Pirmaujančias pozicijas Lietuvoje išlaiko Vilniaus universitetas (VU), bendrame reitinge užėmęs 18 vietą (pernai – 21 vietą). Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), pakilęs per 2 pozicijas ir užėmęs 41 vietą, šiemet ir vėl įvertintas kaip antras geriausias šalies universitetas bei techninių universitetų lyderis. VGTU šiame reitinge stabiliai po dvi pozicijas kyla nuo 2014–2015 metų, kai reitinge užėmė 47 vietą.

„Du Lietuvos universitetai jau ketvirtus metus ne tik yra užsitikrinę stabilią vietą geriausių regiono universitetų 50-uke, bet ir kyla aukštyn. Atsižvelgiant į tai, kad reitingas sudaromas analizuojant įvairiausius kriterijus ir kasmet reitinguojamų aukštųjų mokyklų vis daugėja, stabilus kilimas yra nuoseklaus darbo, tikslingo turimų išteklių investavimo bei susitelkimo į studijų ir mokslo kokybės gerinimą rezultatas. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad Lietuvos universitetai konkuruoja su kitais regiono universitetais turėdami labai ribotą finansavimą, o išlaidos, skiriamos vienam studentui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, labai skiriasi nuo EBPO vidurkio: Lietuvą lenkia Estija, Lenkija, Slovėnija, Rusija ir daugelis kitų regiono šalių,“, – sako VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas.

Kaip ir praėjusiais metais, šiemet į reitingą pateko 7 Lietuvos universitetai. Reitinguojamų universitetų šimtuke dar atsidūrė KTU (51 vieta) ir VDU (72 vieta). Palyginimui, į reitingą pakliuvo 3 Estijos ir 4 Latvijos universitetai. Estija – vienintelė iš Baltijos šalių, kurios aukštoji mokykla pateko į reitingo geriausiųjų dešimtuką – Tartu universitetas užėmė 3 vietą.

Vakar pristatytoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktos Lietuvos švietimo padėties apžvalgoje konstatuojama, kad viena iš sričių, kurias reikėtų stiprinti aukštajam mokslui yra studentų mobilumas.

„Suprasdami, kad šiuolaikinis aukštasis mokslas neturi sienų, jau keletą metų tam skiriame ypatingą dėmesį ir pasiekėme tai, kad pagal tarptautinių studentų skaičių „Emerging Europe and Central Asia 2018“ reitinge esame pirmi tarp Lietuvos universitetų. Šiais metais į VGTU priimtų užsienio studentų skaičius, lyginant su 2016 m., išaugo dar beveik 10 procentų, tad šiuo metu VGTU studijuoja 966 užsienio studentai iš 77 pasaulio šalių“, – akcentuoja VGTU rektorius.

Anot jo, VGTU itin daug dėmesio skiria ir savo studentų mobilumui – VGTU paraiškos mainams finansuoti pagal pasaulinės partnerystės programą yra itin sėkmingos ir jau trečius metus iš eilės universitetas gali skirti mainams ne ES šalyse didžiausią biudžetą tarp visų Lietuvos universitetų.

Regioniniam QS reitingui sudaryti yra naudojami panašūs duomenys kaip ir pasauliniam QS reitingui: „Emerging Europe and Central Asia 2018“ aukštosios mokyklos vertinamos pagal universiteto reputaciją tarp akademinio personalo ir darbdavių, santykį tarp studentų ir dėstytojų, mokslo publikacijų skaičių (Scopus duomenų bazė), Webometrics reitinge užimamą poziciją, vertinant matomumą ir įtaką internetinėje erdvėje, mokslo publikacijų citavimo rodiklius (Scopus duomenų bazė), daktaro laipsnį turinčio personalo dalį, užsienio dėstytojų ir užsienio studentų dalis.

Praėjusiais metais VU pirmavo 18 krypčių iš 27. Pagal bendrą surinktų taškų skaičių VU pozicijas pagerino net 16 studijų krypčių.

