Karščiausia diskusija užvirė laidos dalyviams diskutuojant apie Seimo narių algas – daugeliui Lietuvos žmonių atskaitos taškas yra parlamentaro užmokestis.

Kaip sako jaunoji Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, pasikalbėjus su draugais „supranti, kad tavo mažiausias atlyginimas iš visos aplinkos“. Seimo narė uždirba kiek daugiau nei 2 tūkstančius eurų.

17 metų Seime dirbantis Kęstutis Masiulis tvirtina, kad atsižvelgiant į milžinišką stažą parlamente dabar gauna 2,7 tūkst. eurų į rankas. Jei dirbtų universitete, galėtų gauti ir 10 tūkstančių.

Tai tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumu, nes normalių smegenų už tokius pinigus nusipirkti negalima.

Pasak Aušros Maldeikienės, tokios mažos Seimo narių algos yra grėsmė nacionaliniam saugumui. „Alga yra beprotiškai maža, palyginti su kompetencijomis, kurias žmogus turėtų turėti. Tai tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumu, nes normalių smegenų už tokius pinigus nusipirkti negalima“, – rėžė A. Maldeikienė.

Politikė atvira: Europos parlamente (EP) jos atlyginimas praėjusį mėnesį buvo 7315 eurai, už kiekvieną darbo dieną europarlamentarams mokami 338 eurai dienpinigių, taip pat išmokamos kompensacijos už laiką, sugaištą vykstant į posėdžius. „Viską sudėjus, išeina 13-15 tūkstančių eurų į rankas. Beje, atlyginimas auga kiekvieną sausio 1 dieną jį perskaičiuojant pagal Belgijos infliaciją“.

Pasak Aušros, gerai uždirba ir jos padėjėjai EP. „Padėjėjas Lietuvos Seime gaudavo 1,3 tūkst., o EP – apie 5 tūkst.“, – sakė A. Maldeikienė.

Beje, įsiplieskus aršioms diskusijos laidoje, Seimo narys Valdemaras Valkiūnas pareiškė, kad A. Maldeikienei... trūksta sekso.

Aušra Maldeikienė/LNK stopkadras

„Kas jums aktualu, tą ir kalbat. Vyrai tada pasakoja anekdotus apie seksą, kai jiems nėra to sekso. Ir jums trūksta sekso, trūksta kažko, kad galėtumėte nuleisti garą“, – sakė Seimo narys, užsitraukdamas A. Maldeikienės rūstybę.

„Taip, gyvenu separacijoje, mane vyras paliko prieš 6 metus, esu praktikuojanti katalikė ir laikausi celibato. O jūs rodote panieką moterims. Kai pamatai tokius vyrus kaip jūs, supranti, kad labai gera vienai. Vyras leidžia vyresnei moteriai aiškinti, kad jai trūksta sekso. Jeigu vyras yra vyras, jis niekada neklaus moters tokio klausimo. Šis žmogus pademonstravo, kad jis nėra vyras“, – į vatą nevyniojo europarlamentarė.

Visa audringa diskusija – šį vakarą, 19.30 val., LNK televizijos laidoje „KK2 penktadienis“.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per plenarinį posėdį pranešė, kad V. Valkiūnas tapo Seimo Darbo partijos frakcijos nariu.

Iki šiol jis priklausė Seimo Regionų frakcijai.

Po šio pasikeitimo Lietuvos regionų frakcija sumažėjo iki aštuonių narių, o Darbo partijos frakcija padidėjo iki dešimties. Abi šios frakcijos yra opozicinės.

Valstybinės mokesčių inspekcijos trečiadienį paskelbtais duomenimis, G. Landsbergio ir jo sutuoktinės Austėjos Landsbergienės bendras turtas per metus išaugo 1,78 mln. eurų. Tiesa, didžiąją dalį, t.y. 18,1 mln. eurų šeimos turto deklaravo A. Landsbergienė, paties G. Landsbergio deklaruotas turtas siekia beveik 403 tūkst. eurų.

Antrasis turtingiausiųjų parlamentarų sąraše – Lietuvos regionų frakcijos atstovas Valdemaras Valkiūnas su 4,893 mln. eurų vertės turtu ir dar 40 tūkst. suteikta paskola, trečiasis – Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka su žmona nurodė pernai turėję 2,17 mln. eurų ir turintys 9 tūkst. eurų paskolą.

Ketvirtoje vietoje pagal 2021-ųjų deklaracijų duomenis – Seimo „valstietis“ Valius Ąžuolas su sutuoktine, turėjęs 1,87 mln. eurų turto, jis taip pat buvo paėmęs 175 tūkst. eurų paskolą.

Penktoje vietoje – energetikos ministras ir parlamentaras konservatorius Dainius Kreivys, su šeima pernai turėjęs 1,47 mln. turto, jis su žmona paėmęs ir 285 mln. eurų paskolą.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus su sutuoktine, Širvintų mere Živile Pinskuviene deklaravo 1,23 mln. eurų turto ir 90 tūkst. eurų paskolą, dar 142 tūkst. eurų jie nurodė paskolinę patys.

Toliau rikiuojasi konservatorius Kazys Starkevičius ir jo sutuoktinė – jie nurodė turintys per 980 tūkst. eurų, taip pat turėjo beveik 104 tūkst. eurų paskolą.

Opozicinių Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas su žmona deklaravo 853 tūkst. eurų turto ir 116 tūkst. eurų pasiimtą paskolą.

Dar kelių parlamentarų šeimų turtas viršija 0,7 mln. eurų, likusiųjų nesiekia 0,5 mln. eurų.

Mažiausiai iš parlamentarų asmeninio turto deklaravo Darbo partijos frakcijos atstovas Vytautas Gapšys – 4,3 tūkst. eurų, nors jo ir sutuoktinės bendra turto vertė siekė 109 tūkst. eurų. Regionų frakcijos narė Beata Petkevič nurodė pati turinti 5 tūkst. eurų vertės turto, o kartu su sutuoktiniu – 240 tūkst. eurų.

5,5 tūkst. eurų turto nurodė turintis valdančiosios Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius, be kita ko, jis deklaravo paėmęs ir per 25 tūkst. eurų paskolą. Konservatorius Justas Džiugelis deklaravo 8,3 tūkst. eurų vertės turtą ir 92 tūkst. eurų paskolą, Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė asmeniškai turėjo 8,4 tūkst. eurų turto, su sutuoktiniu – 19 tūkst. eurų ir beveik 17 tūkst. eurų paskolą.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė su vyru nurodė sukaupę beveik 353 tūkst. eurų vertės turto ir turintys 140 tūkst. eurų paskolą.

Kitų valdančiųjų frakcijų vadovai, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas su šeima deklaravo 269 tūkst. turto ir 219 paskolą, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas pernai nurodė turėjęs 351 tūkst. eurų vertės turto.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas su žmona turėjo 147 tūkst. eurų turto ir beveik 94 tūkst. eurų paskolą.

Taip pat opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Linas Kukuraitis deklaravo 355 tūkst. eurų turto ir 16 tūkst. eurų paskolą.

Opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos seniūnė Aušrinė Norkienė su vyru deklaravo 215 tūkst. eurų turto ir 24 tūkst. eurų paskolą.

T. Tomilinas tvirtino, kad V. Valkiūnas per Seimo posėdį jam smogė ranka.

Ketvirtadienį V. Valkiūnas BNS patvirtino lankęsis policijoje.

„Teisinga informacija, tik gaila, kad valstybės paslaptys nuteka“, – sakė parlamentaras.

Jis nebuvo linkęs atskleisti, apie ką tiksliai kalbėjosi su pareigūnais. Politiko teigimu, įvykis buvo seniai ir šiandien tai nėra jo gyvenimo prioritetas.

„Nesusipratimas įvyko, tiek tų reikalų. Mes žmonės skirtingi, reaguojame į įvykius, procesus skirtingai, būna, kad skirtingi mentalitetai, skirtingi įsitikinimai, gaunasi nesusipratimai. Mes su antra puse po to nesusipratimo ranką padavėme, tarsi de facto susitaikėme, o de jure reikia suderinti, kad mūsų įsitikinimai dėl proceso sutampa. Paskutinį posėdį bendravome“, – tvirtino V. Valkiūnas.

Jis BNS teigė incidento nuotaikomis negyvenantis ir nuoskaudų nesinešiojantis.

Jokio susistumdymo nebuvo, ne taip suprato žmogus.

„Jokio susistumdymo nebuvo, ne taip suprato žmogus. Kitaip įvertina tą prisilietimą. Lietuviai išvis distancijos tokie besilaikantys. Aš kitokio mentaliteto, kaip italai, ne karštesnio, bet kur kontaktas artimesnis. Lietuviai, baltai, kur ištiestos rankos atstumas“, – nesusipratimo priežastis aiškino parlamentaras.

Anot jo, gruodį incidentas kilo dėl skirtingo požiūrio į pabėgėlių klausimą.

„Čia ideologiškai, jis – už pabėgėlius, aš – prieš pabėgėlius. Palaikau L. Kaščiūno ir ministrės kietą liniją, jie pabėgėlius vadina neteisėtai kirtusius sieną, aš juos nusikaltėliais laikau ir jie turi būti atitinkamai priimti. Pats galiu pragyventi maitindamasis ir konservais už penkis eurus, o jiems skiriama po 20 eurų. Kiek mūsų pačių piliečių gyvena baisiomis sąlygomis, be dušų, turi pas giminaičius glaustis?“ – tvirtino parlamentaras.

V. Valkiūnas piktinosi, kad valstybė leidžia pinigus pirkdama namelius ir tenkindama pabėgėlių reikalavimus, o pretenzijoms esą nėra galo.

„Dėl to ir sukonfliktavome“, – sakė Seimo narys.

Incidentas tarp Seimo narių įvyko gruodį. Seimo narys, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ T. Tomilinas policijai pranešė, kad kolega parlamentaras V. Valkiūnas Seimo posėdžių salėje sudavė jam į krūtinę. Seimo narys tuomet teigė, jog taip įvyko ne juokais ir toks elgesys netoleruotinas.

„Aš kalbėjau apie jį svarstant vieną įstatymą, jis paskui priėjo – ką ten apie mane šnekėjai? Aš sakau, papasakosiu, ir jis man taip (sudavė) stipriai į krūtinę. Man neskauda ten labai stipriai, bet visi matė“, – gruodį BNS sakė T. Tomilinas.

T. Tomilinui iškvietus pareigūnus, šie buvo nuvykę į Seimą aiškintis situacijos. Dėl šio įvykio sostinės policija yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS patvirtino, kad antradienį pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Pagal jį, tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas T. Tomilinas dėl incidento Seimo salėje kreipėsi į policiją, tačiau V. Valkiūnas neigia smurtavęs.

„Aš kalbėjau apie jį svarstant vieną įstatymą, jis paskui priėjo – ką ten apie mane šnekėjai? Aš sakau, papasakosiu, ir jis man taip (sudavė) stipriai į krūtinę. Man neskauda ten labai stipriai, bet visi matė“, – BNS sakė T. Tomilinas.

Žurnalistams komentuodamas situaciją T. Tomilinas teigė, kad V. Valkiūnas jam sudavė ne juokaudamas, tad iš principo toks elgesys netoleruotinas.

Jis man taip sudavė stipriai į krūtinę. Man neskauda ten labai stipriai, bet visi matė.

