Nors norėta šias kolegijas sujungti į vieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako nematantis tikslo jas spausti. Visgi ministras baiminasi, kad viena iš šių kolegijų gali išnykti.

„Panevėžio kolegija, vietos savivalda ir vietos darbdaviai yra linkę prisiimti atsakomybę už studijų kokybę ir kad kolegijai vienai, be prisijungimų, pavyks pasiekti visus suplanuotus kokybinius ir kiekybinius rodiklius. Tad tikslo spausti nematome“, – Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje kalbėjo G. Jakštas.

Anot ministro, Panevėžio kolegijai nesutinkant jungtis į vieną aukštąją mokyklą, Šiaulių ir Utenos kolegijos nemato poreikio vienytis dviese.

„Šiaulių kolegija yra labiau linkusi galvoti apie tai, kad reikėtų jungtis, bet ne su Utenos kolegija, kai tarpe nebūtų Panevėžio kolegijos. Didžiausia sinergija matoma tarp Šiaulių ir Panevėžio kolegijų“, – Eltai komentavo G. Jakštas.

Jis baiminasi, kad išlikusi savarankiška, Panevėžio kolegija nepasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) iškeltų kiekybinių ir kokybinių tikslų. 

„Mano supratimu, labai didelė tikimybė, kad apskritai tada išnyks šita kolegija, kaip nutiko su Žemaitijos kolegija. Tai aš nenorėčiau, kad taip įvyktų, bet pasakėme, kad tada patys prisiimate atsakomybę“, – sakė švietimo ministras.

Visgi jei pasikeistų Utenos, Šiaulių ir Panevėžio kolegijų planai, ministerija būtų pasirengusi padėti susijungti, sako G. Jakštas.

„Jeigu pasikeistų vietos savivaldos, kolegijos ar darbdavių pozicija, esame atviri ir padėtume organizuoti jungimo procesą. Bet dabar matome, kad kolegijos yra pasiruošusios savarankiškai pasiekti iškeltus tikslus“, – pridūrė ministras.

Utenos ir Šiaulių kolegijos sieks išlikti savarankiškos

Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė Lina Tamutienė sutinka, kad Vyriausybės keliami valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo tikslai būtų lengviau pasiekiami apjungiant Šiaulių ir Panevėžio pajėgas. Visgi, pažymi ji, dėl Panevėžio kolegijos kategoriškos nuomonės susijungimo klausimas atidedamas ateičiai.

„Tačiau kolegų Panevėžyje kategoriška pozicija šią perspektyvą atideda ateičiai. Iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komentarų žiniasklaidai sprendžiame, kad tokios jungtinės regioninės kolegijos alternatyva nebus plėtojama. Lieka atviri klausimai dėl regionų plėtros politikos, realių jos įgyvendinimo įrankių, aukštojo mokslo stiprinimo ir prieinamumo regionuose priemonių“, – Eltai perduotame komentare sako L. Tamutienė.

Nepaisant to, sako direktorė, Šiaulių valstybinė kolegija gali stiprėti savarankiškai kaip regiono traukos centras. Aukštoji mokykla planuoja plėtoti ryšius su kitomis švietimo įstaigomis bei verslo partneriais.

„Šiaulių valstybinė kolegija stiprina ne tik regioninę poziciją, bet ir turi siekį išlaikyti studijų daugiakryptiškumą – rengia įvairių sričių specialistus pagal regiono darbo rinkos poreikius, vykdo taikomuosius projektus pagal įmonių ar įstaigų poreikius“, – kalba L. Tamutienė.

„Studijų prieinamumui regione užtikrinti svarbios ne tik studentų skaičiaus kaitos tendencijos regiono mokyklose, bet ir besikeičiantis studijuojančiųjų profilis regioninėje kolegijoje – pakankamo studentų skaičiaus užtikrinimą kolegija sieja ne tik su abiturientų skaičiaus tendencijomis regione, bet ir turinčių profesinę kvalifikaciją ar kitų studijų patirtį galimybėmis, mokymosi visą gyvenimą poreikiais“, – aiškina ji.

Savo ruožtu Utenos kolegija nori išlikti savarankiška aukštąja mokykla. Jos atstovai pažymi, kad siūlomame susijungime su Panevėžio ir Šiaulių kolegijomis įžvelgia rizikų.

„Išanalizavus galimas alternatyvas matyti, kad susijungimas su kita aukštąja mokykla kai kuriais atvejais būtų formalus, be to, sujungus kelias skirtinguose regionuose veikiančias kolegijas, vienoje iš jų galimai tektų atsisakyti tam tikrų studijų krypčių. Tai sumažintų aukštojo mokslo prieinamumą, kurį kaip tik šia pertvarka siekiama sustiprinti“, – Eltai perduotame komentare teigia Utenos kolegijos atstovai, pridurdami, kad susijungimui nepritaria ir vietos bendruomenė.

„Siūlymas jungtis buvo aptartas su kolegijos bendruomene, regiono savivaldos, asocijuotų verslo struktūrų atstovais. Tokiam reorganizavimo būdui nepritarimą išreiškė Utenos kolegijos taryba, Akademinė taryba, Utenos regiono plėtros tarybos kolegija bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialas“, – sako kolegijos atstovai.

Utenos kolegijos atstovai įsitikinę, kad aukštoji mokykla turi potencialo išlikti savarankiška. Kokybinių ir kiekybinių pertvarkos reikalavimų įgyvendinimui kolegija yra parengusi planą.

ELTA primena, kad Vyriausybė liepos mėnesį pritarė ŠMSM parengtam kolegijų tinklo stiprinimo planui.

Valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu ir tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc.

Įgyvendinus valstybinių kolegijų tinklo pertvarką, bet kurioje valstybinėje kolegijoje 2029 m. turėtų studijuoti ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.

Taip pat numatyta, kad 2029 m. ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją, kolegijose būtų ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.

Panevėžio apygardos teismas pernai balandį tuometinį Utenos kolegijos vadovą G. Bužinską pripažino kaltu dėl dokumentų suklastojimo, kurstymo suklastoti dokumentus, turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo tarnyba, o kolegijos Ūkio tarnybos vadovas V. Leleiva ir dar penki kolegijos darbuotojai buvo pripažinti kaltais dėl dokumentų suklastojimo.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad su apygardos teismo nuosprendžiu nesutinkantys G. Bužinskas ir V. Leleiva pagrįstai pripažinti kaltais, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai G. Bužinsko veiksmus kvalifikavo dar ir kaip jam pavaldžių asmenų sukurstymą suklastoti dokumentus, netiksliai nustatė G. Bužinsko iššvaistyto turto vertę ir atlygintos žalos dydį.

Apeliacinio teismo vertinimu, piktnaudžiavimas tarnyba šiuo atveju apima ir sukurstymą klastoti kelionės lapus bei juos panaudoti, todėl G. Bužinsko veiksmai kvalifikuotini tik kaip dokumentų suklastojimas, turto iššvaistymas ir piktnaudžiavimas tarnyba. G. Bužinskui palikta tokia pati kaip ir pirmosios instancijos teismo bausmė – 25 tūkst. eurų bauda.

Apeliacinis teismas leido nuteistajam vykdyti pedagoginę ir mokslinę veiklą, tačiau paliko draudimą penkerius metus būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir kitų organizacijų vadovaujamas ar su finansinių asignavimų skirstymu susijusias pareigas.

Teismas dar patikslino, kad G. Bužinskas iššvaistė ne 10 tūkst. 731,21 eurą, bet 9 964,21 eurus, kuriuos, tenkinant pareikštą civilinį ieškinį, jis turės atlyginti Utenos kolegijai.

Apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad tik dalis pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų pripažįstant V. Leleivą kaltu suklastojus kelionės lapus yra pagrįsta. Visgi, nors teismas ir susiaurino V. Leleivos veikos klastojant dokumentus apimtį, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės ir jos dydžio nepakeitė.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Buvęs Utenos kolegijos direktorius Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratyje atsidūrė, kai 2018 metų gegužę šiai įstaigai vietoj G. Bužinsko pradėjo vadovauti kitas direktorius. Gilinantis į kolegijos dokumentus ir bendraujant su darbuotojais, pastarajam kilo įtarimų, kad įstaigos lėšos naudotos ne pagal paskirtį.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2013–2018 metais sistemingai klastoti kolegijos tarnybinių automobilių kelionės lapai. Nustatyta, kad darbuotojai pasirašydavo važiavę tarnybiniais automobiliais darbo reikalais, nors iš tiesų jais nesinaudojo. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, klastojant kelionės lapus, pateisintas beveik 7 tūkst. eurų vertės kuro panaudojimas. Manoma, kad kurą savo reikmėms sunaudojo G. Bužinskas.

