-
Paskutinį rugpjūčio savaitgalį – MEMEL FEST trumpo metro teatro-kino festivalis 2
Kas tas MEMEL FEST? Kas tas „trumpas metras“, kaipgi teatras gali būti „trumpo metro“? – klausia besidomintys šiuo festivaliu, o mes atsakome – ateikite ir pamatykite patys. Tačiau besidomintiems visuomet mielai sakome, kad MEMEL FEST pavadinimas nurodo, jog daugiausiai dėmesio skiriame Klaipėdai, o trumpas metras – tai išieškota forma, kaip žiūrovui per labai trumpą laiką pateikti ir pristatyti daugybę teatro ir kino kūrinių. Festivalis vyksta jau trečius metus iš eilės, sukviesdamas įdomiausius teatro ir kino kūrėjus iš Klaipėdos ir visos Lietuvos. Šiais metais festivalio programa kaip niekad plati. Kviečiame su ja susipažinti iš arčiau.
Kino naktyje dalyvaus net šeši trumpo metro filmų kūrėjai. Turėsime galimybę išvysti jų darbus.
Alternatyvaus kino kryptį pristatys režisierius Šarūnas Jonkus iš Telšių. Klaipėdiečių kino studija „Subkinas“, su režisieriumi Sergejumi Bezuglovu priešakyje, pateiks du šios kino studijos trumpo metro filmus: „Seserys“ (režisierius S. Bezuglovas) ir daugiau nei penkias meno rūšis į vieną sujungęs filmas „Meno simbiozė“ (režisieriai S. Bezuglovas ir Marta Vendland). Trumpo metro kino naktyje apsilankys ir Vilniaus trumpųjų filmų festivalis, atveždamas net du filmus, tai Karolinos Nadzeikaitės „Ammu“ ir „Sidabrinės gervės“ nominantės Kamilės Milašiūtės filmas „Laukais“. Vakaro pabaigoje mus džiugins, ko gero, ryškiausias trumpo metro kino kūrėjas Lietuvoje, nuraškęs daugybę kino laurų visoje Europoje – Saulius Baradinskas. Išvysime du šio režisieriaus filmus: „Golden minutes“ ir „Sidabrinės gervės“ laimėtoją, filmą „Techno, mama“. Po šios nepaprastos kino nakties kviesime žiūrovus pabendrauti su kino režisieriais, užduoti jiems klausimus ir tiesiog mėgautis aukščiausios prabos kinu.
Pakylėti trumpo metro kino nakties atradimų – rugpjūčio 27 d., 18 val., Klaipėdos kultūros fabrike kviesime nerti į Lietuvoje visai naują kryptį – trumpo metro teatrą. Čia savo trumpo metro spektaklius pristatys patys drąsiausi teatrai iš Klaipėdos, Kretingos ir Telšių.
Organizatorių nuotr.
Supažindiname jus su jų darbais, kuriuos matysite festivalyje.
Pirmieji teatro festivalį atidarys šviesų ir šešėlių teatras „Degančios Žirafos“, kurie pristatys trumpo metro spektaklį, pagal Salvadoro Dali paveikslus „Antropomorfinis kabinetas“, išskirtinės muzikos kompozitorius Yosi Horikawa. Ko gero, vienintelis toks šviesų ir šešėlių teatras Klaipėdoje. Teatro įkūrėja – jaunosios kartos režisierė Agnė Aleksiejūnaitė-Puslienė. Po šio siurealistinio sapno į sceną žengs Klaipėdos žydų bendruomenės teatras „Šatil“ ir trumpasis spektaklis „Mes – astronoutai“, režisierius Nerijus Gedminas, pjesės autorė Asia Kotliar. Šis teatras kuria išties nepaprastus spektaklius, kupinus gelmės, tikrumo ir nepaprastos atmosferos, kurią įmanoma pajausti tik gyvai stebint jų pasirodymus. Tretieji pasirodys festivalio organizatoriai su M. Vendland režisuotu trumpo metro spektakliu-eskizu „Žaislai“, pagal Dalios Urnevičiūtės pjesę „Tėvuko žaislai“, čia skambės nepaprastai graži Leonardo Coheno, Caetano Veloso ir Engelberto Humperdincko muzika, o pats spektaklis įtrauks į sunkiai perprantamą, bet įtraukiantį šachmatų žaidimą. Toliau scenoje išvysime Egidijaus Radžiaus teatro, režisieriaus Nerijaus Gedmino spektaklį „Nepaprasti Julės ir Natašos nuotykiai“, mes tik galime sakyti, ak, ateikite pamatyti nepaprasto pasirodymo, kur per patį trumpiausią įmanomą laiką sukuriami sudėtingiausi techniniai šviesų sprendimai. Po šio spektaklio – Telšių Žemaitės dramos teatras ir režisierės Laimutės Pocevičienės sukurtas spektaklis pagal lietuvių taip mylimo poeto Vytauto Mačernio eiles „Karūna poetui“. Gražu, tyra, gyva ir tikra, abejingų nepaliksime! Na, o festivalio pabaigoje – klaipėdiečių mylimas šokio teatras „Judesio erdvė“. Šis teatras parodys net du trumpo metro šokio spektaklius, ištraukas iš spektaklių „DÈBUT“, režisierė Elinga Serapinaitė, ir „Gyvenimas Juodoje“, režisierė Laura Garaščenko. Grakštūs šokėjų judesiai, lydimi gyvos violončelės muzikos, kurią atliks Tomas Mikalauskas, žadą atimantys choreografiniai sprendimai ir lengvi it drugelių sparnai kostiumai – net dviejuose trumpo metro šokio spektakliuose. Ir visa tai jūsų laukia per vieną vakarą, vieną trumpo metro teatro vakarą, rugpjūčio 27 d., Klaipėdos kultūros fabrike, nuo 18 iki 21 val. Sunku patikėti, tiesa? Bet tai tiesa, ir tai tikrai įvyks!
Organizatorių nuotr.
Festivalį uždarys poetas, bardas, dramaturgas ir aktorius Mindaugas Valiukas su programa „Trumpo metro muzika“ ir haiku rašymo dirbtuvėmis. Visus festivalio dalyvius iš karto po trumpo metro teatro festivalio Klaipėdos kultūros fabrike kviečiame grįžti į 10 Tiltų kiemą (Bažnyčių g. 6), kur M. Valiuko muzikinė ir poetinė programa prasidės nuo 22 val.
Sodri, turininga ir siūlanti išskirtinį turinį išlavintam klaipėdiečių skoniui programa jūsų laukia paskutinį rugpjūčio savaitgalį. Bilietus į šią meno fiestą platina kakava.lt.
https://kakava.lt/renginys/trumpo-metro-teatro-kino-festivalis-memelfest-22/2775/6929
-
Tarptautiniame festivalyje „TheATRIUM“ – garsūs vardai
Savotiškas pasitikrinimas
Rengdami „TheATRIUM“ festivalį, jo organizatoriai nesivadovauja tematiniais kriterijais, bet kiekvienais metais savo teatro šventę puošia simbolišku epigrafu. Šįkart jis – „Vivos voco!“ / „Gyvuosius šaukiu!“ – nurodo į Friedricho Schillerio kūrinį „Daina apie varpą“. Kūrinyje vaizduojamas sudėtingas varpo kūrimo procesas ir jame telpa tą procesą lydinti nežinia – koks bus rezultatas, kaip skambės varpas. Festivalio meno vadovas Gintaras Grajauskas varpo liejimą palygino su gyvenimu teatre: „Teatre kiekvieno spektaklio kūrimo procesas panašus į varpo gaminimą. Iš pradžių niekas nežino, koks bus galutinis rezultatas ir tik finalinėje stadijoje išaiškėja, ar varpas turi balsą. Teatro festivalis yra savotiškas teatrinių balsų iš viso pasaulio patikrinimas, savo pačių pasitikrinimas, ką darome ir kiek tai turi prasmės pandemijos ir karų akivaizdoje. Mes bandome pažiūrėti į teatrą kiek kitaip, ne tik kaip į meno kūrimo teritoriją, bet apskritai kaip į gyvybės teritoriją, gyvų žmonių susibūrimo vietą. Šis šūkis, mūsų supratimu, dar aktualesnis po vasario 24-osios.“
Šekspyriškos nuotaikos
Vienas žymiausių Italijos režisierių Alessandro Serra pernai į „TheATRIUM“ atvyko kartu su daugelio šalių publiką sužavėjusiu W. Shakespeare’o „Makbetu“, kurtu remiantis Sardinijos karnavalo tradicijomis. Šiemet jis į Lietuvos uostamiestį sugrįš su pačiu naujausiu savo spektakliu, dar viena W. Shakespeare’o interpretacija – „Audra“, kuri festivalyje bus parodyta gegužės 31-ąją ir birželio 1-ąją. „Tai nepaprasta premjera pačioje Italijoje, apie ją – labai entuziastingi kritikų atsiliepimai. Ir pačiam A. Serra ši premjera neeilinė – tai trijų teatrų bendra produkcija, tarp koprodiuserių – ir Avinjono teatro festivalis. Taigi dar iki Avinjono „Audra“ pasieks Klaipėdą“, – džiaugėsi G. Grajauskas.
Italų režisieriaus A. Serra spektaklio „Audra“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Šekspyrišką festivalio nuotaiką pratęs svečiai iš Lenkijos – režisieriaus Grzegorzo Bralo iš Lenkijos teatro „Pieśń Kozła“ kurtas „Andronicus-Synecdoche“, kurį Klaipėdos festivalio publika pamatys birželio 9-ąją. Festivalio meno vadovas minėjo, kad šis spektaklis žada ypatingų įspūdžių: „Tai įdomus, autentiškas, savitas teatras, kažkuo akivaizdžiai susišaukiantis su Antikos teatru, senosiomis misterijomis, rodytomis miestų aikštėse. Jame gana daug archajinės senovinės muzikos, judesio, ir pats ritualas, matomas scenoje, yra užburiantis.“
Iš Barselonos ir Kyjivo
Festivalyje birželio 21 ir 22 dienomis taip pat bus rodomas režisieriaus Oskaro Koršunovo kartu su katalonų teatro žvaigždėmis kurtas „Dėdė Vania“ pagal A. Čechovą. „Važiuoti į Barseloną žiūrėti O. Koršunovo spektaklį įdomu, bet galima tai padaryti ir arčiau. Tai savotiškai labai koršunoviška A. Čechovo interpretacija, bet šiame spektaklyje tos radikalios režisūros, prie kurios esame įpratę, kai pagalvojame apie O. Koršunovą, labai nedaug. Jis gerokai subtilesnis, atsargesnis, labiau klasikinis“, – pasakojo G. Grajauskas.
O. Koršunovo „Dėdė Vania“ sukurtas Katalonijoje. Organizatorių nuotr.
Gana vėlai į tarptautinę festivalio „TheATRIUM“ programą įrašytas Kyjivo akademiniame dramos ir komedijos teatre kairiajame Dnipro krante Tamaros Trunovos režisuotas spektaklis pagal Natalijos Vorožbit pjesę „Blogi keliai“, kuris bus rodomas birželio 16-ąją. „Jis mums nukrito į rankas, kai derėjomės su kitu teatru dėl kito spektaklio. Bet iš Ukrainos gali išvažiuoti ne visi – anas spektaklis buvo didžiulis, daug vyrų, o didelė dalis aktorių ir technikų yra užsirašę į teritorinę gynybą. Vietoj to atvešime kitą puikų spektaklį, šiemet apdovanotą Taraso Ševčenkos premija. Pjesė rašyta per pirmą aktyvią karo fazę 2014 m. Tai – šešios istorijos žmonių, kuriuos vienaip ar kitaip paliečia karas. Šis spektaklis atvyks į nedidelį turą po Baltijos šalis. Tikimės, kad jis pakeliaus ir plačiau, nes dabar tai vienas iš retų Ukrainos teatrų, galinčių keliauti“, – tarptautinę programą apibendrino festivalio meno vadovas.
Ukrainietiškas galvosūkis
Pasirinkimas į festivalį atvežti „Blogus kelius“ buvo principinis. Anot Klaipėdos dramos teatro vadovo Tomo Juočio, iš pradžių atrodė, kad jis gali pareikalauti labai didelių išteklių: „Jau kalbėjomės, kas važiuos paimti dekoracijų. O viskas kainuoja tris kartus daugiau, ir važiuojant į Ukrainą net nekalbama apie kokį nors draudimą, juk važiuojama į kariaujančią šalį. Gerai, kad to neprireikė.“ Pasak tarptautinių kultūros projektų koordinatorės Gerdos Pomarnevskos, sprendimas atėjo iš šalies: „Išgyvenome dėl ukrainiečių spektaklio, net galvojome, kad reikės padėti organizuojant transportavimą, bet padėjo tai, kad į pagalbą jungėsi kiti teatrai – išlaidos buvo pasidalintos su jais.“
Ukrainoje T. Trunovos režisuoto spektaklio „Blogi keliai“ akimirka. Organizatorių nuotr.
G. Pomarnevska taip pat užsiminė, kad „TheATRIUM“ rengimo užkulisiuose netrūksta subtilybių: „Festivalio komanda puiki, darbas einasi gerai, bet spektakliai – iš skirtingų šalių, tad tenka susidurti su skirtinga bendravimo stilistika. Kai kurie spektakliai sudėtingesni dėl koordinavimo, kelionės organizavimo aspektų.“
Apolono interpretacija
Į festivalio „TheATRIUM“ lietuviškos programos spektaklius atėjusius žiūrovus Klaipėdos dramos teatre jau pasitinka klaipėdiečio menininko Rodiono Petrovo kurta instaliacija. Tai papildoma festivalio rengėjų dovana publikai ir pastanga teatro festivalyje atverti papildomus reikšmės sluoksnius, pasitelkiant kitų sričių kūrėjus, šiuo atveju – žinomą Klaipėdoje gyvenantį ir kuriantį menininką. Tapytojas, instaliacijų kūrėjas ir meno akcijų dalyvis R.Petrovas yra surengęs daugiau nei 10 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tai, kaip jis pamatė festivalio simboliu tapusį menų globėją Apoloną, žiūrovai gali pamatyti atėję į „TheATRIUM“ renginius.
Festivalio programa – www.theatrium.lt.
-
Klaipėdoje susirinko teatrų profesionalai iš užsienio
Kaip rašoma pranešime, atvykusieji nėra paprasti žiūrovai, jie atstovauja įvairius užsienio teatrus ir teatro festivalius, su tarptautiniais kultūriniais mainais dirbančias organizacijas, tarp jų – ir teatro akademikai, ir vadybininkai. Jų tikslas susipažinti su Lietuvos teatruose kuriamais spektakliais, megzti ryšius su šiais teatrais ar atskirais režisieriais. „Esame pasitvirtinę Lietuvos teatro vitrinos nuostatus, objektyvūs aspektai yra šie: spektaklis turi būti ne senesnis nei trys metai, turi būti užbaigta jo versija bei skirtas suaugusiesiems, o subjektyvūs – lieka komisijai. Kadangi komisiją sudaro įvairus spektras specialistų, tai atkreipiamas dėmesys ir į tai, kas galėtų būti įdomu užsieniečiui, kas gali būti patrauklu Klaipėdos žiūrovui ir mobilu gastrolėms, kas gali būti išskirtinio ir, žinoma, kad programoje atsispindėtų įvairovė“, – kriterijus, pagal kuriuos buvo atrenkami į Lietuvos teatro vitriną pretendavę spektakliai, vardijo Klaipėdos dramos teatro kultūrinės veiklos ir žiūrovų aptarnavimo padalinio vadovė Kristina Žiogaitė.
Užsienio skautams rodomi įvairiuose šalies miestuose kurti spektakliai, per dieną svečiai pamato du ar net tris spektaklius. Anot K. Žiogaitės, stengtasi svečiams parodyti kuo platesnį scenos meno kūrinių spektrą, „teatro sfera yra labai plati, organizuojami įvairių krypčių festivaliai, tad orientuojamės į platesnę auditoriją, kad būtų patenkinti įvairūs skoniai. Teatro scena yra beribė – mūsų misija yra nesudėti rėmų ne tose vietose“.
Man smalsu susipažinti su Lietuvos teatru, o jūsų programa pasirodė labai įdomi, joje daug eksperimentinių formų. Man patinka ir jūsų teatras – čia gera būti.
„Iš esmės nieko nežinau apie Lietuvos teatrą, – pripažino pirmą kartą mūsų šalyje viešinti Tzi-Yu Hung iš Taivano. – Šiuo metu dirbu teatre Taipėjuje, buvome kvietę Vilniaus miesto teatrą į Taivaną, Taipėjų, bet tai buvo 2017 m. Stebint kaip vystosi ryšiai tarp Lietuvos ir Taivano, mąstome, kad reikėtų atnaujinti bendravimą, kurti daugiau kultūrinių mainų galimybių – dėl to čia ir esu. Man smalsu susipažinti su Lietuvos teatru, o jūsų programa pasirodė labai įdomi, joje daug eksperimentinių formų. Man patinka ir jūsų teatras – čia gera būti.“
Iš Kazachstano kilusi Darya Antonova gyvena Prancūzijoje ir būsimus teatro profesionalus moko prancūzų kalbos, „mano dėdė buvo baltų kalbų tyrėjas, Lietuva buvo jo svajonių šalis. Būsimus menininkus – aktorius, režisierius – mokau prancūzų kalbos, tad man svarbu žinoti, kaip juos ruošti, turiu nemažai studentų iš Baltijos šalių, man reikia su jais turėti bendrą pamatą, bendrą kalbą, aš juos ruošiu ne kasdieniam gyvenimui, bet gyvenimui teatre, jų profesinėje erdvėje. Esu čia dėl to, kad pamatyčiau, kaip teatro gyvenimas atrodo Lietuvoje, kad suprasčiau, kokias technologijas galiu perkelti į savo kalbos pamokas su savo studentais“.
Albena Tagareva iš Bulgarijos į „TheATRIUM“ atvyko jau antrą kartą: „Mano pirmas vizitas buvo 2019 m. – tai buvo ir pirmas apsilankymas Lietuvoje, mane labai sužavėjo vitrinos programa, iki šiol savo kolegoms pasakoju apie šokio spektaklį „Metų laikai“ ir komiksą-operą „a“. Man smalsu pamatyti, ką praleidau per du metus. Iš per šias dienas matytos programos labai sužavėjo O. Koršunovo „Otelas“, o ir šiandien matyti spektakliai „Fedros meilė“ bei „Borisas Godunovas“ taip pat labai stiprūs, su labai gerais aktoriais, scenografija. Į ką taip pat atkreipiau dėmesį – kokie puikūs jūsų žiūrovai, kiek daug jų turite ir kaip jie giliai įsitraukia į veiksmą. Tai nuostabu, žinant, kad buvo dviejų metų pertrauka. Labai laukiu likusių programos renginių“.
