Šiame teisiniame procese UAB „Klaipėdos baseinas“ dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Baseino direktorė Ieva Vaičiurgė teigia, kad bendrovė šioje byloje atstovavo ir apgynė viešąjį interesą. Kartu ji pabrėžia, kad supranta, jog šis sprendimas dar gali būti skundžiamas apeliaciniam teismui. Kartu tikimasi, kad po šio, kad ir negalutinio teismo verdikto, kartu su savivaldybe pavyks rasti sprendimus, kaip pašalinti likusius defektus.

Klaipėdos baseino vadovė akcentuoja, kad dalis trūkumų buvo nuolat šalinami nelaukiant bylinėjimosi pabaigos – ir koncesininko lėšomis, ir savivaldybei panaudojus bankinę garantiją. Žinia, dėl pastarosios „Axis Industries“ buvo pareiškusi priešieškinį, bet teismas jį atmetė.

I. Vaičiurgė akcentuoja, kad teismas atmetė ir visus rangovo bei kai kurių jo samdytų subrangovų kaltinimus dėl neva netinkamos eksploatacijos.

„Noriu pabrėžti, kad šis pastatas ne tik buvo, bet ir išlieka saugus naudotis visiems lankytojams, o užfiksuoti defektai neturi jokios įtakos mūsų klientams. Mūsų reguliariai vykdoma techninė priežiūra leidžia užtikrinti, kad visos patalpos atitiktų nustatytus reikalavimus ir lankytojų lūkesčius. Esame įsipareigoję ne tik išlaikyti, bet ir gerinti paslaugų prieinamumą ir patogumą, kad kiekvienas apsilankymas būtų be priekaištų“, – teigė baseino vadovė.

Pasak I. Vaičiurgės, reguliariai atliekant klientų apklausas bandoma įgyvendinti jų idėjas bei pasiūlymus. Naujovių baseine bus ir ateityje – vyks įvairios treniruotės, iniciatyvos, projektai.

2023 metais Klaipėdos baseinas sulaukė beveik 400 000 klientų. Vien mokymo plaukti treniruotės nuolat lankė per 800 vaikų ir suaugusiųjų. 600 Klaipėdos rajono antrokų čia siekė tobulinti savo plaukimo įgūdžius. Praėjusiais metais buvo suorganizuota 15 plaukimo varžybų. Bene daugiausiai atgarsio pernai susilaukė kartu su „Švyturio“ arena organizuota iniciatyva „Gerumo PARA-TONAS“, kurios metu už surinktą paramą buvo nupirkta būtinų priemonių Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams. Šios iniciatyvos metu visą parą plaukta 1440 minučių, vis perduodant estafetę kitam plaukikui. Iš viso buvo nuplaukta 341,3 km.

Pasak jos, tyrimo metu nustatyta, kad pagal Lietuvos įstatymus ESO skirstymo paslaugų kainodarą išimtinai reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras padarė išvadą, kad Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodyti metodikos trūkumai buvo pašalinti, taip pat pakoreguotas permokų vartotojams grąžinimo grafikas, daugiau teisės aktų pažeidimų nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones.

Pernai spalio pabaigoje pranešta, kad prokuratūra vertins kontrolierių audito išvadas, jog vartotojai ESO 2018–2021 metais permokėjo 160,2 mln. eurų, o šias lėšas vartotojams įmonė planuoja grąžinti per 15 metų.

Valstybės kontrolė atlikusi auditą bei remdamasi VERT konstatavo, jog 2018–2021 metais vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo, o 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų.

Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

Pagal sausį VERT patvirtintą grafiką 57,1 mln. eurų ESO skola buitiniams vartotojams, pradedant nuo balandžio, bus grąžinta per dvejus metus ir 3 mėnesius – iki 2026 metų vidurio, o 100,6 mln. eurų skola įmonėms – per 7 metus ir 9 mėnesius – iki 2031 metų pabaigos.

