„Valstybė dabar moka du kartus. Būtų gerai, kad apsispręstų, už kurį kartą mes norime mokėti. Arba už privačių namų pavertimą rezidencijomis, kas irgi kainuoja, arba privaloma tvarka (gyventi Turniškėse – ELTA) yra visiems“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Landsbergis.

Politikas pažymėjo – jei rezidencijų Turniškėse nebus atsisakyta, šalies vadovai jose ir turėtų gyventi einant pareigas.

„Jei būtų apsispręsta palikti Turniškes, kaip faktą, tada ten reikėtų gyventi“, – sakė jis.

Prezidentūra sukritikavo M. Maldeikio siūlymą dėl Turniškių

Prezidentūra kritikuoja konservatorių frakcijos nario Mato Maldeikio siūlymą įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi jiems paskirtose rezidencijose. Šalies vadovo komunikacijos grupė akcentuoja, kad antradienį šiai iniciatyvai po pateikimo pritaręs Seimas iš esmės pritarė argumentui, kad svarbiausių valstybės pareigūnų saugumas būtų užtikrintas, net ir jų teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą sąskaita.

Valstybė dabar moka du kartus. Būtų gerai, kad apsispręstų, už kurį kartą mes norime mokėti.

„Seimas, vakar po pateikimo pritardamas Seimo nario Mato Maldeikio parengtam įstatymo projektui, kuriuo norima įpareigoti Prezidentą ir Ministrą Pirmininką apsigyventi tarnybinėse rezidencijose, iš esmės pritarė argumentui, kad būtina užtikrinti svarbiausių valstybės pareigūnų saugumą, net ir jų teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą sąskaita“, – teigiama Prezidento komunikacijos grupės atsakyme Eltai.

„Tuo tarpu pernai, sprendžiant klausimą dėl nuolatinės Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko apsaugos, ir Seimo narys M. Maldeikis, ir dar 47 Seimo nariai, vakar pritarę jo parengtam projektui, balsavo už įstatymą, kuriuo, argumentuojant saugomų asmenų teise į privataus gyvenimo neliečiamumą, buvo atsisakyta jų 24 valandas per parą trunkančios apsaugos“, – primenama komentare.

Prezidentūra taip pat kelia klausimą, kokios yra tikrosios šio M. Maldeikio iniciatyvos priežastys.

„Šių visiškai priešingų iniciatyvų akivaizdoje kyla klausimas – kokios tikrosios priežastys minėtus Seimo narius skatino parengti šį įstatymo projektą ir jam pritarti? Ne veltui ir Seimo Pirmininkė dėl šio įstatymo projekto priminė vadovėlinę tiesą, kad konkrečiam asmeniui ir konkrečiai situacijai projektuojama norma negali būti vadinama įstatymu“, – iniciatyvą kritikuoja Prezidentūra.

Prezidento komunikacijos grupės atsakyme taip pat pabrėžiama, kad dabartinė tvarka, leidžianti tiek ministrui pirmininkui, tiek ir prezidentui apsispręsti, ar kraustytis į jiems numatytas rezidencijas Turniškėse, yra pagrįsta ir subalansuota.

Šių visiškai priešingų iniciatyvų akivaizdoje kyla klausimas – kokios tikrosios priežastys minėtus Seimo narius skatino parengti šį įstatymo projektą ir jam pritarti?

„Dabartinis teisinis reguliavimas, leidžiantis Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui spręsti ar likti savo gyvenamojoje vietoje ar keltis į valstybės suteikiamas patalpas, yra pagrįstas, subalansuotas ir leidžia suderinti tiek valstybės, tiek Prezidento ir Ministro Pirmininko pareigas einančių asmenų interesus“, – pabrėžia Prezidentūra.

ELTA primena, kad Seimas antradienį po pateikimo pritarė M. Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose.

Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų būtų paskirtas naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.

Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.

Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Plačiau LNK reportaže dalijosi komunikacijos fakulteto dėstytoja Beata Grebliauskienė.

„Protokole, koks jis bebūtų griežtas, visada dar lieka daug vietos visuomenėje priimtoms normoms, etiketo normoms. Dabar, kaip sveikinasi, čia jau yra, iš vienos pusės, kaip ir atspindys visuomenėje priimtų taisyklių, iš kitos pusės, tai yra pakankamai aiški žinutė apie tai, kaip tas žmogus jaučiasi, kokias nuostatas turi kitų atžvilgiu, renginio atžvilgiu ir panašiai. Žvelgiant į Ursulą von der Leyen, matome du pasisveikinimus, ji Dianai Nausėdienei paspaudžia ranką, o su mūsų prezidentu apsikabina. Kodėl taip skirtingai? Protokolinis pasisveikinimas yra rankos paspaudimas. Tačiau pastaruoju metu matome, kad tiek valstybių vadovai, tiek aukšto rango politikai susitikimuose dalyvauja dažnai. Jie mato vienas kitą ne kartą per metus, dažnai net ne kartą per mėnesį. Ir būtent tų visų ritualų, galbūt, darosi mažiau, ir bendravimas paprastėja“, – komentavo pašnekovė.

Protokole, koks jis bebūtų griežtas, visada dar lieka daug vietos visuomenėje priimtoms normoms, etiketo normoms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmime prezidentūroje dalyvavo su pirmąją pone Olena Zelenska. Priėmimo metu jie vaikščiojo susikabinę rankomis.

„Mes įpratę, kad įvairiuose protokoliniuose renginiuose, kai pasirodo oficialus asmuo su lydinčiu asmeniu, jie tarsi eina šalia ir lydintis asmuo netrukdo oficialiajam dalyvauti visuose ritualuose. Ir čia vėlgi neformalioji dalis: skirtingi svečiai skirtingai ateina. Vienur tarsi lydintis asmuo eina šalia, o šiuo atveju Zelenskiai, mes matome, susikabinę rankomis. Bet jeigu mes įdėmiau pažvelgsime į tai, kaip jie laiko vienas kitą už rankų, tai tas susikabinimas yra ne romantika, o stiprus vienas kito emocinis palaikymas. Žinome, kad visai Ukrainos delegacijai, šiuo atveju, ir Ukrainos vadovui, yra sunkios dienos, yra įtemptos dienos, didžiulė emocinė įtampa. Galime matyti, kaip jie vienas kitą palaiko“, – kalbėjo B. Grebliauskienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Priėmime dalyvavę Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas su pirmąja ponia Emine Erdogan su G. Nausėda ir D. Nausėdiene paspaudžia rankomis. D. Nausėdienė Turkijos prezidento sutuoktinę dar ir pabučiuoja. Tai yra islamo kultūra, ar protokolas leidžia bučiuoti Turkijos prezidento sutuoktinę?

„Atmeskime tokį stereotipą, kad moterys islamiškoje kultūroje tarsi žemesnę vietą užimantis žmogus, o vyrai dominuoja. Jeigu mes pažvelgsime į Turkijos visuomenėje priimtą etiketą, taip, jie nevaikščioja oficialioje aplinkoje susikabinę, jie nedemonstruoja savo ryšio ir jausmų. Tai yra natūralu, kad jo žmona eina tik šalia, vos, vos iš paskos. Turkijos kultūroje yra priimta apsikabinti ir netgi susiliesti skruostais – tarsi pabučiavimas. Moterys taip dažnai sveikinasi su moterimis, būna vyrai su vyrais. Pirmosios ponios maloniai, šiltai pasisveikina, kaip ir priimta Turkijos visuomenėje“, – dalijosi pašnekovė.

Priėmime dalyvavęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas linkteli prie D. Nausėdienės – tarsi siekia pabučiuoti ranką, bet nepabučiuoja.

„Šiuo atveju, ko gero, jis priėmė sprendimą, kad Lietuvoje sveikinamasi kaip ir Lenkijoje. Žinome, kad Lenkijoje iki šiol garbingoms moterims tarsi bučiuojama ranka – ranka iš tikrųjų nėra bučiuojama, yra tik pasilenkiama iki rankos. Ir, beje, kai E. Macronas ateina su ponia Brigitte Macron, jie elegantiškai susikibę už parankės. Jis neslepia svarbaus B. Macron vaidmens jo darbe, jo gyvenime, jo kasdienybėje“, – teigė B. Grebliauskienė.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su pirmąja ponia Agata Kornhauser-Duda į priėmimą atėjo su gėlių puokšte, kurią prezidentas įteikė D. Nausėdienei. Jis buvo vienintelis iš visų svečių, atnešęs gėlių.

„Protokolas neįpareigoja, bet leidžia svečiui, ateinant pas šeimininką, atnešti dovaną. Dovana dažniausiai būna gėlių puokštė, kuri įteikiama, šiuo atveju, renginio šeimininkei. Kaip matom, tik vienintelis A. Duda atnešė gėlių.  Tai rodo dėmesį ir demonstruoja santykių artimumą, šiltumą. Gėlių puokštė vėlgi yra tam tikra sąmoninga ar nesąmoninga žinutė aplinkiniams apie labai gerus, ypatingai šiltus dabar esančius santykius būtent tarp Lietuvos ir Lenkijos vadovų“, – pasakojo pašnekovė.

Ji parengta įgyvendinant Seimo anksčiau priimtas pataisas, pagal kurias nuolatinė asmens apsauga palikta tik prezidentui, o Seimo pirmininkas ir premjeras saugomi, kai atlieka pareigas.

Pataisas inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė, kurios laikosi pozicijos, kad visą parą vykdoma asmens apsauga yra perteklinė.

Pagal patvirtintą tvarką, apsauga kitu laiku bus paskiriama ir vykdoma atsižvelgiant į grėsmę saugomam asmeniui bei jo darbotvarkę, dienotvarkę ir įvertinus saugomo asmens ar jo atstovo pagrįstus apsaugos vykdymo reikalavimus.

Vertindama pavojų saugomiems asmenims, Vadovybės apsaugos tarnyba atsižvelgs į teroro aktų, pasikėsinimų ir kitų teisės aktų pažeidimų prieš juos tikimybę, taip pat masinių neramumų, politinio nestabilumo, protesto akcijų, karinių ir kitokio pobūdžio konfliktų riziką.

Bus vertinama neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo, saugomų asmenų diskreditavimo rizika.

Apsauga taip pat gali būti skiriama saugomo asmens valia.

Saugomas asmuo turės teisę nuspręsti, ar sutinka su siūloma apsauga bei galės jos atsisakyti, pateikti apsaugos vykdymo sąlygas.

Sprendimai dėl apsaugos taikymo bus priimami per vieną darbo dieną. Jeigu yra žinoma apie realų pavojų saugomam asmeniui, apsauga galės būti pradėta vykdyti nedelsiant.

Saugojimas ne darbo metu bus baigiamas tuomet, kai nustatoma, kad grėsmė išnyko.

Tvarka įsigalios rugsėjį, kaip ir Seimo pavasario sesijoje priimtas įstatymas.

Iki šiol Vadovybės apsaugos tarnyba vadovybę saugojo 24 valandas per parą. Vadovybei priklauso prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir šias pareigas laikinai einantys asmenys.

„Turto deklaracijas dėl užimamų pareigų už 2021 metus pateikti turėjo apie 102,6 tūkst. gyventojų. Naujausiais duomenimis, laiku iš jų pareigą atliko beveik 84 tūkst.“, – pranešime teigė VMI Mokestinių prievolių departamento vyresnioji patarėja Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Pasak jos, apie 2 tūkst. gyventojų iki šiol nepateikė turto deklaracijos ir tai turėtų padaryti nedelsdami.

Didžioji dalis laiku nepateikusiųjų deklaracijų tai atliko vėliau, jau po gegužės 1-osios, BNS patikslino VMI. 

VMI svetainėje skelbiami valstybės tarnautojų ir kitų asmenų duomenys skirti viešumui bei skaidrumui užtikrinti, visuomenės savikontrolei.

Turto ir pajamų deklaracijų duomenis VMI taip pat naudoja nustatant ir rizikingiausius mokesčių mokėtojus – informacija analizuojama ir lyginama su VMI turimais bei iš trečiųjų šaltinių gautais duomenimis apie asmenų pajamas, turimą turtą ir išlaidas.

Lietuvoje ir užsienyje turimą turtą deklaruoti privalo biudžetinių įstaigų vadovai bei pareigūnai, valstybės politikai ir tarnautojai, valstybės ar savivaldybių įstaigų, įskaitant aukštųjų mokyklų, bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų pavaduotojai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai.

Be to, turtą deklaruoti privalo teisėjai, notarai, prokurorai, antstoliai ir jų šeimų nariai.

Kreipimąsi su tokiu reikalavimu patvirtino šeštadienį posėdžiavusi partijos taryba. 

Dokumente dėl viešojo sektoriaus neskurdinimo reikalavimai dėstomi siekiant išvengti neigiamų ilgalaikių socialinių pasekmių ir užtikrinti sveikatos ir švietimo paslaugų tinklo stabilumą.

„Būtent savivaldybes ir jų gyventojus labiausiai paveiks vykdomos pertvarkos ir jų keliami iššūkiai“, – sakoma rašte, kuriame, ieškant plataus sutarimo dėl sveikatos apsaugos sistemos ir švietimo įstaigų tinklo stiprinimo, o ne griovimo, taip pat raginama pradėti išsamų ir atvirą siūlomų permainų svarstymą.

Socialdemokratai prašo stabdyti valstybinių mokyklų diskriminaciją nevalstybinių mokyklų atžvilgiu dėl numatytų skirtingų mokinių atrankos principų, mokyklų ir klasių dydžių reikalavimų.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą siūloma iš esmės koreguoti ir numatyti, kad didžioji dalis joje numatytų lėšų būtų skiriamos paremti tam tikros kritinės infrastruktūros stokojančias švietimo įstaigas, taip pat kurių moksleivių rezultatai yra prastesni, neišskiriant ir mažesnių mokyklų.

Valstybės vadovų prašoma pritarti viešojo sektoriaus įstaigų tinklo pertvarkoms tik tada, kai bus atliktas išsamus ir įrodymais pagrįstas poveikio vertinimas, paisantis Konstitucijoje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų.

Socialdemokratai, be kita ko, dėl geopolitinių priežasčių maisto ir energijos kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, siūlo nedelsiant grįžti prie viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projekto, paruošto dar 2019 metais, svarstymo ir priėmimo.

Taip pat siūloma nebeatidėlioti Europos Sąjungos institucijų seniai rekomenduojamos mokesčių pertvarkos, kuri leistų sustiprinti valstybės finansinius pamatus, sumažintų darbo jėgos apmokestinimo naštą ir pasitelktų iki šiol nepanaudotus kapitalo ir turto apmokestinimo rezervus.

„Politikai ir valstybės vadovai, buvę vadovai turi rodyt pavyzdį, kad pasitiki vakcina, kad pasitiki mokslu ir šiuo išradimu kovoje su pandemija“, – LRT laidoje „Dienos tema“ trečiadienį sakė D. Grybauskaitė.

Ji taip pat teigė esanti pasirengusi skiepytis nuo koronaviruso net ir viešai.

„Aišku, kad kai tik mane pakvies, kai tik pateksiu į kažkokią grupę, mielai ir net jeigu reikės, viešai tikrai esu pasirengusi skiepytis“, – teigė buvusi šalies vadovė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad šiuo metu nėra numatyta atskira strategija dėl šalies vadovų skiepijimo nuo COVID-19.

Lietuva iki šiol yra gavusi dvi kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos siuntas, iš viso – 20 tūkst. 475 dozes. Šiuo metu laukiama trečiosios siuntos.

Lietuvoje pirmieji turėjo būti skiepijami medikai, dirbantys su COVID-19 pacientais.

Apie tai feisbuke trečiadienio naktį pranešė jo dukra aktorė Elžbieta Latėnaitė.

Valstybės vadovai reiškia užuojautas

Valstybės vadovai reiškia užuojautas dėl kompozitoriaus F. Latėno mirties.

Pasak prezidento Gitano Nausėdos, Lietuva atsisveikina su ryškia talentinga asmenybe, svariai prisidėjusia prie teatrinės kultūros mūsų šalyje plėtros, sukūrusia teatro muzikos fenomeną, gebėjusia muzikine kalba unikaliai atskleisti spektaklio temą ir gylį, paversti muziką visaverte teatrinio vyksmo dalyve.

Pažinojome Faustą Latėną kaip teatro žmogų, tačiau kompozitorius paliko ryškų pėdsaką ne tik Lietuvos kultūros padangėje, bet ir diplomatijoje, politiniame ir visuomeniniame gyvenime.

„Pažinojome Faustą Latėną kaip teatro žmogų, tačiau kompozitorius paliko ryškų pėdsaką ne tik Lietuvos kultūros padangėje, bet ir diplomatijoje, politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Tai buvo aktyvus kultūros lauko formuotojas, simbolizavęs naujos nepriklausomos Lietuvos kultūros atgimimą“, – sakė šalies vadovas.

Dėl netekties šalies vadovas liūdi kartu su F. Latėno šeima, artimaisiais ir reiškia užuojautą visai Lietuvos kultūros bendruomenei.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis užuojautą artimiesiems dėl kompozitoriaus F. Latėno mirties reiškia savo ir Seimo vardu.

„Faustas Latėnas savo darbais ne tik prisidėjo prie moderniosios Lietuvos muzikos istorijos, bet ir dėjo visas pastangas kuriant nepriklausomos Lietuvos kultūros sektorių ir teatrinę kultūrą jame. Jo vizija ir veikla liks kokybės ir gerovės standartais ateinančioms kartoms. Reiškiu nuoširdžią užuojautą F. Latėno artimiesiems, kolegoms ir jo talento gerbėjams“, – teigia parlamento vadovas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat reiškia užuojautą dėl F. Latėno mirties.

„Anapilin iškeliavo kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas F. Latėnas. Šio žymaus menininko muzika skamba daugelyje teatro spektaklių, dokumentinių bei vaidybinių filmų, jautri ir emocionali kūryba itin vertinama akademinės muzikos gerbėjų. Kompozitorius taip pat visada domėjosi Lietuvos kultūros politika, prisidėjo prie strateginių sprendimų, meno sklaidos šalyje ir pasaulyje. Nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, bičiulius, visus, kuriems teko laimė pažinoti šią iškilią asmenybę ir išvysti ryškią talento šviesą“, – sakoma premjero užuojautoje.

F. Latėnas 1989-1991 metais vadovavo Vilniaus teatrui „Lėlė“, nuo 1996-ųjų metus vadovavo Lietuvos valstybiniam akademiniam dramos teatrui, 1999-2000 metais ėjo Nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas. 2000-2004 metais kartu su režisieriumi Rimu Tuminu vadovavo Vilniaus mažajam teatrui.

1996 ir 2004 metais F. Latėnas tapo Lietuvos kultūros viceministru, taip pat ėjo ministro pirmininko patarėjo, Lietuvos kultūros atašė Rusijoje pareigas.

F. Latėnas sukūrė muziką daugiau kaip 200 spektaklių, daugiau kaip 40 dokumentinių bei vaidybinių filmų.

„Tegul pasididžiavimas savo valstybe bus bendras ir stiprus jausmas, kurį saugome savo širdyse. Tai valstybė, kuri per šimtmečius nuo Karaliaus Mindaugo laikų vienija savo žmones – mus, šių dienų piliečius, ir tuos, kurie buvo iki mūsų. Kuriems nepriklausoma Lietuva buvo aukščiausias tikslas“, – rašoma D. Grybauskaitės sveikinime.

Prezidentė linkėjo būti tais, kurie drąsiai žvelgia į ateities iššūkius, gerbia istoriją ir nepamiršta savo šaknų net toliausiame pasaulio krašte.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis sveikina visus Lietuvos žmones ir Pasaulio lietuvius Valstybės ir Tautiškos giesmės dienos proga.

Tegul pasididžiavimas savo valstybe bus bendras ir stiprus jausmas, kurį saugome savo širdyse.

„Švęskime Valstybės dieną – iškelkime trispalves, istorines vėliavas, praleiskime laiką su šeima ir artimaisiais, burkimės į bendruomenes ir būkime drauge. Tai vienybės ir draugystės šventė, kai jaučiame stiprų pilietiškumo ir tautinio pasididžiavimo jausmą. Šio jausmo kupinomis širdimis junkimės ir giedokime Tautišką giesmę. Sveikinu, Lietuva!“ – teigiama V. Pranckiečio sveikinime.

Premjeras sveikinime ragino būti garbingais valstybingumo tradicijų tęsėjais.

„Ši diena yra didžios mūsų valstybės istorijos, kuri moko, įkvepia, sutelkia ir kurią privalome išmanyti, gerbti, būti jos verti, simbolis. Šią ypatingą dieną prisiminkime, kad Lietuvą kuriame patys. Švęsdami Valstybės dieną pagalvokime, kas kiekvienam iš mūsų yra Lietuva, būkime garbingi valstybingumo tradicijų tęsėjai, branginkime, ką gavome iš protėvių, ir turėkime drąsos atsakyti už šiandieną ir ateitį“, – rašoma S. Skvernelio sveikinime.

Šventiniai renginiai prasidės Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija Prezidentūroje, o vidudienį Simono Daukanto aikštėje vyks iškilminga valstybės vėliavų pakėlimo ceremonija.

Valstybės dieną 21 valandą tradiciškai vyks iniciatyva „Tautiška giesmė aplink pasaulį“, kai įvairiose Lietuvos ir pasaulio vietose bus giedama „Tautiška giesmė“.

Mindaugas Lietuvos karaliumi buvo vainikuotas 1253 metų liepos 6 dieną. Karūnavimas užbaigė valstybės susikūrimą, Lietuvą pripažino to meto pasaulis.

Anot departamento, Dalia Grybauskaitė bus saugoma ir po kadencijos pabaigos, o naująjį prezidentą pareigūnai lydės nuo tada, kai bus paskelbti rinkimų rezultatai.

Aukščiausi šalies vadovai saugomi visą parą, o pareigūnai budi ir prie jų namų. Šiuo metu renkama informaciją ir apie galimas grėsmes.

Anot Pauliaus Nemiros iš Vadovybės apsaugos departamento, tai reikalinga, nes prezidentui kyla daug grėsmių, o Lietuvoje taip pat užfiksuota keletas asmenų, kurie gali pakenkti.

Be pareigas einančio prezidento, Vadovybės apsaugos departamentas rūpinasi Seimo pirmininko, premjero bei buvusių šalies vadovų apsauga.