Annai Wolek iš Lenkijos Lietuvos teatro scena nėra naujiena: „mačiau nemažai lietuviškų spektaklių „Kontakt“ festivalyje Torūnėje. Taip pat mano teatras bendravo su teatru Vilniuje, jie buvo atvykę pas mus. O kai gavau kvietimą iš Klaipėdos, nutariau, kad tai puiki galimybė susipažinti ir su šia Lietuvos dalimi. Atvykau ir iš karto galiu pasakyti, kad visiems rekomenduosiu lankantis Lietuvoje nepraleisti Klaipėdos. Labai norėjau pamatyti lenkų režisierių kūrinius jūsų programoje, bet labai įdomu ir lietuvių režisierių kūriniai – jūsų šalies teatras yra labai metaforinis ir magiškas, jūs esate šiek tiek kitokie nei mes“.
Jay Wegman iš Niujorko pasakojo, kad Rytų Europos teatras jam pažįstamas jau nuo jaunystės, tad vizito Klaipėdoje laukė su dideliu nekantrumu ir didelėmis viltimis. „Mano teatras bendravo su jūsų šalies nacionaliniu teatru, tarėmės dėl Krystiano Lupos spektaklio gastrolių pas mus, bet nutiko pandemija ir tuos planus teko pristabdyti. Atsiradus galimybei apsilankyti Klaipėdoje, jūsų festivalyje – negalėjau ja nepasinaudoti. Tai puiki proga per trumpą laiką vienoje vietoje pamatyti daug spektaklių. Atvykau ir nepaprastai tuo džiaugiuosi – praėjo tik pora dienų, bet jau mačiau tikrai nuostabių spektaklių. Labai nekantrauju laukdamas likusių vitrinos dienų. Lietuvos teatras labai metaforinis, eksperimentinis ir tai man tikrai įdomu, beje, Niujorke tokio teatro kur kas mažiau, jis labiau realistinis“, – sakė kūrėjas.
Į „TheATRIUM“ atvyko platus ir įvairus profesionalų ratas – iš kaimyninės Latvijos ir Lenkijos, Švedijos, Gruzijos, Taivano, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Serbijos, Bulgarijos, Armėnijos, Italijos, Graikijos, Pakistano, Nigerijos. „Šiais metais besikaupianti patirtis rodo, kad susirinko labai įdomūs ir skirtingų sričių atstovai. Su kiekvienu jų stengiamės užmegzti šiltą ryšį, todėl džiaugiamės, kad yra net keletas atvykusių jau ir antrąjį kartą. Uoliai dirbame, kad užsienio svečiai būtų patenkinti ne tik sudaryta turtinga programa, bet ir dėmesiu. Pasitelkę į pagalbą gidus, supažindinome svečius su Klaipėdos miesto kultūriniu paveldu, rengėme išvyką į Palangą. Džiaugiamės, kad festivalio rėmėjai supranta šio ryšio svarbą, nes daugumą paslaugų gauname jų dėka – vaišiname festivalio svečius bei dalyvius gėrimais, maitiname šviežiais kepiniais, vaisiais, rūpinamės patogia logistika“, – pastangas užtikrinti kuo patogesnes sąlygas apibendrino teatro ir festivalio atstovė.
Lietuvos teatro vitrinos spektaklių programa – www.theatrium.lt
-
Kaunas skyrė 60 tūkst. eurų paramą Charkivo nacionaliniam operos ir baleto teatrui
Jaučia ypatingą lietuvių palaikymą
„Kol karo zona virtusiame Charkive vyksta kova su įsibrovėliais, negalime rengti koncertų ir pasirodymų savo scenoje. Gastrolės Lietuvoje – gaivaus oro gurkšnis mūsų menininkams. Džiaugiamės, kad kūrybiniai susitikimai, pažintys ir įvykusios ekskursijos padeda žmonėms geriau suprasti vieni kitus. Kai kurie iš jų neabejotinai liks nepamirštami ir ukrainiečiams, ir lietuviams. Juk meno kalba nereikalauja vertimo“, – kalbėjo Charkivo nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Olegas Orishchenko.
Mus stebina gyventojų svetingumas, neįtikėtinas lietuvių palaikymas Ukrainai, kovojančiai prieš Rusijos agresiją.
Ukrainos teatrui perduota Kauno finansinė parama siekia 60 tūkst. eurų. Ji leis 262 operos solistams, choristams, baleto šokėjams, Charkivo orkestrui, aptarnaujančiam personalui bei artistų vaikams likti Lietuvoje ir pratęsti gastroles. Lėšas charkiviečiams skirs savivaldybės įmonės – „Kauno švara“ ir „Kauno energija“.
Su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu susitikęs O. Orishchenko perdavė ukrainiečių padėką kauniečiams ir visos Lietuvos žmonėms: „Su kiekviena diena jaučiame vis didesnį dėkingumą. Mus stebina gyventojų svetingumas, neįtikėtinas lietuvių palaikymas Ukrainai, kovojančiai prieš Rusijos agresiją. Teatro komandai sukurtos jaukios sąlygos tęsti kūrybinę veiklą, kiekvienoje salėje esame sutinkami su galinga energija. Šilta atmosfera ir nuoširdi publikos reakcija koncertuose mūsų artistams teikia susižavėjimą ir meilę.“
Ypatingą vietą, pasak Ukrainos menininkų, čia užima ir Kaunas. Nors gastrolėse juos nuolat pasitikdavo jų šalies vėliavos ir atributika, tačiau tokio publikos palaikymo, kokį jautė Kaune, charkiviečiai atvirauja iki šiol dar nepatyrę.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Ruošia padėkos renginį kauniečiams
„Profesionalui ilgesnė pauzė gali reikšti karjeros pabaigą. Džiaugiamės, kad mūsų miesto indėlis leis šiems žmonėms ir toliau daryti tai, ką moka geriausiai. Charkivo artistai ne tik tęs repeticijas, bet ir toliau dovanos spektaklius Kaunui bei visai Lietuvai. Tikiu, kad viešnagė Lietuvoje neužsitęs ir netrukus jie sugrįš į namus dar plačiau garsinti Charkivo vardą.
Kaunas savo ruožtu tęsia pagalbą šiam miestui. Greta humanitarinės paramos ieškome galimybių prisidėti prie jo atstatymo po karo“, – teigė V. Matijošaitis.
Papildomo finansavimo iš Kauno miesto sulaukę charkiviečiai planuoja tolesnes gastroles, renkasi scenas būsimiems koncertams ir kituose miestuose. Vos per dieną suplanuoti nauji pasirodymai Kaune, Druskininkuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Palangoje, Šakiuose ir Alytuje. Ukrainiečiai taip pat nustebins trumpais ir netikėtais pasirodymais skirtingose erdvėse. Vieną tokių flashmob’ų jie surengė ir Laisvės alėjoje Kaune.
Gegužės 24-ąją Charkivo teatras sugrįš į Nacionalinio Kauno dramos teatro sceną, pristatydamas Richardo Vagnerio baletą „Pandoros misterijos“. Baleto meistrų pasirodymas – charkiviečių padėka miestui ir kauniečiams. Visos už bilietus surinktos lėšos keliaus Ukrainai.
Kaunas ir Charkivas – broliški miestai-partneriai, kurių stipri draugystė tęsiasi jau du dešimtmečius. Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys neabejoja, kad šįkart kauniečių ištiesta pagalbos ranka šį ryšį tik dar labiau sustiprins, o kultūriniai mainai ateityje taps vis dažnesni: „Charkiviečiai jau dalyvauja 2022-ųjų Europos kultūros sostinės renginiuose, džiugina žiūrovus Kauno ir visos šalies scenose. Jie išties dėkingi už rūpestį ir tame mato pagalbą visai Ukrainai.“
Neplanuotos gastrolės tapo išsigelbėjimu
Charkivo operos ir baleto teatras – vienas labiausiai nukentėjusių karo niokojamoje Ukrainoje. Per sprogimus ir apšaudymus apgadintas pastatas. Be scenos ir namų likę artistai 2 mėnesius praleido slėptuvėse, metro stotyse. Kvietimas atvykti į Lietuvą jiems tapo savotišku humanitariniu keliu.
