Priėmimo etape įstatymą palaikė 97 parlamentarai, susilaikė 3 ir prieš buvo 1.

Posėdžių salėje pasisakydamas už šį įstatymą, liberalas Andrius Bagdonas pažymėjo, kad paskola yra ypač svarbi Lietuvai iki 2028 metų planuojant užbaigti dalį europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto.

„Jeigu dabar neužsisakysime traukinių, o mes juos jau vėluojame užsisakyti, tai turėsime bėgius, bet neturėsime traukinių ir galėsime važiuoti autobusais ir automobiliais“, – tikino parlamentaras.

Dvi 100 mln. eurų vertės paskolos „LTG Link“ teikiamos laikotarpiu iki 2032 metų gruodžio 31 dienos. Be to, numatyta, kad „LTG Link“ įsigytus elektrinius traukinius turės įkeisti Finansų ministerijai, taip pat įmonė turės sumokėti garantinę įmoką, siekiančią 0,1 proc. numatytos paskolų sumos.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

„Norime prisidėti prie šio verslo sektoriaus plėtros. Tačiau gana dažnai užtikrinimo priemonių trūkumas riboja klientų galimybes gauti reikiamą finansavimą, o portfelinė garantija kaip tik sprendžia šią problemą“, – pranešime sakė „EMBank“ direktoriaus pavaduotojas ir valdybos narys Aurelijus Šveikauskas.

Anot jo, ši priemonė bus aktualiausia gamybos, prekybos ir paslaugų įmonėms bei norinčioms pasiskolinti santykinai nedideles sumas apyvartinių lėšų ar investicijų finansavimui.

Pagal finansinę priemonę „Portfelinės garantijos 3“ didžiausia galima paskolos arba lizingo sandorio suma siekia 1,875 mln. eurų, tačiau krovinių vežėjams gali būti skolinama iki 937,5 tūkst. eurų, žemės ūkio gamybos įmonėms – iki 234,4 tūkst. eurų.

Investicinės  ir lizingo paskolos trukmė su portfeline garantija siekia 10 metų, apyvartinių paskolų – penkerius metus, kredito linijos – trejus metus.

Dvi paskolos bus naudojamos perskirstyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo kaštus ilgesniam laikui ir įsigyti laivą-saugyklą.  

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančio nutarimo projektui ir dėl jo galutinai balsuos vėliau. Už balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 5, o susilaikė 24.

Seimas nepritarė grupės Seimo narių siūlymams leisti „Klaipėdos naftai“ iš NIB su valstybės garantija skolintis tik dalį lėšų. Parlamentarai siūlė dabar neimti abiejų  paskolų – nesiskolinti beveik 160 mln. eurų lėšų laivo įsigijimui.

Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas „valstietis“ Virgilijus Poderys apgailestavo, kad Lietuvos planas išpirkti laivą skelbiamas iš anksto ir įtvirtinamas „įstatymų formoje“. 

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas mano, kad sąlygos skolintis iš institucinių bankų šiuo metu yra idealios. Paskolų palūkanų norma siektų apie vieną procentą.

„Klaipėdos nafta“ ketina skolintis iki 134,145 mln. eurų, kad galėtų iki 2044 metų paskirstyti iki 2024 metų galiojančios laivo-saugyklos nuomos sutarties su „Hoegh LNG“ kaštus. Jie nuo 2020 metų mažėtų 45 proc. – nuo 62 mln. iki 36 mln. eurų, vadinamoji saugumo dedamoji – apie 39 proc., o vidutinė galutinė dujų kaina vartotojams – apie 4 proc.

Dar iki 158,4 mln. eurų planuojama skolintis įsigyti „Independence“ arba kitą tokį laivą.

Valstybinis studijų fondas pranešė, kad iš viso pasirašytos 1475 valstybės remiamų paskolų sutartys, šias paskolas suteikė „Swedbank“.

Fondas valstybės garantiją buvo suteikęs 1648 paskoloms už 1,563 mln. eurų, tačiau ne visi studentai atvyko pasirašyti sutarčių.

Valstybės remiamos paskolos skiriamos studijų kainai, gyvenimo išlaidoms ar dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis.

Pernai studentai iš viso pasirašė 7161 valstybės remiamų paskolų sutartį už daugiau kaip 11 mln. eurų. Dauguma sutarčių tradiciškai pasirašoma rudens semestrą.

„Rudenį dalis studentų skolinasi iš karto abiem semestrams, todėl garantijų skaičius ir sumos visada būna didesnės nei pavasarį“, – BNS anksčiau sakė fondo atstovas Gediminas Dubonikas.

Pasak fondo pranešimo, dėl valstybės remiamų paskolų sutarčių pasirašymo studentai iki gegužės 10 dienos turės kreiptis į „Swedbank".

Valstybės remiamos paskolos skiriamos studijų kainai, gyvenimo išlaidoms ar dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis.

Pernai studentai iš viso pasirašė 7161 valstybės remiamų paskolų sutartį už daugiau kaip 11 mln. eurų. Dauguma sutarčių tradiciškai pasirašoma rudens semestrą.

„Rudenį dalis studentų skolinasi iš karto abiem semestrams, todėl garantijų skaičius ir sumos visada būna didesnės nei pavasarį“, – BNS sakė fondo atstovas Gediminas Dubonikas.

Galimybę gauti nemokamą ar dalinai mokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą šiemet turi daugiau asmenų nei pastaraisiais metais.

Nuo sausio 1 dienos nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos neviršija devynių minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) – 2700 eurų (9315 litų), antradienį pranešė Teisingumo ministerija. Iki šiol tokią teisinę pagalbą galėjo gauti asmenys, kurių metinės pajamos neviršydavo aštuonių MMA. Jei asmuo, kuriam reikalinga teisinė pagalba, turi išlaikytinių, papildomai prie šios sumos pridedama po tris MMA už kiekvieną jų.

Dalinai mokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, kuomet valstybė padengia 50 proc. šios paslaugos kainos, nuo šių metų gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos neviršija 13 MMA – 3900 eurų (13 455 litų). Iki šiol tokią dalinai mokamą teisinę pagalbą galėdavo gauti asmenys, kurių metinės pajamos neviršydavo 12 MMA. Jei toks asmuo turi išlaikytinių, tai papildomai prie šios sumos pridedama dar po 4,5 MMA už kiekvieną jų.

Tokius pakeitimus praėjusių metų pabaigoje patvirtino Vyriausybė.

Antrinė teisinė pagalba apima procesinių dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą administracinėse, civilinėse, baudžiamosiose bylose ir vykdymo procese bei išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

2015 metų valstybės biudžete numatyta antrinės teisinės pagalbos teikimui ir organizavimui skirti 6,7 mln. eurų (23,1 mln. litų). Pernai visai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai buvo skirta 18,4 mln. litų, 2013 metais - 13,9 mln. litų.

Lietuvos studentai su valstybės garantija iš bankų šį rudenį paėmė paskolų už 32,6 mln. litų.

Paskolų sutartis pasirašė 5965 studentai, o 939 studentai, kurie buvo užpildę prašymus paskolai ir buvo pakviesti pasirašyti sutartis, to nepadarė.

Kaip BNS sakė Valstybinio studijų fondo vyriausioji specialistė Milda Papinigienė, dauguma - daugiau kaip 4 tūkst. studentų - paskolas ėmė studijų kainai padengti.

Šiais metais valstybės remiamas paskolas teikė du bankai: DNB bankas ir „Swedbank“. Rudens semestrą daugiau studentų rinkosi pastarąjį - su „Swedbank“ sutartis pasirašė 4214 studentų (jie paėmė paskolų už 22,6 mln. litų), su DNB banku - 1751 studentas (10,2 mln. litų).

Iš viso šiemet, skaičiuojant ir pavasario semestrą, studentai paėmė valstybės garantuojamų paskolų už 35,4 mln. litų.

Valstybės garantuojamos paskolos teikiamos nuo 2009 metų.