Birželio 12–15 d. kaligrafas ir grafikos dizaineris Linas Spurga (jaunesnysis) supažindins su kursyvo kaligrafija.

Kursyvinis šriftas išsivystė XV–XVI a. sandūroje ir greitai paplito tarp to meto kaligrafų kaip lengvai rašomas šriftas.

Šiandieną – tai bene populiariausias kaligrafinis šriftas, kurio mokoma viso pasaulio kaligrafijos dirbtuvėse ir kursuose.

Šios dirbtuvės – puiki proga pramokti istorinio šrifto rašymo subtilybių, įgyti kursyvo rašymo pagrindus, susipažinti su šio šrifto specifika, istorija, patiems išbandyti jėgas rašant mažąsias ir didžiąsias raides bei kuriant kaligrafines kompozicijas.

Kaligrafijos ir rašto meno mokyklos kūrybiniuose užsiėmimuose gali dalyvauti tiek pradedantieji, tiek jau pažengę rašto meno srityje.

Tikslas – padėti ir suburti

LRK skyriuje Tilžės g. 26 senjorai žaidžia įvairius stalo žaidimus, gurkšnoja arbatą, vaišinasi sausainiais, o netrukus vyks ir į ekskursijas, muziejus, prie jūros.

„Kadangi dalinome įvairią paramą ukrainiečiams, pastebėjome, kad juos kamuoja didelė vienatvė. Ukrainiečiai čia atvažiavę nieko nepažįsta, nežino, jiems išgyventi savo likimą svetimoje šalyje – labai sudėtinga. Tad mes juos pakvietėme susiburti, kartu pakvietėme ir lietuvius. Taip pat turime programą „Šilti apsilankymai“ – mūsų savanoriai lanko vienišus senjorus, kad mažintų vienatvės jausmą ir atskirtį“, – kalbėjo LRK Klaipėdos skyriaus vadovė Jolanta Jonikienė.

Savanorių tikslas – padėti senjorams pasijausti bendruomenės dalimi ir priminti, kad tokia galimybė pasiekiama visiems, nesvarbu lytis ar amžius.

Mezgasi naujos draugystės

LRK Klaipėdos skyriaus programos „Šilti apsilankymai“ koordinatorė Neringa Šteimantienė pasakojo, kad senjorai naujajame klube jaučiasi puikiai. Čia pamažu mezgasi naujos draugystės.

„Jau buvo du susitikimai, nusprendėme, kad dar bus susitikimas prie Olando Kepurės, bus veiklų Laikrodžių muziejuje, taip pat kepsime pyragėlius, ragausime. Tai jungtinis ukrainiečių ir lietuvių klubas. Labai keičiasi kontaktais, dalinasi, džiaugiasi, kad turi galimybę tarpusavyje bendrauti, nes, kaip supratau, po vieną jie nelabai nori kur nors vaikščioti, o jeigu draugas pašonėje, tada visur nori eiti, dalyvauti“, – sakė pašnekovė.

Kviečiame visus senjorus be išimčių.

Turi gražių planų

„Šiltų apsilankymų“ savanoriai sulaukia vis daugiau senjorų skambučių.

„Pirmi susitikimai būna nedrąsūs, o po to žmonės susidraugauja ir prašo, kad „neatimtų“ paskirto savanorio. Labai smagu, kad patys senjorai dalinasi informacija su savo kaimynais, pažįstamais. Vis daugiau skambučių sulaukiame“, – džiaugėsi N. Šteimantienė.

Ateityje, jeigu pavyktų užmegzti ryšių su verslo atstovais, būtų svarstoma pagražinti LRK Klaipėdos skyriui priklausantį kiemelį, kad vasarą ten galėtų vykti užsiėmimai.

„Turime kiemelį, norime jį apsitvarkyti, vasarą pakviesti ten žmones. Turime planų gėlyčių, prieskonių, vaistažolių darželį pasidaryti, bet tam reikia lėšų. Turime labai gražių planų, kad praskaidrintume žmonėms kasdienybę“, – užsiminė J. Jonikienė.

O naujajame klube kiekvieną antradienį 10 val. laukiami visi.

„Kviečiame visus senjorus be išimčių“, – akcentavo N. Šteimantienė.

Kaip tai daryti, LNK žurnalistė paprašė pademonstruoti „Savigynos akademijos“ vadovo Žilvino Šriubšos.

– Gal galite pademonstruoti, koks yra elementarus savigynos veiksmas?

– Tarkim, jus pastvėrė už atlapų, užpuoliko rankos įtemptos, šiek tiek sulenktos. Tokioje situacijoje jūsų rankos turi būti iš viršaus. Su viena ranka stveriate priešingos rankos dilbį ir kiek įmanoma stipriau traukiate jo ranką prie savęs. Jūsų alkūnė turi prilipti prie jūsų kūno, tuomet turėsite daugiau jėgos. Tada darote žingsnį prie užpuoliko iš šono. Kita ranka keliauja į veido sritį. Reikia žinoti, kad jautriausia vieta yra ne smakras, o nosis. Toliau seka toks veiksmas: nosį – atgal, rankas – į priešingą pusę. Pritūpiam, užpuolikas nukrito. Gal jis iš karto ir nepaleis apykaklės, į kurią buvo įsikibęs, bet turime atramą – jo alkūnę ir savo kelį. Darome svertą, užlenkiame jo ranką, o tuomet geriausia bėgti kuo toliau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O jeigu užpuola iš nugaros?

– Vos pajutus traukimą atgal, žengtelkite viena koja atgal link užpuoliko. Lenkiatės link jo į priekį ir pralendate pro jo rankas. Keliate savo ranką ir užmetate ant veido, kiek įmanoma daugiau. Jūs atsiduriate arba iš šono, arba iš nugaros. Galite sukabinti rankas. Jeigu jėgos nėra pargriauti, jūs tiesiog pritūpiate ir priešininkas nugriūva.

– Kaip elgtis, jei užpuolikas prispaudė prie sienos?

– Tuomet stipriu smūgiu stumiame jo ranką į vidinę pusę, o patys tuo metu  judame į priešingą pusę. Svarbiausia – pašalinti spaudimą nuo kaklo srities. Kita ranka užfiksuojame užpuoliko ranką – padarome tokį „kabliuką“. Kita ranka, kuri tampa laisva, griebiame už nosies ir verčiame. Reikėtų kuo stipriau bumbtelti į sieną, kad subraškėtų galvelė. Ir, neutralizavę užpuoliką, pabėgame.

Jeigu tvirtai laiko, jaučiate, kad jėga nieko nelaimite, tiesiog smūgiuokite į tarpukojį. Arba galite tiesiog pralįsti pro šoną viso kūno jėga ir bėgti.

– Kokie gynybos veiksmai padėtų užpuolikui tiesiog pastvėrus rankas?

– Jeigu tvirtai laiko, jaučiate, kad jėga nieko nelaimite, tiesiog smūgiuokite į tarpukojį. Arba galite tiesiog pralįsti pro šoną viso kūno jėga ir bėgti.

– Ir pati pabandžiau – išsisukti įmanoma, demonstruojami veiksmai atrodo nesudėtingi. Vis dėlto kai užpuola naktį, kai tamsu, žmonių nėra, iš baimės gali visus tuos savigynos veiksmus ir užmiršti…

– Dažniausiai taip ir būna, žmogus išsigąsta. Todėl reikėtų praktikuotis savigynos kursuose, tai daryti kuo dažniau. Na, o tokiu atveju gali padėti ir savigynai skirti dujiniai balionėliai. Juos turi teisę nešiotis tik pilnamečiai. Kaip jais naudotis, rekomenduočiau irgi praeiti vienos dienos mokymo kursą, nes neteisingai panaudojus, galite ir sau pakenkti. Per mokymus pastebėjau, kad stresinėje situacijoje trečdaliui žmonių tas balionėlis iškrenta iš rankų dar nespėjus jo panaudoti.

– Ką dar galime panaudoti savigynai? Daugelis kišenėje nešiojasi raktus, kaip jie gali pasitarnauti?

– Tarkim, jei reikia tamsiu paros metu paėjėti nemažą atkarpą nuo stotelės iki namų, patarčiau į ranką paimti raktų ryšulėlį. Vieną raktą reikėtų tvirtai įbrukti tarp pirštų, kad būtų kažkokia aštri atbraila. Jeigu netikėtai užpultų, smogti tuo raktu užpuolikui į veidą. Naktį gali pagelbėti ir paprastas žibintuvėlis. Pašvietus į akis, jis trumpam apakina, turite laiko pabėgti nuo užpuoliko. Taip pat yra tokie taktiniai legalūs tušinukai. Su juo netgi rašyti galima, bet prireikus, jis gali pasitarnauti kaip savigynos priemonė ir užpuolikui pridaryti daug bėdos.

Profesionaliojo meno sklaida

Festivalio iniciatoriai dirigentas Marius Reklaitis, operos solistė Laura Latvaitytė-Zaman ir pianistė Kamilė Zaveckaitė, šiemet susibūrę į asociaciją „Marijampolės filharmonija“, tikisi palikti bent mažutį įspaudą gimtojo miesto kultūrinėje erdvėje, festivalio idėjomis ir menu prisidėti prie Marijampolės ir jos regionų kultūrinio identiteto.

Garsusis Vienos klasikas kompozitorius Josephas Haydnas dar prieš kelis šimtmečius yra sakęs, kad „muzika yra kalba, kurią gali suprasti kiekvienas. Tai vienintelė kalba pasaulyje gebanti sukurti daugiau taikos nei karo...“ Šia intencija ir vadovautasi rengiant jau antrąjį festivalio sezoną.

Šypsenos: Gala koncerto akimirka.

Pagrindiniai festivalio idėjiniai tikslai liko nepakitę – tai profesionaliojo meno sklaida regione, iš Marijampolės kilusių profesionalių menininkų bendradarbiavimas ir kūrybos procesai.

Festivalis prasidėjo Marijampolės kultūros centre lietuvių kompozitorių kūrybai skirtu koncertu „Beauštanti aušrelė“. Programoje ieškota lietuviško muzikinio braižo ir meninio identiteto, tad koncerte skambėjo L. Latvaitytės-Zaman ir K. Zaveckaitės atliekamos Juozo Gruodžio, Felikso Bajoro dainos, skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio solo fortepijono muzika.

Pedagogai taip pat jaučia vaikų demotyvaciją, nuolat susiduria su klausimu, kaip išsaugoti jaunimo smalsumą.

„Kultūros savaitės“ publika galėjo mėgautis Česlovo Sasnausko kamerinio choro atliekamoais vokaliniais kūriniais, pasaulyje gerai žinomo birbynininko Dariaus Klišio muzikavimu, dviem Auksiniais scenos kryžiais apdovanoto svečio iš Belgijos – choreografo, šokėjo Nielso Claeso menu. Savo spalvotomis mintimis apie muziką ir šiemet dalijosi atliekamų kūrinių vizualizacijas kūrusi dailininkė Aušrinė Dubauskienė.

Žadino norą muzikuoti

Po atidarymo koncerto visą savaitę vyko atviri meistriškumo kursai – jaunimui skirta edukacinė programa. Statistinė analizė atskleidžia neguodžiančią tendenciją: Sūduvos jaunimo noras mokytis menų arba pradėtą mokslą tęsti ir pabaigti yra dramatiškai sumažėjęs. Atkreipę dėmesį į šią gąsdinančią statistiką, Marijampolės filharmonijos meno vadovai yra pasiryžę įkvėpti jaunąją kartą, sukurti tradiciją, kai susibūrę jaunieji talentai per muziką kartu išgyvena neįkainojamų akimirkų, motyvuojančių nemesti meno kelio.

Visą savaitę festivalio organizatoriai dirbo su keturiomis Sūduvos krašto muzikos mokyklomis, rengė individualias fortepijono, vokalo, kamerinės muzikos, choro pamokas.

Programos ryškiausiu momentu tapo dirigento M. Reklaičio darbas su jaunaisiais instrumentininkais, kurį vainikavo Sūduvos jaunimo simfoninio orkestro inauguracinis koncertas. Vaikų, mokytojų, tėvų, savivaldos vadovų nuoširdžios padėkos neleidžia abejoti: koncertų ateityje tikrai bus, nes jų sūduviškiai laukia.

Festivalio pirmojo sezono metu vykusi atvira diskusija apie menų mokslo svarbą „Kodėl Mocartas?“ leido suprasti, kad pedagogai taip pat jaučia vaikų demotyvaciją, nuolat susiduria su klausimu, kaip išsaugoti jaunimo smalsumą. Tad antrojo sezono metu buvo surengta interaktyvių paskaitų ir užsiėmimų pedagogams, kurių metu buvo pristatyti inovatyvūs dėstymo būdai, ieškoma, kaip įvairesniais metodais, pasitelkus neįprastus instrumentus, technologijas, sužadinti jaunimo ir vaikų susidomėjimą muzika.

Kelionė per epochas

Festivalio organizatorių pastangos pažindinti Sūduvos žmones su rimtuoju klasikinės muzikos žanru, šiemet atvedė prie Baroko gigantui skirto bažnytinių koncertų ciklo „Johann Sebastian Bach“.

Koncertų ciklas skambėjo Marijampolės regionų – Igliaukos, Liudvinavo ir Sasnavos – bažnyčiose. Kaip ir pirmaisiais metais, buvo keliaujama po mažuosius Marijampolės regionus kartu su orkestru. Pirmaisais festivalio metais, kai regionų bažnyčiose buvo pristatoma Wolfgango Amadeus Mozarto kūryba, festivalis bendradarbiavo su Kauno miesto simfoniniu orkestru. Šiemet – su mažesnės sudėties, labiau skirto baroko kūrybai kolektyvu – Klaipėdos kameriniu orkestru.

Koncertuose „Johann Sebastian Bach“ skambėjo orkestrinė, fortepijoninė ir vokalinė muzika, atliekama Klaipėdos kamerinio orkestro (diriguojamo Mariaus Reklaičio), solisčių K. Zaveckaitės ir L. Latvaitytės-Zaman.

Publikos atliepiamoji reakcija projekto įkūrėjams buvo be galo svarbi, glostanti širdį: tik antrus metus festivalio koncertuose apsilankiusi publika parodė gebanti atskirti W. A. Mozarto ir Johanno Sebastiano Bacho muzikos braižą, jų muzikinių gelmių ir kūrybos spalvų skirtumą.

Festivalio uždarymo gala koncertas pavadinimu „Langas į epochas“ taip pat buvo edukacinio pobūdžio. Jame festivalio publika vieno koncerto metu keliavo per skirtingas epochas, buvo supažindinti su istoriniais kontekstais nuo baroko iki XX a. per klasikinės muzikos prizmę. Koncerte dalyvavo Klaipėdos kamerinis orkestras, L. Latvaitytė-Zaman, K. Zaveckaitė. Publika liko sužavėta neįprasto balso savininku, gala koncerto svečiu kontratenoru Viktoru Gerasimovu. Festivalio uždarymą papildė spalvinga žavingosios Gerūtos Griniūtės moderacija.

Dovana miestui – fortepijonas

Viena iš festivalio svarbiausių dalių yra L. Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas, kurio svarbiausias tikslas išlieka įsigyti koncertinį fortepijoną Marijampolės miestui. Miestas apskritai stokoja gerų instrumentų, pagrindinės koncertų salės, neturi tinkamų klasikinės muzikos atlikimui fortepijonų. Dėl šios priežasties, abejais festivalio  metais, organizatoriai bendradarbiavo su Kauno fortepijonų meistru Artūru Pečeliūnu. Iš Kauno nuomojamas instrumentas buvo gabenamas į kiekvieną Marijampolės miesto salę ir jos regionų bažnyčias.

Jau antrus metus renkamos lėšos instrumentui įsigyti dar turi nueiti ilgą kaupimo proceso kelią, todėl kiekviena organizacija ar asmuo, norintis prisidėti, paspartinti rezultatą ir tapti šio kilnaus tikslo dalimi, gali pervesti pasirinktą sumą į šią banko sąskaitą:

Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas

Įmonės kodas: 304857196

IBAN: LT847300010155558996

AB „Swedbank“

„Pietų pertrauka muziejuje su Mindfulness“

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, kiekvieną antradienį nuo vasario 22 iki kovo 29 d. 12 val. lankytojai kviečiami į dėmesingo įsisąmoninimo (angl. Mindfulness) užsiėmimus „Pietų pertrauka muziejuje su Mindfulness“.

Trumpam stabtelėkite ir pabūkite drauge su savimi bei menu, įgaukite naujų patirčių, pagerinkite savo emocinę sveikatą. Kartą per savaitę vyksiančių patyriminių užsiėmimų metu instruktorė Janina Sabaitė-Melnikovienė skirtingose muziejaus erdvėse ves dėmesingo įsisąmoninimo praktikas, kvies tyrinėti save ir savo reakcijas į stresą bei aplinkos dirgiklius, sustoti ir įsigilinti į patiriamus pojūčius, atpažinti, kas kelia sunkias emocijas ir kaip veikia automatinės mintys. Valandos trukmės užsiėmimuose dalyviai mokysis ugdyti savo dėmesingumą ir taip gerinti streso bei nerimo valdymo įgūdžius.

