Apie tai plačiau papasakojo lietuvių kalbos mokytoja užsieniečiams Nelda Pilkienė.

– Ar ukrainiečiai atvyko į Lietuvą dėl vykstančio karo?

– Įvairiai. Kai kurie atvykę dėl karo, kiti jau seniai gyvena Lietuvoje.

– Ar pamokos vyksta netradicinėje erdvėje?

– Labai dažnai organizuoju pamokas netradicinėje erdvėje – muziejuje, lauke, kelionėse, kavinėse.

– Kas yra sunkiausia jiems mūsų kalboje?

– Jiems sunkiausia galūnės, kirčiavimas. Visos kalbos yra pakankamai sunkios ir lengvos. Tik reikia mokytis.

– Kiek užtrunka jiems išmokti pačius pagrindus?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Labai individualu. Jei ateini tik į pamokas ir daugiau kalbos nevartoji, tada sudėtinga. Jei dar šalia pamokų daug mokaisi ir turi terpę, kur praktikuotis, tai išmokti galima ir per metus.

Kaip ukrainiečiams sekasi gyventi Lietuvoje ir mokytis mūsų kalbos, papasakojo Danilas.

– Kiek laiko gyvenate Lietuvoje?

– Beveik dešimt metų.

– Tai jūs jau laisvai kalbate lietuviškai?

– Kaip kada. Priklauso nuo konteksto.

– Ar sunki lietuvių kalba? Kaip sekėsi ją mokytis?

– Jei lyginti su kitomis kalbomis, tai labai sunki.

– Ar tik atvykęs pradėjote mokytis? Ar jau turėjote kažkokius pagrindus?

– Pradėjau mokytis nuo nulio. Gyvenau čia jau kurį laiką ir supratau, kad reikia mokytis dar ir dabar mokausi.

Ukrainiečių pora, gyvenanti dešimtmetį Lietuvoje, sako, kad jiems lietuvių kalba labai įdomi.

„Galvoju, kad žingsnis po žingsnio išmoksiu. Man labai patinka „Žalvarinio“ grupė, taip pat klausausi Marijono Mikutavičiaus“, – kalbėjo vyras.

Gyvenau čia jau kurį laiką ir supratau, kad reikia mokytis dar ir dabar mokausi.

„Man patinka lietuvių kalba. Labai įdomu dainuoti lietuviškai. Aš galiu kalbėti laisviau, tačiau ne visada suprantu. Mano vyras turi labai gerą klausą. Man patinka dirbti su vaikais. Visi draugai lietuviai kalba su manimi rusiškai, o ne lietuviškai, tačiau aš norėčiau, kad jie kalbėtų su manimi lietuviškai“, – sakė moteris.

Kitas ukrainietis, besimokindamas lietuvių kalbos dar tik 8 mėn., jau sugebėjo pasakyti, kad jis jau vaikystėje labai norėjo atvykti į Lietuvą. Taip pat pabrėžė, kad jei jis gyvena ir dirba Lietuvoje, tai ir nori kalbėti lietuviškai.

Vienerius metus besimokinanti lietuvių kalbos Svetlana dar sunkiai supranta kalbą. Tačiau ji pabrėžia, kad žmonės kalba su ja tik rusiškai ir nepadeda jai mokytis.

„Atlikę tyrimus pamatėme, kad 18 proc. ukrainiečių nurodo, jog lietuvių kalbos nemokėjimas – tai vienas iš barjerų, trukdantis gauti geresnę darbo vietą ir užsitikrinti finansinį stabilumą“, – penktadienį pranešime teigė IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Anot jo, finansinio stabilumo siekia ketvirtadalis (24 proc.) ukrainiečių, esančių Lietuvoje, o penktadalis tikisi rasti ilgalaikį gerai apmokamą darbą.

„Kartu suprantame, kad gali kilti tam tikrų finansinių iššūkių, todėl kviečiame karo pabėgėlius nemokamai mokytis lietuvių kalbos“, – sakė E. Bingelis.

