„Teismo sprendimas yra apskųstas. Jo eiga bus turbūt pateikta, bet šiandien tai nėra esminis mano klausimas“, – BNS šią savaitę sakė J. Sakalauskas.

Jis sakė nekomentuosiantis, kada apskundė teismo sprendimą.

Operos solistas LNOBT vadovavo penkerius metus. Pernai vasarą jis buvo paskirtas vadovauti parodų ir kongresų centrui „Litexpo“, tačiau šią savaitę pranešė iš šių pareigų pasitraukiantis.

Buvęs LNOBT direktorius į teismą kreipėsi pernai vasario viduryje, Operos ir baleto teatro vadovo konkursą laimėjus Laimai Vilimienei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas gruodį atmetė J. Sakalausko ieškinį – sprendimą buvo galima apskųsti per 30 dienų.

J. Sakalauskas kėlė abejones abejojo konkurso komisijos sudarymo teisėtumu, teigė ją buvus šališka, o konkursą vykus neskaidriai, draugams ir bendradarbiams proteguojant laimėtoją, komisijai atlikus netinkamą pretendentų ir jų programų vertinimą.

Tačiau teismas konstatavo, jog tokioms išvadoms nėra pakankamo pagrindo, o skunde nurodyti teiginiai yra „hipotetiškai deklaratyvūs ir neįrodyti, paremti negalėjimu ar nenoru susitaikyti su pralaimėjimu“.

Tuo metu Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui nuo 2018-ųjų vadovaujanti L. Vilimienė pernai liepą laimėjo šio teatro vadovo konkursą dar vienai penkerių metų kadencijai.

LNOBT vadovo paskyrimui įstrigus dėl teismų, taip pat daliai teatro kolektyvo protestuojant dėl teatre anksčiau jau dirbusios L. Vilimienės sugrįžimo, pernai kovą įstaigai laikinai vadovauti paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas, Rinkodaros departamento vadovas Audrius Kundrotas.

„Negerai, kad institucija šitiek laiko buvo be nuolatinio vadovo“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė I. Šimonytė.  

Socialdemokratas Algirdas Sysas klausė, kodėl taip vėlai skelbiama departamento vadovo paieška: „Kas trukdė paskelbti anksčiau?“

I. Šimonytė teigimu, drąsiau skelbti konkursus ir tikėtis gerų kandidatų leidžia gegužę priimtas valstybės tarnybos įstatymas. Pagal jį didesni valstybės įstaigų vadovų atlyginimai bus mokami nuo 2024 metų sausio.

Konkursas į departamento vadovo postą paskelbtas rugsėjo 27 dieną, o jam siūlomas atlygis – nuo 3,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Šiuo metu departamentui laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

NTAKD naujo vadovo ieškoma po to, kai pernai kovą tuometinis departamento vadovas Renaldas Čiužas šalių susitarimu pasitraukė iš pareigų, sulaukęs pavaldinių kaltinimų dėl psichologinio spaudimo ir mobingo.

Antradienį per spaudos konferenciją Vilniuje apie tai pranešė kultūros ministras Simonas Kairys.

„Ką tik gavome apskundimą konkurso, kuris vyko į Senojo teatro vadovo poziciją“, – kalbėjo ministras.

Pasak ministro, kolektyve tvyro įtampa ir norėtųsi, kad konkurso rezultatus skundžianti O. Polevikova suprastų, jog „kitaip nebus“.

Jis sakė matąs tendenciją kompromituoti Kultūros ministerijos organizuojamus konkursus.

„Norėtųsi aiškiai matyti, jog yra bandoma įpiršti klaidinantį naratyvą, diskredituoti konkursus, kuriuos organizuoja Kultūros ministerija. Ar tai būtų pavienės pastangos, ar pavieniai interesai, niekas negali pakeisti principinės nuostatos, kad sovietmetis baigėsi, paskyrimo laikai baigėsi“, – sakė S. Kairys.

Norėtųsi aiškiai matyti, jog yra bandoma įpiršti klaidinantį naratyvą, diskredituoti konkursus, kuriuos organizuoja Kultūros ministerija.

 

Pasak ministro, apskundus konkursą teismas taikys laikinąsias apsaugos priemones, jis taip pat pažymėjo, jog „turi idėjų“ kas galėtų laikinai vadovauti teatrui, tačiau kandidatų neįvardino.

„Ministerija ginčysis, nes jeigu nėra nuimamos laikinosios apsaugos priemonės (...), kalbant apie Senąjį teatrą mes tiesiog turėsime duobę“, – nurodė S. Kairys.

Liepą Kultūros ministerija pranešė, kad Vilniaus senojo teatro vadovo konkursą laimėjo šokio kritikas, kultūros vadybininkas ir buvęs kultūros viceministras Audronis Imbrasas. Iki šiol jis ėjo Visagino kultūros centro direktoriaus pareigas.

Pasak ministerijos, A. Imbrasas iš konkurse dalyvavusių aštuonių pretendentų surinko daugiausiai komisijos balų.

O. Polevikova tuomet teigė, kad konkursas organizuotas neprofesionaliai ir neefektyviai, o vertinimo kriterijai nebuvo aiškūs.

Konkursas į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas paskelbtas birželio pradžioje, baigiantis O. Polevikovos kadencijai.

Dabartinis teatro pavadinimas buvo patvirtintas praėjusių metų rugsėjį. Anksčiau Jono Basanavičiaus gatvėje esanti įstaiga turėjo Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimą.

Vilniaus senojo teatro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Vilniaus senojo teatro vadovo konkursą O. Polevikova apskundusi dėl procedūrų

Vilniaus senojo teatro konkursą pralaimėjusi jo vadovė Olga Polevikova sako rezultatus apskundusi kilus abejonių dėl ministro patvirtinto konkursų aprašo ir galimai neskaidrios komisijos narių atrankos.

Ji sako, jog sutvarkyti šį „procedūrinį klausimą“ būtų naudinga ir dėl kitų, ateityje vyksiančių konkursų.

„Mano manymu, konkurso komisija buvo sudaryta neatsižvelgiant į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė antikorupcijos vertinimo išvadą, į kurią nebuvo atsižvelgta“, – BNS sakė O. Polevikova.

Mano manymu, konkurso komisija buvo sudaryta neatsižvelgiant į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė antikorupcijos vertinimo išvadą, į kurią nebuvo atsižvelgta.

 

Liepą STT skelbė, kad nuostatos, pagal kurias komisijos narių dauguma formuojama iš konkurso organizatoriui tiesiogiai arba netiesiogiai pavaldžių valstybės tarnautojų ar darbuotojų, gali nulemti neskaidrius komisijų sprendimus.

Anot STT, komisijų priimamų sprendimų objektyvumui reikšmės taip pat gali turėti aplinkybė, kad pagal teisės aktus komisijos narių kompetencijai keliamas tik vienintelis reikalavimas – „būti susipažinus su teatro ar koncertinės įstaigos vadovo skyrimą į pareigas reglamentuojančiais teisės aktais“.

Tarnybos vertinimu, antikorupciniu požiūriu ydingos yra ir nuostatos, pagal kurias neužtikrinama, kad komisijų nariai, turintys interesų konfliktą dėl atrankoje dalyvaujančio pretendento, būtų nušalinami nuo dalyvavimo tolimesnėje komisijų veikloje.

„Aš keliu abejones ir dėl aprašo dėl konkurso į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas komisijos darbo reglamento, patvirtinto ministro įsakymu, nuostatų nesuderinamumo su nešališkumo, objektyvumo ir skaidrumo principais, taip pat dėl neskaidrios komisijos narių atrankos“, – teigė ji.

Konkurso rezultatus teatro vadovė apskundė rugpjūčio viduryje.

Ji teigė, kad skundo priežastis yra būtent tokia ir „nenorėčiau leistis ir išnaudoti visą šitą temą ir mano skundą, kad pakelt kitokias nei esmines temas“.

Anot O. Polevikovos, tai nesusiję su asmeniškumais.

„Tai yra procedūrinis klausimas, kurį sutvarkius vieną kartą bus geriau ir kultūros ministerijai, ir vadovams, ir įstaigoms, į kurias yra renkami vadovai. Kas man būtų geriausias atvejis ir geriausia išeitis iš šio proceso, kad nauda būtų ir ateities konkursams“, – kalbėjo vadovė.

O. Polevikova teigė iš Kultūros ministerijos darbo metu nesulaukusi priekaištų dėl repertuaro, o kilus klausimams, jie buvo sprendžiami, tam tikrų rusiškų spektaklių Rusijos karo Ukrainoje kontekste buvo atsisakyta.

Neskaičiau komentarų, nežinau, ką kalba ministras, bet pati asmeniškai nenorėčiau suplakti į vieną repertuarinius klausimus, įtampų, mes visi gyvename dabar įtampoje, toks laikotarpis.

„Neskaičiau komentarų, nežinau, ką kalba ministras, bet pati asmeniškai nenorėčiau suplakti į vieną repertuarinius klausimus, įtampų, mes visi gyvename dabar įtampoje, toks laikotarpis. Mano priežastis, kodėl priėmiau tokį sprendimą yra grynai dėl procedūros“, – pabrėžė O. Polevikova.

Jei Vilniaus apylinkės teismas panaikintų konkurso rezultatus, ji teigė neatmetanti galimybės konkurse dalyvauti dar kartą, tačiau užsiminė galvojanti ir apie naujus darbus ir projektus, gaunamus pasiūlymus.

Liepą Kultūros ministerija pranešė, kad Vilniaus senojo teatro vadovo konkursą laimėjo šokio kritikas, kultūros vadybininkas ir buvęs kultūros viceministras Audronis Imbrasas. Iki šiol jis ėjo Visagino kultūros centro direktoriaus pareigas.

Pasak ministerijos, A. Imbrasas iš konkurse dalyvavusių aštuonių pretendentų surinko daugiausiai komisijos balų.

O. Polevikova tuomet teigė, kad konkursas organizuotas neprofesionaliai ir neefektyviai, o vertinimo kriterijai nebuvo aiškūs.

Kultūros ministras Simonas Kairys, antradienį informavęs apie O. Polevikovos sprendimą, sakė, kad Senojo teatro kolektyve tvyro įtampa ir norėtųsi, kad konkurso rezultatus skundžianti kadenciją baigianti jo vadovė suprastų, jog „kitaip nebus“.

Konkursas į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas paskelbtas birželio pradžioje, baigiantis O. Polevikovos kadencijai.

Dabartinis teatro pavadinimas buvo patvirtintas praėjusių metų rugsėjį. Anksčiau Jono Basanavičiaus gatvėje esanti įstaiga turėjo Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimą.

Iki liepos 31 dienos teikti dokumentus gali medicinos ir sveikatos arba socialinių mokslų sričių mokslo daktaro laipsnį turintys asmenys, jie taip pat privalo būti ne mažiau kaip penkerius metus ėję vadovo pareigas.

„Tobulindamas diagnostikos, gydymo ir prevencijos procesus, naujasis ligoninės vadovas turės organizuoti paslaugas pagal biopsichosocialinį modelį, orientuotą į visapusišką asmens atsigavimą, skirti deramą dėmesį nemedikamentinėms intervencijoms, mažinti gydymo metu taikomas prievartines priemones, formuoti optimalią ir racionaliai veiksiančią ligoninės struktūrą, vystyti mokslą, į medicinos procesus įtraukiant mokslininkus ir pedagogus, ugdyti naują sveikatos priežiūros specialistų kartą, puoselėti inovatyvią bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą“, – teigiama SAM pranešime.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, pastarųjų poros metų sukrėtimai – kovido pandemija ir karas Ukrainoje – suaktualino psichikos sveikatos svarbą ir jos reikšmę visuomenei.

Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas sakė besitikintis, kad RVPL bus ne tik vieta, kur galima sulaukti pagalbos, bet ji taps ir mokslo tyrimų, projektų, bendradarbiavimo iniciatyvų centru.

RVPL yra didžiausia ir plačiausią paslaugų spektrą teikianti psichikos sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje.

Anot jos, įprastai ankstesniuose universiteto lygio – Vilniaus ir Kauno – ligoninių vadovų konkursuose dalyvaudavo po vieną-du kandidatus.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad rekordinį dalyvių skaičių galėjo lemti ir siunčiama žinutė, kad sveikatos apsaugos sistema turi atsiverti kitų sričių patirčiai ir pritraukti daugiau vadovų iš kitų sektorių.

„Didesnis kandidatų skaičius – tai visos sveikatos sistemos pergalė, nes gero vadovavimo vaisius skins ir medikų kolektyvai, ir pacientai. Strateginė kryptis nesikeičia – atverti sveikatos sektorių naujoms idėjoms ir iniciatyvoms, kad būtų suteiktas naujas postūmis visai sistemai. Dėl reikalavimų kandidatams į vadovus pokyčių vyksta diskusijos su universitetais ir savivaldybėmis, tačiau matome kad potencialūs vadovai išgirdo žinią apie permainas“, – teigia ministras.

Šiuo metu vykstantis konkursas į KUL vadovo postą – antrasis. Pirmasis buvo nutrauktas, nes nemažai potencialių kandidatų negalėjo dalyvauti dėl formalaus reikalavimo neatitikimo turėti pedagoginio vardo patvirtinimą liudijančius dokumentus.

Konkursas KUL vadovo pareigoms užimti toliau bus vykdomas atrankos komisijos, kuri, numatoma, kandidatus kvies susitikti gegužės viduryje.

Daugiausia balų, bet ne mažiau kaip šešis balus surinkę pretendentai, arba vienas ne mažiau kaip šešis balus surinkęs pretendentas, pateks į antrąjį atrankos etapą ir bus kviečiamas į pokalbį su ministru.

Būsimajam KUL vadovui keliami reikalavimai – užtikrinti sklandžią naujosios įstaigos veiklą, jos vystymą ir perspektyvas.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia inicijuojanti permainas ir kitų gydymo įstaigų vadovų atrankose. Siūloma, kad pagal naująją tvarką, kandidatuojantiems į visų lygių gydymo įstaigų, jų filialų ir kitų struktūrinių padalinių vadovų pareigas, didinami vadovaujančios darbo patirties reikalavimai ir kaip privalumas nustatoma vadovavimo patirtis vadovaujant įstaigoms, organizacijoms, įmonėms ar filialams.

Pavyzdžiui, universiteto ligoninės vadovo pareigybėms atsisakoma reikalavimo vadovaujančio darbo stažą turėti sveikatos apsaugos ar socialinių paslaugų sektoriuose bei universitetinių studijų ir mokslo srityje – kandidatais tapti gali ir kitose srityse vadovais dirbę asmenys. Pasak ministerijos, šie pokyčiai sudaro pagrindą konkursuose dalyvauti didesniam vadovų skaičiui.

SAM primena, kad savo veiklą šių metų sausio 2 dieną pradėjusi KUL – viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikianti aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas.

Ligoninės dalininkai – valstybė, kuriai atstovauja Sveikatos apsaugos ministerija, ir Klaipėdos universitetas. Įstaiga sukurta sujungus tris pajūrio gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Šiuo metu KUL laikinai vadovauja prof. Jonas Sąlyga.

„Generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo įgaliojimai buvo pratęsti tris kartus ir iš viso jis dirbo beveik devynerius metus“, – sakė atstovė spaudai Oana Lungescu (Oana Lungesku). – Generalinio sekretoriaus kadencija baigiasi šių metų spalio mėnesį, ir jis neketina siekti, kad jo įgaliojimai būtų dar kartą pratęsti.“

63 metų buvęs Norvegijos ministras pirmininkas pareigas NATO būstinėje Briuselyje pradėjo eiti 2014 metų spalio 1 dieną ir vadovavo Vakarų aljansui per kelias tarptautines krizes.

Per jo kadenciją paskutiniai NATO kariai ir Jungtinių Valstijų pajėgos paliko Afganistaną 2021 metų rugpjūtį, netrukus prieš sostinei Kabului atitekus Talibano pajėgoms, atgaivinusioms savo islamistinį režimą.

J. Stoltenbergas taip pat prižiūrėjo NATO atsaką į 2022 metų vasario mėnesio Rusijos invaziją į Ukrainą ir tebesitęsiantį karą, kuris yra žiauriausias Europos teritorijoje nuo XX amžiaus penktojo dešimtmečio.

Jis buvo gerbiamas generalinis sekretorius ir vertinamas kaip tiltas tarp Europos sąjungininkų ir Vašingtono buvusio JAV prezidento, NATO kritiko Donaldo Trumpo vadovavimo laikais.

Kelių NATO sąjungininkių diplomatai spėliojo, kad J. Stoltenbergo įgaliojimai gali būti dar kartą pratęsti iki kitais metais vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo, skirto Aljanso 75 metų sukakčiai paminėti.

Tačiau po vizito Vašingtone praėjusią savaitę jo biuras paskelbė, kad jis nesieks dar vieno pratęsimo.

„Tikimės, kad išrinktas vadovas padės mums įgyvendinti tikslą – sukurti stiprų viešojo sektoriaus „vienaragį“, – pranešime sako ministrė Aušrinė Armonaitė.

Planuojama, kad pretendentų atrankos komisijos posėdis įvyks iki gegužės 25 dienos.

Balandį pradėjusi veikti agentūra atsakinga už inovacijų ekosistemą ir skatinimą – ji sukurta sujungus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) inovacinę veiklą, Lietuvos verslo paramos (LVPA) agentūrą ir „Verslią Lietuvą“.

Naujoji agentūra administruos įvairias inovacijų, skaitmeninimo ir kitas paramos verslui priemones, kurių bendra vertė per artimiausius kelerius metus viršys 500 mln. eurų.

Agentūroje dirbs daugiau kaip 300 darbuotojų, ji turės regioninius padalinius 13 Lietuvos miestų.

„Konkurso reikalavimus atitiko 29 kandidatai. Ar visi atvyko į pokalbius, duomenų neturime, nes atranką vykdė Valstybės tarnybos departamentas“, – BNS teigė ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Loreta Pilkienė.

„Šiuo metu yra atrinkti du kandidatai, iš kurių ministras pasirinks vieną. Datos, kada bus priimtas sprendimas, neturiu“, – pridūrė ji.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas yra sakęs, kad departamento vadovą tikimasi paskirti vasario viduryje.

Pernai balandį paskelbtas pirmas konkursas neįvyko, vienam iš dviejų kandidatų atsiėmus paraišką. Antrasis konkursas buvo paskelbtas lapkritį.

Įstaigos vadovo ieškoma po to, kai S. Gentvilas pernai balandį atleido nuo 2020 metų rugpjūčio departamentui vadovavusią Olgą Vėbrienę.

Šiuo metu departamentui laikinai vadovauja Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas.

Septynis dešimtmečius galingai Vakarų karinei koalicijai vadovavo vyrai iš Vakarų Europos, bet dabar daug stebėtojų tikisi, kad 30 valstybių grupė išsirinks moterį, galbūt net iš rytinio flango.

J. Stoltenbergui, kuris turėtų dirbti iki gruodžio, dar teks spręsti didžiulį iššūkį dėl Rusijos agresyvaus pajėgų telkimo prie Ukrainos sukeltos krizės.

Tačiau birželio pabaigoje, kai Madride įvyks sąjungininkių sutikimas, šalių pasiuntiniai Šiaurės Atlanto taryboje jau turėtų būti sutarę dėl kandidato. Briuselyje, kur įsikūrusi NATO būstinė, jau spėliojama dėl galimų pretendentų.

„Paskyrimo procesas yra miglotas. Niekas neagituoja atvirai, bet tarp sąjungininkių cirkuliuoja daug vardų“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos diplomatas.

Procesas vyksta už uždarų durų, didelė reikšmė teikiama politiniam aspektui.

Paskyrimo procesas yra miglotas. Niekas neagituoja atvirai, bet tarp sąjungininkių cirkuliuoja daug vardų.

Nors NATO generalinis sekretorius visuomet būdavo europietis – kaip vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas visuomet būna amerikietis – nė vienas iš pretendentų savo suinteresuotumo nedeklaruos neužsitikrinęs JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos paramos.

Tai atspindi faktą, kad nors 21 iš 30 NATO narių taip pat priklauso Europos Sąjungai, Jungtinės Valstijos vis dar yra neginčytinas Aljanso lyderis.

Tačiau šį kartą daug kas tikisi, kad naujasis civilinis lyderis bus bent jau iš kurios nors ES šalies, Vakarams koreguojant savo galios balansą, kad jis atitiktų tokių lyderių kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) raginimus užtikrinti „Europos suverenitetą“ ar „strateginę autonomiją“.

Kaip sakė vienas buvęs NATO pareigūnas, „net amerikiečiai“ nebesipriešina didesnėms ES ambicijoms.

„Tikėtina kandidatė“

Tad apie kokius žmones kalbama? Briuselyje pareigūnų ir ekspertų pokalbiuose buvo minimos kelios pavardės, nors reikia nepamiršti, kad – kaip ir popiežius renkančios Vatikano konklavos atveju – pradiniai favoritai proceso metu dažnai atkrinta ir galiausiai iškyla netikėtas kandidatas.

Kaip pretendentė dažnai minima buvusi britų ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei). Ji atitinka daug kriterijų: yra moteris, gerbiama buvusi vyriausybės vadovė, žmogus iš šalies, skiriančios antrą pagal dydį NATO biudžetą gynybai.

Tačiau kaip sakė minėtas buvęs NATO aukšto rango pareigūnas, po „Brexito“ britų vadovo poste gali nenorėti kai kurios ES sostinės. Be to, bet kuriuo atveju trys iš trylikos ankstesnių generalinių sekretorių buvo britai, todėl galėtų ateiti eilė kuriai nors iš naujesnių ar mažesnių narių.

Briuselio spauda jau kalba apie progą Belgijos 47 metų užsienio reikalų ministrei Sophie Wilmes (Sofi Vilmes), laikinai vadovavusiai mažumos vyriausybei, kuomet šaliai buvo sunku grumtis su pirmosiomis pandemijos bangomis.

Minėtam aukšto rango diplomatui S. Wilmes atrodo „tikėtina kandidatė“. Jis atkreipė dėmesį, kad S. Wilmes yra „iš vienos ES šalių steigėjų, geros sąjungininkės ir partnerės“, ir kad du jos pirmtakai „labai santūriai“ vertino Europos gynybą.

Kai kurie J. Stoltenbergo, kurio gimtoji Norvegija nepriklauso ES, šalininkai pripažįsta, jog jis kartais nepakankamai vertindavo Europos bandymus organizuoti savo gynybos strategiją Aljanse ar už jo ribų ir laikėsi nuomonės, kad bet koks Europos solidarumo stiprinimas vyktų transatlantinio aljanso sąskaita.

Jo pirmtakas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) buvo iš Danijos. Nors ši šalis yra ES narė, jos gynybos aparatas tvirtai remiasi JAV planavimu ir oficialiai nedalyvauja formuojant bendrą ES gynybos politiką.

Naujokės

S. Wilmes tikriausiai paremtų Prancūzija, tradiciškai nekelianti savo kandidato, tačiau pati belgų ministrė tokių kalbų nenorėjo komentuoti, o neseniai su ja ES tarybose susitikę ministrai naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji jokių ambicijų nedeklaravo.

Tuo metu ties rytų horizontu tvyrant Rusijos grėsmei daugelis rytinių NATO narių, įstojusių į Aljansą po Vakarų pergalės Šaltajame kare ir sovietų vadovauto Varšuvos pakto žlugimo, nebenori būti laikomos naujokėmis ir kels savo kandidatus.

Tarp kelių minimų pretendentų yra 65 metų Dalia Grybauskaitė, kaip buvusi Lietuvos prezidentė puikiai suprantanti NATO iššūkius prie Rusijos sienos, o kaip buvusi eurokomisarė turinti draugų abiejose didžiosiose tarptautinėse organizacijose Briuselyje.

Europos pareigūnai vieningai sako, kad atėjo laikas NATO vadovo postą užimti moteriai, ir be minėtų trijų pretendenčių mini dar kelias, tarp jų buvusią ES užsienio politikos vadovę, italų politikę Federicą Mogherini (Federiką Mogerini) – J. Stoltenbergo draugę, dabartinę Europos koledžo Briugėje rektorę, kvietusią jį pasakyti kalbą apie ES ir NATO santykius.

Tačiau aišku viena: galiausiai, kaip pasiskundė vienas Europos ministras, „nuspręs Vašingtonas“.

„Mes frakcijoje kreipėmės į kolegą Žygimantą prašydami jo paties priimti atitinkamą sprendimą įvertinus visas aplinkybes. Tai buvo toks vienbalsis pasiūlymas ir sprendimas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot jos, frakcija tikisi, kad Ž. Pavilionis sprendimą priims „kelių dienų bėgyje“

„Kaip jau minėjau, žmonės turi ir stiprių savybių, ir savybių, kurios trukdo, konstruktyviam darbui tarpinstitucine prasme, tam tikri dalykai kelia iššūkių. Siekiant, kad būtų kuo normalesnė atmosfera, frakcija ir pasiūlė tokį sprendimą“, – pridūrė ji.