„Ką rodė ir rodo vizitai, ką mes matome apskritai iš to, ką pateikė leidėjai nuo planų ir ką planuoja leisti dabar, ir kitais metais, tai tikrai gimtųjų kalbų vadovėliai yra iššūkis“, – antradienį Seime vykusiame susitikime su Darbo partija sakė viceministras.

Anot jo, ministerija trejus metus iš eilės bandė inicijuoti pradinio ugdymo gimtosios kalbos vadovėlių pirkimus, jų vyko 5-6, tačiau visi buvo nesėkmingi.

„Vienas galėjo įvykti, bet netenkino sąlygos, nes vieno vadovėlio kaina buvo virš 200 eurų. Suprantame, kad auksinių šaukštų istorijos mes negalime leisti šitoje situacijoje. Nevyko pirkimai ir rodo, kokia maža yra rinka“, – teigė viceministras.

Jo teigimu, tautinių mažumų mokyklos situaciją sprendžia vadovėlius parsivežant iš kilmės šalių, pavyzdžiui, Lenkijos.

Pasak R. Skaudžiaus, išlieka problema ir dėl vadovėlių rusų kalba, tačiau, ministerijos žiniomis, į rinką ateis naujas leidėjas „Klett“, turintis rusų kalbos vadovėlius, tad tikimasi, kad pasiūlos bus daugiau.

Jo teigimu, siekiama, kad gimtosios kalbos vadovėliais rūpintųsi Nacionalinė švietimo agentūra. Pasak viceministro, būtų paruošta medžiaga, o mokyklos gaudamos lėšas galėtų tartis su leidyklomis ir vadovėlius atsispausdinti.

Vasarį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė planus palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose, taip pat stiprinti jose dirbančių mokytojų lietuvių kalbos gebėjimus, suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms ir pačioms mokykloms priimti sprendimus dėl ugdymo lietuvių kalba.

Šią iniciatyvą kritikuoja dalis tautinių mažumų atstovų – protesto akciją praėjusią savaitę surengusi Lietuvos lenkų sąjunga tvirtina, kad tai atvers kelią atsisakyti iki šiol privalomos tautinių mažumų kalbos kai kuriose įstaigose.

„Gal problema yra tik ta, kad jie visą laiką turi naudoti ekranus. Pliusas, kad jiems nereikia nešiotis vadovėlių, minusas, kad gal per daug laiko prie ekrano“, – svarstė istorijos ir geografijos mokytoja Rasa Kaušakienė.

Mokytojai baiminasi, kad, dirbant be vadovėlių ir ieškant alternatyvų, nukentės mokinių rezultatai, atsiras spragų.

„Septintokams visiškai nėra parašyto vadovėlio, jo kol kas ir nerašo niekas, jie kitais metais bus aštuntokai, aštuntokams taip pat niekas vadovėlių nerašo. Šita laida vaikų yra kaip ir pasmerkta mokytis be knygų“, – teigė matematikos mokytoja Aldona Gelažauskienė.

Tiesa, trūksta ne tik matematikos, bet ir istorijos, geografijos ir fizikos vadovėlių. Vieni laukia antrųjų dalių, kiti vadovėlių neturi išvis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kai kurie istorijos mokytojai kooperuojasi kartu, dalijasi daugiau užduotimis, šaltiniais ir t. t. Yra to bendro darbo, bet, žinote, tai gana apsunkina mokytojo kasdienybę, ritmą“, – pasakojo istorijos mokytojas Tomas Vaitkūnas.

„Mokytojai jau kalba, klausia: direktoriau, kada bus? Kol kas nėra patvirtinta, nėra akredituota, tai laukiame. Vaikai telefonuose žiūri, kai kurie per kompiuterius mokosi, yra ir pliusų, ir minusų visame tame, bet vadovėlių kol kas dar vis trūksta“, – aiškino Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sako, kad vadovėlių autoriai ruoštis pradėjo iš anksto, tačiau suspėti su atsinaujinusiomis programomis vis dar nepavyksta. „Pajėgumai yra atnaujinti ir iš naujo išleisti maždaug apie 60–70 vadovėlių kasmet, tai ši tendencija yra ir su šituo atnaujintu ugdymo ciklu. Praėjusiais metais leidėjai išleido 59 naujus vadovėlius, šiais metais planuoja apie 69–70 naujų vadovėlių“, – skaičiavo ŠMM Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

Iššūkių kyla ir gimnazistams. Kitą savaitę vienuoliktokams prasidės tarpiniai patikrinimai, sudarysiantys 40 proc. brandos egzamino rezultato, tačiau, pavyzdžiui, matematikos vadovėlių laukiama iki šiol.