Bendra lietuvių kalbos kursų trukmė – iki kitų metų birželio vidurio. Mokymai vyks keliomis sesijomis, o vienos iš jų trukmė – 2,5 mėnesio. Pirmoji sesija prasideda rugsėjo mėnesį, kursai vyks nuotoliniu būdu.

Nemokamus kursus kviečiami lankyti karo pabėgėliai iš Ukrainos, atvykę į Lietuvą prasidėjus karui. Pirmosios sesijos dalyviams keliami papildomi kriterijai – kursai skirti 21–30 metų asmenims, vienišiems vyrams ir moterims arba vyresniems negu 60 metų, taip pat turintiems lengvą neįgalumą, be nuolatinės gyvenamosios vietos, nemokantiems lietuvių kalbos.

„Pastebime, kad ukrainiečiai nedirba pagal profesiją ir turimas kompetencijas. Dažniausiai jie renkasi nekvalifikuotą darbą, nes jis nereikalauja stiprių lietuvių kalbos žinių, kurios tampa būtinos užimant aukštesnes pareigas. Todėl skatiname karo pabėgėlius, kurie Lietuvoje gyvena jau ilgą laiką registruotis ir mokytis lietuvių kalbos”, – sako IOM Lietuva Pagalbos migrantams ir krizių valdymo skyriaus vadovė Eglė Staškūnaitė.

Dalyvių skaičius ribotas, registracija vyks kol bus užpildytos visos vietos.

Organizacijos duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 80 tūkst. ukrainiečių.

Kaip pirmadienį pranešė policija, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Valdybos pareigūnai atliko ilgai trukusį tyrimą, jis buvo pradėtas gavus informaciją, kad grupė asmenų, sostinėje organizavę statybinių darbų atlikimo veiklą, galimai pasisavindavo didžiąją dalį pajamų.

Buvo nustatyta, kad asmenys, vykdydami šią veiklą, prisidengdami keliomis Lietuvoje įkurtomis bendrovėmis, surasdavo asmenis iš trečiųjų šalių, daugiausia Ukrainos, ir juos įdarbindavo.

Pasak policijos, oficialiai užsieniečiams darbininkams buvo mokami minimalūs atlyginimai ir tik nuo jų valstybei sumokami privalomi mokesčiai. Tačiau kita, neoficiali atlyginimo dalis, jiems buvo išmokama kitais būdais, tam sukuriant gudrią schemą, kurioje dalyvavo specialiai šiam tikslui Lenkijoje bei Ukrainoje įkurtos ir naudojamos tų pačių schemos organizatorių kontroliuojamos įmonės.

Pirminiais skaičiavimais, nusikalstamos schemos organizatoriai galėjo pasisavinti daugiau nei 2,5 milijonų eurų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, pradėję ikiteisminį tyrimą ir atlikę procesinius veiksmus, šiemet liepą apklausė tris su šios veikos organizavimu susijusius asmenis, o jų kontroliuojamose bendrovėse bei gyvenamosiose vietose atlikto kratas, kurių metu paėmė tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus.

Šiuo metu nustatoma padaryta žala, valstybei nesumokėtų mokesčių dydis.

„Šių asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų spektras turėtų prasiplėsti, tyrimas tęsiamas, vyksta tarptautinis bendradarbiavimas“, – rašoma policijos pranešime.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Apie tai pranešta Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną.

Ukrainiečių portalui „Hromadske“ jis sakė, kad „Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos padaliniai surengė desantą kaip specialios operacijos dalį, visos užduotys buvo įvykdytos“.

Leidinys „Krym. Realii“ citavo Ukrainos žvalgybos duomenis, kad netoli Tarchankuto kyšulio įvyko mūšis, kuriame dalyvavo laivai ir lėktuvai.

Komentare visuomeniniam Ukrainos transliuotojui A. Jusovas teigė, kad tikslai buvo pasiekti, o ukrainiečių gretose aukų nebuvo.

Jis sakė, kad operacija surengta Majako ir Olenivkos gyvenvietėse.

