Šių metų kovo 20 d. apie 1 val. Vilniuje, Ozo g., bare, buvo pavogta rankinė su daiktais.

Už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo asmenis, galinčius suteikti reikšmingos informacijos tyrimui.

Asmenis, atpažinusius vaizdo kameros užfiksuotus asmenis ar žinančius jų buvimo vietą, ar galinčių suteikti tyrimui reikšmingos informacijos, prašoma informuoti Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyriausiąjį tyrėją Mantą Danevičių, tel. +370 700 57706, arba skubios pagalbos tarnybų telefonu 112.

I. Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinio skyriaus vedėja Sandra Joneikienė pasakojo, kad su šia problema susiduriama jau ne vienerius metus.

Prieš tai buvo apipaišytos pastatą laikančios kolonos, ant kurių ir dabar matyti grafitininkų palikti juodos spalvos užrašai.

„Kamerų šiuo metu neturime, bet planuojama jas įrengti. Tikrai nežinome, kas yra tie kenkėjai, kurie paišo. Pernai buvome prašę finansavimo iš savivaldybės, buvo planuota nudažyti, bet nežinau, ar finansavimas buvo patvirtintas, negaliu pasakyti, kada bus sutvarkyta. Taip, čia yra mūsų atsakomybė sutvarkyti. Yra ir palangės apipaišomos. Įrašų daugėja, apie tai kalbame, bet kol kas tvarkos nėra. Kadangi planuojama įrengti kameras, tikimės, kad situacija pasikeis. Anksčiau kameras turėjome tik viduje“, – sakė pašnekovė.

Manoma, kad sienų paišytojai – nepilnamečiai, be to, panašiai apipaišyti ir netoli esantys daugiabučiai namai. Tačiau įrodymų, kas tai padarė, kol kas nėra.

Neseniai buvo išdaužtos durys, turėjome problemų.

„Tikimės, kad kameros atbaidys, susitvarkysime, sieną nusidažysime. Aišku, vaizdas nebus toks, koks buvo, žala vis tiek išliks“, – mano S. Joneikienė.

Šios bibliotekos direktorė Renata Rudienė pasakojo, kad ne tik šis padalinys kenčia nuo chuliganų rankų.

„Problemiška ne tik prie Pempininkų. Ir prie Kalnupės bibliotekos planuojame įrengti kameras. Ten irgi renkasi, ant laiptų mėgsta pasėdėti. Gali būti, kad jaunuoliai. Nėra kameros, nežinome kas. Neseniai buvo išdaužtos durys, turėjome problemų. Kadangi nėra kameros, nei policija, niekas nesugauna“, – pasakojo R. Rudienė.

Pempininkų padalinys terliojamas jau mažiausiai trejus metus.

„Iš pradžių buvo tik ant durų, juodai, nelabai buvo matyti, o dabar pradėjo intensyviau, visokiomis spalvomis“, – sakė I. Kanto bibliotekos direktorė.

Kada tiksliai kameros bus įrengtos, nėra žinoma. Tačiau pirmiausia apipaišytą sieną teks uždažyti, o tai esą nėra paprasta, kadangi reikia specialių dažų.

Įrengus vaizdo stebėjimo kameras, jos galės filmuoti ne visą teritoriją, o tik įėjimą į biblioteką. Bet net ir tai gali padėti identifikuoti kenkėjus arba apskritai juos atgrasyti nuo nelegalių veiksmų.

Apie naujus pokyčius plačiau papasakojo Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) laikinasis vadovas Robertas Lavinskas.

– Nauji pokyčiai – beveik 70 kamerų, kurios stebi konteinerius, ir net daugiau nei 50 garsinių signalų pačiuose konteineriuose. Papasakokite apie tai plačiau.

– Taip, Vilniuje įrengtos 69 kameros. Jos įrengtos pačiose problematiškiausiose Vilniaus atliekų tvarkymo aikštelėse. Daugiausia miegamuosiuose rajonuose, vieno kažkokio išskirti negalėčiau, pasitaiko praktiškai aplink visą Vilnių. Tos kameros stebi gyventojus, kurie netinkamai tvarko atliekas. Palieka automobilio ardymo dalis, didžiųjų gabaritų atliekas, dideles pakuotes, kurias sunkiau įdėti į konteinerį. Gyventojai jas palieka šalia, o tai daryti griežtai draudžiama. 

– Kaip veikia į konteinerius įrengti garsiniai signalai?

– Jie informuoja gyventojus, kad atliekų prie konteinerio palikti negalima. Mūsų operatoriai pastebėję, kad gyventojas ruošiasi atliekas palikti prie konteinerio paleidžia garsinį signalą, kad atliekų nepaliktų. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Be kamerų ir garsinių signalų atsirado dar vienas inovatyvus dalykas.  Koks jis?

– Tai Vilniaus miesto atliekų aikšteles stebime ir dronais. Šiuo metu yra trys dronai. Jie skraido nustatytu maršrutu ir stebi konkrečias aikšteles, nustato prie aikštelių naujai atsiradusius objektus. Pagal tai nustatome, ar yra paliktos didelių gabaritų atliekos. Tada mūsų kontrolieriai jau identifikuoja, kas paliko tas atliekas. Pats dronas tikrai gyventojų neseka.

Kokio dydžio maksimalios baudos gali sulaukti vilniečiai už ne vietoje paliktas šiukšles pasakojo Vilniaus savivaldybės atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė.

– Kokia maksimali bauda gresia už šiuos pažeidimus?

– Bauda skiriama už pakartotinius atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus. Tai už pakartotinį taisyklių pažeidimą skiriama nuo 600 iki 1,4 tūkst. eurų bauda.

– Kiek pernai buvo nubausta Vilniaus gyventojų?

– Už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus buvo išrašyta apie 600 administracinių nusižengimų protokolų. 

– Jeigu yra padarytas pažeidimas, kas gauna baudą? Kaip vyksta tokie dalykai?

– Jeigu yra pakankamai duomenų kas padarė tą pažeidimą, tai baudžiamas konkrečiai tas pažeidėjas. O jeigu neišeina identifikuoti, tai tas sąnaudas turi dengti bendrai visi namo gyventojai. 

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų vadovas Remigijus Mickus teigė, kad šiandien fotorobotus pareigūnams sudaryti tenka vis rečiau.

„Dabar beveik visur įrengtos vaizdo kameros, per kurias ir galima susekti asmenį, kuris padarė nusikaltimą“, – aiškino R. Mickus.

Dabar beveik visur įrengtos vaizdo kameros, per kurias ir galima susekti asmenį, kuris padarė nusikaltimą.

Kokius įtariamųjų bruožus dažniausiai įsimindavo liudininkai, skyriaus vadovas atsakyti negalėjo, kadangi, pasak R. Mickaus, kiekvienas asmuo žmones įsimena skirtingai, o sudaryti fotorobotai kartais gali visai neatitikti realybės.

„Labai priklauso nuo paties žmogaus. Mes turime programą, kurios pagalba rodome skirtingus žmogaus atvaizdus, ir liudininkas pasako, ar yra panašumų. Jeigu žmogus neprisimena individualių bruožų, dažniausiai sunkiai gali mums padėti“, – aiškino R. Mickus.

Kai liudininkas neatpažįsta ar nėra įsitikinęs, kad fotorobotas sudarytas tiksliai, toks kompiuteriu paruoštas atvaizdas neviešinamas, kad nebūtų klaidinama visuomenė.

R. Mickus pasakojo, kad išties buvo atvejų, kai pagal sudarytus fotorobotus pavyko atpažinti nusikaltėlius ir ištirti bylas.

„Pamenu, tyrėme žmogžudystę prie Naujojo turgaus, tada sudarytas fotorobotas tikrai atitiko realybę, pamenu ir dar senesnį įvykį Šaulių kaime, ten taip pat buvo nužudytas žmogus, o nusikaltėlis surastas pagal taip pat panašiai sudarytą fotorobotą. Viskas priklauso nuo žmogaus, kuris matė nusikaltimą, ir jeigu jis turi gerą vaizdinę atmintį, tada didelė tikimybė, kad fotorobotas bus sudarytas tiksliai ir ištirti nusikaltimą bus lengviau“, – pasakojo R. Mickus.

Pareigūnų duomenimis, 2022 m. buvo sudaryti du fotorobotai, praeitais metais sudarytas tik vienas, o šiemet dar neteko asmenų identifikuoti remiantis fotorobotais.

Pasak J. Sejonienės, tai galėtų būti stacionarios patalpų vaizdo ir garso įrašymo priemonės, vaizdo kameros greitosios medicinos pagalbos (GMP) transporto priemonėse, kameros, tvirtinamos prie darbo drabužių (kūno kameros). Jeigu Seimas pritartų, sveikatos apsaugos ministras turėtų nustatyti tvarką, kaip būtų naudojamos šios priemonės.

Parlamentarė J. Sejonienė siūlo leisti naudoti vaizdo ir garso įrašymo priemones Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) skubiosios medicinos pagalbos padaliniams. Pasak jos, ten dažniausia pasireiškia smurtas prieš medicinos personalą ar kitus asmenis.

„Rizika būtent šių sričių sveikatos priežiūros specialistams daugiausiai susijusi su darbu naktį ir tikimybe pirmiems susidurti su apsvaigusiais nuo alkoholio, narkotikų ar psichikos ir elgesio sutrikimus turinčiais pacientais, kurie savo veiksmais kelia realią grėsmę savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui“, – sako J. Sejonienė.

Pasak jos, kai kuriuose skubios medicinos pagalbos skyriuose fizinio ir psichologinio smurto atvejų prieš sveikatos priežiūros specialistus pasitaiko nuo 1-2 atvejų per dieną iki kelių atvejų per savaitę ar mėnesį. Seimo narė pastebi, kad problema egzistuoja ne tik dėl netinkamo pacientų, bet ir jų artimųjų elgesio.

Iškvietimų, į kuriuos greitosios medicinos pagalbos brigados vyko su policija, arba kvietė policiją į įvykio vietą sudaro  1,8-2,7 procentus nuo visų iškvietimų, t. y. 100 000 iškvietimų dėl didelės smurto tikimybės policijos pagalbos prireikia nuo 1800 iki 2700 atvejų.

„Iškvietimų, į kuriuos greitosios medicinos pagalbos brigados vyko su policija, arba kvietė policiją į įvykio vietą sudaro  1,8-2,7 procentus nuo visų iškvietimų, t. y. 100 000 iškvietimų dėl didelės smurto tikimybės policijos pagalbos prireikia nuo 1800 iki 2700 atvejų“, – sako J. Sejonienė, remdamasi greitosios medicinos pagalbos tarnybos 2021-2023 m. informacija.

Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai, pasak parlamentarės, parodė aiškius teigiamus kūno kamerų naudojimo rezultatus,  nes akivaizdžiai sumažėjo bendras incidentų skaičius, pagerėjo medikų emocinė būklė, jie jautėsi saugiau.

Kaip pastebi J. Sejonienė, fizinio saugumo užtikrinimui vaizdo stebėjimas psichikos sveikatos įstaigose jau yra įtvirtintas Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme.

„Psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių specialiosios psichiatrijos paslaugas, patalpose vaizdo stebėjimas šiuo metu yra taikomas, o kitų psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose teikiamos paslaugos ūmių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams, patalpose – gali būti taikomas“, – sako J. Sejonienė.

Kaip ELTA jau skelbė, pernai pavasarį konservatorė J. Sejonienė įregistravo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo ir kitų lydinčių įstatymų pataisas, numatančias galimybę atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą.

Jeigu Seimas pritartų, medikas galėtų atsisakyti teikti paslaugas arba jas nutraukti pacientui, kuris kelia „grėsmę savo, asmens sveikatos priežiūros specialisto ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, arba trukdo kitiems pacientams gauti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, arba nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą“. Tačiau šios įstatymo nuostatos negaliotų, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba.

Projektą parengusios Seimo TS-LKD frakcijos narės J. Sejonienės nuomone, tai būtų proporcinga medikų apsaugos priemonė.

„Sveikatos priežiūros specialistų patiriamas pacientų fizinis smurtas, užgauliojimai, necenzūriniai žodžiai, gestai ar kitoks įžeidžiantis, įžūlus, provokuojantis elgesys, žeminantis asmens garbę ir orumą, neigiamai veikia jų fizinę bei psichinę sveikatą, didina nedarbingumą, nelaimingų atsitikimų tikimybę, verčia sveikatos priežiūros specialistus keisti profesinę veiklą, darbovietę, blogina psichosocialinį klimatą įstaigoje”, – sako J. Sejonienė.

Jos teigimu, sveikatos priežiūros specialistai, kaip ir kiti darbuotojai, turi teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas.

Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, medikas turi teisę atsisakyti teikti arba nutraukti paslaugų teikimą tik tuo atveju, jei paciento elgesys kelia pavojų jo gyvybei. Jei pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina mediko garbę ir orumą, galimybė neteikti paslaugų nėra numatyta įstatyme.

ELTA primena, kad pernai liepos 4 d. Seimas priėmė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, įteisinančias baudas už viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų „garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu“.

Už tai yra numatytos baudos nuo 50 iki 300 eurų.

Naujos kodekso nuostatos liečia ne tik medikus, bet ir kitų profesijų atstovus, pvz. mokytojus, paramedikus, kultūros ir socialinius darbuotojus.

Kelių transporto kodekso pataisos autoriai tikisi, kad ji veiks kaip prevencinė priemonė prieš priekabiavimą kelionių metu ar kitus pažeidimus. Jie sutinka, kad vežėjams teks rasti papildomų lėšų vaizdo kameroms.

Pataisos numato, kad kamera fiksuotų automobilio saloną visos kelionės metu, o jei keleivis nenorės, paslaugos užsakymo metu jis turės išreikšti tokią savo valią. Įrašus siūloma saugomi 14 dienų.

Pakeitimų iniciatorius Linas Jonauskas BNS sakė, kad už kameros įrengimą automobilyje būtų atsakinga įmonė, suteikianti prieigą prie programėlės. 

„Čia ir yra reikalavimas pavėžėjų įmonėms, jeigu nebus tokio vaizdo registratoriaus, bus įmonės atsakomybė“,  – sakė jis.

L. Jonauskas taip pat pabrėžė, kad keleivis turėtų pareikšti pageidavimą dėl kameros užsakydamas paslaugą, o vairuotojas pats jos išjungti negalėtų.

Anot jo, dėl tokio reikalavimo kelionės neturėtų brangti – jeigu keli centai už nuvažiuotą kilometrą ir prisidėtų, saugumas yra svarbiau.

„Jie daug nekainuoja ir paslaugos nepabrangs, bet daug kartų bus saugesnės, nes jau viešumoje buvo skelbti atvejai dėl seksualinio priekabiavimo, nesutarimų dėl religinių įsitikinimų. Policija yra nustačiusi, kad vienomis teisėmis, veiklos licencija dalinasi keli asmenys, atvažiavę iš kitų šalių. Todėl tvarkos reikia daugiau“, – sakė parlamentaras.

Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovas Dalius Rudokas BNS sakė, kad tokie pasiūlymai „niekaip neveiks“. 

„Jeigu pavėžėjas sugalvos daryti nusikaltimą ar neleistiną veiklą, arba ištrins įrašą, ar neišsaugos, arba atjungs registratorių, o sąžiningai dirbančius užkraus papildomais reikalavimais, kurie saugumo niekaip nepagerins“, – BNS sakė D. Rudokas.

„Keleivis ir dabar jeigu mato, kad vairuotojas neadekvačiai elgiasi ar kažką daro... kiekvienas žmogus turi telefoną, gali filmuoti“, – pridūrė asociacijos vadovas.

D. Rudokas mano, kad toks reikalavimas gali pažeisti asmens duomenų apsaugos nuostatas. Jo teigimu, saugoti įrašus 14 dienų bus našta vairuotojui.

„Tai didelis duomenų kiekis, jeigu įrašas normalios kokybės. Būtų koks 20 SD (atminties – BNS) kortelių. Vairuotojas kas kelias valandas turėtų ištraukti vieną kortelę, įdėti kitą“, – svarstė D. Rudokas.

„Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius BNS tvirtino, kad pernai dėl prevencinių priemonių ir griežtesnės politikos tiriant klientų pranešimus tai davė rezultatų: pranešimų apie kelionių saugumą per metus sumažėjo 12 proc., o šiuo metu tai sudaro vos 0,017 proc. visų platformos kelionių.

„Dažniausiai gyventojai praneša apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, nesaugų vairavimą, rečiau – apie netinkamą ar pavojingą vairuotojo elgesį“, – teigė A. Pacevičius. 

Pasak jo, pagrindinis ir efektyviausias paslaugos kokybės instrumentas – vairuotojų reitingas ir vartotojų pranešimai programėlėje po kelionės.

„Į kritinius atvejus reaguojame greitai, todėl toks vairuotojas šalinamas greičiau nei nukristų jo reitingas, o jeigu reitingas mažėja palaipsniui – atkreipiame vairuotojo dėmesį į nusiskundimus, esant pasikartojančiai problemai laikinai blokuojame prieigą prie platformos“, – BNS nurodė „Bolt“ vadovas.

Tai nutiko Džordžijos valstijoje. Apie šį įvykį praneša „NBC News“.

Incidentas įvyko šių metų gruodžio 12 dieną Riverdeilo mieste. Amerikietė ryte atvyko į vieną kavinių tinklo „Waffle House“ kavinę. Moteris ėmė aptarnauti šios įstaigos klientus.

Maždaug po dviejų valandų ji sugebėjo gauti prieigą prie planšetės, kuri atidarė kavinės kasą. Moteris iš kasos pasiėmė visus pinigus ir išėjo iš kavinės.

Įstaigoje, žinoma, buvo įrengtos vaizdo kameros. Jos labai padėjo, užfiksavo visus vagilės veiksmus.

Policijos pareigūnai pareiškė, kad nusikaltusios moters asmenybė jau nustatyta. Tačiau vagilės pavardė iki jos suėmimo nebus skelbiama.

Teisėsaugininkai kreipėsi į žmones ir paprašė visų, galinčių padėti nusikaltimo tyrime, susisiekti su jais.

Klaipėdiečiai skundžiasi, kad šiukšlintojai nebaudžiami, o vaizdo kameros nepadeda jų sučiupti.

Be to, tikimasi, kad švarą mieste užtikrins ne tik už tai atsakingos bendrovės – apie tai susimąstys ir patys nereikalingas šiukšles prie konteinerių išmetę gyventojai.

„Žmonėms trūksta sąmoningumo, kad turi būti švara ir negalima kenkti kaimynams. Kai gautų baudą, manau, nebeverstų šiukšlių, kur papuola“, – feisbuko grupėje „Žvejybos uosto rajono kaimynai“ rašė viena gyventoja.

„Reikia šviestis pačiai visuomenei, juk yra nemažai aikštelių, kur viską gana patogiai ir nemokamai priima“, – priminė klaipėdietis.

Žmonėms trūksta sąmoningumo, kad turi būti švara ir negalima kenkti kaimynams.

Gyventojai dėl šiukšlintojų patiria diskomfortą – gyvena lyg sąvartyne, nuo kurio, vėjui papūtus, sklinda įvairūs kvapai.

Be to, aplinkos teršėjų negąsdina ir prie konteinerių kabantis įspėjimas: „Draudžiama prie konteinerių palikti atliekas, bauda iki 600 eurų“.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Lino Lapinsko, jau dešimčiai asmenų skirtos administracinės nuobaudos dėl šiukšlinimo.

„2023 m. Viešosios tvarkos skyrius nustatė dešimt netinkamo atsikratymo atliekomis atvejų. Visais atvejais asmenims taikytos administracinės nuobaudos. Taip pat patikrinimų metu pasitaiko, kai specialistai pastebi, jog asmenys ketina palikti atliekas prie komunalinių atliekų konteinerių ar kitose tam neskirtose vietose, jie įspėjami to nedaryti“, – teigė L. Lapinskas.

Primenama, kad už Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai, bauda gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.

Į pajūrį – pro kamerų tankmę

Magistralėje Klaipėda–Kaunas vairuotojai naujas kameras išvydo prieš dvi savaites.

Važiuojant nuo Palangos iki Klaipėdos, atsirado du nauji stovai su įrenginiais.

Vienas jų stovi ties Nemirseta, kitas – ties Kalotės viaduku.

Iškart už jo jau anksčiau buvo įrengtas sektorinis matuoklis, kontroliuojantis transporto greitį iki Klaipėdos Liepų gatvės. Po to vairuotojų tykoja dar vienas sektorinis matuoklis, fiksuojantis greitį iki pat Jakų žiedinės sankryžos.

Toliau važiuojant magistrale Kauno link, kamerų stovą galima išvysti ties Antkopčiu, ant tilto per Miniją.

Pravažiavus pagrindinę įvažą į Gargždus, artėjant posūkiui į Veiviržėnus, atsirado dar vienas kamerų stovas.

Tuo pačiu metu pastatytos kameros dar ir ties „Trevenos“ degaline, netoli kelio į Endriejavą.

Tokios pat kameros stebi automobilius ir ties Laukuva.

Dar vienas elektroninio stebėjimo postas įrengtas prie Kryžkalnio.

Atidžiai vertėtų važiuoti ir ties „Vėjukų“ degaline ties Vidukle, čia taip pat stūkso naujos kameros.

Kameros magistralėje įrengtos ir ties Ariogala, nusukimu į Josvainius ar Babtus.

Naujieji įrenginiai atrodo šiek tiek kitaip, nei ankstesnieji greičio matuokliai, įranga turi ir specialius daviklius.

Greičio nefiksuoja

Iš pajūrio po paskutinio karšto savaitgalio važiuojantys automobilių vairuotojai tvarkingai stabdė ir pro šias kameras važiavo lėčiau.

Tačiau paaiškėjo, kad visos jos nefiksuoja greičio, nors ir yra pažymėtos kaip momentiniai greičio matuokliai.

Tai patvirtino Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas.

„Valstybinės reikšmės keliuose diegiami ne tik greičio matuokliai, bet ir kita įranga, skirta fiksuoti kitus pažeidimus. Ši įranga keliuose taip pat žymima informaciniu kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Pagal Kelių eismo taisykles šio ženklo reikšmė apibūdinama taip: „Kelio ruožas, kuriame įrengti stacionarūs (nekilnojami) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai“, – tikino S. Jansonas.

Paaiškėjo, kad ši įranga fiksuoja, ar transporto priemonės turi galiojančią techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą, ar sumokėtas kelių mokestis. Nustatytus pažeidimus prietaisai perduoda į Administracinių nusižengimų registrą.

Klausimų, kam skirtos visos šios kameros, kilo po to, kai sumontavus jas, kameros nebuvo pažymėtos Kelių direkcijos greičio kontrolės priemonių žemėlapyje.

„Kadangi ši įranga neskirta matuoti greičio viršijimo, ji nėra nurodyta minėtame greičio matuoklių plėtros žemėlapyje. Šiame žemėlapyje aiškiai nurodyti jau veikiantys ir 2024–2025 m. planuojami įrengti momentiniai ir vidutinio greičio matuokliai“, – paaiškino S. Jansonas.

Bus naujų matuoklių

Šiame žemėlapyje pažymėta, kur ir kokių greičio matuoklių atsiras per artimiausius dvejus metus.

Įranga: visoje šalyje atsiras 90 tokių vaizdo kamerų su specialiais davikliais, kurie atpažins mašinų numerius ir automobilio klasę. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Iki kitų metų turėtų atsirasti sektorinis greičio matuoklis, kuris greitį matuotų pagrindinėje Klaipėdos įvažoje – prieš Vilniaus plentą, kur jau dabar stovi momentinis greičio matuoklis.

Vienas kamerų stovas bus ties įvaža į Pramonės gatvę, LEZ teritoriją.

Greitis bus matuojamas važiuojant Jakų estakada. Antrasis stovas bus kirtus estakadą.

Sektorinis greičio matuoklis stovės prie išsukimo į Dauparus. Greitis bus matuojamas iki pat Gargždų viaduko.

Važiuojant tolyn magistrale bus įrengti ilgiausi kada nors šalyje buvę du sektoriniai greičio matuoklių ruožai.

Vienas stovas bus ties posūkiu į Laukuvą, antrasis stovės ties Kryžkalniu.

Vos tik pravažiavus Kryžkalnį, prieš pat dvi čia įsikūrusias degalines bus pastatytas dar vienas sektorinio matuoklio stovas su vaizdo kamera. Antroji kamera bus netoli nusukimo į Virgainius.

Pajūrio gyventojų taip pat laukia greičio kontrolės spąstai. Sektorinis matuoklis bus įrengtas vadinamajame Palangos apvažiavime.

Viena matuoklio kamera bus iš karto tik pervažiavus viaduką į Palangą ir Kretingą. Antroji kamera stovės ties posūkiu į Žibininkų kaimą.

Siutina pinigų taškymas

Ne vieną dešimtmetį televizijos laidą apie avarijas pajūryje kūręs Gintaras Vaičekauskas, išgirdęs, kiek šiuo metu jau spėta pastatyti kamerų kelyje į pajūrį, atsiduso.

Pozicija: buvęs laidos „Reidas TV“ kūrėjas G. Vaičekauskas spėja, kad visoje šalyje nebeliko žmogaus, nebausto už KET pažeidimus. Asmeninio archyvo nuotr.

„O, Jėzau, Marija. Kiek? Aš nebegaliu jau. Jie visai išprotėjo su ta „matuoklizacija“. Aukų tai vis tiek daugėja keliuose. Kam viso to reikia, jei eismo saugumui tai nepadeda?“ – emocijas reiškė G. Vaičekauskas.

Jis prisiminė savo patirtį kelyje Aristava–Sitkūnai.

„Vienas vairuotojas važiuoja pagal taisykles, o visi kiti bijo lenkti, nes sektorinis matuoklis stovi, ir užkniso vilktis iš lėto lygiu keliu. Vienas goželis iš galo sugalvojo lenkti visą koloną. Aišku, kaktomuša, ir labanakt. Avarijų stilius pasikeitė. O sektorinis nuo avarijos neapsaugojo“, – prisiminė G. Vaičekauskas.

Jis labai abejojo, kad milijonus kainavusi ir dar kainuosianti greičio matavimo įranga gelbės gyvybes.

„Aš nesutinku su tuo, kad baudomis išauklėsime vairuotojus. Greičio matuoklių entuziastai aiškina, kad matuoklio naudą galima pamatyti po ketverių matuoklio darbo metų. Kokia matuoklių buvimo prevencija magistralėje gali vykti, kai ten įvyksta visai kitokio pobūdžio avarijos? Joks matuoklis neįveiks telefono maigymo, chuliganiško vairavimo, užmigimo prie vairo, girtuoklysčių ar nuovargio. Vairuoti reikia taip, kad žmogus nebijotų nei pareigūno, nei dėžės ant kuolo“, – kalbėjo G. Vaičekauskas.

Pažeidėjai – policininkai

G. Vaičekauskas prisiminė pribloškiančią statistiką, kai buvo pastatytas momentinis greičio matuoklis kelyje ties Dauparais.

„Matuoklių jau tiek daug, kad jie yra visur, kur reikia ir kur nereikia. Kadaise buvo įrengtas greičio matuoklis kelyje Dauparai–Gargždai. Taip, ten būdavo avarijų, bet jis buvo išmontuotas, nes per metus užfiksavo vieną pažeidėją ir tas pats buvo policijos ekipažas, skubėjęs pagal iškvietimą“, – prisiminė G. Vaičekauskas.

Kiekvieno matuoklio įrengimas demonstruoja valstybės santykį į savo pilietį – svarbiausia yra nubausti.

Magistralėje Klaipėda–Kaunas nėra nė vienos vadinamosios juodosios dėmės, kurios žymi avarijų gausą.

Tad kyla klausimas – kam reikia dviejų rekordiškai ilgų sektorinių greičio matuoklių?

„Į tokį klausimą sunku atsakyti. Jei nėra juodųjų dėmių, o matuoklių stato visą mišką, kyla vienintelė mintis – vyksta tautos „monetizacija“ – apmokestinimas. Jei žmogus aiškiai matytų, kad toks įrenginys duoda naudą, juk jam nekiltų abejonių. O dabar abejonių labai daug, nes matuoklių tiesiog jau per daug. Be proto daug“, – nuomonę išsakė G. Vaičekauskas.

Remiasi metodika

Kelių direkcija į klausimą apie matuoklius magistralėje, kurioje nėra juodųjų dėmių, turėjo savo paaiškinimą.

S. Jansonas patikino, kad ruožuose, kuriuose jau įrengti ar planuojami įrengti vidutinio greičio matuokliai, momentiniai greičio matuokliai nėra įrengiami.

„Vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimui homogeniniai kelių ruožai yra parenkami vadovaujantis Vidutinio greičio matuoklių vietų ne gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodika. Ši metodika yra viešai prieinama Kelių direkcijos internetiniame tinklalapyje“, – aiškino direkcijos atstovas.

Sudarant prioritetinę eilę, kelių ruožai vertinami vadovaujantis šiais kriterijais: vidutinis metinis paros eismo intensyvumas – veiksnys, nulemiantis eismo įvykio tikimybę, eismo įvykių pasekmės – eismo įvykių metu žuvę eismo dalyviai.

„Žuvę eismo dalyviai atitinkamame kelio ruože liudija apie jo pavojingumą, o nesaugus važiavimo greitis, tikėtina, yra pagrindinė eismo įvykius nulemianti priežastis. Leistino važiavimo greičio viršijimas lemia eismo įvykių pasekmių sunkumą. Ypač ruožuose, kuriuose draudžiama lenkti, būtina užtikrinti leistino važiavimo greičio laikymąsi“, – tikino S. Jansonas.

„Kokia iš to nauda?“

G. Vaičekausko valstybinės įmonės atstovų argumentai neįtikino.

„Aš nematau jokio poveikio avarijų skaičiui, jei avarijas nulemia ne greitis, o kitos priežastys. O juk pinigai tam išleidžiami įspūdingomis sumomis. Pamenu, kai Klaipėdos kelių policija prieš daug metų gavo tris naujas „Ford Mondeo“. Kiekviena jų kainavo tūkstančius litų. Jonas Dičius, legendinis kelių patrulis, per naktį pagavo tris sunkaus girtumo laipsnių veikėjus. Tas „Ford Mondeo“ biudžetui atsipirko per kelias naktis. Va, čia tai rezultatai“, – pasakojo G. Vaičekauskas.

Vyras turi ir daugiau pribloškiamų pavyzdžių, kur leidžiami biudžeto milijonai.

„Vakar važiavau per Šiaulių rajone esantį Šakynos miestelį, esantį prie kelio Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė. Buvau priblokštas – stovi sektorinis matuoklis. Viena kamera – prieš miestelį, kita – iš karto už jo. Kokia nauda iš tokio sektorinio? Kas važiuoja per Šakyną, visada sustos miestelyje prie parduotuvės, bet kokiu paros metu. Ten kepa nuostabias bandeles su lašinukais, vakare gavau dar karštų. Visi ten stoja. Tai kam tas matuoklis per miestelį? Greitį matuoja 1,3 km ruože. Kiek pelno neša tokia įranga?“ – stebėjosi G. Vaičekauskas.

2021 m. Šakynos miestelyje gyveno 319 gyventojų.

Kelių direkcijos atstovas S. Jansonas aiškino, kad matuoklis Šakynos gyvenvietėje įrengtas pagal momentinio greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijoje parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę, kurioje aktualus kelio homogeninis ruožas užėmė 93 vietą iš 3 537 sąraše esančių kelių ruožų.

„Kadangi gyvenvietė yra linijinė ir pagrindinis tranzito srautas vyksta pagrindiniu keliu (eilės sudarymo metu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas siekė 2 409 automobilius, iš kurių per 240 sudarė sunkiasvoris transportas), buvo nuspręsta kaip efektyvesnę priemonę įrengti vidutinio greičio matuoklį, kuris užtikrintų didesnę eismo saugą visame homogeniniame kelio ruože, kaip tą numato Momentinio greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodikos 12 punktas“, – detaliai atsakė S. Jansonas.

Keliuose – lopas ant lopo

Daugybės gyventojų, taip pat ir G. Vaičekausko įsitikinimu, šalies „matuoklizacija“ negerina situacijos keliuose.

„Aš visiškai pritariu Vilniaus apygardos teismo teisėjo Audriaus Cinino feisbuke išsakytai minčiai. Žmogus apvažiavo septynias valstybes, nuvažiavo 6 tūkst. km. Lietuva vairuotoją pasitiko ne greitkeliais, o lopytu šunkeliu ir stendu su skaičiais – kiek KET pažeidėjų per metus nubausta ir kiek baudų surinkta. „Trūksta tik pažeidėjų skalpų ant tvoros, kad keliautojas visiškai suprastų, į kokią šalį pateko“ – teisingai pastebėjo A. Cininas“, – apibendrino G. Vaičekauskas.

Jis įsitikinęs, kad pirmiausia vertėtų investuoti į kelių infrastruktūrą.

„Lenkai mus pralenkė jau seniausiai, net latviai nosį nušluostė. Iki Žagarės buvęs žvyrkelis dabar jau – kaip ledas. O pas mus – lopas ant lopo. Gėdų gėda. Šalį reprezentuojame duobėmis ir baudomis. Normalus lietuvis būtinai turi būti pažeidęs KET. Nėra jau tokio, kuris nebūtų pažeidęs. Kiekvieno matuoklio įrengimas demonstruoja valstybės santykį į savo pilietį – svarbiausia yra nubausti“, – pastebėjo G. Vaičekauskas.

Milijoniniai užsakymai brango

Klausimų klaipėdiečiams sukėlęs kamerų miškas magistralėje Klaipėda–Kaunas yra tik dalis eismo stebėsenos sistemos.

Kelių direkcijos skelbtą konkursą automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos bei automobilių numerių atpažinimo vaizdo kamerų įrengimo darbams laimėjo įmonė „Fima“.

Sutartį su rangovu netrukus teko koreguoti motyvuojant, kad brango statybų kainos. Už kameras, projektavimą ir įrengimą, preliminariais skaičiavimais, bendrovei mažiausiai gali būti sumokėta 2,9 mln. eurų.

Tačiau realiai suma dar gali kisti dėl nenumatytų darbų ar kainų perskaičiavimo.

Sutartyje nurodyta, kad tiekėjas valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose privalės įrengti 20 postų su automobilių klasės ir numerių atpažinimo įranga.

Sutartyje taip pat įvardyta, kad įvairiuose šalies keliuose bus pastatyta 90 automobilių numerių atpažinimo kamerų.

Viešai buvo skelbiama, kad politikai leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai diegti naują kelių apmokestinimo sistemą. Vieni mini 38 mln. eurų, o kiti kalba apie 90 mln. eurų sumas.

Sistema bus skirta įmokoms už sunkiasvorių automobilių naudojimąsi mokamais keliais.

Naujas mokestis priklausys ne nuo kelionės laiko, o nuo nuvažiuoto atstumo.

Vadinasi, 90 kamerų turės pažaboti tuos, kurie važinėja be techninės apžiūros talonų, be civilinės atsakomybės draudimo, tikisi išvengti kelių mokesčio.

Be viso to, Kelių direkcijos atstovas S. Jansonas išvardijo, kad šiandien Lietuvoje 131 kelio ruože yra įrengtos vidutinio greičio matavimo sistemos.

„Per pirmuosius metus kelių ruožuose, kuriuose yra naujai įrengtos 106 vidutinio greičio matavimo sistemos, rezultatai akivaizdūs. Iš jų 105 kelio ruožuose per 2022 m. nebuvo nė vieno mirtino eismo įvykio, kai anksčiau čia žūdavo vidutiniškai 16 asmenų. 2016–2022 m. žuvo 82 asmenys ir 879 buvo sužeisti, 2022 m. – 104 sužeisti ir du žuvę“, – statistiką vardijo S. Jansonas.

Tačiau, Kelių policijos duomenimis, šį rugpjūtį pradėjusios veikti pažeidimų fiksavimo sistemos kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis 12,47 km, kelio Panevėžys–Šiauliai 52,12 km, kelio Panevėžys–Šiauliai 74,6 km, kelio Panevėžys–Šiauliai 42,8 km, kelio Šiauliai–Palanga 21,72 km, Kuršėnų aplinkkelio 0,16 km nefiksavo nė vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Brangiai kainuojančios ir abejonių keliančios „matuoklizacijos“ proceso pabaigos šalyje dar nematyti – per 2023 ir 2024 m. žadama pastatyti dar daugybę greičio matuoklių.

Kelių direkcija pranešė, kad naujiems greičio matuokliams įdiegti yra numatyti milijonai eurų.

Įvykių būna pačių įvairiausių – nuo grafičių paišymo ant suoliukų ir sienų, tualetų padegimų, šiukšlinimo iki smurto protrūkių ir vagysčių.

„Būtų gerai, kad bent prie naujų šiukšlių konteinerių atsirastų vaizdo stebėjimo kameros, kadangi prie jų neša kas ką nori ir ne visada žmonės pamato, kas už tai atsakingas, o paskirtą didžiulę baudą gali tekti sumokėti niekuo dėtiems gyventojams“, – dėstė klaipėdietė Kristina.

Artimiausiu metu finansavimo naujoms kameroms nėra.

Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai bauda gali pakilti nuo 140 iki 600 eurų.

Tačiau atsiranda ir tokių, kurie mano, kad vaizdo stebėjimo kameromis žmonės būtų pernelyg kontroliuojami, stebimi ir esą tik laukiama, kada ką nors galima nubausti.

„Nereikia tų stebėjimo kamerų. Elkimės žmoniškai, ir problemų nebus“, – prieštaravo kita moteris.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis teigė, kad kol kas naujoms vaizdo kameroms nėra lėšų.

„Artimiausiu metu finansavimo naujoms kameroms nėra. Gal liepą atsiras. Nauja valdžia gal kitaip pažiūrės. Bet dabartinėje situacijoje neturime pinigų pastatyti naujas. Šiuo metu mieste yra 184 kameros, o kaip bus po poros mėnesių, jau čia kitas klausimas“, – pažymėjo pašnekovas.