„Kiekvienam atlikėjui saviraiška ir išėjimas į sceną – jų duona. Ukrainiečiams instrumentai tapo ginklais, kuriais kovojama prieš okupacinį Rusijos režimą“, – pasakojo charkiviečių gyvenimą ir pasirodymus Lietuvoje koordinuojanti Jurgita Skiotytė-Norvaišienė.
Pasak jos, daugybė geranoriškų žmonių prisiėmė atsakomybę rūpintis keliais šimtais ukrainiečių. Čia jie atvyko be elementarių daiktų, tarp bombardavimų ir antskrydžių spėję išsivežti tik dekoracijas pasirodymams.
„Mums tenka svarbi užduotis – ne tik padėti Ukrainai finansine, karine ar humanitarine pagalba, bet ir pasirūpinti, kad jie nebūtų sunaikinti dvasiškai. Džiaugiuosi Kauno partneryste rūpinantis Charkivu. Jo artistai galės toliau dirbti, repetuoti ir sugrįžti į formą, rodyti spektaklius bei džiuginti Lietuvos žiūrovų širdis.
Pasibaigus karui jie sugrįš į savo sales ir padės Ukrainai stotis ant kojų. Menas atkuria psichologinę ir dvasinę pusiausvyrą, o tai bus ypatingai svarbi misija šiame, ypatingai nukentėjusiame mieste“, – kalbėjo charkiviečius į mūsų šalį pakvietęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Apgyvendinimo, maitinimo bei transporto išlaidomis pasirūpino Lietuvos verslai ir įstaigos. Ukrainiečiai perduoda padėkas Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto bei Kultūros ministrams, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui bei kitoms šalies teatrų bendruomenėms. Taip pat teatro pagrindine repeticijų baze tapusiai Daugų technologijos ir verslo mokyklai, Kauno, Vilniaus, Joniškio, Molėtų, Palangos ir Panevėžio savivaldybių merams.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Ne ašaromis, o darbais
Kaunas pagalbą Ukrainai teikia dviem kryptimis – rūpinantis atvykusiais karo pabėgėliais ir remiant kovojančius fronte.
Mieste saugų prieglobstį surado jau per 9 tūkst. ukrainiečių. Daugiau kaip 1,2 tūkst. Ukrainos vaikų sėkmingai integravosi į Kauno darželius ir mokyklas. Keli šimtai lanko popamokines veiklas sporto mokyklose, muzikos, dailės, scenos bei kituose būreliuose.
Nuo karo pradžios miesto skirtas vienkartines išmokas gavo beveik 3,6 tūkst. Ukrainiečių – išmokėta per 310 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad Kaune įsidarbinusių ukrainiečių skaičius artėja prie tūkstančio.
Tęsiant Kauno inicijuotą kampaniją „Ne ašaromis, o darbais“, Ukrainos miestams perduota 10 keleivinių miesto autobusų, tiek pat greitosios medicinos pagalbos mikroautobusų bei penki buvę tarnybiniai policijos automobiliai su humanitarine parama. Išsiųsti keli vilkikai pakrauti maisto produktais, medikamentais ir kitais būtiniausiais daiktais.
Su Ukrainos ambasadoriumi susitikę Kauno savivaldybės vadovai sutarė organizuoti naują siuntą, kurią sudarytų miestų atstatymui skirta komunalinė technika ir statybinės medžiagos.
Platesnė informacija apie paramą Ukrainai – internete: ukraina.kaunas.lt.