J. Sabaitė-Melnikovienė – sertifikuota dėmesingo įsisąmoninimo instruktorė, streso valdymo ir karjeros konsultantė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė, Žmogaus psichologijos instituto partnerė ir mokymų lektorė, Lietuvos įsisąmoninto dėmesingumo asociacijos valdybos narė. Instruktorė aktyviai domisi meno terapijos ir skirtingų meditacijomis paremtų metodų įtaka žmogaus emocinei būsenai, veiklos rezultatams, savirealizacijai, produktyvumui, profesinio perdegimo prevencijai, santykiams ir savivertės auginimui. Ateityje J. Sabaitė-Melnikovienė planuoja lankytojams pasiūlyti ir reguliarius tęstinius grupinius užsiėmimus.

Užsiėmimo kaina – 15 Eur (į kainą įskaičiuotas ir bilietas į muziejų).

Trumpam stabtelėkite ir pabūkite drauge su savimi bei menu, įgaukite naujų patirčių, pagerinkite savo emocinę sveikatą.

Vietų skaičius grupėje ribotas, todėl reikalinga išankstinė registracija tel. 8 684 843 88 (darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.)

Užsiėmimo metu prašoma lankytojų dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius.

Apžvalginės ekskursijos Žilvino Landzbergo parodoje „Maldos dūmas“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, vasario 24 bei kovo 3 dienomis 17 val. lankytojai kviečiami į apžvalgines ekskursijas Žilvino Landzbergo parodoje „Maldos dūmas“.

Nepraleiskite progos iš arti apžiūrėti įspūdingus menininko kūrinius, įsigilinti į kiekvieno jų istoriją ir geriau pažinti parodos idėją, kilusią su autoriumi diskutuojant apie santykį tarp menininko ir kultūros, bei meno institucijų – muziejų, meno centrų ar galerijų.

Garsioji instaliacija „Paslėpta Saulė“, vienintelį kartą rodyta 33-ojoje San Paulo bienalėje, kaip ir daugelis panašaus likimo kūrinių, pareikalavę milžiniškų tiek menininko, tiek institucijos jėgų, pastangų, laiko ir finansavimo, vėliau tykiai grimzta užmarštin nešildomame sandėlyje. Parodytas vienintelį kartą, kūrinys tampa panašesniu į įvykį, nuvertinant jo materialią formą. Tad šįkart, noras „prikelti“ Žilvino „Paslėptą saulę“ bei pristatyti naujus menininko kūrinius (objektus, instaliacijas) tapo pagrindiniu parodos atspirties tašku.

Ž. Landzbergas gimė 1979 m. Kaune. 2004-aisiais baigė Vilniaus dailės akademiją. 2005–2007 studijavo nepriklausomame menininkų institute De Ateliers Amsterdame. Nuo 2003 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. 2017-aisiais atstovavo Lietuvai 57-ojoje Venecijos bienalėje. 2018 m. dalyvavo San Paulo ir Rygos bienalėse. 2011–2013 vadovavo meno projektų erdvei „Malonioji 6“. 2008-aisiais apdovanotas pagrindiniu modernaus ir šiuolaikinio meno leidyklos „Thieme Art" prizu.

Ekskursijas veda edukatorės: Justė Kutkienė, Rūta Klevaitė ir Laura Kačinskienė.

Būtina išankstinė registracija tel. 8 684 84388 (darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.)

Ekskursija su muziejaus bilietu. Suaugusiems – 5 Eur, moksleiviams, studentams, senjorams – 2,5 Eur

Ekskursijos metu prašoma lankytojų dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius.

Dailės terapijos užsiėmimų ciklas „Kelionė į save“

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55, Kaune, kviečia į naujai formuojamą nuolatinę suaugusiųjų dailės terapijos grupę su dailės terapeute Sigita Kupčiūnienė.

Sigita Kupčiūnienė. / Muziejaus nuotr.

Ciklą „Kelionė į save“ sudarys aštuoni grupiniai terapiniai užsiėmimai, kurie prasidės kovo 1 d. Susitikimai vyks kartą per savaitę, antradieniais nuo 17 val. Viso terapinio ciklo trukmė 2 mėnesiai.

Dailės terapijos grupės nariai, susitikę su M. K. Čiurlionio paveikslais, gilinsis į savo patirtis, jausmus bei emocijas. Pasitelkę interpretacijas, įžvalgas ir metaforas, savo išgyvenimus išlies ant popieriaus lapo. Piešimo įgūdžiai tikrai nėra būtini.

Šiame dailės terapijos procese bus taikomi dailės terapijos metodai, terapiniai pratimai, sekama grupės dinamika, kuriamas terapinis santykis, palaikoma sąveika tarp grupės narių. Dailės terapijos procesą baigsime refleksijomis.

Ką čia atrasite sau? Naują pažinimą, suvokimus, kūrybiškumo džiaugsmą, savo ir grupės patirtis bei palaikymą.

„Mano tikslas dirbant su asmenimis – jų resursų / išteklių, kūrybiškumo suradimas, „pažadinimas“, autentiškumo ir unikalumo įgalinimas”, – atskleidžia dailės terapeutė Sigita.

S. Kupčiūnienė – viena dailės terapijos profesijos pradininkų Lietuvoje, LDTA narė (Lietuvos dailės terapijos asociacija). Sigita į dailės terapijos procesą integruoja ir kitas papildančias technikas, prieigas, pratimus – muzikos, vizualizavimo, rašymo, judesio, pasakojimo. Dailės terapijos grupės vedimas yra paremtas teorinėmis žiniomis bei ilgamete dailės terapeutės praktika dirbant su suaugusiųjų grupėmis ir individualiai.

Viso terapinio ciklo (8 sesijų) kaina: 120 Eur

Sumokama prieš pradedant kursą.

Visas priemones, reikalingas terapijai, rasite atvykę.

Vietų skaičius grupėje ribotas, todėl kviečiame registruotis iš anksto tel. 8 684 843 88 (darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.)

Užsiėmimo metu privaloma dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius.

Dešimtys savanorių

Kai Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyrius su pirmininku Mindaugu Vėlyviu prikėlė Gertrūdos g. 8A pastatą, finansinę paramą skyrę vokiečiai nusiėmė kepures – tokio rezultato nė vienas jų nesitikėjo. Kauno samariečiai išnešė visas šiukšles, užkamšė skyles sienose, sutvarkė grindis, pakeitė langus ir radiatorius, pastatė katilinę, uždengė stogą, o apleistą pastatą pavertė jaukia užuovėja ir gerų darbų kalve. Įpūtę gyvybės senam statiniui, kuriame pagal panaudos sutartį galės būti iki 2028-ųjų, Kauno samariečiai subūrė laiko patikrintą komandą. Tai ne tik nuolatiniai darbuotojai, bendrijos nariai, bet ir savanoriai. Šių yra bemaž pusantro šimto, o kiekvieną dieną į miesto centre esančią būstinę jų užsuka apie 100. Vieni savanoriai su praeitimi, kurios nuodėmes nori išpirkti, kiti – pašaukti geriems darbams.

„Savanoriu gali tapti kiekvienas. Geriau juk kažką daryti, nei tuščiai sėdėti namuose“, – paklaustas, pagal kokius kriterijus atrenkami žmonės, M.Vėlyvis tikino, kad svarbiausias rodiklis – noras. Tiesa, kiekvienas kandidatas turi pelnyti bendruomenės pasitikėjimą. Tik tada jam patikimi svarbesni, daugiau atsakomybės reikalaujantys darbai. Tarkim, namuose prižiūrimų senolių ar neįgaliųjų lankymas. Šiuo metu Kauno skyriaus samariečiai prižiūri beveik 30 miestiečių, pas kuriuos praleidžia po 10 valandų per dieną, ir keliolika žmonių, kuriems reikia kitokios pagalbos.

„Per visus metus esu sutikęs įvairių žmonių. Buvo ir tokių, kurie kelis mėnesius lankė senelius, o paskui paėmė jų pinigus ir dingo. Labai nesmagu“, – anot M.Vėlyvio, nesąžiningų žmonių būta ir daugiau, tačiau nė vienas jų neužsibuvo.

Samariečiai apsimetėlius greit identifikavo ir atsisveikino su jais.

M.Vėlyvis su samariečiais padėjo atsitiesti ne vienam žmogui. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Turi savo automobilių parką

Tądien, kai užsukome į samariečių būstinę, susėdę ant minkštasuolio darbų laukė penki savanoriai.

Sulaukęs skambučio iš kepyklos, vienas savanorių ruošėsi kurti automobilio variklį, kad skurstantieji turėtų duonos, kitas laukė, kol gaus ženklą pervežti nevaikštantį žmogų. Panašios paslaugos yra mokamos ir atsieina apie 20–25 eurus. Už surinktus pinigus dengiamos savanorių kelionės išlaidos.

Kauno samariečiai turi sukaupę nedidelį automobilių parką. Jame – greitosios pagalbos automobilis, kurį panaudos tikslais skyrė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir dar vienas iš Kauno miesto savivaldybės, kurį norėjo nurašyti Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis. Yra keli lengvieji automobiliai, kuriais žmonės vežami į pakaitinės inkstų terapijos – dializių procedūras, automobiliai su specialiomis įvažomis, kad būtų patogiau įkelti gulinčius žmones, krovininiai automobiliai, skirti maisto produktams arba neįgaliesiems skirtai įrangai gabenti.

„Turime visko: pradedant lovomis, vežimėliais, baigiant lazdomis. Anksčiau duodavome taip, o dabar paprašome palikti užstatą, – tokios priemonės, anot Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriaus pirmininko, padeda atsakingiau prižiūrėti daiktus ir grąžinti, kai šie tampa nereikalingi. – Buvo kažkada situacija: paėmė žmogus vežimėlį, kurį naudojo negalią turintis jo artimas, po jo mirties sakau: atiduok vežimėlį. Pasirodo, daiktas nukeliavo pas kitus žmones, iš jų – dar pas kitus, kol galiausiai taip ir dingo.“

Dalija nemokamus davinius

Devyniolika metų gerumą daliję Lietuvos Respublikos prezidentūros kaimynystėje, vėliau persikėlę į dvarelį – Senamiesčio namų ūkio valdybos pastatą Gertrūdos gatvėje, samariečiai pasklido plačiai po miestą. Partizanų gatvėje sunkiau gyvenantiems žmonėms kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 13 val. dalija maisto davinius. Norintys gauti nemokamų, rėmėjų dovanotų produktų, privalo būti užsiregistravę Užimtumo tarnyboje.

„Duodame tai, ką gauname. Šiandien paskambino „Baltas pyragas“, turi 750 šviežių duonos kepalų. Parvešime į paramos punktą ir dalysime, – pinigus, kuriuos išleistų maistui, M.Vėlyvis ragina atsidėti į šalį ir susimokėti už komunalines paslaugas, kad išlaikytų stogą virš galvos. – Tie, kurie laikosi šio principo, sutaupo nemažai pinigų, nes net ir duonos kepaliukas nepigiai atsieina. Aišku, visko pasitaiko. Žmonės maistą maino ir į alkoholį, ir į kitus maisto produktus. Mūsų darbas atiduoti, o kaip elgsis su daviniais – kiekvieno sąžinės reikalas. Svarbiausia, kad neišmestų lauk.“

Mūsų darbas atiduoti, o kaip elgsis su daviniais – kiekvieno sąžinės reikalas.

S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje sandėliuojamos visos slaugos priemonės, ten pat veikia didžiulis labdaros paramos taškas. Vieni į jį neša nenešiojamų drabužių, buityje nenaudojamų įrenginių, kiti – juos pasiima.

Dar vienos patalpos, kurias samariečiams užleido Kauno arkivyskupija, yra M.Daukšos gatvėje. Čia vyresnieji miestiečiai renkasi kultūringai pasisėdėti su poezija, muzika, čia galima rasti knygų, suvenyrų ir religinių reliktų.

Dėmesys mažiesiems

Padedami vokiečių, su kuriais itin glaudžiai bendrauja jau kone 30 metų, samariečiai Kauno rajone, Šlienavoje, atidarė rizikos grupių šeimoms skirtą vaikų dienos centrą „Užuovėja“. Čia kiekvieną dieną vaikus lavina ir juos ugdo socialiniai pedagogai, kiti specialistai. Dar vienas dienos centras, vasarą jauniausius miestiečius buriantis į stovyklas, veikia ir pačioje Gertrūdos gatvėje.

„Dabar jis užrakintas, nes vaikai ateis tik po pamokų, tada čia bus šurmulys“, – sulaukęs rakto, M.Vėlyvis pakvietė apsidairyti po žaislų, stalo žaidimų, spalvotų pieštukų, kreidučių ir plastilino gumuliukų karalystę. Atėję po pamokų, vaikai čia ruošia namų darbus, žaidžia, muzikuoja, piešia, karpo, lipdo arba kramsnodami sausainius šnekučiuojasi ir dalijasi dienos įspūdžiais.

Pagrindinis vaikų dienos centro veiklos principas – teikti socialines priežiūros ir ugdymo paslaugas vaikui. Svarbiausia dienos centro darbuotojų užduotis – ginti vaiko teises, sukurti tokias sąlygas, kad vaikai būtų motyvuoti dalyvauti centro veiklose, būtų ugdoma šeimos santykių kultūra, asmens tobulėjimas, savitarpio pagalba.

„Vaikus galima sutikti ne tik dienos centre, bet ir kitoje patalpoje, kurią jie labai mėgsta“, – M.Vėlyvis turėjo omenyje kompiuterių klasę. Įrengti ją padėjo tuo metu mero pareigas ėjęs Arvydas Garbaravičius.

Kuria ir parduoda

Kauno samariečiai ne tik padeda žmonėms sunkiomis akimirkomis, bet ir padeda jiems geriau save pažinti.

Pirmo aukšto kabinetų sienos ir susirinkimų salė antrame aukšte nukabinti paveikslų, kuriuos tapė savanoriai. Anuomet mėgę taurelę arba turėję kokių kitų priklausomybių, dabar jie su teptukais ir aliejiniais dažais stoja prie drobių. Tapo peizažus, natiurmortus, religines scenas.

„Turiu visai neseniai padovanotą paveikslą. Jame vaizduojamas sužeistojo žaizdas valantis samarietis. Dar vienas panašus kabo koridoriuje“, – plėvele aptrauktą meno kūrinį padėjęs į šoną, M.Vėlyvis nuvedė į žmonių fantaziją išlaisvinančias erdves.

Tai – kūrybinės dirbtuvės. Išvydusi tarpduryje stovinčius svečius, samarietė Dalia vienu rankos mostu atlaisvino stalą ir su pasididžiavimu ant jo ėmė dėti rankdarbius, kuriuos kūrė drauge su kitais samariečiais ir čia užsukančiais miestiečiais. Pirmiausia – iš spintos ji ištraukė kryželiu siuvinėtus paveikslus, iš medžiagos skiaučių kurtus pagalvių užvalkalus, vilnonius velykinius margučius, linines prijuostes ir maišelius su rankų darbo piešiniais.

Kūrėjai apsidžiaugs, jei jų rankdarbiai naujuosius šeimininkus ras dar iki Kaziuko mugės. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Jau pradėjome ruoštis Kaziuko mugei. Parduosime juos po 5 eurus už vienetą, – norintys įsigyti medžiaginių maišelių ar kitų rankdarbių, anot Dalios, neprivalo laukti pavasario. – Eidami pro šalį, pasibelskite į samariečių būstinės duris ir išsirinksite labiausiai patikusį darbą. Mes per 5 minutes viską suruošime. Be to, galite apsilankyti ir mūsų internetinėje parduotuvėje.“

Dar vienos kūrybos erdvės įrengtos antrame aukšte. Nedidelėse socialinėse dirbtuvėse kasdien nuo ryto iki pietų meistrauja protinę negalią turintys žmonės. Tądien, kai lankėmės pas samariečius, palinkę prie stalo darbavosi keturi darbštuoliai. Trys jų atidžiai rinko skirtingų spalvų karoliukus ir vėrė ant tamprių silikoninių siūlų, ketvirtasis – klijavo etiketes.

„Mūsų rankos jau įgudusios. Pažiūrėkite, kiek dėžių suvertų karolių“, – kalbintas jauno amžiaus vyras darbo nesibaidė. Priešingai, džiaugėsi galintis ateiti pas maltiečius, pabendrauti su bendraminčiais ir įgyti naujų įgūdžių.

Kažkam – tai tik karoliukų vėrimas, o socialinių dirbtuvių lankytojams – būdas atsipalaiduoti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tikisi įgyvendinti svajonę

Kitąmet 70 jubiliejų švęsiantis M.Vėlyvis neslėpė, kad Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyrius jam tarsi namai. Į saviškius jis esą grįžta tik pernakvoti. Gertrūdos gatvėje praleidžia visą dieną. Visgi, kaip sako pats, gavęs signalą iš aukščiau, skyriaus pirmininkas jau galvoja apie užtarnautą poilsį.

„Komanda suformuota, visi žino savo darbus. Mano nuomonė tokia, kad reikia išeiti laiku“, – prieš palikdamas Kauno skyriaus vadovo kėdę, M.Vėlyvis troško įgyvendinti dar vieną svajonę – paleisti skubios pagalbos iškvietimo sistemą, kuri senjorams, vienišiams, specialių poreikių turintiems ar neįgaliems žmonėms namuose leistų jaustis saugiai kiaurą parą. Mokamos paslaugos gavėjas gautų apyrankę su GPS sistema. Paspaudus mygtuką ji leistų nustatyti buvimo vietą ir kaip įmanoma greičiau reaguoti į pranešimą. Atvykusi į namus budinti komanda įvertina situaciją, suteikia pagalbą, o prireikus kviečia specialiąsias tarnybas (greitąją medicinos pagalbą, gaisrinę ar policiją). Atvykus specialiosioms tarnyboms budinti komanda padės greičiau patekti į Paslaugos gavėjo namus. Kartą per mėnesį kiekvieno paslaugos gavėjo namuose bus tikrinama įranga ir įvertinama situacija. Budinčią komandą sudarys psichologas, socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas, slaugytojas, prireikus pasiūlysime specialų transportą, kuriuo galima pervežti įvairių poreikių turinčius žmones.

„Kiek girdime atvejų, kai kaimynai pajaučia pro duris sklindantį nemalonų kvapą, o ugniagesiams išlaužus duris, randami pūti pradėję kūnai“, – M.Vėlyvis neabejojo, kad skubios pagalbos skambučio paslauga padėtų išgelbėti ne vieną gyvybę.

Yra ir dar viena svajonė, kutenanti Kauno skyriaus vadovo širdį. Pastebėjęs, kad skubios pagalbos skambučio paslauga naudojasi ne tik vokiečiai, italai, bet ir latviai, M.Vėlyvis pasidžiaugė dar vienu brolių pasiekimu – nauju pastatu, kuriame susitelkę Rygos samariečiai. Tai jiems leidžia telktis ir visas paslaugas teikti vienoje vietoje.

„Būtų gerai ir mums toks“, – nusišypsojęs M.Vėlyvis leido suprasti, kad šią svajonę paliks įgyvendinti kitiems.

Vaikų ir paauglių psichologė Valerija Norkūnienė pataria dienomis tarp didžiųjų metų švenčių prisiminti tradicijas, kai šeimos leisdavo laiką namuose, vakarodavo su dainomis, pasakomis, užsiimdama įvairiais rankdarbiais, žaidimais, bendra veikla.

„Pastaruoju metu mes visi labai skubame, tarp darbų nerandame laiko sustoti ir pasidžiaugti gražiomis akimirkomis – jų net nepastebime. Tai gal bent tarpušvenčiu tėvai sugebės atidėti savo darbus ir pabūti su vaikais, kad visi drauge gerai praleistų laiką kartu? Vaikai jaučiasi mylimi ir reikšmingi, kai sulaukia tėvų jiems skiriamo laiko, dėmesio“, – sako psichologė.

Anot jos, kai sakome, kad reikia skirti laiko vaikui, tai nereiškia, kad reikia jam padėti paruošti pamokas ar padaryti kitus privalomus darbus. Laikas kartu turi būti malonus visai šeimai – tiek tėvams, tiek vaikams.

Gerai praleisti laiką kartu kiekvienai šeimai gali būti skirtingas dalykas, nes ir pomėgiai skirtingi. Verta išbandyti naują veiklą – vaikai juk mėgsta po atostogų grįžę į mokyklą papasakoti draugams, ką naujo ar įdomaus matė, nuveikė.

Ar reikėtų per atostogas skirti laiko mokslams? Juk vaikai laukia atostogų ir tikisi, kad bent per atostogas mokytis nereikės.

V.Norkūnienės manymu, ir per atostogas tam tikra rutina, tam tikras ritmas yra reikalingi. Galima vaikams suteikti truputį daugiau laisvės, tačiau tvarka vis tiek turi būti – vaikas neturėtų per naktį sėdėti prie kompiuterio.

Galbūt prieš atostogas reikėtų aptarti, ko jūs tikitės, ko vaikas tikisi, ką galima nuveikti, ką būtina per tas dienas padaryti. Juk kartais būna, kad mokytojai ir atostogoms paskyria kažkokių užduočių ar duoda veiklos.

„Taip, atostogos vaikams turėtų būti laisvesnis laikas, bet ir tam tikra rutina turi būti išsaugoma, išlaikomos tam tikros ribos. Pasitarimas su vyresniais vaikais padėtų tas ribas nustatyti, – sako pašnekovė. – Reikėtų išsiaiškinti, ką vaikas norėtų nuveikti per atostogas, kokio norėtų poilsio, pramogų ir kiek tai atitinka tėvų įsivaizdavimą. Juk jeigu vaikui atrodys, kad poilsis – nuo ryto iki vakaro žaisti kompiuterinius žaidimus, tai turbūt tėvai supras, kad po tokių atostogų vaikas bus labiau pavargęs nei per mokslo metus.“

Kad rimti užsėmimai, pavyzdžiui, knygų skaitymas per atostogas, neatrodytų vaikui kaip bausmė, V.Norkūnienė pataria pagalvoti, kaip vaiką tuo sudominti. Pavyzdžiui, jei nuveikėme kažką, ką norėjo veikti vaikas ir jo nuotaika puiki, pakviesti kartu paskaityti knygą. Tai bus gerai praleistas laikas kartu. Tačiau jei pasakysite vaikui, kad privalo dabar perskaityti tiek ir tiek puslapių, o jūs tuo metu užsiimsite kažkokiais kitais reikalais, vaiką tai nuliūdins.