Į reitingą patenka jau trejus metus iš eilės

Į geriausių pasaulio universitetų reitingus VU pateko dviejose kryptyse – lingvistikos kryptyje VU užima 201–250 poziciją pasauliniu mastu, o fizikos ir astronomijos – 251–300 vietą. Pastarojoje kryptyje VU į reitingą patenka jau trejus metus iš eilės.

„Džiaugiamės, kad žingsnis po žingsnio įsitvirtiname tarp geriausių pasaulio universitetų, ir tikimės, jog ateityje mūsų pozicijos dar labiau sustiprės. Tam didelę reikšmę turės ir valstybės institucijų vaidmuo formuojant būsimą aukštojo mokslo plėtros viziją”, – sako VU partnerystės prorektorė prof. Greta Drūteikienė.

Šiemet pirmąkart reitinge įvertinti universitetų rezultatai ir pagal 5 sritis: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijos, gyvybės mokslų ir medicinos, fizinių mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos.

Pagal šį vertinimą VU menų ir humanitarinių bei fizinių mokslų srityse užimą 401–450 poziciją pasaulyje, socialinių mokslų ir vadybos - 451–500. Fizinių mokslų srityje VU pasižymėjo aukštais moksliškumo pasiekimais: pagal h-indeksą, matuojantį mokslo darbų reikšmingumą tarptautiniu mastu, šioje srityje VU įvertintas 74,8 taškų iš 100 galimų.

VGTU pirmauja pagal socialinius mokslus ir inžineriją

Lietuvos universitetai šiemet įvertinti 6-iose kryptyse, VGTU – vienintelis Lietuvos universitetas reitinguotas net 4 iš jų. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet pasauliniame reitinge VGTU statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų (Engineering – Civil & Structural) kryptyse užima 101–150 vietą. VGTU yra vienintelis Baltijos šalių universitetas pasiekęs tokį aukštą reitingą statybos inžinerijos moksluose. 101–150 vietoje tarp visų universitetų VGTU yra ir architektūros bei užstatytos aplinkos (Architecture / Built Environment ) kryptyje. Šis universitetas taip pat reitinguotas Verslo ir vadybos studijų (Business & Management Studies) kryptyje bei užima 201–250 vietą, o Ekonomikos ir ekonometrijos (Economics & Econometrics) kryptyse – 301–350 vietą tarp pasaulio universitetų. Šie pasiekimai – aukščiausi Lietuvoje. Šiais metais reitinge „QS World University Rankings by Subject“ buvo vertinamos 46 studijų kryptys. VGTU buvo vertinamas 20 studijų krypčių, iš kurių 10-yje tarp Lietuvos universitetų užima pirmą vietą.

„Tokiose srityse kaip statybos inžinerija ir statinių konstrukcijos bei architektūra ir užstatyta aplinka VGTU jau seniai turi užsitikrinęs gerą vardą, tačiau šių metų reitingų rezultatai žymi VGTU proveržį ir socialiniuose moksluose. Atsižvelgiame į pasaulines tendencijas, pagal kurias šiuolaikinis techniškasis universitetas turi būti stiprus ne tik technologijų, bet ir socialiniuose moksluose. Remiamės kitų šalių techninių universitetų patirtimi, todėl universitete ruošdami aukšto lygio šiuolaikinius specialistus prie technologinių profesinių dalykų pridedame ir verslumo įgūdžių, ekonomikos, vadybos pagrindus. Socialiniai mokslai VGTU taip pat remiasi technologijomis. Ši savybė yra unikalus VGTU išskirtinumas, kuris šiuose reitinguose įvertintas tarptautiniu mastu“, – sako VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas.

Į reitingą taip pat patekęs VU reitinguotas lingvistikos (Linguistics) kryptyje (201–250 vieta) bei fizikos ir astronomijos (Physics & Astronomy) kryptyje – 251–300 vietos.

