Praėjusiais metais per balsavimą dėl nepasitikėjimo I. Khanas buvo išstumtas iš pareigų ir nuo tada, vykdydamas kampaniją už pirmalaikius rinkimus ir grįžimą į postą, įsivėlė į daugybę teisinių bylų.

Per pastarąsias savaites tai jau antras kartas, kai policija iš sostinės Islamabado buvo išsiųsta į I. Khano namus rytiniame Lahoro mieste, kad įteiktų arešto orderį po to, kai jis, motyvuodamas saugumo sumetimais, praleido kelis teismo posėdžius, susijusius su korupcijos byla.

„Esame čia iš esmės tam, kad įvykdytume orderius ir jį areštuotume“, – žurnalistams prie ekspremjero rezidencijos Lahore sakė Islamabado policijos generalinio inspektoriaus pavaduotojas Syedas Shahzadas Nadeemas Bukhari (Sajedas Šahzadas Nadimas Bucharis).

Pareigūnus pasitiko ne mažiau kaip 200 I. Khano šalininkų. Kai kurie jų, prisidengę raudonomis ir žaliomis 70-ečio opozicijos lyderio partijos „Pakistan Tehreek-e-Insaf“ (PTI) vėliavomis, laikė lazdas ir mėtė akmenis.

Bandydamos prasiskinti kelią prie I. Khano rezidencijos policijos pajėgos į minią paleido vandens patranką ir ašarines dujas.

Iš namo vidaus I. Khanas įrašė vaizdo pranešimą, kurį paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Policija atvyko čia, kad pasodintų mane į kalėjimą, – sakė jis. – Jie mano, kad tauta užmigs, kai Imranas Khanas atsidurs kalėjime.“

PTI pirmininko pavaduotojas Shahas Mehmoodas Qureshi (Šachas Mehmudas Kurešis) žurnalistams Lahore sakė, kad „mes norime būti taikūs“. Jis primygtinai reikalavo, kad pareigūnai arešto orderį įteiktų jam, ir teigė, jog stengsis rasti sprendimą, kad būtų išvengta kraujo praliejimo.

I. Khanas buvo iškviestas į teismą atsakyti į kaltinimus nedeklaravus dovanų, gautų dirbant premjero poste, ar naudos jas pardavus.

Pirmasis pareigūnų bandymas sulaikyti kadaise buvusią kriketo superžvaigždę buvo sužlugdytas, nes jis nenorėjo pasiduoti, pranešė policija, nepateikdama daugiau informacijos.

Reguliariai rengiamais mitingais ir kasdien sakomomis kalbomis I. Khanas spaudžia jį pakeitusią koalicinę vyriausybę, vadovaujamą ministro pirmininko Shehbazo Sharifo (Šehbazu Šarifu).

Praėjusiais metais per vieną demonstraciją jis buvo pašautas į koją – dėl šio pasikėsinimo nužudyti jis apkaltino S. Sharifą.

Kol prieš rinkimus, kurie turi įvykti ne vėliau kaip spalį, vyksta ši politinė drama, Pakistanas išgyvena didžiulį ekonomikos nuosmukį ir rizikuoja nevykdyti įsipareigojimų, jei nepavyks gauti pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

Saugumo padėtis blogėja ir dėl virtinės su Pakistano Talibanu siejamų išpuolių prieš policijos būstines.

Afganistano valdytojams antradienį uždraudus universitetams įsileisti moteris, didžiuosiuose šalies miestuose įvyko protestų. Nuo to laiko, kai Talibanas pernai užgrobė valdžią, protesto akcijos Afganistane tapo retu reiškiniu.

Šeštadienį Herate maždaug tu tuzinai moterų žygiavo prie provincijos gubernatoriaus namų, sakė liudininkai. Dalyvės skandavo: „Švietimas yra mūsų teisė.“

Saugumo pajėgos panaudojo vandens patranką. Filmuotoje medžiagoje, kurią gavo naujienų agentūra AP, matyti, kaip moterys slepiasi nuo vandens patrankos vienoje šoninėje gatvėje. Vėliau jos atnaujino protestą skanduodamos „Gėda!“.

Viena organizatorių, kuri nenorėjo skelbti savo pavardės, sakė, kad dalyvavo 100–150 moterų, mažomis grupelėmis iš skirtingų miesto rajonų ėjusių į pagrindinę susitikimo vietą.

Švietimas yra mūsų teisė.

Provincijos gubernatoriaus atstovas Hamidullah Mutawakilas (Hamidula Mutavakilas) teigė, kad protestuotojų buvo tik keturios ar penkios.

Antradienį Talibano paskelbtas draudimas išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą. Talibų pranešimą, paskelbtą mažiau nei trys mėnesiai po to, kai tūkstančiams moterų buvo leista laikyti stojamuosius į universitetus, pasmerkė JAV, Jungtinės Tautos, kelios musulmoniškos valstybės, tokios kaip Saudo Arabija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kataras.

Talibano režimo aukštojo mokslo ministras Neda Mohammadas Nadeemas (Neda Mohamadas Nadimas) ketvirtadienį pirmą kartą plačiau pakomentavo draudimą. Afganistano valstybinei televizijai jis sakė, kad draudimas būtinas siekiant išvengti abiejų lyčių žmonių bendravimo universitetuose. Be to, jo nuomone, kai kurie universitetuose dėstomi dalykai pažeidžia islamo principus.

2021 metų rugpjūtį sugrįžęs į valdžią Talibanas įvedė daug suvaržymų moterims.

Daugumai mergaičių neleidžiama mokytis vidurinėse, moterys buvo išstumtos iš daugelio valstybinių darbų, joms neleidžiama keliauti be giminaičio vyro palydos, liepta už namų sienų nešioti hidžabą, pageidautina – visą kūną, neišskiriant nė veido, dengiančią burką.

Moterims taip pat neleidžiama lankytis parkuose ir sporto salėse.

Tuo pačiu metu Afganistano visuomenė, nors didele dalimi išlieka tradicinė, pastaruosius du dešimtmečius vis palankiau vertina mergaičių ir moterų švietimą.

Naujienų agentūros „Interfax“ cituojami liudininkai pasakoja apie keliuose Minsko rajonuose ryte matytą karinę techniką, vandens patrankas ir mikroautobusus, kuriuos naudoja teisėsaugos pareigūnai. Portalo tut.by duomenimis, protestuotojai jau yra pradėję protesto akcijas kai kuriuose miesto rajonuose.

Liudininkai taip pat praneša, kad jau prasidėjo sulaikymai. Kol kas pranešama apie du sulaikytus vyrus.

Protestai jau kelis savaitgalius iš eilės rengiami kitokiu formatu. Žmonės renkasi į kolonas savo kiemuose ir gatvėse įvairiuose Minsko rajonuose.

Saugumo priemonės Baltarusijos sostinės centre yra sugriežtintos, nors ir mažesne negu anksčiau apimtimi.

Baltarusijoje jau daugiau kaip keturis mėnesius vyksta masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo oficialiai paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994-ųjų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais, o tikrąja jų laimėtoja laiko politikos naujokę Sviatlaną Cichanouskąją, kandidatavusią vietoje savo įkalinto vyro.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

Kaip informavo liudininkai, prie vieno iš prekybos centrų pareigūnai galimai panaudojo ašarines dujas, protestuotojams pabandžius išlaisvinti vieną moterį.

Prie stelos „Minskas – miestas didvyris“, kur vėl renkasi žmonės, panaudotos vandens patrankos su dažytu vandeniu, kad jėgos struktūrų darbuotojai pagal žymes ant rūbų nuspręstų, ką sulaikyti.

Liudininkai praneša, kad įvairiuose Minsko rajonuose sulaikyta apie 50 žmonių. Pasak jų, jėgos struktūrų pareigūnai vykdo šiurkščius sulaikymus, naudoja lazdas. Taip pat pranešama, kad kažkoks pareigūnas sulaikymo metu trenkė vienai moteriai į pilvą.

Pranešama, kad nukentėjo mažiausiai du žmonės, viena iš jų – pagyvenusi moteris. Protestuotojai nunešė ją į pakelę ir iškvietė greitąją pagalbą.

Protestų vietoje taip pat matyti dar viena moteris sužeista galva.

Protestuotojai blokuoja gatves Baltarusijos sostinės centre. Jie išeina ant kelio ir stabdo eismą. Vairuotojai juos palaiko spausdami garso signalus ir plodami.

Sostinės milicijos atstovė Natalija Hanusevič kiek anksčiau sakė, kad sulaikyti daugiau nei 10 protestuotojų. Ji nurodė, kad kol kas neturi informacijos apie nukentėjusiuosius.

Minsko centre į protestus prieš A. Lukašenką, trečiadienį surengusį inauguraciją, apie kurią iš anksto nebuvo skelbiama, susirinko 5–7 tūkstančiai žmonių.

Kai kurie iš protestuotojų buvo užsidėję kartonines karūnas ir skandavo: „Tegyvuoja Baltarusija!“

Nepriklausomas Baltarusijos portalas tut.by paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti protestuotojus, šaukiančius „Fašistai!“, šiurkščiai vaikanti riaušių policija. Nuotraukose iš įvykio vietos matyti žmonių kruvinais veidais.

„Nepradėjote eiti pareigų – pasiekėte vėlyvą demencijos stadiją“, – sakoma viename plakate, o ant kito užrašyta: „Šiandien aš prisaikdinau savo katę.“

Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Kaip pranešė televizijos kanalas RTHK, pareigūnai ėmėsi šių veiksmų, kai radikalai pradėjo mėtyti į pastatus butelius su padegamuoju mišiniu.

Iš pradžių renginys, kurį suorganizavo „Piliečių frontas už žmogaus teises“, vyko taikiai. Bet kai kurie akcijos dalyviai ėmė akinti policininkus lazeriais ir juos provokuoti. Vėliau į kompleksą pradėjo skrieti Molotovo kokteiliai. Manifestantai taip pat užtvėrė kelią transporto eismui rajone.

Ši demonstracija buvo skirta penktosioms metinėms nuo tos dienos, kaip prasidėjo „skėčių judėjimas“, kurį suorganizavo studentai, reikalavę demokratizuoti rinkimų sistemą šiame specialiame administraciniame Kinijos regione. Prieš penkerius metus manifestantai tame pačiame rajone įkūrė palapinių stovyklas ir pastatė barikadas, kurios užblokavo transporto eismą svarbiausiomis gatvėmis. Protesto akcijos, kurias lydėjo susirėmimai su policija, truko 79 dienas.

Šių metų birželio pradžioje Honkonge prasidėjo masiniai protestai prieš vietos valdžios inicijuotą įstatymo projektą, kuris leistų išduoti iš Honkongo į žemyninę Kiniją teisminiam persekiojimui asmenis, įtariamus pažeidus KLR įstatymus. Opozicijos šalininkai būgštavo, kad naujas įstatymas galėtų būti taikomas ne tik baudžiamųjų ir korupcijos bylų figūrantams, bet ir žmogaus teisių gynėjams. Visuomenės spaudžiama Honkongo administracijos vadovė Carrie Lam atsiėmė įstatymo projektą, bet tai nesustabdė protestų bangos.

Artimiausiomis dienomis, taip pat ir spalio 1-ąją, kai bus pažymimos KLR įkūrimo 70-osios metinės, Honkonge planuojamos naujos antivyriausybinės manifestacijos.

Naujutėlaičiai automobiliai, kuriuose taip pat įtaisytos stebėjimo kameros, buvo parodytos po sekmadienį daugelyje Honkongo vietų vykusių policijos susirėmimų su demonstrantais.

Pareigūnai leido ašarines dujas komercinėse gatvėse ir metropoliteno stotyse, protestuotojai svaidė akmenis ir laistė riaušių policininkus ugnies gesintuvų putomis ir vandens čiurkšlėmis iš žarnų.

Pasak vieno vyriausybės pareigūno, per susirėmimus buvo sužeisti 45 žmonės, dviejų būklė sunki.

Vienai moteriai buvo smarkiai sužalotas veidas. Kaip pranešama, į ją pataikė šratų maišelis.

Internete sparčiai išplito nuotraukos, kuriose ši moteris matoma gulinti ant žemės, krauju apsipylusiu veidu. Jų taip pat matėsi ant plakatų, raginančių rengti naujas demonstracijas..

„Akis už akį“, – skelbė vienas plakatas, raginantis pirmadienio popietę susirinkti protestuoti miesto oro uoste.

Daugelyje Honkongo vietų policija sulaikė nemažai protestuotojų. Aktyvistai tvirtino, kad pareigūnai, vilkintys juodus drabužius, panašius į dėvimus daugelio demonstrantų, prasiskverbdavo tarp protestuotojų ir juos areštuodavo.

Vandens patrankų pristatymas

Policija atmetinėjo kaltinimus dėl per didelio jėgos naudojimo prieš protestuotojus ir pirmadienį pademonstravo dvi vandens patrankas. Šios priemonės per dabartinę krizę dar nebuvo naudojamos.

Pareigūnai parodė, kad iš sunkvežimių liejamos vandens čiurkšlės pataiko į kelis manekenus, pastatytus skirtingu atstumu nuo mašinų.

Kaip pranešama, Honkongo valdžia užsakė tris tokius automobilius, galimai kainuosiančius 27 mln. Honkongo dolerių (3,1 mln. eurų), bet policija tikslią kainą atsisakė pateikti.

Vyriausiasis inspektorius Chan Kin-kwokas (Čan Kinkvokas) sakė vietos įstatymų leidėjams, kad policija šiuos automobilius naudotų tik „didelio masto visuomenės neramumų“ atvejais, kai „būna aukų, beatodairiškai naikinamas turtas arba viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui iškyla didelis pavojus“.

Šios mašinos yra „viena iš mūsų priemonių naudoti jėgą arba specialiąsias priemones“, per pirmadienį surengtą pristatymą pridūrė pareigūnas.

Už demokratiją pasisakantys įstatymų leidėjai per šį pristatymą laikė ženklą su užrašais „HK policininkai žudikai“ ir barėsi su Pekino politiką palaikančiais parlamentarais, gyrusiais policiją už veiksmus prieš demonstrantus.

„Pastaruoju metu matėme, kad policija labai prastai valdo savo emocijas“, -  sakė parlamento narys Lam Cheuk-tingas (Lam Čuktingas). Jis taip pat kaltino policiją „piktnaudžiavus savo jėga ir atakavus daugelį protestuotojų, kurie nesipriešino“.

Jau dešimtą savaitgalį iš eilės protestuotojai buvo išėję į gatves, tęsiantis judėjimui, pirmiausiai išprovokuotam planų priimti ekstradicijos įstatymą, turėjusį leisti išduoti įtariamuosius žemyninės Kinijos teismams.

Šie protestai peraugo į platesnius reikalavimus užkirsti kelią demokratijos ir laisvės silpninimui pietiniame Kinijos mieste.

Pastarosios demonstracijos laikomos didžiausia grėsme Pekino valdymui Honkonge nuo 1997 metų, kai Didžioji Britanija grąžino Kinijai savo buvusią koloniją.

Belgijos policija Briuselyje panaudojo vandens patrankas prieš susirinkusius kelis šimtus futbolo chuliganų. Jie, liudytojų teigimu, skandavo, kad Belgijos valstybė – „Islamo valstybės“ parankinė, o Belgija – jų namai.

Chuliganai įsiveržė į centrinę Briuselio aikštę, kur sekmadienį žmonės susirinko pagerbti antradienio išpuolių aukų.

Policija įsikišo, kai asmenys ėmė kabinėtis prie musulmonių moterų ir skanduoti nacių šūkius. BBC teigimu, apie 10 demonstrantų buvo areštuoti.

Taip pat Belgijos policija sekmadienį Briuselyje ir dar keliuose kituose šalies miestuose surengė 13 reidų, per kuriuos sulaikė 9 asmenis, tačiau vėliau 5 paleido. Jie apklausiami dėl galimų ryšių su terorizmu.

Tuo metu pareigūnai patikslino antradienio atakų aukų skaičių – jis sumažintas iki 28. Į ankstesnįjį buvo įtraukti ir trys sprogdintojai mirtininkai.

Vyriausybė svarsto galimybę Viešojo saugumo tarnybai (VST) iš Vokietijos vidaus reikalų ministerijos įsigyti naudotų vandens patrankų, skirtų riaušėms malšinti.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pranešė, kad pirmadienį pasitarime Ministrų kabinetas davė politinį pritarimą tokiam siūlymui, tačiau dar bus ieškoma būdų, kaip pirkimą įgyvendinti nenusižengiant Viešųjų pirkimų įstatymui.

„Mes ieškome sprendimų dėl paties pirkimo būdo. Jeigu prieisime, kad vienintelis sprendimas yra viešasis konkursas, tai automatiškai šitas sandoris neįvyks, kadangi Vokietijos vidaus reikalų ministerija nėra tiekiančioji organizacija“, - žurnalistams po pasitarimo pirmadienį sakė ministras.

Jo teigimu, šiuo metu svarstoma apie dviejų specialiojo transporto priemonių su vandens patrankomis įsigijimą.

„Reikalingas partneriams patvirtinimas, kad mes domimės ir bandysime ieškoti sprendimo, šiandien yra daugiau politinis pritarimas“, - aiškino S.Skvernelis.

Pasak jo, Lietuva šiuo metu neturi nė vienos tokios transporto priemonės.

„Lietuva yra vienintelė valstybė turbūt ir Europos Sąjungoje, ir ne tik, kuri tokios įrangos neturi. O šita įranga iš tiesų, kalbant apie ekstremalias situacijas ir tvarkos atkūrimą, yra ir efektyvi, ir humaniška“, - aiškino S.Skvernelis.

Lietuvos vidaus reikalų ministerija (VRM) teigia, kad naujos specialiosios transporto priemonės su vandens patranka kaina yra apie 1,4 mln. eurų, tuo metu naudota atsieitų apie 35 tūkst. eurų.

Pirmadienio pasitarimui pateiktame rašte Lietuvos VRM teigia, jog VST, bendradarbiaudama su Vokietija ekstremaliųjų ir ypatingųjų situacijų valdymo srityje, gavo informacijos, kad šiuo metu Vokietijos vidaus reikalų ministerija atnaujina savo parką ir atsirado galimybė iš šios šalies įsigyti naudoto, bet dar geros būklės specialiojo transporto su vandens patrankomis. Vokietijos vidaus reikalų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos kreipimąsi, rezervavo naudotas specialiosios paskirties transporto priemones.

„Rezervuotą Lietuvos Respublikai specialiąją techniką reikėtų įsigyti kuo skubiau, nes priešingu atveju Vokietijos Federacinės Respublikos vidaus reikalų ministerija ją siūlys įsigyti viešai aukcione“, - aiškina Lietuvos VRM.

Pažymima, kad jeigu Lietuvos VRM skelbtų viešąjį pirkimą naudotai specialiajai technikai įsigyti, jame negalėtų dalyvauti užsienio valstybių specialiosios tarnybos ar užsienio valstybių vyriausybės kaip viešųjų pirkimų subjektai.

„Vokietijos Federacinės Respublikos institucijos negali naudoto valstybės turto siūlyti per viešuosius pirkimus (būti prekių tiekėju taip, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo prasme), nes nebereikalingo valstybės turto perdavimas neorganizuojamas dalyvaujant kitų valstybių viešuosiuose pirkimuose, o parduodamas viešuosiuose aukcionuose“, - teigia Lietuvos VRM.

2016 metų valstybės biudžete yra numatyta 200 tūkst. eurų VST specialiosioms transporto priemonėms su vandens patranka įsigyti.

Specialusis transportas su vandens patrankomis, anot VRM, yra technologiškai labai efektyvi ir humaniška priemonė ypatingų situacijų metu malšinant masines riaušes. Tokių transporto priemonių poreikis grindžiamas ir geopolitinėmis grėsmėmis.

Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai kilus neramumams galės naudoti vandens patrankas su ašarinėmis dujomis, skausmą sukeliančias granatas ir šaudmenis bei kitas naujas priemones.

Kaip rašo lzinios.lt, tai numatantį galimų naudoti specialiųjų priemonių sąrašą šiai tarnybai praėjusią savaitę patvirtino vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, dar prieš parašydamas atsistatydinimo pareiškimą. S.Skvernelio įsakymo priede numatyta, kad viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų metu turinti užtikrinti VST gali naudoti 22 rūšių specialiąsias priemones. Jas bus galima naudoti be jau įprastų priemonių – tarnybos ginkluotę sudarančių lazdų, antrankių, surišimo bei transporto priverstinio sustabdymo priemonių, dujų, tarnybinių šunų ir kitų.

Patvirtintame sąraše vandens patrankose gali būti naudojamas ir vanduo, prisotintas ašarinių dujų arba jų mišinio. Jei reikėtų, VST būtų leidžiama pasitelkti ir kurtinančias bei akinamos šviesos bangą skleidžiančias, taip pat gumines, medines ar plastikines detales paskleidžiančias granatas. Patvirtintas ir skausmą sukeliančių kulkų, elektrošoką sukeliančių ginklų naudojimas.