Šeši buvę ir esami Utenos kolegijos darbuotojai buvo kartu teisti dėl dokumentų klastojimo. Dar keturi asmenys vykstant ikiteisminiam tyrimui buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas tuomet konstatavo, jog klastoti dokumentus pavaldinius sukurstė tuometinis kolegijos vadovas.

Kaip antradienį pranešė teisėsauga, įtariama, kad ilgametis kolegijos direktorius kurstė dokumentus klastoti ir savo pavaldinius, todėl šeši iš jų bus teisiami kartu su buvusiu vadovu.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mantas Jurkėnas.

Pasak tyrimą atlikusių institucijų, buvęs kolegijos direktorius į STT akiratį pateko po to, kai 2018 metų gegužę Utenos kolegijoje vietoj šio ilgamečio vadovo pradėjo dirbti kitas direktorius.

Gilinantis į kolegijos dokumentus ir bendraujant su darbuotojais, naujam vadovui kilo įtarimų, kad įstaigos lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2013-2018 metais galimai buvo sistemingai klastojami kolegijos tarnybinių automobilių kelionės lapai. Įtariama, kad darbuotojai pasirašydavo važiavę tarnybiniais automobiliais darbo reikalais, nors iš tiesų jais nesinaudojo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai klastojant kelionės lapus, buvo pateisintas beveik 7 tūkst. eurų vertės kuro panaudojimas.

Šeši buvę ir esami Utenos kolegijos darbuotojai bus teisiami kartu su G. Bužinsku dėl dokumentų klastojimo. Dar keturi asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

G. Bužinskas taip pat kaltinamas, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas iššvaistyti jam patikėtą turtą, į tarnybines komandiruotes užsienyje – Šveicarijoje, Izraelyje, Portugalijoje, vyko su artimaisiais, o kelionės išlaidos buvo apmokamos iš kolegijos lėšų.

STT pareigūnai nustatė, kad Utenos kolegijos lėšomis buvo apmokėtas asmeninės direktoriaus biografijos publikavimas leidinyje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės“. Kaltinamojo biografijos įtraukimas į enciklopediją ir dvi leidinio kopijos, iš kurių viena išleista odiniu viršeliu su auksavimais, kainavo 598 eurus. Šie pinigai leidyklai buvo pervesti iš Utenos kolegijos sąskaitos.

G. Bužinskas taip pat kaltinamas suklastojęs dokumentą ir nurodęs pavaldiniui prisiimti kaltę dėl nepadaryto administracinio teisės pažeidimo.

G. Bužinskas 2004-2008 metais buvo Seimo narys, į parlamentą išrinktas su Darbo partija. 2004-2006 metais jis ėjo teisingumo ministro pareigas.

2018 metais Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pripažinusi jį supainiojus interesus, kai priėmė sprendimus dėl kolegijoje įdarbintų savo sūnų. Tais metais G. Bužinskas pretendavo į akademinės etikos kontrolierius pareigas.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro M. Jurkėno, buvęs kolegijos  kaltinamas sistemingai piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, dėl jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė pavaldiniai, kuriuos jis galimai kurstė vykdyti nusikalstamas veikas, Utenos kolegija ir valstybė.

Įtariama, kad buvo iššvaistytas ne mažiau kaip 12 tūkst. eurų vertės kolegijos turtas.

Prokuroro M. Jurkėno teigimu, šis ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties.  STT pareigūnų darbo dėka surinktiems duomenims išdėstyti kaltinamajame akte prireikė 161 lapo.

Griežčiausia bausmė gresia už piktnaudžiavimą tarnyba siekiant asmeninės naudos – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Už turto iššvaistymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už dokumentų suklastojimą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Pats akademikas teigia, kad audito išvados yra spekuliatyvios, o jų paskelbimo laikas susijęs su ministerijos pastangomis diskredituoti jį atrankoje į naujas pareigas.

Anot ministerijos, G. Bužinskas buvo kolegijoje įdarbinęs savo sūnus ir pats įdarbino save papildomiems darbams atlikti, neteikė privačių interesų deklaracijų.

ŠMM auditą atliko pačios Utenos kolegijos tarybos prašymu. Taryba audito išvadas perdavė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai. Utenos kolegija įgaliota pateikti priemonių planą audito metu nustatytiems pažeidimams pašalinti.