Žvalgybos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ priduriama, kad „vykdydami užduotį Ukrainos gynėjai įsitraukė į susišaudymą su okupantų daliniais. Dėl to priešas patyrė nuostolių tarp savo personalo, sunaikinta priešo technikos. Ukrainos vėliava taip pat vėl suplevėsavo Ukrainos Kryme“.

„Okupacinė Krymo administracija nekomentuoja šių įvykių, nepaisant masinių vietos gyventojų kreipimųsi. Vienintelis pranešimas – apie tariamą „amunicijos naikinimą pagal nustatytą grafiką“, – priduriama pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu sakė: „Dar per anksti kalbėti apie Krymo išlaisvinimą.“

„Išsamų pranešimą man pateiks generolas Budanovas“, – sakė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su Portugalijos prezidentu Marcelo Rebelo de Sousa (Marselu Rebelu de Soza), paminėdamas Ukrainos karinės žvalgybos vadovą Kyrylą Budanovą.

„Taip, tai mūsų vaikinai. Mūsų pusėje nėra jokių aukų. Tai gera žinia. Bent jau tai galėjau aptarti su Budanovu telefonu“, – sakė prezidentas.

Ukrainos karinė žvalgyba išvakarėse pranešė, kad okupuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje sunaikinta Rusijos raketinė sistema S-400.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti galingas sprogimas ir į dangų kylantis didžiulis dūmų pliūpsnis.

Anot jos, sprogimas nugriaudėjo netoli Olenivkos kaimo prie Tarchankuto kyšulio Kryme.

„Tai skaudus smūgis okupantų oro gynybos sistemai“, – pareiškė ministerija.

Maskva nekomentavo to incidento, tačiau Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad išpuolis atskleidė šalies gynybos pajėgumų trūkumą.

2014 metais Rusijos aneksuotas Krymas Kyjivo taikiniu buvo viso karo metu, tačiau pastarosiomis savaitėmis atakos tapo intensyvesnės ir dažnesnės.

Liepą per Ukrainos dronų atakas Kryme buvo susprogdintas šaudmenų sandėlis ir apgadintas strateginę bei simbolinę reikšmes turintis tiltas, jungiantis Rusiją su pusiasaliu.

Kyjivas ne kartą yra sakęs, kad planuoja Krymą susigrąžinti.

Jame dalyvaus aštuoni Ukrainos menininkai, rugpjūčio 29 dieną vyks parodos pristatymas, pranešė menininkų plenerą organizuojanti Neringos savivaldybė.

Parodos pristatyme Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Praktinio mokymo bazėje Pervalkoje dalyvaus plenero dailininkai, koncertuos Kauno folkoro klubas „Liktužė.

Plenerą rengia Neringos savivaldybė su partneriais, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centru bei Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“.

Reportaže savo pastebėjimais dalijosi Vilniaus ukrainiečių bendrijos atstovė Natalija Šertvytienė.

„NATO komunikatas, kuris skelbia, kad Ukraina tik ateityje gali tikėtis stoti į NATO, nuliūdino. Kol Ukrainoje vyksta karo veiksmai, ji negali įstoti į NATO. Tačiau buvo tikėtasi, kad bus apibrėžtas aiškus terminas ir aiškios sąlygos. Pirmoji išvada, kad Ukraina galės tapti tik tada, kai visos NATO narės pritars, tai tas jau įvyko 2008m. Bukarešto susitikime. Kam reikia dar kartą, kai jau visos narės tam pritarė? Iš kitos pusės žmonės nuogąstauja dėl to, kad niekas nepasikeitė per tiek metų. Gal žmonės tikėjosi, kad ta išvada bus minkštesnė, kad duos daugiau optimizmo, paskatinimo“, – kalbėjo pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tragedijos neįvyko. Tragedija yra tik viena, tai – karas“, – kitokią nuomonę išsakė „Ukrainos namų“ vadovas Viktoras Černišukas.

Vis dėlto Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia pasipiktinimo ir liūdesio. Ar tokiomis nuotaikomis gyvena ir Ukrainos bendruomenės nariai?

„Ne. Gal dėl to, kad mes neatvažiavome ir išvažiavome. Mes čia gyvename. Mes žinom, kas domisi, tas žino, kokie procesai, kokios tendencijos. Gal buvo šiek tiek nemalonu, kai prezidentas Joe Bidenas neatėjo vakar į vakarienę, kad nebuvo duotas žodis V. Zelenskiui. Buvo kažkokių neskanių dalykų, bet viskas taip, kaip ir reikėjo tikėtis“, – kalbėjo pašnekovas.

„Žinoma, kad mes jaučiame liūdesį, kasdien kažkas žūsta. Tai yra mano namai, kaip galiu neliūdėti? Mes vylėmės, kad sprendimai bus greitesni, kad pasaulis greičiau spręs klausimus, nes to pasekmės yra kažkieno gyvybė. Aš praradau tiek daug draugų. Visi mes praradome labai daug žmonių. Žmogaus gyvybė yra didžiausias turtas, kodėl mes to nematome?“ – kitokią nuomonę išsakė ukrainietė Polina Soromakha.

„Mes visi suprantame, kad šis priėmimas nėra vienos dienos ar vienos savaitės klausimas. Suprantame, kad tai labai svarbus sprendimas visoms šalims, bet Ukrainai labiausiai. Todėl tikimės, kad greitu laiku mes galėsime įstoti į NATO“, – kalbėjo ukrainietė Maryna Bynsia.

Žmogaus gyvybė yra didžiausias turtas, kodėl mes to nematome?

Ar žinutė, kokią mūsų šalies prezidentas Gitanas Nausėda teigia apie Ukrainos įstojimą į NATO, buvo pakankama, ar reikėjo ryškesnės?

„Manau, kad kiekvienas prezidentas labai apmąsto prieš pasakydamas savo kalbą. Žodžiai labai priklauso nuo žmogaus temperamento, kalbos manierų. Lietuvos ukrainiečiai labai pergyvena dėl Ukrainos, bet taip pat pergyvena ir dėl Lietuvos saugumo. Kadangi Lietuva jiems tapo antraisiais namais. Ir tai, kad Švedijai yra žalia šviesa, reiškia, kad Lietuva bus apsaugota“, – sakė N. Šertvytienė.

Ką patiems ukrainiečiams reiškė, kad jų didvyris atvyko?

„Visi laukė. Iki paskutinės dienos nebuvo aišku, ar prezidentas atvyks. Bet visi giliai tikėjosi, kad jis atvyks“, – džiaugsmo neslėpė N. Šertvytienė.

„Jis yra tikras ukrainietis, drąsus, niekur neišvažiavo. Pagarba“, – antrino ir V. Černišuk.

„Visiems ukrainiečiams, kurie buvo Lietuvoje, buvo svarbu žinoti, kad jis atvyks“, – pritarė ir M. Bysnia.

Vyriausybė trečiadienį priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino atitinkamą vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės su Ukrainos kolega Ihoriu Klymenka gegužės 30 dieną Briuselyje pasirašytą susitarimą.

Nutarimu baigtos procedūros susitarimo tarp Lietuvos ir Ukrainos dėl nacionalinių vairuotojų pažymėjimų abipusio pripažinimo ir keitimo patvirtinimo.

Vidaus reikalų ministerija anksčiau skelbė, kad susitarimas įsigalios per keletą mėnesių, kai teisės aktuose numatytos procedūros bus baigtos abiejose šalyse.

„Sąlygos gyventi, švelniai tariant, prastos, bet bendromis pastangomis prieš daugiau nei metus bendrovės darbuotojai padėjo ukrainiečiams įsikurti ir pradėti gyvenimą Klaipėdoje“, – pasakojo bendrovės „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Bendrovė patalpas ukrainiečiams suteikė neatlygintinai, mokėjo už juos visus komunalinius mokesčius. Ši suma jau perkopė 30 tūkst. eurų. Taip pat nuo karo pasitraukusiems ukrainiečiams „Klaipėdos energijos“ administracija padėjo rasti darbą. Vienas vyras įdarbintas bendrovėje, moteris – šalia įsikūrusioje kultūrinėje erdvėje „Hofas“. Jų vaikai eina į Klaipėdos mokyklas, lanko būrelius.

Pasak R. Baltuonio, investuoti į rimtą patalpų, kuriose dabar gyvena ukrainiečiai, remontą, pritaikyti jas gyvenamajai paskirčiai artimiausiu metu nebus galimybių. Ši statinių grupė patenka į bendrovės konversijos teritoriją, jos ateitį spręs akcininkai ir investuotojai.

Tad nelaukiant paskutinės dienos, kai ukrainiečiams gali tekti išsikraustyti, įmonė pradėjo ieškoti būdų perkelti globotinius į civilizuotam gyvenimui labiau pritaikytą būstą – kreiptasi į Klaipėdos savivaldybės administraciją ir socialinių paslaugų specialistus.

„Nors įmonės laukia sudėtingas konversijos procesas, pasirūpinti šiais žmonėmis yra pirmasis mūsų prioritetas. Buvome susitikę su ukrainiečių šeimynomis, kalbėjomės apie jų situaciją, ateitį. Žinoma, visi gyvename viltimi, kad netrukus visi ukrainiečiai galės grįžti į tėvynę. Parama Ukrainai turi keliauti ten, kur jos labiausiai reikia, – į karo zoną. O tiems, kas liko čia, turime padėti integruotis, tapti visateisiais mūsų bendruomenės nariais“, – sakė R. Baltuonis.

Kol bus ieškoma naujos gyvenimo vietos, ukrainiečiai ir toliau galės naudotis „Klaipėdos energijos“ patalpomis neatlygintinai. Bet, bendrovės sprendimu, priglaustų ukrainiečių prašoma suremti pečius ir nuo šio mėnesio patiems pradėti mokėti komunalinius mokesčius, o įmonės „Klaipėdos energija“ administracija kreipiasi su prašymu į visus klaipėdiečius, galinčius padėti ukrainiečių šeimoms – suteikti jiems gyvenimui tinkamesnį būstą ar geriau apmokamus darbus, kad jie galėtų patys save išlaikyti.

Skaičiai didėjo solidžiai

Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pabaigoje Klaipėdoje savo gyvenamąją vietą registravo 149 056 žmonės, po metų šis skaičius buvo gerokai didesnis – 158 420.

Nemažą Klaipėdos naujakurių dalį per šį laikotarpį sudarė karo pabėgėliai iš Ukrainos, jie užuovėjos Klaipėdoje ėmė ieškoti jau pirmąją Rusijos invazijos į jų tėvynę savaitę.

Vien per 2022 m. vasario–kovo mėnesius Klaipėdoje buvo registruoti 5 323 pabėgėliai.

Dalis šių žmonių iš Klaipėdos išvyko ir 2022 m. pabaigoje jų buvo likę 4 522.

Mieste – daugiau vaikų

Vis dėlto pabėgėliai sudaro tik pusę tų gyventojų, kurie per 2022-uosius papildė Klaipėdos miestą.

Kas yra tie kiti ir ar jie fiziškai gyvena uostamiestyje, sunku pasakyti.

„Kodėl tiek žmonių papildomai prisiregistravo Klaipėdoje, priežasčių gali būti įvairių. Gal dėl vaikų darželio ar mokyklos lankymo patogumo. Tačiau ar jie fiziškai čia gyvena, tai dar klausimas. Gyventojų registrų centre fiksuota, kad jie registruoti Klaipėdos mieste, ir mes neturime pagrindo abejoti šiais duomenimis. Žinoma, dalį to skaičiaus sudaro karo pabėgėliai, tačiau akivaizdu, kad ne tik jie“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Ar jie fiziškai čia gyvena, tai dar klausimas.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdoje 2021 m. gyveno 29 399 vaikai, 2022-aisiais jų skaičius išaugo iki 32 662, taigi 3 263 daugiau nei ankstesniais metais, iš jų – per pusantro tūkstančio ukrainiečių.

A. Liesytės teigimu, Klaipėdoje vaikai suskaičiuoti remiantis Švietimo skyriaus duomenimis ir pagal skiriamas išmokas vaikui, nes visi Klaipėdoje registruoti vaikai jas gauna.

Uostamiestis sparčiai sensta

Nepaisant to, kad vaikų skaičius mieste išaugo, daugėja ir senjorų.

Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdoje 2021 m. 60 metų ir vyresnių žmonių buvo 29 499, tai sudarė 20 proc. visų miesto gyventojų, o jau pernai jų buvo 32 111 (20,3 proc.).

2021 m. Klaipėdoje gyveno 7 021 neįgalus darbingo amžiaus asmuo (2022 m. – 5 982). Užpernai neįgalių vaikų mieste buvo 1 168, pernai jų skaičius sumažėjo iki 920.

O štai senyvo amžiaus asmenų, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, 2021 m. buvo 5 671 (9,4 proc. visų miesto gyventojų). Jų skaičius per metus išaugo iki 8 632 (9,8 proc.).

„Kodėl jų atsirado tiek daug? Yra tam tikri niuansai. Pasikeitė norminiai dokumentai, pagal kuriuos nustatomi specialieji poreikiai. Anksčiau buvo du specialiųjų poreikių nustatymo lygiai, dabar atsirado keturi, gal dėl to išaugo ir skaičius“, – svarstė A. Liesytė.

Kaip nurodoma penktadienį įregistruotame Vyriausybės nutarimo projekte, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) skirta suma iš dalies finansuotų ir būtų skirta stipendijoms ukrainiečių, kurie nuo šįmet rugsėjo 1 dienos bus priimti į pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų programas.

642 tūkst. eurų būtų skirti aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programoms, studijų kainai iš dalies kompensuoti ir stipendijoms mokėti, o 217,6 tūkst. eurų – antrosios pakopos studijų programoms.

Kaip BNS nurodė ministerijos atstovas Dainoras Lukas, šiais mokslo metais lietuviškas mokyklas baigia beveik 90 ukrainiečių, nacionalinį stojimo į aukštąsias mokyklas testą Lietuvoje laikė 456 ukrainiečiai.

„Kiek iš jų stos į Lietuvos aukštąsias mokyklas, prognozuoti sunku“, – komentare rašė D. Lukas.

Ministerija taip pat priminė, kad šiais mokslo metais visiems Ukrainos piliečiams, studijuojantiems pirmos pakopos ir vientisosiose studijose, yra skirta 300 eurų per mėnesį stipendija, 700 studijuojančiųjų valstybė iš dalies dengia studijų kainą (60 proc.), o likusią dalį kainos sumoka aukštoji mokykla. 60 Ukrainos pilietybę turinčių magistrantų dengiama visa studijų kaina ir mokama 490 eurų per mėnesį stipendija.

Anot ministerijos, sprendimai dėl valstybės paramos būsimiems studentams iš Ukrainos šiuo metu yra derinami.

„Svarbu atkreipti dėmesį, jog aukštosios mokyklos turi teisę nustatyti priėmimo kriterijus ir reikalavimus stojantiesiems, įskaitant ir trečiųjų šalių piliečius. Priėmimo taisykles tvirtina kiekviena aukštoji mokykla atskirai pagal jų vidaus nusistatytas tvarkas“, – nurodė ministerijos atstovas.

Ukrainos piliečiams, norintiems pretenduoti į valstybės paramą studijoms, reikia turėti brandos atestatą ir būti išlaikius du valstybinius brados egzaminus arba Ukrainos organizuojamą stojamąjį testą į aukštąsias mokyklas. Lietuvių kalba nėra privaloma ketinant studijuoti ne lietuvių kalba.

Tūkstančiai ukrainiečių į Lietuvą atvyko pernai prasidėjus Rusijos invazijai.