-
Tikrino Alytuje dirbusių ugniagesių sveikatą: 7 iš 10 rado sutrikimų 1
„Dar kol kas ne visi patikrinimai atlikti, pirmadienį-trečiadienį dar atvažiuoja apie 30-40 ugniagesių, bet trys ketvirtadaliai jau praėjo. Kažkokių ūmių apsinuodijimų tai tikrai nei vienam nenustatyta, kur čia buvo populiaru (skelbti – ELTA) dėl sunkiųjų metalų ar dioksinų, o dėl kitų problemų – 7 iš 10 mes randame tam tikrų sveikatos sutrikimų.
Iš jų grubiai kas penktam yra kvėpavimo sutrikimai, gerokai dažniau nei įprastai. Reikia įvertinti ir esamą laikotarpį, kad yra ruduo, gali būti ir peršalimo ligos. Sunkių kvėpavimo sutrikimų nerasta, nėra nei vieno plaučių uždegimo. Yra keturi bronchitai. Širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų irgi yra konstatuota pakankamai daug, bet jų irgi išskirti negalima, per ankstesnius sveikatos patikrinimus irgi būdavo tokių sutrikimų. Tarp jų – kraujospūdžio padidėjimai ir širdies laidumo sutrikimai“, – pirmadienį žurnalistams sakė M. Buitkus.
Iš jų grubiai kas penktam yra kvėpavimo sutrikimai, gerokai dažniau nei įprastai.
Jo teigimu, dar bus imami 30 žmonių kraujo tyrimai.
„Planuojame šios savaitės pabaigoje, kai bus susirinkę jau visi ugniagesiai gelbėtojai, kurie pareiškė norą pas mus būti ištirti, atrinkti tam tikrą žmonių grupę, apie 30 pacientų iš tų, kurie turėjo tam tikrų sutrikimų, ir daryti tarpusavio pasitarimą dėl sunkiųjų metalų. Aplinkos apsaugos agentūra kartu praneš, ką jie rado dirvožemio tyrimuose. Planuojame antrą etapą įvykdyti kitą savaitę, kai mes paimsime kraujo tyrimus iš žmonių, pas kuriuos radome tam tikrus, ypač kraujo, pakitimus“, – teigė M. Buitkus.
Kraujo tyrimus dėl dioksinų planuojama siųsti tirti į užsienį.
„Lietuvoje dioksinai netiriami. Kai išsiaiškinsime, kurios laboratorijos tiria, tuomet nusiųsti planuojame, bet pirma turime išsiaiškinti, kurios laboratorijos tiria. Kol kas atsakymo nėra, bet per šią savaitę tikimės gauti“, – sakė Medicinos centro direktorius.
ELTA primena, kad Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centre spalio pabaigoje apsilankiusiems ugniagesiams gelbėtojams, dirbusiems likviduojant Alytuje kilusį gaisrą, buvo atliktas neplaninis sveikatos patikrinimas.
Medicinos centre buvo vertinama 29 ugniagesių-gelbėtojų sveikatos būklė, atliekami laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, teikiamos gydytojų specialistų konsultacijos. Kalbintų ugniagesių-gelbėtojų teigimu, gaisras buvo milžiniškas, nuovargis jaučiasi didžiulis, tačiau aprūpinimu priemonėmis pareigūnai teigia skųstis negalį.
Alytuje kilusį gaisrą padėjo suvaldyti 324 ugniagesiai gelbėtojai.
-
Nėštumo ir gimdymo metu ŽIV infekcija nustatyta keturioms moterims
Visos šios moterys anksčiau dėl ŽIV nesitikrino ir nežinojo, kad yra infekuotos žmogaus imunodeficito virusu, t.y. ŽIV nustatyta pirmą kartą, rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) pranešime.
Užpernai per nėščiųjų sveikatos patikrą buvo nustatytos 9 ŽIV užsikrėtusios nėščiosios – dvigubai daugiau nei pernai. Dar 28 nėščiosios pernai lankėsi nėščiųjų priežiūroje, tačiau tai moterys, kurios pastodamos žinojo, kad yra užsikrėtusios ŽIV.
