„Šitas namas 20 metų turi bėdą. Nėra šeimininkų namo. Visą laiką taip varvekliai kabo. Kiekvieną žiemą va, tokia bėda. Šeimininkas paėmė pinigus už nuomą, o stogo nevalė, – apie vieną namą pasakojo pakalbintas Vilniaus gyventojas.

„Ne tai kad baisu, bet nejauku, nes nežinai, kada gali nukrist. Bet kurią minutę gali nukrist ir kažkam gali labai nepasisekt, deja“, – kalbėjo vaikinas.

„Taip, baisu vaikščioti. Visur slidu, buvo ranka sulaužyta jau. Čia vėl eini – baisu“, – sakė vilnietė.

„Pati saugausi, bet yra mano aplinkoj moteris, kurią labai smarkiai sužeidė. Seniai, bet turėjo labai rimtų problemų. Ir aš manau, kad turėtų tuos ženklus statyti, nes ne visada pakeliam akis“, – kalbėjo moteris.

„Buvo atvejis, kai Pilies gatvėj nukrito, bet prieš mane. Pasisekė ir man, ir kitiems praeiviams. Gan didelis, kaip dabar tokie“, – laimingai pasibaigusiu nutikimu pasidalijo vilnietė.

Daugiau apie darbą su varvekliais LNK žurnalistė kalbėjosi su „Civinity namai“ pastatų administravimo skyriaus vadovu Arūnu Armanavičiumi.

– Žvelgiant į Vilniaus panoramą už mūsų nugarų, panašu, kad čia varveklių situacija dar yra kontroliuojama, ne taip, kaip senamiestyje. Neabejotina, kad darbo yra daug. Kiek yra darbo jums per pastarąsias dienas, ypatingai tiems, kurie administruojate pastatus?

– Iš tikrųjų darbo yra labai daug, dirbam tikrai intensyviai. Turime daug problemų, kadangi tirpsta sniegas, dėl tos priežasties ir susidaro varvekliai. Tų varveklių yra tikrai labai daug. Važiuojam net po kelis kartus per savaitę į tuos pačius namus. Tai didžiausia problema yra šlaitiniai stogai, kurie yra seni. Čia didžiausia senamiesčio problema. Naujuose namuose kaip ir neturime didelės problemos. Tačiau vis tiek sprendžiam, kaip šalinti sniegą, nukasinėjam jį nuo stogų. Tai ten turim kitokių problemų, bet su varvekliais didžiausia problema senamiestyje šiuo metu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką daryti žmonėms, jeigu pastato administratorius arba savininkas nereaguoja, netaiso situacijos?

– Iš tikrųjų mes darom susirinkimus, skatinam gyventojus įsirengti pagalbines priemones, tokias kaip šildymo kabelius, kad būtų galima išvengti varveklių. Ir gyventojams mažiau rizikos dėl varveklių patiriamos žalos, ir mums tada daug patogiau, nereikia taip dažnai važinėti ir nuiminėti tuos varveklius. Tai labai didelė pagalba, jeigu patys gyventojai irgi pritaria ir nori išspręsti tas problemas. Tačiau dažnu atveju gyventojai vengia, nesirenka į susirinkimus ir tie sprendimai labai sunkiai yra keičiami arba priimami.

– Net jeigu ir tūkstantinės baudos žmonių negąsdina…

– Na, iš tikrųjų, su kuo mes ir susiduriame kasdien, ką ir minėjau – važinėjame dažnai, kelis kartus į savaitę. Ir mes irgi labai sunkiai sprendžiam šitas problemas. Galbūt padidinus tas pačias baudas ir greičiau ta situacija spręstųsi, nes kol kas labai pasyviai žmonės reaguoja ir kiekvienais metais mes važiuojam į tuos pačius namus. Turim objektų sąrašą ir iš eilės važiuojam per tuos pačius namus.

Apie draudimo išmokas dėl žiemą įvykusių incidentų LNK žurnalistei pasakojo „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius.

– Istorinio Lietuvos draudimo dviejų metų duomenys rodo, kad klientams už patirtą žalą dėl sniego slėgio, varveklių ir panašių incidentų yra išmokėta virš 1 mln. eurų suma. Žiūrint statistiškai, kiek kainuoja viena žala, tai yra apie 700 eurų. Tokią sumą išmokame.

– Kokios tai yra dažniausiai traumos? Ar tai yra dėl gyvybės draudimo, kažkas patyrę asmeninę žalą automobiliams ar panašiai?

– Čia yra turto draudimas. Tai reiškia, kad visa žala, kuri padaroma turtui. Įlūžta konstrukcijos, stogai, neatlaiko šiltnamiai, stoginės, pavėsinės. Žmonės netgi palieka saulės skėčius lauke, lauko baldus. Tai tie dalykai sniego neatlaiko. Ir čia, aišku, svarbu, kur tie daiktai yra. Po medžiais, kurie gali būti apsnigti, nieko nereikėtų laikyti – gali įlūžti šakos. Taip pat po šlaitiniais namais, kadangi sudrėkęs sniegas gali nuslinkti. Automobilis ar kažkokie daiktai gali būti sugadinti.

– O šį sausį ar jau yra besikreipusių žmonių, ar jau yra kažkokių nuostolių patirtų?

– Šiaip, kol sniegas yra purus, tos žalos yra pavienės. Visi smagumai prasideda, kai atšyla oras, palyja, atodrėkis būna. Tada sniegas gali pasunkėti iki devynių kartų. Įsivaizduokite, tokia masė pradeda slėgti įvairius pastatus, statinius, kurie galbūt nėra iki galo sutvirtinti ar tos konstrukcijos pasenę. Ir tada jau pasipila žalos.

Savo patirtimi klaipėdietė pasidalino „Facebook“ paskyroje „Žvejybos uosto rajono kaimynai“. Moteris norėjo perspėti gyventojus, kad nestatytų automobilių arti namų.

„Naikupės 8 ir 10 namų gyventojai! Kuo skubiau patraukite automobilius nuo namų sienų. Nuo stogo krenta ledo gabalai ir šitaip niokoja automobilius! Saugokite savo turtą!“ – skelbė klaipėdietė ir pasidalino įskilusio savo automobilio BMW lango nuotraukomis.

Saugokite savo turtą!

Ji pridūrė, kad naktį ant mašinos nukritęs ledo gabalas apgadino ne tik jos, bet ir kaimyno automobilį.

„7.30 val. radau tokį automobilį savo kieme, prie Naikupės 8 namo. Kaimyno automobilį ledo gabalas irgi apgadino. Draudimo bendrovė žalos neatlygins, nes neturiu draudimo. Kreipiausi į policiją ir planuoju kreiptis į namo administratorių“, – pasakojo moteris.

Dėl šio incidento klaipėdietė pavėlavo į darbą. Negana to, atvykstančių pareigūnų laukė 45 minutes.

Pareigūnai esą pakomentavo, kad prieš statydama automobilį turėjo įvertinti vietos saugumą.

Anot moters, kai kurių namų laiptinės apskritai neturi stogelių, tad varvekliai kabo tiesiai virš einančių žmonių.

„Varveklių ant namo stogo pilna. Mačiau, kaip valė stogus pagrindinėje Minijos gatvėje, o Naikupės gatvę, matyt, pamiršo“, – svarstė moteris.

Vienas vyriškis po jos įrašu komentavo, kad prie Sulupės g. 11 namo esą irgi nesaugu, čia krenta sniego nuošliaužos.

„Taip pat saugokitės, nes vos žmogaus neužmušė“, – minėjo klaipėdietis.

Vaikštant po Klaipėdos senamiestį, ant daugelio parduotuvių, restoranų, gyvenamųjų namų stogų ar atbrailų matyti karantys varvekliai.

„Vaikščioti šaligatviais – nesaugu. Niekada nežinai, kada užkris varveklis. Vienas pastatas Turgaus g. aplipęs tokiais dideliais varvekliais, kad jiems nukritus pro šalį ėjęs žmogus turbūt žūtų. Be to, ar atkreipėte dėmesį į apšvietimo stulpus? Ant jų varveklių tiesiog apstu“, – pasakojo klaipėdietė Zita.

Ji taip pat teiravosi, kas atsakingas už varveklių pašalinimą ir kodėl už tai atsakingieji dar nesiėmė darbo.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, atsakingi asmenys tikrai yra, o už darbų nevykdymą jiems gali grėsti baudos.

Nuo apšvietimo stulpų varveklius turi šalinti tų stulpų valdytojas.

„Už tinkamos statinių priežiūros nevykdymą gali būti skiriamos administracinės nuobaudos statinio valdytojui. Nuo apšvietimo stulpų varveklius turi šalinti tų stulpų valdytojas. Tai gali būti „Klaipėdos paslaugos“, jei stulpai gatvių apšvietimo, arba ESO, jei stulpai elektros tiekimo įmonės“, – teigė G. Pocius.

Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas priminė, ką numato Miesto tvarkymo ir švaros taisyklės.

„Gavę pranešimus arba patikrinimų metu pastebėję varveklius, kurie gali kelti pavojų asmenų sveikatai ar turtui, reikalaujame juos šalinti namų, ant kurių yra varvekliai, administratorių. Jei varvekliai nebūtų šalinami, būtų taikomos Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnyje numatytos nuobaudos“, – sakė L. Lapinskas.

Šaltis: varvekliai jau susiformavo net ir ant apšvietimo įrenginių. I. Kiseliovaitės nuotr.

Minėtame straipsnyje teigiama, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.

Paskirti administratoriai privalo: šalinti sniegą, ledą, šlapio ar sušalusio sniego ir ledo masę nuo statinių stogų, stoginių, lietaus vamzdžių ir balkonų, lodžijų.

Vykdant šiuos darbus privaloma laikytis darbų saugos reikalavimų, aptverti pavojingą teritoriją, nesugadinti komunikacijos ryšių ir (ar) elektros tinklų, apsaugos įrangos, laidų, šviestuvų, radijo ir televizijos antenų, želdinių, statinių fasadų.

Šalinti sniegą – privalu

Uostamiesčio savivaldybė jau įspėjo: jei sniego apkrova viršys statinio projekte numatytą apkrovą, gresia konstrukcijų įtrūkiai ar net statinio avarija.

Tad privalu susikaupusį sniegą šalinti nuo stogo ir kitų konstrukcijų. To padaryti patiems nerekomenduojama, geriau kreiptis į statinio techninį prižiūrėtoją, namo bendrijos pirmininką, savivaldybės paskirtą administratorių ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, bent kol kas jokių skundų iš gyventojų negauta.

"Ir neturėtume jų sulaukti, nes tokių prašymų, pastebėjimų ar skundų turėtų sulaukti pastatų administratoriai", – teigė vedėjas.

Anot G. Pociaus, dėl varveklių irgi reikėtų kreiptis ne į savivaldybę, o į minėtus įgaliotus žmones.

Gediminas Pocius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Turėjo per daug darbo

Tačiau jau buvo atvejis, kada specialistai nereagavo į gyventojos prašymą. Vitės bendruomenės gyventoja feisbuke rašė apie darbininkus, kurie nuo stogo daužė varveklius.

Jai pasiteiravus, kodėl nedaužomi visi varvekliai, o tik tie, kurie ir taip yra po stogu, darbininkai atsakė, kad taip jiems liepė darbų vadovas, be to, turi daug kitų darbų.

Savivaldybė nėra vaikų darželio auklėtoja, kad kiekvienam lakstytų ir šluostytų nosį.

"Kur logika, negi taip sunku jau pasikėlus numušti tuos varveklius?" – skundėsi gyventoja.

Tad, nepaisant moters prašymo, varvekliai pavojingose vietose liko. Nepadėjo argumentai, kad palei namo sieną vaikšto senjorai, kiti vedžioja savo augintinius, kurie, nukritus varvekliui, irgi gali nukentėti.

Už nenuvalytus ir pavojingus varveklius ar sniego sankaupas numatyta atsakomybė dėl statinio naudotojo pareigų nevykdymo ir statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Bauda siekia nuo 20 iki 140 eurų.

Kabo: varvekliai jau susidarė ne tik ties stogais, bet ir po balkonais. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ar tikrinate sąskaitas?

G. Pocius priminė, kad į savivaldybę žmonės turėtų kreiptis tik tuomet, jei įgalioti asmenys neatlieka savo darbo.

"Tais atvejais, kai tokie subjektai demonstruoja akivaizdų neveikimą ir dėl to gyventojai skundžiasi, tada savivaldybė šitų subjektų atžvilgiu imasi tam tikrų veiksmų", – paaiškino G. Pocius.

Jis taip pat pastebėjo, kad žmonės dažnai nežino ne tik kas administruoja pastatą, bet ir apskritai nežiūri, kas nurodyta sąskaitose.

"Savivaldybė nėra vaikų darželio auklėtoja, kad kiekvienam lakstytų ir šluostytų nosį. Žmonės įsivaizduoja, kad būtent savivaldybėje visi klausimai sprendžiami. Dažnai paklausiu žmogaus, ar kreipėsi į administratorių, atsako, kad ne, o ar žino, kas pastatą administruoja, atsakymas – ne. Ar jūs bent pasitikrinote kasmėnesinius mokėjimo pranešimus? Ant to paties lapelio parašyta ne tik mokėtina suma, bet kam ir už ką mokėti", – pamokė G. Pocius.

Ką daryti, atsiradus varvekliams, LNK pokalbis su „Mano Būsto“ atstovu Pauliumi Ugianskiu.

– Kokia situacija, ar daug Vilniuje varveklių?

– Šiemet ne tik sniego daug, bet ir labai greitai susiformavo varveklių ant stogų. Nors atrodo, kad tai labai gražus ledo darinys, tačiau iš tikrųjų kelia pavojų ir reikėtų elgtis atsakingai šiomis dienos, kai jie formuojasi.

– Ar sulaukiate daug pranešimų? Ar įtempta situacija?

– Visada tokiais atvejais turime nemažai pranešimų, kadangi tai nekasdienis reiškinys. Dirbame dviem etapais. Pirmiausia mūsų specialistai inspektuoja pavojingiausius daugiabučius, važiuoja, žiūri ir tikrina. Tai vykta tiek dieną, tiek naktį. Pavojingiausias zonas tveria, kad žmonės nevaikščiotų, tada užsakomas darbų vykdymas, numušami varvekliai, nukasamas sniegas,  surenkamos visos atliekos.

– Kaip vyksta pats darbas?

– Labai priklauso nuo pastato tipo. Yra pastatų, kur neįmanoma žmogui užlipti, ypač kur seni stogai, senamiesčio, naujamiesčio zonos. Tačiau yra tokių stogų, kur užtenka pakilti, užlipti darbininkams aukštalipiams ant stogų ir su specialia įranga nuvalyti, numušti varveklius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Patiems žmonėms turbūt to daryti nereikėtų. Ar būna atvejų, kada patys bando nuvalyti?

– Be abejo. Nereikia to daryti patiems. Visų pirma, tai stogas, tam žmogus turi turėti specialią įrangą, didelė tikimybė paslysti. Pamačius varveklius geriausia iš karto skambinti namo prižiūrėtojui ir neužsiimti saviveikla.

– Ką reikėtų daryti pirmiausia, pamačius besiformuojančius varveklius?

– Mes savo klientams visiems išsiuntėme žinutes, su tam tikromis instrukcijomis. Visų pirma, neiti į zonas, kurios aptvertos, netingėti pakelti galvos, neiti palei pastatų stogus. Tėveliai turėtų neleisti vaikams eiti palei stogus. Tai tikrai pavojinga. Lygiai taip pat norėčiau vairuotojų paprašyti, kad nestatytų automobilių palei gyvenamųjų namų sienas, gabalas tikrai gali sudaužyti automobilį ar padaryti kitos žalos.

– Kai pamatomi varvekliai senamiestyje ar mieste, kur kreiptis?

– Jeigu žmogus pilietiškas, tegul kreipiasi į pastato savininką, administratorių, telefonai nurodyti laiptinėse, prie įėjimų.

– Ar galima sakyti, kad šiemet varveklių sezonas prasidėjo anksčiau?

– Be abejo, visi pastebėjo, kad ir sniego šiemet anksti prisnigo. Praėjusiais metais varveklių buvo tik sausio, vasario mėnesiais. Šiemet toks reiškinys ankstyvas.

Kad pavojaus varpais skambinti jau laikas, rodo vasario 22-ąją, pirmadienį, Kaune užfiksuoti net keli incidentai.

Kauno policijos duomenimis, pirmadienio popietę, 13.04 val., pačioje miesto širdyje, Laisvės alėjoje, nuo 40 numeriu pažymėto pastato stogo ant lengvojo automobilio „Volkswagen Golf“ nukrito sniego lavina ir jį apgadino. Į incidento vietą vyko policijos ekipažas, kadangi automobilio savininkas norėjo užregistruoti įvykį. Tikėtina, kad bus prašoma draudimo atlyginti padarytą žalą – nukritęs sniegas apgadino transporto priemonės stogą ir suskalbė lango stiklą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Kylantis termometro stulpelis tikrai padarė savo – policijos pareigūnai vis gauna pranešimus dėl sniego apgadinto turto. Dažniausiai nukenčia transporto priemonės. Atvejų, kad būtų nukentėję žmonės, kol kas neturime. Raginame žmones būti atsargiems ir saugoti savo turtą – nestatyti transporto priemonių ten, kur stogai gausiai padengti sniegu ar kabo varvekliai“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo Kauno policijos atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė.

Dar vienas ne ką mažesnį pavojų galėjęs sukelti įvykis užfiksuotas beveik tuo pačiu metu, apie 13 val., Savanorių prospekte. Apie jį plačiau papasakojo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.

„Ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Savanorių pr. ant 206 numeriu pažymėto pastato stogo pavojingai kabo vadinamoji sniego gaudyklė. Žmonės baiminasi, kad atitvarai nenukristų ir nesužalotų praeivių“, – pasakojo ugniagesių atstovė.

Pasak jos, atvykus nurodytu adresu rasti pavojingai kabantys vadinamosios sniego gaudyklės atitvarai, informacija jau buvo žinoma ir namo administratoriui.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Ugniagesių gelbėtojų pagalbos buvo atsisakyta, kadangi namo administratoriaus atstovai patys pažadėjo išsikviesti techninę pagalbą ir sutvarkyti problemą“, – detalizavo Dž.Vaitkavičienė ir užsiminė, kad kol vyks tvarkymo darbai, ši vieta aptverta „Stop“ juosta.

Pašnekovė akcentavo, kad prasidėjus permainingiems orams, kai temperatūra pakyla aukščiau nulio, pavojų kelia ne tik sniegas ant stogų, bet ir varvekliai.

„Varveklis, krentantis nuo stogo, gali stipriai sužaloti ne tik praeivius, bet ir apgadinti šalia namo stovinčius gyventojų automobilius. Saugokite save ir savo turtą“, – sakė Dž.Vaitkevičienė.

Kas turi rūpintis?

Kauno miesto savivaldybės atstovų teigimu, už pastatus atsakingi jų savininkai ar valdytojai, tad ir varvekliais jie turėtų pasirūpinti patys.

Raginame žmones būti atsargiems ir saugoti savo turtą – nestatyti transporto priemonių ten, kur stogai gausiai padengti sniegu ar kabo varvekliai.

„Mūsų žiniomis, Centro seniūnija jau prieš kurį laiką buvo perspėjusi seniūnijos gyventojus bei namų savininkus ar administratorius nepalikti varveklių kaboti ant pastatų ir taip nekelti papildomo pavojaus praeiviams. Vis dėlto dar kartą norėtume paprašyti pastatų savininkų pasirūpinti jų pačių bei praeivių saugumu ir nepalikti varveklių pavojingai kyboti“, – portalui kauno.diena.lt teigė Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis.

Daugiabučius namus administruojančios bendrijos ar pastatus administruojančios įmonės, kol dar neįvyko nelaimė, turėtų pasirūpinti ne tik varvekliais, bet ir nukasti sniegą tose vietose, kur gali susidaryti pavojingos nuošliaužos. Prieš pradedant tokius darbus, vietas, kuriose kyla pavojus praeivių gyvybei ar gyventojų turtui, būtina aptverti įspėjamosiomis juostomis.

Privačių namų savininkai arba nuomininkai turi užtikrinti praeivių saugumą, tad būtina nukasti sniegą, nukapoti susiformavusį ledą, slidžias vietas pabarstyti smėlio mišiniu.

Labai aukštai kabančių varveklių patiems gyventojams šalinti nepatartina, nes tam reikia specialios technikos bei įrangos. Privačių namų savininkams, nusprendusiems pašalinti varveklius, reikėtų laikytis pagrindinių saugumo taisyklių:

* Niekada nelipkite ant apsnigto ar apledėjusio stogo daužyti varveklių.

* Niekada nestatykite kopėčių tiesiai po kabančiais varvekliais, neremkite kopėčių į apledėjusius vandens surinkimo latakus.

* Kopėčias statykite ant lygaus ir stabilaus pagrindo.

* Įsitikinkite, kad krisdami nudaužyti varvekliai neužkris ant žmonių, naminių gyvūnų ar asmeninio turto. Jei įmanoma, teritoriją, į kurią gali kristi varvekliai, aptverkite apsaugine juosta.

* Varveklius daužykite pakankamo ilgio medine kartimi, kad pats nesusižeistumėte.

* Daužydami varveklius nenaudokite perteklinės jėgos. Per smarkiai daužant varveklius galima pažeisti stogo konstrukcijas. Jei varvekliai masyvūs ir jų neįmanoma lengvai nudaužti, kreipkitės į profesionalias tarnybas.

* Niekada nedaužykite varveklių, jei arti yra elektros perdavimo linijos ar kitų komunikacijų. Medinė kartis, kurią naudojate varvekliams daužyti, turi būti trumpesnė nei atstumas iki laidų.

* Nudaužytus varveklius būtina nedelsiant nustumti nuo šaligatvio ar tako.

Būtina saugotis patiems

Eidami į darbą, mokyklą ar grįždami namo stenkitės išvengti žiemos pavojų. Labai atsargiai lipkite apledėjusiais laiptais, nepaslyskite leisdamiesi nuokalne ar eidami šaligatviu, nevaikščiokite arti aukštų pastatų, nestatykite prie jų ar apsnigtų medžių automobilių. Įspėkite vaikus apie gresiančius pavojus ir nepalikite mažamečių lauke be priežiūros.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Žiemą ant statinių stogų kaupiasi sniegas, o atšilus orui – ledas ar vanduo ir labai padidėja apkrovos. Tokie pokyčiai veikia statinius ir gali sukelti griūtis ar avarijas. Statinio konstrukcijų mechaniniam atsparumui ir pastovumui poveikį gali sukelti sniegas, ledas ar tirpstančio sniego ir ledo vanduo, užkemša lietaus nutekėjimo sistemas, bėga ir patenka ant statinio konstrukcijų. Šąlant vanduo ardo ir gadina konstrukcijas, mikroplyšiai didėja, veikiami temperatūrų skirtumo.

Siekiant išvengti galimų avarijų ir nelaimingų atsitikimų, būtina stebėti sniego storį, apledėjimus ir jų poveikį statiniams bei aplinkai. Susikaupęs sniegas, ledo varvekliai turi būti šalinami nuo statinių išorinių konstrukcijų. Nuo laiptelių, šaligatvių, takelių ir prieigų turi būti nuvalytas sniegas, pabarstyta smėliu. Tokiu būdu galima išvengti nelaimių ir skaudžių pasekmių.

Sniego masės gali apkrauti pastatų laikančiąsias konstrukcijas, kurios deformuojasi ir gali įgriūti. Vilniaus miesto savivaldybė primena: varveklius ir sniegą būtina pašalinti, o tuo pasirūpinti turi pastatų savininkai.

„Dažnai į sniego sankaupas ir varveklius žiūrima kaip į nerimtą problemą, tačiau pasekmės dėl jų nuošliaužų gali būti tragiškos tiek nekilnojamo turto turėtojams, tiek niekuo dėtiems praeiviams. Labai prašome pastatų ir kitų masyvių konstrukcijų savininkų pasirūpinti savo turto ir aplinkinių saugumu“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.

Dažnai į sniego sankaupas ir varveklius žiūrima kaip į nerimtą problemą, tačiau pasekmės dėl jų nuošliaužų gali būti tragiškos.

Sniego apkrovas ant stogų, susidariusius ledo varveklius ant lietaus vamzdžių ir balkonų privaloma pašalinti saugiai, pažymima savivaldybės pranešime. Prieš imantis darbų, būtina aptverti pavojingą teritoriją, taip pat stengtis nesugadinti šalia esančių ryšių ar elektros tinklų, saugos įrangos, šviestuvų, radijo ar televizijos antenų, želdinių, statinių fasadų. Šiuos darbus turi organizuoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administratoriai, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kiti bendrojo naudojimo objektų valdytojai, taip pat ir visų kitų statinių naudotojai (savininkai).

Priklausomai nuo statinio techninių, architektūrinių ypatybių valdytojai, savininkai (naudotojai) gali ir patys šalinti sniegą, varveklius nuo statinių užtikrinant saugumą. Esant poreikiui, galima pasitelkti ir techniką, keltuvus. Savivaldybė primena: būstus administruojančios įmonės kartais pačios turi autokeltuvų, kitos turi sutartis dėl tokios technikos nuomos. Pavienių statinių savininkai taip pat gali rasti reikiamos technikos nuomai.

Už nenuvalytus ir pavojingus varveklius ar sniego sankaupas numatyta atsakomybė už statinio naudotojo pareigų nevykdymą ir statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Už tai numatyta bauda nuo 20 iki 140 eurų, už priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimą ar įstatyme nustatytų prievolių nevykdymą įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, skiriama bauda statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams nuo 300 iki 1500 eurų, statinio techniniams prižiūrėtojams – juridiniams asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų; ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo 2000 iki 10 000 eurų, nurodoma sostinės savivaldybės pranešime.

Kaip skelbia Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai, bendro naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą turi organizuoti seniūnijos. Daugiabučius namus administruojančios bendrijos ar pastatus administruojančios įmonės, kol dar neįvyko nelaimė, turėtų nedelsdami pasirūpinti gyventojų ir jų turto saugumu: nudaužyti varveklius bei nukasti sniegą tose vietose, kur gali susidaryti pavojingos nuošliaužos.

Prieš pradedant tokius darbus, vietas, kuriose kyla pavojus praeivių gyvybei ar gyventojų turtui, būtina aptverti įspėjamosiomis juostomis. Privačių namų savininkai arba nuomininkai turi užtikrinti praeivių saugumą, tad būtina nukasti sniegą, nukapoti susiformavusį ledą, slidžias vietas pabarstyti smėlio mišiniu.

Labai aukštai kabančių varveklių patiems gyventojams šalinti nepatartina, nes tam reikia specialios technikos bei įrangos. Privačių namų savininkams, nusprendusiems pašalinti varveklius, reikėtų laikytis pagrindinių saugumo taisyklių:

– Niekada nelipkite ant apsnigto ar apledėjusio stogo daužyti varveklių.

– Niekada nestatykite kopėčių tiesiai po kabančiais varvekliais, neremkite kopėčių į apledėjusius vandens surinkimo latakus.

– Kopėčias statykite ant lygaus ir stabilaus pagrindo.

– Įsitikinkite, kad krisdami nudaužyti varvekliai neužkris ant žmonių, naminių gyvūnų ar asmeninio turto. Jei įmanoma, teritoriją, į kurią gali kristi varvekliai, aptverkite apsaugine juosta.

– Varveklius daužykite pakankamo ilgio medine kartimi, kad pats nesusižeistumėte.

– Daužydami varveklius nenaudokite perteklinės jėgos. Per smarkiai daužant varveklius galima pažeisti stogo konstrukcijas. Jei varvekliai masyvūs ir jų neįmanoma lengvai nudaužti, kreipkitės į profesionalias tarnybas.

– Niekada nedaužykite varveklių, jei arti yra elektros perdavimo linijos ar kitų komunikacijų. Medinė kartis, kurią naudojate varvekliams daužyti, turi būti trumpesnė nei atstumas iki laidų.

– Nudaužytus varveklius būtina nedelsiant nustumti nuo šaligatvio ar tako.

Kad būtų išvengta varveklių susiformavimo, reikia:

– Laiku ir saugiai pašalinti sniegą nuo stogo.

– Įrengti tinkamą palėpės apšiltinimą, kad namų šiluma nepatektų pro stogo dangą, netirpdytų sniego ir neformuotų varveklių.

– Įrengti vandens latakų elektrinį apšiltinimą – neužšaltų vandens latakai ir nesusiformuotų varvekliai.

Eidami į darbą, mokyklą ar grįždami namo stenkitės išvengti žiemos pavojų. Labai atsargiai lipkite apledėjusiais laiptais, nepaslyskite leisdamiesi nuokalne ar eidami šaligatviu, nevaikščiokite arti aukštų pastatų, nestatykite prie jų ar apsnigtų medžių automobilių. Įspėkite vaikus apie gresiančius pavojus ir nepalikite mažamečių lauke be priežiūros

Primename statinių savininkams ir naudotojams, kad būtina sustiprinti statinių priežiūrą žiemos sąlygomis.

