Taip ministrė sakė po Europos Komisijos (EK) narės Ylvos Johansson organizuojamo Interneto forumo, kuriame aptartos galimybės panaudoti dirbtinį intelektą teisėsaugos darbe ir priemonės užkardyti vaikų seksualinį išnaudojimą internete.

„Didėjantis vaikų seksualinio išnaudojimo turinio internete kiekis rodo, kad „privatumas virš visko“ nėra tinkamas požiūris šioje srityje. Mes negalime tik stebėti blogėjančios statistikos ir apgailestauti – turime veikti“, – ministerijos pranešime penktadienį cituojama A. Bilotaitė.

„Privalome sustiprinti pastangas kuo greičiau susitarti dėl naujo nuolatinio reglamento. Esu tikra, kad galima rasti pusiausvyrą tarp interneto vartotojų privatumo ir nusikaltimų prieš vaikus užkardymo. Mūsų pareiga yra padaryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotume tuos, kurie negali apsiginti patys“, – nurodė ministrė.

Naujame ES reglamente dėl kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu internete numatyta pareiga internetines paslaugas teikiančioms įmonėms stebėti šifruotą vartotojų turinį.

Kaip nurodo ministerija, šiuo metu pagrindinis pranešimų tiekėjas apie vaikų išnaudojimą internete yra socialinis tinklas „Facebook“. Šifravimo atveju, Lietuvos teisėsaugos gaunamų pranešimų skaičius apie seksualinį vaikų išnaudojimą internete sumažėtų maždaug 70 proc.

Interneto forumo dalyviai pabrėžė, jog jei įmonės nebus įpareigotos aptikti vaikų išnaudojimo turinio tarp šifruotų duomenų, šie nusikaltimai gali likti nepastebėti, o pranešimų apie juos gali sumažėti.

Pasak ministrės, dirbtinio intelekto įrankiai galėtų būti naudojami efektyviai stebėti vartotojų turinį, ieškant vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos.

Kaip trečiadienį pranešė RRT, interneto karštąja linija „Švarus internetas“ liepą-rugsėjį tarnyba gavo 747 pranešimus apie draudžiamą skleisti ir neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Palyginti su analogišku laikotarpiu pernai, pranešimų skaičius padidėjo 78 procentais.

„Iš visų gautų pranešimų, būtent pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus, palyginti su analogišku ketvirčiu pernai, padaugėjo beveik du kartus. Jų gavome apie 200“, – pranešime sako RRT skaitmeninių paslaugų grupės vadovė Irma Kazlienė.

RRT ekspertams ištyrus gautus pranešimus, pasitvirtino 69 proc. arba 512 jų, 273 pranešimai buvo pasikartojantys.

Didžioji dalis naujų pranešimų (186) apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus persiųsti kitų šalių interneto karštosioms linijoms, tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE narėms.

Likusi dalis persiųsta įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams, socialinių tinklų valdytojams su NTD (angl. Notice and Take Down) žyma apie jų svetainėse ar tinkluose esantį draudžiamą skleisti interneto turinį, nurodant, kad jis būtų kuo skubiau pašalintas.

Pasak I. Kazlienės, tarnyba taip pat bendradarbiauja su policija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba – šioms institucijoms atitinkamai buvo persiųsti 13 ir šeši pranešimai. Tolesniam policijos tyrimui adresuoti pranešimai įtariant draudžiamą turinį, inspektoriaus tarnybai – įtarus nepilnamečiams žalingą turinį.

Kaip pranešė Policijos departamentas, rugpjūčio 26 d. gautas 57-erių moters pareiškimas, kad nuo rugpjūčio 25 d. 16 val. iki rugpjūčio 26 d. 6.30 val. Kaune, bute, 33-ejų vyras tenkino lytinę aistrą su mažamete.

Mergaitei – 13 metų. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą.

Pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį 44 m. moteriai, gyvenančiai Šilutės rajone. Sunku suprasti, kodėl ji pakluso susirašinėjimo draugo patarimui užsidirbti ir išnaudojo pornografijai savo anūką.

Vos kelerių metų vaikas buvo filmuojamas miegantis, kai močiutė jį netinkamai glamonėjo, naudojo jo koją tenkinti save lytiškai. Tokius vaizdus moteris filmuodavo ir siųsdavo savo susirašinėjimo draugui.

Visa tai tapo žinoma teisėsaugos pareigūnams. Apklausų metu moteris pripažino kaltę. Tiesa, ji aiškino, esą buvo skatinama ir mokoma Vokietijoje gyvenančio draugo, lietuvio, žadėjusio už tai atlygį.

Viskas išaiškėjo, kai Vokietijos policija susidomėjo pedofilijos vaizdais besidominčiu asmeniu. Jo kompiuteryje rasti vaizdai nuvedė tyrėjus į Lietuvą. Taip buvo susekta savo anūką pornografinio turinio vaizdams išnaudojusi moteris.

Vos kelerių metų vaikas buvo filmuojamas miegantis, kai močiutė jį netinkamai glamonėjo, naudojo jo koją tenkinti save lytiškai.

Teismas paskelbė sprendimą, kuriuo moteris siunčiama už grotų penkeriems metams. Ji turės atlyginti aukai padarytą neturtinę žalą, kuri vertinama 12 tūkst. eurų.

Tuo pat metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos dar kelios pedofilijos bylos. Vienoje jų teisiamas vyras seksualiai išnaudojęs kaimynų mergaitę, kuriai leisdavo maudytis savo vonioje.

Pasak kaltinimo, vyras 10 metų mergaitę žagindavo ir seksualiai išnaudojo ilgą laiką, kol apie tai tapo žinoma suaugusiems asmenims ir tolimesniam vaiko žalojimui buvo užkirstas kelias.

Įtartas vyras buvo įpareigotas neišvykti, bet vieną dieną pareigūnai namuose jo nerado. Apie jį žinių gauta iš Latvijos. Tai buvo vertinama, kaip pasislėpimas nuo teisėsaugos. Vyras bandė aiškinti ne iki galo supratęs jam skirtos sankcijos esmę.

Byla vis dar nagrinėjama, bus siekiama apklausti liudininkus ir peržiūrėti nukentėjusiosios apklausos vaizdo įrašą.

Dar vienoje panašioje byloje kaltinimai pareikšti 10 kartų teistam vyrui, kuris kaltinamas skatinęs pernelyg ankstyvą podukros domėjimąsi seksualiniu gyvenimu. Šis Tauragės rajono gyventojas kaltinamas žaginęs ir kitaip seksualiai išnaudojęs mergaitę.

Gal ir nebūtina vardais žinoti nukentėjusiuosius ir jų skriaudėjus, tačiau atpažinti seksualinę prievartą patiriantį vaiką turėtume mokėti.

Praėjusį mėnesį Kauno apygardos teismui perduota pedofilijos byla – sugyventinis prisipažino kone metus prievartavęs sugyventinės nepilnametę dukrą. Galima tik spėti, kad tiek laiko niekas iš mergaitės aplinkos nepastebėjo jos karčios patirties, beveik metus mergaitė savyje gniaužė sumišusius jausmus ir tylėjo.

Kita jos likimo draugė taip pat tylėjo, tačiau besikeičiantis mokinukės elgesys užkliuvo mokytojai. Bendrauti su mergaite pradėję specialistai pastebėjo, kad ji žaloja save. Mergaitė kurį laiką tylėjo, tačiau vėliau priėmė specialistų pagalbą ir atsivėrė, pasisakė prievartaujama tėčio. Prabilusi ji išsivadavo pati ir apsaugojo mažesnius šeimos vaikus.

Nuo 2016 m. birželio Lietuvoje veikia globos namų "Užuovėja" Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras. Apie vaikų patiriamą seksualinę prievartą, jos mastus, centro veiklą ir apie tai, ką turime žinoti, kad galėtume atpažinti ir padėti kenčiantiems vaikams, "Kauno dienos" pokalbis su "Užuovėjos" direktore Gyte Bėkštiene.

Svarbu paminėti, kad seksualinė prievarta nėra tik lytinis aktas, ji apima platų spektrą įvairiausių veiksmų, atliekamų vaiko atžvilgiu.

– Kaip įsivaizduoti, kokie mūsų šalyje pedofilijos mastai? Kaip dažnai jūsų pagalbos centrą aplanko galimai seksualinę prievartą patyrę vaikai?

– Nuo veiklos pradžios Pagalbos centre apsilankė 1 058 vaikai, galimai nukentėję nuo seksualinės prievartos. Tai yra skaičius tų vaikų, apie kurių galimai patirtą prievartą jau žinoma ir kurie sulaukė pagalbos, tačiau yra daug atvejų, kurie taip ir lieka neatskleisti ir nepatenka į jokią statistiką, todėl tikrasis seksualinės prievartos mastas nėra žinomas.

– Tačiau ir 1 058 yra daug.

– Labai daug.

Anot G.Bėkštienės, nors sunku patikėti, kad vaikai, ypač kūdikiai ar ikimokyklinukai, nukenčia nuo seksualinės prievartos, tačiau šį faktą svarbu žinoti. (Asmeninio arch. nuotr.)

– Dažnai įsivaizduojama, kad seksualinę prievartą dažniau patiria paauglės mergaitės. Ar tai klaidingas įsivaizdavimas? Kokio amžiaus vaikų būta globos namuose "Užuovėja"?

– Seksualinės prievartos auka gali tapti bet kuris vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, aplinkos. Remiantis Pagalbos centro statistika, net 18 proc. galimai nukentėjusių vaikų yra ikimokyklinio amžiaus, 46 proc. – 7–13 metų, likusi dalis – nuo 14 iki 17 metų, tarp jų beveik 700 mergaičių ir beveik 400 berniukų. Jauniausias vaikas – pusės metų kūdikis.

– Pusės metų? Neįmanoma net įsivaizduoti. Gal čia labiau tvirkinamieji veiksmai buvo?

– Duomenų apie Pagalbos centre apsilankiusius vaikus atskleisti negalime. Aplinkiniams išties dažnai sunku patikėti, kad vaikai, ypač kūdikiai ar ikimokyklinukai, nukenčia nuo seksualinės prievartos, tačiau šį faktą svarbu žinoti, nes priešingu atveju nebūsime pajėgūs net įtarti, jog šalia mūsų esantis mažas vaikas gali būti seksualinės prievartos auka. Taip pat svarbu paminėti, kad seksualinė prievarta nėra tik lytinis aktas, ji apima platų spektrą įvairiausių veiksmų, atliekamų vaiko atžvilgiu. Seksualinė prievarta gali būti net be prisilietimo, pvz., pornografinio turinio medžiagos rodymas, nuogo vaiko fotografavimas, vertimas stebėti lytinius santykius ir kt.

Pagalbos centras veikia pagal Islandijos pavyzdį ir kai ruošėmės atsidaryti, važinėjome į mokymus Islandijoje, islandai rengė mokymus Lietuvoje. Kai klausėmės, bet nebuvome susidūrę, atrodė, kad gal ir nėra tiek to seksualinio vaikų išnaudojimo. Tačiau jau dirbame daugiau nei ketverius metus ir matome visai kitokią statistiką.

– Ar tiesa, kad seksualinę prievartą vaikai dažniausiai patiria savo artimoje aplinkoje?

– Smurtas dažniausiai vyksta artimoje aplinkoje, ten, kur vaikas yra labiausiai prieinamas, pažeidžiamas ir priklausomas, o smurtautojas dažniausiai yra vaikui gerai pažįstamas asmuo.

– Ar vaikai pasakoja, kaip tai įvyksta? Ką seksualinių kėslų turintis artimasis vaikams pasako, ką su juo daro?

– Kartais vaikai apie patirtą prievartą papasakoja tiesiogiai, tačiau dažnu atveju galime pamatyti tik įvairius ženklus – emocinius, elgesio, žymes ant kūno ir kt., todėl turime būti itin atidūs ir jautrūs, pastebėti, kad vaikas galimai nukenčia nuo seksualinės prievartos. Svarbu pažymėti, kad vaikai, ypač ikimokyklinio amžiaus, dažnai nesupranta, kad tai, kas vyksta, yra seksualinė prievarta, todėl itin svarbu išmokyti vaiką kūno saugumo taisyklių, kad jis galėtų atpažinti netinkamą elgesį ir apie jį informuoti suaugusį asmenį, kuriuo pasitiki. Seksualinio smurto situacijos dažniausiai vaikui yra pateikiamos kaip paslaptis, kurią jis privalo saugoti. Čia vėlgi labai svarbi vaiko edukacija, jei vaikas žino, kad paslaptys gali būti ne tik geros, bet ir blogos, o blogų paslapčių negalima saugoti, atsiranda tikimybė, kad vaikas papasakos apie savo patirtis.

– Tarkime, paauglys jau suvokia, kas yra tam tikros glamonės ar intymūs veiksmai, tačiau mažamečiai vargiai ar supranta, kas su jais daroma. Ar vaikai vertina – gerai tai ar blogai, ką su jais darė? Ką jie pasakoja?

– Maži vaikai apie seksualinę prievartą gali užsiminti atsitiktinai, nesuprasdami, kas tai yra, ir negalėdami įvertinti, toks elgesys tinkamas ar netinkamas. Vaikai tiki tuo, ką jiems sako suaugusieji. Jei smurtaujanti mama pasako, kad "visos mamos taip daro savo vaikams, nes juos myli", vaikas tuo nesudvejoja. Mažų vaikų žodynas neretai per menkas, kad jie gebėtų aiškiai įvardyti smurtautojo veiksmus, pvz., vaikas prievartos metu patirdamas skausmą gali sakyti, kad jį muša. Jis gali tiesiog negebėti papasakoti, o galbūt apskritai dar nemoka kalbėti.

– Esu bendravusi su Vaiko teisių apsaugos specialistais, kurie ne kartą minėjo, kad vaikai sunkiai atsiskleidžia, pasipasakoja apie patyrimus. Ypač apsunkina situaciją, kai seksualinę prievartą vaikas patiria iš artimo žmogaus. Kokios jūsų patirtys? Kodėl vaikai nenoriai pasakoja tai, ką su jais daro artimasis?

– Nei vaikams, nei suaugusiems nėra lengva kalbėti apie sunkias asmenines patirtis. Pasakojimas apie patirtą seksualinę prievartą kelia itin stiprius gėdos, kaltės jausmus, vaikui neramu, kaip reaguos suaugęs žmogus, kuriam jis pasakoja, ar patikės, kokios bus to pasakojimo pasekmės. Atsiskleisti tikrai reikia drąsos ir pasitikėjimo aplinkiniais, kurio vaikas gali ir neturėti, ypač jei auga žalojančioje aplinkoje. Taip pat svarbu paminėti, kad vaikas smurtautojui gali jausti ambivalentiškus jausmus: viena vertus – nekęsti, o kita vertus – labai mylėti, ypač jei tai yra artimas ir vaikui svarbus asmuo. Ši aplinkybė taip pat gali trukdyti vaikui atsiskleisti.

– Kaip atskirti, kad vaikas patyrė seksualinę prievartą?

– Vaikai apie prievartą pasako arba tiesiogiai, arba netiesiogiai, kartais užuominomis, o kartais pastebime tik jų pasikeitusį elgesį, emocinę būseną, galime matyti smurto žymes ant kūno. Kai kuriems vaikams pasireiškia seksualizuotas elgesys, kai įprastos seksualinio elgesio formos tampa labai išreikštos, dažnai pasikartojančios, trukdančios įprastai kasdienei vaiko veiklai. Vaiko elgesys gali kelti fizinį skausmą jam pačiam, taip pat gali būti nukreiptas ir į kitus, t. y. nukentėjęs vaikas gali seksualiai išnaudoti kitus. Seksualinės prievartos poveikis vaikui kiekvienu atveju yra individualus, priklauso nuo jo asmeninių savybių, aplinkos, patiriamos prievartos pobūdžio ir kt.

– Kokia pagalba būtina smurtą patyrusiam vaikui? Jei vaikas negauna jokios pagalbos, kokie galimi liekamieji reiškiniai?

– Pirmoji pagalba vaikui – saugi aplinka, užtikrinanti, kad prievarta nepasikartotų. Priklausomai nuo situacijos, vaikui gali būti reikalinga medikų pagalba dėl fizinių sužalojimų, gali prireikti gydytojo psichiatro pagalbos, medikamentinio gydymo. Labai svarbi ilgalaikė, tęstinė psichologinė pagalba, kurios reikia ne tik pačiam vaikui, bet ir jo šeimos nariams. Nesuteikiant pagalbos galimi neigiami padariniai vaiko psichikai, elgesiui, tarpasmeniniams santykiams, mokymosi pasiekimams ir kt.

– Kaip ilgai jūsų globos namuose pabūna seksualinę prievartą patyręs vaikas?

Tikrasis seksualinės prievartos mastas nėra žinomas, nes daugelis atvejų lieka neatskleisti ir nepatenka į jokią statistiką. (Pixabay nuotr.)

– Vaikai globos namų "Užuovėja" Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre dažniausiai būna tris paras, jei reikia, ir kiek ilgiau, tačiau jie nėra įstaigos globotiniai, o atvyksta gauti trumpalaikę psichologinę pagalbą.  Jiems atliekamas psichologinis įvertinimas, parengiamos rekomendacijos ilgalaikei pagalbai, taip pat, esant poreikiui, Pagalbos centre atliekamos ikiteisminio tyrimo procedūros – teismo medicinos eksperto apžiūra, teisinė vaiko apklausa.

– Ar kiekvienu atveju, kai į globos namus patenka vaikas, pasitvirtina galima pedofilija?

– Vaikui išvykus, informacijos apie tolesnę eigą Pagalbos centras neturi, tad nežinome, kiek atvejų pasitvirtina teisme. Kita vertus, gali būti ir taip, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, nors prievarta iš tiesų buvo. Seksualinės prievartos atvejus neretai yra sunku įrodyti, ypač jei tai prievarta be prisilietimo, kuomet nelieka jokių žymių ant kūno.

– Ką turėtume žinoti ir kokių klaidų neturėtume daryti, jei įtariame, kad vaikas gali būti patyręs seksualinę prievartą?

– Kai vaikas pasakoja apie patirtą prievartą, labai svarbu juo patikėti ir imtis veiksmų nekeliant sau dvejonių, ar prievarta tikrai buvo, ar ne. Vaikai dažniau meluoja apie tai, jog prievartos nebuvo, kartais neigia net itin akivaizdžius faktus, bandydami nuslėpti tiesą. Klausantis vaiko svarbu nedemonstruoti savo emocinių reakcijų smurtautojo ir situacijos atžvilgiu, nekamantinėti vaiko, neužduoti atsakymą menančių klausimų, pvz., "ar tau skaudėjo", "ar tai vyko tavo namuose" ir pan., tokios apklausos gali būti žalingos ir pačiam vaikui, ir ikiteisminio tyrimo procesui. Rekomenduojama, kad vaikas būtų apklausiamas tik vieną kartą ikiteisminio tyrimo teisėjo, siekiant išvengti antrinio traumavimo.

– Įsigaliojęs smurto artimoje aplinkoje įstatymas, regis, labiausiai orientuotas į socialinės rizikos šeimas, kuriose girtaujama, smurtaujama ne tik prieš kitą suaugusįjį, bet ir prieš vaikus. Ar seksualinė prievarta vyrauja tokio tipo šeimose, ar pasitaiko, kad prievartautojas – išsilavinęs, inteligentiškas, socialinę padėti visuomenėje pelnęs žmogus? Gal per girdėtas vaikų istorijas susidarėte prievartautojo paveikslą?

– Vaikas nuo seksualinės prievartos gali nukentėti įvairiose aplinkose, o smurtautojas gali būti bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus, socialinio statuso, išsilavinimo, sveikatos būklės ir kt. Jei galvosime, kad vaikas nukenčia tik socialinę riziką patiriančioje šeimoje, tuomet nepastebėsime tų seksualinės prievartos aukų, kurios auga "gerose" šeimose, lankosi tik "padoriose vietose".

– Jūsų žiniomis, ar egzistuoja tikimybė, kad į įprastą aplinką grįžęs seksualinę prievartą patyręs vaikas vėl atsidurs akistatoje su prievartautoju?

Nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos vaikams "Užuovėjoje" sukurta draugiška aplinka. (Vaikų globos namų "Užuovėja" nuotr.)

– Taip, tokia tikimybė egzistuoja, tačiau visi pagalbą teikiantys specialistai siekia, kad vaikui būtų suteikta efektyvi pagalba, o prieš vaiką atliktas nusikaltimas būtų išaiškintas.

– Kokią aplinką jūs užtikrinate į globos namus patekusiems vaikams? Kokia turi būti aplinka, kas ir kaip turi bendrauti su vaiku ir kiek užtrunka, kol jis atsiveria apie savo patirtis?

– Kaip ir minėjome, vaikas patenka ne į globos namus, o į Pagalbos centrą, kuriame jam yra suteikiama trumpalaikė pagalba. Pagalbos centras yra saugi, vaikui draugiška aplinka. Visi dirbantys specialistai turi reikiamų žinių apie darbą su galimai nuo seksualinės prievartos nukentėjusiais vaikais. Vadovaujamasi individualumo principu, kai siekiama užtikrinti, kad pagalba būtų pritaikyta būtent tam konkrečiam vaikui, atsižvelgiant į jo poreikius, interesus, turimas traumines patirtis.

Vilma Paliaukienė, globos namų "Užuovėja" psichologė

Vaikų seksualinės prievartos prevencijos ir atpažinimo problema dar egzistuoja, tačiau tiek Pagalbos centras, tiek kitos institucijos intensyviai dirba, siekdamos kuo efektyvesnės vaikų apsaugos nuo seksualinio smurto. Jaučiame specialistų, dirbančių su vaikais, poreikį įgauti žinių, kaip atpažinti nukentėjusį vaiką, kaip reaguoti, kaip jam padėti. Pagalbos centre vyksta mokymai pagal Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos programą "Seksualinis smurtas prieš vaikus: atpažinimas ir reagavimas". Specialistų susidomėjimas tikrai didelis, registracija į mokymus vykdoma daugiau nei metams į priekį. Šalia mokymų bei šviečiamojo pobūdžio susitikimų su įvairiais specialistais, Pagalbos centras vykdo edukacines programas vaikams (saugumo internete, kūno saugumo temomis) bei tėvams.

Vaikams derėtų išaiškinti kūno saugumo taisykles. Vaikas turėtų žinoti, prie kokių kūno vietų kitas žmogus gali liestis, o prie kokių negali. Tėvai internete gali rasti specialius filmukus, kuriuose aiškiai ir suprantamai vaikui rodoma, kas dera, o kas ne. Tarkime, ranka prisiliesti prie rankos – galimas veiksmas, tačiau ranka liestis po drabužėliais, maudymosi kostiumėliu yra netinkamas veiksmas. Vaikas turi žinoti, kad jo kūnas priklauso jam, kad jokie prisilietimai, jei jis nenori, negalimi.

Labai svarbu vaiką išmokyti atpažinti ne pavojingą žmogų, kaip dažniausiai sakome, kad vaikas nieko neimtų iš svetimo dėdės ar tetos, o atpažinti netinkamą elgesį. Netinkamai gali elgtis pats artimiausias žmogaus. Dėmesys turi būti ne į žmogų, o į jo elgesį.

Apatinių rūbų taisyklę tėvai labai nesunkiai gali paaiškinti vaikui suprantama kalba. Dar turėtų pasakyti apie paslaptis – kad paslaptys gali būti geros arba blogos. Pavyzdžiui, gera paslaptis, kai vaikas mamai paruošia dovaną ir nieko nesakęs laukia jos gimtadienio. Ta paslaptis yra maloni. Bet jei vaikas turi paslaptį, kuri jam yra nemaloni, turi pasakyti apie tai žmogui, kuriuo pasitiki. Seksualinė prievarta dažniausiai vaikui pateikiama kaip paslaptis "čia tik tarp mūsų", "tai mūsų paslaptis ir niekam nepasakok". Jei vaikas žino, jog paslaptis gali būti bloga ir jos nereikia saugoti, tada atsiranda tikimybė, kad papasakos, kas su juo vyksta.

Bažnyčia oficialiai atsakė prieš penkerius metus įsteigtai karališkajai komisijai, vyriausybės nurodymu tyrusiai vaikų išnaudojimą institucijose. Komisija buvo suformuota po dešimtmetį trukusio spaudimo ištirti daugybę visoje šalyje reiškiamų įtarimų.

„Daug vyskupų nesiklausė, netikėjo ir nesiėmė veiksmų“, – sakė Katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Markas Coleridge'as (Markas Koleridžas). Jis pažadėjo, kad daugiau nebebus jokio dangstymo.

„Dėl šio neveiklumo kai kurie išnaudotojai nusikaltimus galėjo daryti vėl ir vėl, su tragiškomis ir kartais lemtingomis pasekmėmis. Vyskupai ir religinių ordinų lyderiai šiandien pažada: daugiau niekada“, – sakė jis.

Su tyrimų komisija susisiekė daugiau kaip 15 tūkst. nukentėjusiųjų, kurie pateikė detalius pareiškimus apie išnaudojimą bažnyčiose, našlaičių prieglaudose, sporto klubuose, jaunimo grupėse ir mokyklose. Daug įtariamų išnaudojimo atvejų vyko prieš dešimtmečius.

Tarp komisijos rekomendacijų buvo raginimas kunigams nesilaikyti tradicinio išpažinties konfidencialumo, jei jiems pasakoma apie išnaudojimą, bet Bažnyčia nurodė, kad tokiu reikalavimu pažeidžiama religijos laisvė.

„Vienintelė rekomendacija, su kuria negalime sutikti, yra susijusi su išpažinties slaptumo panaikinimu“, – sakė M. Coleridge'as.

„Taip yra ne dėl to, kad laikome save esančiais virš įstatymo ar negalvojame, kad vaikų saugumas yra svarbiausia... Tačiau mes nesutinkame, kad apsauga ir slaptumas nesuderinami vienas su kitu. Taip pat nemanome, kad panaikinus slaptumą vaikai taps bent kiek saugesni“, – pažymėjo jis.

Siaubingų istorijų atskleidusio nacionalinio tyrimo galutinė ataskaita buvo paskelbta gruodžio mėnesį.

Joje daroma išvada, kad Australijos institucijos „rimtai nuvylė“ vaikus, kuriais rūpinosi, ir kad dešimtys tūkstančių šių vaikų patyrė lytinį smurtą.

Sesuo Monica Cavanagh (Monika Kavana), religinių lyderių organizacijos „Catholic Religious Australia“ prezidentė, sakė, kad Bažnyčia sutinka su 98 proc. rekomendacijų ir kad tyrimas buvo „svarbus ir būtinas periodas Australijos bendruomenei“.

„Jau vyksta Bažnyčios praktikos reformavimo procesas siekiant užtikrinti, kad apsauga būtų neatsiejama nuo visko, ką darome“, – sakė M. Cavanagh.

„Tai, kad Bažnyčia būtų saugesnė vieta mūsų vaikams ir pažeidžiamiems žmonėms, yra mūsų įsipareigojimo vykdyti misijas pamatas“, – pridūrė ji.

32 metų Radviliškio rajono gyventojas anksčiau buvo teistas tris kartus už disponavimą pornografinio turinio dalykais, skelbia Šiaulių apskrities policija.

Dar viena baudžiamoji byla jam buvo pradėta šių metų pradžioje. Pastarojoje byloje vyrui inkriminuojamas ir vaiko išnaudojimas pornografijai.

Pastarojoje byloje ikiteisminį tyrimą atlieka Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai. Jiems šis tyrimas  buvo perduotas iš Vilniaus.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotojai, stebintys interneto erdvę, užfiksavo, kad socialiniame tinkle „Facebook“ atsirado pornografinio pobūdžio nuotraukų.

Kriminalistai nustatė, kad „Facebook“ profilio su pornografinėmis nuotraukomis naudotojas gyvena viename iš Lietuvos didmiesčių ir yra mažametis asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vaikas pakliuvo į 32 metų Radviliškio rajono gyventojo pinkles. Minėtame tinklalapyje jis ieškodavo 11-kos - 13-kos metų vaikų anketų, užmegzdavo su jais kontaktą ir prašydavo atsiųsti savo apnuoginto kūno bei lytinių organų fotonuotraukas.

Jei vaikai nesutikdavo to daryti, tada pasipildavo grasinimai – susidoroti su jais ir jų šeimos nariais.

Didmiestyje gyvenantis mažametis vyro irgi buvo įbaugintas, palūžo ir pakluso atkakliems jo reikalavimams – nusifotografavo save apsinuoginusį, savo lytinius organus stambiu planu ir elektronines bylas su pornografinio turinio nuotraukomis įkėlė į savo „Facebook“ paskyrą. Artimieji net nežinojo apie tai, kokioje problemiškoje situacijoje yra atsidūręs jų vaikas.

Policija sako, kad ši istorija rodo, kad tėvams nereikėtų palikti be dėmesio savo vaikų, smalsiai klajojančių interneto platybėse, o nuolat kalbėtis apie ten tykančias grėsmes ir drąsinti su jais pasidalinti savo baimėmis bei nerimu, kylančiu iš jiems nesuprantamų ir keistai susiklosčiusių situacijų.

Tėvai turėtų skirti daugiau laiko ir nebijoti kalbėtis su atžalomis dėl jų nuotraukų, atvaizdų (ypač apnuoginto kūno vaizdavimo) viešinimo socialiniuose tinkluose.

Policija sako, kad radviliškietis mažamečių nuotraukas naudodavo savo masturbacijos seansams paįvairinti.

Pastarąjį kartą jis buvo teistas praėjusių metų gegužę. Dabar tiriamą nusikaltimą jis įvykdė laisvės atėmimo bausmės atidėjimo metu.

Šįkart, principingai įvertinus įtariamojo asmenybę, nusikaltimų pobūdį bei duomenis, patvirtinančius įtarimus dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, buvo priimtas sprendimas radviliškietį pasiųsti už grotų.

Gegužės 17 dieną vyras buvo suimtas, jam pareikšti įtarimai dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais bei vaiko išnaudojimo pornografijai. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

„Negaliu žodžiais apsakyti savo paties jaučiamo skausmo ir gėdos dėl Bažnyčios dvasininkų vaikams padarytos nepataisomos žalos“, – sakė Pranciškus savo pirmajame kreipimesi per vizitą šioje Pietų Amerikos šalyje.

„Turime labai stengtis užtikrinti, kad tai nepasikartotų“, – pridūrė jis

Jungtinėse Valstijose įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Bishop Accountability“ prieš pontifiko vizitą praėjusią savaitę paskelbė, kad nuo 2000 metų beveik 80 Katalikų Bažnyčios dvasininkų Čilėje buvo apkaltinti seksualiai išnaudoję vaikus.

Pirmadienį Santjage susitikę kelių šalių aktyvistai įkūrė naują pasaulinę organizaciją „Ending Clerical Abuse“ (ECA). Ši organizacija „sieks sustabdyti vaikų seksualinį išnaudojimą“, kurį praktikuoja dvasininkai, nurodė vienas jos įkūrėjų Jose Andresas Murillo (Chosė Andresas Muriljas).

Pirmadienį į Čilę atvykęs Pranciškus taip pat paragino gerbti vietinių tautų teises bei kultūrą.

Būtina girdėti vietines tautas, „kurios neretai pamirštamos ir į kurių teises bei saugomą kultūrą turi būti atsižvelgiama“, sakė popiežius, kreipdamasis į politinę šalies valdžią.

Jis pridūrė, kad kovoje su klimato kaita tenykščiai žmonės gali pasiūlyti vertingą perspektyva.

„Mes galime išmokti iš jų, kad negali būti teisingo vystymosi populiacijoje, jei nusisukama (nuo savo krašto) ir visų bei visko, kas yra aplink ją“, – sakė popiežius.

Pranciškus konkrečiai nepaminėjo mapučių – vietos indėnų tautos, su kurios atstovais jis susitiks trečiadienį lankydamasis Araukanijos regiono centre Temuke, daugiau kaip 600 km į pietus nuo Santjago.

„Išklausykite migrantus“

Be kita ko Pranciškus dar paragino žmones „išklausyti“ į migrantus, kurie, anot jo, „beldžiasi į šios šalies duris ieškodami pagerėjimo, savo ruožtu, pasiryžę savo jėgomis ir viltimis sukurti geresnę ateitį kiekvienam“.

Prezidento rūmuose „La Moneda“ argentinietis popiežius pasveikino konservatyvųjį išrinktąjį prezidentą Sebastianą Pinerą (Sebastjaną Pinjerą).

Jis taip pat susitiko su dabartine prezidente socialiste Michelle Bachelet (Mišel Bačelet), kuri ėmėsi reformų, prieštaraujančių krikščioniško tikėjimo vertybėms – Bažnyčia yra prieš tos pačios lyties asmenų santuoką ir abortų dekriminalizavimą.

Vėliau Santjago metropolinėje katedroje jis kreipsis į dvasininkus; jo kalba po to bus nuodugniai nagrinėjama.

Pranciškus yra antrasis popiežius apsilankantis Čilėje, 1987 metų balandį čia buvo Jonas Paulius II.

G.Pellas, Australijos aukščiausio rango katalikų dvasininkas, pernai spalį Romoje buvo apklaustas Australijos policijos dėl įtarimų, kuriuos jis pats kategoriškai neigia.

„Viktorijos policija pareiškė kardinolui George'ui Pellui kaltinimus dėl praeityje įvykdytų seksualinio pobūdžio nusikaltimų“, – žurnalistams sakė komisaro pavaduotojas Shane'as Pattonas (Šeinas Patonas).

„Šie kaltinimai susiję su keliais skundais“, – pridūrė jis.

Sh.Pattonas sakė, kad 76 metų kardinolui buvo įteiktas pranešimas apie jam pareikštus įtarimus ir liepos 18 dieną jis turi atvykti į Melburno magistratų teismo posėdį.

Komisaro pavaduotojas atsisakė atsakyti į žurnalistų klausimas, argumentuodamas, jog būtina užtikrinti teisminio proceso nešališkumą.

Katalikų Bažnyčios pareigūnai ketvirtadienį sakė, kad G.Pellas griežtai neigia kaltinimus dėl praeityje įvykdytų seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus ir sugrįš į gimtinę, kad apgintų savo gerą vardą.

„Jis sakė nekantriai laukiantis teismo ir įnirtingai ginsis nuo jam mestų kaltinimų“, – rašoma Sidnėjaus arkivyskupijos išplatintame pareiškime.

Kaltinimai G.Pellui pareikšti Australijai baigiant ne vienerius metus trukusį tyrimą dėl institucijų reakcijos į vaikų seksualinio išnaudojimo atvejus. Atlikti šį tyrimą vyriausybė nurodė 2012 metais.

Kardinolas tris kartus davė parodymus karališkajai komisijai – kartą liudijo asmeniškai, o du kartus buvo apklaustas vaizdo ryšiu.

Tų apklausų metų buvęs Sidnėjaus arkivyskupas pripažino „susimovęs“, kai 8-ajame dešimtmetyje nesiėmė tinkamų veiksmų prieš kunigus pedofilus Viktorijos valstijoje

G.Pellas buvo įšventintas į kunigus 1966 metais Romoje, o 1971-aisiais sugrįžo į Australiją ir galiausiai tapo aukščiausio rango katalikų dvasininku šioje šalyje.

2014 metais kardinolas išvyko į Vatikaną, kai popiežius Pranciškus pavedė jam užtikrinti didesnį Bažnyčios finansų skaidrumą.

Leista atsitraukti nuo darbo

Vaikų seksualiniu išnaudojimu apkaltintam kardinolui George'ui Pellui (Džordžui Pelui) buvo leista atsitraukti nuo savo svarbių pareigų Vatikane, ketvirtadienį pranešė Šventasis Sostas, bet šis pranešimas rodo, kad aukščiausio rango Australijos katalikų dvasininkas neatstatydina.

Aiškiai palaikančio tono pranešime sakoma, kad popiežius Pranciškus labai vertina G.Pello „sąžiningumą“ rengiant Vatikano finansų reformas ir ragina prisiminti, jog kardinolas anksčiau jau ne kartą buvo kaltintas išnaudojimu, bet bendradarbiavo su Australijos teisėsauga.

Jurbarko rajone esančių Viešvilės vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja, nepranešusi apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl seksualinio nepilnamečio išnaudojimo ir direktoriui pateiktus įtarimus, negali toliau eiti šių pareigų, mano socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

„Aš noriu pasakyti, kad vadovai blogai dirba - ir vadovas, ir pavaduotojas. Čia yra problema: jei nevykdo pagrindinių funkcijų ir nežino, kad savo steigėją turi informuoti, tai čia yra atsakomybių klausimas“, - žurnalistams ministerijoje pirmadienį sakė A.Pabedinskienė.

Anot jos, šiuo metu ministerijos sudaryta komisija vykdo tarnybinį patikrinimą, gavus jo išvadas „bus priimti atitinkami sprendimai“. Ministrė sutiko, kad globos namų direktorius, kuris įtariamas nepilnamečio tvirkinimu, negalėjo būti suinteresuotas apie atliekamą tyrimą pranešti tiek ministerijai, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tokiu atveju, A.Pabedinskienės teigimu, tai turėjo padaryti pavaduotoja Jūratė Bastienė.

„Be abejonės, kad ne“ - sakė A.Pabedinskienė, paklausta, ar to nepadariusi pavaduotoja gali toliau dirbti įstaigoje.

Kauno apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Viešvilės vaikų globos namuose galbūt tvirkinto nepilnamečio, įtarimai pateikti 57-erių įstaigos direktoriui Algimantui Liaudaičiui. Kaip pranešė žiniasklaida, tyrimas galėjo būti pradėtas dar prieš porą savaičių, pats A.Liaudaitis daugiau nei tris savaites nesirodo darbe, nes turi nedarbingumo pažymėjimą.

Praėjusį ketvirtadienį A.Pabedinskienė kreipėsi į teismą dėl jo nušalinimo nuo pareigų.