Kaip pranešė Ukmergės rajono savivaldybė, monumentas gegužės 31 d. buvo išgabentas į Kopūstėlių kaimą, į buvusios sovietinės raketinės bazės teritoriją ir perduotas saugoti čia įsikūrusiai asociacijai-klubui „Miško broliai“.

Ukmergės rajono mero Dariaus Varno potvarkiu, skulptūros „Vėliavnešiai“ pasaugos sutartis sudaryta su asociacija-klubu „Miško broliai“ dešimties metų laikotarpiui.

Kauno ir Deltuvos gatvių sankirtoje esantis skveras, kuriame stovėjo „Vėliavnešiai“, bus atnaujintas ir sutvarkytas – šiuo metu ruošiama projektavimo užduotis skvero projektavimo darbams pirkti.

ELTA primena, kad diskusijos dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio „Vėliavnešių“ paminklo prasidėjo 2022 metais. Tuomet savivaldybės taryba vieningos nuomonės neturėjo.

Tačiau dėl paminklo nukėlimo į desovietizacijos komisiją šių metų kovo pradžioje kreipėsi Nacionalinis susivienijimas. Partija teigė, jog paminklas simbolizuoja sovietinę okupaciją.

Tuo metu posėdžiavusi vadinamoji desovietizacijos komisija „Vėliavnešių“ skulptūrą Ukmergėje pripažino sovietiniu paminklu ir ją rekomendavo nukelti.

Lietuvos dailininkų sąjunga praneša, kad mirė skulptorius Vaclovas Krutinis. Vyras Anapilin iškeliavo sulaukęs 65 metų.

Dailininkas gimė 1948 m. Vilniuje. 1973 m. baigė Valstybinį dailės institutą, skulptūros specialybę. Parodose dalyvavo nuo 1974 m., nuo 1978 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dešimt metų (1998–2008) buvo Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas, ilgametis Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys, ėjo Lietu­vos meno kūrėjų asociacijos viceprezidento ir Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos viceprezidento pareigas.

Skulptorius kūrė kamerinės ir mažosios plastikos kūrinius, monumentaliąsias skulptūras viešosiose erdvėse, antkapinius paminklus. Pirmenybę teikė granitui ir marmurui. Dėmesys medžiagos savybėms ir apibendrintai, neretai konstruktyviai formai, kuri dažnai siejasi su lietuviškojo modernizmo tradicijomis, atida kūrinio ir aplinkos harmonijai – tai išskirtiniai V. Krutinio kūrybos bruožai, liudijantys kūrėjo universalumą, gebėjimą valdyti medžiagą, formą, mastelį. V. Krutinio skulptūrose justi išmintis, būties amžinumas, kartais skausmas, o daugiausia – susikaupimas. Dailininko kūryboje ryškėjo dvi pagrindinės kryptys – figūrinė skulptūra ir abstrakti forma, kurios visada koegzistavo. Apibendrintos iki simbolio figūros virsdavo brandžią mintį perteikiančiomis kompozicijomis („Išeitis“, „Būtis“, „Apgrąža“, „Kilmė“), o abstrakčios formos savo plastika buvo artimos su monumentaliąja skulptūra, nors kartais jų masteliai nebuvo dideli.

Beveik trisdešimt skulptoriaus sukurtų kūrinių puošia viešąsias erdves Vilniuje, Ukmergėje, Kupiškyje, Panevėžyje, Birštone, Jonavoje ir kitur. Tarp minėtinų – „Metraštininkas“ ir „Motinystė“, „L. Stuoka-Gucevičius“, „Dionizas Poška“, „Šv. Jonas Nepomukas“, paminklas generolui J. Černiui, paminklinis biustas A. Plechavičiui, dekoratyvinės kompozicijos Naujosios Vilnios ligoninės erdvėse. Skulptorius sukūrė beveik keturiasdešimt antkapinių skulptūrinių paminklų. Dailininko kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, M. K. Čiurlionio dailės galerija Kaune, Tretjakovo galerija ir Dailės akademija Maskvoje, privatūs kolekcininkai iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Dailininkas bus pašarvotas M. Paco g. 4 (už Šv. Petro ir Povilo bažnyčios)

Atsisveikinimas 2013 m. lapkričio 1 d. nuo 15 val. iki lapkričio 2 d. 13 val.

Laidotuvės  vyks Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje