-
„Oktoberfesto“ aprangos tradicijos: drabužiai iš bebrų odos ir visame pasaulyje išgarsėjusi suknelė 3
Iš kokių netikėtų medžiagų buvo siuvami tradiciniai kostiumai ir kokią reikšmę jie turėjo? Kokią aprangos detalę karališkosios šeimos atstovas ragina atgaivinti rugsėjo 22 ir 23 dienomis Kaune vyksiančioje „Volfas Engelman“ „Oktoberfesto“ šventėje? Apie autentišką „Oktoberfesto“ aprangą pasakoja Kauno bravoro verslo partneris Jo Karališkoji Didenybė Luitpold Prinz von Bayern.
Drabužiai iš bebrų ir ūdrų odos
Pasak Jo Karališkosios Didenybės, kiekvienas Bavarijos regionas turi jam būdingą tradicinę aprangą, vadinamą tracht.
„Tradicinės visai šaliai būdingos aprangos nėra, ji kinta priklausomai nuo regiono. Tad festivalio dalyvių drabužiai ir jų spalva rodė ją dėvinčių vyrų ar moterų kilmės vietą, nes kiekvienas Bavarijos regionas turi savo spalvos kodą. Apie tai buvo galima spręsti ir pažvelgus į medžiagą, iš kurios pagaminti drabužiai. Pavyzdžiui, jeigu vyras atvykęs iš vietos, kurioje daug vandens telkinių, jo drabužiai greičiausiai bus pasiūti iš bebrų ar ūdrų odos“, – pasakojo Bavarijos princas.
2022-ųjų „Oktoberfest“ festivalio akimirka. I. Gaižausko nuotr.
Dar viena tradicinė vyrų aprangos detalė – Lederhose. Tai – klasikinis bavarų drabužis – odiniai bridžiai arba kelnės su petnešomis, kurias dėvėjo iš kaimo vietovių kilę žmonės, taip pat medžiotojai.
„Lederhose būna dviejų tipų – ilgi ir trumpi. Šokiams tiek anksčiau, tiek dabar naudojamas trumpas drabužio variantas, o žygiams pėsčiomis ir laipioti kalnuose – ilgas. Prie kostiumo buvo dėvimos ir kojinės. Jos dažniausiai buvo megztos, pilkos spalvos ir su žaliais siūlais išsiuvinėtais asmens inicialais. Prie ilgų Lederhose buvo dėvimos kojinės iki kelių, o prie trumpų – trumpos megztos blauzdinės, skirtos raumenims sušildyti“, – teigė princas.
Kartu buvo dėvimas ir švarkas, vadinamas Lodenjanker.
„Žinoma, nepamirškime ir batų, vadinamų Haferlschuhe, kurie taip pat skirstomi į kategorijas, priklausomai nuo paskirties. Vieni skirti laipioti kalnuose, kiti šokiams, taip pat yra lengvi bateliai, skirti klasikiniams šokiams, ir batai bavariškam Schuhblattler šokiui“, – sakė Jo Karališkoji Didenybė.
2022-ųjų „Oktoberfest“ festivalio akimirka. I. Gaižausko nuotr.
Suknelė – visoms progoms
Tradicinė bavariška moterų suknelė vadinama Dirndl. Iš pradžių ji buvo dėvima kaip paprastas kasdienis drabužis kaimo vietovėse gyvenančių moterų, tik XIX a. išpopuliarėjo ir tarp aukštesnės klasės kaimo moterų. Ypač populiari ji tapo po Pirmojo pasaulinio karo – ši suknelė buvo nebrangi, todėl esant prastai ekonominei situacijai ją galėjo įsigyti visi, net ir žemesnes pajamas turintys žmonės.
„Ši tradicinė suknelė yra iki kelių, uždara, be iškirptės. Ji labai praktiška, todėl anuomet moterų buvo labai mėgstama – pakeitus suknelės prijuostę buvo galima drabužį transformuoti į puošnią vakaro suknią arba kasdienę suknelę. Tai buvo puikus, nebrangus variantas visoms progoms. „Oktoberfesto“ švenčių metu prie tradicinės suknelės moterys dėvėdavo skarą, kurią užsimesdavo ant pečių, ir megztinį. O moterys, festivalyje dirbančios padavėjomis, dėvėjo kiek kitokias sukneles – su didesne iškirpte“, – teigė jis.
2022-ųjų „Oktoberfest“ festivalio akimirka. I. Gaižausko nuotr.
XX a. Dirndl suknelė buvo modernizuota – ji pradėta siūti trumpomis rankovėmis ir didesne iškirpte, taip pat atsirado susegamas arba suvarstomas juosmuo. Pamažu ji išpopuliarėjo visame pasaulyje. Šiandien moterys „Oktoberfesto“ šventės metu įprastai dėvi modernias Dirndl sukneles, bėgant metams išliko tik autentiškos suknelių spalvos.
Taip pat neseniai atsirado paprotys per „Oktoberfestą“ suknelės prijuostę rišti skirtingose vietose. Priklausomai nuo to, kurioje vietoje surišama prijuostė, galima spręsti apie moters santykių statusą. Pavyzdžiui, kaspinas vienoje pusėje rodo, kad mergina ištekėjusi, o kitoje pusėje – kad dar dairosi būsimo sutuoktinio.
Kviečia pasipuošti tradiciniais drabužiais
Anot Bavarijos princo, ir šiandien „Oktoberfeste“ galima pamatyti tradiciniais drabužiais pasipuošusių žmonių, tačiau natūralu, kad apranga nebėra autentiška.
„Tai yra svarbi „Oktoberfesto“ dalis. Ji kuria džiaugsmingą ir pakilią festivalio nuotaiką, taip pat perduoda šalies dvasią. Tad labai kviečiu visus į Kaune organizuojamą „Oktoberfestą“ atvykti pasipuošus tradiciniais bavariškais arba lietuviškais tautiniais kostiumais“, – ragino Jo Karališkoji Didenybė.
2022-ųjų „Oktoberfest“ festivalio akimirka. I. Gaižausko nuotr.
„Volfas Engelman“ aludarystės kompetencijų centro koordinatorė Audronė Saulėnienė teigia, kad visų, kurie atvyks pasipuošę tradiciniais bavariškais drabužiais, lauks staigmenos.
„Bavariškiausiai pasidabinusių dalyvių lauks išskirtinis dėmesys ir prizai, todėl kviečiu nepatingėti ir pasipuošti artėjančiam festivaliui. Renginys kaip visuomet nemokamas, o tuos, kurie planuoja atvykti su didesne draugų grupe, kviečiame užsisakyti stalą sumokant avansinį rezervacijos mokestį. Už sumokėtą sumą gausite 20 litrų statinaitę specialiai šventei išvirto gėrimo ir tik jūsų stalui skirtą gėrimų pilstymo įrangą. Stalų skaičius ribotas, tad siūlome nelaukti paskutinių dienų ir užsisakyti vietą sau ir draugams jau dabar“, – ragino viena festivalio organizatorių.
Šiųmetėje „Oktoberfesto“ šventėje Kaune lankysis ir Jo Karališkoji Didenybė Prinz Karl von Bayern kartu su žmona.
Daugiau informacijos apie renginį ir užsisakyti stalą galite čia.
„Oktoberfesto“ šventė vyks rugsėjo 22 ir 23 d. Kaune, „Volfas Engelman“ bravoro vidiniame kieme, adresu Čiurlionio g. 5. Rugsėjo 22 d. renginys prasidės 18 val., o rugsėjo 23 d. dalyviai bus įleidžiami nuo 15 val. Renginyje gali dalyvauti asmenys nuo 20 metų.
Daugiau informacijos apie renginį ieškokite čia.
-
Į Kauną sugrįžta „Kiemų šventė“: ilgiausias kaimynų stalas šalyje ir džiaugsmas dalintis 2
Apie „Kiemų šventę“ Kaune girdėjo kone visi. Ar lyjant lietui, ar šviečiant saulei – į renginį kasmet susirenka šimtai stalais, kėdėmis ir užkandžiais nešinų dalyvių, pasirengusių geromis emocijomis pasidalinti su aplinkiniais. Planuojama, kad šiemet įvyksianti „Kiemų šventė“ bus didžiausia renginio istorijoje: ruošiamasi priimti kone pustrečio tūkstančio dalyvių, kurie prisės prie per visą Laisvės alėją nusidrieksiančios Kauno bendruomenių, organizacijų, kavinių ir barų stalų grandinės, šįkart ištįsiančios net per kilometrą! Bendruomeniška vakarienė kvies dalintis savo gamintais patiekalais, istorijomis ir pasirodymais.
Anot „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ koordinatorės ir „Kiemų šventės“ organizatorės Simonos Savickaitės, didžiausia motyvacija prisidėti prie renginio – žmonių noras ir užsidegimas. „Manau, kad ši šventė reikalinga miestui – nedaug tokių renginių, kurie kuriami pačios bendruomenės: čia nėra bilietų, atrankos ar amžiaus cenzo – burtis kviečiami visi. Aš pati žvelgiu į kaimynystę kaip į didžiulę kūrybinę energiją, saugumą, leidžiantį prireikus paprašyti pagalbos, jaustis didesnės šeimos dalimi. Manau, kad panašiai jaučiasi ir daugiau žmonių.“ Anot S. Savickaitės, šiemet šventė sulaukia kaip niekad daug susidomėjimo. „Džiaugiamės, kad prie miesto aktyviai jungiasi ne tik Kauno rajonas, bet ir žmonės iš kitų miestų ir kitų Europos šalių!“
Burti kaimynus ir gaivinti sustabarėjusį tarpusavio bendravimą kilo menininkui Vyteniui Jakui. Jis pasiūlė surengti bendruomenei skirtą šventę, kurios programą ir turinį kurtų patys dalyviai. 2017 m. įvykęs pirmasis renginys buvo nedidelis, tačiau sulaukė teigiamų atsiliepimų ir entuziazmo iš vietinių žmonių, o tai paskatino tradiciją tęsti. Kasmet auganti ir besikeičianti šventė šiemet žada ir itin turiningą bei smagią programą.
Rekordinis renginių skaičius, staigmenos iš balkonų ir dėmesys Ukrainai
Viso vakaro metu vyks džiuginantys, stebinantys, netikėti renginiai, kuriuos kuria miesto bendruomenė ir patys dalyviai. Bendroje „Kiemų šventės“ stalų linijoje rikiuosis specialios pakylos, ant kurių nuolat vyks veiksmas – kauniečiai galės gėrėtis miesto ir miesto svečių kultūros kolektyvų ir įvairių disciplinų menininkų kuriamais pasirodymais, o jų šiais metais – daugiau nei 70! Į melancholiją panardinsiantys romansai, suomiškos dainos, teatrinės improvizacijos, pokalbiai apie kiną, poezijos skaitymai, vietinių lūpose atgimstančios miesto legendos… Tai – tik maža dalelė per vakarą įvyksiančių pasirodymų, kuriuos kuria net 800 atlikėjų. Organizatoriai atskleidžia vieną „Kiemų šventės“ netikėtumą – staigmenų pataria laukti ir iš alėjos balkonų!
Švenčiant „Kauno – Europos kultūros sostinės“ titulo metus, „Kiemų šventė“ tampa antrojo didžiojo metų renginio „Santaka“ programos dalimi. „Galbūt todėl, šiais metais šventė kaip niekad tarptautinė – joje laukiama net kelių šimtų užsienio svečių ir jų kuriamų pasirodymų. Atvyks ir dalyvių iš kitų „Europos kultūros sostinės“ titulo miestų – tai bus puiki terpė susipažinti su skirtingomis kultūromis, pasikeisti pasaulio aktualijomis, o gal net paragauti tradicinių patiekalų“, – šypsosi S. Savickaitė.
Naujus namus Kaune kuriantys Ukrainos menininkai taip pat prisijungs prie iniciatyvos –. „Kiemų šventės“ metu lauks ne vienas renginys, skirtas solidarizuotis su karą išgyvenančia šalimi ir jos gyventojais: vyks Ukrainos poetų eilių skaitymai, skambės ukrainietiška muzika, o visi norintys galės pasimokyti ir ukrainiečių kalbos. „Kiemų šventę“ uždarys specialus Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas prie soboro, kviečiantis švęsti bendruomeniškumą. Koncertui diriguos ir solines partijas dovanos Ukrainos gyventojai.
Renginys kuriamas bendradarbiaujant „Kaunas 2022“ partneriams, Kauno kultūros organizacijoms, menininkams, tarptautinei bendruomenei, o svarbiausia – šimtams aktyvių kauniečių ir miesto svečių. Kaip niekad didelis renginys ir vėl žada jungti, burti bei dovanoti visapusišką bendrystę.
