-
Dvi mergaites nusprendusi globoti Kristinos šeima: širdyje pajautėme, kad negalime išskirti sesių
Kristinos šeima – viena iš daugiau nei 3 800, kurios į savo šeimą pakvietė be tėvų globos likusius vaikus. Globos centrus visoje Lietuvoje vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ dalijasi jautriomis globėjų istorijomis.
Sunku suvokti, kaip vaikai gali atsidurti globos namuose
Kristina prisipažino, kad apie vaikų globą susimąstydavo nuo vaikystės. Jos krikšto tėvų šeimoje kartu su biologiniais vaikais buvo ir globotinė.
„Mergaitė augo globos namuose, bet per šventes ir savaitgaliais atvykdavo pas krikšto tėvus. Ji buvo dvejais metais jaunesnė ir man buvo nesuvokiama, kaip vaikas gali gyventi be tėvų. Nuo pat vaikystės man tai labai įstrigo atmintyje ir širdyje. Visada sakiau, kad jeigu turėsiu galimybę, tikrai globosiu ar įsivaikinsiu vaiką“, – pasakojo Kristina.
Susilaukus dviejų sūnų, šeimai kirbėjo mintis priimti globotinę. Kartu su vyru nusprendė, jeigu trečiasis gims sūnus, tai bus ženklas pradėti lankyti globėjų kursus ir pakviesti į šeimą mergaitę.
Praėjus pusmečiui po kursų baigimo, šeima sulaukė skambučio iš Raseinių. „Nuvažiavome, susipažinome ir sužinojome, kad mūsų trimetė globotinė turi vyresnę sesę. Saugant jų ryšį mes įsipareigojome per šventes ar savaitgaliais priimti ją pas mus pasisvečiuoti“, – pasakojo globėja.
„FotoPlunksna“ nuotr.
Šeima kas antrą savaitgalį lankydavo mažąją globotinę, su kuria ryšys vis tvirtėjo. Antrojo susitikimo metu prie Kristinos priėjo vyresnėlė sesuo: „Paaugliško amžiaus mergaitė pasirodė labai rami, nedrąsi. Po to susipažinimo, grįžtant iš globos namų, mano vyras sako: „Žinai, mes negalime išskirti sesių.“ Tai buvo lemiamas žodis. Kitą kartą atvažiavome ir pasakėme, kad mes globosime jas abi. Tiek man, tiek vyrui buvo sunku suvokti, kaip vaikai gali atsidurti globos namuose. Globotinei skirtame kambaryje greitai viengulę pakeitė dvigulė lova, atsirado didesnė spinta, o netrukus kambaryje apsigyveno ir abi mergaitės.“
Sunkiausia – darbas su savimi
Su biologiniais vaikais visą laiką buvo kalbama, kad šeimoje atsiras maža mergaitė, bet jie nesitikėjo, kad kartu atvyks ir beveik jų bendraamžė. „Atvažiavusi vyresnėlė pasijuto lyg būtų mano dešinioji ranka. Būdavo, ir berniukus pavaikydavo. Mano vyriausiasis iki šiol kartais būna „pasišiaušęs“. Kai turi bendrą tikslą, jie tikrai labai gerai sutaria ir draugauja. Bet kai to tikslo nėra, būna visko“, – šypsojosi Kristina.
Su vyresnėle šeima turėjo daug iššūkių, nes ji buvo uždara, o kai po truputį atsivėrė, pradėjo lįsti įvairūs skauduliai, prisiminimai. Kristina atvira – buvo visko: ir melavimų, ir išsisukinėjimų, teko ir kontrolės imtis, ir elementarius higienos įpročius ugdyti.
„Vaikas iš kitos aplinkos ateina ir apverčia tavo gyvenimą aukštyn kojom. Tu turi labai daug dirbti su savimi, nes tas vaikas tave ir erzina šimtą kartų labiau negu taviškiai. Ir tu pastebi jo klaidas labiau negu savo vaikų. Ir parsivežus vaiką, jo neįsimyli iš pirmo žvilgsnio ar per savaitę. Visgi turbūt sunkiausia – darbas su savimi. Ne su vaiku, ne su kažkuo, bet su savimi. Labai gerai, kad mes puikiai sutariame su vyru, galbūt todėl buvo lengviau“, – prisipažino Kristina.
Pasak globėjos, kai praeina metai ir daugiau, viskas susidėlioja į savo vietas ir atrodo, kad taip buvo visada.
Būtinai reikia skirti laiko sau
Šeima stengiasi keliauti ar kitokiu būdu bendrai leisti laisvalaikį, kad vaikai pajustų tikrąją šeimą – visi turi tas pačias pareigas, atsakomybes, visiems vaikams tos pačios taisyklės.
„FotoPlunksna“ nuotr.
Tiesa, keliaudami susiduria su nemenkais apgyvendinimo iššūkiais – reikia nuomotis bent du kambarius. Bet tai nestabdo jų kelionių – šeima jau spėjo apsilankyti Druskininkuose, Palangoje, paviešėti Karklėje. Kartą per mėnesį visi vyksta į kino teatrą. Yra ir tėvams skirtas laikas, kai bent du kartus per metus Kristina su vyru palieka visus vaikus močiutėms ir keliauja pabūti dviese.
„Dabar mano didysis pabėgimas nuo visko yra mūsų bendruomenės teatras. Kartą per savaitę repetuojame. Pusantros valandos yra fantastiškas laikas. Važiuojame ir į kitus kaimus ir gyvenvietes – buvo net 20 spektaklių per keturis mėnesius. Jeigu nebūtų galimybės turėti pomėgį, būtų labai sunku psichologiškai. Būtinai reikia skirti laiko sau, tuomet ir šeima bus laimingesnė“, – neabejojo Kristina.
Ji įsitikinusi, kad žmogus viduje turi būti tikrai labai tvirtai apsisprendęs globoti ir daryti tai iš visos širdies. „Svarstantiems globoti palinkėčiau rasti savyje misiją ir įvykdyti ją. Ir dar turėti stiprų psichologinį stuburą, nes tikrai būna įvairių situacijų. Žinoma, ir didžiulę meilę širdyje“, – sako Kristina.
Visą informaciją apie vaikų ir paauglių globą galite surasti adresu globoscentrai.lt .
-
Vaikų globos savaitės renginiai primins – globėjų laukia apie 1 350 vaikų
Kasmet globos institucijose gyvenančių vaikų skaičius mažėja, tačiau šiuo metu globėjų vis dar laukia apie 1 350 įvairaus amžiaus vaikų, daugiausiai – vyresnių nei 10 m. amžiaus. Šiuo metu yra net 4 083 fiziniai vaiko globėjai (rūpintojai), kurie savo šeimose globoja 5 358 vaikus. Iš jų – 1 522 laikinai globojami.
„Globoti vaikus pasiryžę žmonės imasi ypač svarbios misijos – suteikti vaikui galimybę turėti visavertį gyvenimą. Kasmet globėjų gretos auga, o šiemet jos ypač gausios – neabejingų žmonių, pasiryžusių padėti tiems, kuriems ne savo valia teko palikti namus Ukrainoje ir ieškoti saugaus prieglobsčio Lietuvoje. Nuoširdžiai dėkoju visiems globėjams, rūpintojams, budintiems globotojams ir įtėviams ar ketinantiems jais tapti, kad kuriate namus, suteikiate rūpestį ir meilę tiems, kuriems to labiausiai reikia“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak Ilmos Skuodienės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės, kiekvienas iš 1 350 šiuo metu globos laukiančių vaikų yra atskiras pasaulis su individualia ir neretai sudėtinga istorija, kurios puslapius tas jaunas žmogus neišvengiamai yra priverstas rašyti kasdien.
„Globos ar įvaikinimo atvejis dažnai būna tas kritinis jauno žmogaus istorijos taškas, padalijantis gyvenimą į „prieš“ ir „po“. Globos laukiantys vaikai dabar yra šiame lemtingame etape, pasiryžę kurti šviesiąją savosios gyvenimo istorijos dalį. Kviečiu dalyvauti globos savaitės renginiuose savo mieste ar rajone. Pasidomėkime globos galimybėmis, leiskimės įkvepiami informacijos, jau globojančių šeimų istorijų, globos laukiančių vaikų stiprybės. Na, o jei jausimės pasiruošę, pakeiskime bent vieno vaiko gyvenimo istoriją teigiama linkme, suteikime jam šeimą ir namus, nes tai yra kilniausia ir prasmingiausia, ką galime šiame gyvenime nuveikti“, – į vaikų globos savaitės renginius kvietė I. Skuodienė.
Vaikai Lietuvoje yra paimami į globą, kai pagalba šeimai yra neefektyvi ir vaiko gyvybei bei saugumui gresia pavojus. Globoti gali vieniši, susituokę ir partnerystėje gyvenantys žmonės, turintys ir neturintys vaikų, nuo 21 iki 65 metų. Svarbiausia, kad globėjas praeitų iki trijų mėnesių trukmės mokymus ir sudarytų sąlygas vaikui augti, erdvę žaidimui, mokymuisi, o paaugliui užtikrintų privatumą.
Žygis „Vaikai yra vaikai“:
Žygiai, konferencijos, iškylos – globėjams ir norintiems jais tapti
Visą šią savaitę vyks daugybė globėjams ir globotiniams skirtų renginių visoje Lietuvoje. Vieni iš jų – Biržuose, Telšiuose, Ukmergėje, Klaipėdoje.
Birželio 28 d., antradienį, nuo 11 val. Biržuose, Širvėnos ežero pusiasalyje Astravo dvare vyks 4 km žygis „Pirmyn“, kurį organizuoja Biržų globos centras. Į žygį organizatoriai kviečia nebijančius truputį pajudėti ar norinčius tiesiog pabūti smagioje draugijoje, atvykti ir palaikyti Lietuvos globėjus (rūpintojus), įtėvius.
Telšiuose Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje birželio 28 d. vyks konferencija „Sėkmė sutikti žmogų“, kurią organizuoja Telšių socialinių paslaugų centro globos centras. Savo patirtimi dalinsis globėjai, apie paauglių auklėjimo ypatumus pasakos psichologai.
Birželio 28 d. Ukmergės tolerancijos centre vyks konferencija „Padėkime vaikui užaugti“, kurioje bus diskutuojama apie vaiko raidą, iššūkius, kylančius auginanti raidos sutrikimų turinčius vaikus. O 29 d., trečiadienį, įtėvių, budinčių globotojų, globėjų bei jų įvaikintų, prižiūrimų, globojamų vaikų, bei asmenų laukia vasaros piknikas. O birželio 30 d. Ukmergės globos centre vyks Atvirų durų diena „Apie globą ir įvaikinimą atvirai“.
Globojančių šeimų festivalis – Klaipėdoje
Vaikų globos savaitės renginius vainikuos globojančių šeimų festivalis „Vaikai yra vaikai“, kuris šeštadienį vyks Klaipėdoje. Renginyje laukiama kelių tūkstančių globėjų, globotinių ir su globa susijusių asmenų, susirinkusiuosius sveikins LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas. Renginio dalyviai kartu šoks bendrą šokį, veiks įvairios edukacinės palapinės, vaikai šėls pripučiamų atrakcionų zonoje, vyks draugystės apyrankių dirbtuvės ir daugybė kitų veiklų. Taip pat laukia Monique ir Vido Bareikio pasirodymai.
Pasak BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktorės Ritos Bratėnaitės-Vitkienės, šiemet Klaipėda perima estafetę iš Kauno, kur pernai vyko pirmasis nacionalinis festivalis. „Kviečiu visus susiburti ir parodyti Lietuvai, kiek turime didelės širdies žmonių ir nuostabių vaikų. Šiais metais šventėje svečiuosis ir globėjų šeimos iš Ukrainos, kuriems būtinas mūsų visų palaikymas“, – sakė R. Bratėnaitė-Vitkienė.
Daugiau informacijos apie vaikų globos savaitės ir Globėjų dienos renginius surasite čia.