„Gal pas ką nors kieme varnos irgi taip akmenis mėto?“ – klausė vaizdo įrašu feisbuko grupėje „Kauno Dainavos rajono bendruomenė“ pasidalijęs Paulius.

Gyventojų teigimu, tokie varnų žaidimai vyksta ne viename daugiabučio kieme.

Internautai net susiginčijo, ką iš tiesų mėto varnos – akmenis ar riešutus?

„Jos mėto ne akmenis, o graikinius riešutus. Taip bando juos praskelti, kad galėtų sulesti. Šiandien einant į darbą numetė visai šalia manęs“, – teigė gyventoja.

„Turėtų mėtyti riešutus, bet mėto akmenis“, – prieštaravo vaizdo įrašu pasidalijęs Paulius.

Kai kuriems žmonėms varnų išdaigos pridarė nuostolių. Jie skundėsi apgadintais automobiliais.

„Mūsų mašinai jau du kartus teko ta laimė. Pirmą kartą visas stoglangis sudužo, praeitą savaitę įskėlė priekinį stiklą“, – guodėsi gyventoja.

„Nuostolio už 500 padarė ir dar po to į priekinį stiklą kalė ir suskaldė“, – žalą įvertino gyventojas.

„Pas mus per savaitę – trys stiklai ir šeši kėbulai“, – apibendrino vaizdo įrašu pasidalijęs Paulius.

Portalas kauno.diena.lt pakomentuoti situaciją prašė žinomų šalies gamtininkų.

„Dar profesorius Tadas Ivanauskas laikė ir nuo mažens užaugino krankliuką. Tas kranklys gyveno ir laisvai skraidė Kaune. Profesorius tokį paukštį augino ne šiaip sau, o stebėdamas jo psichologiją. T. Ivanausko nuomone, kranklys, kaip ir kiti varniniai, yra labai aukštos psichikos paukštis. Varninių paukščių išradingumas, prisitaikymas prie aplinkos sąlygų yra ypatingi gebėjimai.

Varniniai paukščiai mėgsta ir moka žaisti.

Šiuo metu, kai šiek tiek nusenka vandens telkiniai ir dumble atsiranda dvigeldžių moliuskų, varnos net juos ima į snapą. Atidaryti moliuskų negali, todėl kyla į 50 metrų ar kitą aukštį ir meta į grindinį ar kažką kietą, kad sudužtų jų kiautas. Lygiai tą patį daro su bet kuriais riešutais, pavyzdžiui, su graikiniais, kurių kur nors aptiko. Tai mums atrodo, kad riešutų šiuo metų laiku nėra – jos tikrai surado kažkieno išmestus. Varnos mėto dažniausiai ne lazdyno, ne smulkius riešutus, bet būtent surastus didelius graikinius riešutus. Aš esu tai stebėjęs. Vilniuje, Žvėryno rajone, pakyla ir meta ne ant pievelės, o ant asfalto.

Dar neatmeskime kito dalyko. Varniniai paukščiai mėgsta ir moka žaisti. Kartais net dėl kažkokios ypatingos nuotaikos gali pakilti į orą ir mesti kokią nors plunksną – paleidžia ir žiūri, kaip ta plunksna žemyn sūkuriuoja. Lygiai tas pats gali būti su akmenuku ar kokia metaline veržle.

Visgi, didžiausia tikimybė, kad paukštis labai pragmatiškais tikslais mėto – dėl maisto“, – komentavo gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Varnų elgesį pakomentavo ir gamtininkas Marius Čepulis.

„Varnos yra smalsūs ir nuovokūs paukščiai, jos tokiu būdu ir graikinius riešutus susiskaldo, ir gali būti, kad tiesiog žaidžia. O jei pataikė į automobilį, tai grynas atsitiktinumas“, – įžvalgomis pasidalijo gamtininkas.

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė antradienio tarybos posėdžio metu politikams teigė, kad siekiama mažinti varnų populiacijas centrinėje miesto dalyje ir pateikė, kaip tai bandoma padaryti.

„Turime su Aplinkos apsaugos departamentu suderintą planą, kad po perėjimo rudenį yra ardomi lizdai. Tai galima daryti iki kovo 1 dienos. Tačiau bėda ta, kad varnos tokie paukščiai, kurie pavasarį vėl intensyviai tuos lizdus susuka, todėl šiuo klausimu diskutuojame ir su Aplinkos ministerija“, – kalbėjo specialistė.

R.Savickienė nurodė, kad Laisvės alėjoje įrengta ir garsinė paukščių baidymo sistema.

„Garsinės sistemos pasitvirtina, tačiau ateina taip pat laikas, kuomet varnos prie garso pripranta ir reikia keisti sistemų vietas arba garsus. Laisvės alėjoje yra ir medžiai specialiai pakarpyti, ir lemputės uždegamos, tad varnos šiek tiek šią miesto dalį apleidžia, bet slenkasi labiau į didžiuosius medžius, todėl reikės baidymo priemones praplėsti“, – nurodė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Tarsi žaidimas

Ukmergės g. 9A daugiabučio namo gyventojai pakliuvo į keblią padėtį. Netoliese yra naujai klojamas šaligatvis, kurį dabar dengia stambūs skaldos akmenukai. Juos pamėgo varnos, o  gyventojai skaičiuoja nuostolius.

Kalbinti gyventojai pasakojo, kad maždaug tris savaites varnos atakuoja jų automobilius, pastatytus ties daugiabučiu įrengtoje aikštelėje. Varnos snapu pasiima maždaug 3 cm skersmens akmenukus, pakyla keliasdešimt metrų į viršų ir paleidžia akmenis ant automobilių.

„Turime didelę problemą. Kuo toliau, tuo ji darosi didesnė. Gal būtumėme ir nesupratę, kad tai varnų darbas, bet vienas mūsų kolega, įsėdęs į mašiną, pamatė, kad varnos ant kapoto numetė akmenį. Po kelių dienų pastebėjo, kad ir jo žmonos mašina apgadinta. Tada pradėjome stebėti varnas ir pamatėme, kad jos snapu neša akmenis ir mėto į automobilius. Jei nepataiko, neria žemyn, vėl pasiima tą akmenį, pakyla maždaug ties penktu aukštu ir vėl meta. Būna, trys varnos atskrenda ir visos turi po akmenuką snape. Būna, kad tuos akmenukus tiesiog ant šaligatvio mėto, pakelia, vėl numeta“, – pasakojo Ukmergės g. 9A bendrijos pirmininkas Eugenijus.

Jei nepataiko, neria žemyn, vėl pasiima tą akmenį, pakyla maždaug ties penktu aukštu ir vėl meta.

Iš aukštai į automobilius varnų paleisti akmenys jau pridarė nuostolių. Vienai šeimai ypač nepasisekė. Varnos apgadino kelis šeimos automobilius, tad teko ne vieną šimtą eurų pakloti už kėbulo tiesinimo darbus. Varnos jau pataikė ir į kitų gyventojų automobilius, tad nuostoliai vis didėja.

„Situacija tikrai neįprasta. Man asmeniškai buvo apgadinti du automobiliai. Žala tikrai nemaža. Be to, nežinia, kada vėl jos tą patį padarys. Varnos visiškai nebijo žmonių. Kyla reali tikimybė, kad gali nukentėti ir žmonės, nes kieme žaidžia vaikai, gali ir ant jų pradėti akmenis mėtyti“, – pridūrė nuo varnų atakų nukentėjęs Tadas.

Perėjimo metas

Kauniečiai tikino, kad dėl įžūlių varnų jau kreipėsi į miesto savivaldybės aplinkos apsaugos specialistus, tačiau šie niekuo padėti negali. Dabar yra paukščių perėjimo metas, todėl juos vaikyti draudžia įstatymai.

„Iš tiesų gyventojams rekomenduojama paprasčiausiai pralaukti periodą, kol varnos peri ir saugo savo jauniklius. Šiuo metu varniniai paukščiai augina jauniklius ir labai juos saugo nuo šunų, kačių, žmonių, todėl gali elgtis gana agresyviai. Nuo kovo 1-osios iki liepos 1 d. pagal ES direktyvas varninius paukščius medžioti draudžiama, kaip ir ardyti varnų lizdus ar baidyti jas garsinėmis priemonėmis“, – komentavo Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Aplinkos apsaugos departamento atstovai taip pat atsiuntė nuorodas į galiojančius teisės aktus, kuriuose pažymėta, jog vaikyti varnų, kovų ar kitų paukščių šiuo metu negalima. Tačiau tam tikrais atvejais yra numatytos medžiojamų gyvūnų populiacijos mažinimo išimtys. Norint reguliuoti populiaciją, reikia gauti departamento patvirtinimą.

Paukščių elgsena

Juk paukščiams nepasakysi, kad jie nemėtytų akmenų.

Ornitologas Marius Karlonas „Kauno dienai“ aiškino, kad varnos akmenų mėtymą greičiausiai mato kaip žaidimą. Jis siūlė, jei yra galimybė, uždengti skaldos akmenis. Jei akmenų daug ir jų paslėpti nėra galimybės, reikėtų pastebėti, ar varnos akmenis mėto po visą teritoriją, ar tik į konkrečias vietas, tad galbūt kurį laiką kelias stovėjimo vietas vertėtų palikti tuščias.

„Taip, vaikyti paukščius dabar draudžia įstatymai. Sunku net sugalvoti, kaip būtų galima padėti gyventojams. Juk paukščiams nepasakysi, kad jie nemėtytų akmenų. Kartais būna, kad varnos pamėgsta vieną šaką, ant jos tupi ir mėto ką nors. Tada reikėtų gal laikinai po tuo medžiu nestatyti automobilių“, – kalbėjo M.Karlonas.

Pasak ornitologo, varnos mėgsta prisigalvoti neįprastų veiklų, kurios atstoja arba žaidimus, arba tam tikrus bendravimo ypatumus.

„Dažnai galima stebėti, kaip varnos pakelia ir meta riešutus, taip juos suskaldydamos. Aišku, nemanau, kad skalda joms asocijuojasi su riešutu, varnos nėra kvailos. Gali būti, kad joms automobilio kapote kažkas atsispindi, todėl ir mėto. Nemanau, kad toks poelgis turi kažkokios didesnės prasmės. Varnos – išradingi paukščiai, tad gali būti, joms tai – tik žaidimas“, – sakė M.Karlonas.

Ypač nuo varnų kenčia restauruotose Laisvės alėjos atkarpose pastatyti nauji modernūs suolai bei šviesi gatvės danga.

„Kiek aš dirbu Kauno savivaldybėje, o iš viso jau 10 metų, tiek tie varniniai paukščiai kelia didelių problemų miesto tvarkytojams. Žinoma, kauniečiams ir Kauno svečiams tas teršimas labai nepatinka. Tačiau savivaldybės mėginimai visiškai „išgyvendinti“ tas varnas iš miesto labiau primena kovą su vėjo malūnais“, – trečiadienį kalbinama naujienų agentūros ELTA sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Radeta Savickienė

Anot jos, ES Paukščių direktyva saugo visus sparnuočius, laukinius – taip pat. Ji draudžia naudoti žiaurius metodus prieš paukščius, bloginti sąlygų jiems negalima. Todėl savivaldybės drauge su ornitologais ieško veiksmingų švelnesnių, šios direktyvos nepažeidžiančių priemonių.

„Esame numatę skirti Miesto tvarkymo skyriui varninių paukščių baidymui lėšų iš Specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos. Garsinių „baidyklių“ panaudojimas prieš paukščius veiksmingesnis temstant, o kažin, ar Laisvės alėjos ar aplinkinių gatvių namuose gyvenantys kauniečiai tuo būtų patenkinti. Dar įdomu tai, kad varnos gali „susikooperuoti“ ir būriu pulti tas „baidykles“, – būna tokių atvejų. Juk nuo varnų antplūdžių, kaip žinome, kenčia daugybė pasaulio miestų. Kad ir kaip ten būtų, priemonių bus imamasi, – varnų baidymui bus panaudoti įrašyti paukštvanagių skleidžiami garsai.

Ornitologai išsiaiškino, kad „mūsiškės“ varnos migruoja tarp miesto ir Kauno rajono. Laisvės alėjoje nakvoja, o dieną maitintis skrenda į Kauno rajoną.

Be jokios abejonės, dėl veiksmingos kovos dar galima ardyti varnų lizdus, bet blogiausia tai, kad išardžius vieną, per naktį varnos susuka kitą lizdą. Kita vertus, dabar lizdų ardyti nėra prasmės, tai geriausia daryti prieš varnoms pradedant juose perėti. Pavasarį varnų lizdai bus ardomi ir Kaune. Tiesa, Kauno centre labai mažai tų lizdų būna. Ornitologai išsiaiškino, kad „mūsiškės“ varnos migruoja tarp miesto ir Kauno rajono. Laisvės alėjoje nakvoja, o dieną maitintis skrenda į Kauno rajoną“, – pasakojo R. Savickienė.

ELTA primena, kad daugiau nei prieš 5 metų varnos buvo labai pamėgusios Kauno miesto savivaldybės prieigas – K. Sapiegos gatvę, kurioje dažniausiai stovi tarnybiniai savivaldybės, Registrų centro ir kitų čia esančių įstaigų automobiliai. Todėl anuometinė Kauno valdžia buvo užsimojusi nurėžti visus senus medžius, augančius šioje gatvėje. Aplinkosaugininkai tokiam užmojui pasipriešino, – leido tik medžius apgenėti, ženkliai sumažinant jų lapiją. Tai ir buvo padaryta. Varnoms nepatiko, ir jos persimetė į Miesto sodą (Laisvės alėjoje, greta Muzikinio teatro). Dabar jau suskrenda į senąsias liepas ir kitose alėjos atkarpose.

Kartu su varnomis Laisvės alėją teršia ir pulkai balandžių. Kai ką tai piktina, o yra ir tokių kauniečių, kurie atsineša čia pat parduotuvėje ar kepyklėlėje įsigytų bandelių ir trupina jas sparnuočiams.

Anot Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos R. Savickienės, taisyklės draudžia lesinti balandžius, už tai galima susilaukti baudos. Bet kadangi tokia „paukščių globa“ dažniausiai užsiima ypač garbaus amžiaus moterėlės, tai apsiribojama tik tų „globotojų“ perspėjimu daugiau taip nedaryti.

Aršių paukščių pabūgusi gimnazijos vadovybė net neleidžia vaikams įprastu keliu eiti į mokyklą.

Varnos gyventojus dar kurį laiką gali puldinėti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nuolat sulaukia nusiskundimų šia tema, ir jų ypač padaugėjo liepos mėnesį. Paukščių keliamais nepatogumais skundžiasi senamiesčio ir pietinių miesto rajonų daugiabučių namų gyventojai. 

Savivaldybės administracijos specialistai kartu su Gyvosios gamtos inspekcija ir Klaipėdos universiteto mokslininkais aiškinasi ir bando rasti atsakymus, kokios priežastys nulėmė kirų ir varnų populiacijos pagausėjimą mieste. Pasak aplinkosaugininkų, viena iš pagrindinių priežasčių – netvarkingas komunalinių atliekų tvarkymas.

„Kirai, varnos įsikuria ten, kur netoliese lengva rasti maisto. Netvarkingai paliktos atliekos, neuždaryti komunalinių atliekų konteinerių dangčiai yra pagrindinė priežastis, kodėl paukščiai įsikuria ar lankosi mieste“, – aiškino Romualda Chuševė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vyriausioji specialistė.

Pasak aplinkosaugininkės, dalis paukščių, kurie yra stebimi prie atliekų konteinerių, yra mūsų kaimynai ir peri daugelyje miesto vietų ant daugiabučių stogų. Jie puikiai išmoko ieškoti lesalo ne tik natūraliose vietose, bet ir naudotis žmonių sudarytomis lengvesnėmis mitybos sąlygomis.

Klaipėdos universiteto ornitologas Julius Morkūnas teigia, kad šiuo metu sidabrinių kirų jaunikliai jau paaugę, ruošiasi palikti lizdus. Dalis jauniklių dar gerai nemokėdami skraidyti nusklendžia nuo stogų ir vaikštinėja žeme, todėl paukščiukų tėvai atkakliai juos gina nuo galimų plėšrūnų, taip pat ir žmonių. Tad šiuo metu kirai šaižiai klykia, nebijo skristi arčiau žmonių. Taip tėvai saugo ir perspėja jauniklius apie artėjantį pavojų.  

Pasak ornitologo, po poros savaičių visi jaunikliai puikiai skraidys ir patrauks arčiau jūros ar į kitas vietas. Todėl kirų aktyvumas ir keliamas triukšmas mieste pastebimai sumažės. Jau šiuo metu Klaipėdoje nebepastebima mažesnių rudagalvių kirų. Jie neseniai taip pat ieškodavo maisto atidengtuose konteineriuose ir maitindavosi gyventojų išmestomis „gėrybėmis“ bei jomis maitino savo jauniklius.

„Laukinių paukščių atsiradimas mieste iš dalies yra mūsų pačių sukurta problema. Tikėtina, kad kitąmet, kai visoje Klaipėdoje bus įrengti požeminiai ir pusiau požeminiai konteineriai, į kuriuos dėl mažų dangčių paukščiams patekti bus neįmanoma, situacija turėtų pasikeisti“, – sakė Romualda Chuševė.

Patraukliausios vietos šiems paukščiams, ypač žiemą, – atliekų konteineriai, sąvartynai, prišiukšlintos vietos. Tada gausūs kovų, pilkųjų varnų ir kuosų būriai nakvoja parkų ir skverų medžiuose, o dienomis maisto ieško šiukšlynuose. Pavyzdžiui, šaltomis žiemomis Vilniuje apsistoja iki 100 tūkst. varninių paukščių.

Daugiausia rūpesčių kelia kovai, kurie kovo mėnesį sugrįžta į savo kolonijas parkuose, skverų ar kapinių medžiuose. Kadangi varniniai paukščiai kelia triukšmą, „tikrina“ sąvartynus, netvarkingas vietas, mėto šiukšles ir teršia aplinką, tai piktina miesto gyventojus.

Kovoti su pilkosiomis varnomis ir kovais galima ardant jų lizdus, garsiniais atbaidymo būdais ar medžiojant. Tačiau savivaldybė negali savavališkai imtis šių paukščių gausos reguliavimo priemonių. Ji turi pateikti motyvuotą prašymą regiono aplinkos apsaugos departamentui ir gauti leidimą.

Lietuvoje – septynios rūšys

Iš varninių šeimai priklausančių 105 rūšių Lietuvoje gyvena septynios. Tai kėkštas, šarka, riešutinė, kuosa, kovas, pilkoji varna ir kranklys. Iš jų leidžiama medžioti tik kovus ir pilkąsias varnas.

Pilkąsias varnas ir kovus Lietuvoje leidžiama medžioti tik nustatytu laiku – nuo liepos 1 d. iki kovo 1-osios. Tinkamiausias būdas po kovo 1 d. – baidyti paukščius iš kolonijų ir versti juos įsikurti miesto pakraščiuose. Pastaraisiais metais bene sėkmingiausiai kovoti su varniniais paukščiais sekėsi Panevėžio m. savivaldybei.

Savivaldybės atstovai sako, kad varnų problema – sena, o su ja kovoti galima tik genint medžius ir dažniau valant šaligatvius.

„Čia yra labai sena problema. Tos varnikės apie Kauną čia netoli gyvena ir kai pajunta, kad joms reikia maisto, jos visos ir atskrenda į miestą. (...) Teko bendrauti su ornitologais ir buvo pasakytas vienas dalykas: nebent labai stipriai, drastiškai reikėtų apgenėti medžius. Bet bus labai negražu, jei tos liepos bus tik stagarai“, – BNS sakė savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistė Giedrė Birutė Rondamanskienė.

Čia yra labai sena problema. Tos varnikės apie Kauną čia netoli gyvena ir kai pajunta, kad joms reikia maisto, jos visos ir atskrenda į miestą.

Anot jos, ir anksčiau varniniai paukščiai kurdavosi aplink centrą esančiuose aukštuose medžiuose, o Laisvės alėjos pradžioje įsikūrė ne per seniausiai. Jos čia greičiausiai persikraustė, kai netinkamos gyventi pasidarė jų pamėgtos apylinkės.

Varnos įsikūrė ir medžiuose virš rekonstruojamos Laisvės alėjos dalies bei jau „nužymėjo“ čia ne per seniausiai įrengtus naujus suolelius. Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo, atšilus orams šiai teritorijai daugiau dėmesio skirs miestą valantys darbuotojai.

„Kur yra medžiai, ten yra ir paukščiai. Vienintelis būdas išlaikyti Laisvės alėjos grindinį švarų – nuolatinis jo plovimas. Dabar, kai oro temperatūra jau ne minusinė, o pliusinė, grindinys bus plaunamas dažniau ir problemos neliks“, – BNS sakė Miesto tvarkymo vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Pasak jo, rekonstruojamoje centrinės Kauno pėsčiųjų gatvės dalyje dar vyksta statybos, todėl švara ten rūpinasi bendrovė „Autokausta“.

G.B.Rondamanskienė pabrėžė, kad varnų baidyti, ardyti jų lizdų ir bandyti jų atsikratyti panašiais būdais savivaldybė negali, nes tai draudžia Europos Sąjungos direktyvos. Be to, ji siūlė į mieste gyvenančius paukščius žvelgti kaip į turtą.

„Jeigu pagalvotume, kiek jie sulesa, kiek padaro naudos, kiek ligų. Būtent varniniai paukščiai mus saugo nuo maro, šiltinės ir panašių baisių ligų“, – pabrėžė ji.

Klaipėdietė Irena piktinosi, esą atšilus orams varnų tiek daug, kad nuo jų kranksėjimo įsiskauda galvą. Jau nekalbant apie šiukšlinimą, baisų atliekų tvaiką ir kitus šių paukščių keliamus nemalonumus.

"Apdergia kiemą, pastoges, langus. Esu pensininkė, tad kasdien, būdama namie, turiu klausytis triukšmingo "koncerto". Reikia kažką daryti. Įdomu tai, kad, kol varnos savo snapais griebia iš konteinerio šiukšles ir meta jas ant grindinio, kirai oriai stebi situaciją ir čiumpa atliekas tik nuo žemės. Juk varnos ne tik teršia aplinką, bet ir platina ligas, tokias kaip paukščių tuberkuliozė, salmoneliozė ir kitas", – įsitikinusi moteris.

Išgirdęs apie susidariusią situaciją, Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pusiau juokais sakė negalintis uždrausti varnoms nešioti šiukšlių. Todėl žmonės turėtų uždaryti konteinerius.

"Tuomet ir neprilys, ir benamiai su varnomis mažiau landžios. Visų skraidančių varnų nesukontroliuosi, o šiukšles sukontroliuoti galima. Tarkime, Tiltų gatvėje pastatytos tokios šiukšliadėžės, į kurias taip paprastai neįlįsi. Ir kitose miesto vietose stengiamasi įrengti uždarus konteinerius. Galima būtų ardyti lizdus, tačiau čia atsiranda visokių niuansų", – komentavo L.Dūda.

Net ir laukinių paukščių rūšys yra saugomos. Ardyti lizdų, statyti spąstų, šaudyti ar kitaip sparnuočiams kenkti yra draudžiama. Priemonės, kurių imamasi jų kontrolei, neturėtų žaloti sparnuočių.

"Esu apie tai kalbėjęs su įmonės "Klaipėdos želdiniai" atstovais. Darbuotojai, genėdami medžius, "iškrausto" varnų lizdus. Tiesa, pernai buvo iškilusi problema dėl varnų tuštinimosi medžiuose. Miesto skveruose, ant suoliukų, ypač K.Donelaičio aikštėje, vėliau prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės ir visoje S.Nėries gatvėje jų buvo labai daug. Dėl to labai sunerimo miesto visuomenininkai", – pasakojo L.Dūda.

Pasak jo, savivaldybė nėra numačiusi pinigų šiai problemai spręsti, tačiau, reikalui esant, tokia galimybė būtų.

Klaipėdos centre moteris nuo varnų apsaugojo sužeistą apuoką. Tai jau antras šios klaipėdietės išgelbėtas sparnuotis.

Praėjusį ketvirtadienį kaip įprasta į darbą išsiruošusi Jolanta Šiaučiūnaitė iš namų Danės gatvėje išėjo apie pusę aštuntos. Moteris atkreipė dėmesį į būrio varnų keliamą triukšmą.

„Supratau, kad varnos vejasi kažkokį paukštį. Jis atsitrenkė į mūsų namo langą ir nukrito ant žemės. Daugybė krankiančių sparnuočių puolė prie jo. Nežinojau, koks tai paukštelis, bet supratau, kad jį būtina gelbėti. Buvau bemananti, kad jis nebegyvas, bet kai priėjau, paukštukas pabandė nuo manęs sprukti. Tiesa, turėjo nedaug jėgų“, – pasakojo klaipėdietė.

Moteris pažino apuoką, o šis nuplasnojo ant pirmojo aukšto palangės. Supratusi, kad apsiginti nuo plėšrių varnų naktinis paukštis nesugebės, J.Šiaučiūnaitė jį paėmė ir parsinešė namo. Neatrodė, kad paukštis būtų susilaužęs sparną, buvo panašu, kad jis yra nusilpęs, išsigandęs ir kontuzytas smūgio į langą. Kad išgąsdintas miško skrajūnas nesiblaškytų, moteris apuoką pakišo po dubeniu.

Paskambinusi pagalbos numeriu, klaipėdietė sužinojo uostamiesčio aplinkosaugininkų telefoną. Juo atsiliepęs žmogus pradžioje apibarė moterį už tai, kad į savo namus parsinešė laukinį padarą, bet vėliau nurodė kreiptis į gyvūnų globėjus.

Gyvūnų globėjų asociacijos atstovė Gintarė Liutkuvienė pasakojo, kad apuoką apžiūrėjo veterinaras ir nustatė, jog paukštis po paros galės būti išleistas į laisvę.

„Labai džiaugiamės, kad moteris išgelbėjo mažąjį apuoką. Manome, kad jis išsirito pernai, tad yra jaunas. Penktadienį prie miško išleidome jį į laisvę. Įjungęs savo vidinį navigatorių jis tikrai ras namus“, – pasakojo G.Liutkuvienė.

Apuokas ne pirmas J.Šiaučiūnaitės išgelbėtas paukštis. Prieš kelerius metus moteris pasirūpino, kad nežūtų sparną nusilaužęs gandras. Dabar jis gyvena Pakruojo dvare, tiesa, sparną tada jam teko amputuoti.