Skola vartotojams bus grąžinama mažinant ESO skirstymo tarifą, kuris yra galutinės elektros kainos sudedamoji dalis. Dėl to nuo balandžio keisis ir paprastai du kartus per metus nustatoma visuomeninė elektros kaina.

Vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, pritaikius 2021 metais atnaujintą LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų) modelį. Vis dėlto ESO tai laiko reguliaciniu skirtumu, susidariusiu atgaline data pritaikius metodinius pakeitimus. Tuo metu, pasak VERT pirmininko Renato Pociaus, 160 mln. eurų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko bendra su pakeista metodika.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ atsižvelgė į jos bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) poziciją ir pakeisdamos įstatymams prieštaravusias elektros tiekimo ir persiuntimo paslaugų sutarčių sąlygas pašalino viešojo intereso pažeidimus.

„Bendrovių paskelbtose naujose sutarčių bendrosiose sąlygose nenumatyta prievolė buitiniams vartotojams, labai mažoms ir mažoms įmonėms grąžinti naudas, nuolaidas, sumokėti netesybas, kai vartotojas nutraukia sutartį anksčiau sutarties specialiojoje dalyje numatyto naudotis paslaugomis termino“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Anot jo, elektros tiekėjai taip pat įsipareigojo po 2023 metų birželio 1 dienos sutartis sudariusiems šių grupių vartotojams netaikyti sutartyse numatytų sąlygų dėl nuolaidų grąžinimo.

Tyrimo metu prokurorai buvo nustatę, kad „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ elektros tiekimo sutartyse buitiniams vartotojams buvo numačiusios Elektros energetikos įstatymui prieštaraujantį įpareigojimą už jų nutraukimą grąžinti suteiktas nuolaidas ar kitas naudas.

Dėl to energetikos rinkos reguliuotojas rugpjūtį buvo įpareigotas spręsti dėl priemonių taikymo pažeidimams pašalinti.

Pernai balandį Seime priimtos pataisos nuo birželio uždraudė elektros tiekėjams sutartyse su buitiniais vartotojais, mažomis bei labai mažomis įmonėmis numatyti jų nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ar netesybas. 

„Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, išnagrinėjusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pareiškimą, nenustatė, jog išduodant statybos leidimą ir derinant skulptūros projekto sprendinius su Kultūros paveldo departamentu buvo pažeisti teisės aktai ar tuo būtų pažeistos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai“, – teigiama penktadienį išplatintame prokuratūros pranešime.

Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į prokuratūrą, kad Plungės rajono savivaldybės išduotas leidimas skulptūrą B. Lubiui statyti nacionalinės reikšmės kultūros paminklo – Plungės dvaro sodybos – teritorijoje pažeidžia viešąjį interesą išsaugoti šį kultūros paveldą.

Paminklo statymo klausimą balandį svarsčiusi komisija konstatavo galimą įstatymų pažeidimą. Per Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdį kalbėję dailės istorikai, parkų tyrinėtojai tvirtino, jog paminklo B. Lubiui projektas turi akivaizdų neigiamą poveikį paveldui.

Anot specialistų, Plungės dvarui ir jo parkui taikomi specialieji paveldosauginiai reikalavimai, o paminklo projektas keičia vertingąsias Oginskių dvaro komplekso savybes.

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcijos narių vertinimu, prie įėjimo į parką turinti stovėti skulptūra siųstų klaidingą žinutę – B. Lubys simboliškai savintųsi visą dvaro kompleksą, jis tarsi pasitiktų svečius kaip dvaro sodybos savininkas.

Prokuratūros pranešime atkreiptas dėmesys, kad Kultūros paveldo departamentas neprieštaravo, jog skulptūra būtų pastatyta Plungės dvaro parke, ir suderino statybos leidimą.

„Kultūros paveldo departamento sprendimas pritarti skulptūros projektiniams sprendiniams ir jos statymui Plungės dvaro parke buvo grindžiamas tuo, jog vieta, kurioje bus statoma skulptūra nėra visiškai autentiška, nutolusi nuo centrinių rūmų, nedaranti įtakos parko struktūrai ir vizualiniams ryšiams“, – nurodė prokuratūra.

Dėl signataro, mecenato, Plungės miesto garbės piliečio B. Lubio atminimo įamžinimo Plungėje į savivaldybę kreipėsi Plungės pramonininkų sąjunga.

Išnagrinėjus šį prašymą bei kompetentingoms institucijoms pritarus, išduotas leidimas statyti skulptūrą B. Lubiui atminti minėto dvaro parke prie Babrungo upės tilto krantinės.

Ten norima įrengti naują trinkelių aikštelę ir pastatyti natūralistinių formų bronzinę 2,3 metro aukščio B. Lubio skulptūrą, paaukštinti pakrantės atraminę sienelę.

Tai būtų antras paminklas B. Lubiui, pirmasis 2015 metais pastatytas Jonavoje, kur veikia šiam verslininkui priklausiusi azoto trąšų gamykla „Achema“.

2012 metais Klaipėdoje B. Lubiui atidengta atminimo lenta su bareljefu.

B. Lubys gimė 1938 metais Plungėje. Jis buvo verslininkas, pramonininkas, Kovo 11-osios akto signataras, nuo 1992 metų gruodžio 2 dienos iki 1993 metų kovo 31 dienos ėjo premjero pareigas, ilgametis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, mecenatas, Jonavos rajono ir Plungės miesto garbės pilietis. B. Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose. 

Anot prokuratūros, tyrimas pradėtas įvertinus žiniasklaidoje skelbiamą informaciją, kad į minėtame valstybiniame žemės sklype esantį mišką negalima patekti, nes jį juosia tvora, kurioje esantys vartai būna užrakinti.

Kaip nurodoma publikacijose, Aplinkos ministerija ir jai pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas teigia, kad tvoros šalinti iš miško nėra pagrindo, nes yra varteliai ir pro juos visi gali patekti į mišką.

Kaip skelbia prokuratūra, dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilniuje, naudojimo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras dar 2020 metų birželio 19 dieną priėmė nutarimą reikalauti pašalinti teisės pažeidimus, tai yra, kad Nacionalinė žemės tarnyba imtųsi priemonių žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityje nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Vykdydama minėtą nutarimą, Nacionalinė žemės tarnyba pernai rugsėjo 30 dieną kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Šiuo metu civilinė byla yra nagrinėjama teisme, teismo sprendimas nepriimtas.

Valstybinė miškų tarnyba pernai priėmė sprendimą, kuriuo 3,4 ha miško plotą, esantį minėtame žemės sklype, įregistravo į Miškų valstybės kadastrą. Šis sprendimas yra apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai.

Reaguojant į viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, taip pat atsižvelgiant į tai, kad valstybės institucijose, atsakingose už rekreacinių teritorijų apsaugą, šis visuomenei aktualus klausimas nėra sprendžiamas, tai yra, nesiimama priemonių galimiems pažeidimams nustatyti bei juos pašalinti, Vilniaus apygardos prokuratūros viešąjį interesą ginantys prokurorai pradėjo tyrimą dėl tvoros statybos teisėtumo, skelbia prokuratūra.

Savo ruožtu Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pirmadienį paragino Aplinkos apsaugos departamentą ir Nacionalinės žemės tarnybą būti aktyvesniais ir išnaudoti visas viešo intereso gynimo priemones, įskaitant kreipimąsi į generalinę prokuratūrą bei teismus, dėl lankymosi valstybiniame miške užtikrinimo.

Nacionalinė žemės tarnyba, kuri yra valstybinės žemės patikėtinis šioje teritorijoje, yra nutraukusi nuomos sutartį su įmone „Gulbinų turizmas“ valstybiniu mišku pripažintame žemės plote.

Ji taip pat šiuo metu ruošia dokumentus ir ketina kreiptis į teismą dėl valstybinio miško aptvėrimo būtinumo šioje teritorijoje klausimo.

Pasak ministerijos, vadovaujantis Miškų įstatymu, miško valdytojas, šiuo atveju –  Nacionalinė žemės tarnyba, turi užtikrinti laisvą fizinių asmenų lankymąsi miške. Tai reiškia, kad visiems atvykusiems pailsėti į šią vietą turi būti sudarytos  sąlygos laisvai patekti į mišką ežero pakrantėje.

Praėjusią savaitę žiniasklaidos atstovai atliko tyrimą ir bandė patekti į Gulbinių kvartale esantį mišką bei prieiti prie ežero, tačiau juos pasitiko ir lydėjo apsauga.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, pavedimas atlikti tyrimą duotas įvertinus viešoje erdvėje paskelbtą informaciją.

Žiniasklaidoje publikuotame straipsnyje keliamos abejonės, ar buvę ir esantys tarybos nariai, taip pat buvęs Utenos miesto meras Alvydas Katinas, dabartinis meras Marijus Kaukėnas skaidriai ir teisėtai panaudojo jiems skirtas išmokas.

„Prokuratūros vertinimu, tikslinga pradėti tyrimą siekiant įvertinti, ar teisėtai bei pagrįstai Utenos rajono savivaldybės tarybos nariai, kiti asmenys naudojo savivaldybei priklausančias lėšas“, – rašoma pranešime.

Tarybos narių išlaidas nagrinėjanti visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyva „Skaidrinam“ pranešė, kad Utenos politikai išsiskyrė išlaidomis transportui.

Tikslinga pradėti tyrimą siekiant įvertinti, ar teisėtai bei pagrįstai Utenos rajono savivaldybės tarybos nariai, kiti asmenys naudojo savivaldybei priklausančias lėšas.

2021 metais per karantiną bendrai degalams tarybos nariai išleido 60 tūkst. eurų ir nuvažiavo pusę milijono kilometrų. Tarp lyderių – vairuotojo pažymėjimo neturinti rajono garbės pilietė.

Šiemet neperrinktas buvęs Utenos meras A. Katinas per praėjusią kadenciją iš viso įsisavino 13,5 tūkst. eurų. 2021 metais jis parduotuvėje įsigijo akumuliatorinį dulkių siurblį-šluotą „Makita“, o savivaldybės finansininkams vėliau pateikė sąskaitą, kuri pateisina šį pirkinį kaip išlaidas transportui.

Viešojo intereso gynimo arba ikiteisminiai tyrimai dėl tarybos narių išlaidų jau vykdomi ir dalyje kitų savivaldybių.

15min redakcijos vertinimu, tai vienas iš svarbiausių pastarojo meto Lietuvos teismų sprendimų, ginančių žiniasklaidos laisvę, skelbia portalas.

„Redakcijos pastaraisiais metais vis dažniau užverčiamos pretenzijomis, kuriose esami ar buvę nusikaltėliai, kiti teisės pažeidėjai reikalauja ištrinti informaciją apie juos. Šioje byloje suformuotos taisyklės padės žiniasklaidai tvirčiau ginti visuomenės teisę į svarbią informaciją“, – sako 15min vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.

Šioje byloje suformuotos taisyklės padės žiniasklaidai tvirčiau ginti visuomenės teisę į svarbią informaciją.

Buvęs pareigūnas 15min redakcijos reikalavo nuasmeninti jo duomenis bei pašalinti nuotraukas iš visų straipsnių, kuriuose aprašomas piktnaudžiavimas tarnyba (orgijos su prostitute policijos komisariato patalpose ir dėl to vykę teismo procesai.

Vyras argumentavo, kad informacija apie jį „neproporcingai suvaržo jo teisę į privatų gyvenimą“.

15min skelbia šį reikalavimą atmetusi kaip nepagrįstą, gindama visuomenės teisę žinoti apie valstybei nusikaltusį asmenį. Dviejų instancijų Vilniaus teismai patvirtino 15min poziciją.

Šią savaitę trijų teisėjų kolegijos Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad darydamas nusikalstamas ar kitas neteisėtas veikas žmogus „neturi ir negali tikėtis privatumo“.

„Neįvardijimas konkretaus asmens, kurio atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas, neatitiktų žiniasklaidos pagrindinės funkcijos – skleisti aktualią, teisingą ir išsamią informaciją apie realius įvykius“, – rašoma teismo nutartyje.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad išnykus teistumui žiniasklaida neturi keisti savo straipsnių, nes taip būtų paneigiama tiksli ir teisinga informacija.

Teismas paskelbė, kad „visuomenei turėtų būti prieinami paskelbti teisingi duomenys kaip archyvinė informacija apie anksčiau buvusius įvykius“. Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo šią savaitę.

Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė kad įvertinę viešą informaciją Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pradėjo savo iniciatyva.

Viešoje erdvėje kilo abejonių dėl statybų tarp Bebrų ir Lenktosios gatvių, teisėtumo, teritorijų planavimo, galimo abejotino žemės sklypo pardavimo bei šalia esančių sklypų naudojimo ateityje.

Naujienų portalas delfi.lt antradienį paskelbė, jog Žvėryno rajone Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas ketino statyti 58 vietų centrą sergantiems senjorams, tačiau gavus statybos leidimus sklypą pardavė mažajai bendrijai „Gambus“, kuri pernai ir pradėjo statybas.

Teigiama, jog naujasis savininkas yra juridinis asmuo, mažai ką bendro turintis su socialinėmis paslaugomis, o įmonės  finansiniai dokumentai kelia klausimų – 2021 metais jos pajamos siekė 399 eurus, nuostolis – 146 eurus.

Minėta įmonė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2002 m. ir 2010 m. sudarė sutartis dėl šilumos ūkio priežiūros, eksploatacijos, pasiruošimo žiemai, avarijų likvidavimo ir remonto, taip pat šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo paslaugų Vilniaus miesto lopšeliams, darželiams, mokykloms bei gimnazijoms teikimo.

Pagal šias sutartis Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš įmonės „Rubikon apskaitos sistemos“ pirko paslaugas, apskaičiuojamas pagal formules, į kurių dedamąsias buvo įtraukiami šilumos energijos tiekimo ir karšto vandens paruošimo normatyviniai dydžiai, tuo metu pati įmonė šilumos energiją, naudojamą švietimo įstaigų šildymui ir karšto vandens paruošimui, įsigijo iš šilumos energiją gaminančios ir ją centralizuotai tiekiančios UAB „Vilniaus energija“, tačiau, priešingai nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įmonė su UAB „Vilniaus energija“ atsiskaitė pagal atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Toks atsiskaitymo būdas, kai viena iš darbų kainos dedamųjų dalių yra šildymo išlaidos, kurios priklauso ne nuo faktiškai suvartoto šilumos kiekio, o nuo teoriškai reikalingo šilumos kiekio, sudarė prielaidas atsakovei nepagrįstai gauti pelno iš susidariusio skirtumo tarp atsakovės mokėtos sumos faktinei šilumos energijos gamintojai ir tiekėjai UAB „Vilniaus energija“ ir savivaldybės mokėtos sumos atsakovei.

Tenkindamas ieškinį, Lietuvos apeliacinis teismas su tokiais argumentais sutiko, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl dviejų sutarčių vykdymo ypatumų, ieškinį tenkino iš dalies, pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai taikė mišrios kaltės institutą. Nustačius paprastą Vilniaus m. savivaldybės administracijos neatsargumą dėl 2010 m. sutarties neteisėto vykdymo, pasireiškusį atsainiu ir pasyviu požiūriu į sutarties vykdymą, teismas sprendė, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos neatsargumas nebuvo nei pagrindinė, nei lemiama žalos atsiradimo priežastis, pasireiškė neveikimu, taigi savivaldybės neatsargumas kaltės aspektu nebuvo lygiavertis įmonės „Rubikon apskaitos sistemos“ aktyviems neteisėtiems veiksmams, todėl savivaldybės kaltės laipsnis sumažintas iki 20 proc.

Generalinė prokuratūra, kreipdamasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, akcentavo, kad minėtose sutartyse su įmone įtvirtintas atsiskaitymų būdas pripažintinas neatitinkančiu protingumo principo bei prieštaraujančiu geros moralės principui, o sutarčių vykdymo būdas ir atsakovės elgesys – neatitinkančiu šalių sąžiningumo, proporcingumo bei interesų pusiausvyros principų.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, siekdama niekiniais ir negaliojančiais pripažinti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sudarytus sandorius dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš juos pardavusių bendrovių „Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ iš viso priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.

Trijų teisėjų kolegija išnagrinėjo ieškinį ir vasario 2 dieną skelbs savo sprendimą.

Prokuratūra teigia, kad valstybei sudarius sutartį su įmonėmis neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.

Teisėsaugos duomenimis, pardavimo sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą. Taip pat nustatyta, kad vykdant pirkimą ir sudarant sutartį taip pat buvo pažeista Viešųjų pirkimo įstatyme nustatyta taisyklė, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai.

Medicinos ir ortopedinių prekių mažmenine prekyba specializuotose parduotuvėse užsiimanti bendrovė „Bona Diagnosis“ įsigijo testus, juos pardavė biofarmacijos įmonei „Profarma“. Pastaroji testus papildomai sukomplektavo – pridėjo diagnostinį rinkinį, taip pat patvirtino testų kokybės atitikmenį.

Tuomet jie buvo parduoti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai. Pastaroji byloje taip pat yra atsakovė.

Shutterstock nuotr.

Apribojo savarankiškumą

Laboratorijai teisme atstovavusi Natela Amkoladze per posėdį šią savaitę sakė, kad palaiko prokuratūros ieškinį, prašo tenkinti pilnai, tačiau dėl ieškinio dydžio pagrįstumo ir finansinių reikalavimų apimties nepasisakys.

Pasak jos, Sveikatos apsaugos ministerija apribojo laboratorijos savarankiškumą pačiai spręsti, iš ko pirkti testus.

„Dublike ieškovas, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras, pabrėžia, kad Sveikatos apsaugos ministerija apribojo perkančiosios organizacijos savarankiškumą pačiai spręsti, kokį viešai neskelbiamam pirkimui tiekėją pasirinkti. Taip pat ieškovas nurodo, kad perkančioji organizacija nesiėmė veiksmų“, – per posėdį sakė N. Amkoladze.

Su šiais teiginiais Nacionalinė laboratorija pilnai sutinka, nes ji neturėjo laisvės veikti ir buvo įpareigota kontroliuojančios institucijos nurodymų.

„Su šiais teiginiais Nacionalinė laboratorija pilnai sutinka, nes ji neturėjo laisvės veikti ir buvo įpareigota kontroliuojančios institucijos nurodymų“, – pridūrė ji.

Laboratorijos atstovė taip pat teigė, kad įstaigos savarankiškumas buvo apribotas dėl objektyvių ir teisėtų priežasčių, ji negalėjo kontroliuoti pirkimų situacijos.

„Vieninteliai veiksmai, kuriuos nacionalinė laboratorija atliko – tiesioginių nurodymų, įsakymų vykdymas, dėl to, kad nacionalinė laboratorija pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai“, – teismui sakė N. Amkoladze.

Figūruoja Latvijos įmonė

„Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ su prokuratūros ieškiniu nesutinka ir prašo jį arba palikti kaip nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą.

„Profarma“ ir „Bona Diagnosis“ yra Lietuvoje registruotos įmonės, „Rouen Grains LV“ veikia Latvijoje.

Pastarosios įmonės advokatas Nerijus Zaleckas teismui sakė, kad prokuratūra pateikė ieškinį teismui, kuris net neturi spręsti jurisdikcijos spręsti tokį klausimą.

