Vilnius žengia į Klaipėdą

Prieš pat Kalėdų šventes buvo parengtas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vyriausybės nutarimas. Jis greičiausiai bus patvirtintas laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų arba kitų metų pradžioje.

Pats prijungimo procesas vyks 2024 m. pirmajame pusmetyje. Iki 2024 m. sausio 31 d. turės būti pateiktos Lietuvos aukštosios mokyklos reorganizavimo prisijungiant prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto sąlygos.

Iki to paties laiko turės būti sudarytas ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos inventorizuojamo turto sąrašas. Turtas pagal prisijungimo schemą iš esmės bus perduodamas Vilniaus Gedimino technikos universitetui.

Neatmetama galimybė, kad gali vykti perduodamo turto vertinimas, kiek ir koks turtas bus reikalingas jūrininkų ir uosto specialistų mokymo programoms Klaipėdoje vykdyti.

Akademijos noro kaina

Paskutinis sujungimo žingsnis numatytas iki 2024 m. balandžio 30 d., kai po reorganizacijos Vyriausybėje bus tvirtinamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas Vilniaus Gedimino technikos universiteto statutas.

Pasirinkus jūrininkų rengimo sujungimą su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, kuris nieko bendro neturėjo nei su jūra, nei su jūriniu mokslu, tai yra tarsi Lietuvos valdžios spjūvis to prašiusioms nedaryti jūrinį verslą vienijančioms asociacijoms.

Šioje vietoje galima pamatyti tai, kad Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pavadinimo po jungimosi nebelieka. Ji tarsi pakišta po Vilniaus Gedimino technikos universiteto bloku.

Po Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla taps jo padaliniu.

Vienintelis šio jungimosi prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto pliusas tai, kad netgi tokio pavadinimo, kaip Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, nebeliks. Jis iš dalies jai buvo tarsi svetimas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto padalinys Klaipėdoje vadinsis Lietuvos jūreivystės akademija. Daugelis Europos jūreivystės mokyklų buvo vadinamos akademijomis. Tik Lietuvos valdžioje buvo nesusipratimas, kad tai, kas turėjo būti savarankiška akademija, turėjo vadintis aukštąja mokykla. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla pagaliau taps akademija, tačiau keistame derinyje, kai ji pakišta po Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

Klaipėdos verslo nepaisymas

Verta prisiminti, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra buvęs Vilniaus inžinerinis statybos institutas, vadinamas „visiukais“. Klaipėdos jūrų versle jūrininkų rengimo sujungimas su statybininkų rengėjais buvo sutiktas nepalankiai.

Net šešios jūros ir kitos Klaipėdos verslo asociacijos buvo pasirašiusios kreipimąsi į Vyriausybę, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla netaptų Vilniaus Gedimino technikos universiteto filialu. Buvo teigiama, kad jei jau reikia ją su kuo nors sujungti, turėtų vykti jungimasis su Klaipėdos universitetu uostamiestyje stiprinant ir kuriant jūrinio mokslo branduolį. Buvo išreikšta nuostata, kad prijungta prie Klaipėdos universiteto Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla turėtų būti suformuota kaip savarankiška Lietuvos jūrų akademija.

Iš esmės Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos statusas tiek prie Klaipėdos universiteto, tiek prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto būtų tas pats – ji būtų įgyvendinusi daugelio metų svajonę būti Jūrų akademija, bet abiem atvejais po kuo nors pakišta.

Tai, kad pasirinktas Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o ne Klaipėdos universitetas, yra tam tikrų ilgamečių Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir Klaipėdos universiteto tarpusavio nesutarimų, atskirų asmenų netolerancijos rezultatas.

Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija į vidines ambicijas tarp šių mokslo institucijų neturėjo kreipti dėmesio, galėjo būti pasirinktas jūrinio mokslo branduolio stiprinimo Klaipėdoje variantas. Pasirinkus jūrininkų rengimo sujungimą su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, kuris nieko bendro neturėjo nei su jūra, nei su jūriniu mokslu, yra tarsi Lietuvos valdžios spjūvis to prašiusioms nedaryti jūrinį verslą vienijančioms asociacijoms. Klaipėdai, jos interesams, jūrų verslui tarsi parodyta vieta, leidžiant suprasti, kad jie yra niekas, nes tiek saulė pirmiau kyla ties Vilniumi, tiek valdžios sprendimai, nepaisant kitų nuomonių, nuleidžiami iš viršaus. Tokia yra naujoji Lietuva, kurios tikslas – skaldyti ir valdyti taip, kaip Vilniui atrodo geriausia.

Energetinis efektyvumas

Keičiant savo įpročius, elektros suvartojimą namų ūkiuose galima sumažinti maždaug 10 proc. Be to, energetiškai efektyvesnė įranga gali sutaupyti elektros energijos iki dešimties kartų, palyginti su senesniais įrenginiais.

„Technologinių naujovių atsisakymas šiuolaikinėje visuomenėje tampa beveik neįmanomas, todėl siūlyčiau kalbėti ne apie elektros taupymą, o apie įvairių prietaisų energetinį efektyvumą ir efektyvų jų naudojimą. Minimaliai koreguodami savo įpročius, naudodami energetiškai efektyvius įrenginius, bet neatsisakydami patogumo, galėsime efektyviai naudoti mėgstamus prietaisus ir nešvaistyti elektros energijos“, – pataria Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorė dr. Sonata Tolvaišienė.

Anot jos, jei sugenda jau turimi namų įrenginiai arba turite galimybę juos keisti naujais, visada verta dairytis į šiuolaikiškesnius, energetiškai efektyvius prietaisus.

„Prieš keletą metų pasikeitė dalies elektros įrenginių efektyvumo klasės, todėl gali būti, kad kažkada jūsų įsigytas A++ šaldytuvas ar televizorius, pagal naują suskirstymą jau patektų į D ar net F klasę“, – atkreipia dėmesį profesorė.

Truputėlį pakeitus įpročius, atnaujinus buitinę įrangą ir efektyviai ją naudojant, prižiūrint turimus prietaisus, pavyktų kas mėnesį sutaupyti iki 10–15 proc. suvartojamos elektros energijos.

 

Svarbi kasdienė priežiūra

S. Tolvaišienė pabrėžia, kad net ir patys naujausi prietaisai gali naudoti daug elektros, jei jie tinkamai neprižiūrimi. Pavyzdžiui, vos 1 mm storio kalkių sluoksnis virdulyje elektros suvartojimą gali padidinti 5–10 proc., nes prietaisui reikia perduoti energiją per papildomą kalkių sluoksnį.

Todėl būtina reguliariai pašalinti kalkes iš elektrinių virdulių, kavos aparatų, skalbyklių ar lygintuvų. Reikia valyti ir įvairius filtrus, pavyzdžiui, gartraukio, plaukų džiovintuvo, indaplovės, kondicionieriaus ir kitų. Tinkamai prižiūrimi elektros prietaisai ne tik ilgiau tarnauja, bet ir dirba efektyviausiai.

„Įrenginių priežiūra nepagrįstai nuvertinama. Labai svarbu valyti ne tik filtrus, bet ir šaldytuvų, šaldiklių durelių sandarumo gumas, nes ne iki galo uždarytos durys kelia elektros sąnaudas, o šaldiklyje susikaupęs ledo sluoksnis taip pat didina elektros energijos suvartojimą keliais procentais, todėl jį reikia reguliariai valyti“, – pataria S. Tolvaišienė.

Apšvietimo matematika

Dar viena sritis, kurioje galima pasiekti pokyčių, tiek kalbant apie įpročius, tiek apie techninius sprendimus – apšvietimas. Anot profesorės, neišjungta šviesa kambaryje, kuriame nieko nėra, yra viena dažniausių klaidų, kurią daro žmonės.

Neišjungta šviesa kambaryje, kuriame nieko nėra, yra viena dažniausių klaidų, kurią daro žmonės.

 

Elektros sąnaudas, o kartu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį galima efektyviai sumažinti kaitinamąsias lemputes pakeitus LED lemputėmis. Jos naudoja 85 proc. mažiau elektros ir šviečia 20 kartų ilgiau už kaitinamąsias, todėl jų nereikės dažnai keisti.

Jei kaskart, išeidami iš kambario, išjungsite šviesą, tikrai pavyks reikšmingai sutaupyti elektros. Todėl verta į pagalbą pasitelkti technologijas, pavyzdžiui, įvairius nuotolinio valdymo įtaisus. Jie nereikalauja daug investicijų ir leidžia greitai ir patogiai išjungti ne tik apšvietimą, bet ir nuo elektros tinklo atriboti tuo metu nenaudojamą techniką. Skaičiuojama, kad į elektros lizdą įjungtas arbatinuko, skalbyklės, telefono įkroviklio ar kitų prietaisų kištukas elektros suvartojimą namų ūkyje gali padidinti maždaug iki 7 proc.

Anot S. Tolvaišienės, truputėlį pakeitus įpročius, atnaujinus buitinę įrangą ir efektyviai ją naudojant, prižiūrint turimus prietaisus, pavyktų kas mėnesį sutaupyti iki 10–15 proc. suvartojamos elektros energijos.

Kaip šeštadienį pranešė VILNIUS TECH, prieš priimant aukštojo mokslo įstaigą į šią bendruomenę, du metus buvo vykdomas universiteto studijų vertinimas.

„VILNIUS TECH yra pirmasis universitetas Baltijos šalyse prisijungęs prie šios bendruomenės. Tinklas vienija 11 Europos šalių ir 28 elitinius universitetus, tarp kurių yra Delfto technikos universitetas, ENAC, Kranfieldo universitetas, Milano politechnikos universitetas, KTH karališkasis technologijų institutas, Turino politechnikos universitetas, Berlyno, Braunšveigo ir Dresdeno technikos universitetai“, – rašoma pranešime.

Aukštosios mokyklos teigimu, tinklo partneriai tyrinėja ir dalinasi žiniomis apie aviacijos ir kosmoso technologijas, o PEGASUS užtikrina efektyvią žinių ir informacijos sklaidą tarp universitetų.

„Tai visiems tinklo nariams suteikia galimybę gilinti žinias partnerių universitetuose. Įgytos patirtys padės ir toliau tobulinti studijų kokybę, bei užtikrinti ruošiamų aviacijos specialistų konkurencingumą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje“, – teigiama pranešime.

Kaip BNS teigė universiteto atstovė komunikacijai Ilma Cikanaitė, ši ataka nėra susijusi su kitu incidentu, kai apie galimą jos studentų duomenų nutekinimą šeštadienį pranešė Vilniaus kolegija.

„Prieš tai buvusiais atvejais buvo nusitaikyta į asmens duomenis ir duomenų bazes, mūsų atveju – į pačias sistemas. Tikrai mūsų darbuotojų, studentų duomenys nenukentėjo, tiesiog atakuotos pačios sistemos, turėjome tvarkytis su jomis“, – sakė I. Cikanaitė.

Anot jos, sistemos duomenys nenutekėjo, bet jie buvo užkoduoti, šiuo metu sistema atstatoma pasinaudojant atsarginėmis kopijomis.

„Mums tai atstatyti trunka. Studentų paštai veikia, darbuotojų neveikia kol kas“, – paaiškino ji. 

Anot I. Cikanaitės, duomenys apie incidentą perduoti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC), policijai.

Šeštadienį Vilniaus kolegija pranešė apie duomenų vagystę, per kurią galėjo būti nutekinti studentų asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, namų adresas.

Kolegijos laikinasis Ryšių su visuomene skyriaus vadovas Dovydas Buslavičius BNS tvirtino, kad duomenys galėjo būti nutekinti ne iš kolegijos duomenų bazių, o iš paslaugų teikėjo, jo jis nekonkretizavo.

I. Cikanaitė pabrėžė, kad veiklos ir procesų valdymo informacinė sistema EDINA, naudojama kelių aukštųjų mokyklų, taip pat ir Vilniaus kolegijos, per ataką nenukentėjo, o šios sistemos duomenys yra saugūs.

NKSC toliau aiškinasi situaciją dėl visų minimų incidentų ir žadėjo BNS pakomentuoti incidentą vėliau. Savaitgalį NKSC vadovas Rytis Rainys sakė, kad galėjo būti nutekinta apie 7 tūkst. Vilniaus kolegijos studentų duomenų, jis neatmetė, kad galėjo būti pavogti ir studentų pažangumo rodikliai.

VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas kontrolieriaus sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Praėjusių metų gruodžio pradžioje laikinai akademinės etikos kontrolierės pareigas ėjusi Edita Žiobienė konstatavo, kad VGTU buvo gavusi Europos Sąjungos fondų finansavimą parengti ir išleisti šešis vadovėlius, 13 mokomųjų knygų bei keturis elektroninius vadovėlius.

„Elektroniniai vadovėliai ir vadovėliai parengti visi, aštuonios mokomosios knygos išleistos. Apie keturių mokomųjų knygų išleidimą duomenys Nacionalinės bibliografijos duomenų banke nerasti“, – teigiama kontrolierės išvadoje.

Tarp knygų, kurių pasigesta, minima ir A. Daniūno knyga „Plonasienės metalinės konstrukcijos“.

Nors kontrolieriaus įstaigai pernai birželį rektorius nurodė, kad mokomoji knyga „Plonasienės metalinės konstrukcijos“ parengta ir išleista, kontrolierė teigia neradusi to įrodymų.

„Nacionalinės bibliografijos duomenų banke duomenų apie šios knygos išleidimą nerasta. Registruotas tik priešpublikacinis įrašas, patvirtinantis, kad knyga iki šiol nėra išleista“, – rašoma išvadoje.

Dėl to konstatuota, kad A. Daniūnas pažeidė Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintą akademinės etikos principą dėl mokslo ir studijų proceso sąžiningumo bei atsakingumo.

Taip pat pasigesta mokomųjų knygų „Inovatyvūs plieno tiltai“, „Statinių eksploatavimas ir atnaujinimas“, „Pastatų ardymo ir rekonstravimo technologija“.

Atsižvelgdama į tai, kad „galimi pažeidimai susiję su dokumentų klastojimu, netinkamu projekto vykdymu, galimai neskaidriu Europos sąjungos lėšų įsisavinimu“, E. Žiobienė nutarė surinktą medžiagą persiųsti Švietimo, mokslo ir sporto, Finansų ministerijoms, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai bei Generalinei prokuratūrai.

Europos socialinio fondo agentūros duomenimis, minėtam VGTU projektui išmokėta 1 mln. 85 tūkst. 806 eurai.

VGTU savo ruožtu kontrolieriaus tarnybai aiškino, kad „leidinių parengimo ir leidybos paslaugos viešųjų pirkimų būdu buvo perkamos vienu bendru komplektu (neskaidant į atskirus leidinius)“.

„Pažymėtina, kad pagal projekto sąlygas, visi mokomieji leidiniai sukurto projekto metu turėjo būti per projekto vykdymo laikotarpį išplatinti tik magistrantūros programos studentams. Saugoti šių leidinių pagal projektą nebuvo numatyta“, – VGTU paaiškinimai cituojami kontrolierės išvadoje.

Anot aukštosios mokyklos, visų leidinių elektroninės kopijos patalpintos VGTU internetinėje talpykloje“.

Sausio pradžioje VGTU rektorius A. Daniūnas Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė akademinės etikos ir procedūrų kontrolierės sprendimą. Jis prašo šį sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą.

Teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS informavo, kad teismo posėdis šioje byloje paskirtas kovo 26 dieną.

VGTU rektorius šią savaitę situacijos BNS nekomentavo. Per atstovę jis perdavė, tai darysiąs po teismo sprendimo.

FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė patvirtino, kad medžiaga gauta, šiuo metu ji analizuojama.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat teigė šiuo metu vertinanti iš kontrolierės gautą informaciją. Be to, paprašyta Europos socialinio fondo agentūros komentarų dėl VGTU vykdyto projekto, mat ji administruoja lėšas.

„Aukštosios mokyklos privalo laikytis Mokslo ir studijų įstatymo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo sutartyse numatytų sąlygų“, – pabrėžė ministerija.

A. Daniūnas VGTU vadovauja nuo 2011 metų, 2016 metais jis perrinktas rektoriumi antrai kadencijai.

Lengvoji, chemijos, naftos pramonė, medienos, metalų apdirbimas, autoservisai, spaustuvės – sunku sugalvoti pramonės rūšį, kurioje nevyktų dujinių teršalų išsiskyrimas į aplinką. Jau ne pirmąjį biofiltrą sukūrę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai Pranas Baltrėnas ir Alvydas Zagorskis pristatė dar tobulesnę biotechnologiją, padėsiančią reguliuoti teršalų kiekį bei spręsti itin aktualią problemą – švelninti klimato kaitą.

„Organiniai teršalai: acetonas, butanolis ir t.t. – visa eilė tirpiklių, kurie naudojami ruošti dažams. Tirpikliai labai greitai garuoja ir atsiranda dujiniai teršalai. Kadangi gamyklose darbų apimtys yra didelės, neigiama įtaka aplinkai taipogi labai pastebima“, – naujosios biotechnologijos, šį rudenį gavusios Europos patentą, svarbą aiškina P. Baltrėnas, kurio sąskaitoje – jau šešiasdešimt devyni tarybiniai, dvidešimt keturi Lietuvos patentai ir šis – pirmasis Europos patentas.

Pasak A. Zagorskio šiuo metu taikomi kasetinės konstrukcijos oro valymo biofiltrai, kurie užpildyti mikrobiologiškai aktyviomis medžio žievėmis, kompostu, ceolito granulėmis ar kita įkrova. Tuo tarpu šis biofiltras jau yra gerokai pranašesnis: „Šis išradimas išsiskiria unikalia biofiltro konstrukcija. Jis yra sudarytas iš viena šalia kitos išdėstytų mikrobiologiškai aktyvuotų plokštelių. Tokia įrenginio konstrukcija leidžia ženkliai sumažinti įrenginio aerodinaminį pasipriešinimą bei sutaupyti energijos sąnaudas įrenginio eksploatacijai“.

Kaip teigia P. Baltrėnas, naujasis išradimas unikalus ir savo drėkinimo sistema. Įprastuose biofiltruose įkrova drėkinama vandens purkštukais. Drėgmė būtina mikroorganizmų aktyvumui įkrovoje užtikrinti. Tuo tarpu sukurtame įrenginyje plokštelių drėkinimui pritaikytas fizikinis reiškinys – kapiliarinis efektas. Dėl šio efekto dalinai į vandenį panardintos plokštelės drėkinamos tolygiai, nenaudojant elektros energijos. ­Tai yra kokybiškai tobulas drėkinimas, kuriam nereikia jokių energetinių sąnaudų, jis pasižymi paprastu aptarnavimu.

Svarbiu momentu tampa šio biofiltro ilgaamžiškumas. Jame panaudotas medienos plaušas, kuris yra specialiai apdorotas, tad nepūva. Būtent tai padidina įrenginio ilgaamžiškumą, nes jis yra patvaresnis nei įprastos technologijos.

„Dar 2012-aisiais padavėme patento paraišką „Plokštelinės konstrukcijos biofiltrui su kapiliarine įkrovos drėkinimo sistema“. Toliau patentas bus palaikomas trijose šalyse: Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Tai yra tos šalys, kuriose tokie biofiltrai populiariausi“, – pasakoja daug aplinkosaugai nusipelnęs P. Baltrėnas.

Šiuo metu VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete galima realiai išvysti išbandytą ir patikrintą pramoninį pavyzdį. Tikimasi, jog greitu metu naujasis biofiltras įsikurs dalyje Lietuvos ir užsienio gamyklų, tikslinių įmonių ir taip stipriai prisidės prie švaresnės aplinkos kūrimo.

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas teigė, kad atnaujinta infrastruktūra didins universitetų patrauklumą talentams iš užsienio šalių.

„Šiuolaikiški, tarptautinėje erdvėje konkuruojantys universitetai privalo siūlyti ne tik itin aukštą studijų kokybę, bet ir modernią studijų bei socialinę infrastruktūrą. Mums tai padėtų pasiekti vieną iš mūsų strateginių tikslų – pritraukti daugiau studentų ir dėstytojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Neabejojame, jog šie darbai padidins mūsų universiteto vertę, kadangi modernūs akademiniai miesteliai yra neatsiejama patraukliausių universitetų dalis“, – sakė prof. A. Žukauskas.

Universitetų vadovų pasirašytame ketinimų protokole numatyta koordinuoti veiklas plėtojant šiuolaikiško studentų sveikatingumo ir sporto centro projektą, kurti mokslo populiarinimo centrus mokiniams ir mokytojams, modernizuoti esamus ir statyti naujus bendrabučius.

„Lyderiaujančių universitetų susitarimas dėl akademinio miestelio plėtros – itin svarbus žingsnis didinant sostinės kaip geriausio miesto studijoms patrauklumą. Užsienio universitetų pavyzdžiu kuriama studentų miestelio infrastruktūra padės sukurti stimuliuojančią, dinamišką, geriausius šalies talentus pritraukiančią aplinką, kuri yra labai svarbi užmezgant socialinius ryšius ir tiesiant karjeros kelius“, – kalbėjo Alfonsas Daniūnas, VGTU rektorius.

VU ir VGTU taip pat įsipareigojo iki rugsėjo pabaigos suburti darbo grupę bendrų veiksmų programai koordinuoti, nustatyti projekto įgyvendinimo terminą. Projektą numatoma finansuoti viešo ir privataus sektorių lėšomis.

Sukurtas asfalto dangos viršutinio sluoksnio mišinys užtikrins ne tik didelio eismo intensyvumo kelių, gatvių bei kitų eismo zonų patvarumą, bet ir oro uostų peronų, orlaivių stovėjimo aikštelių, jūrų uostų krantinių bei terminalų susisiekimo infrastruktūros ilgaamžiškumą. Remiantis laboratoriniais bandymais, šis mišinys 1,5 karto atsparesnis provėžoms nei įprasti asfalto mišiniai, tačiau išlaiko ne mažesnį atsparumą aplinkos poveikiui bei nuovargiui kaip tradicinių asfalto dangų.

Vilniečiai bei miesto svečiai dabar gali jį pamatyti gyvai – jau įgyvendinti kelio dangos projektai Kalvarijų gatvės ruože nuo Apkasų gatvės iki Žalgirio gatvės bei V. Kudirkos gatvės ruože nuo Gedimino prospekto iki M. K. Čiurlionio gatvės.

„Lietuvoje šis asfalto mišinys neturi analogų, tai – pirmasis toks atsparus dėvimojo sluoksnio asfalto mišinys. Didelio atsparumo provėžoms asfalto mišiniai kuriami ir kitose Europos šalyse, tačiau daugeliu atvejų, sunkiasvorio transporto eismo bei stovėjimo zonose taikomi betono konstrukcijų ar trinkelių sprendimai. Lietuvoje asfalto dangos tradiciškai labiau priimtinos, todėl tokių asfalto mišinių poreikis buvo jau seniai“, – sako šio projekto vadovas VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto direktorius dr. Audrius Vaitkus.

Lietuvos rinkoje pasigendama asfalto mišinių, kurie tinkamai funkcionuotų ilgalaikių statinių apkrovų veikiamose zonose bei pasižymėtų pakankamu atsparumu statinėms apkrovoms bei liekamųjų deformacijų susidarymui. Taikant tipinius asfalto mišinius, ilgalaikių statinių apkrovų veikiamos dangos konstrukcijos reikalauja rekonstravimo žymiai anksčiau nei projektinis laikotarpis. VGTU mokslininkų sukurtas sprendimas pasižymi geresnėmis mechaninėmis ir eksploatacinėmis charakteristikomis, ilgalaikiškumu, atsparumu aplinkos poveikiui nei tradiciniai asfalto mišiniai.

„Asfalto mišinio atsparumą provėžoms nulemia naudojamų mineralinių medžiagų ir bitumo savybės, granuliometrinė sudėtis, taip pat ir oro tuštymių kiekis. Sukurtų asfalto mišinių granuliometrinė sudėtis specialiai parinkta, taikant mineralinių medžiagų dalelių optimizavimo principus. Tokiu būdu užtikrinamas standesnis mišinio karkasas bei optimalaus bitumo kiekio taikymas“, – apie asfalto tvarumo paslaptis pasakoja dr. A. Vaitkus.

VGTU mokslininkų grupės – A. Vaitkaus, Viktoro Vorobjovo, Ovidijaus Šerno, Ritos Kleizienės, Juditos Gražulytės ir Ajos Tumavičės – sukurti asfalto mišiniai pripažinti Lietuvos patentų biuro ir jiems suteikta patentinė apsauga. Kadangi neseniai pasirašyta licencinė patento sprendimo naudojimo sutartis su AB „Eurovia Lietuva“ atstovais, iki šių metų pabaigos ši įmonė naudos VGTU mokslininkų sukurtą mišinio „receptą“ ir kurs geresnės kokybės, patvaresnį asfalto mišinį. Taigi, labai tikėtina, kad greitai Lietuvoje bus galima pasigirti dar aukštesnės kokybės keliais, taip pat puikia oro ir jūrų uostų dangų kokybe.