Šalies vadovas antradienį pasirašė atitinkamą dekretą dėl kandidatūros teikimo Seimui, pranešė Prezidentūra.

Pasak šalies vadovo, T. Davulis yra aukščiausios kvalifikacijos teisininkas, kurio sukaupta ilgametė pedagogo, mokslininko, teisininko patirtis prisidėtų prie itin atsakingos ir šaliai svarbios Konstitucinio Teismo veiklos.

Prezidentūros pranešime nurodoma, kad T. Davulis nuo 1998-ųjų dirba Vilniaus universitete, 2003-iaisiais tapo Teisės fakulteto prodekanu, nuo 2012 iki 2022 metų ėjo šio fakulteto dekano pareigas.

2006–2016 metais T. Davulis buvo Darbo teisės katedros vedėjas, Darbo teisės instituto vadovas. Šiuo metu kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus eina Teisės fakulteto Darbo teisės centro vadovo ir Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjo pareigas.

Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Gruodį trys teisėjų kandidatūros bus teikiamos dėl to, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai pagal įstatymus turi būti atnaujinamas trečdaliu narių. Jas teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas.

BNS ir „Lietuvos rytas“ skelbė, jog Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketina teikti LAT teisėjo Aurelijaus Gutausko, o LAT pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė – parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo Stasio Šedbaro kandidatūrą.

47-ių profesorius T. Davulis buvo G. Nausėdos komandoje šiam 2019 metais kandidatuojant į prezidentus.

Pasak prezidento patarėjo Tomo Beržinsko, tai nesusiję su sprendimu į KT teikti būtent T. Davulį.

„Tai yra visiškai nesusiję dalykai. Kalbant apie šį ir kitus kandidatus, pirmiausia atsižvelgiame į profesines savybes ir patirtį“, – BNS sakė T. Beržinskas.

„T. Davulis yra aukščiausio lygio teisininkas. Primenu, kad Vyriausybė yra teikusi jo kandidatūrą į ES Bendrojo teismo teisėjus“, – pridūrė jis.

T. Davulis sakė prezidentui per kampaniją pataręs „dėl teisinės sistemos skaudulių“, reformų krypčių, tačiau artimesnio ryšio su šalies vadovu nepalaikantis.

„Per tuos trejus (prezidento kadencijos – BNS) metus kalbėjome gal du kartus“, – teigė teisės profesorius.

Jis teigė nematantis ypatingo savo vaidmens Konstituciniame Teisme, pirmiausia dėl to, jog tai – kolegialus sprendimų priėmimo organas.

„Teigti, kad vienas žmogus gali turėti ten daug įtakos, nereikėtų. Ten vyksta diskusijos, jų gylis ir sprendimai pasireiškia kolektyvinės minties ir kolektyvinio proto išraiškoje“, – kalbėjo T. Davulis.

„Esame gavę informaciją, kad komitetas teikia nepalankią nuomonę apie Tomo Davulio kandidatūrą“, – antradienį BNS sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Ji teigė dar negalinti nurodyti, dėl kokių priežasčių netiko ši kandidatūra, nes nėra susipažinusi su visa gauta informacija.

Tai antra atmesta Lietuvos pateikta kandidatūra į ES Bendrojo Teismo teisėjus. 2019 metų sausį vertinimo komitetui netiko tuometinio Konstitucinio Teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūra.

Esame gavę informaciją, kad komitetas teikia nepalankią nuomonę apie Tomo Davulio kandidatūrą.

T. Davulį į šias pareigas pasiūlė Vyriausybė po specialios atrankos procedūros, jai pritarė Seimas ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Prisistatydamas Seime kandidatas tvirtino, kad Europos Sąjungos teise domisi nuo studijų metų, su ja tampriai susijęs ir jo akademinis darbas, ir profesiniai ryšiai.

T. Davulis teisininko išsilavinimą 1998 metais įgijo Vilniaus universitete, magistro laipsnį – Freiburgo universitete Vokietijoje. Nuo 1998 metų jis dėsto VU, 2012 metais tapo Teisės fakulteto dekanu.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba du teisėjai iš Lietuvos – 2019-aisiais Seimo pritarimu į pareigas paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus, o kito teisėjo, Virgilijaus Valančiaus, kadencija baigėsi užpernai spalį. Vis dėlto nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai. 