„Tai nebuvo juokais, tai buvo agresyvu, ir taip neturi būti. Ukrainos parlamente mušasi parlamentarai, bet mes esame ne Ukrainoje, mes esame Lietuvoje ir, mano galva, taip elgtis negalima. Jei mes toleruosime tokį elgesį, kartelė eis žemyn, suprantu, kad agresijos visuomenėje yra daug, sunkūs klausimai svarstomi, labai daug kviečiančių smurtauti pseudolyderių atsiranda, ir man tas labai nepriimtina. Aš kreipiuosi į policiją, man nėra tikslo velti labai stipriai policijos, bet reikia fiksuoti, o toliau Etikos komisija turi svarstyti“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Seimo nario teigimu, konfliktą įžiebė jo žodžiai, kad „nėra gerai Seimo įvaizdžiui, kad Petras Gražulis ir V. Valkiūnas kalba daugumos vardu“.

„Po 45 minučių žmogus atėjo prie manęs ir pradėjo aiškintis“, – BNS sakė T. Tomilinas.

V. Valkiūnas neigia sudavęs parlamentarui. „Netrenkiau, ką aš trenksiu tokiam dideliam jaunam“, – žurnalistams po incidento sakė parlamentaras.

„Jis (T. Tomilinas) įžeidžiančiai pasisakė, aš norėjau išsiaiškinti, ką jis kalbėjo. Ne (smūgio nebuvo), jis tik mosikavo rankomis pats ir viskas. Kalbėjo apie mane įžeidžiančiai, nebuvo ten jokio smūgio, aš tik norėjau išsiaiškinti“, – kalbėjo V. Valkiūnas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas dėl incidento kreipėsi į policiją, tačiau V. Valkiūnas neigia smurtavęs.

„Aš kalbėjau apie jį svarstant vieną įstatymą, jis paskui priėjo – ką ten apie mane šnekėjai? Aš sakau, papasakosiu, ir jis man taip (sudavė) stipriai į krūtinę. Man neskauda ten labai stipriai, bet visi matė“, – BNS sakė T. Tomilinas.

Sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS patvirtino, kad T. Tomilinas iškvietė pareigūnus, šie buvo nuvykę į Seimą aiškintis situacijos.

Seime T. Tomilinas pareigūnams papasakojo apie incidentą ir vėliau išvyko į policiją oficialiai pateikti pareiškimo.

Žurnalistams komentuodamas situaciją T. Tomilinas teigė, kad V. Valkiūnas jam sudavė ne juokaudamas, tad iš principo toks elgesys netoleruotinas.

„Tai nebuvo juokais, tai buvo agresyvu, ir taip neturi būti. Ukrainos parlamente mušasi parlamentarai, bet mes esame ne Ukrainoje, mes esame Lietuvoje ir, mano galva, taip elgtis negalima. Jei mes toleruosime tokį elgesį, kartelė eis žemyn, suprantu, kad agresijos visuomenėje yra daug, sunkūs klausimai svarstomi, labai daug kviečiančių smurtauti pseudolyderių atsiranda, ir man tas labai nepriimtina. Aš kreipiuosi į policiją, man nėra tikslo velti labai stipriai policijos, bet reikia fiksuoti, o toliau Etikos komisija turi svarstyti“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Tai nebuvo juokais, tai buvo agresyvu, ir taip neturi būti. Ukrainos parlamente mušasi parlamentarai, bet mes esame ne Ukrainoje, mes esame Lietuvoje ir, mano galva, taip elgtis negalima.

Telefonu BNS atsiliepęs V. Valkiūnas paneigė sudavęs kolegai, tačiau pokalbį nutraukė, sakydamas, kad savo komentarą pateiks vėliau, išėjęs iš salės.

„Ne, kas ten trenkė“, – pasakė V. Valkiūnas ir teigė nebegalintis kalbėti.

Vėliau V. Valkiūnas žurnalistams tvirtino netrenkęs T. Tomilinui. „Netrenkiau, ką aš trenksiu tokiam dideliam jaunam“, – sakė parlamentaras.

