V. Putinas dalyvavo Kremliaus saugumo tarybos posėdyje, skirtame užtikrinti teisėtvarką keturiose Ukrainos regionuose, kurie, jo teigimu, buvo aneksuoti praėjusių metų rugsėjį.

„Yra pagrindo teigti, kad trečiųjų šalių, Vakarų žvalgybos tarnybų potencialas naudojamas sabotažui ir teroristiniams išpuoliams rengti“, – nurodė jis, tačiau nepateikė jokių konkrečių įrodymų.

Kalbėdamas apie Ukrainos valdžios institucijas, V. Putinas sakė, kad neonaciai ir jų bendrininkai veikia tiek Rusijoje, tiek aneksuotuose Ukrainos regionuose.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad įvairios nusikalstamos grupuotės, įskaitant narkotinių medžiagų prekeivius, stengiasi pasinaudoti dabartine situacija.

Prezidentas paragino pareigūnus imtis griežtų ir veiksmingų priemonių, prieš vadinamąsias neonacių ir kitas radikalias grupuotes.

„Turi būti užtikrinta tinkama situacijos kontrolė“, – teigė jis.

V. Putinas pabrėžė, esą didžioji dauguma aneksuotų regionų gyventojų pritaria santykiams su Rusija.

„Jie turi žinoti, matyti ir jausti, kad visa mūsų šalis juos palaiko, ir mes turime padaryti viską, kad juos apsaugotume“, – sakė jis.

Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiose Ukrainos srityse – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.

Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje Vladimiras Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.

Kremlius pažadėjo panaudoti visas turimas priemones, kad išstumtų Ukrainos pajėgas iš šių sričių.

Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

Filipinų saugumo pajėgos pirmadienį pasveikino žinią apie A. B. al-Baghdadi žūtį ir pavadino tai „stipriu smūgiu teroristinėms organizacijoms visame pasaulyje“. Vis dėlto Filipinų kariuomenė, pabrėžė atstovas, ruošiasi atsakomosioms džihadistų atakoms.

„Manome, kad jo mirtis neigiamai paveiks teroristų lyderius įvairiose pasaulio dalyse. Mūsų pajėgos yra pasirengusios atremti galimus bandymus pasinaudoti šia padėtimi ir surengti ataką“, – pranešime cituojamas Filipinų kariuomenės atstovas, brigados generolas Edgardas Arevalo.

2017 m. Filipinų pajėgos kovojo su šimtais ištikimybę IS prisiekusių kovotojų, apgulusių Maravio miestą šalies pietuose. Maravio apgultis truko penkis mėnesius, mūšių metu žuvo daugiau nei 1,2 tūkst. žmonių, o miestas virto griuvėsiais.

Maravio apgultis privertė Filipinų prezidentą Rodrigo Duterte pietinėje Mindanao valstijoje paskelbti karo padėtį, kuri galios iki šių metų pabaigos.

Dėl galimų atsakomųjų teroro išpuolių perspėjo ir Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneris, paraginęs pareigūnus būti budriems.

„Galimas džihadistų propagandos sustiprėjimas po jo (A. B. al-Baghdadi) mirties, kurioje bus raginama imtis keršto, reikalauja ypatingo budrumo, ypač – viešų renginių metu“, – tvirtino Ch. Castaneris.

Po A. B. al-Baghdadi mirties Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tikino, kad tai suduoda smūgį ekstremistų organizacijai, tačiau jų lyderio mirtis esą dar ne pabaiga.

„Kova kartu su mūsų koalicijos partneriais tebetęsiama, kad ši teroristinė organizacija būtų galutinai nugalėta“, – pabrėžė E. Macronas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paskelbė, kad IS lyderis susisprogdino Sirijos šiaurės vakaruose amerikiečių specialiųjų pajėgų operacijos metu.

D. Trumpas A. B. al-Baghdadi žūtį vadino didžiuliu smūgiu IS džihadistų grupuotei.

Kaip kompensacija ginklų savininkams išmokėta iš viso 16,6 mln. Naujosios Zelandijos dolerių (apie 9,7 mln. eurų) suma. Akcija, kurią inicijavo ministrė pirmininkė Jacinda Ardern, vyks maždaug iki Kalėdų.

