Dokumente nurodoma, kad Lietuva toliau sieks valstybės energetinio saugumo, bus siekiama įvertinti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės grėsmes bei išpirkti SGD laivą „Independence“.

R.Masiulis svarbiausiais darbais įvardija Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimą, naujų elektros jungčių su Lenkija ir Švediją statybas, penktojo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregato, trečiąją Vilniaus termofikacijos elektrinę pakeisiančių dujų jėgainių ir dujotieko su Lenkija (GIPL) statybą bei Lietuvos elektrinės 7-8 blokų atnaujinimą. 

Ministras pripažįsta, kad energetikos strategijos akcentai gali keistis, mat šios kadencijos Vyriausybė krypčių patvirtinti nebespės ir dėl jų spręs nauji valdantieji. Su naujosios strategijos kyptimis R.Masiulis jau supažindino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą į energetikos ministrus Virgilijų Poderį.

„Šios kryptys su ponu Poderiu buvo apkalbėtos vienoje konferencijoje. Taip detaliai specialiai susėdę mes to nediskutavome, išlaikome tą segregaciją, kad darbas turi būti užbaigiamas, tada perduodamas ateinantiems, bet šias kryptis jau ponui Poderiui daviau paskaityti praėjusią savaitę. Bet jo vertinimo reiktų jo paties klausti“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė R.Masiulis.

Atominė elektrinė įšaldoma

Energetikos strategijos kriptyse daugiausiai dėmesio skiriama elektros energetikos sektoriui. Nurodoma, kad reikėtų įšaldyti Visagino atominės elektrinės projektą, nutiesti naujas elektros jungtis bei skatinti naujų jėgainių statybas.

Visą šios Vyriausybės valdymo laikotarpį iš vietos nejudėjusį Visagino atominės elektrinės projektą siūloma įšaldyti, kol jis taps ekonomiškai naudingas pagal rinkos sąlygas arba taps būtinas energijos tiekimo saugumui. Tuo pačiu pabrėžiama, kad su strateginiu VAE projekto investuotoju Japonijos „Hitachi“ reikia išnaudoti bendradarbiavimo galimybių kitose srityse.

R.Masiulis tikino, kad formuluotė „įšaldyti“, o ne „sustabdyti“ pasirinkta, nes geriausiai atitinka dabartinius planus: jeigu situacija rinkoje keistųsi, prie AE projekto būtų grįžtama.

Energetikos ministerija siūlo iki 2025 metų įgyvendinti „Nordbalt 2“ ir jungties su Lenkija „LitPol Link 2“ projektus. R.Masiulis ne kartą yra minėjęs, kad antroji jungtis su Švedija galėtų atpiginti elektrą Lietuvoje, mat į Baltijos šalis patektų daugiau pigesnės skandinaviškos elektros. Anksčiau kalbinti energetikos ekspertai BNS yra sakę, kad antroji jungtis su Švedija galėtų būti nutiesta ir iš Latvijos.

Ministras sakė ir šiuo metu neatmetantis galimybės, kad Latvija galėtų statyti antrąją „NordBalt“ jungtį.

„Neatmestinas variantas, jeigu latviai tikrai norėtų jį vystyti, manau, būtų galima diskutuoti, kad „NordBalt“ gali būti statomas ir į Latviją. Jeigu ne, mes jau turime patirtį ir esame tikri, kad darbai būtų padaryti laiku“, - tikino R.Masiulis.

Antrosios elektros jungties su Lenkija projektas, Lietuvos ekspertų nuomone, yra reikalingas Baltijos šalių sinchronizavimui su Vakarų Europa per Lenkiją. Dėl jo reikalingumo turėtų pasisakyti ir Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centras, tačiau, anot R.Masiulio, kol kas gautas tik sinchronizavimo vertinimo „juodraščio juodraštis“, tad negalima atsakyti, ar antroji juntis su Lenkija ir EK ekspertų nuomone yra reikalinga.

Dokumente taip pat siūloma iki 2022 metų pastatyti penktąjį Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatą, garantuotį, kad Lietuvoje būtų įrengtas 100 proc. elektros poreikio tenkinantis gamybos rezervas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus trečioji termofikacijos elektrinė bei Lietuvos elektrinės 7 ir 8 blokai 2020-2023 metais nebeveiks, skatinti investicijas į naują gamybą.

„Kruonis yra mūsų stiprybė ir jį reikia vystyti, nes jis ne tik žaliąją energiją gali balansuoti, bet ir kaupti naktinę elektrą“, - teigė R.Masiulis.

Jis taip pat aiškino, kad siekiant išlaikyti pakankamus elektros gamybos rezervus, kurie užtikrintų patikimą elektros sistemos darbą, nutrūkus importui, Lietuva turi apie 2020 metus imtis dujų elektrinių statybos, kurios pakeistų senas elektrines.

Pasak jo, realu, kad Lietuvoje bus pradėti rengti galios aukcionai, kuriuos laimėję investuotojai gautų paramą statyti tradicines ir patikimas elektrines rezervui užtikrinti.

Ministras pakartojo, kad šiuo metu elektros poreikis Lietuvoje siekia 1920 ME, o pagaminti šalyje galima 2253 MW, dar 4400 MW - elektros jungčių pajėgumas. Tačiau įvertinus tai, kad nuo 2020 metų bus uždaromos senos elektrinės, gamybos pajėgumas sumažės iki 1235 MW, nors poreikis sieks 2450 MW. Be to, iš visų elektros jungčių tikrai patikima galima vadinti tik „NordBalt“, kurios galia siekia 700 MW. Todėl, jo nuomone, Lietuvai reikia didinti elektros gamybos pajėgumus.

Planuojama siekti ES paramos SGD terminalui

Energetikos ministerija kaip vieną pagrindinių krypčių dujų sektoriuje įvardija SGD terminalo laivo „Independence“ išpirkimą bei siekį tam gauti Europos Sąjungos paramos.

„Pasibaigus ilgalaikei išperkamajai nuomai 2024 metais (arba, įvertinus susidariusias palankias aplinkybes, anksčiau), nuosavybės teise įsigyti plaukiojančią SGD saugyklą „Independence“. Atsižvelgiant į Klaipėdos SGD terminalo kuriamą naudą visam Baltijos jūros regionui, siekti ES ir naudą gaunančių kitų regiono valstybių finansinio indėlio, prisidedant prie šios investicijos“, - teigiama dokumente.

Tačiau, anot R.Masiulio, kol kas neaišku, kada bus priimtas sprendimas dėl paramos, nors ir matomi „pozityvūs ženklai“. Ministras anksčiau BNS sakė, kad gavusi ES paramą, Lietuva pradėtų derybas su Norvegijos „Hoegh LNG“ dėl laivo išpirkimo - jį išpirkus, būtų galima sumažinti jo išlaikymo kaštus.

Be to, strategijos gairėse nurodomas siekis sukurti vieningą Baltijos šalių dujų rinką 2019 metais. Dėl to šalių atstovai jau derasi - siekiama panaikinti įėjimo-išėjimo taškų mokesčius Baltijos šalių pasienyje, kad dujų kainos taptų vienodos ir, pavyzdžiui, Estijos įmonės pirkdamos dujas iš SGD terminalo, dėl papildomų mokesčių nemokėtų už dujas brangiau.

Vėjo jėgainės jūroje – 2020 metais

Strategijoje nurodoma, kad iki 2020 metų reikia atlikti tyrimus Baltijos jūroje ir, priėmus sprendimus dėl vėjo energetikos plėtros, nuo 2020 metų pradėti jos plėtrą jūroje. Tačiau ministerija pabrėžia, kad vėjo jėgainių statyba jūroje neturėtų didinti elektros kainų vartotojams.

Tuo metu iki 2020-ųjų siūloma padidinti žemyninių vėjo jėgainių kvotas - nuo 500 iki 750 megavatų (MW). Tačiau tai irgi neturėtų didinti elektros kainos vartotojams.

„Litgrid“ svarstė, kad būtų galima didinti 300-350 megavatų vėjo kvotą, bet mes pasirinkome saugesnį variantą - 250 megavatų“, - tikino R.Masiulis.

Ministerija tikisi, kad iki 2030 metų atsinaujinantys šaltiniai pagamins 35 proc. energijos, o 2050 metais - 70 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Tačiau pastarasis rodiklis būtų įgyvendinamas tik tuomet, jeigu nebūtų pastatyta Visagino AE.

„Atsinaujinantiems tai yra reveransas šiek tiek su avansu, nes nėra sprendimų, kaip kaupti atsinaujinančią energiją“, - teigė R.Masiulis. Anot jo, ekspertų vertinimu, 2050 metais turėtų būti atrasti efektyvūs elektros kaupimo būdai, kas padidintų atsinaujinančios energijos plėtrą.

Strategijoje numatyti pagrindiniai energetikos tikslai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2020 metų ir plėtros gairės iki 2030 ir 2050 metų. Per dešimtmetį planuojamos 6,4-7,8 mlrd. eurų vertės valstybės, Europos Sąjungos ir privataus kapitalo investicijos kasmet leis sutaupyti apie 1 mlrd. eurų, išleidžiamų energijos išteklių importui.

Tikimasi, kad naują energetikos strategiją priims pirmadienį prisiekęs naujos kadencijos Seimas.

Liepą, įvertinus elektros jungčių su Lenkija bei Švedija įtaką elektros energijos kainai, mokamai Lietuvos vartotojų, vyriausybė paskelbs apie mokslininkų paskaičiuotą galimą Visagino atominės elektrinės (VAE) pagamintos elektros kainą. Taip LRT TELEVIZJOS laidoje „Teisė žinoti“ sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Didžiausi šios vyriausybės darbai, pasak A. Butkevičiaus, padaryti energetikos srityje, siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir nepriklausomybę. Vyriausybės vadovas sako, kad galutinis sprendimas dėl VAE bus priimtas įvertinus ekonominį projekto pagrindimą. Jis taip pat teigia, kad būsimos elektros kaina jau yra apskaičiuota ir pristatyta Latvijai bei Estijai, tačiau jos paskelbti kol kas negalįs. Tą padaryti premjeras žada birželį arba liepą.

„Kai kurie moka save girti dėl to, kas nepadaryta ir net nepradėta daryti. Tą labai sėkmingai darė konservatoriai. Tapęs premjeru, jokio suderinimo dėl VAE su mūsų kaimyninėmis šalimis neradau. Ėmus bendrauti, paaiškėjo, kad joks susitarimas negalimas, kol nepristatyti ekonominiai paskaičiavimai ir galima būsimos elektros energijos kaina.

Lietuvai buvo pateikti apie 75–80 klausimų, į kuriuos Energetikos ministerijai ir vyriausybės patarėjams teko atsakyti. Energetikos ministras ir toliau apie šį projektą kalbasi su Latvijos ir Estijos kolegomis“, – laidoje „Teisė žinoti“ tvirtina premjeras.

Buvusios vyriausybės kalbas apie įsiliejimą į Vakarų energetikos sistemą A. Butkevičius vadina melagingomis. „Kalbame apie įsiliejimą į Vakarų energetikos sistemą, bet būtume statę atominę elektrinę, veikiančią BREL sistemoje kartu su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi“, – pažymi A. Butkevičius.

Pasak premjero, nors VAE elektros kainos jau yra suskaičiuotos, o skaičiavimai pateikti Estijai ir Latvijai, norima, kad tai būtų detaliau išanalizuota.

„Šiuo metu norime įvertinti, kokią įtaką mūsų elektrai turėtų jungtys su Švedija ir Lenkija. Šį vertinimą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turėtų atlikti gegužę. Liepos mėnesį galutinai pasakysime, kokia numatoma kaina buitiniams vartotojams, ir pasakysime mūsų mokslininkų paskaičiuotą galimą VAE pagamintos elektros kainą. Tuomet bus atlikti palyginimai ir bus aiškus atsakymas“, – kalba A. Butkevičius.

Laidos vedėjai Ritai Miliūtei paklausus, kodėl informacija pateikta Latvijai ir Estijai, tačiau ji neviešinama Lietuvoje, premjeras į klausimą pažadėjo atsakyti birželio mėnesį.

Socialinis modelis – pavasarį

Didžiausiu žingsniu nuo nepriklausomybės laikų naująjį socialinį modelį vadinantis premjeras mano, kad jis bus priimtas pavasarį. A. Butkevičius tikisi, kad, nepaisant prieštaravimų, modelis bus priimtas nepakitęs.

„Manau, kad daugiau pokyčių tikrai negali būti, nebent, jei būtų pastebėta tam tikrų klaidelių, jos gali būti pataisytos. Vyriausybė laiku paruošė visus įstatymų projektus ir tai yra didžiulis darbas. Mane nuvylė tik vienas dalykas – kai pristatėme Seimui tuos įstatymų projektus, buvo sutarta, kad dar Trišalė taryba padirbės.

Kiek atsimenu, darbas vyko keturis mėnesius, dėl kai kurių pozicijų buvo sutariama, dėl kai kurių – ne. Tačiau buvo sutarta, kad Trišalė taryba pasirašys, kam pritaria, ir tiems pritartiems teisės aktams Socialinės apsaugos ir darbo komitetas paruoš galutinę išvadą, pateiks ją parlamentui“, – kalba A. Butkevičius.

Tačiau, pasak premjero, Socialinės apsaugos ir darbo komitete visas darbas praktiškai buvo pradėtas iš naujo, vos ne pastraipsniui pradėti svarstyti įstatymų projektai.

„Bet dabar yra susitarimas, kad iki pavasario sesijos tikrai bus užbaigtas svarstymas komitete. Manau, politikai yra ryžtingi ir visą šį paketą priims, o jis tikrai atitiks praktiškai visas nuostatas, kurios buvo pateiktos ekspertų“, – tvirtina A. Butkevičius.

Estija neatsisako dalyvauti Visagino atominės elektrinės (VAE) jėgainės projekte, tačiau ir toliau laikosi nuomonės, jog pirmiausiai turi būti įrodytas projekto ekonomiškumas.

Tai pirmadienį po Baltijos šalių premjerų susitikimo pareiškė Lietuvos ir Estijos premjerai, paklausti, ar tiesa, kad Estija dar 2012 metais iš esmės atsisakė dalyvauti branduolinės jėgainės projekte.

Premjeras Algirdas Butkevičius tikino, kad Estija visada teigė, jog projektas turi būti ekonomiškas.

„Negaliu sutikti su tokiomis mintimis, kad Estija yra pasitraukusi, Estija visą laiką yra pabrėžusi, kada aš tapau ministru pirmininku, kad turi būti atlikti ekonominiai paskaičiavimai, turi atsispindėti elektros energijos gamybos kaštai ir į tuos klausimus, kuriuos suformavo tiek ir Estija, tiek ir Latvija, mes esam paruošę atsakymus ir dabar energetikos ministrų lygyje toliau atlieka darbus ir tęsia pokalbius“, - spaudos konferencijoje Vilniuje tikino A.Butkevičius.

Estijos premjeras T.Roivas sakė, jog visi projektai turi būti kruopščiai peržiūrėti.

„Aš visiškai pritariu tam, ką pasakė premjeras A.Butkevičius. (...) Abi jungtys ir taip pat pajėgumai yra labai svarbūs energetiniam saugumui. Diskusijos dėl projektų turi tęstis. Aš visiškai pritariu efektyvumui, ar tai yra ekonomiškai perspektyvu, tokie klausimai visada turi būti kruopščiai peržiūrėti“, - sakė T.Rivas.

Jis tikino, jog būtina išsiaiškinti, ar investicijos yra pagrįstos.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas praėjusią savaitę teigė, jog Estija dar 2012 metais atsisakė dalyvauti projekte.

Buvęs konservatorių ir liberalų Vyriausybės energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad Estijos vyriausybė dar 2012 metais iš esmės atsisakė vystyti Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą. Pasak jo, Estijos valstybės valdomai energetikos įmonei „Eesti energia“ atominė elektrinė keltų rimtą konkurenciją.

„Iš tikrųjų 2012 metais Estijos valstybė atsisakė iš esmės toliau vystyti Visagino (atominės elektrinės - BNS) projektą ir manau, kad tai ir nulėmė didele dalimi (...) ir tolesnę projekto eigą“, - pirmadienį knygos apie Andriaus Kubiliaus Vyriausybę pristatyme Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kalbėjo A.Sekmokas.

Vėliau Vilniaus tarybos narys BNS paaiškino, kad „Eesti energia“ ignoruodavo derybas su Japonijos „Hitachi“.

„Jie („Eesti energia“ - BNS) dalyvaudavo susitikimuose, bet išsakydavo visąlaik abejones. Derybos vyko dėl koncesijos sutarties pasirašymo ir jie nerodė jokio intereso tą sutartį pasirašyti. Tai visiškai suprantama dėl to, kad tai būtų konkurencija „Eesti energia“, kuri planavo vystyti ir vystė elektros gamybą iš skalūnų naftos. Taip pat „Eesti energia“ būtų praradusi tą dominuojančią poziciją, kurią ji turėjo Baltijos šalių rinkose, ji buvo laikoma stipriausia bendrove Baltijos šalyse“, - BNS aiškino A.Sekmokas.

Pasak jo, vėliau „Eesti energia“ poziciją patvirtino ir šalies vadovai.

„2012 metų kovą per Baltijos vadovų tarybą, kai susitiko ministrai pirmininkai, neformaliai Estijos premjeras (Andrusas Ansipas - BNS) parodė, kad jis nemato politinio intereso pasirašyti tą sutartį ir laikėsi tos pačios pozicijos, kaip „Eesti energia“, - kalbėjo A.Sekmokas.

Jo teigimu, koncesijos tarp trijų Baltijos šalių sutartis dėl VAE buvo esminė prielaida, kad prie projekto prisijungtų ir „Hitachi“.

Lietuva 2011 metų vasarą parinko Japonijos kompaniją „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominę elektrinę, bet po metų patariamajame referendume projektas nesulaukė paramos. Iš karto po to atėjusi dabartinė Vyriausybė kelis kartus skelbė naujus terminus, kada bus priimti sprendimai dėl VAE, tačiau iš esmės projektas yra žlugęs - pastaruosius vienerius metus apie jį beveik iš viso nekalbama.

Žiniasklaidoje skelbta, kad Energetikos ministerija pradėjo skaičiuoti, ar Lietuva VAE galėtų įgyvendinti vien su „Hitachi“.

Kelerius metus Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą gerinanti Vyriausybė vis dar nežino, ar Lietuvoje iškils nauja jėgainė. Iki metų pabaigos tikimasi sulaukti Estijos ir Latvijos atsakymo, o kitais metais priimti galutinį sprendimą, rašo "Lietuvos žinios".

"Partnerių atsakymo tikimės iki metų pabaigos, o kitąmet bus galima priimti galutinį sprendimą", - dienraščiui sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Energetikos ministro Roko Masiulio teigimu, prieš apsisprendžiant dėl VAE statybų taip pat reikia įvertinti situaciją energetikos sektoriuje ir visus vykstančius pokyčius, nes vienas svarbių ir domėn imtinų pasikeitimų - kitų metų pradžioje pradėsiančios veikti elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, jos darys didelę įtaką rinkai.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas "darbietis" Ričardas Sargūnas sutinka, kad VAE projekto sąlygų keitimas, derybos su regioniniais partneriais užsitęsė per ilgai: "Tai, kad klausimas užvilkintas, - akivaizdu".

R. Sargūnas nesiima spręsti, ar kitąmet iki Seimo rinkimų sulauksime galutinio "taip" arba "ne" dėl VAE projekto. R. Sargūno nuomone, dabartinėje situacijoje Lietuvai naujos atominės elektrinės nereikia.

Reikšmingų poslinkių Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte šią kadenciją greičiausiai tikėtis neverta. Vyriausybės teigimu, iki šių metų pabaigos ji laukia partnerių atsakymo. Savo ruožtu nepriklausomas žurnalistas Rytas Staselis pažymi, kad potencialūs partneriai latviai ir estai, panašu, tikisi ryžtingesnės Lietuvos pozicijos, o jos belaukdami nestovi vietoje ir investuoja į savus energetikos projektus.

Prieš 2012-ųjų Seimo rinkimus, rugsėjo pabaigoje, premjeras Algirdas Butkevičius kalbėjo, kad skeptiška socialdemokratų nuomonė dėl VAE nėra galutinė. Esą, jei bus pateikti atsakymai, kad tai ekonomiškai naudinga, socialdemokratai gali pritarti naujos atominės elektrinės statyboms.

Beveik po metų, 2013-ųjų rugpjūtį, premjeras LRT radijui teigė, kad „galutinis sprendimas dėl Visagino atominės elektrinės statybos turėtų būti priimtas rudenį“. „Dėl VAE šiuo metu vyksta diskusija ekspertų lygyje su mūsų kaimyniniais partneriais, ir aš manau, kad rudenį mes jau turėsime galutinius sprendimus“, – LRT radijui sakė A. Butkevičius.

Lietuvos parlamentinių politinių partijų vadovai 2014-ųjų kovą išsakė paramą VAE projektui. Susitarime dėl 2014–2020 metų užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių partijų lyderiai sutarė šiuos projektus įgyvendinti „kiek įmanoma sparčiau“, o priklausomybę nuo dujų ir elektros importo įvardijo realia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dokumente teigiama, kad ilgus metus diskutuojamas atominės elektrinės projektas turi būti įgyvendintas „pagal su partneriais patobulintas finansavimo ir dalyvavimo projekte sąlygas“.

2014-ųjų balandį, Seime skaitydamas metinę vyriausybės veiklos ataskaitą, A. Butkevičius pabrėžė, kad branduolinės energetikos plėtra yra viena alternatyvų, šaliai apsirūpinant elektros energija.

„Derybos dėl VAE projekto sudaro galimybę užtikrinti geresnes finansavimo sąlygas, kurias visoms suinteresuotoms šalims pristatė strateginis investuotojas „Hitachi“ kartu su Japonijos eksporto kreditų agentūrų atstovais. Tai didina projekto konkurencingumą ir daro jį priimtinesnį.

Tačiau mūsų partneriams Latvijai ir Estijai buvo iškilę klausimų. Lietuva jau pateikė savo poziciją, dabar laukiame jų nuomonės“, – kalbėjo A.Butkevičius.

„Galiu ir šiandien čia pasakyti atvirai, kad jeigu bus susitarta su Latvija ir Estija, tikrai mes ieškosi kelių, kaip atsiklausti visuomenės, tikrai nebus daroma prieš jos valią, – tuomet pridūrė premjeras. – Yra įvairiausių formų, tame tarpe ir referendumas.“

Projektą bandyta pagerinti

Į projektą ir ekonominę jo naudą skeptiškai žiūrėjusi dabartinė vyriausybė 2013-ųjų spalį pristatė pagerintą VAE projektą su naujais skaičiavimais.

Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas tikino, kad, pagerinus projekto finansavimo sąlygas, Lietuvos nuosavo kapitalo dalis, palyginti su ankstesniu variantu, galėtų sumažėti perpus ar net daugiau.

„Yra trys aspektai, kurie leidžia mums daryti prielaidą, jog finansavimas gali pagerėti. Pirmas dalykas – mes matome, kad galėtume padidinti paskola finansuotiną projekto dalį, tai yra procentinę dalį nuo projekto vertės, kurią finansuotume, naudodamiesi Japonijos eksporto agentūros suteikta paskola. Antras aspektas – palūkanų pagerėjimas tai paskolai ir trečias aspektas - „Hitachi“ paskolos pasidalijimas“, – tąkart Energetikos ministerijoje surengtame pristatyme žurnalistams kalbėjo D. Misiūnas.

Anot jo, 2011 metais buvo vertinta, kad 45 proc. projekto vertės galėtų būti pasiskolinta iš Japonijos eksporto agentūros. Ši dalis geriausiu atveju galėtų padidėti iki 80 procentų. „Tai reiškia, kad Lietuvos paskolos dalis galėtų didėti nuo 3 mlrd. iki 4,5 mlrd. litų. Mūsų skaičiavimais, Lietuvos nuosavo kapitalo indėlis, lyginant su pradiniais vertinimais, galėtų sumažėti ženkliai – galbūt perpus ar daugiau“, – kalbėjo D. Misiūnas.

Vis dairomasi į potencialius partnerius

Vyriausybės pasisakymuose apie VAE projektą nuolat buvo išreiškiamas noras sulaukti kaimynų latvių ir estų pritarimo projektui. 2014-ųjų vasarį Latvijos premjerė Laimduota Straujuma išsakė teigiamą Latvijos nuomonę dėl VAE.

„Aš norėčiau pasakyti, kad Latvijos nuomonė yra teigiama šiuo klausimu, tačiau mes dar laukiame ekonominių apskaičiavimų“, – Vilniuje po susitikimo su Lietuvos premjeru kalbėjo L. Straujuma, atsakydama į klausimą, ar Latviją dar domina VAE projektas.

Kaip 2015-ųjų sausį pažymėjo A. Butkevičius, tam tikrų teigiamų atsiliepimų buvo girdėti ir iš Estijos.

„Galiu pasakyti, kad jau pagaliau tam tikras atsiliepimas pozityvus yra gautas iš Estijos. [...] Kada pradėjau dirbti ministru pirmininku, buvo pasakyta, kad šitas klausimas su jais nebuvo derinamas, ir jie nelabai norėdavo kalbėtis. Bet pastoviai, po tam tikrų pokalbių, pateiktos informacijos, tam tikrų klausimų ir atsakymų, jau pozityvūs dalykai atkeliauja ir iki Lietuvos“, – žurnalistams Seime sakė premjeras.

Šių metų liepą Energetikos ministerija pranešė, kad įšaldytu VAE projektu domisi dešimties atominių elektrinių operatorė JAV bendrovė „Exelon Nuclear Partners“.

„Energetikos ministras vakar buvo susitikęs su „Exelon“ atstovais. Buvo pristatytas atominės elektrinės projektas, jo eiga, aptartos bendradarbiavimo galimybės.

Apie konkrečias detales kol kas negalime kalbėti, nes pats projektas dabar yra tokioje stadijoje, kur apie detales ir kitų partnerių vaidmenį kalbėti būtų dar anksti“, – BNS sakė energetikos ministro atstovas spaudai Mantas Dubauskas.

Vis dar laukiama partnerių sprendimų

Pasak premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, iki šių metų galo laukiama partnerių atsakymo, tada bus galima priimti sprendimą.

„Pokalbiai vyksta nuolat, šiuo klausimu dirba Energetikos ministerija. Premjero nuomonė nepasikeitė – projekto įgyvendinimas įmanomas tik esant dviem sąlygoms: jei jis bus ekonomiškai naudingas ir jei projekte dalyvaus partneriai.

Iš partnerių atsakymo tikimės iki metų galo, tik po to bus galima priimti galutinį sprendimą“, – LRT.lt teigė premjero atstovė spaudai.

Energetikos ministro atstovas spaudai M. Dubauskas LRT.lt patikino, kad projekto finansavimo sąlygos šiuo metu jau yra pagerintos, su jomis supažindinami ir regioniniai partneriai.

„Siekiame gerokai kokybiškesnio VAE projekto, palyginti su buvusiu. Kai kurių detalių derinimas užtrunka, tačiau procesas nestovi vietoje.

Taip pat turime atsižvelgti į tai, kad nuo kitų metų pradės veikti naujos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, kurios darys didelę įtaką elektros rinkai. Todėl turėtume atsižvelgti ir į jungčių poveikį“, – pažymėjo M. Dubauskas.

Šių metų rugsėjį interviu Lenkijos laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ energetikos ministras Rokas Masiulis yra sakęs, kad „naujos atominės jėgainės statybos Lietuvoje projektas labiausiai pažengęs tarp tokių projektų Europoje“. „Jeigu kartu su Latvija ir Estija priimtume sprendimą pradėti statybas, tai būtume pasirengę tai padaryti per tris mėnesius“, – kalbėjo R. Masiulis.

Aplinkybės prastėja, valios trūksta

Nepriklausomo žurnalisto, energetikos specialisto R. Staselio teigimu, laikui bėgant aplinkybės projektui tik blogėja.

„Estai, regis, yra pasitvirtinę energetikos strategiją, kur nebėra VAE projekto. Jie investavo į vietinius išteklius – degiuosius skalūnus, žaliąją energetiką, yra labai daug pasiskolinę pinigų, tad nemanau, kad jie yra pajėgūs dalyvauti tuose projektuose.

Žinoma, jei koks nors projektas nėra realizuojamas iki galo, tai jo galimą rinką užpildo kiti projektai. Kuo labiau yra atidėliojamas konkretus sprendimas, tuo aplinkybės blogėja“, – LRT.lt pažymėjo pašnekovas.

R. Staselis tvirtina, kad VAE klausimas yra komplikuotas, jaučiama, kad visuomenėje nėra konsensuso dėl šio projekto, todėl nesiryžtama imtis iniciatyvos, priimti tvirtus sprendimus.

„Aišku viena, kad visa elektros energijos gamyba ES yra grįsta subsidijomis, tad komercinių modelių dabar ieškoti yra beprasmiška. Jei norima gaminti elektros energiją, kyla klausimas, ar esama politinės valios subsidijuoti gamybą ir ieškoti šalutinės naudos.

Kiek žinau neoficialiai, valdančiojoje koalicijoje yra kalbama, kad iki rinkimų šis projektas nebus judinamas iš vietos. Ko gero, visi kiti veiksmai netiesiogiai tai patvirtina.

Kalbos apie latvius ir estus... aš galvoju, kad, vis dėlto, pradžia turi būti Lietuvoje. Latvijos ekonomikos ministrė Dana Reizniecė-Uozuola yra pasakiusi, kad norėtų paklausti Lietuvos politikų, kaip jie žada dėl šio projekto susitarti su Lietuvos piliečiais, kurie 2012 metais pasisakė neigiamai“, – LRT.lt sakė R. Staselis.

Reikia aiškios vizijos, kokia linkme ilguoju laikotarpiu plėtoti Lietuvos ekonomiką, nes jeigu bus ilgalaikė strategija, atsiras ir investuotojų susidomėjimas, sako naujasis Japonijos ambasadorius, pradėjęs eiti pareigas rugsėjo mėnesį, Toyoei Shigeeda. Pasak jo, Visagino atominės elektrinės ir "Hitachi" projektas galėjo aplink save sukurti papildomų ekonominių efektų, paskatinti kitas Japonijos pramonės bendroves ateiti į Lietuvą.

"Japonijos investuotojams reikia aiškumo, kuria linkme jūs judate, tada jie domėsis investavimo galimybėmis, Atkreipiu dėmesį, kad japonų kalbą mokėti per kitus penkerius metus gali tapti itin perspektyvu", - interviu "Verslo žinioms" sakė T.Shigeeda.

"Lietuva yra maža rinka, bet Japonijai reikia gero partnerio jūsų regione, ir manau, kad galite juo tapti. Mūsų valstybės turi pasinaudoti viena kita ne tik kaip rinka savo produkcijai, tačiau ir tapti partneriais platesniame regione. Lietuvos ir Japonijos verslininkams bendradarbiaujant, per Lietuvą būtų galima paskirstyti produkciją į kitas rinkas. Tas pats pasakytina apie Japoniją. Lietuvos bendrovės gali rasti čia partnerių plėtodamos veiklą ne tik Japonijoje, bet ir kitose Azijos rinkose", - dienraščiui kalbėjo ambasadorius.

Prieš kelerius metus dėl visuomenės pasipriešinimo sustabdyto milijardinės vertės Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto planas yra labiausiai pažengęs tarp tokių projektų Europoje, teigia Lietuvos energetikos ministras. Rokas Masiulis sako, jog Baltijos šalims apsisprendus pradėti jėgainės statybas, tai galėtų įvykti per tris mėnesius.

„Naujos atominės jėgainės statybos Lietuvoje projektas labiausiai pažengęs tarp tokių projektų Europoje. Jeigu mes kartu su Latvija ir Estija priimtume sprendimą pradėti statybas, tai būtume pasirengę tai padaryti per tris mėnesius“, - interviu Lenkijos laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė R.Masiulis.

Pasak jo, VAE projektas visada yra atviras Lenkijai, kuri iš jo pasitraukė 2011 metais.

„Taip, Lenkija pasitraukė iš šio projekto. Mes gerbiame tai, nes Varšuva turi ambicijų statyti savo atominę elektrinę. Tačiau jeigu Lenkija norėtų vėl dalyvauti šiame projekte, jai durys visuomet atidarytos“, - patikino R.Masiulis.

Paklaustas apie esą šiuo metu blogiausius istorijoje dviejų šalių santykius, R.Masiulis bendradarbiavimą energetikoje įvertino kaip gerą.

„Mes per mažai kalbame apie sėkmingą mūsų bendradarbiavimą. Pirmasis pavyzdys - elektros tiltas „LitPol Link“, kuris sujungs Baltijos šalių energetikos infrastruktūrą su Europos Sąjunga. Preliminarių derybų Briuselyje metu mažai kas tikėjo, kad šis projektas pavyks, o čia - netikėtumas“, - sakė Lietuvos energetikos ministras.

R.Masiulis taip pat išreiškė pasitikėjimą partneryste su Lenkija, tiesiant 558 mln. eurų vertės Lietuvos ir Lenkijos dujotiekį GIPL, kuris turėtų pradėti veikti 2020 metais. Pasak „Gazeta Wyborcza“, Lenkija stabdo projektą, siekdama didesnės paramos iš Europos Sąjungos.

„Lenkija geriau žino, ką turi daryti. Esu tikras, kad pasirašysime sutartį ir užbaigsime projektą iki 2019 metų pabaigos. Dujotiekis yra vienas pagrindinių ES projektų ir, kaip ir elektros tilto atveju, Lenkija yra vienintelis Lietuvos ir Baltijos šalių kelias į Europą. Turint dujotiekį, suskystintų gamtinių terminalus Klaipėdoje ir Svinouščėje, galiausiai mūsų regionas bus aktyvus dujų rinkoje“, - sakė R.Masiulis.

Jis paneigė, kad dėl „Lietuvos geležinkelių“, kurie išardė bėgius į Rengę, koncernui „Orlen Lietuva“ buvo atkirstas kelias į Latviją. R.Masiulio žodžiais, „Orlen Lietuvai“ taikomi geležinkelio tarifai yra labai maži.

„Blogos naujienos visuomet pritraukia daugiau dėmesio. „Orlen“ niekuomet nebuvo atkirstas nuo Latvijos, nes yra kitas geležinkelis. Taip, jis šiek tiek ilgesnis, bet kaštai yra tokie patys, kaip šios atkarpos. Sutinku, kad tai nebuvo padaryta pačiu geriausiu būdu, tačiau tai nepakenkė „Orlen“. Kalbant apie paskutinius ginčus dėl geležinkelio pervežimo tarifų, tai Lenkijos koncernas tikrai turi žemiausias kainas. Transportavimo kaštai sudaro apie 2 proc. visų „Orlen“ išlaidų, tai labai svarbus dalykas“, - sakė energetikos ministras.

Lenkija yra svarbi Lietuvos strateginė partnerė energetikos srityje. Šiuo metu įgyvendinami bendri projektai – „LitPol Link“ ir GIPL, Lietuvos energetikos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais.

Lietuva 2011 metų vasarą parinko Japonijos kompaniją „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominę elektrinę, bet po metų šalyje surengtas patariamasis referendumas, per kurį projektas nesulaukė paramos. Dabartinė Vyriausybė galutinio sprendimo dėl elektrinės nepriėmė iki šiol, o kelis kartus skelbti terminai būdavo vis nukeliami. Pastaruosius vienerius metus apie projektą beveik iš  iso nekalbama.

Žiniasklaidoje skelbta, kad Energetikos ministerija pradėjo skaičiuoti, ar Lietuva VAE galėtų įgyvendinti vien su „Hitachi“.

Buvusiam Visagino atominės elektrinės vadovui Rimantui Vaitkui penktadienį įteiktas Japonijos apdovanojimas.

„Tekančios saulės ordiną su aukso spinduliais ir juosta“ rezidencijoje Vilniuje įteikė Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi (Kazuko Širaiši), pranešė ambasada.

R.Vaitkui apdovanojimas skirtas „už indėlį skatinant tarpusavio supratimą bei ekonominių ir technologinių ryšių mainus tarp Japonijos ir Lietuvos“.

Ambasadorė padėkojo už asmenines R.Vaitkaus pastangas padedant skleisti Japonijos kultūrą, remiant įvairias su tuo susijusias iniciatyvas bei džiaugėsi pagalba sodinant Č.Sugiharos sakurų parką.

„Šio parko dėka japoniška vyšnia tarp lietuvių greitai išpopuliarėjo kaip „sakura“, - savo kalboje sakė ambasadorė.

Ambasadorė tikisi, kad prieš 20 metų R.Vaitkaus įkurta Lietuvos - Japonijos draugystės asociacija bei 2011 metų įkurta Japonijoje studijavusiųjų alumni asociacija padės gilinti dvišalius ryšius tarp valstybių, skatinti ekonominius ir technologinius mainus.

1994 metais R.Vaitkus atidarė pirmąjį Lietuvoje japoniškų patiekalų restoraną ir supažindino lietuvius su japoniška virtuve. Kadangi tuo metu Japonijos ambasada Lietuvoje dar nebuvo įkurta, R.Vaitkus suteikė galimybę rengti japonų susiėjimus šiame restorane.

Fiziko išsilavinimą turintis R.Vaitkus nuo 1999 metų iki 2001 metų buvo ūkio viceministras, atsakingas už branduolinę energetiką, po to septynerius metus vadovavo informacinių technologijų bendrovei "IBM Lietuva".

R.Vaitkus Visagino atominei elektrinei (VAE) vadovavo nuo 2011 metų, o nuo 2013 metų liepos - „Lietuvos energijos“ antrinei įmonei VAE SPB. Iki darbo VAE jis trejus metus dirbo įvairiose elektros energetikos įmonėse: 2008-2009 metais vadovavo RST, nuo 2009 metų balandžio iki gruodžio - „Leo LT“, 2010 metais - VST.

Nuo pernai gegužės R. Vaitkus vadovauja „Vilniaus baldams“.

Vilniaus apygardos prokuratūra, vykdanti tyrimą dėl bendrovių grupę valdžiusios VAE (dabar - VAE SPB) viešųjų pirkimų, buvusiam VAE vadovui R.Vaitkui pernai yra pareiškusi įtarimus dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Jis šioje byloje yra vienintelis įtariamasis.

Lietuva 2011 metų vasarą parinko Japonijos kompaniją „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominę elektrinę, bet po metų šalyje surengtas patariamasis referendumas, per kurį projektas nesulaukė paramos. Dabartinė Vyriausybė galutinio sprendimo dėl elektrinės nepriėmė iki šiol, o kelis kartus skelbti terminai būdavo vis nukeliami.

Buvusiam Visagino atominės elektrinės vadovui Rimantui Vaitkui Japonijos vyriausybė paskyrė apdovanojimą už Japonijos ir Lietuvos ryšių puoselėjimą.

Apdovanojimas „Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir juosta“ R.Vaitkui skirtas už jo nuopelnus skatinant tarpusavio supratimą bei ekonominių ir technologinių ryšių mainus tarp Japonijos ir Lietuvos, antradienio vakarą pranešė Japonijos ambasada.

„Tikimės, kad šis apdovanojimas dar labiau paskatins ir sustiprins Japonijos-Lietuvos santykių raidą“, - rašoma ambasados pranešime.

R.Vaitkus yra Lietuvos - Japonijos draugystės asociacijos prezidentas, taip pat jo paties įkurtos Japonijoje studijavusių Alumni asociacijos prezidentas.

Anot japonų diplomatinės tarnybos, R.Vaitkaus tarpininkavimo su Vilniaus vadovais dėka japoniškomis vyšniomis apsodinta erdvė šalia Neries pavadinta japonų diplomato Chiune Sugiharos (Čijunės Sugiharos) sakurų parko vardu, R.Vaitkus iniciavo daug įvairių su Japonija susijusių renginių, seminarų ir „tokiu būdu padeda skleisti Japonijos politiką“. Taip pat nurodoma, kad jis 1994-aisiais Vilniuje įkūrė pirmąjį Lietuvoje japoniškų patiekalų restoraną, kuris atliko ir tuo metu dar neįkurtos ambasados funkcijas, prisidėjo prie Japonijos informacinių technologijų ir dizaino įmonių atėjimu į Lietuvą. 2007-aisiais R.Vaitkus dirbo šalies Vyriausybės patarėju su Japonija susijusiems reikalams, tais pačiais metais prisidėjo prie imperatoriaus ir imperatorienės apsilankymo Lietuvoje.

Fiziko išsilavinimą turintis R. Vaitkus nuo 1999 metų iki 2001 metų buvo ūkio viceministras, atsakingas už branduolinę energetiką, po to septynerius metus vadovavo informacinių technologijų bendrovei "IBM Lietuva".

R. Vaitkus Visagino atominei elektrinei (VAE) vadovavo nuo 2011 metų, o nuo 2013 metų liepos - „Lietuvos energijos“ antrinei įmonei VAE SPB. Iki darbo VAE jis trejus metus dirbo įvairiose elektros energetikos įmonėse: 2008-2009 metais vadovavo RST, nuo 2009 metų balandžio iki gruodžio - „Leo LT“, 2010 metais - VST.

Nuo pernai gegužės R. Vaitkus vadovauja „Vilniaus baldams“.

Vilniaus apygardos prokuratūra, vykdanti tyrimą dėl bendrovių grupę valdžiusios VAE (dabar - VAE SPB) viešųjų pirkimų, buvusiam VAE vadovui R.Vaitkui pernai yra pareiškusi įtarimus dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Jis šioje byloje yra vienintelis įtariamasis.