Lenkijos vežėjai nuo lapkričio pradžios blokavo sienos kirtimo punktus, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą Ukrainos sunkvežimių vairuotojų konkurenciją.

Ukrainos pasienio tarnyba platformoje „Telegram“ sekmadienį pranešė, kad protesto akcija Lenkijos–Ukrainos sienos perėjoje Medykoje baigėsi 9 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku ir buvo atnaujinta sunkvežimių registracija ir leidimas kirsti sieną.

Nuo 2022 metų vasario, kai prasidėjo Rusijos plataus masto invazija, Europos Sąjunga, solidarizuodamasi su Ukraina, panaikino reikalavimą Ukrainos transporto įmonėms turėti leidimus įvažiuoti į šalį. Išimtis buvo pratęsta iki 2024 metų birželio.

Lenkijos sunkvežimių vairuotojų teigimu, atsisakius leidimų, sumažėjo jų pajamos. Tuo tarpu Ukraina labai pasikliauja šiuo maršrutu eksportuodama ir importuodama prekes, ypač dėl to, kad Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti dėl karo su Rusija.

Dėl protestų susidarė ilgos transporto priemonių eilės ir atsirado didelė įtampa. Lenkija yra viena iš ištikimiausių Kyjivo sąjungininkių ES ir yra priėmusi šimtus tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių.

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti aukšto rango pareigūnai Kyjive susitiko naujuoju Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu), kad aptartų blokados sprendimo būdus.

Naujasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ne kartą pabrėžė, kad remia Ukrainą, ir pažadėjo susitarti su nepatenkintais savo šalies sunkvežimių vairuotojais.

Vilkikų vairuotojai nuo lapkričio pradžios blokuoja sieną, reikalaudami, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų taikoma leidimų įvažiuoti į Europos Sąjunga sistema.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą blokas atsisakė leidimų sistemos, tačiau Lenkijos vežėjai teigia, kad dėl to sumažėjo jų pajamos.

„Pirmiausia reikia nutraukti blokadą, nes tokia situacija, kai mūsų santykius temdo užblokuotos sienos šešėlis, yra nepriimtina ir žalinga“, – Lenkijos kolegai Radoslawui Sikorskiui (Radoslavui Sikorskiui) sakė D. Kuleba.

Naujasis Lenkijos diplomatijos vadovas R. Sikorskis penktadienį atvyko vizito į Ukrainos sostinę.

Tai pirmas jo užsienio vizitas Lenkijos užsienio reikalų ministro kėdėje ir ženklas, kad naujoji Lenkijos vyriausybė rems Kyjivą.

D. Kuleba gyrė šį vizitą kaip pagarbos Ukrainai ženklą.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, Varšuva tapo viena iš ištikimiausių Kyjivo sąjungininkių.

Tačiau prieš spalio mėnesio rinkimus abiejų šalių santykiai pašlijo, o Lenkijos dešinioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), siekdama laimėti daugiau balsų, pasitelkė karo nuovargio retoriką.

Tačiau naujoji vyriausybė, kuriai vadovauja buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, pažadėjo padidinti paramą Kyjivui ir išspręsti Lenkijos vežėjų protestą prie Ukrainos sienos.

„Jaučiame ir suprantame, kad su šia nauja Lenkijos vyriausybe ir konkrečiai (ministru) R. Sikorskiu (...) bus užmegztas labai sėkmingas Ukrainos ir Lenkijos dialogas“, – pridūrė D. Kuleba.

Pasak viceministro, Migracijos departamentas lapkričio 17 dienos popietę dar skelbė, kad kvotų yra ir jų užteks iki metų pabaigos, tačiau tos pačios dienos vakarą kvotų nebeliko. Todėl siūloma jų skaičių padidinti tiek, kiek buvo prašymų lapkričio 17 dieną.

„Ieškojome, kaip išspręsti tą situaciją (...). Penktadienį išsiuntėm Vidaus reikalų ministerijai derinti siūlymą, kad padidinti kvotą, kiek tų prašymų buvo pateikta, kad nuimti spaudimą verslui ir institucijoms“, – LRT radijui pirmadienį sakė V. Šilinskas.

„Jei valstybinė institucija rodė, kad tos kvotos dar yra, tai mes turime prisiimti tą klaidą ir ją išspręsti ir padaryti, kad žalos dėl to nekiltų“, – pridūrė jis.

Pasak jo, visiems metams bendras visų sektorių kvotų limitas siekė 36 tūkst., jis būtų padidintas dar 4,3 tūkst. kvotų, iš kurių 3,5 tūkst. – paslaugų sektoriuje, kur didžiąją dalį ir sudaro transporto darbuotojai. 

a viltis mums gera žinia, kadangi prasideda dabar pats sezonas, kalėdinis metas, nereikėtų stovėti, dėl to džiaugiamės girdėdami šituos žingsnius.

 

Vidaus reikalų ministerija BNS pranešė projektui pastabų ar pasiūlymų pagal neturinti.

„Įsakymo projektui pastabų ar pasiūlymų pagal kompetenciją neturime“, – komentare nurodė ministerija.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigiamai vertino žinią apie planuojamą padidinti kvotą.

„Ta viltis mums gera žinia, kadangi prasideda dabar pats sezonas, kalėdinis metas, nereikėtų stovėti, dėl to džiaugiamės girdėdami šituos žingsnius“, – LRT radijui sakė Z. Buivydas.

Paklaustas apie galimybę visiškai atsisakyti kvotų ir leisti rinkai reguliuotis pačiai, viceministras teigė, kad prioritetas yra siūlyti darbą lietuviams. Be to, pasak jo, vis dar pasitaiko darbuotojų išnaudojimo atvejų.

„Transporto srityje vairuotojų tūkstančiui gyventojų turime daugiausiai Europos Sąjungoje, tapome transportininkų šalimi, kas nėra blogai, bet didžiąja dalimi darbuotojai, kurie važiuoja, aptarnauja Vakarų Europos rinkas, o ne Lietuvos, kas nėra blogai, bet pagrindinė problema su transporto sektoriumi – vis dar aukštas darbo ginčų skaičius ir dėl to nelegalaus darbo atvejai pasitaikantys“, – sakė V. Šilinskas.

Z. Buivydo teigimu, visoje Europoje trūksta kelių šimtų tūkstančių vairuotojų, todėl jų siekiama atsivežti iš trečiųjų šalių.

Kiek anksčiau „Linava“ skelbė, kad kvotų limitas turi būti padidintas kuo skubiau, kad logistikos sektoriaus veikla iki Naujųjų metų nesutriktų, arba iš viso jų atsisakyti. Vežėjų teigimu, kvotų limitai įmonėms kasmet atneša milijoninių nuostolių.

Pasak Z. Buivydo, kvotų limitas greitai išsenka ir dėl vadinamosios „pašto dėžučių“ problemos, kai laikino įdarbinimo įmonės, kurios neturi nei transporto veiklos licencijos, nei krovininių automobilių, pagal kvotas kviečia profesionalius tarptautinę kvalifikaciją turinčius vilkikų vairuotojus iš Uzbekistano, Kazachstano, Kirgizijos, o tuomet juos „pernuomoja“ užsienio vežėjams.

Vežėjų teigimu, Migracijos departamento duomenų bazėje kvotų neliko lapkričio 17 dieną. Institucijų prašoma kuo skubiau didinti metinį kvotų limitą, kad logistikos sektoriaus veikla iki Naujųjų metų nesutriktų, arba iš viso jų atsisakyti. Vežėjų teigimu, kvotų limitai įmonėms kasmet atneša milijoninių nuostolių.

Dėl to jie kreipėsi į Vyriausybę, Susisiekimo, Socialinės apaugos ir darbo ministerijas bei Seimo Ekonomikos komitetą.

„Šiuo atveju labai blogai yra ne tik greitai išsenkančių kvotų problema, bet ir tai, kad per mažai dėmesio kreipiama į esmines priežastis, kodėl kvotos taip greitai senka. O jos paslaugų sektoriuje labai sparčiai tirpsta dėl to, jog laikinojo įdarbinimo įmonės, neturinčios nei licencijos, nei vilkikų, be jokių apribojimų pagal kvotas kviečiasi vairuotojus iš trečiųjų šalių, o šiems gavus leidimus dirbti, juos „pernuomoja“ lyg kokius daiktus užsienio vežėjams“, – pranešime sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Jo teigimu, prie greito kvotų limito išsekimo prisideda vadinamoji „pašto dėžučių“ problema, kai laikino įdarbinimo įmonės, kurios neturi nei transporto veiklos licencijos, nei krovininių automobilių, pagal kvotas kviečiasi profesionalius tarptautinę kvalifikaciją turinčius vilkikų vairuotojus iš trečiųjų šalių kaip Uzbekistanas, Kazachstanas, Kirgizija, o tuomet juos „pernuomoja“ užsienio vežėjams.

Vežėjų atstovų nuomone, būtina iš naujo peržiūrėti šalies deficitnėms profesijoms taikomą darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotų sistemą.

Taip pat svarstyti korekcijas Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, kurios draustų trečiųjų šalių piliečiams – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams ir tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojams licencijuotoje kelių transporto ir keleivių vežimo veikloje dirbti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis.

Anot vežėjų, tai leistų išvengti situacijų, kai į Lietuvoje leidimą dirbti gavę trečiųjų šalių piliečiai iš tikrųjų išvyksta dirbti į užsienio šalis.

Asociacijos teigimu, šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 10 tūkst. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, o visoje Europoje – daugiau nei 0,5 mln.

Prie Dorohusko pasienio punkto išsirikiavusiais vilkikais atvykę protestuotojai blokavo beveik visą krovinių eismą, dėl sumažėjusio savo pelno kaltindami Europos Sąjungos taisyklių liberalizavimą.

„Norime, kad būtų grąžintos sąžiningos konkurencijos taisyklės,“ – naujienų agentūrai AFP Dorohuske aiškino vienas iš protesto organizatorių Rafalis Mekleris.

Grupė ryškias apsaugines liemenes dėvinčių protestuotojų su R. Mekleriu priešakyje savo vilkikus paliko ant pagrindinio Dorohusko punkto kelio, tokiu būdu iš esmės jį užblokuodami.

Ant automobilių buvo iškabintas plakatas, kuriame surašyti protestuojančiųjų reikalavimai. Pirmoje sąrašo vietoje – reikalavimas grąžinti įvažiavimo leidimus konkurentams iš Ukrainos.

Po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, ES Ukrainos transporto bendrovėms nebetaikė leidimų įvažiuoti į bloko šalis sistemos.

Lenkijos bendrovės teigia, kad dėl to sektoriuje padaugėjo konkurentų iš Ukrainos, o vietos bendrovių pelnas smuko žemyn.

„Jiems vilkikus aptarnauti, vairuotojus samdyti ir paprasčiausiai įmonę atidaryti ar draudimo įmokas mokėti kainuoja žymiai mažiau,“ – naujienų agentūrai AFP Dorohuske aiškino nuosavą transporto bendrovę turintis Marekas Oklinskis.

„Jie muša kainas ir perima krovinius, kuriuos pirmiau gabendavome mes,“ – pridūrė jis.

M. Oklinskis prekes į Ukrainą gabena jau 25 metus, tačiau, jo ir jo kolegų žodžiais tariant, konkurencija su ukrainiečiais darosi nebepakeliama.

Lemiamas momentas

Be leidimų įvažiuoti į ES, rūpestį kelia ir procedūros, kurias reikia atlikti, iš Ukrainos grįžus į Lenkiją.

„Ukrainiečiai sukūrė elektroninių eilių sistemą, kurioje turi užsiregistruoti vežėjas, pageidaujantis įvažiuoti į Lenkiją... Eilėje tenka laukti nuo 11 iki 12 dienų,“ – pasakojo R. Mekleris.

Tolimųjų reisų vairuotojų teigimu, vis prastėjančios sąlygos privertė kai kuriuos vairuotojus mesti darbą.

„Jie sako nesiruošią 12 dienų čia gyventi lauko sąlygomis, be galimybės pasinaudoti tualetu ar nusiprausti,“ – naujienų agentūrai AFP sakė transporto bendrovės savininkas Pawelas Ozygala, koordinuodamas kelio prie Dorohusko punkto blokadą.

Panašūs protestai įvyko ir prie Hrebenės bei Korčiovos pasienio punktų, per kuriuos keleiviniam transportui bei humanitarinę ir karinę pagalbą gabenančiam transportui visgi buvo leista važiuoti.

Lenkijos infrastruktūros ministerija nurodė, kad Varšuva negali patenkinti protestuojančių bendrovių reikalavimų vežėjams iš Ukrainos vėl pradėti taikyti leidimų sistemą, nurodydama ES taisykles.

„Susitarimą sudarė ES... taigi, kol šis susitarimas galioja, Lenkija praktiškai negali Ukrainai vėl imti taikyti leidimų sistemą,“ – teigiama naujienų agentūrai AFP išsiųstame ministerijos pranešime, o protestuotojai raginami nutraukti kelių blokadą.

Tačiau P. Ozygalai ir kitiems Dorohusko punktą užgulusiems vilkikų vairuotojams šis protestas yra lemiamas momentas.

„Mes vis dar bandome kovoti, tačiau iki naujųjų metų viskas pasibaigs ir, jei niekas nepasikeis, ukrainiečiai perims visą Lenkijos transporto rinką,“ – sakė jis.

Europoje trūksta 400 tūkst. vilkikų vairuotojų

Vien Lietuvoje trūksta 20 tūkst. vairuotojų, Vokietijoje – 80 tūkst., Prancūzijoje – 40 tūkst., Anglijoje – 100 tūkst., o Lenkijoje trūksta net 124 tūkst. vilkikų vairuotojų. Tokie milžiniški skaičiai logistikos ir transporto sektoriaus atstovus varo į neviltį, o logistikos grandinė stipriai stringa. 

Kol vilkikų vairuotojai įvairiausiais būdais yra viliojami užimti laisvas darbo vietas, lietuviai rado išeitį, kaip spręsti šią problemą. Mūsų tautiečiai sukūrė logistikos startuolį – interaktyvų Europos žemėlapį su krovinių gabenimo maršrutais, kuriame yra numatytos vairuotojų apsikeitimo aikštelės.

Vairuotojas po darbo dienos galės grįžti nakvoti į namus, nesijaus pervargęs ir jam neteks gyventi vilkike.

„Mūsų komanda sukūrė interaktyvią vilkikų vairuotojų apsikeitimo platformą. Šioje platformoje sužymėta apie 50 vilkikų vairuotojų apsikeitimo aikštelių, išsidėsčiusių visoje Europoje. Aikšteles skiria maždaug 200–300 km atstumas. Ką tai reiškia? Tą, kad vilkiko vairuotojas, savo darbą pradėjęs Kaune gali nuvažiuoti iki Varšuvoje esančios apsikeitimo aikštelės, ten persėsti į kitą vilkiką ir grįžti atgal į Kauną. Tad vairuotojas po darbo dienos galės grįžti nakvoti į namus, nesijaus pervargęs ir jam neteks gyventi vilkike“, – apie tai, kaip gali pasikeisti vairuotojų darbo sąlygos kalbėjo vienas iš startuolio įkūrėjų A. Stanislovaitis.

Laimi ir vilkikų vairuotojai, ir vilkikų savininkai

Lietuvių sukurtas logistikos startuolis orientuotas tiek į vairuotojų darbo sąlygų gerinimą, tiek į efektyvesnį vilkikų judėjimą, kas itin svarbu vilkikų savininkams. Pasak A. Stanislovaičio, interaktyvios vilkikų vairuotojų apsikeitimo platformos nauda abiem pusėms neabejotina.

„Naudojantis vilkikų vairuotojų apsikeitimo platforma yra užtikrinamas nuolatinis vilkiko judėjimas, o tai reiškia, kad vilkikas per parą važiuos ne 8–9 valandas, o beveik 20 valandų. Kokie to privalumai? Dvigubai greitesnis krovinių pristatymas ir didesnis pervežamų krovinių kiekis tuo pačiu vilkiku“, – sako A. Stanislovaitis. 

Dar vienas vairuotojų apsikeitimo platformos pranašumas yra tas, kad vilkikai su kroviniais judės efektyviau, bet vairuotojai neturės dirbti daugiau. Anaiptol, vilkikų vairuotojai turės galimybę patys pasirinkti dienos maršrutą, jų darbo diena truks 8–9 valandas, nereikės nakvoti vilkike, o atlygis už darbą bus gautas iškart po reiso.

„Pagrindinis mūsų sukurtos platformos tikslas – suteikti kuo palankesnes darbo sąlygas vilkikų vairuotojams ir užtikrinti efektyvų vilkikų judėjimą, kuris tenkintų tiek vairuotojus, tiek vilkikų savininkus“, – platformos naudą abiems pusėms pabrėžė jos kūrėjas.

Siekis – pritraukti kuo daugiau vairuotojų

Dėl nepalankių darbo sąlygų vilkiko vairuotojo profesija yra vis rečiau pasirenkama. Statistika rodo, kad šią profesiją 21–29 amžiaus grupėje renkasi vos 8 proc. žmonių, 30–39 amžiaus grupėje – 17 proc., o 40+ amžiaus grupėje – 75 proc. Remiantis šiais duomenimis, vidutinis vilkikų vairuotojų amžius – 48 metai. Jaunų žmonių tapti vilkikų vairuotojais nevilioja net ir solidus atlygis, o vyresnio amžiaus vairuotojai, pavargę nuo įtempto darbo grafiko, vis dažniau nusprendžia išeiti į išankstinę pensiją.

Vilkiko vairuotojo profesija yra nepatraukli, nes dirbant tokį darbą daugelis nemato savo šeimos, neturi pakankamai poilsio.

„Situacija tokia, kad vilkiko vairuotojo profesija daugeliui yra nepatraukli. Tai savaime suprantama, nes dirbant tokį darbą daugelis nemato savo šeimos, neturi pakankamai poilsio. Tačiau mūsų sukurtas startuolis šią situaciją gali pakeisti. Dirbame tam, kad ne tik užtikrintume palankias darbo sąlygas vairuotojams, bet ir kuriame specialias programas, kurios padėtų pritraukti kuo daugiau naujų vairuotojų“, – sako A. Stanislovaitis.

Startuolio kūrėjas pabrėžė, kad komanda ruošia programas, skirtas tiek jauniems, tiek jau „išėjusiems į pensiją“ vairuotojams, tiek moterims bei poroms.

„Pastebime, kad vilkiko vairuotojo darbas tampa vis patrauklesnis moterims ar poroms, todėl siekiame sukurti kuo geresnes darbo sąlygas ir paskatinti pasirinkti vilkiko vairuotojo profesiją. Manome, kad padėties be išeities nėra, o šiuo metu geriausia išeitis, atgaivinsianti logistikos sektorių – naujovės ir pokyčiai, kuriuos svarbu įgyvendinti“.

Startuolio komanda atliko pirmuosius bandymus ir įsitikino, kad interaktyvi vilkikų vairuotojų apsikeitimo platforma puikiai veikia.

„Jau esame išbandę kelis maršrutus, numatytus interaktyvioje vilkikų vairuotojų apsikeitimo platformoje. Džiaugiamės, kad ši platforma pateisino visus lūkesčius ir vairuotojų apsikeitimo principas veikia be priekaištų“, – tikino A. Stanislovaitis.

Kadangi vairuotojų apsikeitimo platforma parodė norimus rezultatus, startuolio komanda šiuo metu ieško IT partnerių, kurie padėtų skaitmenizuoti visą startuolio veiklą ir vilkikų savininkų, kurių bendradarbiavimas leistų įgyvendinti naudingus pokyčius logistikos sektoriuje.

„Šiuo metu intensyviai ieškome IT partnerių. Taip pat kviečiame logistikos kompanijas, norinčias išbandyti vairuotojų apsikeitimo platformą, susiekti su startuolio komanda. Esame tikri, jog pagaliau pribrendome rimtiems ir sėkmingiems pokyčiams logistikos sektoriuje“, – teigė A. Stanislovaitis.

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, transporto ir saugojimo sektoriuje iki karo Ukrainoje buvo per 4 tūkst. laisvų darbo vietų. „Tačiau laisvų darbo vietų skaičius jau po kelių mėnesių gali išaugti dukart, kadangi iki to laiko baigs galioti leidimai dirbti užsieniečiams Šengeno zonoje, o naujų leidimų išdavimas stipriai stringa“, – sako P. Drižas.

Pasak jo, transporto ir saugojimo sektorius užima lyderio poziciją pagal laisvų darbo vietų skaičių ir jo augimą. Verslas susiduria su nuolatine vairuotojų trūkumo problema, kuri gilėja. Sudėtingą laikotarpį išgyvenančios transporto įmonės finansinės pagalbos iš valstybės neprašo, tačiau ragina Vyriausybę skubiai spręsti vairuotojų įdarbinimo klausimą, pažymi P. Drižas.

Lietuvoje iš 140 tūkst. darbuotojų visame sektoriuje apie 80 tūkst. yra vairuotojai. Iš jų apie 70 proc. yra trečiųjų šalių piliečiai – daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos. Lietuvoje įdarbinti ukrainiečiai grįžo ginti tėvynės, o vizų išdavimas baltarusiams sustabdytas.

Vairuotojų iš Kaspijos šalių įdarbinimas yra racionalus žingsnis, kadangi jie galėtų dirbti artimoje savo kultūrai rinkoje.

TTLA Užsienio reikalų ministerijai pasiūlė taikyti išimtį darbo vizoms gauti Baltarusijos piliečiams atvykusiems įmonių kvietimu. Įdarbinimo klausimams spręsti taip pat pasiūlyta skirti papildomus išteklius konsulatui Kazachstane, įsteigti konsulatą Kirgizijoje.

„Dėl karo Ukrainoje keičiasi prekybos keliai, o Kaspijos jūros regionas tampa svarbiu sausumos transporto koridoriumi, krovinius vežant tarp Europos ir Azijos. Vairuotojų iš Kaspijos šalių įdarbinimas yra racionalus žingsnis, kadangi jie galėtų dirbti artimoje savo kultūrai rinkoje“, – sako P. Drižas.

Pasak jo, Užsienio reikalų ministerija pranešė neketinanti skirti papildomų etatų konsulatuose, ar steigti naujus.

„Jeigu Vyriausybės nenoras spręsti opią vairuotojų įdarbinimo problemą susijęs su papildomų biudžetinių išlaidų klausimu, mūsų vertinimu – tai nėra argumentas“, – teigia P. Drižas.

Lietuvos krovininio kelių transporto įmonės pernai paslaugų eksportavo už 4,1 mlrd. eurų. Tai sudaro trečdalį viso šalies paslaugų eksporto. Pasak P. Drižo, valstybė skatina verslą ieškoti naujų rinkų, investuoti į intermodalius sprendimus skaitmenizuotis, tačiau iš savo pusės nesugeba greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir priimti reikalingus administracinius sprendimus.

Jis priduria, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje neigiamų padarinių rinkoms ir tiekimo grandinėms per šiuos metus Lietuvos transporto sektorius gali netekti iki 25 proc. vairuotojų, o transporto paslaugų eksportas gali susitraukti 1 mlrd. eurų.

Su vairuotojų trūkumu susiduria ne tik Lietuva. Naujausiais IRU duomenimis, vairuotojų trūkumas Europoje metų pradžioje išaugo iki 425 tūkst. laisvų darbo vietų. Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje vairuotojų stygius turėjo dar smarkiau išaugti, kadangi pernai Europoje dirbo per 228 tūkst. vilkikų vairuotojų iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Taip Lietuvos nacionalinės nacionalinė automobiliais asociacija „Linava“ reaguoja į naujausią informaciją, gautą iš asociacijos narių, kad Lenkijos teritorijoje ukrainietis vilkiko vairuotojas sumušė rusų tautybės vilkiko vairuotoją, dirbantį kitoje Lietuvos įmonėje.

„Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigia, kad asociacija labai prašo visų transporto įmonių vadovų, įmonių darbuotojų, tarp jų – ir tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų, būti tolerantiškų rusakalbiams kolegoms.

„Labai svarbu suprasti, kad rusakalbiai ar Rusijos pilietybę turintys žmonės nėra Kremlius ir Vladimiras Putinas, vykdantys agresiją Ukrainoje, nuo kurio kenčia mūsų broliai ir sesės – Ukrainos žmonės. Šiuo sudėtingu metu turime būti solidarūs su Ukraina, bet privalome būti atsakingi ir nepasiduoti emocijoms. Negalime sau leisti kurstyti dar daugiau smurto, neapykantos ir netolerancijos. Privalome stengtis mažinti įtampą visomis išgalėmis“, – sako Z. Buivydas.

Asociacija kreipiasi ne tik į savo narius, bet ir kitų transporto įmonių vadovus, kad šie paprašytų savo įmonių darbuotojus būti tolerantiškus, iškilus nesusipratimams juos aiškintis dialogu, o ne kumščiais ar tautinės nesantaikos kurstymu.

Lietuvoje už smurto ir tautinės nesantaikos kurstymą yra numatyta teisinė atsakomybė.

Nieko baisaus. Apsitrinsime, apsišlifuosime, knarkiančius "pridusinsime", triukšmadarius po šaltu dušu pakišime, bus name taika ir ramybė.

Svarbiausia, kad kiekvienas turės atskirą lovelę, bendrą virtuvę, šiltą WC ir vieną dušą. Beveik kaip V.Vysocko dainoje "38 kambarėliams – viena išvietė".

Šiame išnuomotame name truputį geresni tik penki kambariai.

Laimei, nėra moterų, o tai būtų vienas vargas su jomis. Reikėtų lovą europaletėmis atitverti ar tiesiog lauke atskirą būdelę sukalti. Rūpestis neįskaičiuotas į sąmatą. Tektų iš savų lėšų daryti atitvarą.

Nors, kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

Sutiksite, kai tarp vyrų įsipainioja moteris, jie pasitempia, mažiau keikiasi, nesimuša, nevaikšto po namus šeimyniniais "triusikais" ir kartais ant stalo butelio vietoje pastato vazą su gėlėmis. Gražu, ar ne, kolegos vyrai?

Žinote, būtų mano valia, kiekvienai brigadai priskirčiau po moterį.

Neabejoju, kad tada būtų daugiau pozityvo, pagarbos, mažiau vulgarumo, keiksmų, neliktų "fūrų" vergų ir visas transportas taptų žymiai šviesesnis, skaidresnis ir patrauklesnis, o prie vartų stovėtų norinčiųjų dirbti eilės.

Taigi, vyrai, ieškokite moterų, ir viskas bus gerai.

Gražios svajonės, o realybėje... Blyn, ei, chebra, kurie mano batai šiame "bardake"?

Ai, rytą galvos bus šviesesnės ir atsirinksime.

Kas yra gyvenę bendrabučiuose, žino, kaip ten verda gyvenimas. Suprantu Briuselio klerkų norą padaryti vairuotojus laimingus, bet kas tai per laimė, jei yra kišama per prievartą ir tokios permainos dar paremtos baudomis.

Ar tikrai vairuotojai bus laimingi ir kaip atrodys laimingo vairuotojo laimingas veidas? Sutiksite, kad veidas – tai ne tik tai, kas yra anapus pakaušio.

Kiekvienas žmogus turi veidą. Vienokį, kitokį, bet jau kokį davė gamta, tokiu ir džiaugiamės.

Aišku, kas turi pinigų, gali jį koreguoti, bet, manau, vairuotojai džiaugiasi tuo, ką jau turi, svarbu, kad būtų be mėlynių po akimis.

Dar, kalbant apie veidą, yra toks bendras apibūdinimas – vairuotojo, kaip profesijos atstovo, veidas.

Atidaręs kabiną, užėjęs į paliktą kambarį gali pasakyti, koks tai vairuotojas ir koks jo veidas.

Per ilgą gyvenimą trasoje teko daug ko matyti ir niekaip negaliu suprasti, kaip žmogus gali taip dergti ten, kur gyvena, dirba. Pagalvoji, negi jis ir savo namuose taip elgiasi?

Aš visada kolegoms sakau: jei nepakėlei pirmos šiukšlės, tada nepakelsi nei antros, nei trečios. O kadencijos pabaigoje pats nebeperlipsi per savo šiukšles.

Po kai kurių kolegų ne tik į jo kabiną, bet į viešbutį, "Motel konteinerį" ar firmos nuomojamas patalpas bus baisu užeiti. Manau, daugelis sutiksite, kad tokiu atveju jau geriau palapinėje po egle.

Aišku, galima eiti į normalų viešbutį, bet prie jo dažniausiai sunkvežimiu neprivažiuosi, o ir kaina nemaža.

Šiame Danijos viešbutyje viena naktis vienviečiame kambaryje kainuoja apie 80 eurų. Sunkvežimių aikštelė yra už 500 metrų.

Tiesa, ši aikštelė – uosto teritorijoje, saugi, yra vanduo, WC, ir niekas, kol priverstinai nevaro, į viešbutį neina.

Atbaido ir kaina, ir atstumas, juo labiau kad valgyti vis tiek visi eina į kabinas. Sutiksite, kad viešbučio kavinės kainos taip pat ne visiems įkandamos.