Registruoti vietą savo bendruomenei galima jau dabar!
Soboras – S. Daukanto g. Registracija čia.
S. Daukanto g. – Maironio g. Registracija čia.
Maironio g. – E. Ožeškienės g. Registracija čia.
Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.
-
Šeštadienį Kaune – tradicinė dainų ir šokių šventė 1
2019 metų Kauno miesto dainų šventė skirta lietuvių profesionalios muzikos patriarcho Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
Šiemet šventei skirtas pavadinimas „Lietuva brangi“ pagal vieną žymiausių J. Naujalio kūrinių.
J. Naujalis – pirmosios visos Lietuvos dainų šventės vadovas, prieš 95 metus pradėjęs šventės tradiciją, kuri tebesitęsia iki šiol.
Pernai Seimas 2019-uosius paskelbė kompozitoriaus, vargonininko, choro dirigento, pedagogo, pirmosios Lietuvos dainų šventės rengėjo ir dirigento, vieno iš profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkų Juozo Naujalio metais.
Danguolė Beinarytė ir Visvaldas Matijošaitis / Kauno kultūros centro nuotr.
„Net sudėtingiausiuose istorijos vingiuose daina buvo ta, kuri vienijo tautą. Dainų šventė – tai pasididžiavimas savo tauta, istorija ir kultūra. Ir kol mes visi kartu už rankų susiėmę dainuosim „Lietuva brangi“, tol bus gyva ir Naujalio, ir lietuvybės dvasia“, – sako Kauno dainų ir šokių šventės „Lietuva brangi“ meno vadovė, žymi chorvedė Danguolė Beinarytė.
Jau paskelbta, kad šiemet dainų šventėje skambės net 31 kūrinys. Tarp jų ir žymiausi J. Naujalio kūriniai, populiariausi lietuvių liaudies šokiai bei dainos. Šventėje bendrą kūrinį su choristais atliks ir Linas Adomaitis.
Šventėje dalyvaus jaunučių, jaunių, mišrūs, vyrų, moterų, vyresnio amžiaus ir kt. chorai, įvairūs tautinių šokių ansambliai.
Pirmoji Lietuvos dainų šventė / Kauno kultūros centro nuotr.
Viso tradicinėje Kauno dainų ir šokių šventėje „Lietuva brangi“ pasirodys net 94 kolektyvai iš visos Lietuvos.
Pasirodys per 3 tūkst. atlikėjų: suaugusiųjų, studentų, moterų, vyrų, merginų, berniukų, jaunuolių bei moksleivių chorai, vaikų, jaunimo ir vyresniųjų tautinių šokių kolektyvai ir ansambliai.
Šventėje „Lietuva brangi“ taip pat dainuos solistai Linas Adomaitis ir Otilija Žikas.
Visiems pasirodymams akomponuos Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“.
Internete jau galima rasti kūrinių, kurie bus atliekami šventės metu, programą bei natas, repeticijų grafikus. Daugiau informacijos – čia.
Renginys nemokamas.
-
Dėl šventės V. Putvinskio gatvėje – eismo ribojimai
Mašinų eismas V. Putvinskio gatvėje bus draudžiamas nuo 11.30 val. iki 20 val.
Tikslus apribojimų perimetras – nuo V. Putvinskio g. 11 (A. Mickevičiaus gatvės kampo) iki V. Putvinskio g. 70 (šalia sankirtos su Maironio gatve).
Eismas A. Mickevičiaus ir Maironio gatvėse ribojamas nebus. Šventės organizatoriai lankytojams rekomenduoja į renginį atvykti viešuoju transportu ar dviračiais, o automobilius palikti namuose.
„Putvinskio gatvės diena“ – gražia Kauno tradicija tampanti šventė, į platų veiklų spektrą įtraukianti šeimas, kultūros bei meno entuziastus, kaimynų bendruomenes ir Kauno istorijų mėgėjus. Šventės programa V. Putvinskio gatvę kasmet užpildo kultūros ir edukacinėmis veiklomis, netikėtomis bendruomenės iniciatyvomis ir naujomis pažintimis su kaimynais, o miestiečiams ir miesto svečiams atsiveria nematyti kiemai, terasos, laiptinės ir įstabūs interjerai.
Pilna renginių programa – Kauno menininkų namų interneto svetainėje www.kmn.lt, visi šventės renginiai – nemokami.
