Diskusija dėl Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančios bendrovės „Senasis turgus“, užimančios kone penktadalį Klaipėdos senamiesčio, ateities vyksta jau ketvirti metai – nuo 2016 m. Ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos nariai, kurių netenkino turgaus veikla nei finansiniai įmonės rodikliai, anuomet iškėlė klausimą dėl turgaus veiklos atgaivinimo – siekta kardinalių permainų.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos užsakymu buvo parengta Investicijų pritraukimo į bendrovę „Senasis turgus“, įmonės veiklos efektyvinimo ir rezultatų gerinimo galimybių studija. Šį dokumentą parengusi bendrovė „Civitta“ pažymėjo, jog tikslinga renovacija ir investicijos gali kardinaliai pakeisti ne tik Senąjį turgų, aplinkinę teritoriją, bet ir atgaivinti visą senamiestį. Įmonės „Senasis turgus“ užsakymu buvo atliktas turgaus halės rekonstrukcijos techninis projektas, gautas statybos leidimas, tačiau įgyvendinti tam, kas numatyta minėtame projekte, yra reikalingos nemažos investicijos.
Sprendžiant klausimą dėl investicijų pritraukimo į bendrovę „Senasis turgus“, savivaldybės tarybai buvo pasiūlyti trys variantai, kaip pritraukti investicijas į šią teritoriją:
1. savivaldybės įmonės akcijas parduoti;
2. sujungti „Senąjį turgų“ su kita savivaldybės įmone „Naujasis turgus“;
3. surasti investuotoją, kuris už 49 proc. akcijų (pinigine išraiška lygi 1,6 mln. eurų) atliktų pastato Turgaus g. 5 esančią halės rekonstrukciją, vystytų turgaus teritoriją.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijai patraukliausias pasirodė esąs pastarasis variantas, todėl praėjusių metų birželio mėnesį, miesto tarybai pritarus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija paskelbė apie jai nuosavybės teise priklausančios bendrovei „Senasis turgus“ investuotojo paiešką. Tikslas – užtikrinti turgaus halės rekonstrukciją, turgaus teritorijos vystymą, bendrovės veiklos tęstinumą, pagerinti jos teikiamų paslaugų kokybę – padidinti šios teritorijos patrauklumą, paversti ją traukos centru. Buvo gautas vienas pasiūlymas, kurį pateikė privati uostamiesčio bendrovė „Tilžės turgus“. Ji pateikė veiksmų planą – savo matymą, kaip senamiesčio teritorijai suteikti naują turinį ir kokybę. Jame numatytas įmonės „Senasis turgus“ turto atnaujinimas – prekybos halės rekonstrukcija, taip pat – gretimų teritorijų sutvarkymas. Tačiau per derybų laikotarpį pasikeitė teisės aktai, reglamentuojantys savivaldybei priklausančių įmonių valdymą, todėl derybos užsitęsė ilgiau, negu buvo tikėtasi.
Vizija – vakarietiškas turgus
„Norime vakarietiško turgaus – tokį, kokį matome didžiuosiuose Europos miestuose: jaukų, patrauklų, nedidelį, kuriame prekiaujama šviežiais maisto produktais, išskirtinėmis, senamiesčiui būdingomis prekėmis, o ne pigiomis kiniškomis. Mūsų senamiestis yra mažas, jaukus, jame turi būti turgus, kuriame žmonės norėtų lankytis, ateitų čia ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti, maloniai praleisti laiko, gal ne tik kažką įsigyti, bet ir parduoti – toks turgus yra mūsų siekiamybė, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Kalbame su kiekvienu prekybininku, tariamės, ką padaryti, kad žmonėms būtų patogu dirbti.
Anot jo, Senasis turgus neturėtų būti konkurentas Tilžės turgui, kuris turi visiškai kitą koncepciją, ar kitai savivaldybės įmonei „Naujajam turgui“. „Savivaldybės tikslas – kad būtų sutvarkyta infrastruktūra visoje Senojo turgaus teritorijoje, kuri yra istorinėje miesto dalyje“, – teigė savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.
Jis atkreipė dėmesį, kad kitu projektu siekiama atnaujinti Turgaus aikštės ir aplinkinių gatvių infrastruktūrą. Tikimasi, kad kompleksinis sprendimas gali suteikti šiam kvartalui gyvybės ir visiškai kitą kokybę.
Permainoms – prekybininkų pritarimas
Nuo šių metų kovo pradžios „Senojo turgaus“ direktoriaus pareigas einantis laikinai paskirtas vadovas, bendrovės „Naujasis turgus“ direktorius Viačeslavas Karmanovas, prisiminė, jog pamačius, kokios būklės yra Senasis turgus, nedelsiant buvo parengtas priemonių planas, kaip pagerinti prekybininkų sąlygas ir atnaujinti inventorių, bet planus sujaukė kovo 16 d. įvestas karantinas dėl koronaviruso infekcijos (COVID–19). Tuomet buvo uždrausta prekyba ne maisto produktais, gėlėmis, drastiškai sumažėjo pirkėjų.
Pirmieji įspūdžiai ėmus dirbti įmonėje „Senasis turgus“, anot V. Karmanovo, buvo nekokie: „Po atliktos rekonstrukcijos Naujajame turguje buvo iš esmės atnaujintos prekybos halės, pastebimai išaugo prekybininkų skaičius ir pirkėjų srautai, o Senasis turgus atrodė kaip našlaitis: apleistas, su senomis vitrinomis, netvarkinga elektros instaliacija, neprižiūrėtomis patalpomis.“
Kai tik šalies valdžia leido atnaujinti prekybą turgavietėse, pirmiausia imtasi realizuoti sprendimus dėl sąlygų esamiems prekybininkams pagerinimo. Atnaujinamas apšvietimas – LED lemputės pakeis netaupias liuminescencines lempas. Dar šį mėnesį bus atgabentos mažiau elektros naudojančios naujos šaldymo vitrinos, didžiojoje halėje šalia prekeivių mėsa atsiras ir atnaujintas žuvies skyrius. Toks sprendimas priimtas paaiškėjus, kad atskirame pastate ilgą laiką vykusi prekyba žuvimis yra negalima dėl avarinės pastato būklės. Planuojama, kad nuo lapkričio 15 d. halėje galės įsikurti ir kiti prekybininkai, dabar lauke prekiaujantys vaisiais ir daržovėmis. Mėsą ir jos gaminius, žuvis, pieno produktus, gėles, vaisius ir daržoves pirkėjai netrukus galės rinktis vienoje vietoje – halėje.
Projekto vizualizacija
„Kalbame su kiekvienu prekybininku, tariamės, ką padaryti, kad žmonėms būtų patogu dirbti“, – sakė laikinasis bendrovės „Senasis turgus“ vadovas V. Karmanovas. Anot jo, nors didesnių pokyčių kol kas dar nesimato, įmonei jau pavyko pritraukti naujų prekiautojų – daugiausia ūkininkų, kurie kiekvieną šeštadienį iš įvairių Lietuvos vietovių atveža savo užaugintą ar pagamintą produkciją ir prekiauja ja Turgaus aikštėje.
Savivaldybei priklausančių turgų vadovo nuomone, Senojo turgaus vaizdą darko palei Taikos prospektą pastatyti turgaus paviljonai, juos ketinama nugriauti. Planuojama, kad, sutvarkius aikštę, joje galėtų įsikurti savo gaminiais prekiaujantys amatininkai, suvenyrų pardavėjai, čia galėtų vykti prekyba maistu išsineštinai ar pan.
„Kodėl Senajame turguje nėra prekybininkų ir pirkėjų srautų? Jų nebus tol, kol nesudarysime tinkamų sąlygų“, – įsitikinęs V. Karmanovas.
Jis neneigė – dėl planuojamų investicijų pabrangs prekybos vietos, tačiau, anot įmonės vadovo, apie tai su prekybininkais kalbėta ir jie tam pritariantys, nes nori geresnių sąlygų.
„Turgus yra perspektyvi veiklos sritis. Matome pamažu augančius pirkėjų srautus – tai džiugina, todėl sustoti neketiname“, – sakė uostamiesčio turgų vadovas, kurį dažną šeštadienio rytą galima sutikti darbe – turguje, kur jis lankosi turėdamas tikslą išsiaiškinti pirkėjų ir pardavėjų problemas ir lūkesčius. Vienas tokių – padaryti, kad Senasis turgus dirbtų kasdien, o ne dvi tris dienas per savaitę.
„Mano tikslas – atgaivinti turgelį, padaryti jį šiuolaikišką, patrauklų gyventojams ir turistams“, – pabrėžė V. Karmanovas ir prisipažino, jog, kad ir kur nukeliautų, visada lankosi centriniuose miestų turguose.
Jis pripažįsta, jog ne visas iš ten parsivežtas idėjas galima įgyvendinti, nes pas mus – kitos tradicijos: žmonių po 19 val. gatvėse – mažuma, o šiltuose kraštuose gyvenimas turguose šurmuliuoja kone iki vidurnakčio. Tačiau savivaldybės turgų vadovas nusiteikęs optimistiškai: įvairios iniciatyvos pritraukti pirkėjus ir prekybininkus ima duoti rezultatus.
Nė vienas iš pašnekovų nesiryžo prognozuoti, kada galima tikėtis derybų su galimu investuotoju finalo.
„Tikiuosi, kad iki šių metų pabaigos priimsime sprendimą: ar toliau deramės, ar nutraukiame šį būdą kaip nevykusį ir einame prie kito varianto, dėl kurio bet kokiu atveju reikėtų diskutuoti su savivaldybės tarybos kolegija“, – ir tokios galimybės neatmetė savivaldybės administracijos direktorius G. Neniškis. Jeigu antrus metus trunkančios derybos su bendrove „Tilžės turgus“ baigtųsi bendru sutarimu, sandoriui dar turėtų pritarti uostamiesčio savivaldybės taryba, o prieš tai visos sutarties detalės dar turėtų būti išdiskutuotos tarybos komitetuose.