Iš viso akcijoje jau dalyvavo per 5 000 ginklų savininkų. Po rasistiškai motyvuoto išpuolio prieš mečetes Kraistčerče vyriausybė uždraudė pusiau automatinius ginklus.

Kas juos įsigijo legaliai, atgauna iki 95 proc. pirkimo kainos. Kas ginklus įsigijo nelegaliai ir jų negrąžins, sulauks baudos. Daugelis ginklų priešininkų giria akciją kaip pavyzdį kitoms šalims, pavyzdžiui, JAV.

Dėl išpuolio Kraistčerče sulaikytas 28 metų dešinysis ekstremistas iš Australijos. Jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Procesas turėtų prasidėti kitą pavasarį.

Pasak ministerijos, kai kurie smarkiai pažeisti aukų kūnai buvo priskaičiuoti dukart.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, visų aukų skrodimai buvo užbaigti ketvirtadienio vakarą. Skrodimai esą parodė, kad kai kurios teroro išpuolių aukos iš tiesų buvo priskaičiuotos dukart.

Oficialus aukų skaičius po visų skrodimų ir DNR tyrimų, Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, buvo sumažintas 106-iomis ir sudarė 253.

BBC citavo Šri Lankos sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnus, kurių teigimu, teroro išpuolių aukų skaičius sudaro „apie 253“. Ministerija dėl anksčiau skelbto 359 aukų skaičiaus kaltino apsiskaičiavimą.

„Gali būti 250 ar 260 (aukų). Negaliu tiksliai pasakyti. Ten yra tiek daug kūno dalių, labai sunku pasakyti tikslų skaičių“, - „Reuters“ telefonu sakė Šri Lankos sveikatos priežiūros paslaugų generalinio direktorato vadovas Anilas Jasinghe.

Savižudžiai teroristai Velykų dieną surengė išpuolius viešbučiuose ir bažnyčiose Šri Lankos sostinėje Kolombe ir aplink jį.

Atsitraukus „Islamo valstybės“ (IS) ekstremistams, padėtis ypač pagerėjo Irake ir Sirijoje. Tačiau itin smarkiai terorizmas pernai smogė Somaliui. Sostinėje Mogadišu mirtininkui detonavus sunkvežimį su sprogmenimis, čia žuvo beveik 600 žmonių.

Europoje žuvusiųjų per teroristines atakas skaičius sumažėjo nuo 168 (2016 metais) iki 81 2017-aisiais, sakoma trečiadienį paskelbtame raporte. Ypač ženklus sumažėjimas, be kita ko, fiksuotas Vokietijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje. Tačiau Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje išaugo dešinės pakraipos ekstremistų keliamas pavojus.

Tarp šalių, kuriose užregistruota daugiau teroro aukų, yra Didžioji Britanija, Ispanija, Švedija, taip pat Suomija.

IEP kasmet skelbia globalų terorizmo indeksą.

Susidomėjimas technologija, vadinama geografine aptvarine zona (geo-fencing), padidėjo po to, kai pagrobtas sunkvežimis buvo panaudotas per išpuolį Švedijos sostinėje Stokholme 2017 metų balandį, per kurį žuvo penki žmonės.

Naudojant pasaulinę vietos nustatymo sistemą (GPS) transporto priemonės vietai nustatyti, minėta technologija gali automatiškai sumažinti transporto priemonės greitį, taip apribodama galimą žalą, jeigu automobilis patektų į pėsčiųjų zoną.

Nuo 2016 metų keliuose Europos miestuose įvykdytos mirtinos atakos, kai transporto priemonės buvo nukreiptos į žmonių minias. Panašaus pobūdžio išpuoliai įvykdyti Barselonoje, Londone, Berlyne ir Nicoje.

Švedijos projektui, kuris yra pristatomas antradienį, vadovauja Švedijos transporto administracija. Jį remia šalies vyriausybė bei Stokholmo ir Geteborgo miestai.