Šita laida vaikų yra kaip ir pasmerkta mokytis be knygų.

Pasak pedagogų, vadovautis ministerijos pasiūlymu naudoti senus vadovėlius nepavyksta. „Vienuoliktokams mes davę senus vienuoliktokų vadovėlius, nes dvyliktokų vadovėliai yra pas dvyliktokus. Tai vėlgi tik va taip, padalijant klasei po vadovėlį, fotografuojant ir siunčiant užduotis, tik šitaip dirbame. Vaikams irgi sudėtinga“, – pasakojo mokytoja A. Gelažauskienė.

Pedagogai tikina, kad vadovėlių pirmiausia reikia ne mokytojams, bet mokiniams, mat ir alternatyvų kartais nepakanka. „Mokiniai, būna, praleidžia pamokas, nes serga ar dėl kitų objektyvių priežasčių. Jie gali atsiversti vadovėli, peržiūrėti bent jau tas bazines temas, nes kartais mokytojų dėstyta tema būna skaidrėse arba straipsnis ir ten nėra aiškinamosios medžiagos“, – pasakojo Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius. „Vadovėlis palengvintų darbą ne mokytojui, o moksleiviui. Moksleivis turėtų iš ko mokytis, iš ko pasiimti informacijos, galų gale, papildomai paskaityti“, – antrino ir istorijos mokytojas T. Vaitkūnas.

Pasak ŠMM, kada vadovėliai pasieks mokyklas, kol kas neaišku. Šiuo metu problema sprendžiama su vadovėlių rengėjais. „Jie pateiks vadovėlių projektus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Ši organizacija taip pat įsipareigojo, kad vertinimas truks maksimaliai trumpai, t. y. jie skaičiuoja, kad, pasitelkę papildomų ekspertų, per tris keturias savaites galėtų atiduoti suredaguotus vadovėlius, kad tie visi procesai nebestrigtų“, – aiškino J. Navickaitė.

Mokykloms dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas ŠMM rugsėjį papildomai skyrė daugiau kaip 7 mln. eurų.

Jos duomenimis, tai bent dvigubai daugiau negu pernai ir ankstesniais metais, kai mokyklos dirbo pagal senas ugdymo programas. Šiemet tam skirta per 27 mln. eurų.

Pasak ministerijos, turėdamos daugiau lėšų, mokyklos galės įsigyti daugiau modernių ugdymo priemonių: skaitmeninių užduočių ar užduočių rinkinių, interaktyvios medžiagos, žaidimų, virtualios realybės įrankių.

„Kitais mokslo metais visi mokiniai jau mokysis pagal atnaujintas ugdymo programas, mokyklos turės didesnį poreikį įsigyti naujų vadovėlių ir mokymo priemonių, todėl atitinkamai planuojamos ir lėšos. Leidyklos jau rengia vadovėlius, reikalingus kitiems mokslo metams“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Šiais metais vadovėliams ir skaitmeninėms ugdymo priemonėms klasės krepšelyje numatyta 13,8 mln. eurų, o iš Europos Sąjungos lėšų ir kitų šaltinių papildomai skirta dar 13,5 mln. eurų, iš viso – 27,3 mln. eurų.

Kitais metais, pasak ministerijos, 5,1 mln. eurų auga biudžeto lėšos, skiriamos vadovėliams ir skaitmeninėms priemonėms, o iš Europos Sąjungos lėšų numatoma 10 mln. eurų vadovėliams – iš viso 28,9 mln. eurų.

Pasak ministerijos, mokyklos gali naudotis ir nemokamomis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, jos pateiktos švietimo portale emokykla.lt. Netrukus skaitmeninių priemonių pasirinkimas bus platesnis ir įvairesnis.

Šiuo metu rengiamos skaitmeninės priemonės Lietuvos geografijai, gestų kalbai, Lietuvos istorijai, aukštesniųjų gebėjimų turintiems vaikams, taip pat interaktyvūs modeliai chemijai ir fizikai mokytis bei matematikos vaizdo pamokos.

Kuriamos priemonės lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros ugdymui, priešmokykliniam ugdymui, pilietiškumo pagrindams, etninei kultūrai, lietuvių kalbai pagal kalbos mokėjimo lygius, interaktyvūs modeliai matematikai ir biologijai, žaidimai matematikai, informatikai ir teksto suvokimo gebėjimams ugdyti, priemonė gamtos mokslams, interaktyvus Lietuvos  žemėlapis istorijai ir geografijai, virtualiosios realybės priemonės.