„Taip, yra vaikų, kurie mėgsta skaityti knygas ir jiems tai visada yra geras laiko praleidimo būdas. Bet daugeliui iš tiesų per atostogas labiau norisi prie kompiuterio pasėdėti. Tad reikia sudominti arba galbūt susitarti, kiek laiko vaikas kasdien turėtų skaityti. Nebarti jo už tai, kad nenori, ne kritikuoti, o aptarti, leisti pasirinkti knygą ir pan.“, – pataria psichologė.

Jeigu vaikas paskaito ir pasidalija kažkokiais savo įspūdžiais, toje knygoje aprašytais nuotykiais – išklausykite, diskutuokite, reaguokite. Tikėtina, kad jam jūsų susidomėjimas bus malonus ir skatins toliau skaityti. Žinoma, svarbus ir pavyzdys. Natūralu, kad skaityti knygas yra malonus užsiėmimas tiems vaikams, kurie mato, kad tėvai skaito knygas.

Kalbant apie bendras veiklas su mažesniais vaikais, V.Norkūnienė ragina tėvus įvertinti savo lūkesčius: ar jūsų reikalavimai vaikui ne per dideli? Sakykim, nereikėtų iš pirmoko tikėtis, kad jis ypač dailiai iškirps snaigę, – tam reikia praktikos. Tad reikėtų vaiką ne kritikuoti, o pagirti už pastangas, už tai, kad darė. Šiemet gal nelabai pavyko, bet, jeigu pasistengs, praktikuosis, pavyks ateityje – gal po mėnesio, gal po metų.

„Pasidžiaugti vaiko pastangomis ir darbeliu yra labai svarbu, – primena psichologė. – Vaikas, kuri tėvai nuolat kritikuoja, pačių tėvų nenustos dėl to mylėti, bet gali mažiau mylėti save. Paaugęs jis bus nepasitikintis savimi, stokos motyvacijos, savigarbos. To norėtųsi ir įmanoma išvengti.“

„Nebūtina sirgti depresija ar susidurti su panikos priepuoliais, jog psichologinės gerovės stiprinimo paslaugos žmogui taptų aktualiomis. Kiekvienas žmogus per dieną patiria įvairių stresinių situacijų, kurios bėgant laikui gali peraugti į depresiją ar nerimo atakas. Jei pastebėjote, kad su streso sukeltais padariniais susidoroti tampa vis sunkiau, nelaukite ir kreipkitės profesionalios pagalbos. Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro specialistai nuolat ieško gyventojams patrauklių ir veiksmingų būdų suteikti reikiamą psichologinę pagalbą“, – sako Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro direktorius Laurynas Dilys.

Susidūrus su psichologiniais iššūkiais, nerimu ar stresu, Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras gyventojus kviečia pasinaudoti galimybe gauti iki 5 nemokamų individualių psichologo konsultacijų. Psichologų konsultacijos teikiamos anonimiškai, o norint jose lankytis nereikalingas net gydytojo siuntimas.

Kiekvienas žmogus per dieną patiria įvairių stresinių situacijų, kurios bėgant laikui gali peraugti į depresiją ar nerimo atakas.

Šiuo metu dauguma konsultacijų teikiamos nuotoliniu būdu – lengvai valdomoje registracijos platformoje, kurioje tereikia išsirinkti sau patogų laiką. Su psichologu bendrauti gyvai norintys gyventojai kviečiami atvykti į Raudondvaryje įsikūrusį Kauno rajono visuomenės sveikatos biurą. Tiesa, tokiu atveju taip pat reikalinga išankstinė registracija.

Nuo emocijų valdymo iki Gongų terapijos

Visuomenės sveikatos biuro direktorius pažymi, jog individualios psichologo konsultacijos – ne vienintelės Kauno rajono gyventojams teikiamos emocinę sveikatą gerinančios paslaugos.

„Organizuojame streso, sunkių emocijų bei nerimo valdymo mokymus, kuriuose gali dalyvauti visi 16 metų ir vyresni Kauno rajono gyventojai. Mokymų metu mažose grupėse dalyviai išbando įvairias streso valdymo technikas, išmoksta pažinti savo emocijas bei būdus, kaip adaptyviai jas išreikšti. Nerimo valdymo mokymų metu atsakoma į klausimus, kas yra nerimas bei kokia jo funkcija. Taip pat mokomasi nerimo valdymo bei darbo su nerimastingomis mintimis praktikų“, – pasakoja L. Dilys.

Kauno raj. savivaldybės nuotr.

Nuo spalio mėnesio naujam sezonui startuoja ir daug gyventojų dėmesio vasaros metu sulaukę Gongų muzikos terapijos užsiėmimai.

Ši judesių ir garso terapija skirta sveikos gyvensenos įgūdžių formavimui, mokymui atsipalaiduoti, streso mažinimui. Užsiėmimai vyksta pirmadieniais nuo 17.30 val. Garliavos viešojoje bibliotekoje, antradieniais nuo 18 val. Neveronių laisvalaikio salėje, ketvirtadieniais nuo 18 val. Vandžiogalos laisvalaikio salėje bei penktadieniais nuo 17 val. Kačerginės mokykloje-daugiafunkciniame centre. Taip pat nuo lapkričio planuojami užsiėmimai Domeikavoje, Ežerėlyje bei kitose Kauno rajono seniūnijose.

Daugiau informacijos apie visas teikiamas paslaugas gyventojams suteikti gali Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė Karolina Brazaitytė, susisiekus telefonu +37060098392 arba el. paštu: karolina.brazaityte@kaunorvsb.lt.