos mitybos principų – pavalgymas svarbus rūpinimosi savimi ir meilės sau ženklas, todėl valgymo laiko geriau neatidėlioti“, – teigia A. Vaičiulė.

Kaip teigia specialistė, geriausia pradėti nuo tokio tempo, kuris kardinaliai nepakeis kasdienybės. Ji rekomenduoja pradėti sportuoti po du kartus per savaitę, vėliau krūvį didinti.

„Iš pradžių neužsibrėžkite tiek, kiek negalėsite įgyvendinti, nes jus tai gali nuvilti, nebeliks rutinos, kuri ir atneša rezultatų“, – akcentuoja sporto trenerė. Pasak jos, reikėtų pasirinkti sau malonų tempą.

Visapusiškas dėmesys odai

Pradėjus sveikai maitintis ir daugiau judėti, akys nukrypsta ir į odos būklę. Pamaitinta ir natūraliai švytinti, lygi oda yra daugelio siekiamybė. Kosmetologė Kristina Paulauskienė rekomenduoja rinkis tokias procedūras, kurios ne tik padeda atsikratyti celiulito, bet ir skaido riebalus, ir maitina odą.

„Patariu naudoti ne tik kokybišką kosmetiką, bet ir kūno pirštinę, kuri yra nepakeičiamas priedas, naudojamas siekiant pagerinti aktyvių ingredientų įsiskverbimą ir sustiprinti procedūrų, atliekamų namuose, poveikį“, – pasakoja K. Paulauskienė.

„Kūno pirštinė, kurią naudoju namuose, yra dviejų pusių. Viena jų padengta storais smaigaliais, kurie paruošia odą ir skatina veikliųjų medžiagų įsiskverbimą. Kitoje pusėje yra smulkūs spygliukai, skirti  susikaupusiems riebalams atlaisvinti ir pašalinti“, – pasakoja kosmetologė.

Pasak jos, renkantis kosmetikos priemones kūnui galioja tos pačios taisyklės kaip ir veidui – reikėtų naudoti tokias priemonės, kurios tinka pagal odos būklę ir tipą.

Alinimasis – be naudos

Nepaisant augančio visuomenės sąmoningumo ir domėjimosi sveikos mitybos principais, vis dar galima išgirsti rekomendacijų pasilaikyti drastiškų dietų, atsisakyti tam tikrų kategorijų maisto produktų ar stipriai riboti suvartojamo maisto kiekį. Ekspertai primena, kad toks eksperimentavimas ne tik neatneš trokštamų rezultatų, bet ir gali neigiamai paveikti sveikatą.

„Iš senų laikų yra likęs įsitikinimas, kad tik save alindamas gali pasiekti norimų rezultatų, tuo grįstas ir dietų laikymasis, tačiau taip nėra. Valgant subalansuotą, visavertį maistą kūno riebalinis sluoksnis puikiai degs“, – perspėja sporto trenerė A. Vaičiulė.

Anot jos, raktas į sėkmę yra pastovumas. Nereikėtų norėti visko iš karto, geriausia įpročius keisti po truputį, kokybiškai pailsėti ir ne eksperimentuoti, o pasikonsultuoti su specialistais. Taip ne tik išvengsite žalos sveikatai, bet ir bus psichologiškai lengviau keliauti pageidaujamų pokyčių link.

Svarbi taisyklė

„Susipažinusi su Mantu aš ėmiau sportuoti su trenere ir žaisti mažąjį tenisą. Taip pat, į mitybos racioną įtraukiau sveikus maisto produktus. Dabar valgome daug įvairių vaisių ir daržovių“, – sveikos gyvensenos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo moteris.

Pasak Linos, vaikai nuo ankstyvo amžiaus turi būti pratinami prie sveikų maisto produktų, tačiau labai svarbu išlaukti tinkamo momento ir laikytis vienos taisyklės.

,,Mūsų šeimoje įprasta gerti daug vandens. Taip pat dideliais kiekiais perkame vaisius ir daržoves, kuriuos vaikai labai mėgsta. Jeigu jūsų vaikas atsisako valgyti sveikesnius maisto produktus ir gerti vandenį, – per prievartą nesiūlykite. Verčiau išlaukite, kai vaikas praalks ar ištrokš, tuomet pats ir vandens atsigers, ir pavalgys. Svarbu, kad išalkęs namie jis rastų sveiko maisto, o ne sūrelių ar kitų nevisaverčių užkandžių. Tai – svarbi taisyklė“, – apie vaikų įpročių formavimą kalba moteris.

Jeigu turite vaikų, nuplautus ir paruoštus valgymui vaisius ir daržoves reikėtų padėti jiems pasiekiamoje, aiškiai matomoje vietoje.

Reikia kantrybės

Anot keturių vaikų mamos Linos, vaiko organizmas dar tik formuojasi ir yra labai jautrus, todėl neretai gali sustreikuoti žarnyno veikla. Kaip teigia pašnekovė, jei sutriko vaiko žarnyno veikla, reikėtų atlikti keletą dalykų.

,,Kadangi pati esu keturių vaikų mama, daug bendrauju su kitomis mamomis, priklausau įvairioms bendruomenėms, pastebėjau, kad nemažai vaikų turi problemų su vidurių užkietėjimu. Visuomet, pastebėjus šias problemas, raginu mamas visų pirma pakalbėti su savo vaikais, paaiškinti jiems, kad greitas maistas, gaivieji gėrimai ir pusgaminiai turi įtakos jų žarnyno veiklai. Taip pat siūlau į vaiko mitybą įtraukti tik iš natūralių medžiagų pagamintą funkcionalųjį maistą, kuris padeda sukontroliuoti žarnyno veiklą ir užtikrina gerą vaiko savijautą. Žinoma, vaiko auklėjimas ir skatinimas sveikai maitintis reikalauja daug pastangų, todėl visiems tėvams linkiu kantrybės“, – apie mažamečių sveikatos gerinimą kalba keturių vaikų mama.

Fizinio aktyvumo nauda

Linos bei Manto vaikai teigia, kad labai mėgsta augalinės kilmės produktus, daug laiko praleidžia judėdami fiziškai ir net užsiima ne visiems vaikams būdinga veikla.

,,Labai mėgstame įvairias uogas, vaisius ir vandenį su citrina. Nuo mažens užsiimame sportu, bėgiojame, šokinėjame su šokdyne. Yra tekę žiemą išsimaudyti šaltame vandenyje. Taip pat su šeima dažnai lankomės pirtyse“, – savo pomėgiais dalijasi Jakimavičių vaikai.

Reguliariai užsiimant fiziniu aktyvumu kontroliuojama kūno būklė, svoris, pagerinama sveikata ir nuotaika, taip pat, mažėja rizika susirgti su nutukimu susijusiomis ligomis.

Pasak L. Jakimavičienės, nemaža dalis žmonių dėl fizinio aktyvumo stokos ir nesveikų produktų vartojimo susiduria su antsvoriu ir žarnyno veiklos sutrikimais. M. Jakimavičius teigia, kad svorio pakitimus ir ligų atsiradimą lemia kur kas svarbesnis dalykas nei, pavyzdžiui, paveldimumas. Dėl to jau nuo mažens reikėtų skatinti vaikus sveikai gyventi.

,,Žmonės, turintys antsvorio ir sergantys įvairiomis ligomis, dažnai dėl to kaltina genetiką, bet valgymo įpročiai yra kur kas svarbesni nei įgimti dalykai. Jeigu patys sveikai maitinsitės, tą daryti įkvėpsite ir vaikus. Nepamirškite, kad tik būdami gerais pavyzdžiais galite paskatinti savo atžalas sveikiau maitintis. Jeigu patys to nedarote, nereikėtų to tikėtis ir iš vaikų. Kadangi šeimoje mes su žmona laikomės sveiko gyvenimo būdo, tuo pavyzdžiu seka ir mūsų vaikai“, – pasakoja mokslininkas.

Saikas ir balansas

Anot funkcionaliojo maisto kūrėjo, namuose sveikesni maisto produktai turėtų būti laikomi lengvai pasiekiamoje vietoje dėl vienos svarbios priežasties.

,,Namuose daržovės ir vaisiai turi būti akių lygyje. Jeigu turite vaikų, nuplautus ir paruoštus valgymui vaisius ir daržoves reikėtų padėti jiems pasiekiamoje, aiškiai matomoje vietoje. Taip jie matys įvairiaspalvius maisto produktus, kuriuos galės patys pasiimti ir jų paragauti“, – pataria mokslininkas.

Pasak M. Jakimavičiaus, vaikystėje išugdyti įpročiai turi įtakos tolimesniam žmogaus sveiko gyvenimo būdo vystymuisi.

,,Vaikus nuo mažens reikia pratinti prie sveikų produktų, kurie suteikia energijos ir turi daug vitaminų. Galbūt jie ne iš karto susimąstys apie tam tikrų produktų keliamą žalą, tačiau ateityje, atsiradus įvairiems negalavimams, atidžiau rinksis maisto produktus“, – tikina farmacininkas.

Anot mokslininko, norint palaikyti tinkamą sveikatos būklę, reikėtų valgyti ne tik daug augalinės kilmės produktų, tačiau nepamiršti ir daug baltymų turinčių produktų.

,,Svarbu įvairi ir subalansuota mityba. Tad, jeigu vieną dieną valgote mėsą, kitą dieną rinkitės žuvies produktus. Gyvenime svarbiausia saikas ir balansas“, – teigia M. Jakimavičius.