Kita potenciali nauda yra reguliuoti transporto priemonės degalų sąnaudas, taip pat – užtikrinti, kad tam tikrose srityse būtų leidžiama važiuoti tik atitinkamų išmetamųjų teršalų normų transporto priemonėms.

Suderintų teroro aktų virtinė: Prancūzijos stadionas, kavinių bei restoranų terasos, galiausiai – išpuolis „Bataclan“ koncertų salėje. Prie visų šių vietų bus skaitomi aukų vardai, dedami vainikai, žuvusieji pagerbiami tylos minute, išsakoma užuojauta jų šeimoms bei artimiesiems.

Vienas po kito pirmadienio rytą vyksiančiuose minėjimuose dalyvauja Prancūzijos prezidentas, savivaldos atstovai, o aukų šeimų prašymu ceremonijos bus santūrios ir kuklios.

Tai buvo kruviniausi pasikėsinimai Prancūzijoje po Antrojo pasaulinio karo.

Taip LRT.lt sako politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis, kai kuriems analitikams teigiant, kad mažiau panikos ir baimės sukeliantys teroro išpuoliai teroristams tampa ne tokie įdomūs.

Politikos apžvalgininkas Romas Sadauskas-Kvietkevičius neseniai rašė, jog „net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai nepadėtų pasiekti jokių politinių ar religinių tikslų. Nebus jokio chaoso ar panikos, valstybių institucijos veiks kaip veikusios, o žuvusiųjų nuo teroro skaičius nė iš tolo neprilygs eismo įvykių ar nelaimingų atsitikimų buityje aukoms. […] Ne taip lengva pasirinkti savižudžio teroristo likimą, kai žinai, kad kitą dieną, nuplovus tavo ir tavo aukų kraują nuo šaligatvio, ten tęsis šventė, žmonės linksminsis ir prekiaus.“

Atsakomąjį komentarą paskelbusi filosofė, publicistė Nida Vasiliauskaitė tikina, kad terorizmas pasaulį jau pakeitė: „Netrikdoma rutina – štai mūsų analogas to, kas musulmonams yra Alachas. [...] Islamistų išpuoliai dabar jai priklauso, yra jos, rutinos, dalis. Pasmilkykime tad ir jiems: dar kartą – tai normalu. [...] O juk šita dvasinė atmosfera ir yra, kas maitina islamistus: jie ją išsamiai žino, nereikia tikėtis juos priblokšti apie ją pranešant. Savižudžių teroristų nepristinga ne todėl, kad jie nenutuokia apie, nušluosčius šaligatvius, toliau dirbsiančias institucijas ir pastangas apsimesti, jog „viskas kaip anksčiau“, o atvirkščiai: tai todėl jie tą daro, kad Vakarai gūžiasi „šventės švęsti“, graudžiai mygzdami „O mes nebijom, o mes toliau ledus valgysim!“

Terorizmas ima prilygti transporto spūstims?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pastebi, kad vis daugiau kalbama apie tai, jog teroro išpuoliai, ypač didžiuosiuose Europos miestuose, tampa „nauja normalia realybe“.

Tai todėl jie tą daro, kad Vakarai gūžiasi „šventės švęsti“, graudžiai mygzdami „O mes nebijom, o mes toliau ledus valgysim!“

„Jie atsiranda šalia visų kitų nepatogumų, su kuriais susiduria didelių miestų gyventojai – spūsčių, užterštumo, didelių atstumų. Kadangi pastaraisiais metais jie vyko įvairiuose miestuose, ne tik sostinėse, tai darosi įprasta ir tiems žmonėms, kurie to nepatiria tiesiogiai, bet apie tai girdi žiniose.

Emocinė reakcija silpsta, matyt, iš dalies prie to priprantama. Aišku, tie, kurie nukenčia, yra sukrečiami, ir skausmas yra tikrai ne mažesnis. Bet jei imtume visą visuomenę, ji turbūt prie to skausmo pripranta, galbūt atbunka. Iš vienos pusės tai yra tam tikra netiesioginė savisaugos reakcija, nes teroristams, kurie nebesukelia tokio emocinio poveikio, panikos ir baimės, kaip anksčiau, teroristiniai išpuoliai tampa mažesnės vertės“, – kalba T. Janeliūnas.

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Vytautas Keršanskas sako, kad psichologinis efektas, kuomet vyko didieji teroro išpuoliai prieš metus ar dvejus, buvo didesnis, labiau rezonuodavo visuomenėje ir dėl to, kad jie buvo didesni nei pastarieji.

„Kai per vieną savaitę įvyksta trys išpuoliai skirtingose valstybėse, socialiniuose tinkluose užsidėti vėliavas, rašyti įrašus su grotažyme „prayfor“ žmonės nesuskubo, nes tai jau anksčiau buvo pradėta traukti per dantį. Visi supranta, kad taip terorizmo neįveiksi ir kad tas bandymas save nuraminti, kad to nėra, neveikia“, – tikina V. Keršanskas.

Mažiau vėliavėlių ir grotažymių nereiškia didesnio abejingumo

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virginijus Valentinavičius sako nedarantis apibendrinimų apie visuomenės reakcijas į terorizmą iš atskirų komentarų ir pasisakymų.

„Neprisimenu jokių apklausų, kurios indikuotų visuomenės požiūrį į teroro išpuolius. Spekuliuoti kelių pasisakymų pagrindu – labai sunku. Tačiau, sprendžiant vien pagal tai, kiek teroro išpuoliams Barselonoje ar kitose šalyse mūsų žiniasklaida skiria dėmesio, o dėmesio ji skiria, žiniasklaida jaučia, jog žmonėms tai rūpi ir jie tikrai nėra abejingi.  Vien jau tai parodo, kad abejingumo ir susitaikymo nėra.

Neteko girdėti, kad kas nors būtų tiksliai pasakęs, kiek pasidalijimų žinia, įrašų su grotažyme „prayfor“, vėliavėlių ant nuotraukų buvo po Paryžiaus įvykių, kiek – po įvykių Barselonoje. Tai tampa gyvenimo dalimi, tačiau tai nereiškia, kad dėl to – mažiau nerimo. Mažiau reakcijų socialiniuose tinkluose irgi nereiškia, kad žmonės mažiau apie tai galvoja“, – kalba V. Valentinavičius.

Tačiau, jo teigimu, emocinis reakcijos intensyvumas mažėja, darosi dalykiškesnis, žmonės mokosi gyventi su tokiomis naujienomis ir kasdienybe, ir tai esą – gerai.

Tikrąją reakciją atspindi ne socialiniai tinklai

Politikos apžvalgininkas A. Bačiulis pažymi, kad socialiniuose tinkluose po Paryžiaus ar Nicos teroro aktų savo nuotraukas žmonės spalvino Prancūzijos vėliavos spalvomis todėl, kad tikėjo, jog tokiais veiksmais jie gali kažkaip paveikti valdžios poziciją.

„Kad tai taip aktyviai nebedaroma, rodo viena – žmonės suprato, kad valdžia jų protesto negirdi. Tačiau tai nereiškia, kad mes pripratome: prie terorizmo priprasti yra neįmanoma. Tai yra politikų sąmoningai skleidžiama pseudoreakcija, neva prie to galima priprasti.

Tikrąją žmonių reakciją rodo visai kiti požymiai – išaugęs šaunamųjų ginklų pirkimas visose terorizmo paveiktose šalyse. Ir tai, beje, labai gąsdina tų šalių vyriausybes, nes rodo, kad visa propaganda, kuria užkimšta jų žiniasklaida, neveikia – žmonės bijo. Bandymai aiškinti, esą nuo teroro aktų žūva keliolika ar kelias dešimtis kartų mažiau žmonių, nei kasdien žūsta autoavarijose, yra absurdas“, – teigia A. Bačiulis.

Sakyti, kad teroristiniai išpuoliai turi mažesnę vertę, jei į juos reaguojama ramiau, yra visiškas absurdas. Teroristai jau kontroliuoja valdžios veiksmus.

Apžvalgininkas sako girdėjęs vieno Vokietijoje gyvenančio žmogaus pasakojimą, kad, kai ten į traukinį įlipa tamsiaodis žmogus, žmonės net susigūžia.