Šiais metais reitinge „QS World University Rankings by Subject 2017“ iš viso įvertinti 4438 universitetai, tačiau reitinguotos buvo tik 1117 aukštojo mokslo institucijų. Jos buvo vertinamos pagal reputaciją tarp akademikų, reputaciją tarp darbdavių bei pagal publikacijų citavimo rodiklius. „QS World University Rankings by Subject“ reitingas, priešingai nei kai kurie kiti, neatsižvelgia į pačių aukštųjų mokyklų teikiamus duomenis, naudoja tik išorinius šaltinius ir mokslinių publikacijų duomenų bazes.

Pertvarkoma Šiaulių universiteto struktūra. Pertvarkymo plane numatyta reorganizuoti universitetinius ir fakultetinius mokslo centrus, steigti naujus padalinius.

Pirmajame pertvarkos etape, jau šiemet, universitete neliks Visuomenės sveikatos mokslinio bei  Neįgaliųjų sporto ir sveikatingumo centrų.

Kiti centrai bus sustambinti arba pakeis priklausomybę. Bus pokyčių ir  universiteto fakultetų padaliniuose, jų pertvarką ketinama pabaigti kitų metų gegužę.

Naujajame plane be Regionų raidos instituto numatyta įkurti  Universitetinį mokslo institutą su septyniais skyriais ir Partnerystės bei socialinių inovacijų centas.

Pastaraisiais metais Šiaulių universitete kasmet uždaroma po kelias studijų programas, sumažėjo pirmosios pakopos studijų studentų, tačiau antrosios pakopos, universiteto duomenimis, daugėja.

Žurnalo „Reitingai“ sudarytame  sąraše ši Šiaulių aukštoji mokykla šiemet į geriausiųjų dešimtuką nepateko.

Antradienį paskelbtame tarptautiniame universitetų reitinge „2013–2014 QS World University Rankings“ tarp geriausių pasaulio universitetų pateko ir 4 Lietuvos aukštosios mokyklos: Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU),  Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Kauno technologijos universitetas (KTU).

Reitingo rengėjai deklaruoja, kad atsižvelgiant į pasaulio universitetų skaičių, QS sąrašas atspindi 4 proc. geriausiųjų aukštųjų mokyklų. Aukščiausiai iš Lietuvos universitetų įvertintas VU – jis užėmė 601–650 vietą. Į 701+ kategoriją pateko dar trys Lietuvos universitetai – VGTU, VDU ir KTU. Pastarasis šiemet vertintas pirmą kartą, rašoma pranešime spaudai.

„Nors Lietuvos universitetai šiemet užima žemesnes pozicijas, tai nereiškia, kad jų rezultatai yra blogesni, net atvirkščiai. Pavyzdžiui, VGTU duomenys yra ne ką prastesni, o studijų ar tarptautiškumo srityse – geresni nei pernai“, – kalbėjo VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.

„Šiemet QS reitingą papildė daugiau nei 130 naujų aukštųjų mokyklų, vertinami universitetai iš 76 pasaulio šalių, tarp jų ir Azijos, kur valstybės investicijos į aukštąjį mokslą kasmet ženkliai didinamos, bet Lietuvos universitetai vis tiek patenka tarp geriausiųjų“, – sakė VGTU rektorius.

Jam antrino ir Zoya Zaitseva, QS reitingų Centrinės Europos regiono direktorė: „Universitetų vertinimas – labai dinamiškas, kiekvienas turi smarkiai stengtis, kad keletą metų iš eilės išliktų toje pačioje vietoje. Labai gaila, kad trys iš keturių Lietuvos universitetų yra žemiau 700-osios vietos, bet taip greičiausiai nutiko dėl nepakankamo mokslo ir švietimo finansavimo.“

„QS World University Rankings“ skelbiamas jau dešimtus metus iš eilės. Aukštosios mokyklos vertinamos pagal šiuos kriterijus: universiteto reputaciją tarp akademikų (40 proc.) ir darbdavių (10 proc.), santykį tarp studentų ir dėstytojų (20 proc.), citavimo indeksą (20 proc.), užsienio dėstytojų dalį (5 proc.) ir tarptautinių studentų skaičių (5 proc.).

Sudarinėjant universitetų reitingą šiemet atsižvelgta į daugiau nei 62 tūkstančių mokslininkų ir beveik 28 tūkstančių darbdavių nuomonę. Pasak „QS World University Rankings“ rengėjų, toks aukštųjų mokyklų įvertinimo tyrimas – didžiausias ir reikšmingiausias pasaulyje.

Su šiuo reitingu glaudžiai susijusi kita vertinimo sistema – „QS Stars“, detaliau analizuojanti aukštųjų mokyklų veiklą ir įvertinanti jų pažangą konkrečiose srityse. Iš Lietuvos universitetų aukščiausiai įvertintas VGTU, kuriam suteiktas bendras trijų žvaigždučių statusas. Penkių žvaigždučių vertinimą šis universitetas gavo trijose veiklos srityse: studijų, infrastruktūros ir inovacijų.

Aukščiausias vietas „2013–2014 QS World University Rankings“ užima Jungtinių Amerikos valstijų ir Jungtinės karalystės universitetai. Geriausiu pasaulyje pripažintas Masačusetso technologijos institutas, toliau rikiuojasi Harvardo universitetas, Kembridžo universitetas, Londono universiteto koledžas ir  Londono imperatoriškasis koledžas.

Visi šalies universitetai turėtų būti skirstomi pagal jų veiklos pobūdį, o Vilniaus universitetas pripažintas išskirtiniu.

Tai siūloma trijų parlamentarų parengtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose.

Socialdemokratai Valerijus Simulikas ir Edvardas Žakaris bei liberalas Vitalijus Gailius siūlo Lietuvos universitetus skirstyti pagal jų veiklos įvairumą, universalumą, mokslinių sričių įvairovę ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, įtaką regionų bei visos šalies raidai.

Pagal projektą, universitetai galėtų būti universalieji, specialieji ir regioninai.

Universaliaisiais universitetais būtų laikomos aukštosios mokyklos, pasižyminčios humanitarinių, socialinių, gamtos bei matematikos, o neretai ir medicinos, mokslų simbioze, išlaikančios pusiausvyrą tarp humanitarinių, socialinių ir gamtos mokslų disciplinų, ir vykdančios įvairių specialybių studijas.

Specialiųjų universitetų statusą įgytų tie, kurie vykdo specializuotus mokslinius tyrimus ir specializuojasi tam tikrų mokslinių tyrimų pagrindu, teikia aukštąjį universitetinį išsilavinimą atitinkamų sričių specialistams.

Regioniniais universitetais taptų įvairių sričių mokslinius tyrimus galinčios vykdyti ir jų pagrindu įvairių specialybių aukštąjį universitetinį išsilavinimą teikiančios mokyklos, tačiau jose būtų atsižvelgiama ir tenkinami regiono, kuriame vykdo veiklą, poreikiai.

Tuo metu Vilniaus universitetas išskiriamas iš visų.

"Vilniaus universitetui, kaip mokslo ir studijų institucijai turinčiai ilgaamžes bei išskirtines tradicijas ir pozicijas, suteikiamas išskirtinis statusas su šiame įstatyme numatytomis išimtimis", - rašoma projekte.

Jame numatyta, kad valstybinio universiteto statutą tvirtintų Seimas savo nutarimu, o Vilniaus universiteto būtų tvirtinamas įstatymu. Valstybinės kolegijos statutą tvirtintų Vyriausybė.

"Įstatymo pakeitimai ir papildymai reikalingi universitetų identitetui ir vaidmeniui visuomenėje lengviau nustatyti ir įgyvendinti, didinti jų vaidmenį kasdieniniame gyvenime", - teigia įstatymo pataisų autoriai.
Anot jų, šiuo metu galiojanti tvarka yra ydinga, neaiški, dviprasmiška.