„Tą sertifikatą pateikti paprastesniu būdu: gyventojui tereikėtų paskambinti į „Sodrą“ vaizdo skambučiu, parodyti dokumentus ir „Sodros“ darbuotojai patys viską suves į sistemą“, – antradienį Seimo Darbo partijos frakcijoje pranešė „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis. 

Jis taip pat pabrėžė, kad patikslinti žmonių, dirbusių užsienyje, darbo stažą nuo 2025 metų balandžio bus lengviau, nes visoje Europos Sąjungoje (ES) pradės veikti Elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų sistema (EESSI). 

„Šviesą tunelio gale matome nuo 2025 metų balandžio, kada pilnai pradės veikti ši sistema. Visos ES šalys tik ten privalės keistis duomenimis“, – teigė E. Mikutis. 

Pasak jo, dabar pasikeitimas informacija ilgai užtrunka – susirašinėjimas su kai kuriomis šalimis vyksta „popieriniu būdu“.  

Dabar „gyvybės sertifikatams“ reikalingas notarinis-konsulinis patvirtinimas arba reikia atvykti į gyvenamosios šalies socialinio draudimo tarnybą.

E. Mikučio teigimu, planuojama, kad nauja tvarka pradės veikti maždaug nuo rudens.

Pasak jo, šiuo metu yra 12 tūkst. žmonių, kurie kasmet turi pateikti „gyvybės sertifikatą“. Daugiausia jų yra JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Airijoje, Izraelyje.

Didžiausia vienam projektui skiriama suma – 10 tūkst. eurų. Pirmenybė bus teikiama informacinių ir ryšių technologijų, gyvybės mokslų, inžinerinės pramonės projektams.

„Užsienio lietuviai ir ten veikiančios organizacijos svariai prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo. Užsienio lietuviai supažindina potencialius investuotojus su galimybėmis, kurias siūlo Lietuva, teikia mūsų šalies įmonėms konsultacijas eksporto klausimais, tarpininkauja ieškant kontaktų“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Gauti finansavimą renginių organizavimui bei ekonominės diplomatijos veikloms – talentų, užsienio investicijų pritraukimo, eksporto ir atvykstamojo turizmo skatinimo – gali užsienyje registruotos ne pelno siekiančios organizacijos.

Ministerija numato finansuoti iki gruodžio 10 dienos įgyvendinamus projektus.

Pernai tokius projektus įgyvendino penkios užsienio lietuvių organizacijos. Buvo suteiktas finansavimas Lietuvos investicinės aplinkos pristatymui Nyderlandų įmonių vadovams, Lietuvos fintech ekosistemos ir ekonominio potencialo pristatymo renginiui britų kompanijų atstovams ir investuotojams bei skaitmenizavimo gyvybės mokslų srityje projektui, taip pat parodos „Smart City Expo World Congress“ tinklaveikos vakarui ir Lietuvos profesionalų klubų suvažiavimui Rygoje. 

J. Vaitkutė sako, kad pasitelkiant Kūčių patiekalų nuotraukas, ant Vilniaus oro uosto atvykimo salėje pastatyto stalo vizualizuotas užrašas „Gera tave matyti namie“. Šio meninio objekto tikslas – sukurti žinutę, kuri padėtų į Lietuvą grįžtantiems žmonėms prisiminti, kad jie čia yra laukiami.

„Tai šventiškas stalas su lėkštėmis ir kėdėmis, ant kurių galės prisėsti bet kuris to panorėjęs. Šis kūrinys turi užslėptą žinutę, kad gerai gyventi galima bet kur, tačiau svarbiausia gyvenimo dalis – buvimas šalia artimųjų. Būtent šią gyvenimo dalį ir šiltą susėdimą prie Kūčių stalo dažniausiai praranda svetur išvykę žmonės, todėl norime juos pakviesti sugrįžti ne tik per šventes, bet ir visam laikui“, – teigė ji.

Instaliacijos kūrimą inicijavusio Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro įgyvendinamo projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Edita Urbanovič priduria, kad smagu turėti vaišėmis nukrautą stalą, bet dar smagiau, kai prie to stalo susėda visi artimiausi žmonės.

„Šis laikotarpis – tai nekantrus laukimas oro uostuose, autobusų stotyse ar prie namų slenksčio. Grįžtančiųjų pasveikinimas jau tampa tradicija – ne vienerius metus organizuojame iniciatyvas oro uoste, pasitikdami prieš šventes parskrendančius lietuvius. Šiemet nusprendėme kartu su menininke J. Vaitkute padaryti smagią įžangą į įspūdžių ir susitikimų kupiną šventinį laikotarpį. Instaliacija oro uoste bus visą gruodžio mėnesį, kviečiame stabtelėti pasigrožėti, prisėsti, nusifotografuoti, pasidalinti nuotraukomis socialiniuose tinkluose“.

Jos teigimu, gruodžio mėnuo instaliacijos įrengimui pasirinktas neatsitiktinai.

„Kai Kūčių vakarą susirenka giminaičiai, ragina vienas kitą prisikrauti pilnas lėkštes, mamos prisiekinėja, kad kitais metais tikrai tiek daug negamins (ir tie „grasinimai“ niekada neišsipildo) – visas šis laikotarpis iš užsienio grįžtantiems lietuviams yra dar jautresnis, laikas su šeima – dar brangesnis. Žinome, nes ir patys esame ragavę emigracijos duonos“, – pasakojo projekto vadovė.

Išvykstančiųjų skaičiai mažesni negu sugrįžtančiųjų

Jau 8-erius metus gyvuojantis „Renkuosi Lietuvą“ projektas skatina užsienio lietuvius sugrįžti į Lietuvą ir padeda palengvinti relokacijos procesą. Pašnekovės teigimu, per visą šį laikotarpį svetur gyvenantiems tautiečiams buvo suteikta net 65 tūkst. konsultacijų, o grįžimui į Lietuvą sukurtas interneto puslapis spėjo sulaukti daugiau nei 4 mln. lankytojų.

Be to, pastebima, kad ketvirtus metus iš eilės grįžtančiųjų į Lietuvą skaičius yra didesnis negu išvykstančiųjų. Remiantis Valstybės duomenų agentūros statistika, 2022 metais į Lietuvą sugrįžo beveik 21 tūkst. žmonių, tuo tarpu emigravo – apie 15 tūkst.

„Tai įrodo, kad tiek mūsų, tiek išvykusių žmonių giminaičių pastangos nenueina perniek. Ir nors šie skaičiai atrodo įspūdingai, mums tai nėra tiesiog statistika, tai – žmonių istorijos, kurias girdime kiekvieną dieną. Gera matyti, kad lietuviai grįžta namo“, – reziumavo E. Urbanovič.

„Kokį skirtumą matome nuo 2019 metų, būtent, išankstinį pasiruošimą: pakeistą Referendumo įstatymą, jis skelbiamas anksčiau – tai duoda daugiau laiko informuoti visuomenę, matome darbo grupes tiek Seime, tiek Vyriausybėje, sudaromi veiksmų planai, kurie įgyvendinami, – per spaudos konferenciją Seime penktadienį sakė komisijos pirmininkas nuo PLB Jonas Bružas. – Aš manau, kad išankstinis darbas yra esminis skirtumas, palyginti su praėjusiu referendumu, ir labai tikiuosi, kad jis pavyks.“

Referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyks kitų metų gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu. Pasirengimą referendumui šią savaitę aptarė parlamente posėdžiavusi Seimo ir PLB komisija.

Komisija priėmė rezoliuciją, kuria siūlo Seimui ir Vyriausybei užtikrinti kuo platesnės informacijos apie referendumą skaidą, skirti tam reikiamas lėšas, taip pat patikslinti Lietuvoje ir užsienyje esančių rinkėjų, turinčių balso teisę referendume, skaičių. Daugybinei pilietybei įteisinti referendume už tai balsuoti turi daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.

PLB pirmininkė Dalia Henke teigė, jog didžiulis skirtumas nuo 2019 metais vykusio referendumo, kai neužteko balsų Konstitucijos nuostatai pakeisti, ir artėjančio referendumo – žinojimas, kad didelė dalis visuomenės remia daugybinės pilietybės įteisinimą, taip pat valstybės vadovų parama.

„Didžiausias skirtumas, kad mes turime beveik milijoną Lietuvos piliečių, kurie pasisakė per referendumą „už“, vadinasi, labai didelė tautos dalis yra už klausimo išsprendimą. 2019 metais mes šito dar nežinojom, ir buvo sakoma, kad niekas nepritaria, tai vienos organizacijos klausimas, bet tai netiesa, Lietuvos piliečiai, čia gyvenantys Lietuvoje, tam klausimui pritaria“, – kalbėjo D. Henke.

Seimo ir PLB komisijos pirmininkė nuo parlamento Dalia Asanavičiūtė sakė negalinti objektyviai įvertinti skirtumo tarp buvusio ir dabartinio pasirengimo, nes šiuo metu pati dalyvauja procese, vadovavo referendumo iniciatyvos grupei Seime, bet pabrėžė savivaldybių, organizacijų įsitraukimą.

„Aš subjektyvi, nes šiam procese dalyvauju nuo pradžios, bet ką norėčiau pabrėžti, savivaldybių įsitraukimą, ir tas tikrai yra kitaip, nei buvo, ir tai suteikia vilčių. Ar pavyks ar ne, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, kaip mes ateisim ir balsuosim, bet yra nemažai vilčių, kad sutelkę pajėgas galime įgyvendinti šią iniciatyvą“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.

Kitų metų gegužės 12 dieną per referendumą bus balsuojama dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę.

Detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas, tvarką, kitus dalykus nustatytų konstitucinis įstatymas. Jo projektas jau yra parengtas ir registruotas teisės aktų projektų bazėje.

Tam, kad iš Konstitucijos būtų išbrauktas draudimas turėti dvigubą pilietybę, už tai turi balsuoti daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.

Referendumo iniciatyvą rengusios darbo grupės pirmininkė D. Asanavičiūtė yra sakiusi, kad tai būtų maždaug per 1,1 mln. Lietuvos piliečių.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti. Už daugybinės pilietybės įteisinimą tuo metu iš viso balsavo per 956 tūkst. rinkėjų.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad užsienio lietuviai atstovauja Lietuvai, ją garsina ir prisideda prie šalies pažangos.

„Jie taip pat padeda šalies verslams plėstis į užsienio rinkas, supažindina užsienio talentus, potencialius investuotojus su galimybėmis, kurias siūlo Lietuva. Tikimės, kad šis mūsų bendruomenių reikšmingas indėlis padedant Lietuvai tik stiprės“, – pranešime teigė A. Armonaitė.

Organizacijos gali pretenduoti į paramą renginiams ir su jais susijusioms veikloms – talentų, užsienio investicijų pritraukimo, eksporto skatinimo, atvykstamojo turizmo skatinimo. Didžiausia vienam projektui skiriama suma – 10 tūkst. eurų.

Paraiškas bus priimamos, kol bus išnaudotas projektams skirtas finansavimas. Bus finansuojami projektai, įgyvendinami iki gruodžio 10 dienos.

„Vis daugiau lietuvių grįžta gyventi į Lietuvą. Preliminariais duomenimis, praėjusiais metais tokių buvo apie 14 tūkst.“, – sakė „Renkuosi Lietuvą“ projekto vadovė Edita Urbanovič.

Dar maždaug pusė milijono norėtų sugrįžti į tėvynę.

„Jungtinė Karalystė, Norvegija, Vokietija, taip pat ir iš JAV, net Lotynų Amerikos šalių sulaukiame vis daugiau užklausų“, – sakė E. Urbanovič.

Seime surengta diskusija, kaip emigravusius lietuvius pritraukti į Lietuvos rinką. Gruodį įregistruota 12 tūkst. darbo pasiūlymų. Labiausiai trūksta vidutinės kvalifikacijos darbininkų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Per mažai dėmesio skiriame mūsų piliečiams, darbingo amžiaus piliečiams, kurie gali atvažiuoti ir dirbti“, – teigė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

Ketinantiems grįžti aktualiausia, ar ras norimą darbą, kaip greitai pavyks įsidarbinti, kokį gaus atlygį. Pagal darbo užmokesčio kaštus vienai dirbtai valandai, Europos Sąjungoje Lietuva – tik šešta nuo galo.

„Mes turime apie 15 proc. verslo, kuris dirba aukštoje pridėtinėje vertėje. Lyderiaujančiose valstybėse šis skaičius yra didesnis nei 20 proc. Niekada nebus taip, kad visi verslai dirbtų aukštoje pridėtinėje vertėje. Tačiau mes turime stengtis, kad tų verslų, kurie moka gerus atlyginimus, sudaro geras darbo sąlygas, Lietuvoje būtų kuo daugiau“, – komentavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. 

Investuotojai galėtų pasiūlyti geriau apmokamas darbo vietas imigrantams, jei šalyje būtų palankesni mokesčiai.

„Lietuvoje nėra progresinių mokesčių tarifo, tačiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų pajamos apmokestinamos didžiausiu 32 proc. tarifu“, – kalbėjo Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė.

Tačiau įsidarbinti kliudo ne tik atlygis, bet ir darbdavių požiūris. Daugiau nei pusė apklaustų įmonių baiminasi, kad grįžę emigrantai reikalaus fiksuoto darbo laiko, geriau apmokamų viršvalandžių ir lankstesnių darbo sąlygų. Tad įdarbinti užsienio lietuvį ryžtųsi tik kas ketvirtas darbdavys.

Mažesnės įmonės, ypač prekybos, paslaugų sektoriuje, užsienio lietuvius vertina šiek tiek atsargiau.

„Didesnės, tarptautinės įmonės labiau linkusios priimti į darbą grįžusius užsienio lietuvius, turinčius emigracijos patirties. Tuo tarpu mažesnės įmonės, ypač prekybos, paslaugų sektoriuje, tuos kandidatus vertina šiek tiek atsargiau“, – teigė E. Urbanovič.

Darbdaviai patys nesupranta, iš kur toks neigiamas požiūris į grįžtančius iš užsienio tautiečius.

„Kai darbdavys kviečiasi į pokalbį, klausia daug įvairių dalykų. Pavyzdžiui, ar tu lojalus, kodėl išėjai iš ankstesnio darbo, tarkim, padirbs tik mėnesį ar metus. Gal pas mane irgi dirbsi trumpai. Galbūt tik čia gali būti nesusišnekėjimų“, – svarstė Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius.

Nesusišnekėjimus bando spręsti Užsienio reikalų ministerija. Iki šių metų pabaigos pristatys vieną tinklalapį, į kurį sujungs visus darbo pasiūlymus ir reikalingą informaciją imigrantams.

„Grįžti planuojantis žmogus, paskambinęs vienu telefonu ar apsilankęs viename tinklalapyje, galėtų gauti visą jam reikalingą ir išsamią informaciją“, – sakė Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.

Kiti politikai pasigenda ir nestandartinių sprendimų.

„Kodėl darbdaviai su savo potencialiomis darbo vietomis neatvažiuoja kur nors į Londoną, ambasadą ir nepaskelbia, kad tokiai ir tokiai įmonei ieškomas rinkodaros specialistas ar finansininkas“, – samprotavo D. Asanavičiūtė.

Pernai įsidarbino 600 į Lietuvą grįžę ir į Užimtumo tarnybą kreipęsi gyventojai. Dar 85 pradėjo dirbti pagal individualią veiklą ar verslo liudijimą.

D. Nausėdienės teigimu, lietuvių kalba yra stipriausias saitas, kuris užsienio lietuvius jungia su Lietuva bei padeda jiems pasijusti pasaulio lietuvių diasporos dalimi.

Pasak pirmosios ponios, gyvenimas kitoje kultūrinėje aplinkoje ir poreikis bendrauti kita kalba nulemia natūralią dvikalbę ar net daugiakalbę kasdienybę, tačiau emigrantams iš Lietuvos gimtoji kalba visada buvo svarbi.

„Tikiu, kad lietuvių išeivių bendruomenės ir švietimo profesionalai, veikdami drauge, brandina ir toliau brandins stiprią lituanistinio švietimo tradiciją, kuri taps atspirtimi Lietuvai ir lietuvių diasporai užsienyje, ugdant skaitančią, mąstančią, atsakingą, pilietišką, Lietuvą mylinčią jaunuomenę“, – sakė pirmoji ponia.

Pasak jos, pagrindiniu pagalbininku mokant vaikus lietuvių kalbos emigracijoje tampa lituanistinės mokyklos, tačiau lemiamas vaidmuo šiame procese tenka šeimai.

„Lituanistinis ugdymas yra svarbi Lietuvos stiprybės, valstybingumo ir pilietinės galios prielaida. Didžiuojamės pasaulio lietuviais, kurie augina lietuvių kalbą mokančius ir Lietuvą mylinčius vaikus“, – teigė D. Nausėdienė.

Pirmosios ponios teigimu, sprendimų priėmėjai Lietuvoje atsakingi už tai, kad jaunoji karta išlaikytų gimtosios kalbos gyvybingumą – būtina užtikrinti pakankamą lituanistinio ugdymo finansavimą iš valstybės biudžeto ir surasti būdus, kaip motyvuoti vaikus mokytis lietuvių kalbos, į šį procesą įtraukiant ir tėvus bei senelius.

Kaip informuoja Prezidentūra, konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė, lituanistinių mokyklų Jungtinėje Karalystėje atstovai.

Jo metu užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai dalysis patirtimi apie privalomą karo tarnybą.

Renginyje taip pat dalyvaus Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo vadas pulkininkas leitenantas Rimvydas Senkevičius, Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus civilinių ir kariškių bendradarbiavimo vyresnysis specialistas Romas Ramanauskas, kt.

Kiekvienas Lietuvos pilietis, jei yra pašaukiamas, karo prievolę turi atlikti nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos.

LNK reportažas:

Parlamentarė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad 20-25 proc. jaunuolių, patenkančių į šauktinių sąrašus, yra išvykę iš Lietuvos, tad globalizacijos procesai “diktuoja kitą realybę, prie kurios turėtumėme prisitaikyti“.

Ji akcentavo, kad įstatymai numato dvigubos pilietybės galimybę nuo 2015-ųjų užsienyje gimusiems lietuviams, o nuo šių metų sausio – ir gimusiems Lietuvoje, bet iki pilnametystės išvykusiems iš šalies.

„Taigi, jau turime tuos dvigubus piliečius, kuriems labai aktualus privalomos karo tarnybos klausimas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje, skirtoje užsienio lietuvių tarnybos problemoms apžvelgti, sakė konservatorė.

Anot jos, šiuo metu įstatymas numato kelias galimybes atlikti tarnybą, viena iš jų– alternatyvioji karo tarnyba, atliekama dėl pacifistinių ar religinių įsitikinimų, kai galima dirbti visuomenei naudingą darbą valstybės įstaigose ar institucijose, tačiau to negalima padaryti gyvenant užsienyje.

Tuo metu norint užsienyje atlikti karo prievolę, reikia Vyriausybės leidimo, o su tokiu leidimu atitarnavus NATO ar Europos Sąjungos valstybėse galima kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl privalomos tarnybos įskaitymo.

D. Asanavičiūtės teigimu, tokių atvejų vis dar yra labai mažai.

„Galimybė suteikta, bet trūksta tarpvalstybinių susitarimų, kad ji būtų plačiau įgyvendinama ir kad mūsų jaunuoliai galėtų atlikti privalomą karo tarnybą ES ar NATO valstybėse ir tokiu būdu jiems užskaitytų privalomą karo tarnybą Lietuvoje. Todėl raginu Krašto apsaugos ministeriją apie tai ne tik galvoti, bet ir daryti žingsnius to link“, – sakė Seimo narė.

Anot politikės, specialiai šiai problemai vykusioje konferencijoje taip pat iškelta idėja, jog jaunuoliai galėtų alternatyvią tarnybą atlikti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, informacinių technologijų, kibernetinio saugumo specialistai galėtų būti vadinamaisiais „kibernetiniais šauktiniais“.

D. Asanavičiūtė taip pat tvirtino, kad ekspertai sutaria, jog informacijos sklaida yra nepakankama ir dėl to kyla nesusišnekėjimas, mitai ir įvairios baimės.

„Norėčiau tikėti, kad ši konferencija yra diskusijos pradžia, kuri išvirs į konkrečius pasiekimus ir darbus, ir mūsų užsienio lietuviai galės atlikti privalomą karinę tarnybą (...) plačiau, negu dabar. Mano giliu įsitikinimu, geriau jaunuolis atliks karo tarnybą kitoje, ES ar NATO valstybėje, ir tokiu būdu išreikš savo pilietiškumą ir patriotiškumą, negu vengs karo tarnybos ir apskritai jos neatliks“, – kalbėjo parlamentarė.

Noriu paraginti nebijoti ir tų pačių jaunuolių tėvus žiūrėti kitaip į Lietuvos kariuomenę, nedaryti įvairių žygių, kad vaikai vengtų tos kariuomenės, nes tuo galima ir pakenkti.

Kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas sako, kad užsienio lietuviams jau parengta speciali atmintinė su „aiškia, suprantama informacija“ apie karo prievolę. Jis tikisi, kad tai padės spręsti dalį problemų vykdant konstitucinę pareigą.

Buvęs kariuomenės vadas, TS-LKD atstovas Seime Arvydas Pocius kvietė užsienyje gyvenančius jaunuolius nebijoti karinės tarnybos, pabrėždamas, kad kariuomenė yra šiuolaikiška, turinti naujausią ginkluotę, kompiuterinę techniką, kur jaunuoliai gali pritaikyti savo žinias. Jis taip pat kvietė užsienio lietuvius rinktis alternatyvią karo tarnybą.

„Noriu paraginti nebijoti ir tų pačių jaunuolių tėvus žiūrėti kitaip į Lietuvos kariuomenę, nedaryti įvairių žygių, kad vaikai vengtų tos kariuomenės, nes tuo galima ir pakenkti. Nes didelė dalis užsienio darbdavių žiūri kaip į pozityvą, jei jaunuolis yra atlikęs karo tarnybą, kuri duoda ir pareigos jausmą, ir išmoko disciplinos, duoda punktualumą“, – kalbėjo jis.

Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

Seimo narės pažymi, kad į jas vis dažniau kreipiasi užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, norintys pretenduoti į valstybės tarnybą konkurso tvarka, kurie susiduria su formaliomis ir techninėmis kliūtimis, dėl kurių negali lygiaverčiai kartu su Lietuvoje gyvenančiais piliečiais pretenduoti į valstybės tarnybą konkurso tvarka.

„Stiprindami valstybės ryšius su Lietuvos piliečiais, gyvenančiais užsienyje, galime sustiprinti ir pačią valstybės tarnybą. Daug išvykusių į užsienį Lietuvos mokslininkų, tyrėjų, aukštos kvalifikacijos specialistų galėtų dirbti mūsų šalies valstybės tarnybos pareigybėse, tačiau jiems tai daryti lig šiol trukdė įstatymo nuostatos ir techninės dalyvavimo konkursuose į pareigas kliūtys. Todėl kartu su kolegomis siekiame sudaryti tinkamas ir lygiavertes sąlygas tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyje šiuo metu gyvenantiems Lietuvos piliečiams dalyvauti konkursuose ir panaudoti sukauptas žinias bei patirtį dirbant valstybės tarnyboje mūsų šalyje“, – teigia Seimo narė I. Haasė.

Užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie nori grįžti į mūsų šalį ir dirbti Lietuvai valstybės tarnyboje, dėl techninių apsunkinimų praranda galimybę tai padaryti.

„Užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie nori grįžti į mūsų šalį ir dirbti Lietuvai valstybės tarnyboje, dėl techninių apsunkinimų praranda galimybę tai padaryti. Konkursai pretenduojant į valstybės tarnybą turėtų būti atviri ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantiems lietuviams bei lygiaverčiai prieinami nepaisant mūsų šalies piliečių gyvenamosios vietos – šiuo metu esanti tvarka to neužtikrina dėl paprasčiausių techninių kliūčių“, – teigia parlamentarė D. Asanavičiūtė.

Viešame kreipimesi Seimo narės D. Asanavičiūtė ir I. Haasė prašo išnagrinėti iškeltą problematiką bei paaiškinti, ar yra galimybė supaprastinti dalyvavimo konkursuose į valstybės tarnybą organizavimo tvarką ir suteikti geresnes sąlygas ir platesnį prieinamumą dalyvauti šiuose konkursuose užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams.