„Atsižvelgiant į jo kartotas pastabas prieš Izraelio politiką, Ukrainos ambasadorius Jevhenas Kornijčukas buvo iškviestas paaiškinti... Užsienio reikalų ministerijoje liepos 3 dieną“, – teigiama ministerijos pareiškime.

„Izraelio vyriausybė toliau remia bendradarbiavimą su Ukraina, kaip sutarta tarp šių šalių, – sakoma jame. – Ambasadoriaus elgesys [tam] nepadeda.“

Rusijai pernai vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, Izraelis užėmė atsargią poziciją ir stengiasi išlaikyti neutralumą tarp kariaujančių šalių. Per karą Izraelis nusiuntė humanitarinės pagalbos Ukrainai, bet netiekė ginklų.

Sekmadienį Ukrainos ambasada apkaltino dabartinę Izraelio vyriausybę pasirinkus glaudaus bendradarbiavimo su Rusija kelią ir atkreipė dėmesį, kad „beveik nėra Izraelio humanitarinės pagalbos Ukrainai“. Ambasada taip pat paminėjo premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) komentarą, jog Izraeliui reikia bendradarbiauti su Rusija norint tęsti oro kampaniją prieš Irano taikinius Sirijoje.

Neseniai interviu laikraščiui „The Jerusalem Post“ B. Netanyahu taip pat teigė, kad Ukrainai perduota ginkluotė gali patekti į rankas Iranui ir būti panaudota prieš Izraelį.

„Izraelio vadovybė, slėpdamasi už žodinės demagogijos apie savo neutralumą (nors to ir nebenuslėpdama) aktyviai mezga ryšius su Rusijos Federacija“, – sakoma sekmadienio pranešime.

„Tikrovėje... vadinamasis Izraelio vyriausybės neutralumas yra aiški prorusiška pozicija“, – teigė Ukrainos ambasada.

„Raginame Izraelio vyriausybę pakeisti savo poziciją ir remti Ukrainą gynybai skirtomis priemonėmis, remti laisvę ir demokratinę pasaulio tvarką“, – priduriama pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

Jis pasirodė keturios dienos po to, kai Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas telefonu, kaip teigiama, labai produktyviai pasikalbėjo su kolega Izraelyje Yoavu Gallantu (Joavu Galantu).

„Aptarėme dabartinę situaciją... ir ukrainiečių apsaugojimo nuo grėsmių iš oro projekto perspektyvas. Iranietiški dronai kelia grėsmę abiejų mūsų šalių saugumui. Kliaujamės Izraelio pagalba dėl jų atrėmimo“, – sakoma O. Reznikovo pareiškime.

„Mes tai planuojame. Pirmas dalykas, kurio mums reikia, yra pakvietimas, nes Ukraina nėra NATO narė. Tikimės jo sulaukti ir tikimės būti drastiškai pakeitę su karu susijusią situaciją Ukrainoje“, – sakė diplomatas, paklaustas, ar prezidentas atvyks į susitikimą.

Nuo Rusijos invazijos pradžios pernai vasario 24 dieną V. Zelenskis viešėjo JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Briuselyje.

Pasak ambasadoriaus, šie 2022-ųjų pabaigoje prasidėję vizitai buvo veikiau išimtys, nes V. Zelenskis turi likti Kyjive prasidėjus antrajai Rusijos puolimo bangai.

Parama Ukrainai bus viena svarbiausių temų liepą Lietuvoje vyksiančiame NATO šalių vadovų susitikime. Didžiausios jos rėmėjos Aljanse, įskaitant Lietuvą, tikisi, kad šalis sulauks konkretesnių žinių dėl narystės bloke.

„Tikimės labai aiškios formuluotės susitikime Vilniuje, kad, vos pasibaigus karui, Ukraina taps NATO nare“, – sakė P. Bešta.

Aljanso šalių lyderiai 2008 metais Bukarešte konstatavo, jog Gruzija ir Ukraina „taps NATO narės“, tačiau detalesnių įsipareigojimų neprisiėmė.

V. Zelenskis pernai rugsėjį pateikė prašymą priimti Ukrainą į NATO skubos tvarka.

Kitos interviu temos:

* Ukrainai nereikia NATO Narystės veiksmų plano.

* Ukraina pavasarį tikisi Europos Komisijos įvertinimo dėl jos pasirengimo pradėti derybas stoti į ES.

* Prasidėjus naujam rusų puolimui, jie yra „išmintingesni, turi daugiau pajėgų nei prieš metus“.

* NATO negebėtų kariauti ilgo karo.

* Gynybos ministeriją ir kariuomenę supurčiusį korupcijos skandalą išnaudoja Rusija, siekdama mažinti Ukrainos patikimumą.

– Prezidentas Volodymyras Zelenskis pradėjo keliauti į užsienį. Jis viešėjo Vašingtone, po to Vakarų Europoje. Ar jis lankysis užsienyje toliau?

– Manau, kad šiuos vizitus reikėtų laikyti labiau išimtiniais, nes pirmiausia jis turi nuolat būti Kyjive ir kontroliuoti situaciją, kol karas yra toks intensyvus, koks yra dabar. Apskritai, dabar esame ties lemiamu šio karo momentu, nes Rusija persigrupavo, adaptavo savo pajėgas ir pradėjo naują didelį puolimą. Tas didelis puolimas Ukrainoje jau prasidėjo ir tai reiškia, kad, pirmiausia, mums reikia save apginti, juos nuvarginti, (...), ir kai mes juos nuvarginsime, tada galėsime pradėti kontrpuolimą ir planuojame deokupuoti savo teritorijas.

Tai yra didysis planas šiems metams, galbūt pavasariui ir vasarai, ir tai reiškia, kad prezidentas visą laiką turi likti Ukrainoje. Šie vizitai į Vašingtoną, Briuselį, Londoną ir Paryžių buvo tik išimtys. Pirmiausia dėl to, kad jis pats užsiminė, jog turi likti. Antra, jam keliauti į užsienį yra labai sudėtinga logistiškai ir keliaujant jam kyla saugumo rizikų. Todėl manau, kad daug vizitų nebus. Buvę vizitai buvo kritiškai svarbūs spręsti dabartinei karinei situacijai Ukrainoje, nes matėme daug diskusijų, abejonių.

– Dėl ginkluotės tiekimo.

– Taip, dėl to, ar tiekti tankus, kada tiekti tankus, kokius tiekti tankus. Mes supratome, kad reikėjo stipraus postūmio ir jo buvimas, jo susitikimai su (JAV) prezidentu (Joe) Bidenu, su (britų premjeru) Rishi Sunaku, su (Vokietijos kancleriu Olafu) Scholzu, (Prancūzijos prezidentu Emmanueliu) Macronu, ES lyderiais buvo kritiškai svarbūs tuo momentu, kai juos reikėjo įtikinti galiausiai priimti sprendimą tiekti būtiną karinę paramą. Visas karas priklauso nuo šių tankų ir to, kad viskas Ukrainą pasiektų laiku.

L. Balandžio / BNS nuotr.

– Apie karą dar pakalbėsime, bet dar vienas klausimas apie vizitus. Ar prezidentas Zelenskis atvyks į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepą?

– Mes tai planuojame. Pirmas dalykas, kurio mums reikia, yra pakvietimas, nes Ukraina nėra NATO narė. Tikimės jo sulaukti ir tikimės būti drastiškai pakeitę su karu susijusią situaciją Ukrainoje.

– Iki liepos?