Be to, formuojamas skaitmeninių užduočių bankas, kuriuo naudodamiesi mokytojai galės susikurti užduočių rinkinius, atliepiančius klasės, pamokos ar temos poreikius. Banką papildys kuriamos skaitmeninės užduotys matematikai, menų istorijai, geografijai, istorijai, informatikai, ekonomikai ir verslumui, filosofijai, teisei, gamtos mokslams, biologijai, fizikai, chemijai ir astronomijai.

Priemonės kuriamos remiantis universalaus dizaino principais, kurie leidžia vaikui mokytis jam priimtinoje aplinkoje, tinkamu tempu ir su tinkama prieiga. Svarstant, kokias skaitmenines priemones kurti, į tai įtraukiama švietimo bendruomenė, mokytojų asociacijos, kiti švietimo ekspertai.

Plačiau papasakojo švietimo, mokslo ir sporto viceministras  Ramūnas Skaudžius.

– Kaip vertinate leidyklų skundą, kad vadovėlių pagaminimui skiriama per mažai lėšų?

– Manau, kad leidėjai yra suinteresuoti, kad tų lėšų ugdymo priemonėms būtų kuo daugiau. Vadovėlis yra viena iš ugdymo priemonių. Gali būti ir skaitmeninės priemonės, ir asociacijų rengta medžiaga, kurią gali naudoti mokytojai. Kitais metais valstybės biudžete yra numatoma netgi daugiau lėšų nei šiemet. Planuojama, kad ugdymo priemonėms skirtas lėšas didinsime 5,1 mln. eurų. Taip pat dvigubinamos lėšos skaitmeninėms priemonėms.

– Tai leidyklų skaičiavimas, kad vadovėliais mokiniai bus aprūpinti per penkerius metus, yra neteisingas?

– Reikia suprasti, kad ugdymo turinys yra atnaujinamas visose klasėse. Dabar – nelyginėse klasėse, kitais metais – lyginėse klasėse. Kada buvo planuojamas šis pokytis dar praeitoje Vyriausybėje, jau ir buvo užkoduota ir buvo tikimasi, kad visi vadovėliai atsiras vienu metu. Šitoje vietoje leidėjai yra teisūs sakydami, kad pakeisti visus iki vieno vadovėlius reikia daugiau lėšų nei yra numatyta. Kita vertus, dabartinė situacija rodo, kad kai kurios leidyklos nėra išleidusios vadovėlių, nors planavo tą padaryti gegužę.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

–  Ar nesikartos situacija, kai vaikai renkasi mokyklose rugsėjį, o vadovėlių vis dar laukiama? Kas dėl to yra daroma?

– Visų pirma, vadovėlis tėra viena iš priemonių. Visų antra, galima naudoti ir senus vadovėlius. Ugdymo turinys yra atnaujinamas, o ne keičiamas apskritai. Rekomendacijose yra nurodoma ir literatūra, ir pamokų planai. Mokytojai gali imti ir naudoti šią medžiagą. Taip pat esame skyrę papildomą finansavimą asociacijoms. Šešios dalykininkų mokytojų asociacijos yra pateikusios visą reikiamą medžiagą, kas susiję su naujomis temomis. Tikrai nenorime teigti ir sudaryti iliuzijos, kad absoliučiai kiekviena nauja tema yra padengta.

– Kokia yra šių metų situacija? Kiek vaikams bei mokytojams teko laukti vadovėlių? Gal vis dar laukiama kai kurių?

–  Yra dar dalis laukiančių. Šiais metais, nors ir nebuvo suplanuotos lėšos iš anksto, tačiau pavyko nukreipti dalį Europos Sąjungos lėšų vadovėlių pirkimui. Tam buvo numatyta 8,5 mln. eurų suma. 80 proc. vadovėlių turėtų būti pasiekę klases. Taip pat iš sutaupytų lėšų, iš kitų ministerijų šiemet numatyta skirti dar 5 mln. eurų vadovėlių įsigijimui.

Vadovėlis yra viena iš ugdymo priemonių. Gali būti ir skaitmeninės priemonės, ir asociacijų rengta medžiaga, kurią gali naudoti mokytojai.

– Kiek laiko užtruks likusiems vadovėliams atkeliauti į mokyklas?

– Tai yra labai individuali situacija. Priklauso nuo keleto faktorių. Kai kurie vadovėliai buvo įregistruoti vadovėlių registre ne iki mokslo metų pradžios, bet jau prasidėjus mokslo metams. Jie buvo užsakyti vėliau. Tie, kurie buvo užsakyti vėliau, buvo ir išleisti vėliau, automatiškai ir mokyklose pasirodys vėliau. Tuos, kuriuos mokyklos užsisakė anksčiau, jau yra mokyklose. Noriu pabrėžti, kad tai natūrali situacija. Pats esu turėjęs patirties mokyklose. Tai visada taip būdavo, kad vadovėliai pasiekdavo spalį, lapkritį.

– Dar metų pradžioje buvo pastabų ministerijai dėl vadovėlių kokybės ir vertinimo skaidrumo. Kaip reagavote į šias pastabas ir ką padarėte dėl to?

– Buvome gavę skundų iš STT dėl vadovėlių leidimo ir įregistravimo. Tai nėra pirmas kartas, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gavo skundus iš STT. Tai natūralius procesas, kai teikiamos pastabos tam tikram dokumentui. Jau yra atsižvelgta į didžiąją dalį pastabų. Vadovėlių ir ugdymo priemonių tvarkos aprašas yra pakeistas. Jame atsirado tam tikri punktai kaip nešališkumo deklaracija. Yra numatytas terminas, per kiek laiko leidyklos turėtų pataisyti vadovėlius, jei randamos klaidos.

– Daug aistrų sukėlė gyvenimo įgūdžių pamokos. Ar jau vertinote jų rezultatus po kelių mėnesių? Iš ko šiose pamokose mokosi moksleiviai?

– Kol kas rezultatų ir konkrečios įtakos neturime. Rezultatai švietime užtrunka. Turime rekomendacijas, paruoštą medžiagą mokytojams. Didžioji dalis mokytojų jau turėjo praktikos dėstydami saugos pamokos.

Šiemet vadovėlių įsigijimui iš viso skirti 24 mln. eurų. Be dabar papildomai skiriamų 5 mln. eurų, šiemet buvo skirti 10,5 mln. iš valstybės biudžeto ir 8,5 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų lėšų.

Kitais metais valstybės biudžeto projekte numatoma didinti mokymo lėšas vadovėliams ir mokymo priemonėms (įskaitant skaitmenines) papildomai 5,1 mln. eurų.

Šiuo metu vertinamos galimybės naujų vadovėlių ir mokymo priemonių įsigijimui kitais metais numatyti ir Europos Sąjungos (ES) fondų projektų lėšas.

Mokyklos gali įsigyti tik vadovėlius iš Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Švietimo portalo informacinėje sistemoje paskelbto sąrašo, į kurį įtraukiami galimi naudoti leidyklų sukurti ir išleisti vadovėliai.

Spalio viduryje šiame sąraše buvo užregistruoti 44 pagal atnaujintas ugdymo programas parengti vadovėliai įvairiems dalykams ir klasėms.

Mokyklos yra įsigijusios daugiau kaip 350 tūkst. naujų vadovėlių. Nors šiemet pradėta dirbti pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, gali būti naudojami ir anksčiau įsigyti vadovėliai.

ŠMSM yra sulaukusi kritikos dėl atnaujintų vadovėlių trūkumo ir vėluojamo parengimo.

Būsimo septintoko tėtis Tomas pasipiktinęs: sako, kad iš mokyklos, kurioje mokosi jo sūnus, sulaukė keisto prašymo.

„Gavome iš mokyklos administracijos laišką, kuriame buvo nurodyta, jog, remiantis naujomis bendrojo ugdymo programomis, ateinantiems mokslo metams nebeužtenka vadovėliams skiriamų lėšų. Todėl prašoma tėvų prisidėti prie vadovėlių įsigijimo finansavimo“, – pasakojo mokinio tėvas.

Prašymų susimokėti už vadovėlius moksleivių tėvai neturėtų sulaukti, kadangi tokias priemones vaikams privalo finansuoti valstybė. Tomas tikina, kad mokyklos direktoriau pasiteiravus, kodėl renkami pinigai, pastarasis teigė, jog iš savivaldybės gaunamų pinigų vadovėliams neužtenka.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Direktoriui uždaviau klausimą – ar jis kreipėsi į savivaldybę, ministeriją, paaiškinant, kad tų pinigų neužtenka. Tačiau, man atrodo, kad šiuo atveju buvo lengviausia paprašyti tėvų“, – apmaudo neslėpė vyras.

Vilniaus Pavilnio progimnazijos administracija tėvams nurodė, kad renka po 19 eurų nuo vieno vaiko. Už pinigus esą bus perkamos licenzijos „Edukos“ platformai. Joje vaikai gali naudotis tiek skaitmeninėmis pratybomis, tiek vadovėliais.

„Vadovėliai čia yra tik kaip viena iš dedamųjų. Šiaip esmė pati, kad tai yra elektroninė mokymosi aplinka, ji iš lėšų, kurios skirtos vadovėliams, net negali būti įsigyjama“, – komentavo Vilniaus pavilnio progimazijos direktorius Redas Kononenko.

Progimnazijos direktoriui pritaria ir savivaldybė.

„Jei kalbant apie tam tikrus konkrečius atvejus, tokius kaip minima „Eduka“, tai yra traktuojama kaip individuali mokymosi priemonė – pratybos. O už pratybas, pagal galiojančius švietimo įstatymus, atsako tėvai“, – aiškino Vilniaus savivaldybės atstovė Diana Petkūnienė.

Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiuo klausimu turi kitą nuomonę.

„Mokykla neturi teisės iš tėvų reikalauti susimokėti už vadovėlius. Nesvarbu, ar tai būtų spausdinti, ar elektroniniai. Tais atvejais, kai mokyklai pritrūksta lėšų, pirmiausiai ji turi kreiptis į savo steigėją“, – užtikrintai teigė ŠMSM ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

„Reikalavimo kaip tokio tikrai negali būti, jeigu nėra apsitarta. Bet kokiu atveju, kokias mokymosi priemones naudoti, kiekviena mokyklos bendruomenė savo viduje apsitaria individualiai“, – tikino ir savivaldybės atstovė.

Mokykla neturi teisės iš tėvų reikalauti susimokėti už vadovėlius.

Kitose Lietuvos mokyklose „Edukos“ licenzijos vaikams finansuojamos iš valstybės mokyklai skirto biudžeto, o ne iš tėvų.

„Būtent „Edukos“ licenzijas mes perkame iš lėšų, kurios skirtos vadovėlių įsigijimui – skaitmeniniam turiniui“, – patvirtino Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

Vilniaus Pavilnio progimnazijos direktorius sako, kad nors ugdymo įstaiga iš savivaldybės gavo daugiau lėšų vadovėliams įsigyti, jų nepakanka. Esą nepadeda ir tie pinigai, kurie skirti skaitmeninėms mokymosi reikmėms.

„Tai mokykla realiai savo biudžete turi apie 8 tūkst. eurų metams. Dabar vienos licenzijos kaina yra 20 eurų, nu 19 eurų. Tai mūsų mokykloje kitais metais planuojama, kad bus 400 mokinių. Tai jei mes pirktume vien šitas licenzijas iš šitų galimų lėšų, tai praktiškai nebeliktų visiems kitiems dalykams“, – bandė paaiškinti progimnazijos direktorius.

Ministerijos teigimu, vieno mokinio fiziniams vadovėliams valstybė metams skiria beveik 22 eurus. Tai sudaro apie 7,5 mln. eurų kasmet. Tiesa, šiemet dėl atnaujintų programų vadovėliams skirta dar beveik 8 mln. eurų.

Ji antikorupciniu požiūriu vertino Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą. Vertinimas, pasak STT, atliktas atsižvelgus „į viešojoje erdvėje pasirodžiusią nevienareikšmišką informaciją, susijusią su vadovėlių turiniu“.

Pasak STT, parengto vadovėlio ar mokymo priemonės turinio kokybę ir atitiktį minėtiems reikalavimams  vertina vadovėlio teikėjo pasitelkti ne mažiau kaip trys vertintojai, kurie yra dalyko specialistai arba mokytojai praktikai.

STT atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nėra išsamiai reglamentuoti reikalavimai vadovėlių vertintojams, neaišku, kokiais kriterijais remiantis jie atrenkami ir kokie detalesni kvalifikacijos, kompetencijos reikalavimai jiems taikomi.

„Taip pat galimai neužtikrinama interesų konfliktų prevencija – nėra nustatyti apribojimai, kad vadovėlių vertintojai nebūtų susiję artimais ar darbo santykiais su vadovėlių teikėju, jo vadovais / savininkais bei su jais artimus ryšius turinčiais asmenimis“, – teigiama STT pranešime.

Taip pat galimai neužtikrinama interesų konfliktų prevencija – nėra nustatyti apribojimai, kad vadovėlių vertintojai nebūtų susiję artimais ar darbo santykiais su vadovėlių teikėju.

Remiantis aprašu, teikiant vadovėlį Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA), atsakingai už į rinką patenkančių vadovėlių tinkamumo naudoti ugdymo procese priežiūrą, nėra privaloma pateikti atlikto vadovėlio vertinimo su detalia informacija, įrodančia, kad vadovėlio turinys atitinka nustatytus reikalavimus.

Pačios NŠA vėliau atliekamų vadovėlių, jau įtrauktų į NŠA sudaromą tinkamų ugdymo procese naudoti vadovėlių sąrašą, vertinimo procedūrų detalūs rezultatai taip pat nėra viešai skelbiami.

Gavusi informacijos dėl vadovėlyje ar mokymo priemonėje pastebėtų klaidų, NŠA privalo kreiptis į teikėją, prašydama ištaisyti klaidas ir informuoti apie tai mokyklas. Tačiau teisės akte nedetalizuojamas nei terminas, per kurį klaidos turi būti ištaisytos, nei pasekmės, kilsiančios neįvykdžius minėtų prievolių.

Apraše taip pat numatytas trejų metų terminas nuo mokymo programos pakeitimo, per kurį vadovėlis turi būti atnaujintas. Vertinimo metu nustatyta, kad vadovėlių atnaujinimo privalomumas siejamas ne su pakeistomis mokymo programomis, bet su teikėjo asmeniniu apsisprendimu juos atnaujinti, kuris galimai gali nesutapti su programos pakeitimo laikotarpiu. Be to, įvertinama labai nedaug vadovėlių (vos vienas ar keli per metus), nors apraše numatyta, kad NŠA tai turi daryti gavus skundą dėl klaidų arba teikėjui išleidus naują vadovėlį.

STT Antikorupcinio vertinimo išvadą pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir NŠA. Jos per du mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Rugsėjį iš apyvartos buvo išimtas leidyklos „Šviesa“ rusų kalbos vadovėlis „V dobryj put“. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tuomet teigė, kad jame „yra vietos, kurios šlovina Rusiją, ir šiame, brutalaus karo kontekste, yra visiškai nepriimtinos“.

Po šio atvejo pranešta, kad Nacionalinė švietimo agentūra papildomai vertins visus rusų kalbos vadovėlius, priemonių turinį paprašyta įvertinti ir pačių leidyklų.

Ministerija savo ruožtu BNS informavo, kad atsižvelgusi į SST pastabas kartu su Nacionaline švietimo agentūra per du mėnesius, kaip yra įsipareigojusi, patikslins ir sukonkretins ugdymo mokymo priemonių ir vadovėlių vertinimo tvarką.

Kaip pranešė ministerija, antradienį vykusiame jau antrajame ministrės Jurgitos Šiugždinienės susitikime su edukacinių leidinių leidėjais šie patikino neradę netinkamo turinio.

„Šiandien leidyklų atstovai patvirtino, jog daugiau tokių klaidų leidiniuose nerado. Visgi peržiūrint turinį jiems kilo klausimų susijusių ne tik su informacijos apie Rusiją, jos kultūrą, istoriją pateikimu, bet ir lyčių lygybės, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos ir kitomis temomis“, – teigiama ministerijos pranešime.

Ministerijoje edukacinių leidinių leidėjai prieš daugiau nei dvi savaites buvo susirinkę aptarti susidariusios situacijos dėl rusų kalbos vadovėlio „V dobrij put“.

Šis vadovėlis dėl klaidinančios, propagandinės informacijos apie Rusiją išimtas iš naudojimo bei iš Švietimo portalo informacinės sistemos vadovėlių duomenų bazės.

Leidykla „Šviesa“ kreipėsi į visus platintojus ir paprašė sustabdyti jo prekybą. Leidykla taip pat paragino mokyklas grąžinti šiemet įsigytus vadovėlius.

Tuomet leidėjų paprašyta per dvi savaites įvertinti ir kitas mokymo priemones.

Negalime leisti, kad pasikartotų su rusų kalbos vadovėliu nutikusi istorija. Vadovėlių kokybė – tai visų pirma kiekvienos leidyklos garbės reikalas.

Antradienį susitikime su ŠMSM vadovybe leidėjai taip pat kalbėjosi apie rengiamus naujus vadovėlius pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas.

„Negalime leisti, kad pasikartotų su rusų kalbos vadovėliu nutikusi istorija. Vadovėlių kokybė – tai visų pirma kiekvienos leidyklos garbės reikalas, todėl tiek valstybiniu lygiu, tiek leidyklos turi labai rimtai vertinti vadovėlių turinį“, – pranešime cituojama sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasak ŠMSM, atsižvelgiant į leidėjų pastabas sutarta, jog rengiant naujus vadovėlius pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas būtų tikslinga leidėjams ir Nacionalinei švietimo agentūrai surengti diskusijas, konsultacijas su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir kitų susijusių institucijų atstovais.

Siekiant išvengti nesusipratimų, ŠMSM ketina patikslinti vadovėlių vertinimo sistemą, planuojama patikslinti ir terminus, per kiek laiko turi būti reaguojama į klaidas, siekiama nustatyti, kad būtų atliekamas ir perleidžiamų vadovėlių vertinimas. Numatomos keisti nuostatos bus derinamos su leidėjais.

ŠMSM pavedimu Nacionalinė švietimo agentūra iki 2023-iųjų pavasario turės įvertinti Švietimo portalo informacinės sistemos vadovėlių duomenų bazėje esančių rusų kalbos, kaip užsienio ir rusų gimtosios kalbos vadovėlių, turinį. Leidėjus žadama informuoti, jei bus nustatyti neatitikimai.

„Vadovėliai bus vertinami, ar jų turinyje nėra nekorektiško, antidemokratiško, antivalstybinio turinio, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją dėl karo Ukrainoje; ar nėra tendencingai pateikiamos klaidinančios informacijos geopolitinių įvykių kontekste; ar turiniu ir / ar užduotimis nėra kurstoma tautinė nesantaika“, – skelbia ministerija.

Aptarti naujų edukacinių leidinių parengimo klausimų leidėjai su ŠMSM atstovais planuoja susitikti reguliariai.

Apie tai ji žurnalistams pranešė ketvirtadienį po susitikimo su vadovėlių leidėjais.

„Sutarėme labai konkrečiai, kad leidėjai per dvi savaites peržiūrės visus savo leidžiamus vadovėlius, kad nebūtų tokių situacijų, kurias turime su rusų kalbos vadovėliu. Rusų kalbos vadovėlis yra išimtas iš apyvartos, taip pat iš visų sistemų, išsiųstas raštas mokykloms, kad šiuo vadovėliu naudotis negalima. Jis taip pat išimtas iš archyvų“, – sakė J. Šiugždinienė.

Pasak ministrės, tai – leidyklos „Šviesa“ vadovėlis „V dobryj put“, jame „yra vietos, kurios šlovina Rusiją, ir šiame, brutalaus karo kontekste, yra visiškai nepriimtinos“.

„Tų vietų buvo nemažai“, – sakė ji.

J. Šiugždinienės teigimu, Nacionalinė švietimo agentūra savo ruožtu atliks „visų rusų kalbos vadovėlių vertinimą“. Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra 21 skirtingas rusų kalbos vadovėlis, skirtas tiek besimokantiems gimtosios, tiek antrosios kalbos.

„Taip pat (...) atliksime kalbų teminę peržiūrą mokyklose, kad matytume visą paveikslą“, – teigė ministrė.

Grąžins pinigus už vadovėlius

Ji nurodė, kad „Šviesa“ grąžins mokyklos lėšas už įsigytus vadovėlius.

„Jie tą patvirtino, kad už šiais metais įsigytus vadovėlius grąžins pinigus“, – sakė J. Šiugždinienė.

Anot ministrės, leidykla per susitikimą nurodė, kad nebeleis rusų kalbos vadovėlių.

„Bet mes vis dėlto manome, dar turėsime diskusiją, kad taip neturėtų būti. Turime turėti gerus vadovėlius, bet čia yra verslas, jie turi galimybę apsispręsti“, – kalbėjo ji.

„Šviesos“ leidykla vėliau informavo, kad savo iniciatyva peržiūrėjo ir revizavo visus leidžiamus vadovėlius, o leidyklos viduje pradėjo „savarankiškai taikyti griežtą turinio galiojimo kontrolę“.

Kaip teigė leidyklos vadovė Milda Juonė, leidykla nebekuria ir nebekurs rusų kalbos mokymui skirtų priemonių, ir skirs daugiau dėmesio, „kad pasikeitusi geopolitinė situacija būtų labai objektyviai  integruota į naujos kartos vadovėlius“.

„Esama situacija indikuoja, koks jautrus klausimas yra mokomasis turinys, nes pasaulis keičiasi tikrai greičiau nei bendrojo ugdymo programos. Ir dar kartą atkreipiame dėmesį – mokyklose yra nemažai seno turinio. Nors oficialiai tai buvo galiojantis ir programas atitinkantis vadovėlis, dėl kurio iš mokyklų nesulaukta jokių pastebėjimų, proaktyviai patys prašėme išimti jį iš galiojančių vadovėlių duomenų bazės“, – pranešime sakė M. Juonė.

Jie tą patvirtino, kad už šiais metais įsigytus vadovėlius grąžins pinigus.

Kaip praėjusią savaitę skelbė LRT radijas, šiuo metu pasirinkę rusų kalbą 6–12 klasių moksleiviai vadovėliuose kviečiami keliauti po Rusiją, aplankyti okupuotą Krymą, o karą Ukrainoje tęsianti šalis pristatoma kaip patraukli demokratinė valstybė.

Rusų kalbos vadovėlių leidėjai teigia, kad prasidėjus karui sustabdė prekybą jais.

Ministrė nurodė, kad prieš pranešimus žiniasklaidoje nusiskundimų apie rusų kalbos vadovėlius nebuvo sulaukta.

Anot ministrės, minėtą vadovėlį naudojo tik nedidelė dalis mokyklų. Mokykloms ji rekomenduoja rinktis kitas priemones, o kol lauks grąžinamų pinigų ir įsigys naujas priemones, J. Šiugždinienė sako, kad mokytojai galėtų naudotis ir kitais prieinamais šaltiniais.

Ji taip pat tvirtino, kad rusų kalbą, kaip antrąją, renkasi vis mažiau moksleivių, matomos tendencijos, jog auga besirenkančių prancūzų, vokiečių kalbas. Planuojamos ir įvairios skaitmeninės priemonės, skirtos nuotoliniam ir hibridiniam kalbų mokymuisi.

Atsakomybė – leidėjui

Susitikime dalyvavęs leidyklos „Baltos lankos“ vadovas Saulius Žukas tvirtino, kad daugelis leidyklų savo vadovėlių turinį yra peržiūrėjusios, tad įvertinti jį per artimiausias dvi savaites nekils problemų. Anot jo, visą atsakomybę, įskaitant ir finansinę, už vadovėlių turinį prisiima leidykla, samdanti ir nepriklausomus recenzentus.

Jo nuomone, situacija dėl iš mokymo programos išimto vadovėlio susiklostė ir dėl pačių mokyklų kritiško požiūrio stokos.

„Šį dalyką vertinu labai rimtai. Man tai rodo ir kitas bėdas, nors dabar viskas nukreipta į „Šviesą“ (...). Nebuvo tos kritinės minties, sklindančios iš mokyklų. Ką sako ministerija – mokytojai gali ir nesinaudoti vadovėliais, patys susirinkti medžiagą. O kas ją kontroliuoja?“, – svarstė jis.

Nebuvo tos kritinės minties, sklindančios iš mokyklų. Ką sako ministerija – mokytojai gali ir nesinaudoti vadovėliais, patys susirinkti medžiagą. O kas ją kontroliuoja?

„Šiuo atveju, jei rusiškose mokyklose nėra kritiškumo, kad tai būtų pastebėta 2014-2015 metais, tad kontekstas, į kurį patenka vadovėliai, kelia problemų“, – kalbėjo leidyklos vadovas.

Jis ragino ministerija pagalvoti, kuo užpildyti spragą, kad mokytojai nesiimtų ieškoti šaltinių internete, nes kiltų pavojus, jog bus naudojamas „indoktrinuotas turinys“.

S. Žukas sako, kad, pavyzdžiui, lenkiškuose vadovėliuose taip pat „turime įtampos zonų“ dėl skirtingo istorijos traktavimo, tačiau šias problemas iš esmės sprendė Lietuvos ir Lenkijos bendra ekspertų taryba. 

Anot S. Žuko, lenkų, rusų kalbų ir kitų mažatiražių vadovėlių leidyba leidykloms nėra finansiškai patraukli, tad turėtų būti dotuojama ministerijos.

Rusų antrąja užsienio kalbą yra pasirinkę daugiau nei 110 tūkst. arba 75 proc. 6–12 klasių moksleivių.

Pasak jo, iššūkių Seinų krašto lietuviams ir kitoms bendruomenėms kyla ir dėl mažėjančio lietuviškų mokyklų tinklo – per dešimtmetį iš dešimties įstaigų liko keturios.

„Kitą vertus, pagrindinė problema yra vadovėliai. Vadovėliai lietuvių kalba yra tik pradinio ugdymo, o aukštesnėse pakopose – tik Lietuvos istorijos, geografijos ir lietuvių kalbos. Dėl to, žinoma, reikėtų skirti ypatingą dėmesį, ekspertų komisijoje apie tai kalbėti“, – ketvirtadienį telekonferenciniu skambučiu iš Lenkijos Lietuvos Vyriausybės vadovams Vilniuje teigė R. Motuzas.

„Vaikai namuose kalba pusiau lietuviškai, pusiau lenkiškai, o mokykloje, sakykime, chemijos, biologijos turi mokytis dvikalbystės pagrindu: vadovėlis – lenkiškas, mokytojas kalba lietuviškai“, – tvirtino konsulas.

Anot jo, tikimasi paramos iš Lietuvos, nes dabar Lenkijoje skiriamos dotacijos tautinių mažumų mokykloms nepakanka minėtoms problemoms spręsti.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad tai nėra tik „pinigų klausimas“, o problema sprendžiama su Lenkijos švietimo institucijomis.

„Tie vadovėliai, kurie gali būti lenkiški, adaptuoti Lietuvos mokyklose, analogiškai lietuviški vadovėliai galės būti adaptuoti Lenkijos mokyklose. Negalime išspręsti visko iš karto, bet darbai turi būti, tęstis. Manau, tai yra mūsų artimiausios darbotvarkės klausimai, net neabejoju, kad jie bus išspręsti“, – sakė S. Skvernelis.