Pasak advokato, „Bona Diagnosis “ir „Rouen Grains LV“ buvo pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį, ją prokuratūra pateikė teismui, šioje sutartyje numatyta, kad ginčai sprendžiami Latvijos teisme, sutartis sudaryta remiantis Latvijos teisės aktais, bendradarbiavimo sutartims būdingas uždarumas.

„Bendradarbiavimo sutartis tarp įmonių buvo sudaryta dėl paslaugų teikimo per pandemiją ieškant greitųjų testų gamintojų, pardavėjų suradimo. „Rouen Grains LV“ net nežinojo, kokiam galutiniam pirkėjui buvo skirti greitieji testai. Jei jis siekė gauti finansinę naudą, negali būti vertinama kaip viešojo intereso pažeidimas“, – sakė advokatas N. Zaleckas.

Pasak teisininko, „Rouen Grains LV“ turėjo už atlygį atskleisti žinomą informaciją apie greitųjų testų tiekėjus, ji gavo atlygį už tai, kad sugalvojo greitųjų testų pardavimo verslo idėją bei pasidalino šia informacija apie pardavimo galimybes.

„Atlygis sumokėtas už teiktas konsultacijas, prokuratūra net negali kištis į dvišalius privačių juridinių asmenų santykius. Visi lakstė, ieškojo prekių. Kas pirmas gauna, susimoka ir turi tas prekes, verslininkai natūraliai ieškojo galimybės užsidirbti toje situacijoje“, – teigė N. Zaleckas.

Advokatas priminė, kad „Rouen Grains LV“ nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvavo sudarant viešojo pirkimo sutartį, ji teikė paslaugas nesusijusias su konkrečiu viešuoju pirkimu, bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta ne dėl konkretaus ginčijamo viešojo pirkimo.

„Bona diagnosis“ – prokuratūra net negali reikšti ieškinio

„Bona diagnosis“ advokatas Teisutis Jasiulionis sako, kad nagrinėjant bylą buvo paneigtas prokuratūros argumentas, kad pirkimo laimėtojas buvo žinomas iš anksto, o procedūros buvo atliktos tik tariamai.

„Prokurorai neįrodinėja racionalaus lėšų panaudojimo principo pažeidimo,  kad pirkimo objektas buvo įsigytas neracionaliai panaudojant viešuosius resursus, nes nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tikrąją rinkos kainą“, – teismui sakė advokatas.

Jis mano, kad byla turi būti nutraukta, nes prokuratūra neturi teisinio suinteresuotumo reikšti tokį ieškinį.

Įmonės gynėjo teigimu, prokuratūra neįgyvendino visų būtinųjų taisyklių dėl viešojo intereso gynimo – tam turi būti nustatytas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamas asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai.

„Bona diagnosis“ vertinimu, šių teisiškai reikšmingų faktų vis dėlto šioje civilinėje byloje nėra nustatyta“, – sakė T. Jasiulionis.

Advokatas mano, kad prokuratūra neįrodė bendros „Profarma“ ir „Bona diagnosis“ valios bei ketinimo pasipelnyti valstybės sąskaita ir neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, taip pat niekaip nepažeidžiamas viešasis interesas jo atstovaujamai įmonei sudarant sutartį su „Rouen Grains LV“.

Advokatas taip pat atkreipė dėmesį, jog teisme apklausti Viešojo pirkimo komisijos nariai nurodė, kad nei „Bona diagnosis“, nei „Profarma“ nedarė jokio spaudimo komisijos nariams, niekaip nesistengė paveikti jų sprendimo ir nesikišo į jų darbą.

„Atsižvelgiant į tai, „Bona diagnosis“ pažymi, kad prokuroras neįrodė, jog sudarant viešojo pirkimo sutartį būtų pažeisti Viešojo pirkimo principai, o būtent skaidrumo principas“, – sakė advokatas.

Jis mano, kad prokuratūra šioje byloje privalo įrodyti aplinkybę, ar Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija turėjo galimybę derėtis su įmonėmis dėl kainos bei realią galimybę pasirinkti kitą tiekėją.

„Profarma“ atstovas – testai buvo itin kokybiški

„Profarma“ įmonei atstovaujantis advokatas Laurynas Lukošiūnas su ieškiniu nesutinka ir sako, kad būtent „Profarma“ pasiūlyti testai buvo tinkami, kokybiški – jų patikimumas siekė net 95 proc, o nei vienas iš kitų tiekėjų tuo metu negalėjo pasiūlyti reikiamos kokybės testų ir įvykdyti sutartį pilna apimtimi.

„Prekių pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta turint teisėtą tikslą –„Profarma“ siekė įsigyti testus, o „Bona diagnosis“ testus pardavė ir už tai teisėtai gavo atlyginimą. Šis sandoris buvo naudingas ne tik jo šalims, bet ir laboratorijai. (..)  Būtent „Profarma“ ir „Bona Diagnosis“ sinergija užtikrino, jog laboratorijai buvo greitai, pagal Viešojo pirkimo sutarties sąlygas, patiekti kokybiški testai. Viešojo pirkimo sutartis buvo tinkamai ir laiku įvykdyta (ką patvirtina ir aukščiau minėtas laboratorijos patvirtinimas), o tokiu būdu buvo visiškai patenkintas visuomenės poreikis ir užtikrintas jos interesas į sveikatos apsaugą“, – sakė advokatas.

„Profarma“ žiniomis, visi Lietuvoje veikiantys tiekėjai (išskyrus „Profarmą“) parduodavo greituosius testus tik remiantis turimais jų sertifikatais, t. y. papildomai neatlikinėjo testų/teikiamų partijų kokybės vertinimų.

Tuo metu „Profarma“ parduodama testus papildomai į prekių kainą buvo įtraukusi ir prekių tikrinimo ir vertinimo paslaugą, nes kiekviena tiekiama prekių serija buvo tikrinama, nors tai ir nebuvo privaloma pagal taikytiną reguliavimą, teigė L. Lukošiūnas.

Remdamasis prekių pardavimų skelbimais, advokatas įrodinėjo, jog praėjus daugiau nei metams nuo pandemijos Lietuvoje ir pasaulyje pradžios, greitųjų serologinių testų, skirtų nustatyti IgG ir IgM antikūnus, kainos dažnu atveju smarkiai viršija „Profarma“ siūlytas kainas pandemijos pradžioje (ginčo pirkime), kuomet šių testų paklausa buvo kur kas didesnė, negu realiai galėjo būti suteikiama pasiūla.

Pavyzdžiui, 2020 metų kovą – rugpjūtį „Profarma“ pardavinėjo tuos pačius greituosius testus už didesnes kainas, negu buvo pasiūlyta per pirkimą laboratorijai.

Pavyzdžiui, 2020 metų kovą „Profarma“ ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras sudarė COVID-19 diagnostinių express testų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią centrui buvo parduoti gamintojo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ tyrimai. Vienas testas pagal šią sutartį kainavo 19,36 euro.

Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų tebevyksta

Lietuvos apeliacinis teismas yra patvirtinęs apygardos teismo sprendimą areštuoti daugiau kaip 3,85 mln. eurų bendrovių lėšų.

Iš viso buvo areštuota 145,2 tūkst. eurų bendrovės „Profarma“ lėšų, daugiau nei 3 mln. 542 tūkst. eurų – „Bona Diagnosis“, per 158,3 tūkst. eurų – „Rouen Grains LV“.

Abiejų teismų vertinimu, tokių laikinųjų apsaugos priemonių poreikį lemia grėsmė, kad potencialus prokuratūrai palankus sprendimas gali būti neįvykdytas ir valstybės lėšos, kurios ginčijamais sandoriais galėjo būti panaudotos neteisėtai, būtų negrąžintos.

Teisėsauga taip pat atlieka ir ikiteisminį tyrimą dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo, jis tebevyksta, BNS patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Anksčiau pranešta, kad įtarimai šiame tyrime pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.

Tuometinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.