Žiemą ant statinių stogų kaupiasi sniegas, o atšilus orui – ledas ar vanduo ir labai padidėja apkrovos. Tokie pokyčiai veikia statinius ir gali sukelti griūtis ar avarijas. Statinio konstrukcijų mechaniniam atsparumui ir pastovumui poveikį gali sukelti sniegas, ledas ar tirpstančio sniego ir ledo vanduo, užkemša lietaus nutekėjimo sistemas, bėga ir patenka ant statinio konstrukcijų. Šąlant vanduo ardo ir gadina konstrukcijas, mikroplyšiai didėja, veikiami temperatūrų skirtumo.

Siekiant išvengti galimų avarijų ir nelaimingų atsitikimų, reikia būtinai stebėti sniego storį, apledėjimus ir jų poveikį statiniams bei aplinkai. Susikaupęs sniegas, ledo varvekliai turi būti šalinami nuo statinių išorinių konstrukcijų. Nuo laiptelių, šaligatvių, takelių ir prieigų turi būti nuvalytas sniegas, pabarstyta smėliu. Tokiu būdu galima išvengti nelaimių ir skaudžių pasekmių.

Portalo kauno.diena.lt skaitytoja Jolanta pasidalijo keliomis nuotraukomis, kuriose matyti nukarę dideli varvekliai. Moteris tikino, kad nesusilaikė jų nenufotografavusi, mat jų dydis – įspūdingas.

„Daug vaikštau po miestą ir matau, kad nemažai stogų apraizgė varvekliai. Kai kur jie labai aukštai, tai negalima pasakyti, kokio jie dydžio, tačiau šie prie garažų buvo tiesiog milžiniški. Esu vidutinio ūgio, tad kai kurios ledo ietys buvo vos ne pusės mano ūgio. Kai kurie varvekliai ir labai stori, beveik kumščio pločio. Buvau sužavėta. Bet, žinoma, tokios ledo iltys kelia ir nerimą – gali ką nors sužeisti. Gal šios, esančios prie garažų, ir nieko neužmuš, nes čia vaikšto mažai praeivių, tačiau tos, kurios kabo ant gyvenamųjų namų, tikrai gali ne juokais sužeisti ar sugadinti turtą“, – savo pastebėjimais pasidalijo kaunietė.

Skaitytojos nuotr.

Moteris svarstė, kur reikėtų kreiptis, kad varvekliai nuo pastatų stogų būtų nudaužyti. Ji tikino, kad nuosavų namų kvartaluose tai nėra didelė problema, nes namai paprastai būna aptverti, tad ir varvekliai patenka į privačias valdas. Tačiau daug nesaugiau yra viešose miesto vietose, kuriose nuolat zuja žmonės.

Tokios ledo iltys kelia ir nerimą – gali ką nors sužeisti.

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, kas turi pasirūpinti varvekliais. Miesto savivaldybės atstovai nurodė, kad pirmiausia dėl varveklių nudaužymo gyventojai turėtų kreiptis į pastato valdytoją – bendriją ar būsto administratorių, kuris turi pasirūpinti saugumu. Tačiau žmonės galėtų apie pavojingus varveklius pranešti ir seniūnijoms, jos galėtų perduoti informaciją pastatų savininkams ar valdytojams bei įpareigoti pašalinti varveklius.

Ugniagesių paros įvykių suvestinėje rašoma, kad apie 14.32 val. gautas vairuotojo pranešimas.

Asmuo teigė, kad nuo Taikos pr. 106 esančio viaduko krenta varvekliai. Pastarieji apgadino jo automobilį.

Į nurodytą vietą atvykę ugniagesiai laužtuvu varveklius nudaužė.

Portalas primena, kad prasidėjus atodrėkiui, nuo daugiaaukščių namų stogų, viadukų ar kitų objektų nukarę varvekliai kelia grėsmę praeiviams ir automobiliams.

Namų savininkai, namus administruojančias bendrovės, daugiabučių bendrijų pirmininkai turi nedelsiant pasirūpinti savo pastatų saugumu – nudaužyti varveklius, pašalinti nuo pastatų stogų sniego sankaupas. Jei nėra galimybės to padaryti, pagalbos galima kreiptis į specialiąsias tarnybas.

Gyventojai kviečiami pastebėjus ant pastatų stogų varveklius kreiptis į pastato administratorių, o jeigu jis nesiima reikalingų veiksmų – kreiptis į miesto savivaldybę.