Sprendimu pavesta Užsienio reikalų ministerijai pranešti apie kandidatą atitinkamoms Europos Sąjungos institucijoms.

T. Davulį į šias pareigas jau anksčiau pateikė Vyriausybė, jo kandidatūrai, dėl kurios apsispręsta per specialią atranką, pritarė Seimas ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Teisingumo ministerijos atrinktam kandidatui turi pritarti Vyriausybė ir prezidentas, dėl paskyrimo turi balsuoti ir Seimas. Jei visos šios procedūros įvykdomos, kandidato tinkamumą vertina specialus komitetas Liuksemburge.

Pats kandidatas anksčiau prisistatydamas Seime tvirtino, kad Europos Sąjungos (ES) teise domisi nuo studijų metų, su ja tampriai susijęs ir jo akademinis darbas, ir profesiniai ryšiai.

„Tikiu, kad tokiu būdu realizuosiu savo vieną iš svarbiausių, ko gero, norų, kurie susiformavo jau studijų metais, tai yra prisidėti prie Europos Sąjungos projekto, prie galimybės kurti Europą kaip teisingumo, laisvės erdvę“, – Seime sakė T. Davulis.

Jis teisininko išsilavinimą 1998 metais įgijo Vilniaus universitete, magistro laipsnį įgijo Freiburgo universitete Vokietijoje.

T. Davulis nuo 1998 metų dėsto VU, 2012 metais tapo Teisės fakulteto dekanu.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba du teisėjai – 2019-aisiais Seimo pritarimu į pareigas paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus, o kito teisėjo, Virgilijaus Valančiaus, kadencija baigėsi užpernai spalį. Vis dėlto nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.

2019 metų sausį tuometinio Konstitucinio Teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrai pritarė visos trys Lietuvos institucijos, tačiau ją atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas.

Tų pačių metų liepą Vyriausybė jau buvo pateikusi pasiūlymą pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, tačiau tam nepritarė prezidentas G. Nausėda.

2020 metais atrankoje geriausiu išrinktas buvo tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, tačiau jo kandidatūrai vėl nepritarė prezidentas.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.

T. Davulį į šias pareigas pateikė Vyriausybė. Premjerė Ingrida Šimonytė per teikimą pažymėjo, kad ši kandidatūra atrinkta per specialią atranką, jai pritarė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pats kandidatas anksčiau prisistatydamas Seime tvirtino, kad Europos Sąjungos (ES) teise domisi nuo studijų metų, su ja tampriai susijęs ir jo akademinis darbas, ir profesiniai ryšiai.

„Tikiu, kad tokiu būdu realizuosiu savo vieną iš svarbiausių, ko gero, norų, kurie susiformavo jau studijų metais, tai yra prisidėti prie Europos Sąjungos projekto, prie galimybės kurti Europą kaip teisingumo, laisvės erdvę“, – Seime sakė T. Davulis.

Tikiu, kad tokiu būdu realizuosiu savo vieną iš svarbiausių, ko gero, norų, kurie susiformavo jau studijų metais, tai yra prisidėti prie Europos Sąjungos projekto.

Jis teisininko išsilavinimą 1998 metais įgijo Vilniaus universitete, magistro laipsnį įgijo Freiburgo universitete Vokietijoje.

T. Davulis nuo 1998 metų dėsto VU, 2012 metais tapo Teisės fakulteto dekanu.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba du teisėjai – 2019-aisiais Seimo pritarimu į pareigas paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus, o kito teisėjo, Virgilijaus Valančiaus, kadencija baigėsi užpernai spalį. Vis dėlto nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.

2019 metų sausį tuometinio Konstitucinio Teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrai pritarė visos trys Lietuvos institucijos, tačiau ją atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas.

Tų pačių metų liepą Vyriausybė jau buvo pateikusi pasiūlymą pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, tačiau tam nepritarė prezidentas G. Nausėda.

2020 metais atrankoje geriausiu išrinktas buvo tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, tačiau jo kandidatūrai vėl nepritarė prezidentas.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.