„Jis (T. Tomilinas) įžeidžiančiai pasisakė, aš norėjau išsiaiškinti, ką jis kalbėjo. Ne (smūgio nebuvo), jis tik mosikavo rankomis pats ir viskas. Kalbėjo apie mane įžeidžiančiai, nebuvo ten jokio smūgio, aš tik norėjau išsiaiškinti“, – kalbėjo V. Valkiūnas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis sakė, kad incidentą turi išsiaiškinti policija.

„Policijos reikalas ištirti šitą galimai nusikalstamą veiką. Nesvarbu, kas kur ką įžeidinėja, jei įžeidinėja, yra kitos procedūros numatytos, bet smurtauti tikrai ne vieta, ir iškviesta policija“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Pats G. Landsbergis turto deklaravo už 395,1 tūkst. eurų, o jo žmona – už 16,3 mln. eurų.

Landsbergių šeimos turtas per metus išaugo apie 2,2 mln. eurų, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) trečiadienį paskelbti duomenys.

Antroje vietoje liko į Seimą pernai grįžęs Valdemaras Valkiūnas. Jis deklaravo turintis turto už 4,893 mln. eurų. Nors VMI nurodo, kad 2019 metais politikas turto išvis neturėjęs, V. Valkiūnas BNS sakė, kad jau maždaug 15 metų teikiantis turto ir pajamų deklaracijas.

„Tas pats turtas, sumos panašios jau 15 metų“, – tvirtino jis.

Parlamentaras nurodo turintis žemės sklypų, kurių vertė viršija 1,6 mln. eurų, kito nekilnojamo turto už 1,137 mln. eurų ir akcijų už 1,053 mln. eurų.

Tarp Seimo milijonierių yra ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arminas Lydeka, su sutuoktine Olga Brigita deklaravęs turto už 1,888 mln. eurų. Didžiąją dalį A. Lydekos turto – daugiau nei 900 tūkst. eurų – sudaro butai daugiabučiuose namuose.

Ketvirtoje vietoje liko konservatorius, energetikos ministras Dainius Kreivys. Jis su žmona deklaravo turto už 1,474 mln. eurų. Politikas turi 547,7 tūkst. eurų vertės butą ir akcijų už 205,5 tūkst. eurų – jų vertė per metus padidėjo 89,7 tūkst. eurų. D. Kreivio sutuoktinė deklaravo turto už 616,7 tūkst. eurų, bendras šeimos įsiskolinimas siekia 572,8 tūkst. eurų. Turto vertė per metus išaugo kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų.

Penktas liko „valstietis“ Valius Ąžuolas, jo šeimos turto vertė siekia 1,397 mln. Daugiau nei pusę jo asmeninio turto (462,4 tūkst. eurų) sudaro sklypai. Per metus šeimos turto vertė sumenko apie 55 tūkst. eurų.

Didžiausios Seimo frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – frakcijos seniūnės Radvilė Morkūnaitės-Mikulėnienės šeima deklaravo turto už 352,6 tūkst. eurų.

Kitų valdančiųjų partijų – Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – seniūnai Eugenijus Gentvilas bei Ieva Pakarklytė nurodė turto už atitinkamai 348,4 tūkst. ir 281,2 tūkst. eurų, įskaitant sutuoktinių turtą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, parlamente turinčios daugiausiai atstovų tarp opozicinių partijų, seniūnė Aušrinė Norkienė deklaravo turto už 190,7 tūkst. eurų, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Syso turto vertė – 337,2 tūkst. eurų.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas turto deklaravo už 149,2 tūkst. eurų, Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus su sutuoktine Širvintų mere Živile Pinskuviene deklaravo turto už 1,065 mln. eurų, Mišrios Seimo narių grupės seniūnas, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius – 224,15 tūkst. eurų.

Kreipimesi nurodoma, kad Seimo narys Valdemaras Valkiūnas savo viešais pasisakymais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus valstybės politiko veiklos principus, savo nuomonę reiškė nekorektiškai, žeminančiai ir menkinančiai tiek konkrečių Seimo narių, tiek vienos iš politinių jėgų Seime – Laisvės frakcijos, tiek ir LGBT bendruomenei priklausančių asmenų – Lietuvos Respublikos piliečių ir gyventojų, atžvilgiu.

„Neetiškais ir nepagrįstais pasisakymais Seimo narys Valdemaras Valkiūnas diskredituoja ir menkina ne tik savo asmenį, bet kartu ir visų valstybės politikų, Seimo narių, kuriems taikomi aukščiausi etikos, padorumo, moralės ir geros reputacijos elgesio standartai, vaidmenį valstybės gyvenime“, – teigia Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.

Be kita ko, Seimo nario viešai išsakyti teiginiai taip pat laikytini melagingais. Anot Seimo nario V. Valkiūno, kai kurie Seimo nariai priklauso LGBT organizacijai, kuri yra neva laikytina nusikalstama, teroristinė organizacija. Pažymėtina, kad tokie Seimo nario išsakyti teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, neturintys jokio objektyvaus faktinio pagrindo. Tokie teiginiai žemina LGBT bendruomenei priklausančių asmenų garbę ir orumą, didina LGBT asmenų diskriminaciją ir visuomenės nepalankų požiūrį.

„Jeigu visi bus vieningi, tai yra galimybė įsteigti  frakciją, kurioje dirbtų save išsikėlę ir kiti pavieniai politikai. Taip pat manau, kad ne visi, kurie atėjo su naujos koalicijos partijomis „yra pražuvę“. Su jais aš irgi kalbėsiu“, – Eltai antradienį sakė į iškilmingą Seimo nario pažymėjimo įteikimo ceremoniją atvykęs V. Valkiūnas.

Jis taip pat  teigė ketinantis kalbėtis apie tokios frakcijos steigimą ir su trimis į naują Seimą patekusiais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovais.

„Lenkai dabar, gaunasi, kad yra arčiau idėjiškai negu tos ekstremistinės jėgos, kurios nori nuvesti į aklavietę“, – svarstė  politikas.

Tai yra nonsensas, dabar turėjo būti daugiau patriotinių, nacionalinių ir pronacionalinių jėgų, gavosi viskas atvirkščiai.

Išrinktas parlamentaras taip pat prognozuoja, kad kuriama konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koalicija neišsilaikys ilgiau negu iki 2021 metų rudens.

Jis apgailestauja, kad Lietuva per rinkimus nuėjo, jo manymu, klaidinga kryptimi.

„Tai yra nonsensas, dabar turėjo būti daugiau patriotinių, nacionalinių ir pronacionalinių jėgų, gavosi viskas atvirkščiai“, – dėl liberalių jėgų atėjimo į valdžią apgailestavo V. Valkiūnas.

Seimo nario pažymėjimo atsiimti atvykęs politikas sako, kad norėtų dirbti viename iš trijų Seimo komitetų – Ekonomikos, Biudžeto ir finansų arba Teisės ir teisėtvarkos.

„Būdamas meru, įgijau daug patirties, aš nebe tas berniukas, kuris buvo 2008-2012 metais Seime“, – pastebėjo V. Valkiūnas.

Pats savo kandidatūrą išsikėlęs V. Valkiūnas į naują Seimą išrinktas Sėlos vakarinėje vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Saulės apygardoje Šiauliuose pirmą kartą Seimo nario mandatą laimėjo buvęs socialdemokratas, dabar nepartinis Domas Griškevičius.

Jis surinko beveik 60 proc. balsų ir įveikė Seimo narį taip pat nepartinį Valerijų Simuliką, gavusį 37,50 proc. balsų.

D. Griškevičius sekmadienio vakarą BNS sakė, kad nors jau buvę visokių pokalbių dėl galimybės prisidėti prie kurios nors frakcijos, jis nusiteikęs kol kas padirbėti Mišrioje Seimo narių grupėje.

„Tikrai nežadu dalyvauti valdančioje koalicija vien tam, kad dalyvaučiau ir būti rankų kilnotoju. Tikrai nesiruošiu tokios rolės turėti. Lygiai taip pat nereiškia, kad reikia blokuoti sprendimus, jeigu nepriklausai daugumai“, – tvirtino Šiaulių miesto vicemeras.

Kita vertus, jis tvirtino balsuosiąs už būsimą Vyriausybę, nepaisant to, kas ją sudarytų, nes būtina jai kuo skubiau suteikti mandatą dirbti.

„Kas turės iniciatyvos tiesę formuoti daugumą, nepriklausomai nuo to, kas ja pasinaudos, kas ją suformuos, tikrai balsuosiu už Vyriausybę. Pirmiausia, dėl to, kad jau bus lapkričio vidurys, kai naujasis Seimas pradės darbą, ant nosies metų biudžetas laukia, reikia dirbti, nemanau, kad yra laiko politinėms batalijoms“, – teigė D. Griškevičius.

„Reikia duoti mandatą tiems, kas surinko daugiausia balsų, kas sugebės suformuoti valdančiąją daugumą“, – pridūrė jis.

Sėlos vakarinėje apygardoje Seimo nario mandatą iškovojo buvęs Biržų meras Valdemaras Valkiūnas. Jis gavo 54 proc. rinkėjų balsų ir įveikė konservatorių keltą Matą Maldeikį.

V. Valkiūnas jau buvo Seimo nariu 2008–2012 metais.

Alytaus vienmandatėje apygardoje parlamentaru išrinktas Seimo narys Vytautas Bakas, surinkęs beveik 58 proc. balsų.

Prieš ketverius metus į parlamentą jis pateko kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Lazdynų vienmandatėje apygardoje. Pernai liepą V. Bakas paliko valdančiąją „valstiečių“ frakciją Seime, nes ši, anot jo, nesilaikė per rinkimus iškelto prioriteto – kovos su korupcija.

Dabar V. Bakas neatmeta galimybės prisidėti prie bet kurios koalicijos. Jis tvirtino jau kalbėjęs apie tokią galimybę.

„Aš per ketverius metus dirbau ir pozicijoje, ir opozicijoje. Moku dirbti tiek su tais įrankiais, kuriuos suteikia buvimas pozicijoje, ir taip pat su tais įrankiais, kuriuos suteikia buvimas opozicijoje“, – BNS sekmadienio vakarą sakė V. Bakas.

„Iš tikrųjų neatmetu visų variantų, kurie padės man įgyvendinti tuos klausimus, kurie svarbūs Alytaus žmonėms“, – pridūrė jis.

Pasak Seimo nario, pagrindinis kriterijus, kuris nulems jo pasirinkimą, yra regionų klausimai.

„Tai yra būtent Alytaus krašto probleminiai klausimai, kurie varžo šio krašto ekonomiką. Yra nauja Europos Sąjungos (ES) perspektyva, dėl jos reikėtų rimtai kalbėtis tam, kad ji pasiektų žmones, o nebūtų įdėta į kažkokį mūrą“, – teigė V. Bakas.

Seimo narys Petras Gražulis į parlamentą vėl išrinktas Gargždų apygardoje. Už jį balsavo apie 53 proc. rinkėjų, už konservatorę Rasą Petrauskienę – 42 procentai.

Šioje apygardoje P. Gražulis renkamas nuo 1996 metų. Tik prieš ketverius į Seimą jis pateko kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas.

Dviem save išsikėlusiems kandidatams nepavyko laimėti rinkimų – parlamentaras Darius Kaminskas Kėdainiuose pralaimėjo socialdemokratui Tomas Bičiūnui, Raimundas Martinėlis Sėlos rytinėje apygardoje – socialdemokratui Vidmantui Kanopai.