Automobilio „Toyota“ savininkas į aikštelę Karklėje, kur buvo palikęs mašiną, grįžo 19.35 val. Žmogus netruko suprasti, kad vagys įsibrovė į automobilį ir pagrobė dvi jame paliktas kuprines.

Iškvietęs policiją jis pranešė, kad dingę daiktai verti 565 eurų.

Klaipėdos rajono policijos komisariato policininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Dar dažniau automobiliai apvagiami aikštelėse pakeliui į Karklę, vagys ypač mėgsta aikštelę prie Olandų kepurės.

Ten visada būna daug mašinų, todėl įgudę nusikaltėliai stebi, kaip žmonės iš salono perkelia savo mantą į bagažinę ir išeina pasivaikščioti.

Apvogti mašiną vagys užtrunka vos kelias akimirkas.

Ilgus metus policijos pareigūnai tikino, kad problema išsispręs, kai bus įrengtos aikštelės, tada jose būtų galima įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Gyvenimas parodė, kad atnaujinus aikšteles jokių vagis atbaidančių įrenginių jose neatsirado, o vagys siautėja toliau.

Penktadienį nuo ryto ne viena tveriškių šeima sulaukė neprašytų viešnių. Dvi moterys siūlė vietos gyventojams pirkti lovos skalbinių ir rūbų.

Prekeivės užsuko ir į 79-erių moters namus. Kol viena jų skleidė prieš šeimininkę audeklus, kita įsmuko į miegamąjį ir nesunkiai rado jos santaupas.

Vos tik šeimininkė pasisuko eiti į kambarį, kuriame laikė pinigus, tarpduryje susidūrė su antra atėjūne. Šeimininkė ėmė šaukti, o vagilės spruko.

Nukentėjusioji prarado 4 tūkst. eurų.

Pasirodo, tądien tos pačios moterys apsilankė keliuose namuose, bet kitur pinigų nugvelbti joms nepavyko.

Rietavo policijos komisariato pareigūnai nustatė įtariamąsias. Jos atvyko iš kitos Žemaitijos vietovės. Tyrimas tęsiamas, bandoma patikrinti, ar panašių nusikaltimų nebūta kitose krašto vietovėse.

Vagystė Perkūnkiemio gatvėje aptikta apie 8 valandą. Iš buto dingo kailiniai, auksiniai dirbiniai, indai, namų apyvokos daiktai ir 10 tūkst. eurų.

Nuostolis siekia 18 tūkst. 150 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaip rodo Informatikos ir ryšių departamento surinkti duomenys, Vilniuje praėjusiais metas buvo ištirta 17 proc. mažiau vagysčių nei 2019-aisiais. Pernai sostinėje buvo užregistruotos 2667 vagystės, iš kurių ištirta 652, o tuo tarpu 2019-aisiais atitinkamai skaičiai buvo 3265 ir 786.

Visų nusikaltimų ištiriamumas sostinėje sumažėjo beveik 5 proc. Šis rodiklis yra smuktelėjęs visuose didžiuosiuose šalies miestuose, išskyrus Panevėžį.

Vagį užtiko internete

Kaip sakė pats su vagimi susidūręs fotografas mėgėjas Arūnas Anskaitis, ieškoti pavogtų daiktų patiems nukentėjusiesiems yra įprasta praktika. „Vagysčių atveju policija padeda toli gražu ne visada, jei pats neieškosi, nežiūrinėsi skelbimų internete, neapeisi lombardų ir turgų, nepaskelbsi apie vagystę viešai, greičiausiai tas daiktas ir neatsiras. Pats esu susidūręs su vienu sėkmingu atveju“, – teigė fotografas.

Vyras prisiminė atvejį, kai buvo nusprendęs pirkti tam tikro modelio fotoaparatą. „Norimo daikto, tai buvo „Canon 70D“, dairiausi internete. Tuo metu kaip tik pamačiau žinutę socialiniame tinkle, kad Kaune išdaužus automobilio stiklą buvo pavogta kuprinė su fotoįranga. Nukentėjęs žmogus paviešino ir fotoaparato serijinį numerį. Praėjus gal porai dienų po šios žinutės, randu skelbimą apie parduodamą 70D už padorią kainą Vilniuje. Dėl visa ko užsirašiau pavogto fotoaparato serijinį numerį ir nuvažiavau susitikti su pardavėju“, – pasakojo A. Anskaitis.

Numeriai sutapo, tai aš pardavėjui tiesiai šviesiai ir pasakiau – šis daiktas vogtas. Žmogelis labai sutriko, išsigando ir tiesiog atidavė man tą daiktą.

Pašnekovo teigimu, gavęs išbandyti parduodamą fotoaparatą, jis patikrino jo serijinį numerį. „Numeriai sutapo, tai aš pardavėjui tiesiai šviesiai ir pasakiau – šis daiktas vogtas. Žmogelis labai sutriko, išsigando ir tiesiog atidavė man tą daiktą. Atsisveikino ir skubiai pasišalino. Na, aš susisiekiau su savininku, jis laimingas atvažiavo iš Kauno ir atgavo savo turtą. Tokia va, išskirtinė istorija. Gaila, bet taip pasiseka retam“, – sakė A. Anskaitis.

Kreivai žiūri į lombardus

Kitas kalbintas ir savo vardo nenorėjęs viešinti fotografas (pavardė Eltai žinoma) tikino, kad ne kartą yra matęs įtartinų skelbimų su parduodama foto ar videoįranga.

„Kalbant apie tokius skelbimus, atpažinti nesąžiningą pardavėją nėra itin sunku, dažnai jie rašo su gramatinėmis klaidomis, nieko neišmano apie parduodamą daiktą, kaina būna gerokai žemesnė nei rinkos. Tad visiems, kurie nukentėję nuo vagių, pirmiausiai siūlyčiau dairytis internete. Dar yra lombardai, bet su jais sunku, ten į nenuolatinius klientus žiūri įtartinai“, – sakė fototechniką kolekcionuojantis ir ja dažnai prekiaujantis vyras.

Fotografo įsitikinimu, lombardai didmiesčiuose apskritai yra bene pagrindiniai vogtų daiktų realizavimo taškai. „Daugiausiai prekių ten suneša įtartini asmenys, narkomanai ir panašiai. Mano galva, ten tikros vagių irštvos, kurias reiktų, jei ne uždaryti, tai bent labiau kontroliuoti“, – įsitikinęs fotografas.

Savo daiktų internete ir lombarduose ieškojo ir Eltos fotožurnalistas, kuriam praėjusių metų gruodžio pabaigoje automobilių aikštelėje, šalia Seimo, buvo pavogta fotokuprinė. Nuostoliai siekia per 3 tūkst. eurų. Nors aikštelė stebima Seimo apsaugos kamerų, nustatyti vagies jos nepadėjo, tad ikiteismininis tyrimas buvo sustabdytas. Savarankiškos paieškos rezultatų taip pat nedavė.

Vogti daiktai keliauja ir į Baltarusiją

Tai, kad vogti daiktai neretai atsiduria lombarduose, pritaria ir policijos atstovai. „Pareigūnai, vykdydami žvalgybinį darbą, nagrinėdami gautą informaciją, aptinka vogtų daiktų supirkimo ir realizavimo taškų. Dažniausiai vogti daiktai patenka į lombardus, į nelegaliai akcizinėmis ar narkotinėmis medžiagomis prekiaujančius „taškus“, taip pat pas asmenis, kurie perperka vogtus daiktus turėdami tikslą juos parduoti brangiau“, – sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Julija Samorokovskaja.

Jos teigimu, tvirtinti, kad lombardai, taip pat taksi vairuotojai yra pagrindiniai vogtų daiktų realizavimo taškai, negalima, tačiau sąsajų, žinoma, yra.

„Lombardų veiklą dažnai tikrina pareigūnai, priimant daiktus yra reikalaujama asmens dokumento ar daiktų įsigijimo dokumentų, todėl vogtų daiktų realizacija per supirktuves tapo sudėtinga. Tą patį galima būtų pasakyti apie taksi vairuotojų veiklą – kiekviena taksi paslaugas teikianti bendrovė saugo savo vardą, todėl savininkai, sužinoję apie galimai nesąžiningus vairuotojus, tą informaciją vertina, tokių veiksmų netoleruoja ir dažnai atsisveikina su tokiais darbuotojais“, – komentavo J. Samorokovskaja.

Pasak jos, taip pat nebėra tendencijos, kai vogtais daiktais prekiaujama turgavietėse, dažniau vogtus daiktus asmenys bando realizuoti per skelbimus, todėl pareigūnai stebi viešąją erdvę, skelbimų portalus. „Atliekant tyrimus taip pat nustatyta, kad vogtų daiktų galutinis realizacijos taškas buvo užsienio valstybės, pavydžiui, Baltarusija. Pagrindiniai daiktai – tai automobilių detalės, mobiliojo ryšio telefonai“, – teigė policijos atstovė.

Viešose vietose nusikalsta rečiau

Policijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotų vagysčių sumažėjo 16 proc., tiesa, didelės vertės turto vagysčių atvejų padaugėjo net penktadaliu.

„Vagysčių pobūdis išlieka panašus – tai vagystės iš butų, transporto priemonių detalių vagystės, vagystės iš atvirų vietovių, sezono metu vagiami dviračiai, paspirtukai. Džiugu, kad vis mažiau pasitaiko plėšimų, kai iš asmenų, panaudojus fizinę jėgą, yra pagrobiami daiktai“, – teigė J. Samorokovskaja.

2020 m. šalyje buvo užregistruota 10 proc. mažiau nusikaltimų nei užpernai. 34 proc. sumažėjo viešosios tvarkos pažeidimų, 28 proc. – plėšimų, 11,5 proc. mažiau registruota sukčiavimų, 17 proc. – grasinimų nužudyti, 5 proc. – sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Tačiau pernai registruota 12 proc. daugiau nužudymų.

Kaip sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, karantino metu pastebėta, kad daugiau nusikalstamų veikų padaroma namuose, už uždarų durų, tačiau mažiau – viešose vietose. „Galimai taip yra ir dėl to, kad viešose vietose yra daug mažiau žmonių“, – teigė policijos atstovas.

Pareigūnams asmenys įkliuvo po įžūlios vagystės, kai antrą naktį iš eilės įsibrovė ir apvogė tą patį autoservisą.

Gruodžio 29 d. apie 10 val. Kaune, Prūsų g., buvo pastebėta, kad sugadinus spyną, iš pastato pavogti patalpų drėgmės sausintuvai ir vaizdo stebėjimo kamerų atminties blokai su vaizdo įrašais. Nepraėjus nė parai, gruodžio 30 d. šiek tiek po vidurnakčio, asmenys sugrįžo ir, išdaužę langą, iš patalpų pavogė kasos aparatą, kuriame buvo apie 480 eurų.

Dėl patirtų vagysčių padaryta žala tikslinama.

Kauno policijos nuotr.

Vos po keliolikos minučių, apie 00.40 val., pareigūnai sulaikė du įtariamuosius – praeityje už panašius nusikaltimus teistus kauniečius (gim. 1977 m. ir 1972 m.). Po įtariamųjų apklausų bus sprendžiama dėl kardomųjų priemonių paskyrimo.

Patikros metu vieno iš įtariamųjų (gim. 1977 m.) automobilyje buvo rasta galimai narkotinės medžiagos. Po rastos medžiagos tyrimo bus sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis. 

Atliekant patikrą pareigūnai taip pat aptiko ir šio mėnesio pradžioje iš vienos Kauno įmonės pavogtą biocheminį kraujo tyrimo aparatą. Tąkart, gruodžio 5 d. Raudondvario pl. buvo pastebėta, kad, sugadinus spyną, buvo įsilaužta į patalpas ir pavogtas minėtas aparatas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. Už tai abiem vyrams gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Remiantis Kauno policijos išplatinta šios operacijos vaizdo medžiaga, į prabangius 35-erių metų A.S. namus Palemone pareigūnai apie 9 val. ryto lipo per tvorą. Ir sprendžiant iš to, kad jis guli ant grindų surakintas antrankiais vienomis kelnaitėmis, greičiausiai A.S. buvo netikėtai užkluptas dar miegantis.

Stop kadras

Šio įtariamojo vadovavus nusikalstamam susivienijimui, kuris specializavosi automobilių vagystėmis, gyvenamoje vietoje buvo rasti du, pirminiais duomenimis, neteisėtai laikomi pistoletai, apie 10 tūkst. eurų grynaisiais bei kiti daiktai, galimai naudoti jam inkriminuojamoms nusikalstamoms veikoms vykdyti: savadarbis spynų laužimo mechanizmas, įrankis stiklui daužti, elektroninis bekontakčių raktų nuskaitymo ir jo signalų perdavimo įrenginys bei GPS slopintuvas.

Kauno policijos nuotr.

Antrajam įtariamajam susijus su minėta Estijos pareigūnų tiriama byla – A.Š., gimusiam 1981 m., antrankiai po pusvalandžio buvo uždėti Petrašiūnų autoservise, kuriame veikia ir automobilių dalių laužynas. Šis autoservisas priklauso vienai įmonei. Tačiau sulaikytasis oficialiai joje nedirba.

Stop kadras

Šiandien po pietų abu sulaikytieji stojo prieš Kauno apylinkės teismą, į kurį buvo kreiptasi dėl jų suėmimo pagal Estijoje išduotus Europos arešto orderius. Juos prašyta suimti maksimaliam trijų mėnesių terminui.

Dėl situacijos šalyje sulaikytieji į teismą nebuvo atvežti. Jų suėmimo klausimas spręstas, surengus vaizdo konferenciją tarp  Kauno policijos areštinės, kurioje jie atsidūrė po sulaikymo, ir Kauno apylinkės teismo. Šiam leidus juos suimti, tolesnį jų perdavimo Estijai klausimą jau spręstų Vilniaus teismas, dalyvaujant Generalinei prokuratūrai.

Sulaikytasis autoservise – lig šiol neteistas. O Palemone – jau ne kartą teistas už vagystes ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, minimą jam paskelbtuose nuosprendžiuose, – galimai už automobilių vagystes.

Minėti kauniečiai yra ne vieninteliai lietuviai šioje nusikalstamo susivienijimo byloje. Pranešime žiniasklaidai, kurį pasirašė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Estijos policija, teigiama, kad jau nustatyta bei sulaikyta 18 įtariamųjų, kurių nusikalstama veika apėmė visą Europą – Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Austriją, Čekiją ir Slovakiją. Kadangi tai estų byla, Kauno teisėsaugininkai sukonkretinti, kaip minėtos šalys susijusios su automobilių vagystėmis Estijoje negalėjo.

Bylos duomenimis, per pastaruosius trejus metus įvairiuose Estijos miestuose – Tartu, Taline bei kituose buvo pavogti mažiausiai 32 automobiliai, pagaminti 2013-2020-ais metais. Daugiausiai – BMW. Tačiau buvo ir „Land Rover“. Ilgapirščių, priklausiusių šiuos automobilius vogusiam nusikalstama susivienijimui, grobio vertė – beveik 270 tūkst. eurų. Jiems gresia laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

Antradienio sulaikymuose specialiai dėl jų Kaunan atvykusiems Estijos pareigūnams talkino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba, besispecializuojant automobilių vagystėmis, bei Kauno policijos patruliai. O jų veiksmus koordinavo Eurojust.

Šiandien po pietų prokurorės prašymas suimti trims mėnesiams niekur nedirbantį ir oficialaus pragyvenimo šaltinio neturintį – esą uždarbiauja užsienyje A.S. patenkintas. 

Sprendimas, ar tenkinti prašymą suimti maksimaliam terminui ir A.Š., bus skelbiamas rytoj.

Trečiadienį 17 val. 10 min. Lazdijų pareigūnai gavo 1967 metais gimusios moters pareiškimą, kad lapkričio 19–24 dienomis iš Lazdijų rajone esančio gyvenamo namo pavogti auksiniai juvelyriniai dirbiniai, 2 tūkst. 900 eurų bei įvairūs daiktai.

Kaip pranešė Policijos departamentas, nuostoliai siekia 22 tūkst. 753 eurų.

„Pagrindinį vaidmenį vaidino kaltinamasis J. Z. Jis, atlikdamas bausmę pataisos namuose, surasdavo asmenis, kurie internete pardavinėdavo telefonus, su jais susitardavo dėl telefonų pirkimo, nusiųsdavo jiems suklastotus bankinius pavedimus ir duodavo nurodymus kitiems asmenims – bendrininkams – nueiti paimti siuntinius, parduoti bei pervesti už juos gautus pinigus“, – sako bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas. 

Pasak teisėjo A. Sadausko, bendrininkų grupėje J. Z. vaidmuo buvo aktyvus. Kaltinamojo J. Z. padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos naudojant tą patį nusikalstamos veikos modelį, įvykdytos per gana trumpą laiko tarpą. J. Z. padarė 17 nusikalstamų veikų, iš kurių 9-ios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai ir 8-ios nusikalstamos veikos yra baudžiamieji nusižengimai. J. Z. nusikalto būdamas jauno amžiaus, tačiau teistas 9 kartus, šiuo metu teistas 10 kartų. Nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo metu, būdamas įkalinimo įstaigoje.

Kiti trys kaltinamieji, darant nusikalstamas veikas, vykdė J. Z. nurodymus. Visi jie buvo nepilnamečiai.

Visos kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalto veikdami bendrininkų grupėje, o J. Z. būdamas recidyvistu. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis J. Z. su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutiko, kiti kaltinamieji su pareikštais civiliniais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko.

Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos ne vėliau kaip nuo 2019 m. rugpjūčio pradžios iki 2020 m. sausio pirmos pusės. J. Z., būdamas Pravieniškių pataisos namuose, neteisėtai naudodamasis interneto prieiga, socialiniame tinklalapyje ir skelbimų interneto tinklalapyje surasdavo skelbimus apie parduodamus mobilaus ryšio telefonus. Jis susisiekdavo su mobiliųjų telefonų pardavėjais, susitardavo dėl kainos, atsiuntimo vietos. Pinigus J. Z. pažadėdavo pervesti banko pavedimu. Pardavėjams nurodydavo pavardes, kas ateis pasiimi siuntinio. Siuntinius pasiimdavo bendrininkai – laisvėje buvo nepilnamečiai: K. M., P. F. ir K. D. Jie telefonus parduodavo lombarde arba žmonėms. Už parduotus telefonus didžiąją dalį gautų pinigų pervesdavo ir nedidelę dalį pasilikdavo sau.  

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.