"Nėščiųjų patikros dėl ŽIV esmė, kuo anksčiau išaiškinti ŽIV infekciją nėščiajai ir taikyti jai perinatalinės ŽIV profilaktikos priemones, kurios leidžia užkirsti kelią ŽIV perdavimui iš motinos vaikui ir pagimdyti ŽIV neužkrėstą naujagimį",– pažymėjo ULAC centro direktorius, prof. Saulius Čaplinskas.
ULAC duomenimis, dauguma užsikrėtusių ŽIV nėščiųjų tariamu ŽIV infekcijos šaltiniu nurodo sutuoktinį ar sugyventinį. Iš viso pernai išaiškinti 43 nauji ŽIV infekcijos atvejai moterims ir 220 vyrų. Iki 2018 sausio 1d. Lietuvoje diagnozuota 3012 ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių 7 vaikai.
Iki 2018 sausio 1d. Lietuvoje diagnozuota 3012 ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių 7 vaikai.
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, nėščiųjų tyrimai dėl ŽIV yra atliekami valstybės lėšomis. Pagal Lietuvoje galiojančią nėščiųjų sveikatos tikrinimo tvarką visoms nėščiosioms tyrimas dėl ŽIV infekcijos numatytas du kartus – pirmo apsilankymo metu ir 32 nėštumo savaitę arba tarp 29–40 nėštumo savaitės. Iš viso pastaruosius trejus metus nėščiosioms vidutiniškai kasmet atliekama apie 45 tūkst. tyrimų, iš kurių viena pusė – valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose, kita – privačiose ASPĮ.
Užsikrėtusi ŽIV nėščioji gali užkrėsti savo vaiką nėštumo metu, gimdydama ir po gimdymo žindydama kūdikį. Didžiausia ŽIV perdavimo tikimybė vaikui yra gimdymo metu ir ji siekia 60–70 procentų. Žindant kūdikį ŽIV perdavimo rizika yra 10–15 proc., t.y. maždaug kas dešimtas žindymas baigiasi ŽIV perdavimu kūdikiui. ULAC gydytojai primena, kad ŽIV profilaktikos tikslais šiuo virusu užsikrėtusioms moterims rekomenduojama nežindyti savo kūdikių ir motinos pieną keisti dirbtiniais pieno mišiniais. ŽIV perdavimo tikimybę žindant padidina krūtų patologija, spenelių įtrūkimai, naujagimio burnos pažeidimai.
Perinatalinio (iš motinos vaikui) ŽIV perdavimo profilaktikos priemonės apima: antiretrovirusinių vaistų vartojimą nėštumo ir gimdymo metu; tinkamai parinktą gimdymo taktiką (atsižvelgiant į tyrimus gali būti taikoma cezario pjūvio operacija); naujagimiui kuo greičiau taikomas prevencinis gydymas bei rekomendacijos nežindyti kūdikio. Šių priemonių taikymas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui tikimybę sumažina iki vieno procento. Nieko nedarant maždaug kas antros ŽIV užsikrėtusios nėščiosios naujagimis gali būti infekuotas ŽIV.
Taikant ŽIV perinatalinio perdavimo grėsmę mažinančias priemones tarptautinėse rekomendacijose siūloma laikytis nuostatos, kad vaiko gerovė yra svarbesnė nei motinos gerovė.
ŽIV infekcijos pirmine prevencija tarp nėščiųjų Lietuvoje rūpinasi bendrosios praktikos (šeimos) gydytojai ir akušeriai ginekologai, prižiūrintys nėščiąsias ambulatoriškai (poliklinikose, konsultacijose, šeimos gydytojų centruose, klinikose ir kt.).
Plačiau apie ŽIV perdavimo profilaktiką tarp nėščiųjų galima paskaityti metodinėse rekomendacijose čia.