Perkančiosios organizacijos – ugdymo, gydymo ir kitos įstaigos – galės paprasčiau įsigyti maisto produktų tiesiai iš Lietuvos ūkių. Naujas reglamentavimas bus taikomas įsigyjant produktus iš labai mažų, mažų ir vidutinių gamintojų, pranešė Prezidentūra.

„Žengiame dar vieną svarbų žingsnį vystant šalies regioninę ekonomiką. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių sureglamentavimas didins mažų ir vidutinių ūkių gyvybingumą, kels užimtumo lygį mūsų regionuose, taip pat skatins sveikesnę mitybą naudojant šviežius produktus ir atlieps klimato kaitos iššūkius taikant trumpesnius logistinius sprendimus“, – pranešime teigė prezidentas.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, šiuo metu viešuosiuose pirkimuose maisto produktų įsigijimo srityje dominuoja dideli tiekėjai (98 proc.), kai bendra sutarčių verčių apimtis perkant iš kooperatyvų, ūkininkų, bendrijų ir žemės ūkio bendrovių siekia vos 2 proc.

Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa sukuria pagrindą šiai situacijai keistis smulkiojo ir vidutinio verslo naudai.

BNS pateikia dešimt svarbiausių pokyčių:

1. Nuo 2023 metų sausio neskelbiamų mažos vertės viešųjų pirkimų „lubos“ didėja nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. 

2. Nuo 2022 metų tokių pirkimų sutarčių žodžiu riba nuo 3 tūkst. eurų pakeliama iki 5 tūkst. eurų.

3. Nuo viešųjų pirkimų procedūrų atleistos nedideles perkančiosios organizacijas, kurios per metus pirkimams skiria iš viso iki 30 tūkst. eurų. Tačiau jos turės paklusti pagrindiniams pirkimų principams: lėšas naudoti racionaliai, dirbtinai nemažinti konkurencijos. 

4. Nuo 2022 metų liepos viešųjų pirkimų specialistai bus atestuojami. Kiekvienoje perkančiojoje organizacijoje privalės būti bent vienas toks specialistas. Žinias tikrins Viešųjų pirkimų tarnyba. Pirkimų specialisto pažymėjimas galios penkerius metus, tokiam pačiam laikotarpiui jį bus galima pratęsti.  

5. Nacionalinė perkančioji organizacija „CPO LT“ paslaugas nuo 2023 metų sausio teiks kitoms  perkančiosioms organizacijoms, daugelis jų privalės naudotis šiomis paslaugomis. Liberalesnė tvarka pritaikyta tik Vyriausybės ir savivaldos institucijoms.

6. Vyriausybei bei savivaldai leista apsispręsti, kada ministerijų ir įstaigų bei savivaldybių pirkimus centralizuoti. Vyriausybei leista pačiai spręsti, ar steigti vieną CPO, kuria naudotųsi visos ministerijos, ar leisti savo perkančiąsias įstaigas kurti kiekvienai ministerijai atskirai (iš viso jų būtų 14). Gali būti kuriamos ir sektorinės, pavyzdžiui, sveikatos reikalų perkančiosios organizacijos. Savivaldybėms irgi leista rinktis, ar kurti tokias įstaigas atskirai, ar jungti kelių savivaldybių organizacijas, ar dirbti tik su nacionaline „CPO LT“.

7. Savivaldybės privalės spręsti dėl pirkimų, viršijančių 15 tūkst. eurų, centralizavimo.

8. Viešųjų pirkimų dalyviai įpareigoti siekti, kad įsigyjamos ar siūlomos prekės, paslaugos arba darbai būtų inovatyvūs.

9. Vertinant prekių ar paslaugų tiekėjų pasiūlymus pirkėjas turės atsižvelgti į paskutinių metų tiekėjo mokamą darbo užmokestį. Daugiau balų bus skiriama tiekėjui, mokančiam didesnį atlyginimą.

10. Rengdama didesnės vertės viešai skelbiamą pirkimą, perkančioji organizacija privalės konsultuotis su rinka, jeigu per paskutinius metus perkant tokias pat ar panašias prekes ir paslaugas nebuvo gauta nė viena arba gauta tik viena tinkama paraiška.

Tarp asmenų, nuo šiol negalėsiančių pasirašyti sutarčių su Šventuoju Sostu, yra nuteistieji nusikalstamų grupuočių nariai ir žmonės, pripažinti kaltais dėl sukčiavimo mokesčių srityje.

Iš Argentinos kilęs pontifikas buvo išrinktas 2013 metais, žadėdamas sutvarkyti Vatikano finansus, tačiau susidūrė su kai kurių institucijų, nenorinčių atsisakyti finansų srautų kontrolės ar atskleisti savo vidaus veiklos ypatumų, pasipriešinimu.

Pirmadienį paskelbtas įstatymas yra ketverių metų darbo rezultatas, turintis suderinti Vatikano sistemą su tarptautiniais standartais.

Tai „nėra nereikšminga įvykių raida“, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Vatikano ekspertas Iacopo Scaramuzzi (Jakopas Šaramucis).

„Tai padarys galą Vatikane giliai įsišaknijusiam įpročiui... patikėti išorines sutartis giminaičiams ir draugų draugams“, – pridūrė jis.

Nauji „viešųjų sutarčių sudarymo procedūrų skaidrumo, kontrolės ir konkurencijos standartai“ leis centralizuoti lėšų naudojimą, kuris šiuo metu yra labai išskaidytas, prižiūrint dviem administruojančioms įstaigoms.

Pakeitimai „reikšmingai sumažins korupcijos pavojų“, nurodė Pranciškus įstatymo preambulėje.

Nors laikai, kai mafija, kaip įtariama, dalyvavo Vatikano finansinėse operacijose, jau seniai praėjo, Katalikų Bažnyčios vadovybei nepavyksta visiškai išsivaduoti nuo kai kurių skandalų.

Vienas neseniai atliktas tyrimas atskleidė galimą korupciją, susijusią su Vatikano investicijomis į nekilnojamąją turtą Londone.

Įstatyme nurodyta, kad Vatikanas, atrinkdamas konkursus, privalo neįtraukti į viešųjų pirkimų procesą asmenų, nuteistų dėl ryšių su organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis, taip pat vadovautis etikos principais ir vengti interesų konfliktų.

Garsus kovos su Italijos mafija ekspertas Giuseppe Pignatone (Džuzepė Pinjatonė), kurį popiežius spalį paskyrė Vatikano teismo vadovu, pareiškė, kad įstatymu siekiama „sutaupyti daug lėšų“ konkurencingo konkurso būdu.

„Išlaidų mažinimo tema yra labai aktuali ir svarbi šiai laikais – kuriems, deja, lemta tęstis – kai visas pasaulis, įskaitant Šventąjį Sostą ir Vatikano Miesto Valstybę, patiria rimtų ekonominių sunkumų“, – paaiškino G. Pignatone.

Pasak A. Syso, ši situacija - viešųjų pirkimų pasekmė: mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė užduoties įvykdyti nesugebėjo.

„Štai kas atsitinka, kai konkursuose pasiūloma mažiausia kaina, o vėliau paaiškėja, kad bendrovė neturi žmonių, jie neparuošti. Vilniuje ir Kaune žmonių, kurie išnešiotų, nesuranda, o ką kalbėti apie rajonus. Čia yra viešųjų pirkimų problema“, - sako Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys A. Sysas.

Štai kas atsitinka, kai konkursuose pasiūloma mažiausia kaina, o vėliau paaiškėja, kad bendrovė neturi žmonių, jie neparuošti.

„Sodros“ atstovai pirmadienį patvirtino, kad vien Vilniuje ir Kaune nepristatyta apie 3,6 tūkst. pensijų išmokų.

„Žmonės laukia, pensijos turės būti išnešiotos, pinigai juk pervesti. Tačiau reikia taisyti Viešųjų pirkimų įstatymą, čia reguliavimo problema“, - komentuoja A. Sysas.

Kaip ELTA jau skelbė, daugiausia pensijų šiuo metu yra neišnešiota Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybėse.

Anot „Sodros“ laikinojo direktoriaus Ježio Miskio, sutartis su šiuo metu Kaune ir Vilniuje pensijas išnešiojančia įmone „Bastaras“ iki šio mėnesio pabaigos bus nutraukta. Greičiausiai šiuose miestuose toliau pensijas nešios Lietuvos paštas.

Nuo šių metų pradžios dalyje savivaldybių pensijas į namus pristato ne Lietuvos paštas, o kitos bendrovės, kurios laimėjo „Sodros” viešųjų pirkimų konkursą. Tai - „Bastaras“, „Godlija“, „Victum“ ir „Verpetynė“.

Seimas antradienį priėmė atitinkamą Vietos savivaldos įstatymo pataisą: už balsavo 81 Seimo nariai, prieš - „tvarkietis“ Petras Gražulis, susilaikė 13 parlamentarų.

Parlamentaras Povilas Urbšys BNS sakė, kad nauja tvarka gali sumažinti tokių paslaugų kainą.

„Leidžia išlaikyti viešojo intereso viršenybę ir neleisti įmonėms piktnaudžiauti savo išskirtiniu statusu. Mes turime subalansuoti viešąjį interesą. Padaryti, kad juo nebūtų piktnaudžiaujama - užkraunama gyventojams didesnė paslaugos kaina, negu galėtų pasiūlyti privatus paslaugų tiekėjas. Bet kartu negalime suabsoliutinti privataus paslaugų teikėjos galimybės teikti paslaugas ir gauti pelnus - komercializuoti paslaugas“, - BNS teigė P.Urbšys.

Audito komiteto narys konservatorius Donatas Jankauskas BNS teigė, kad savivaldybės, kurių įmonės sieks pigiau teikti viešąsias paslaugas, kurias siūlo ir privatus verslas, Konkurencijos tarybai turės įrodyti, kad konkurencija nebus pažeista.

„Ką reiškia pigiau? Tikslas yra, kad paslauga kainuotų tiek, kiek ir turi kainuoti. Savivaldybė gali iš savo biudžeto papildomai dotuoti  kokią savo įmonę ir sakyti, kad gyventojams jos paslaugos kainuoja pigiau, bet galutiniame rezultate mokesčių mokėtojai vistiek sumoka ir už tuos dotavimus - už tos kainos sumažinimą“, - teigė D.Jankauskas.

Savivaldybės galės steigti naujas įmones arba šias paslaugas pavesti jau veikiančioms įmonėms, tik gavus Konkurencijos tarybos išankstinį sutikimą. Tarybai atšaukus sutikimą, savivaldybė privalės iš naujo į ją kreiptis.

Pataisų, kuriomis įmonėms nustatomi didesni skaidrumo ir viešumo reikalavimai, pirminį variantą pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jas svarstant Seime, parlamentarai siekė nustatyti konkrečias paslaugas, kurioms būtų taikoma nauja tvarka, bet Seimas atsisakė tai daryti ir nutarė, kad naujas modelis galios visoms viešosioms paslaugoms.

Prezidentūros duomenimis, šiuo metu valstybė valdo 124 įmones, kurių turto vertė - 9,4 mlrd. eurų, o savivaldybės turi 46 įmones ir 177 akcines bei uždarąsias akcines bendroves.  

Prezidentė pataisas dėl viešąsias paslaugas teikiančių savivaldybių įmonių veiklos griežtinimo ir skaidrinimo inicijavo 2015 metų pabaigoje į viešumą iškilus skandalingoms istorijoms apie Druskininkų savivaldybės įmonėje - poilsio centre „Aqua“, nemokamai teiktas paslaugas aukštiems valstybės pareigūnams, joje įdarbintus savivaldybės darbuotojų giminaičius.  

„Reikia tikrai sudaryti kompetetingų specialistų komisiją, darbo grupę iš specialistų, iš mokslininkų, iš praktikų, iš politikų ir iš esmės sutvarkyti Viešųjų pirkimų įstatymą, nes dabar jis gabaliukais keičiamas ir savo esme prarado įstatymo visumą, kuri buvo iš pat pradžių, kai priėmėme naują redakciją“, - Žinių radijui trečiadienį sakė L.Graužinienė.

„Jį tiesiog visą reikia sutvarkyti, pritaikyti šiam laikmečiui ir reikia, kad nebūtų pažeisti teisės aktai, susiję su europinių direktyvų įgyvendinimu“, - pridūrė ji.

Seimo pirmininkė sakė, kad viešųjų pirkimų situacija buvo prasta dirbant visoms Vyriausybėms.

Tarnybos teigimu, „Litexpo“ pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, nes centrinių rūmų pastato rekonstrukcijos rangovo konkursas nebuvo skelbtas per centrinę viešųjų pirkimų sistemą. Tokią išvadą VPT priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT)  kovo pabaigoje priimtą nutartį, pagal kurią „Litexpo“ yra perkančioji organizacija.

Be to, 2015 metų gruodį su „Irdaiva“ pasirašyta 9,185 mln. eurų vertės sutartis viršijo tarptautinio pirkimo vertės ribas (5,186 mln. eurų), todėl „Litexpo“ turėjo skelbti tarptautinį konkursą.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) 2014 metais nesilaikydama Viešųjų pirkimų įstatymo pirko prekių, paslaugų ir darbų už beveik 1,2 mln. eurų.

VRM auditą atlikusi Valstybės kontrolė paskelbė nustačiusi sisteminių viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

Pavyzdžiui, įsigyti techninių reikalavimų neatitinkantys specialieji automobiliai; perkant informacinės sistemos priežiūros ir papildomos programinės įrangos programavimo ir konsultavimo, remonto ir techninės priežiūros, integracinių sąsajų sukūrimo, audito paslaugas, atsargines detales, tiekėjams nustatyti konkurenciją dirbtinai ribojantys kvalifikacijos reikalavimai; teisinės paslaugos, atsarginės detalės įsigytos neatlikus viešųjų pirkimų procedūrų; perkant integracinių sąsajų sukūrimo paslaugas, netinkamai vertinta, ar tiekėjai atitinka kvalifikacijos reikalavimus; sudarant gaisrinių automobilių pirkimo sutartis, pakeistos pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos; perkant gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilines kopėčias ir pastato remonto paslaugas, iš tiekėjų nepareikalauta avanso grąžinimo garantija arba pareikalauta ne visos sumokamo avanso sumos grąžinimo garantija.

Anot auditorių, 2014 metais iš viso prekių, paslaugų ir darbų už 4,1 mln. litų (beveik 1,2 mln. eurų) pirkimai atlikti nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo, o už 2 mln. litų (579 tūkst. eurų) – nesivadovaujant Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis ar teismų nutartimis analogiško pobūdžio bylose.

„Ministerija taiso buvusią itin prastą padėtį viešųjų pirkimų srityje: yra atlikusi anksčiau nustatytų viešųjų pirkimų pažeidimų tyrimus, darbuotojus siuntė į mokymus, nutraukė sutartis, kurios buvo sudarytos po galimai neskaidriai atliktų viešųjų pirkimų, ir kai kuriuos abejotinus pradėtus vykdyti viešuosius pirkimus. Tačiau minėtų priemonių imtasi tik 2014 m. pabaigoje, taigi audituojamuoju laikotarpiu (2014 m.) nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo vis dar buvo atlikta prekių, paslaugų ir darbų pirkimų už daugiau kaip 4 mln. litų“, - teigia Valstybės kontrolės pranešime.

Auditoriai primena, kad sisteminiai didelės vertės viešųjų pirkimų pažeidimai ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose kartodavosi metai iš metų, o 2011 ir 2013 metų auditų metu surinktus faktus, keliančius abejonių dėl paslaugų pirkimo skaidrumo, Valstybės kontrolė perdavė Generalinei prokuratūrai, pradėti ikiteisminiai tyrimai.