– Mes taip tikimės. Sunku prognozuoti, bet norėtume matyti aiškesnį vaizdą dėl karo. Jeigu Ukrainoje seks pergalės, ji atsiiminės savo teritorijas, tada turėsime gerą pagrindą tvirtiems sprendimams NATO viršūnių susitikime ir mums jų reikia. Manome, kad visa transatlantinė bendruomenė, visos šalys narės turi suprasti vieną labai aišku principą: Rusija yra didžioji transatlantinės bendruomenės grėsmė ir šiandien Ukraina, tūkstančių ukrainiečių gyvybėmis, naikina didžiausią NATO priešę, naikina jos potencialą, įrangą ir karinius būrius. Tai yra didžiausias įsivaizduojamas indėlis į Europos saugumą.

Rusija yra didžioji transatlantinės bendruomenės grėsmė ir šiandien Ukraina, tūkstančių ukrainiečių gyvybėmis, naikina didžiausią NATO priešę.

Manome, kad strateginis pokalbis apie ilgalaikį laikotarpį, sprendžiant, kaip užtikrinti, kad Rusija nepradėtų jokio tipo agresijos ar Šiaurėje, ar prieš Baltijos šalis, ar Lenkijoje, ar Ukrainoje, ar bet kokioje kaimyninėje Rytų Europos šalyje, turi vykti apie tai, kaip panaikinti bet kokias pilkąsias Europos saugumo zonas. (...) Šių pilkųjų zonų egzistavimas yra didžiausia paskata Rusijai pradėti agresyvią politiką (...), kuri bet kokiu atveju galiausiai virsta karine agresija.

– Kodėl manote, kad Ukrainos nebuvimas NATO nare yra pilkoji Europos saugumo zona?

– Šiuo metu egzistuoja NATO aljansas ir (...) Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija. Valstybės, esančios tarp jų, neturi jokių saugumo garantijų ir tai yra problema. (...) Šios pilkosios zonos – Gruzija, Ukraina ir Moldova – nebuvo priimtos į NATO 2008 metais ir tai buvo didžiulė klaida, lėmusi šiuos didelius karus – karą Gruzijoje 2008 metais, Ukrainoje 2014 metais ir dabar.

Esame tikri, kad jeigu ši pilkoji zona iš tikrųjų išnyks, tai yra kiekviena į NATO siekianti įstoti šalis taps NATO nare, atsiras aiški linija, (...) Rusija bus atgrasyta net nuo minties pulti kokias nors šalis. Manome, kad pačios NATO interesas turėtų būti tai padaryti kaip įmanoma greičiau, ir tikimės, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus labai gera vieta pabaigti šį darbą.

– Minėjote, kad tikitės tvirtų NATO sprendimų Vilniuje. Ką Ukraina suprastų kaip tvirtus sprendimus?

– Turime aiškią formuluotę iš 2008 metų Bukarešto viršūnių susitikimo deklaracijos.

– Sakančią, kad Ukraina taps NATO nare.

– Ukraina taps NATO nare ir tam mums reikia pabaigti šį procesą. Todėl tikimės labai aiškios formuluotės susitikime Vilniuje, kad vos pasibaigus karui, Ukraina taps NATO nare.

– Būtent tokio sakinio norite deklaracijoje?

Norėtume tai joje matyti, kad pabaigtume tą pilkosios zonos fazę mūsų istorijoje. Visa transatlantinė bendruomenė turi susitaikyti su tuo, kad tik visų šalių narių visapusiškas solidarumas, tik Ukrainos priėmimas su jos didžiuliu potencialu ir didžiule patirtimi (...) gali iš tikrųjų užtikrinti stabilumą ir saugumą Europoje. Tai vienintelis kelias to pasiekti. Manome, kad tam nutikus, Rusija niekada nepradėtų karo su tokia didele ir stipria NATO.

– Ar tuo pačiu tikitės kokio nors formalaus susitarimo, pavyzdžiui, dėl Narystės veiksmų plano (angl. MAP) Ukrainai?

– Ne. Esame tikri, kad mums nereikia MAP, nes (...) šį pratimą jau darome daugelį metų kita forma, kuri vadinasi Individualiu partnerystės veiksmų planu ir tai yra panašus instrumentas į MAP. MAP yra vienas formalių instrumentų, kuris istoriškai buvo naudojamas su daugeliu NATO šalių narių, tačiau Ukraina jau dešimtmetį vysto labai intensyvią partnerystę su NATO.

(...) Manome, kad įgyvendinome būtinas reformas savo kariuomenėje, ir manome, kad mūsų kariuomenė visiškai atitinka NATO standartus ir turi didžiulę patirtį kariaujant modernų karą. Taigi, mums nereikia dar vieno laikotarpio pilkojoje zonoje, dvejų, trijų ar keturių kokių nors pereinamųjų laikotarpių, nes tai tik provokuos Rusiją. Reikia aiškiai įsipareigoti dėl Ukrainos narystės, jos saugumo. Manome, kad tai būtų didžiausia saugumo garantija visai Europai.

– Viešėdamas Briuselyje, prezidentas Zelenskis pareiškė, kad tikisi derybų dėl narystės ES pradžios šiemet, o jų pabaigos – kitąmet...

– Taip, jis išdėstė ambiciją, kad Ukraina pradės derybas šiais metais ir taps nare per dvejus metus. Tai labai didelė ambicija, bet svarbiausia derybas šiemet pradėti kaip įmanoma anksčiau. Tai visiškai padaroma ir mes artėjame prie sprendimo (pradėti derybas) vykdydami reformas. Pernai iš ES sulaukėme septynių rekomendacijų ir jas įgyvendinome netgi per karą, priėmėme ir ratifikavome didžiulį skaičių įstatymų ir tarptautinių konvencijų. Pristatėme šį progresą per pastarąjį Europos Komisijos narių vizitą į Kyjivą vasario 3 dieną ir pavasarį iš Europos Komisijos tikimės mūsų pasirengimo pradėti derybas įvertinimo. (...)

– Naują didįjį Rusijos puolimą pavadinote lemiamu šiame kare. Kodėl jis lemiamas?

– Nes per šią agresiją susidūrėme su keliomis jos fazėmis. Pirmą fazę galėtume pavadinti žaibo karu. Tai buvo didysis rusų planas, jie labai tikėjo, kad jie pajėgūs tai padaryti. Jie dislokavo apie 200 tūkst. karių aplink Ukrainą ties Baltarusija, ties Rusija ir pradėjo puolimą pernai vasario 24 dieną. Jų tikslas buvo labai greitai sunaikinti Ukrainos kariuomenę ir Ukrainos politinę vadovybę, jie norėjo arba nužudyti Zelenskį, arba priversti jį pabėgti, o tai būtų pakirtę pačios Ukrainos vienybę, tai būtų leidę okupuoti Kyjivą ir atvesti ten marionetinį režimą. (...)

Tai buvo jų planas. Ir tai neįvyko. Ukraina, Zelenskis išliko gyvi, jis liko Kyjive, jis nepabėgo, jis buvo pasiryžęs ir mūsų kariuomenei pavyko apginti Kyjivą ir galiausiai išvyti juos iš Kyjivo. Tai buvo antra agresijos fazė. Susidūrėme su stipriu spaudimu, jį sustabdėme ir atstūmėme atgal ne tik Kyjive, bet ir Charkive, Chersone, kitur. Taip vyksta kariniai veiksmai. (...) Tęstume kontrpuolimą, jeigu laiku būtume sulaukę sunkiosios ginkluotės. Vienintelė mūsų problema buvo ginkluotės trūkumas, artilerijos ir tankų trūkumas, todėl kontrpuolimas nebuvo tęsiamas.