„Jie kiekviename tamsiaodyje svetimšalyje mato vaikštantį pavojų, jie žino, kad niekur negali būti saugūs ir vyriausybės jų neapgins. Todėl manyti, kad žmonės prie to gali prisitaikyti, reiškia neišmanyti nei žmogaus psichikos, nei visuomenės elgsenos.

Sakyti, kad teroristiniai išpuoliai turi mažesnę vertę, jei į juos reaguojama ramiau, yra visiškas absurdas. Teroristai jau kontroliuoja valdžios veiksmus. Tai, kad didmiesčių gatvės pertveriamos betoniniais barjerais, aplink valstybines įstaigas sukuriamos saugos salelės, Paryžiaus ir Briuselio gatvėmis patruliuoja kariškiai su automatais, nėra reakcija? Žmonės šalyse, kuriose susiduriama su daugiausia islamiškuoju terorizmu, gyvena karo sąlygomis“, – kalba A. Bačiulis.

V. Keršanskas taip pat laikosi nuomonės, kad ramesnių visuomenės reakcijų neįmanoma pavadinti jokiu pranašumu prieš terorizmą: „Šaltos mūsų reakcijos nėra jokia pergalė prieš terorizmą. Pergale galėsime vadinti tada, kai užkardysime teroristinius tinklus, išspręsime getų problemas didžiuosiuose miestuose, kur klesti tie teroristai ir net tų šalių piliečiai, vykdantys teroristinius išpuolius.“

Vyriausybės naikina terorizmo pasekmes, bet ne priežastis

VU TSPMI profesorius T. Janeliūnas pastebi, kad, reaguodamos į tokius įvykius, šalys imasi saugumo priemonių – pavyzdžiui, padažnėjus išpuoliams, naudojant transporto priemones, miestuose statomos didesnės užkardos, barjerai, neleidžiant į žmonių susibūrimo vietas lengvai įvažiuoti transportui.

„Priemonės adaptuojamos pagal tai, kokia terorizmo taktika naudojama. Tačiau tai yra techninės priemonės, galinčios sumažinti kažkokio tipo terorizmo išpuolius. Teroristai taip pat adaptuojasi ir ieško kitų silpnų vietų, tuo metu terorizmo priežastys niekur nedingsta. Netgi „Islamo valstybė“ nebe tiek kviečia atvykti kovoti į Siriją, kiek kovoti Vakarų Europoje prieš vakariečius.

Prieš terorizmą kažkokių vaisių gali duoti tik žvalgyba. Aišku, tai veda į nemalonias pasekmes – kuria Vakaruose nuolatinio stebėjimo visuomenes, kai specialiosios tarnybos reikalauja teisių stebėti vis daugiau ir nuolat. Gali būti preventyvūs veiksmai prieš tuos asmenis, kurie yra įtartini. Tai vėl dilema – ar galima įtarinėti asmenis, kurie nieko dar nepadarė, tačiau kelia įtarimų dėl sąsajų su teroristinėmis grupuotėmis“, – kalba T. Janeliūnas.

Savo ruožtu apžvalgininkas A. Bačiulis sako manantis, kad dalis Europos vyriausybių išvis nedaro nieko, kas realiai padėtų stabdyti terorizmą.

„Aš jau beveik įsitikinęs, kad bent dalis Europos vyriausybių visiškai sąmoningai nebando kontroliuoti teroro. Daugybė teroro ekspertų ne vienerius metus kalba, kad teroristų giminės privalo būti deportuojami. Visi imamai, kurie kaitina neapykantą krikščionims, turi būti deportuojami. Po teroro aktų dažnai išgirstame pasakymą „asmenys buvo policijai žinomi ir stebimi“, taigi visi policijai žinomi potencialūs teroristai turėtų būti suimti, patalpinti į „svetingumo namus“, paskui deportuoti“, – teigia LRT.lt pašnekovas.

Dėl saugumo aukotų dalį laisvės?

Apžvalgininkas A. Bačiulis primena anksčiau Lietuvoje taikytą praktiką kovoje su nusikaltėliais, kuri tiktų ir kovoje prieš terorizmą. Ir nors ji galėtų būti laikoma asmens teisių pažeidimu, ji galėtų užtikrinti didesnį saugumą.

„Rytas Staselis priminė labai gerą lietuvišką praktiką, kurią galėtume pasiūlyti ES – prevencinio sulaikymo įstatymą. 1994–1997 metais Lietuvoje siautėjant banditams įstatymas sakė, kad policija, pasiremdama savo operatyviniais duomenimis, gali pirmiausia suimti banditą, pasodinti į kalėjimą ir tuomet pradėti rinkti įkalčius. Taip, pagal klasikinę žmogaus teisų sampratą, tai yra didelis žmogaus teisių pažeidimas, bet kieno teises mes gerbiame labiau – taikių žmonių ar banditų, teroristų?“ – klausia A. Bačiulis.

Pasak pašnekovo, tokia praktika buvo taikoma ir Gruzijoje bei JAV. JAV tokiu būdu suvaldė siautėjančios mafijos problemą, kuomet į kalėjimą mafijos nariai sėsdavo ne tik už nusikaltimus, bet ir už priklausymo mafijos gaujai faktą.

„Buvęs Berlyno liberalų politikas, dabar Briuselyje įsikūręs terorizmo ekspertas Alexanderis Ritzmannas daugiau nei prieš metus viename interviu sakė, kad išgąsdinta liaudis visados priims didesnio saugumo pasiūlymą. Interneto vartotojų bendruomenė, siekianti didesnės privačių asmens duomenų apsaugos, visados pasisako prieš didesnį interneto duomenų šnipinėjimą, vyriausybė ir pagrindinės šalies politinės partijos pasisako už. Tik Vokietijos konstitucinis teismas riboja visuotinio šnipinėjimo siekius, du trečdaliai tai įteisinti bandančių įstatymų jo atmetami, nes nepakankamai tikslūs. Tačiau dauguma žmonių pasirinks saugumą mainais į laisvę“, – svarsto A. Bačiulis.

Saugumo pareigūnai minėtą grupę sulaikė šalia Maskvos. Kaip pranešė FSB, šie asmenys planavo „virtinę teroristinių išpuolių masinio žmonių susibūrimo vietose, įskaitant viešąjį transportą ir didžiuosius prekybos centrus Maskvoje, panaudojant savižudžius sprogdintojus ir galingus sprogstamuosius užtaisus“.

Tarnyba nurodė nustačiusi, kad išpuolius organizavo Sirijoje esantys „Islamo valstybės“ emisarai, įvardijami kaip T.M.Nazarovas ir A.M.Širindžonovas.

Šį mėnesį Tadžikistano žiniasklaida pranešė, kad Todžhidinas Nazarovas, dar žinomas kaip Abu Osama Noraka, buvo matomas Sirijoje filmuotuose „Islamo valstybės“ vaizdo įrašuose, paskelbtuose džihadistų interneto svetainėse.

FSB pareigūnai atliko kratą šalia Maskvos veikusioje sprogmenų gamybos laboratorijoje ir sulaikė minėtos grupės koordinatorių, „Islamo valstybės“ emisarą Rusijoje, taip pat sprogmenų gamybos specialistą bei du potencialius mirtininkus, nurodoma tarnybos pranešime.

Per operaciją buvo sulaikyti trys asmenys iš Centrinės Azijos šalių ir vienas Rusijos pilietis.

Rusijos valstybinis televizijos kanalas „Rossija 24“ parodė FSB filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip reidą surengę pareigūnai civilių drabužiais ant grindų paguldo du vyrus su juodomis kuprinėmis ir antrankiais surakina jų rankas. Reportaže taip pat parodyta įranga, kuri, remiantis pranešimu, buvo naudojama cheminiams mišiniams gaminti.

Pranešimai apie užkardytus didelio masto teroristinius išpuolius Rusijoje yra gana dažni.

Liepos mėnesį FSB pranešė sulaikiusi septynis asmenis iš Centrinės Azijos, „besiruošusius teroro atakoms“ Sankt Peterburge, kur balandį per sprogdinimą metropolitene žuvo 15 žmonių.

Įtariamas šio išpuolio vykdytojas žuvo per sprogimą. Jis buvo gimęs Kirgizijoje, tačiau vėliau gavo Rusijos pilietybę.

Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė su teroristų tinklu „al Qaeda“ siejama mažai žinoma grupuotė, pasivadinusi Imamo Šamilio batalionu.

Rinkimų metu pareigūnai prašo, kad visuomenė būtų budri ir praneštų pareigūnams apie bet kokius įtarimus. Policijos komisaro padėjėja Lucy D'Orsi (Liusi D'Orsi ) pripažino, kad pareigūnai smarkiai nerimauja dėl ketvirtadienio rinkimų į 650 vietų turinčius žemuosius Bendruomenių Rūmus.

Dėl Britaniją sukrėtusių islamistų atakų prie parlamento, Mančesterio arenos ir Londono tilto šalyje buvo paskelbtas aukštas teroro grėsmės lygis; tai reiškia, kad nauja ataka yra labai tikėtina.

„Manome, kad tai yra precedento neturintys laikai, ir kartu su savo partneriais toliau užtikrinsime bendruomenių saugumą“, – sakė pareigūnė.

Šalies premjerė Theresa May (Tereza Mei) paskelbė pirmalaikius rinkimus, tikėdamasi padidinti savo Konservatorių partijos turimą nedidelę persvarą parlamente ir sustiprinti savo pozicijas „Brexit“ derybose su Europos Sąjunga.

Visgi jos kampanija vystėsi ne pagal planą. Premjerė sulaukė kritikos dėl vangios rinkimų kampanijos, o šalyje surengtos gyvybių pareikalavusios atakos pavertė rinkimus debatais apie nacionalinį saugumą.

Savo vėliausioje žinutėje rinkėjams Th. May kreipėsi į neapsisprendusius piliečius ir paragino juos atiduoti savo balsus už ją ir jos „Brexit“ programą.

„Geresnę šalį sukurti ir gauti teisingą susitarimą Briuselyje galiu tik palaikoma Britanijos žmonių, – pareiškė ji. – Taigi, kad ir už ką balsavote praeityje, jei tai yra ateitis, kokios norite jūs – šiandien balsuokite už konservatorius, ir kartu galėsime eiti į priekį.“

Tuo tarpu Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) kreipdamasis į rinkėjus tvirtino performavęs Britanijos politiką.

„Kadangi ruošiamės į vyriausybę, jau pakeitėme debatus ir suteikėme žmonėms vilties, – sakė jis. – Vilties, kad viskas neturi būti šitaip, kad nelygybė gali būti įveikta, kad taupymas gali baigtis, kad jūs galite sukilti prieš elitą ir cinikus. Tai yra naujasis centras.“

Th. May žada, kad konservatoriai sukurs „stipresnę, teisingesnę ir labiau klestinčią Britaniją“. J. Corbynas savo ruožtu tvirtina atstovausiantis „daugumai, o ne mažumai“.

Rinkėjų apklausos rodo, kad leiboristams pavyko pasivyti pirmaujančius konservatorius. Jei rinkėjų aktyvumas bus didelis, tai turėtų suteikti leiboristams vilties, kad Bendruomenių Rūmuose konservatorių dauguma sumažės.

Nors ketvirtadienį sinoptikai pranašauja lietų beveik visoje šalyje, tai neturėtų smarkiai paveikti rinkėjų aktyvumo.

„Gyvename šalyje, kur šiek tiek lietaus yra dažnas reikalas“, – sakė rinkimų ekspertas iš Stratklaido universiteto Johnas Curtice‘as (Džonas Kertisas).

Rinkimų apylinkės birželio 8 dieną dirbs nuo 7 val. vietos iki 22 val. vietos (nuo 9 val. iki vidurnakčio Lietuvos) laiku. Balsavusių rinkėjų apklausos turėtų būti paskelbtos tuojau po balsaviečių užsidarymo, o pirmieji oficialūs rezultatai turbūt paaiškės ankstų penktadienio rytą.