„Šiuo metu rengiami siūlymai dėl valstybinių kolegijų veiklos kokybės gerinimo. Tiek administracinių ir finansinių kolegijos vadovo pažeidimų negali praslįsti pro pirštus. Į audito išvadas atsižvelgsime, priimdami sprendimus dėl tolesnės kolegijų veiklos“, – pranešime teigė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Anot ministerijos, G. Bužinskas kolegijoje įdarbino du savo sūnus: vieną – dėstytojų, o kitą – pagalbiniu ūkio darbuotoju.

Pats direktorius be kolegijos tarybos sprendimo papildomai įdarbintas profesoriaus pareigose ir kolegijos vykdomame projekte „Best“ kaip tyrėjas. Be to, jis pasirašinėjo įsakymus dėl savo komandiruočių į užsienį.

Anot ŠMM, kolegijos lėšomis apmokėti aštuonių darbuotojų, tarp jų ir direktoriaus, skiepai nuo erkinio encefalito, nors dirbant tokį darbą nėra tikimybės užsikrėsti infekcinėmis ligomis.

Valstybinės kolegijos lėšomis taip pat finansuotos asmeninės direktoriaus viešinimosi paslaugos: beveik 2,6 tūkst. eurų – straipsniui knygoje „Lietuvos 100–mečio vadovai“, apie 600 eurų – biografijai publikuoti enciklopedijoje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės“.

Audito metu taip pat nustatyti įvairūs su tarnybinio transporto naudojimu susiję pažeidimai.

Kitas sūnus dirbo budėtoju per vasaros atostogas du mėnesius. Mano šeima gyvena Vilniaus rajone, o aš – Utenoje, tai tiesiog pasiėmiau jį dirbti, nes vasarą niekas nenorėdavo.

G. Bužinskas BNS teigė, kad Švietimo ir mokslo ministerija tokiu būdu siekia užkirsti jam kelią tapti akademinės etikos kontrolieriumi, nes pats auditas atliktas jau seniai. Ministerijos pranešime rašoma, kad auditas atliktas rugpjūtį.

„Kuriamas burbulas, momentas pasirinktas neatsitiktinai: viena vertus, aš pretenduoju į pareigas, o kita vertus, galbūt siekiama nukreipti dėmesį nuo kitų ministerijoje šiuo metu esančių problemų“, – sakė akademikas.

Jis patvirtino kolegijoje įdarbinęs du savo sūnus, tačiau teigė nematantis tame nieko blogo.

„Vienas sūnus yra teisės magistras, jis dėstė fakultete. Mano sūnus visiškai atitiko kvalifikacinius reikalavimus, studentų atsiliepimai buvo palankūs, o krūvį sudaro fakulteto dekanai, ne aš“, – kalbėjo G. Bužinskas.

„Kitas sūnus dirbo budėtoju per vasaros atostogas du mėnesius. Mano šeima gyvena Vilniaus rajone, o aš – Utenoje, tai tiesiog pasiėmiau jį dirbti, nes vasarą niekas nenorėdavo, (...) vien tam, kad pabūčiau su vyriausiuoju sūnumi, jis dabar yra studentas“, – pridūrė jis.

G. Bužinskas sakė, kad į profesoriaus pareigas papildomai buvo įdarbintas, nes per mokslo metus kintant studentų skaičiui augo darbo krūvis.

Kalbėdamas apie skiepus nuo erkių jis tvirtino, kad stebėdavo kolegijos teritorijoje atliekamus ūkio darbus, pavyzdžiui, pjaunamą žolę.

„Aš natūraliai kaip vadovas ateinu, kur vyksta ūkiniai darbai. Aš kaip vadovas žiūriu, kaip tie ūkiniai darbai yra atliekami. Niekada nebuvau kabinetinis vadovas“, – teigė akademikas.

G. Bužinskas Utenos kolegijos direktoriaus ėjo pareigas 2008–2018 metais, baigęs kadenciją jis postą paliko.

Šiuo metu G. Bužinskas yra pateikęs savo kandidatūrą konkursui į akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas.

Jis yra vienas iš dviejų pretendentų, kuriuos Lietuvos mokslo tarybai svarstyti pateikė akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus kandidatūros atrankos komisija.

Pirmadienį vyks Mokslo tarybos posėdis, per kurį bus renkamas kandidatas į akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius.