Generalinės prokuratūros sprendimas atsisakyti ginti viešąjį interesą priimtas rugsėjo 23 dieną. Jį ginti siūlyta Seimo birželį patvirtintose parlamentinio tyrimo dėl 2009-2010 metų krizės Lietuvoje priežasčių ir aplinkybių išvadose. 

„Susipažinus su išvadų tekstu matyti, kad tai yra tiriamojo analitinio stiliaus raštas, paremtas pokalbiais, vertinimais, prielaidomis. (...) Ši išvada gali turėti įtakos ateities krizių suvaldymui, naujų teisės aktų priėmimui ar tobulinimui. Už priimtus sprendimus ir veiksmus gali būti taikoma politinė, o ne teisinė atsakomybė“, –rašoma Generalinės prokuratūros nutarime. 

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, Prokuratūros atsisakymas ginti viešąjį interesą yra dar vienas įrodymas, kad parlamentinis tyrimas buvo politinis aktas, kuriuo, be politinių tikslų, dar buvo siekiama ir kompromituoti nepriklausomas bei neįtinkančias institucijas.

„Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos banko ir kitų institucijų laikas buvo gaištamas asmeninėms politinėms ambicijoms tenkinti, o ne visuomenei aktualių problemų sprendimui“,  – komentare BNS sakė V. Vasiliauskas.

Viešojo intereso skyriaus prokuroro nutarimas per 30 dienų gali būti skundžiamas šio skyriaus vyriausiajam prokurorui.

Anot prokurorų, Vyriausybės sprendimai skolintis buvo priimti nepažeidžiant teisės aktų, o tyrimo išvadoje daromos prielaidos, kad buvo galima pasiskolinti pigiau, o to nedarant valstybei buvo padaryta 2,1 mlrd. eurų žala, yra hipotetinės. Be to, kadangi Vyriausybė skolinasi valstybės vardu, ieškinys apskritai yra negalimas, nes prašant priteisti žalą valstybei, atsakovu turėti būtų traukiama pati valstybė.

Prokurorų teigimu, dėl Vyriausybės veiksmų skolinant „Sodrai“ teisėtumo turėtų spręsti Konstitucinis Teismas, nes šiuo atveju Vyriausybė veikė pagal Konstitucijoje jai suteiktas kompetencijas.

Generalinė prokuratūra taip pat pažymėjo, kad pernai balandį jau buvo gavusi Vyriausybės prašymą įvertinti finansų priežiūros institucijų darbą per 2009-2010 metų krizę, įskaitant su Vilibor susijusius pažeidimus. 2019-ųjų rugpjūtį prokurorai atsisakė ginti viešąjį interesą, nes tyrimo metu negavo objektyvių duomenų, kad bankus prižiūrėjusios institucijos būtų pažeidusios teisės aktus,

„Atsižvelgiant į tai, kad 2019 metų rugpjūčio 2 dienos nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra galiojantis, (....) šiame nutarime iš naujo neanalizuojamos nurodytos aplinkybės“, – teigia Generalinė prokuratūra.

Seimas birželio 4 dieną patvirtino maždaug dvejus metus trukusio parlamentinio tyrimo išvadas. Jose teigiama, kad krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis.

Tyrimą atliko Biudžeto ir finansų komitetas, o jį inicijavo tuometinis komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas, dabar dirbantis Europos Parlamente.

Valdantieji sakė, kad tyrimo išvados turėtų paskatinti labiau atsakingą viešųjų finansų politiką, tuo metu opozicija tvirtino, kad juo buvo siekiama politinių tikslų bei suvesti asmenines sąskaitas.

Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS tvirtino, kad teisininkai dar analizuoja prokuroro motyvus.

„Kol kas dar nėra sprendimo. Dar nepraėjo mėnuo – terminas apskundimui (iki rugsėjo pradžios – BNS)“, – teigė premjero atstovas.

Premjero patarėjo Skirmanto Malinausko teigimu, būtina įvertinti prokuratūros argumentus.

„Jeigu matosi labai aiškiai, kad tas skundimas būtų formalus, tada jo nedaryti“, – BNS sakė jis.

Buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, europarlamentaras Stasys Jakeliūnas ketino prašyti Vyriausybės skųsti rugpjūčio pradžioje priimtą prokuroro sprendimą neginti viešojo intereso dėl Vilibor.

Dabar S. Jakeliūnas BNS teigė, kad į premjerą nesikreipė ir oficialiai to nedarys.

„Jokio oficialaus pokalbio nevyko (...) Tai yra Vyriausybės ir prokuratūros reikalai. (...)  Nebesu parlamento narys ir kažkokių oficialių mano sprendimų Lietuvos institucijų atžvilgiu arba siūlymų nelabai ir gali būti“, – teigė S. Jakeliūnas.

Tačiau kitą savaitę su Biudžeto ir finansų komiteto vadovu „valstiečiu“ Valiu Ąžuolu jis žada aptarti krizės tyrimo pristatymą Seime, įskaitant išvadas, susijusias su Vilibor.

„Tada jau komitetas ar komiteto pirmininkas galės galbūt su Vyriausybe toliau  bendradarbiauti. Aš jau čia per atstumą esu ir negaliu poveikio daryti“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroras rugpjūčio pradžioje nutarė neginti viešojo intereso dėl Vilibor, dėl kurio gyventojams buvo išaugusios būsto paskolų litais palūkanos. Anot prokurorų, objektyvių duomenų, kad komercinius bankus prižiūrėjusios institucijos būtų pažeidusios teisės aktus, tyrimo metu negauta.

Šis nutarimas per 30 dienų gali būti skundžiamas šio skyriaus vyriausiajam prokurorui.

Vyriausybė balandį paprašė Generalinės prokuratūros įvertinti finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę. Teigdama, kad dėl tuomet išaugusio Vilibor rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra didelis, o jiems galbūt padaryta žala reikšminga, Vyriausybė paprašė prokurorų apginti viešąjį interesą dėl dalies nuostolių atlyginimo.

Vyriausybė į prokurorus kreipėsi po to, kai S. Jakeliūnas pristatė tyrimo dėl 2009-ųjų ekonominės krizės preliminarias išvadas.

Vyriausybės kreipimąsi į prokurorus inicijavęs S. Jakeliūnas BNS sakė šią savaitę ketinantis aiškintis, ar toks prokuroro verdiktas bus skundžiamas. Politikas, be to, tikino apie „Vilibor“ pasekmes Lietuvoje kalbėsiantis su Europos Sąjungos institucijomis.

„Siūlysiu Vyriausybei (skųsti – BNS), pateiksiu galbūt argumentus, išgirsiu Vyriausybės poziciją, jeigu ji ją turi, ir spręsime, ką daryti, ar kartu, ar atskirai. Man, kaip Europarlamento nariui, atsidaro papildomos galimybės. Užklausiu rugsėjį, nes dabar atostogų metas, ir europinių institucijų, pradedant Europos Komisija, Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto sekretoriatu, gal dar Europos Centrinio Banko, Europos bankų priežiūros institucijos, kaip būtų galima vertinti jau iš jų pozicijos žiūrint tokią situaciją dėl „Vilibor“ Lietuvoje“, – BNS teigė S. Jakeliūnas. 

Jo teigimu, jeigu bankai teikė neobjektyvią informaciją apie „Vilibor“ Europos Centriniam Bankui, galėjo būti pažeisti jo reglamentai dėl statistinės informacijos teikimo.

„Lietuvoje sunku tikėtis sėkmingos baigties, net jeigu Vyriausybė apskųs šį prokurorų sprendimą“, – sakė europarlamentaras, vadovavęs laikinajai parlamentinei komisijai, tyrusiai ekonominės krizės aplinkybes.

Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad Vyriausybė sprendimą dėl prokurorų sprendimo priims gavusi teisininkų išvadas.

„Teisininkai įvertins ten dėstomus argumentus ir tada bus priimtas sprendimas, skųsti ar ne“, – teigė jis.

S. Jakeliūnas sakė žadantis su savo biuru tartis, kaip reaguoti ir kokių veiksmų imtis, jeigu prokurorai nebetirs „Vilibor“ reikalų. Jis taip pat ketina konsultuotis su Europos vartotojų teises ginančiomis organizacijomis, kaip situaciją vertinti iš vartotojų pozicijų.

Be kita ko, jis kritikuoja prokurorų pareiškimą, kad kiekvienas paskolos atvejis yra individualus, todėl žmonės patys gali kreiptis į teismą.

„Individualiai gyventojui bylinėjantis su banku, kuris turi ir didžiulius išteklius, ir galimybes samdyti teisininkus, tikimybė laimėti yra menka, todėl, mano manymu, toliau reikėtų siekti sprendimų Vyriausybės ir europinių institucijų pagalba“, – BNS teigė S. Jakeliūnas.  

S. Jakeliūną prokurorų sprendimas „nuliūdino, bet ne per daug nustebino“.

Generalinė prokuratūra praėjusį penktadienį pareiškė neginsianti viešojo intereso dėl galimų pažeidimų, susijusių su 2008-2009 metų tarpbankinių palūkanų indeksu „Vilibor“, dėl kurio gyventojams buvo išaugusios būsto paskolų litais palūkanos.

Anot prokurorų, objektyvių duomenų, kad komercinius bankus prižiūrėjusios institucijos būtų pažeidusios teisės aktus, tyrimo metu negauta.

Vyriausybė balandį paprašė Generalinės prokuratūros įvertinti finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę. Teigdama, kad dėl tuomet išaugusio „Vilibor“ rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra didelis, o jiems galbūt padaryta žala reikšminga, Vyriausybė paprašė prokurorų apginti viešąjį interesą dėl dalies nuostolių atlyginimo.

Vyriausybė į prokurorus kreipėsi po to, kai S. Jakeliūnas pristatė tyrimo dėl 2009-ųjų ekonominės krizės preliminarias išvadas. 

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas anksčiau pareiškė, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekęs įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija, ir tai buvo viena iš aplinkybių, kodėl Lietuvos bankas pradėjo kalbėti viešai.

Anot prokurorų, objektyvių duomenų, kad komercinius bankus prižiūrėjusios institucijos būtų pažeidusios teisės aktus, tyrimo metu negauta. Anot jų, kiekvienas paskolos atvejis yra individualus, todėl žmonės patys gali kreiptis į teismą.

„Šių faktinių bei teisinių aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad prokuroras dėl galimų pažeidimų, susijusių su tarpbankinių palūkanų indeksu „Vilibor“ 2008-2009 metais ir lėmusių būsto paskolų kintamosiomis palūkanomis litais sąnaudų padidėjimą gyventojams, neturi teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemonių“, – rašoma prokuroro nutarime.

Generalinė prokuratūra balandį gavo Vyriausybės prašymą įvertinti finansų priežiūros institucijų darbą per 2009-2010 metų krizę. Prokurorų teigimu, informacijos patikrinimo metu buvo atliekamas tik teisinis, bet ne ekonominis vertinimas.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro nutarimas per 30 dienų gali būti skundžiamas šio skyriaus vyriausiajam prokurorui.

Buvusiam Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Stasiui Jakeliūnui Vyriausybei pristačius jo vadovaujamos laikinosios Seimo komisijos atliekamą parlamentinį tyrimą dėl 2009-ųjų ekonominės krizės, Vyriausybė balandį nutarė prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę.

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, prokurorų bus klausiama, ar valstybės institucijos, atsakingos už finansinių įstaigų priežiūrą 2008 ir 2009 metais, tinkamai atliko savo funkcijas, numatytas teisės aktuose.

Teisėsaugos taip pat prašyta įvertinti galimą viešojo intereso gynimo poreikį, nes dėl „Vilibor“ istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo būsto kreditus, anot premjero, patyrė nemažų nuostolių.

Pasak Vyriausybės, dėl tuomet išaugusio „Vilibor“ rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra didelis, o jiems galbūt padaryta žala reikšminga, todėl Vyriausybė paprašė prokurorų apginti viešąjį interesą dėl dalies nuostolių atlyginimo.

Visos per krizę veikusios buvusios finansų priežiūros institucijos šiuo metu prijungtos prie Lietuvos banko. Tačiau, kaip teigė S. Skvernelis, šiuo metu nekeliamas klausimas dėl pasitikėjimo LB.

S.Skvernelis balandį sakė, kad būsimame Vyriausybės sprendime nebus įvardijama jokia konkreti institucija, o sprendimas bus susijęs su žmonių interesų apsauga.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas anksčiau pareiškė, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekęs įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija, ir tai buvo viena iš aplinkybių, kodėl Lietuvos bankas pradėjo kalbėti viešai.

„Kuo baigsis šitas tyrimas, man kol kas sunku pasakyti. Aš matau labai kategorišką ir gynybinę poziciją tiek Lietuvos banko, tiek Lietuvos bankų asociacijos prezidento (Manto Zalatoriaus. - ELTA), jo pareiškimai yra labai tendencingi ir visiškai neobjektyvūs. Tai priklausys nuo mūsų visų, nuo Vyriausybės, nes Vyriausybė, kaip žinoma, kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Ar bus kreipimasis komisijos, ar mano vardu, - dar nežinau. Gali būti, kad taip“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė S. Jakeliūnas.

Kaip ELTA jau rašė, Vyriausybė balandžio viduryje nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl laikinosios komisijos surinktos informacijos apie 2008-2009 metų krizę, žurnalistams patvirtino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų: dėl valstybės institucijų, kurios buvo atsakingos 2008-2009 metais už finansinių įstaigų priežiūrą, ar atliko tinkamai savo funkcijas, kurios numatytos teisės aktuose.

Antras punktas - kad Generalinė prokuratūra įvertintų galimą viešo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažų nuostolių“, - po pasitarimo sakė premjeras.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, komentuodamas Vyriausybės kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą, sakė, kad bus siekiama bendradarbiauti.

Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pateikimas Seime atidėtas iki spalio 31 dienos.

VILIBOR naudojimas paskolų kainodarai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas sako darantis preliminarią išvadą, kad tarpbankinė palūkanų norma VILIBOR neturėjo būti naudojama paskolų kainodarai.

„Preliminarios - tai nėra komisijos, nėra komiteto, nėra Seimo - išvados, kurios peršasi po to proceso, kuris tęsiasi keturias savaites, su Lietuvos banku (LB) ir VILIBOR'u, - tai, kad abejonės pačiame Lietuvos banko (LB) viduje ir diskusijos dėl VILIBOR metodikos vyko nuolatos, VILIBOR indeksas, įvertinus jo ydas, neturėjo būti naudojamas paskolų kainodarai apskritai, ypatingai, kai paaiškėjo, kad Lietuva neįsives euro 2007 metais“, - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Jakeliūnas.

Jis akcentavo, kad 2007 metais ir Latvijoje vyko procesai su Rygos RIGIBOR'u, į kuriuos „nebuvo galima nereaguoti“.

„Galiausiai 2007 pabaigoje - 2008 metų pradžioje reikėjo priimti sprendimus dėl VILIBOR'o bent jau netaikymo paslaugų kainodarai. LB sąmoningai teikė neobjektyvią informaciją. Ji ribojasi ties melu ir melaginga informacija BFK ir visuomenei apie VILIBOR metodiką ir kad VILIBOR problemos pačiai LB vadovybei buvo puikiai žinomos“, - sakė S. Jakeliūnas.

Jis sakė linkęs sveikinti LB sprendimą penktadienį paviešinti su VILIBOR susijusį dokumentų paketą, nors, pasak S. Jakeliūno, pateikta informacija „LB save paskandino“.

„Aš linkęs sveikinti Lietuvos banką, kad jis atskleidė informaciją ir tikiuosi, kad kitais klausimais apie krizės tyrimą jie turi daugiau informacijos. (...) Manau, kad (informacija. - ELTA) susilpnina LB pateiktą informaciją. Grafikas individualių bankų kotiruočių, jų kaita, sklaida, įvairovė patvirtina, kad VILIBOR turėjo labai rimtų problemų ir jų taikyti kainodarai gyventojams, ypatingai būsto paskolų, nebuvo galima leisti. Manau, kad LB save dar labiau paskandino“, - sakė S. Jakeliūnas.

S. Jakeliūnas taip pat citavo dalis iš LB atsakymo Seimo BFK šių metų sausio mėnesį.

„Sausio mėnesį, (Lietuvos bankui. - ELTA) rengiant atsakymus BFK, vyko intensyvus susirašinėjimas, ir jis yra man dabar prieinamas. (Vienas iš teiginių. - ELTA) - „prieš siunčiant reikia nugludinti raštą ir suderinti su vadovybe, nes klausimas politiškai jautrus“, - citavo S. Jakeliūnas.

Jis sakė, kad sąvoka „politiškai jautrus“ apskritai Lietuvos banke neturėtų būti naudojama, ir kad toks teiginys rodo, jog LB viduje daromi politiniai vertinimai, o institucija, pasak S. Jakeliūno, tikėtina, yra politiškai motyvuota priimti sprendimus.

„Dar vienas teiginys, kad „BFK užklausime tarp eilučių pasakyta, kad VILIBOR metodika bloga, liaudis prarado pinigus, tik pasakykite, kokią sumą, ir mes jus pakabinsime ant šakos“. Mes prašėme pateikti informaciją, kokią galimą žalą patyrė žmonės dėl VILIBOR'o pokyčių, dėl šuolių ir pakeistų maržų. Tikiuosi, kad ta informacija bus pateikta išsami ir objektyvi“, - sakė S. Jakeliūnas.

„Tikslas, kad gautumėte informaciją iš pirmų lūpų, o per jus – visuomenė. Galiu pasakyti, kad esame faktais besiremianti institucija (...) Šiandien kaip tik (Seimo – BNS) Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) išsiunčiame dar vieną raštą – atsakymą į užduotus klausimus su didžiulės apimties priedais dokumentais“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

LB interneto svetainėje pateikiamos pažymos, studijos, vertinimai – iš viso 38 įvairūs dokumentai, taip pat duomenys apie 2008-2009 metų paskolas – bendras būsto paskolų portfelis ir jo segmentai, marža, valiutos, paskolų pokyčiai pokriziniu laikotarpiu.

Lietuvos banko viešinami dokumentai apima laiką nuo 2008 sausio 10 dienos iki 2014 metų gruodžio 9 dienos. Pasak V. Vasiliausko, jų apimtis – daugiau kaip 400 puslapių. Tai yra dokumentai, skirtingais laikotarpiais teikti įvairioms institucijoms, pavyzdžiui, teismams, taip pat vidiniai susirašinėjimai banke.

„Ligšiolinis bendradarbiavimas rodo, kad reikia turėti ir alternatyvius kanalus teikti informaciją visuomenei. Todėl paskelbsime šią informaciją savo tinklalapyje, visi galės ją analizuoti ir daryti atitinkamas išvadas (...) Mūsų tinklalapyje skelbiama informacija be asmens duomenų“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Pasak jo, tai veikiausiai nuvils „sąmokslo teorijų kūrėjus“. Jis užtikrino, kad centrinis bankas toliau su BFK bendradarbiaus ir tiesiogiai.

„Smagu, kad susirinkote, iš to darau išvadą, kad domitės archeologija, kasinėjimais“, – kreipdamasis į žurnalistus ironizavo V. Vasiliauskas.

LB: krizė beveik niekam neatnešė naudos

Centrinio banko manymu, paviešinta informacija patvirtina jo „nuosekliai skelbtą oficialią poziciją dėl krizės metu vykusių palūkanų pokyčių“.

Pasak LB, Vilibor palūkanų šuolį 2008-2009 metais lėmė ekonominės priežastys: baimė dėl lito devalvavimo ir kitų rizikų, bankams pradėjus adekvačiau vertinti riziką, didėjo paskolų tiek litais, tiek eurais marža.

Tuo metu tarpbankinės palūkanos didėjo ir kitose Baltijos šalyse, kuriose buvo fiksuotas valiutos kursas.

Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius sakė, kad 2007 metais paaiškėjus, jog Lietuvai įsivesti euro tuo metu nepavyks, Vilibor pirmą kartą pakilo virš Euribor palūkanų normos, dėl to paskolas litais paėmusių žmonių įmokos išaugo ir jie ėmė keisti jų valiutą iš litų į eurus.

„Tuomet (ilgainiui – BNS) Vilibor skirtumas nuo Euribor vėl šiek tiek sumažėjo ir 2008 metų viduryje tų valiutos keitimų iš esmės nebebuvo. Ir tiktai tada, kai 2008-ųjų metų pabaigoje paaiškėjo, kad Lietuvos ekonomikos laukia išties sunkus „nusileidimas“, kad recesija Lietuvoje bus viena didžiausių visoje Europoje ir Vilibor atotrūkis dėl devalvacijos baimių vėl padidėjo, žmonės vėl ėmė keisti litus į eurus. Skaičiuojame, kad šiais dviem epizodais galėjo būti pakeista iš viso iki 915 mln. eurų litinių būsto paskolų“, – sakė J. Markevičius.

Pasak jo, tuo metu vidutinė būsto paskola siekė apie 40 tūkst. eurų, tad galima daryti išvadą, jog keitusiųjų valiutą krizės laikotarpiu galėjo būti apie 23 tūkst.

J. Markevičiaus teigimu, Lietuvos bankas pabandė paskaičiuoti, kiek tokie bankų klientai galėjo sumokėti palūkanų ir kiek būtų sumokėję, jei būtų „likę prie lito“.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad 2007-2011 metais keitę valiutą skolininkai iki euro įvedimo, tai yra, iki 2015 metų, galėjo sumokėti apie 225 mln. eurų palūkanų. Analogiškai, jeigu tie patys gyventojai nebūtų keitę palūkanų paskolos valiutos iš litų į eurus, jie būtų sumokėję panašią sumą – 230 mln. eurų“, – aiškino ekonomistas.

Savo ruožtu, litais indėlius turėję gyventojai, didėjant indėlių palūkanoms, gavo naudos.

„Pabandėme paskaičiuoti, kiek gi nepabūgę devalvacijos rizikos indėlininkai litais galėjo patirti naudos, palyginti su ta situacija, jeigu būtų laikę savo lėšas eurais. Skaičiuojame, kad per 2008–2010 metų krizinį laikotarpį indėlininkai litais galėjo patirti papildomą naudą, kuri siekė apie 250 mln. eurų“, – kalbėjo J. Markevičius.

Jo teigimu, „bankai iš balos taip pat sausi neišlipo“: krizės metu ypač didelius nuostolius jie patyrė dėl paskolų nuvertėjimo – 2009 metais tokios nuvertėjusių paskolų apimtis pasiekė apie 1,4 mlrd. eurų (1,2 mlrd. eurų daugiau nei 2008-aisiais), kartu sumažėjo ir bankų grynosios palūkanų pajamos – vien 2008-2010 metais jos sumažėjo 300 mln. eurų).

„Apibendrindamas pasakyčiau, kad krizė į naudą neišėjo niekam. Tiek bankai patyrė nuostolių, tiek žmonės, kuriems padidėjo paskolų įmokos. Aišku, indėlininkai galbūt išlošė, bet jie turėjo prisiimti tam tikrą devalvacijos riziką“, – reziumavo J. Markevičius.

Lietuvos bankas teigia ėmęsis žingsnių, kad paskolų gavėjai būtų labiau apsaugoti. Pavyzdžiui, 2011 metais priimti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurie saugo nuo perteklinio įsiskolinimo ir neapdairiai prisiimamos finansinės naštos. Be to, 2013 metais patobulintas Vilibor skaičiavimas – tai lėmė mažesnius palūkanų svyravimus. Nustatytas stabilus Vilibor skaičiavimams atrenkamų bankų skaičius (5), jiems  kelti reitingo reikalavimai, plačiau atsižvelgta į bankų aktyvumą tarpbankinėje rinkoje.

2015 metais sustiprinta būsto paskolų vartotojų apsauga – pradėtas taikyti palūkanų padidėjimo testas.

Bankai įpareigoti kaupti papildomas kapitalo atsargas. Nuo 2016 metų trims didžiausiems bankams taikomi iki 2 proc. kapitalo rezervai, nuo 2018 metų – anticiklinis kapitalo rezervas, kuris nuo šių metų birželio 30 dienos didės dvigubai iki 1 proc.

Lietuvos bankas tikisi, kad situacija bus vertinama objektyviai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas abejoja, ar LB tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti Vilibor ir todėl būsto paskolas paėmę gyventojai galėjo, jo skaičiavimais, netekti apie 500 mln. eurų.

Lietuvos banko analitikai 2012 metais nurodė, kad dėl didelio Vilibor atotrūkio nuo Euribor skolininkai galėjo sumokėti apie 200 mln. eurų (700 mln. litų) papildomų palūkanų, o dėl padidintos maržos, paskolų valiutą keičiant iš litų į eurus, jų išlaidos padidėjo dar apie 29 mln. eurų (100 mln. litų) per metus.

V. Vasiliauskas penktadienį išreiškė viltį, kad dokumentų viešinimas ir kiti LB veiksmai prisidės prie „objektyvaus“ situacijos vertinimo.

„Čia yra paketas dokumentų, kurie buvo paprašyti pateikti ir mes juos pateikėme. Jie atspindi nuomonių įvairovę Lietuvos banke, bet taip pat ir tą išvadą, kurią mes tuo metu padarėme – tiesa, ne aš tuo metu padariau, mūsų kolegos padarė – ir kurios dabar laikomės: kažkokių dirbtinumų tarpbankinėje palūkanų rinkoje iš tikrųjų nematėme“, – sakė LB valdybos pirmininkas.

Pasak jo, toliau bus teikiama su paskolų rizikos duomenų baze susijusi informacija. 

„Buvome paprašyti komiteto (BFK – BNS), panarstyti, „papjaustyti“ senų paskolų duomenis būtent maržos klausimais. Mes tą atliekame, tai susiję su tam tikrais programavimo darbais. Tikrinsime informaciją ekspertiniu lygiu ir tą informaciją pateiksime (...) Tikiuosi, kad atliepsime į Biudžeto ir finansų komiteto lūkesčius ir tikimės, kad tai prisidės prie objektyvaus ir, pabrėžiu, visapusiško, o ne selektyvaus situacijos vertinimo“, – penktadienį kalbėjo V. Vasiliauskas.

„Yra paruošti išvadų projektai pirmuoju ir antruoju klausimais, apie juos pradėsime kalbėtis (penktadienį. – ELTA). Pirmas klausimas – apie prociklinio biudžeto įtaką viešiesiems finansams ir kaip tai atsiliepė krizės laikmečiui. Antrasis klausimas susijęs su tuo, ar Lietuva turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių šaltinių pigiau nei tai darė iš komercinių institucijų. Apie tuos du klausimus turime pakankamai informacijos, yra parengti išvadų projektai, ir apie juos kalbėsimės“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Pasak jo, dėl VILIBOR ir komercinių bankų įtakos krizei dar bus diskutuojama ateityje.

„Finansinė, skolinimosi, fiskalinė dalis daugmaž tikrai baigta, dabar liko bankai, tie patys VILIBOR reikalai, apie kuriuos laukiame informacijos iš Lietuvos banko. Vakar taip pat valdybos pirmininkas sutiko, kad iki gegužės 3 d. būtų atsiųsta papildoma svarbi informacija, tad tos diskusijos dar tęsis“, – teigė BFK pirmininkas.

S. Jakeliūnas vyksta į Švediją

S. Jakeliūnas kitą savaitę vyksta į Švediją, kur ketina susitikti su šalies centrinio banko ir komercinius bankus prižiūrinčios finansų inspekcijos vadovais.

„Ir vienoje, ir kitoje institucijoje bus kalbama apie krizę Baltijos šalyse ir Lietuvoje. Kadangi Švedijos ir parlamentas, ir centrinis bankas, ir finansų inspekcija yra išreiškę savo pozicijas dėl krizės priežasčių, tai mes padiskutuosime apie vykstantį tyrimą (Lietuvoje) ir pasitikrinsime, ar tos išvados ir pozicijos panašios, ar skiriasi“, – BNS sakė S. Jakeliūnas.

ELTA primena, kad Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 dienos.

S. Jakeliūnas teigia, jog LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką.

Išplatintame rašte LB paragino S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai.

Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis trečiadienį taip pat publikavo 20 komentarų VILIBOR tema, kuriuos vadina atsakymu S. Jakeliūnui. Lietuvos banko atstovas, išvadinęs visus savo argumentus, daro išvadą, kad teiginys, jog krizės metu VILIBOR normos galėjo būti ekonomiškai nepagrįstai užkeltos 3-4 proc. punktais ar netgi daugiau yra pagrįstas ginčytinomis prielaidomis ir išvestiniais skaičiavimais.

Tuo metu krizės priežastis tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas S. Jakeliūnas yra sakęs, kad LB raginimas atsakingoms institucijoms pateikti informaciją dėl galimo komercinių bankų manipuliavimo VILIBOR indeksu gali būti vertinamas kaip spaudimas.

„Lietuvos bankas neturi teisės siūlyti Seimui ko nors. (...) Aš tai priimu kaip bandymą daryti įtaką Seimui. To nebus. Jeigu reikės, kažkokius sprendimus ar kreipimusi mes priimsime patys, be Lietuvos banko raginimų“, – žurnalistams sakė S. Jakeliūnas.

Jis sakė į paskelbtą raštą reaguosiantis tada, jei Lietuvos bankas imsis kokių nors veiksmų.

S. Jakeliūnas taip pat yra paviešinęs V. Vasiliausko ir kitų LB narių pasisakymus visuotiniame LB darbuotojų susirinkime bei laiškuose, kuriuose menkinamai atsiliepiama apie parlamentinį tyrimą.

Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl siekio tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 m. turėjusių paskolų litais būstui įsigyti, interesus.

Kaip yra sakęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, į Generalinę prokuratūrą yra kreipiamasi dėl dviejų klausimų.

„Į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų: ar valstybės institucijos, kurios buvo atsakingos 2008-2009 metais už finansinių įstaigų priežiūrą tinkamai atliko savo funkcijas, kurios numatytos teisės aktuose.

Antras punktas – kad Generalinė prokuratūra įvertintų galimą viešo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažų nuostolių“, – sakė premjeras.

S. Jakeliūnas taip pat yra sakęs neatmetantis galimybės pačiam kreiptis į prokuratūrą dėl Lietuvos banko veiksmų atliekant parlamentinį krizės tyrimą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai Seime Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, gindami viešąjį interesą, yra kreipęsi į Generalinę prokuratūrą dėl S. Jakeliūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto bandymo paveikti Lietuvos banko priimamus sprendimus.

BFK, atliekančio parlamentinio tyrimą „Dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę“, trečiadienio uždarame posėdyje bus svarstomas LB atsakymas dėl VILIBOR bei dalies parlamentinio tyrimo išvadų projektai.

Kaip Eltai teigė S. Jakeliūnas, į posėdį V. Vasiliauskas buvo pakviestas po to, kai šis išreiškė norą VILIBOR klausimais diskutuoti pačioje komisijoje.

„Posėdyje aptarsime informaciją ir situaciją dėl VILIBOR, taip pat šįryt išsiuntėme kvietimą Lietuvos banko pirmininkui aptarti problemas dėl bendradarbiavimo su komisija ir to perspektyvų. Kalbėsimės apie tą patį VILIBOR, nes banko valdybos pirmininkas kaip ir išreiškė norą diskutuoti komisijoje. Pusę valandos planuojame pasikalbėti su valdybos pirmininku, o po to komisijoje aptarti visą informaciją, padaryti pokalbio apibendrinimus ir pradėti svarstyti išvadų projektus“, - Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Lietuvos bankas Eltai teigė, kad jokio kvietimo dar negavo, tačiau V. Vasiliauskas dalyvaus visuose komisijos posėdžiuose, į kuriuos bus kviečiamas.

„Iki šiol nesame gavę jokio kvietimo, tad norėtųsi sužinoti posėdžio kontekstą ir apie ką jame bus kalbama. Dalyvaujame visuose posėdžiuose, į kuriuos esame kviečiami. Nuosekliai laikomės savo pozicijos - su Biudžeto ir finansų komitetu bendradarbiavome ir bendradarbiausime“, - V. Vasiliausko komentarą Eltai perdavė Lietuvos bankas.

Kaip ELTA jau rašė, S. Jakeliūnas teigia, jog LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl galimų manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 m. LB buvo parengęs pažymą apie VILIBOR per krizę, kurioje minėtos ir permokos, tačiau LB teigia, kad pažyma buvo skirta tik vidiniam banko naudojimui, joje pateikiami skaičiavimai - preliminarūs.

Tuomet išplatintame rašte LB paragino S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai.

Krizės priežastis tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas S. Jakeliūnas sakė, kad LB raginimas atsakingoms institucijoms pateikti informaciją dėl galimo komercinių bankų manipuliavimo VILIBOR indeksu gali būti vertinamas kaip spaudimas.

„Po pietų gavome ministro pirmininko raštą. Jis yra gautas ir bus nagrinėjamas“, – BNS ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

„Raštas adresuotas generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, dėl siekio tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 m. turėjusių paskolų (litais) būstui įsigyti, interesus“, – informavo atstovė.

Apie ketinimus kreiptis į prokuratūrą pirmadienį paskelbė premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Stasiui Jakeliūnui praėjusią savaitę Vyriausybei pristačius jo vadovaujamos laikinosios Seimo komisijos atliekamą parlamentinį tyrimą dėl 2009-ųjų ekonominės krizės, Vyriausybė pirmadienį nutarė prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę.

Trečiadienį į prokurorus kreipėsi ir Biudžeto ir finansų komiteto nariai konservatoriai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas. Jie Generalinės  prokuratūros prašo imtis veiksmų ginant viešąjį interesą, pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, ar S. Jakeliūnas savo veiksmais nepažeidė Lietuvos banko įstatymo, nepiktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir turimais įgaliojimais.

Pasak S. Skvernelio, prokurorų bus klausiama, ar valstybės institucijos, atsakingos už finansinių įstaigų priežiūrą 2008 ir 2009 metais, „tinkamai atliko savo funkcijas, numatytas teisės aktuose“.

Teisėsaugos taip pat bus prašoma įvertinti galimą viešojo intereso gynimo poreikį, nes dėl Vilibor istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo būsto kreditus, anot premjero, patyrė nemažų nuostolių.

Pasak Vyriausybės, dėl tuomet išaugusio Vilibor rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra didelis, o jiems galbūt padaryta žala reikšminga, Vyriausybė paprašė prokurorų apginti viešąjį interesą dėl dalies nuostolių atlyginimo.

Visos per krizę veikusios buvusios finansų priežiūros institucijos šiuo metu prijungtos prie Lietuvos banko. Tačiau, pasak S. Skvernelio, šiuo metu nekeliamas klausimas dėl pasitikėjimo LB.

S. Skvernelis praėjusią savaitę sakė, kad būsimame Vyriausybės sprendime nebus įvardijama jokia konkreti institucija, o sprendimas bus susijęs su žmonių interesų apsauga.

Pasak S. Skvernelio, apie galimas kompensacijas gyventojams už nepagrįstai brangias paskolas per 2009-2010 metų krizę kalbėti yra anksti.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas anksčiau pareiškė, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekęs įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija, ir tai buvo viena iš aplinkybių, kodėl Lietuvos bankas pradėjo kalbėti viešai.

Tuo metu Europos centrinis bankas (ECB), atsakydamas į portalo 15min.lt klausimą, ketvirtadienį nurodė neketinantis vertinti atskirų ekonominių tyrimų ar vidinių politinių diskusijų, taip pat ir Lietuvos Vyriausybės kreipimosi į prokurorus. Tačiau, anot 15min.lt, ECB leido suprasti, kad jei to reikės yra pasirengęs ryžtingai reaguoti į grėsmes centrinio banko nepriklausomybei, nes centriniai bankai pagal ES sutartį nepriima kitų institucijų nurodymų.