Teisingumo ministerijos atrinktam kandidatui turi pritarti Vyriausybė ir prezidentas, dėl paskyrimo turi balsuoti ir Seimas. Jei visos šios procedūros įvykdomos, kandidato tinkamumą vertina specialus komitetas Liuksemburge.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad ši kandidatūra atrinkta per specialią atranką, jai pritarė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pats kandidatas tvirtino, kad Europos Sąjungos (ES) teise domisi nuo studijų metų, su ja tampriai susijęs ir jo akademinis darbas, ir profesiniai ryšiai.

„Tikiu, kad tokiu būdu realizuosiu savo vieną iš svarbiausių, ko gero, norų, kurie susiformavo jau studijų metais, tai yra prisidėti prie Europos Sąjungos projekto, prie galimybės kurti Europą kaip teisingumo, laisvės erdvę“, – Seime sakė T. Davulis.

Jis teisininko išsilavinimą 1998 metais įgijo Vilniaus universitete, magistro laipsnį įgijo Freiburgo universitete Vokietijoje.

T. Davulis nuo 1998 metų dėsto VU, 2012 metais tapo Teisės fakulteto dekanu.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba du teisėjai – 2019-aisiais Seimo pritarimu į pareigas paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus, o kito teisėjo, Virgilijaus Valančiaus, kadencija baigėsi užpernai spalį. Vis dėlto nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.

2019 metų sausį tuometinio Konstitucinio Teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrai pritarė visos trys Lietuvos institucijos, tačiau ją atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas.

Tų pačių metų liepą Vyriausybė jau buvo pateikusi pasiūlymą pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, tačiau tam nepritarė prezidentas G. Nausėda.

2020 metais atrankoje geriausiu išrinktas buvo tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, tačiau jo kandidatūrai vėl nepritarė prezidentas.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.

Teisingumo ministerijos atrinktam kandidatui turi pritarti Vyriausybė ir prezidentas, dėl paskyrimo turi balsuoti ir Seimas. Jei visos šios procedūros įvykdomos, kandidato tinkamumą vertina specialus komitetas Liuksemburge.

Pagal procedūrą, su prašymu pritarti kandidatūrai į prezidentą praėjusią savaitę kreipėsi Vyriausybė.

T. Davulio kandidatūrą dabar turės balsavimu patvirtinti Seimas.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba du teisėjai – 2019-aisiais Seimo pritarimu į pareigas paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus, o kito teisėjo, Virgilijaus Valančiaus, kadencija baigėsi užpernai spalį. Vis dėlto nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.

2019 metų sausį tuometinio Konstitucinio Teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrai pritarė visos trys Lietuvos institucijos, tačiau ją atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas.

Tų pačių metų liepą Vyriausybė jau buvo pateikusi pasiūlymą pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, tačiau tam nepritarė prezidentas G. Nausėda.

2020 metais atrankoje geriausiu išrinktas buvo tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, tačiau jo kandidatūrai nepritarė prezidentas.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.

Teisingumo ministerijos atrinktam kandidatui turi pritarti Vyriausybė ir prezidentas, dėl paskyrimo turi balsuoti ir Seimas. Jei visos šios procedūros įvykdomos, kandidato tinkamumą vertina specialus komitetas Liuksemburge.

Sprendimu Ministrų kabinetas kreipiasi į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu pritarti T. Davulio kandidatūros siūlymui į šias pareigas.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba du teisėjai – 2019-aisiais Seimo pritarimu į pareigas paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus, o kito teisėjo, Virgilijaus Valančiaus, kadencija baigėsi užpernai spalį. Vis dėlto nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.

2019 metų sausį tuometinio Konstitucinio Teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrai pritarė visos trys Lietuvos institucijos, tačiau ją atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas.

Tų pačių metų liepą Vyriausybė jau buvo pateikusi pasiūlymą pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, tačiau tam nepritarė prezidentas G. Nausėda.

2020 metais atrankoje geriausiu išrinktas buvo tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, tačiau jo kandidatūrai nepritarė prezidentas.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.

Teisingumo ministerijos atrinktam kandidatui turi pritarti Vyriausybė ir prezidentas, dėl paskyrimo turi balsuoti ir Seimas. Jei visos šios procedūros įvykdomos, kandidato tinkamumą vertina specialus komitetas Liuksemburge.

„Reikalavimai tiek įmonėms, tiek asmenims yra privalomojo pobūdžio. Tai yra viešoji teisė, imperatyvai, kurių mes privalom laikytis ir šiuo atveju būtent visuomenės saugumas reikalauja, kad kiekvienas mūsų valstybės teritorijoje esantis asmuo, nepriklausomai nuo pilietybės jų laikytųsi, nes esame didelio pavojaus akivaizdoje“, – LRT radijui kalbėjo T. Davulis.

Anot VU Teisės fakulteto dekano, tiek Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek ir pati institucinė sistema yra parengta priversti šių reikalavimų laikytis.

„Kai kalbame apie įstatymus, kurie draudžia nepaklusti šiems reikalavimams, tai pirmiausia yra pati paprasčiausia administracinė atsakomybė, kuri numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Mes šiame kodekse turime bent du straipsnius, kurie tiesiogiai susiję su mūsų aptariamu reiškiniu. Tai pirmiausiai yra Lietuvos Respublikos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės pažeidimas“, – teigė  VU Teisės fakulteto dekanas, akcentuodamas, kad šių kodekso straipsnių nesilaikymas užtraukia atsakomybę tiek pavieniams asmenims, tiek ir juridiniams asmenims bei jų vadovams.

Visuomenės saugumas reikalauja, kad kiekvienas mūsų valstybės teritorijoje esantis asmuo, nepriklausomai nuo pilietybės jų laikytųsi, nes esame didelio pavojaus akivaizdoje.

T. Davulis taip pat akcentavo, kad nesilaikantiems šio teisės akto reikalavimų gali būti numatytos baudos nuo 1400 iki 3000 eurų.

„Nesilaikantis būtent šio teisės akto reikalavimų asmuo gali užsitraukti atsakomybę administracine tvarka nuo 1400 iki 3000 eurų. Yra šiek tiek mažesnės sumos numatytos kaip baudos asmenims, kurie pažeidžia savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymus, kurie yra susiję su pačios savivaldybės organizuojamomis priemonėmis, tačiau bet kokiu atveju ta atsakomybė yra pakankamai nemaža pagal Administracinių nusižengimų kodeksą“, – kalbėjo T. Davulis.

„Policijos pareigūnai, kurie reikalauja laikytis šio įstatymo ir naudoja įvairias priemones, įskaitant ir prievartos priemones, jie turi teisę po to visą bylos medžiagą perduoti teismui“, – pridūrė jis.

VU Tesisės fakulteto dekanas taip pat atkreipė dėmesį, kad už pačias pavojingiausias veikas ir dėl jų kylančias pasekmes yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

„Baudžiamoji atsakomybė kyla už pačias pavojingiausias visuomenei veikas. Dėl to baudžiamąja tvarka, ko gero, atsakys tik tas asmuo, kuris tą pažeidimą padaro tik aiškiai žinodamas, kad serga ir aiškiai žinodamas, kad jis pažeidžia pačias pagrindines elgsenos taisykles“, – informavo T. Davulis.

Šešis kandidatus įregistravo Centrinė rinkimų komisija, BNS ketvirtadienį patvirtino universiteto atstovas spaudai.

Į rektorius be A. Žukausko pretenduoja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, Teisės fakulteto vadovas Tomas Davulis, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus vadovas Eimutis Juzeliūnas, Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas ir „Bigelow“ vandenynų mokslo

laboratorijos vienos ląstelės genomikos centro direktorius Meino valstijoje JAV Ramūnas Stepanauskas.

Senatas, susipažinęs su kandidatų pateiktais dokumentais, turės parengti išvadą Tarybai dėl jų tinkamumo rektoriaus pareigoms, įvertinant reputacijos, patirties aspektus, vertybines nuostatas, motyvaciją.

Numatoma, kad Senato išvados dėl kandidatų tinkamumo Tarybą pasieks lapkričio pabaigoje. Patvirtintas toliau konkurse dalyvausiančių kandidatų sąrašas bus paskelbtas kartu su informacija apie kandidatams prisistatyti skirtus Tarybos posėdžius, kandidatų prisistatymus universiteto bendruomenei ir kandidatų debatų tvarkaraštį.

VU rektorių penkerių metų kadencijai slaptu balsavimu rinks VU Taryba. Lapkričio 11-12 dienomis vyks antrasis Tarybos narių rinkimų turas. Būsimas rektorius pareigas turi pradėti eiti 2020 metų balandžio 1 dieną.

Dabartinis rektorius profesorius A. Žukauskas buvo inauguruotas 2015 metų balandžio 1 dieną.

Vilniaus universitetas yra viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, jis įkurtas 1579 metais.

Šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja per 20 tūkst. žmonių.

Autorius: Vaidotas Beniušis

Apdovanojimą trečiadienį Vilniaus universiteto Mažojoje Auloje įteikė Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jean-Marie Sani.

Nuo 2004-ųjų Vilniaus universitete atidaryta tarptautinė „Vasaros teisės mokykla 2004”, kurią organizavo Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Paryžiaus X-Nanterre ir Frankfurto prie Maino J.V. Gėtės universitetai. Vasaros mokyklos vyko prancūzų ir vokiečių kalba, jose buvo nagrinėjamos Europai aktualios teisinės problemos. Vilniaus universitete nuo 2000-ųjų keturis ciklus buvo vykdomos Prancūzijos teisės mokyklos programos, kuriose lietuviams studentams prancūzų teisės pagrindus prancūzų kalba dėstė profesoriai iš Paryžiaus Nanterre ir kitų universitetų. Tarp Vilniaus universiteto ir Prancūzijos universitetų ir toliau vyksta aktyvūs studentų mainai pagal Erasmus programą. Vykdomos bendros dvigubos doktorantūros Vilniuje ir Paryžiuje, plečiamas daugianacionalinis bendradarbiavimas doktorantūros tinkle.

Pasak profesoriaus T. Davulio, daugeliui vasaros teisės mokykla buvo ne tik teisės pamokos. Tai buvo tarptautiškumo bei pagarbos ugdymas.

„Vasaros teisės mokyklos, vykusios prancūzų ir vokiečių kalbomis, skirtos Lietuvos, Vokietijos ir Prancūzijos bei kitų šalių (Lenkijos, Gruzijos, Rusijos, Baltarusijos) studentams, daugeliui buvo ne tik teisės pamokos. Tai buvo tarptautiškumo, tarpkultūriškumo, tolerancijos ir pagarbos ugdymas - kitais žodžiais tariant, tai buvo Europos pamokos. Žiūrėdamas į šių mokyklų studentų bendravimą, dalyvavimą paskaitose, sakydavau sau: tai ir yra Europa, tai ir yra mūsų ateitis“, - sakė T. Davulis.

T. Davulis savo kalboje pažymėjo, kad tai nepaprastai didelis įvertinimas ne tik jam, universitetui, bet ir visai Lietuvai.

Profesorius priminė, kad tokius apdovanojimus yra gavę tokie mokslo ir meno žmonės kaip Lenkijos darbo teisės ir Europos Sąjungos teisės profesorius Lodzės universiteto profesorius Michalas Severynskis, Rusijos rašytoja Liudmila Ulickaja, buvusi Tarptautinio Teisingumo teismo pirmininkė Rosalyn Higgins (1988). Taip pat Lietuvos akademinės bendruomenės nariai - prof. Rolandas Pavilionis, VU rektorius, prof. Vilemas Vadapalas, buvęs VU Teisės fakulteto profesorius, buvęs Europos Sąjungos Bendrojo teismo teisėjas.

Akademinių palmių ordino riterio insignija yra seniausias apdovanojimas, 1808 metais įsteigtas paties Napoleono I. Anksčiau šis apdovanojimas buvo skiriamas universiteto dėstytojams, o vėliau taip pat asmenims, kurie prisideda prie švietimo, kultūros sklaidos Prancūzijoje ir užsienyje.

Trečiadienį iškilmingai atidaryta ir penkioliktoji ,,Vasaros teisės mokykla“.