Tada, rugsėjį, Rusija suprato, kad pralaimi, ir pakėlė statymus (...), Putinui surengus referendumą visame aneksuotame Donecke, Zaporižėje, Chersone ir Luhanske, ir pradėjus mobilizuoti 300 tūkst. naujų karių. Tai buvo naujos fazės pradžia ir tai reiškia, kad dabar šie 300 tūkst. karių buvo apmokyti, taigi yra pasiruošę ir apginkluoti naujam, dideliam puolimui. Tai vyksta dabar.

Tai buvo jų planas. Ir tai neįvyko. Ukraina, Zelenskis išliko gyvi, jis liko Kyjive, jis nepabėgo, jis buvo pasiryžęs ir mūsų kariuomenei pavyko apginti Kyjivą ir galiausiai išvyti juos iš Kyjivo.

– Kodėl jis lemiamas?

– Todėl, kad tai yra dar vienas didysis Putino planas sunaikinti Ukrainos kariuomenę ir palaužti Ukrainą dabar. Jis darė tai žaibo karu, jam nepavyko. Jis bandė tai daryti sunaikindamas mūsų energetikos sektorių žiemą, nepavyko. Dabar jų kariuomenė yra didelė ir pasiruošusi pulti Ukrainą ir šis didysis puolimas prasidėjo.

– Ar jų tikslas yra užimti visą Ukrainą, ar tik Donbasą?

– Nežinome, kas nutiks. Dabar jie skelbia didžiulius planus okupuoti Ukrainą ir sunaikinti Vyriausybę, ši ambicija niekur nedingo. Kita vertus, manau, kad jie norėtų įgauti tam tikro pranašumo Donbase, Chersone ir pradėti derybas užfiksuoti esamai fronto linijai. Taigi, jie nori išsaugoti okupuotomis esančias teritorijas kokiu nors susitarimu dėl ugnies nutraukimo, panašiu į pasiektus 2014 ir 2015 metais (Minsko susitarimus).

Mūsų tikslai priešingi. Turime būti pasiruošę ginti savo pozicijas, bet dabar jie yra išmintingesni, turi daugiau pajėgų nei prieš metus (...) ir koncentruoja jas Donbase. Tai išmani strategija, nes prieš metus vykęs puolimas buvo neišmintingas, buvo išbarstytas per visą šalį. Dabar jų pajėgos koncentruotos vienoje vietoje ir mes turime nuo jų gintis, jas varginti ir, kai atvyks Vakarų artilerija ir tankai, pradėti kontrpuolimą, palaužti jų pajėgas ir deokupuoti savo teritorijas.

– NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai pareiškė, kad NATO šalyse yra pagaminama mažiau amunicijos, nei jos iššaudo Ukraina. Ar nesibaiminate, kad NATO artėja prie paramos šaudmenimis ribų?

– Šie pareiškimai reiškia, kad NATO su savo dabartine karine doktrina nėra pasiruošusi konvenciniam karui. Jos karinė įranga ir doktrinos sutelktos į greitus ir smarkius veiksmus, naudojant aviaciją, raketas ir panašiai. Jeigu šios atakos yra pakankamai smarkios, NATO pabaigtų konfliktą savaičių laikotarpiu. Ukrainos atveju, jeigu turėtume pažangią aviaciją, kitus ginklus ir galėtume pulti pakankamai tankiai, esu tikras, darbą padarytume mėnesių laikotarpiu. Taigi, (...) NATO ir JAV nereikia 155 mm artilerijos sviedinių metų metus truksiančioms kovoms, todėl tiek jų ir nebuvo gaminama ir sandėliuojama.

NATO reikia atgaivinti karinę pramonę, nes ji buvo mirštanti, šalių gynybos finansavimui mažėjus nuo 1990-ųjų. Pradėti gamybą iš naujo nėra lengva ir tai yra sunkūs NATO šalių vyriausybių politiniai sprendimai. Joms reikia vėl skirti daugiau resursų, kad karinės įrangos ir amunicijos užsakymų skaičius augtų. Tai parodytų Rusijai, kad NATO ilguoju laikotarpiu laimės. (...)

– Apie 40 šalių pasisakė prieš Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse 2024 metais. Ar manote, kad to pakaks įtikinti Tarptautinį olimpinį komitetą neleisti jiems dalyvauti po neutralia vėliava?

– Manau, kad kiekviena vyriausybė, kiekvienas olimpinis komitetas bet kokioje šalyje, įskaitant Lietuvą, turi laikytis principingos pozicijos. Ištisus dešimtmečius matėme, kad Rusija nesilaiko taisyklių, nepaiso kitų šalių interesų, tarptautinės teisės. (...) Rusija naudoja viską, įskaitant sportą ir religiją, savo agresyviai politikai ir nedvejoja to daryti, kai jai reikia. Sportas yra Rusijos propagandos instrumentas. (...)

Visa tarptautinė bendruomenė yra izoliavusi Rusiją, kol ši tęsia agresiją. Jos pozicija yra labai aiški: Rusija pažeidinėja tarptautinę teisę ir nėra jokių ženklų, kad ji liausis. Taigi, sportas yra viena sričių, kur turime laikytis tos pačios tvirtos pozicijos. Turime priversti Rusiją laikytis principų ir taisyklių.

Keletas skaičių. Per šį karą buvo nužudyti 231 Ukrainos sportininkai. Tai buvo iškilūs sportininkai, dalis jų taip pat būtų dalyvavę olimpinėse žaidynėse, tačiau priėmė sprendimą stabdyti sportininkų karjeras, imti ginklą ir eiti į karą, kur buvo nužudyti Rusijos. Rusija Ukrainoje sunaikino 350 sporto infrastruktūros objektų. Nemulkinkime savęs, sakydami, kad Rusija siekia neutraliteto sporte.

– Kyjivo meras Vitalijus Kličko pareiškė, kad Rusijos sportininkams galėtų būti leista dalyvauti olimpinėse, jeigu jie viešai pasmerktų karą. Ar tai galėtų būti valstybės pozicija?

– Nesu toks tikras, ar šiuo klausimu palaikau Kličko. Dar reikia pasižiūrėti, kokia bus mūsų pozcija.

Rusija naudoja viską, įskaitant sportą ir religiją, savo agresyviai politikai ir nedvejoja to daryti, kai jai reikia. Sportas yra Rusijos propagandos instrumentas.

– Ukrainą neseniai supurtė korupcijos problemos, šalyje po skandalo dėl viešųjų pirkimų keisis gynybos ministras. Ar nesibaiminate, kad tai gali turėti neigiamos įtakos žmonių, aukojančių Ukrainos kariuomenei ir visuomenei, nuomonei?

– Tas įvykis turėtų dar kartą patvirtinti tiems žmonėms, kad korupcija Ukrainoje netoleruojama. Mes, ukrainiečiai, valdžios atstovai, diplomatai, visa visuomenė suprantame, kad mūsų priešas numeris vienas yra Rusija, o mūsų priešas numeris du yra korupcija. Turime padaryti viską, netgi vykstant karui, kad įgyvendintume reikalingas reformas. Ir tai jau padarėme. Visos rekomendacijos, susijusios su korupcija ir teisės viršenybe, kurios buvo tarp septynių Europos Komisijos pernai išvardytų sričių buvo įgyvendintos. Įsteigėme labai pažangią ir unikalią, modernią antikorupcinių institutų Ukrainoje sistemą, pavyzdžiui, skaitmeninius tarnautojų deklaracijų registrus. Netgi ne kiekviena ES šalis turi tokias modernias sistemas, kokias dabar turime mes.

Korupcija yra vienas iš instrumentų, kuriuo Rusija stengiasi palaužti situaciją savo pusėn. Vienas iš esminių mūsų pergalės garantų yra nuosekli mūsų partnerių parama ir Rusija bando supriešinti Ukrainą ir jos partnerius propaganda, dezinformacija ir panašiai. Už šio išpuolio prieš mūsų kariuomenės patikimumą slypi daugiasluoksnis Rusijos interesas. Pirmiausia, tai mažina mūsų patikimumą Vakarų partnerių akyse. Taip rusai kelia bangas JAV, kalbėdami, kad JAV skirti pinigai yra iššvaistyti, išvogti ir panašiai. Nors tai nėra tiesa, Rusija remia šį naratyvą.

Nesakome, kad korupcija Ukrainoje neegzistuoja. Sakome, kad su ja kovojame ir konkrečios bylos, kurios tampa viešos, yra ištirtos mūsų institucijų. Manome, kad šių institucijų veikla atneš būtinus rezultatus, padėsiančius su šaknimis išrauti korupciją Ukrainoje. Tai jau vyksta.

– Kaune vasario 24 dieną vyks diskusijos apie Ukrainos taikos formulę. Ko iš jų tikitės?

– Tai labai svarbus renginys. Pirmiausia, prezidento Zelenskio pristatytas taikos planas liečia kur kas daugiau nei tik Ukrainą. Jis susijęs su taika visoje Europoje, jis susijęs su atsakymais į klausimus, kaip užtikrinti, kad Europa būtų pasirengusi gintis nuo būsimų agresijų, ar tai būtų Rusija, ar kažkas kitas. Dabartinės tarptautinės architektūros – Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos – efektyvumas yra labai menkas, ji nesugebėjo užkirsti kelio šiam karui, ji nesugebėjo sustabdyti šio karo, sukurti Rusijai didelio spaudimo.

Galvojame apie tai, kas įvyks po karo, kaip užtikrinti, kad tai nebeįvyktų. (...) Tai didelis planas, didelį paveikslą sudaro dešimt punktų, įskaitant energetinį saugumą, branduolinį saugumą, maisto saugumą. Dirbame su partneriais telkdami palaikymą šiam planui ir siekdami įsipareigojimų imtis konkrečių žingsnių, siekdami sudominti vyriausybes, kurios vėliau pačios skatins politikos pokyčius atskirais klausimais.

Esame labai dėkingi Lietuvai, kad ji palaiko šį taikos planą nuo pat pradžių. Lietuva pasirinko dirbti su dvejais plano punktais – energetinio saugumo ir teisingumo. Tai reiškia, kad kartu su Ukraina ir kitomis vyriausybėmis Lietuva skatins pokyčius šiose srityse ir konferencija Kaune yra pirmas bendras žingsnis tai darant. (...) Ukrainos energetikos ministras nuotoliniu būdu dalyvaus diskusijoje apie energetinį saugumą, o teisingumo ministras fiziškai atvyks į diskusiją apie savo sritį.

– Ambasadoriau, ar paaukojote akcijai RADAROM?

– Taip, žinoma.

– Ačiū už jūsų laiką.

„Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys buvo, yra ir bus Ukrainos. Rusijos Federacijos veiksmai yra aiškus visų tarptautinių susitarimų ir teisės, Jungtinių Tautų Chartijos ir Ukrainos Konstitucijos pažeidimas“, – pirmadienį, susitikusi su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Petro Bešta, sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen, cituojama Seimo pranešime.

„Lietuva remia ir rems Ukrainos teritorijos vientisumą, jos Konstitucija nustatytą ir tarptautiniu mastu pripažintą sienų neliečiamybę“, – pabrėžė ji.

Lietuva remia ir rems Ukrainos teritorijos vientisumą, jos Konstitucija nustatytą ir tarptautiniu mastu pripažintą sienų neliečiamybę.

Parlamento vadovė priminė, kad atitinkamos Lietuvos nuostatos išdėstytos šių metų rugsėjo 15 dienos Seimo priimtoje rezoliucijoje dėl Rusijos neteisėtų referendumų Ukrainoje nepripažinimo.

Šiame susitikime V. Čmilytė-Nielsen taip pat išsakė aiškią paramą Ukrainos narystės NATO siekiui, teigiama pranešime.

„Jokia Rusijos desperacija ir grasinimai nepakeis Europos Sąjungos ir NATO sprendimų. Jokie Putino ar jo valdomos Dūmos dekretai ir sprendimai mums nesutrukdys siekti, kad Ukraina kuo greičiau integruotųsi į ES ir NATO“, – teigė ji.

Rugsėjį surengtuose pseudoreferendumuose keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Kremlius praėjusį penktadienį inkorporavo minimas teritorijas į Rusiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu kreipėsi į NATO dėl pagreitintos stojimo į Aljansą procedūros.

„Kariniu požiūriu Berlynas tiesiog nuvilia Ukrainą“, – Vokietijos bulvariniam leidiniui „Bild“ sakė A. Melnykas.

Jo teigimu, Pasaulio ekonomikos forume Kyjivas tikėjosi išgirsti, kokių konkrečių žingsnių Vokietijos vyriausybė imsis Ukrainai paremti, kad ji laimėtų karą, bet O. Scholzas nieko apie tai nepasakė.

„Deja, tai buvo praleista, ypač kalbant apie neatidėliotiną sunkiosios ginkluotės pristatymą iš Vokietijos, kad būtų nuslopintas didžiulis Rusijos puolimas Donbase“, – sakė A. Melnykas. „Atrodo, nėra drąsos ir lyderystės tai padaryti“, – sakė jis tiesiogiai apie O. Scholzą.

„Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių žmonės puikiai supranta šią emociją – mes per amžius kovėmės drauge. Šiandien mes pagerbiame amžius trunkančią konfrontaciją tarp autoritarizmo ir nemirštančios laisvės Europoje“, – minėjime skvere prie ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo sakė ambasadorius Petro Bešta.

Ceremonijoje buvo pagerbta už laisvę kovojanti Ukraina, jos didvyriai ir žuvusieji.

„Mes taip pat gedime šio brutalaus karo Ukrainoje aukų, – sakė ambasadorius. – Rusija savo darbais Ukrainoje mėgina pralenkti net Antrojo pasaulinio karo siaubus.“

Rusija savo darbais Ukrainoje mėgina pralenkti net Antrojo pasaulinio karo siaubus.

Pasak P. Beštos, laisvos šalys turi susivienyti, kad kaip įmanoma priartintų pergalę prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą.

„Laisvės kaina Ukrainos žmonėms yra labai didelė“, – sakė jis.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Per 61 valstybę įtraukusį Antrąjį pasaulinį karą žuvo apie 50–55 mln. žmonių, iš jų 30 mln. – civiliai. Per karą Lietuvoje žuvo apie 275 tūkst. žmonių, iš jų 195 tūkst. žydų per Holokaustą.

Šiemet pasaulinio karo pabaigos minėjimuose didelis dėmesys skiriamas Rusijos kariuomenės daugiau kaip du mėnesius tęsiamai invazijai Ukrainoje. Per ją žuvo tūkstančiai žmonių, buvo sugriauti miestai, o namus palikti buvo priversti daugiau nei 13 milijonų žmonių.

Kalbėjo apie įdarbinimą

Ambasadorius Lietuvoje dirba neseniai. V.Grubliauskas jį į svečius kvietė jau prieš kelias savaites, tačiau įtemptas darbo grafikas anksčiau neleido suderinti konkrečios viešnagės datos.

P.Beshta Klaipėdoje lankėsi kartu su Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministru Mykolu Solskiu. Vienas pagrindinių vizito tikslų – Ukrainos grūdų eksporto per Klaipėdos uostą galimybių aptarimas. Svečiai lankėsi ne tik Uosto direkcijoje, bet ir keliose krovos įmonėse.

Pas Klaipėdos merą atvykęs Ukrainos ambasadorius šių klausimų negvildeno. Jis domėjosi, kiek Ukrainos žmonių jau apsigyveno Klaipėdoje, kokios yra apgyvendinimo galimybės ir sąlygos, kiek vaikų čia lanko darželius ir mokyklas.

P.Beshta prašė Klaipėdos merą rinkti ir teikti informaciją apie ukrainiečių įsidarbinimo galimybes prekybos centruose, krovos kompanijose bei kitose įmonėse.

Todėl į kitą susitikimą su Ukrainos ambasadoriumi bus kviečiami ir didžiųjų Klaipėdos įmonių vadovai. Kalbėta, kad įmonėms būtų skiriamos net tam tikros įdarbinamų ukrainiečių kvotos, tai esą būtų tam tikra garantija, kad pabėgėliai gaus darbą.

V.Grubliauskas patikino, kad mūsų mieste nėra jokios diskriminacijos ir, kiek įmanoma, į tokius prašymus atsižvelgiama.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Galvoja apie atskirą mokyklą

"Kalbėjome ir apie tai, kaip vaikučiai integruojami į bendrojo lavinimo bei specialiąsias mokyklas, darželius. Nuotoliniu ryšiu bendravome ir su Tautinių kultūrų centro vadove. Jelena Butkevičienė papasakojo, kiek ir kokiomis veiklomis vaikų ten užimama. Ambasadorius labai dėkojo už mūsų paramą ir prašė ją tęsti", – susitikimą apibūdino V.Grubliauskas.

Meras svečiui papasakojo apie išsiųstus paramos paketus Klaipėdos miestui partneriui Odesai.

Sutarta, kad Ukrainos ambasadorius netrukus atvyks į Klaipėdą artimiau susipažinti su mūsų miestu ir pabėgėlių aktualijomis.

V.Grubliauskas paaiškino apie vienkartinę materialinę paramą pabėgėliams iš savivaldybės biudžeto. Tokių prašymų sulaukiama kasdien, kiekvieną dieną jie ir nagrinėjami.

Kai galvojame, kad mums labai sunku, pabandykime įsivaizduoti, kaip sunku yra tiems, kuriems tos pagalbos reikia.

Visi karo pabėgėlių vaikai mokyklose maitinami nemokamai, už jų pietus pinigai skiriami iš valstybės biudžeto. Kol kas tik pavieniai pabėgėliai rašo prašymus skirti jiems vaikų globos ir rūpybos išmokas.

Jau ne kartą kalbėta apie atskirą mokyklą ukrainiečių vaikams, todėl būtų gerai, kad į Klaipėdą atvyktų Ukrainos mokytojų. Jie galėtų dėstyti bendrojo lavinimo dalykus. Šie mokslo metai jau baigiasi, todėl mažai tikėtina, kad pavyktų įsteigti naujų mokymo įstaigų.

Maždaug po mėnesio įvyksiančiame V.Grubliausko ir P.Beshta susitikime ketinama kalbėti apie ukrainiečių vaikų mokymą kitais mokslo metais.

Dalis pabėgėlių vaikų šiemet baigs Klaipėdoje mokyklas, kitiems, jaunesniems, negrįšiantiems į tėvynę mokiniams galbūt bus suteikta galimybė mokytis gimtąja kalba. Kol kas nežinia, ar jie lankys vieną mokyklą, ar ukrainiečių klasės bus išskirstytos po atskiras miesto mokyklas.

"Jeigu rugsėjį teks pasitikti su gausiu Ukrainos moksleivių būriu Klaipėdoje, mokyklų ar klasių klausimą reikės spręsti. Apie vasaros poilsio organizavimą šiems vaikučiams kol kas kalbos nebuvo, bet jau visai netrukus turėsime ir tai spręsti, kad jie netūnotų tarp keturių savo laikinų namų sienų. Tiesą sakant, ir mūsų vaikų vasaros poilsis būna problema", – dalijosi mintimis V.Grubliauskas.

Vienybės vis dar stinga

Klaipėdoje apsigyveno ukrainiečiai, pabėgę iš visos Ukrainos: Kijevo, Irpinės, Brovarų, Vosilkų, Belaja Cerkiv, Dobropilia, Donecko, Ivano Frankivsko, Izislavo, Konotopo, Kovel, Kramatorsko, Lvivo, Charkivo, Luhansko, Mariupolio, Odesos, Mikolajivo, Lucko, Dnipro, Krivoi Riho, Zaporižjes, Kamenskojės, Černihovo, Izmailovo, Žitomiro, Severo Donecko, Sumų, Netyščino, Novochorodivkos, Pavlohrado, Pervomaisko, Poltavos, Ternopilio, Voznesensko, Užhorodo, Vinicos, Kostino, Čerkasų.

Ukrainos ambasadorius buvo susitikęs su ukrainiečių bendruomenės atstovais mūsų mieste. Klaipėdos vadovų noras išlieka toks, koks buvo ir anksčiau, – suvienyti visas šias bendruomenes.

"Pasirodo, tai nelabai įmanoma misija. Bet ir mes išsakėme savo poziciją, kaip tai būtų galima kuo geriau organizuoti – ne ieškoti priešų ar piktų žmonių, o susitarimo galimybių, kurios dar neišnaudotos, ir jų galėtų būti daugiau", – po 45 minutes trukusio P.Beshta vizito kalbėjo Klaipėdos meras.

Visų aptartų problemų sprendimas – didžiulė finansinė našta, kurią kol kas stengiamasi spręsti miesto biudžeto lėšomis. Laukiama valstybės pagalbos, o valstybei pagalba turėtų ateiti iš ES. Be Europos Komisijos pagalbos karo pasekmes suvaldyti būtų neįmanoma.

"Vien geranoriškumo tam tikrai nepakaks. Neužteksime tam nei lėšų, nei žmogiškųjų resursų, bet kai galvojame, kad mums labai sunku, pabandykime įsivaizduoti, kaip sunku yra tiems, kuriems tos pagalbos reikia", – neslėpė V.Grubliauskas.

Faktai ir skaičiai

Į Klaipėdą jau yra atvykę

7 639 Ukrainos piliečiai.

Gauti 1 375 prašymai vienkartinei paramai.

940 prašymų 1 919-ai asmenų skirta beveik 514 tūkst. eurų.

Į miesto bendrojo ugdymo mokyklas priimta 716 pabėgėlių vaikų.

Rusų mokomąja kalba mokosi 620 vaikų.

Lietuvių kalba mokosi 88 vaikai.

Specialiosiose mokyklose mokosi 8 vaikai.

Nevalstybinėje "Vaivorykštės tako" gimnazijoje mokosi 35 mokiniai.

Nemokamai maitinami 550 jų.

Į ikimokyklines Klaipėdos ugdymo įstaigas priimti 185 vaikai.

Formalųjį ugdymą papildančias mokyklas lanko 66 mokiniai.

Ties cinizmo riba

Volodymyro Zelenskio kreipimaisi į pasaulio politikus, parlamentus, organizacijas, net menininkus sulaukia palaikymo, tampa akstinu priimti svarbius politinius ir karinės pagalbos sprendimus. Tik transliuota Vokietijos Bundestago posėdžių salės ekrane kalba sutikta šalčiau.

Kitaip nei kolegos kur nors Londone ar Kanberoje, vokiečių parlamentarai pademonstravo geležinę discipliną ir, išklausę kaip visada įtaigių žodžių, paploję V.Zelenskiui, grįžo prie suplanuotų darbų. Pasiūlymas į darbotvarkę įtraukti pagalbos Ukrainai klausimą buvo atmestas, o parlamentą užgriuvo kritikos banga.

Likus dviem dienoms iki šio kreipimosi A.Melnykas paragino federalinį kanclerį reaguoti į Ukrainos prezidento kalbą ir padaryti atitinkamą pareiškimą. Olafo Scholzo partijoje (SPD) toks ukrainiečio raginimas palaikytas įžūlumu. Valstybės sekretorius Sörenas Bartolas tviteryje parašė esą „šio ambasadoriaus neįmanoma pakęsti“. Žodį „ambasadorius“ jis parašė su kabutėmis.

Tai, kad Vokietija turi per daug su Rusija susijusių interesų– priklausomybę nuo dujų, nafos ir anglių, – anot A.Melnyko, iš dalies yra ir F.-W.Steinmeierio kaltė.

Vėliau žurnalistams A.Melnykas sakė iš dalies suprantąs S.Bartolo pareiškimą: jis tik atspindėjo nuotaiką frakcijoje. Ukrainietis ir pats nevengiąs aštrių frazių tviteryje, kai, pvz., koks politikos profesorius paragina Ukrainą kapituliuoti ar parlamentaras kelia nacių Ukrainos armijoje klausimą. Vis dėlto jam svarbiau ne ginčai su tokiais nesusipratėliais, bet spaudimas Vokietijos politikams priimti Ukrainai svarbius sprendimus.

Koks kai kurių Vokietijos politikų požiūris į ukrainietį, pamatė ir žurnalistai, lydėję jį Budestage: vieni, išvydę A.Melnyką, skubiai apsisuka, kiti praeina pro šalį nė nepasisveikinę, treti įkyriai lenda fotografuotis.

Požiūrio klausimas

Karjeros diplomato, daug dirbusio su Ukrainos europinės integracijos klausimais, turinčio ilgametę darbo vokiškai kalbančiose šalyse patirtį, stiprybė ir silpnumas – atkaklumas ir nenoras leistis į kompromisus.

Nepaisydamas oficialiojo Berlyno neigiamo požiūrio į Stepaną Banderą, ambasadorius pagerbia Miunchene esantį jo kapą, o į eilinį viešą priekaištą atsako įrašu tviteryje: „Nei rusai, nei vokiečiai negali nurodyti ukrainiečiams, ką jie turi laikyti savo didvyriu.“

2020 m. A.Melnykas siekė, kad Bundestagas pripažintų Holodomorą genocidu, tačiau tokią nuomonę palaikė toli gražu net ne visi kitais klausimais Ukrainą palaikantys politikai. Šį klausimą A.Melnykas prisiminė ir dabar, komentuodamas žinią, kad traukdamiesi iš Ukrainos gyvenviečių agresoriai nuniokoja iš ukrainiečių pavogtus maišus su grūdais.

Skirtinga Holodomoro traktuotė atskleidžia mąstymo skirtumus. Jei vokiečiams tai buvo strateginis klausimas, ukrainiečių diplomatui – egzistencinis, tiesioginė sąsaja tarp Stalino nusikaltimo ir 2014-aisiais prasidėjusio V.Putino puolimo.

A.Melnykas nuolat kritikavo projektą „Nord Stream 2“ ir ne tik jį. Kai reikia – ir patį prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį, kuris dar pernai vasarį dujotiekį vadino vienu iš paskutinių tiltų, jungiančių su Rusija, ir, prisiminęs pastarosios aukas per Antrąjį pasaulinį karą, aiškino, kad net ir nepateisinant šių dienų Rusijos politinių sprendimų reikėtų nepamiršti platesnio vaizdo.

Ši F.-W.Steinmeierio kalba papiktino ir Kyjivą, ir A.Melnyką. Tik pastarųjų įvykių virtinė nustelbė ukrainiečių kartėlį. Išaugus įtampai prie Ukrainos sienų, Vokietijos politikai – buvę ir dabartiniai – veltui bandė prisibelsti iki V.Putino sąžinės. Vėluojanti reakcija į gresiančią Rusijos agresiją, šalmai, kuriuos, neleidusi Estijai perduoti Ukrainai dar VDR menančių tankų, ukrainiečiams pasiūlė federalinė vyriausybė, nepadidino Kyjivo pasitikėjimo Berlynu.

Kritika prezidentui

Tai, kad po poros mėnesių Ukrainos ambasadorius atmetė Vokietijos prezidento kvietimą į parodą, skirtą sovietų karo belaisviams, menkai tenustebino. Kovo pabaigoje Vokietijos prezidento iniciatyva surengtą solidarumo su Ukraina koncertą, kuriame turėjo skambėti lenkų, ukrainiečių ir rusų kompozitorių kūriniai, pasirodyti rusų atlikėjai, A.Melnykas pavadino įžeidimu.

„Tol, kol Rusijos bombos kris ant Ukrainos miestų, mes, ukrainiečiai, nebūsime nusiteikę didžiajai Rusijos kultūrai. Basta“, – parašė jis tviteryje.

Vėliau A.Melnykas buvo dar griežtesnis. Interviu „Tagesspiegel“ Vokietijos prezidentui jis prikišo: „F.W.Steinmeieriui santykiai su Rusija buvo ir išlieka kažkas esminio, netgi švento, kad ir kas benutiktų. Agresija taip pat nevaidina didelio vaidmens.“

Tai, kad Vokietija turi per daug su Rusija susijusių interesų – priklausomybę nuo dujų, naftos ir anglių, anot A.Melnyko, iš dalies yra ir F.W.Steinmeierio kaltė. Diplomato teigimu, dabartinis prezidentas, būdamas federalinio kanclerio tarnybos vadovas ir užsienio reikalų ministras, dešimtmečiais mezgė kontaktų Rusijoje tinklą, į kurį įsipainioję daug žmonių, vaidinančių dabartinėje koalicijoje svarų vaidmenį.

Buvo laikas, kai pats A.Melnykas prašė audiencijos, tačiau, anot FAZ, nei Užsienio reikalų ministerijoje, nei kanceliarijoje jis nebuvo labai laukiamas asmuo. Todėl galiausiai ėmė atvirai bendrauti su žiniasklaida.

Vokietijos žurnalistai neslepia ukrainiečio atvirumo. Skirtingai nei Vokietijos politikai, ambasadorius niekada nereikalauja iš anksto suderinti citatų ir nekalba anonimiškai. Jis nebijo, pvz., papasakoti, kaip Vokietijos prezidentas skundėsi juo V.Zelenskiui.

Pralaužti ledą

Bendraudamas su žurnaliste, A.Melnykas neslėpė nuovargio. Rusijai atakavus Ukrainą, jis miegąs tik po kelias valandas. Atsikelti verčia pareigos jausmas, tikėjimas, kad Berlyne jis kažką gali nuveikti.

Kasryt pirmiausia susisiekia su Kyjive likusiais artimaisiais, tada A.Melnykas klausia savęs, su kuo dar galėtų susitikti, ką dar galėtų įtikinti, kad Ukrainai reikia pagalbos, ir vėl bendrauja su parlamentarais, mina Gynybos ministerijos slenkstį, kartoja užklausas Užsienio reikalų ministerijai. Vakare jis siunčia žinutę V.Zelenskiui arba Dmytrai Kulebai. Sako, kartais nežinąs, ką parašyti.

Pastarosiomis dienomis, ypač po to, kai pasaulį apskriejo civilių palaikų pilnos Bučos gatvių nuotraukos, A.Melnykas nesiliauja belstis į Vokietijos politikų ir visuomenės sąžinę, o naujas sankcijas Rusijai vadina kanclerio O.Scholzo garbės reikalu.

Kartais žinutę, tik jau ne į Kyjivą, siunčia ir viešai. A.Melnykas papasakojo „Der Spiegel“, kad vasario 24-ąją Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris su juo kalbėjęs taip, tarsi Ukrainos kapituliacija tebuvo kelių valandų klausimas, todėl Rusijos pašalinimą iš SWIFT sistemos ar ginklų tiekimą laikęs beprasmiu. „Tai buvo pats blogiausias pokalbis mano gyvenime“, – vėliau apie šią akistatą papasakos A.Melnykas.

„Bendradarbiaujame su valstybinėmis institucijos, visuomene ir verslais, stengiamės teikti paramą mūsų kariuomenei – tai vienas iš prioritetų, kaip ir humanitarinė pagalba. Mums šios pagalbos reikės iki pat pabaigos“, – spaudos konferencijoje Vilniuje ketvirtadienį sakė ambasadorius Petro Bešta.

Pasak jo, parama reikalinga tiekti į Ukrainą maistą, vandenį, degalus, vaistus ir kitą pagalbą.

„Prašau ir toliau mus remkite“, – kvietė ambasadorius.

Jis teigė, kad per visą mėnesį, kai Ukrainoje tęsiasi kova, šalis jautė „drąsų, palaikantį broliškų Lietuvos žmonių petį“.

P. Bešta atkreipė dėmesį, jog Lietuvos parlamentas buvo vienas pirmųjų, rezoliucija parėmusių kandidatės statuso Europos Sąjungoje suteikimą Ukrainai bei neskraidymo zonos virš šalies įvedimą, o Lietuvos vyriausybė buvo pirmoji, suteikusi šaliai „Stinger“ raketas ir kitą pagalbą.

Jis taip pat paminėjo, kad Lietuvos parlamentarai, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai buvo pirmieji nuo karo pradžios atvykę į Ukrainą.

„Noriu iš visos širdies pasakyti: ačiū kiekvienam lietuviui, mes labai branginame jūsų paramą“, – sakė P. Bešta.

L. Balandžio / BNS nuotr.

ES ragina griežtinti sankcijas

Ambasadoriaus teigimu, nuo karo pradžios Ukrainoje kasdien žūsta ne tik kariai, bet ir nekalti civiliai gyventojai. Jų mirtys viršija karines netektis. Taip pat griaunami namai, mokyklos, ligoninės.

P. Beštos teigimu, Kremliui nesiseka vykdyti to, ką jis vadina specialiąja operacija, todėl bandoma šantažuoti Ukrainą sukeliant humanitarinę katastrofą.

„Tai brutalus putinizmo – XXI amžiaus nacizmo – veidas“, – teigė jis.

Tai brutalus putinizmo – XXI amžiaus nacizmo – veidas.

Pasak ambasadoriaus, vertinant pinigine išraiška, Ukrainos praradimai siekia 567 mlrd. JAV dolerių.

Nors nuo karo pradžios Vakarai įvedė pluoštą sankcijų Rusijai, Ukrainos ambasadorius jas ragina dar labiau griežtinti.

Anot P. Beštos, būtina užtikrinti neskraidymo zoną virš Ukrainos, suteikti daugiau modernių oro gynybos sistemų, paskelbti energetinį embargą, atjungti visus Rusijos bankus nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

„Jei Europa nesugeba imtis ryžtingų sprendimų, tūkstančiai ukrainiečių mirs, o Europa toliau gyvens Rusijos invazijos baimėje“, – sakė diplomatas.

Dėl energetinių išteklių boikoto ES vyksta intensyvios diskusijos, mat kai kurios Bendrijos narės yra ypač priklausomos nuo rusiškų dujų.

Vis dėlto ambasadorius ragina jų atsisakyti kuo greičiau: „Dujų ir naftos embargo yra pagrindinis trumpo laikotarpio tikslas.“

P. Beštos teigimu, pajamomis iš energetinių resursų Kremlius finansuoja karą Ukrainoje.

Diplomatas pabrėžė, kad šiuo metu Kyjivo ir Maskvos derybose dėl taikos reikšmingų pokyčių nėra, nors neformalios diskusijos vyksta nuolat.

Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš mėnesį – vasario 24 dieną. Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.

Ambasadorius: Europa turi pajusti putinizmo brutalumą taip, kaip ukrainiečiai jaučia visą mėnesį

„Europa turi pajusti putinizmo brutalumą taip, kaip ukrainiečiai jaučia jau visą mėnesį. Ji turi priimti tuos sunkius, bet reikalingus sprendimus, tai yra sukurti neskraidymo zoną virš Ukrainos, suteikti Ukrainai modernių oro gynybos priemonių, paskelbti Putino režimui pilną energetinį embargo, atjungti visus Rusijos bankus nuo SWIFT bei atjungti Rusiją nuo pasaulio prekybinių tinklų ir uždaryti visus jūrų uostus rusų laivams“, – ketvirtadienį Ukrainos ambasadoje Lietuvoje apibendrindamas praėjusį karo mėnesį teigė ambasadorius.

„Šie dalykai trunka jau mėnesį, bet, deja, kai kurie politikai dar nesupranta, kad business as usual su Rusija nebėra ir nebegali būti. Ir niekada nebebus“, – tvirtino P. Bešta.

„Šiuo metu mes neturime informacijos, kad kariniu požiūriu Kinija remia Rusiją. Mes tikimės, kad tai nesikeis“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos žurnalistams sakė P. Beshta.

Pastaruoju metu Maskva ir Pekinas suartėjo, o Vašingtonas tai vertina kaip vis labiau priešišką autoritarinių branduolinių valstybių aljansą. Pekinas atvirai nepasmerkė Maskvos veiksmų Ukrainoje, bet JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos, jos kariuomenei mėginant įsitvirtinti Ukrainoje, o Vakarų sankcijoms grasinant sužlugdyti jos ekonomiką.

Pirmadienį Romoje vykusiame susitikime su JAV patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu vyresnysis Kinijos diplomatas Yang Jiechi pakartojo Kinijos poziciją, kad Pekinas yra „įsipareigojęs skatinti taikos derybas“, antradienį pranešė oficiali naujienų agentūra „Xinhua“. Kinija per susitikimą paragino visas šalis laikytis „maksimalaus santūrumo“ ir „apsaugoti civilius“ per Ukrainos krizę. Tarptautinė bendruomenė turėtų remti tokias derybas, kad kuo greičiau pasiektų esminių rezultatų, sakė Yang Jiechi.

Vašingtonas tikisi, kad Pekinas gali panaudoti savo įtaką Vladimirui Putinui.

Nors Pekinas nepritaria Vakarų sankcijoms, Baltieji rūmai spaudžia antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką susilaikyti ir negelbėti Rusijos nuo galimo įsipareigojimų nevykdymo ir nesiųsti jai ginklų.

Ragina imtis griežtesnių veiksmų

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje P. Beshta pabrėžia, kad, Rusijai ir toliau tęsiant karą Ukrainoje, Vakarai privalo Kremliui pritaikyti griežtesnes sankcijas. Jo teigimu, vien pirkdama naftą Europa kiekvieną dieną Rusijai sumoka 1 mlrd. JAV dolerių, kuriuos šalis panaudoja tolesniems kariniams veiksmams.

„Rusijai tęsiant savo žvėriškus veiksmus prieš mūsų civilius, prieš mūsų infrastruktūrą, mes kviečiame ir raginame pritaikyti daugiau sankcijų Rusijai ir išplėsti jų sąrašą. Tokių veiksmų reikia kuo daugiau ir jų reikės tol, kol Putinas galų gale sustos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.

Jo teigimu, NATO šalys privalo virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną, taip pat Vakarai turi stiprinti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos ir karinių lėktuvų steigimą Ukrainoje. P. Beshta akcentavo, kad būtinas ir visų Rusijos bankų atjungimas nuo tarptautinės SWIFT sistemos.

Po visos brutalios atakos prieš Ukrainą vienintelė išeitis yra tik visiška Rusijos ir Europos deputinizacija.

Be to, P. Beshtos teigimu, Vakarai privalo Rusijai taikyti visišką prekybos embargą, įskaitant prekybą nafta ir dujomis.

„Kadangi šiuo metu, net vykstant karui, kiekvieną dieną Europa sumoka panašiai vieną milijardą JAV dolerių, kurie yra skiriami tankų, lėktuvų, raketų įsigijimui ir tolesnei karo veiklai, privalome uždaryti visus jūrų uostus Rusijos laivams ir jų prekėms. Po visos brutalios atakos prieš Ukrainą vienintelė išeitis yra tik visiška Rusijos ir Europos deputinizacija“, – kalbėjo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.

Be to, ambasadorius kreipėsi ir į Lietuvos verslininkus, ragindamas stabdyti bet kokį bendradarbiavimą su Rusija.

„Ir, naudodamasis šia proga, norėčiau paskatinti visas Lietuvos kompanijas nustoti bendradarbiauti su Rusija. Šitas karas, šita putinistinė agresija turi būti sustabdyta, ir ji turi būti sustabdyta Ukrainos žemėje“, – kalbėjo jis.

Prioritetas ir toliau išlieka integracija į NATO

P. Beshta akcentuoja, kad Ukrainos prioritetas ir toliau išlieka šalies integracija į NATO. Jo teigimu, Ukrainos narystė NATO padėtų apsaugoti tiek Europą, tiek Kijevą nuo išorinės agresijos.

„Mūsų prioritetas ir toliau išlieka integracija į NATO. Net ir prieš prasidedant karui mes turėjome šį realistinį vertinimą, ir tas vertinimas yra nepakitęs. NATO yra vienintelė realiai veikianti struktūra, kuri ilguoju laikotarpiu gali apginti tiek Europą, tiek Ukrainą nuo išorinės agresijos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo P. Beshta.

ELTA primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą kreipėsi į NATO, prašydamas nuo karo kenčiančiai Ukrainai suteikti pagalbą. Prezidentas ragina sąjungininkus Vakaruose nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos, kad būtų sustabdyti daugybę civilių gyvybių nusinešę Rusijos aviacijos bombardavimai.

Dar šį mėnesį JAV Gynybos departamentas atmetė siūlymus pasiųsti Ukrainai kai kurių NATO šalių turimus sovietinės gamybos naikintuvus per vieną Amerikos karinę bazę Vokietijoje.

Antradienį V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis turėtų susitaikyti su tuo, kad netaps JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso nare, o tai yra pagrindinis Rusijos argumentas, kuriuo ji grindė savo invaziją.

„Neskraidymo zona virš Ukrainos, tai pagrindinis prioritetas. Problema yra tai, kad Rusija pakeitė savo karinę strategiją ir nusitaikė į civilinius objektus, pastarąsias dienas atakuoja didžiuosius miestus“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė ambasadorius.

Aljansas sulaukia raginimų padėti užtikrinti neskraidymo zoną virš Ukrainos, Rusijos aviacijai pradėjus smūgiuoti į civilius taikinius Ukrainoje.

„Yra daug civilių aukų, Rusija ką tik pasuko humanitarinės katastrofos keliu, nes dėl stipraus mūsų pasipriešinimo jie negali okupuoti mūsų ant žemės“, – pabrėžė ambasadorius.

Problema yra tai, kad Rusija pakeitė savo karinę strategiją ir nusitaikė į civilinius objektus, pastarąsias dienas atakuoja didžiuosius miestus.

Padėkojo Lietuvai

Jis taip pat dėkojo Lietuvos Vyriausybei ir žmonėms už visokeriopą paramą. „Aš noriu padėkoti Lietuvos Vyriausybei, politikams, kiekvienam, mes kasdien jaučiame jūsų paramą, jūs mūsų artimi partneriai ir draugai“, – sakė P. Beshta.

Seimo pirmininkė po susitikimo teigė, kad po pastarųjų įvykių tarptautinės bendruomenės užtikrinta neskraidymo zona virš Ukrainos nebeatrodo neįmanoma.

„Prieš savaitę buvo sunku įsivaizduoti, kad tokios šalys kaip Šveicarija bus nebeneutralios. Todėl tikrai nieko negalima atmesti, tai nėra vienos valstybės sprendimas, tai yra aljansų, visų šalių bendras susitarimas, aš manau, kad be NATO reikėtų kalbėti ir apie Jungtinių Tautų formatą, nes toks oro erdvės uždarymas, saugojimas būtų visų pirma humanitariniais tikslais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.

V. Čmilytė-Nielsen pažadėjo ir toliau remti Ukrainą

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, trečiadienį susitikusi su Ukrainos ambasadoriumi P.  Beshta, pabrėžė, kad Lietuva toliau teiks Ukrainai politinę, ekonominę, finansinę, humanitarinę ir kitą pagalbą, įskaitant karinę.

„Visa tarptautinė bendruomenė turi griežtai pasmerkti Rusijos agresiją ir įvesti griežčiausias sankcijas, privalo visomis įmanomomis priemonėmis remti puolamą tautą. Padėdami Ukrainai apsiginti, padedame apsiginti ir pačiai Europai“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, šis nepriimtinas agresijos aktas yra akivaizdus tarptautinės teisės normų pažeidimas, taip pat nusikaltimas Ukrainos žmonėms.

„Smerkiame Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimą prieš Ukrainą. Situacija smarkiai blogėja – matome beatodairišką apšaudymą, įskaitant civilius objektus. Šis nepriimtinas agresijos aktas yra akivaizdus tarptautinės teisės, visų civilizuotų normų pažeidimas. Taip pat nusikaltimas Ukrainos žmonėms. Šiandien labiau nei bet kada anksčiau, gindama europietiškas vertybes savo žemėje, Ukraina demonstruoja nedviprasmišką įsipareigojimą eiti Europos keliu. Todėl visiškai palaikome Ukrainos narystės Europos Sąjungoje siekį ir esame pasiryžę padėti“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.