Ketvirtadienį paviešintame tyrime – dėmesys ir dabartiniam rajono merui, socialdemokratui Robertui Duchnevičiui. Skelbiama, kad praėjusioje kadencijoje R. Duchnevič taip pat gavo maksimalią išmokų sumą, o už degalus dažniausiai mokėjo grynaisiais. Visgi, kaip pažymi „Skaidrinam“ iniciatoriai, savivaldybėje galiojo kitokia tvarka.

„Reglamentas nurodo, kad išlaidas pateisinantys dokumentai turi būti išrašyti tarybos nario vardu. Šios reglamento normos mūsų interpretacija – visi tarybos narių finansų skyriui pateikti čekiai beigi sąskaitos turi būti vardiniai. Tačiau taip nebuvo. Politikai pirko kurą ir tiesiog nešė čekius. Be jokių įvestų pirkėjo duomenų“, – naujausioje ataskaitoje apie Vilniaus rajoną rašo iniciatyvos autorius Andrius Tapinas.

Pasak jo, ne vardinius degalinių išlaidų čekius savivaldybės buhalterijai nešė ir kitas tarybos narys, „darbietis“ Tadeuš Orševski. Nurodoma, kad keli jo pateikti degalinių čekiai buvo išrašyti su savivaldybe nesusijusioms įmonėms – UAB „Asorta“ ir UAB „Moto Marine“.

„Siekdama sumažinti manipuliavimą kuro pirkimo čekiais savivaldybė įvedė tvarką, kuri turėjo užtikrinti tam tikrą tarpinę kontrolę: tarybos narių išlaidų ataskaitas pirmiausiai turėjo patvirtinti tarybos komitetų vadovai. Bet kad tie patys komitetų vadovai turi nemažų bėdų su savo čekiais“, – rašoma „Skaidrinam“ ataskaitoje.

Daugiausia dėmesio – LLRA-KŠS nariams

Pranešama, kad daugumoje buvusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nariai praėjusią kadenciją savivaldybės buhalterijai teikė skirtingų kuro rūšių čekius, taip pat „atsiskaitė“ dešimtimis skirtingų banko kortelių.

Skelbiama, kad daugumai priklausęs Kaimo, vietos ūkio ir teritorijų planavimo komiteto pirmininkas Stanislav Adamaitis per kadenciją įsisavino maksimalią, 9500 eurų sumą, kurią buhalterijai pateisino tik skirtingo kuro pirkimo čekiais. Pranešama, kad S. Adamaičio išlaidų ataskaitoje pateiktos iš viso mažiausiai 32 banko mokėjimo korteles.

Tuo metu S. Adamaičio bendrapartietė, Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Ana Miliuškevič per kadenciją gavo 9405 eurų kompensacijų už tarybos narės veiklai patirtas išlaidas. Pažymima, kad iš viso ji yra pateikusi mažiausiai 33 skirtingomis mokėjimo kortelėmis apmokėtus degalinių čekius. Skelbiama, kad tarp kai kurių politikės pateiktų mokėjimo už kurą čekių – tik kelių minučių skirtumas.

Maksimalią išmoką per kadenciją gavo ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir jaunimo reikalų komiteto vadovė, lenkų rinkimų akcijos narė Tatjana Markova. Skelbiama, kad politikė pateikė čekius tiek už dyzeliną, tiek už benziną. Iš viso T. Markova pirkdama kurą per kadenciją atsiskaitė mažiausiai 17 skirtingų mokėjimo kortelių.

Kiek mažesnę nei maksimali suma per kadenciją įsisavino dar vienas LLRA atstovas Anton Feliks Stankevič, ėjęs tarybos teisėtvarkos ir savivaldos plėtros komiteto pirmininko pareigas. Iš viso jam buvo išmokėta 9300 eurų kompensacijų. Jo ataskaitose – mažiausiai 28 skirtingos mokėjimo kortelės. Be to, kelis kartus kurą „pirko“ porą kartų per dieną.

Taip pat į „Skaidrinam“ akiratį pateko ir dabartinis Tarybos Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komiteto pirmininkas, LLRA atstovas Tadeusz Andrzejewski. Jis Vilniaus rajono degalinėse paliko iš viso 18 skirtingų mokėjimo kortelių numerius, kai kurie politiko čekiai atspausdinti vidurnaktį, kelis kartus tą pačią naktį, taip pat tarp kai kurių mokėjimų – vos trijų minučių skirtumai.  

Kita LLRA narė taryboje Miroslava Klim per kadenciją pateikė bent 11 skirtingų mokėjimo kortelių apmokėtus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Bendrapartietė Edyta Klimaszewska kurą kartais pildavosi po du ar tris kartus per dieną, jos pateiktose išlaidų ataskaitose – bent 30 skirtingų mokėjimo kortelių.

Tuo metu buvusi LLRA atstovė Vilniaus rajone Elvyra Lepilova per kadenciją taip pat įsisavino beveik maksimalią išlaidų sumą – 9490,17 euro. Jos ataskaitose – 21 skirtinga mokėjimo kortelė, taip pat fiksuota 10 tą pačią dieną atliktų mokėjimų už kurą – pastaruoju atveju visi čekiai išduoti per vieną valandą.

Liberalas A. Želnys į savivaldybės biudžetą grąžino daugiau nei 9600 eurų

Liberalų sąjūdžio atstovas ir Kontrolės komiteto vadovas Vilniaus rajono taryboje Artūras Želnys iš viso per kadenciją gavo 9481,71 euro, mokėjo 43 skirtingomis banko kortelėmis. „Skaidrinam“ iniciatyvai pradėjus domėtis politiko išlaidomis, jis pranešė, kad apgailestauja nuvylęs rinkėjus ir grąžino į savivaldybės sąskaitą daugiau kaip 9600 eurų.

Taip pat 2019–2023 m. kadencijoje dirbęs liberalas Gintaras Karosas savo ataskaitose savivaldybei yra pateikęs 45 skirtingomis kortelėmis apmokėtus kuro čekius.

Kelis kartus per dieną už kurą mokėjo ir socialdemokratė Janina Šokaitienė. Jos pateiktuose dokumentuose matyti 23 skirtingos mokėjimo kortelės, mokėta už skirtingą kurą, kai kuriais atvejais per mažiau nei pusvalandį atsiskaityta bent 3 skirtingomis kortelėmis.

Pati politikė teigė, kad praėjusios kadencijos laikotarpiu buvo patyrusi rimtų sveikatos problemų, todėl naudojosi kitų asmenų pagalba, pavežėjimu ir jautė pareigą apmokėti tų asmenų išlaidas.

Taryboje dirbęs konservatorius Vaidas Augūnas dokumentuose pateikė 13 skirtingų mokėjimo kortelių žymas, į ataskaitą buvo įtrauktas ir juridinio asmens čekis.

Pats politikas teigė, kad įmonės čekis į ataskaitą pakliuvo per klaidą ir yra pasiruošęs grąžinti reikiamą sumą.

ELTA primena, kad praėjusių metų pavasarį visuomenininkui A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Kaip ketvirtadienį pranešė tarnyba, šis antikorupcinis vertinimas atliktas Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus prašymu.

STT nustatė, kad vasario pabaigoje pakeistame reglamente įtvirtintos Vietos savivaldos įstatyme nenumatytos pareigybės – frakcijų referentai, dirbantys pagal darbo sutartis: nuo pusės iki penkių etatų priklausomai nuo frakcijos dydžio.

Taip pat įtvirtinta, kad frakcijoms kartu su referentais būtų užtikrintas aprūpinimas tik tai frakcijai priskirtomis neapibrėžtomis patalpomis ir techninėmis priemonėmis, nenumatant, kad šios patalpos būtų įrengiamos tik savivaldybės patalpose.

Kaip pažymėjo STT, vietos savivaldos įstatymas nenumato nei frakcijų referentų pareigybių, nei atskirų frakcijoms priskirtų patalpų su techninėmis priemonėmis nuomos ar įsigijimo bei išlaikymo savivaldybės biudžeto ir mokesčių mokėtojų lėšomis.

Be to, tarybos veiklos reglamento pakeitimais siekta grąžinti įstatymu panaikintas papildomas išmokas, kurias apmokėtų savivaldybės administracija Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariams – frakcijos reprezentacinių išlaidų kompensavimą ir papildomą iki 20 eurų apmokėjimą komitetų pirmininkams už mobiliojo ryšio pokalbius.

Su Vietos savivaldos įstatymu nederantys tarybos veiklos reglamento pakeitimai, anot STT, buvo priimti ir įsigaliojo šių metų vasario 24 dieną, išskyrus minėtą reprezentacinių išlaidų apmokėjimą – papildomas apmokėjimas už pokalbius telefonu liko.

„Tokia situacija vertintina ydingai tiek antikorupciniu, tiek savivaldybės lėšų naudojimo racionalumo ir teisėtumo požiūriais, rodo atsainų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos požiūrį į skaidrumą bei antikorupcinės aplinkos formavimą savivaldybėje“, – nurodė STT.

„Džiaugiuosi, kad po ilgų diskusijų rastas sutarimas ir taryba patvirtino biudžetą. Nėra paprasta jį suderinti. Tai didelis darbas, reikia atsižvelgti į visų įstaigų poreikius, politinę programą, rasti kitų politinių jėgų pritarimą“, – pranešime cituojamas Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius

Kaip nurodoma savivaldybės pranešime, ketvirtadienį posėdžiavusi Vilniaus rajono taryba taip pat pritarė ir 2024–2026 metų Strateginiam veiklos planui, numatančiam kam bus skirtos biudžeto lėšos.

Pagrindinis prioritetas – švietimas

Didžiausia biudžeto dalis atiteko švietimui. Jam savivaldybė skirs 42,2  proc. viso biudžeto arba 88,3 mln. eurų. Palyginti su praėjusių metų biudžetu, ši suma paaugo 16,5 mln. eurų.

Savivaldybė daugiau finansuos neformalųjį vaikų švietimą (NVŠ), kad galimybę lankyti būrelį turėtų visi rajono vaikai. NVŠ mokyklų veiklų vykdymui, ugdymo aplinkos gerinimui, programų finansavimui, taip pat mokinių vasaros poilsio organizavimui skiriama apie 3,5 mln. eurų.

Pirmą kartą savivaldybė pradės modulinių darželių nuomos programą, siekiant kurti daugiau vietų vaikams. Numatytos lėšos paruošiamiesiems darbams dėl ikimokyklinių grupių steigimo.

Rugsėjį planuojamo atidaryti Didžiosios Riešės vaikų darželio statybos darbams skiriama 1,2 mln. eurų, Avižienių gimnazijos sporto aikštyno įrengimo ir priestato statybos darbams – 1 mln., Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos modernizavimui su aktų salės ir muzikos mokyklos pastatų statybai – 510 tūkst. Per metus, savivaldybės teigimu, tikimasi įgyvendinti Pagirių gimnazijos priestato projektavimo darbus.

Susisiekimo ir teritorijų vystymo plėtrai – 15 mln. eurų

Susisiekimo sistemos plėtrai šiais metais numatoma apie 15 mln. eurų. Ją sudarytų savivaldybės biudžeto, savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos. Jos bus skirtos naujų kelių ir gatvių remontui bei įrengimui, apšvietimo infrastruktūros tvarkymui, saugių sąlygų užtikrinimui pėstiesiems ir dviratininkams.

Didelis dėmesys, anot savivaldybės, bus skiriamas tinkamam teritorijų planavimui. Savivaldybė neseniai pasirašė sutartį su bendrove „Tyrens Lietuva“ dėl savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo. Biudžete numatytos lėšos tolimesnėms procedūroms.

Plėtojant viešąsias erdves, Rudaminos kaimo turgavietės rekonstrukcijai skiriama apie 671 tūkst., kompleksiškam Juodšilių gyvenvietės sutvarkymui – 559 tūkst., prasidės daugiafunkcių poilsio ir laisvalaikio zonų kūrimas Riešės kaime, informuojama pranešime.

Didėja finansavimas komunalinio ūkio tvarkymui

Saugesnės ir švaresnės gyvenamosios aplinkos kūrimui Vilniaus rajone finansavimas didėja nuo 30,7 mln. iki 36,1 mln. eurų.

Savivaldybė nurodo plėsianti komunalinio ūkio infrastruktūrą, pereis prie atsinaujinančių energijos šaltinių, pradės spręsti opią problemą dėl lietaus nuotekų tinklų įrengimo. Siekiant puoselėti gyvenamąją aplinką, mažinti aplinkos taršą, numatyta įgyvendinti aplinkos teršimo mažinimo ir kitas priemones, organizuoti priešgaisrinę saugą.

Daugiau socialinės paramos ir pagalbos

Socialinės atskirties mažinimui biudžetas auga nuo 22,1 mln. eurų iki 29,4 mln. eurų. Daugiausiai finansavimo atiteks socialinės paramos skyrimui nepasiturintiems gyventojams – 8,4 mln. eurų. Socialines paslaugas teikiančių centrų veiklai užtikrinti skiriama 7,3 mln. eurų.

Planuojama įrengti Dienos socialinės globos centrą vaikams su negalia Putiniškių kaime bei Neįgaliųjų dienos užimtumo centrą Keturiasdešimt Totorių kaime. Tam skiriama 700 tūkst. eurų. Pasak savivaldybės, toliau bus plėtojami ir socialinio būsto projektai.

Didinamos lėšos kultūros, sporto ir turizmo plėtrai

Kultūros, sporto ir turizmo plėtrai savivaldybės biudžetas didėja 1,2 mln. eurų, iki 12,6 eurų. Pagiriuose, kur nebuvo nei kultūros centro, nei filialo, prasidės tokio centro statybos, bus organizuojama rekreacinės teritorijos rekonstrukcija. Kultūros infrastruktūros projektų stiprinimas numatytas ir kitose gyvenvietėse.

Savivaldybė skirs lėšas tolimesniems Skaidiškių sporto komplekso statybos ir viešųjų erdvių sutvarkymo darbams, projektuos sporto ir laisvalaikio kompleksus Nemenčinės mieste bei Rudaminoje.

Religijų sakralinio paveldo išsaugojimui savivaldybė skirs 50 tūkst. eurų.

Stiprinama gyventojų sveikatos priežiūra

Viešųjų sveikatos paslaugų užtikrinimui skiriama 2,7 mln. eurų. Savivaldybė, stiprindama sveikatos priežiūrą, nemažą dėmesį skirs narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolei bei vartojimo prevencijai.

Skelbiama, kad mokestis gyventojams už centralizuotai tiekiamą šiluminę energiją galės keistis kiekvieną mėnesį priklausomai nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos kiekvieną mėnesį skelbiamos vidutinės šilumos kainos Lietuvoje.

Vilniaus rajono gyventojai už šildymą mokėjo mažiau ir praeitais metais. Dar spalio mėnesį taryba pritarė sprendimui šio rajono gyventojams nuo spalio 1 d. iki metų galo subsidijuoti centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dalį.

Dabartiniu sprendimu taryba patvirtinto subsidijų taikymo laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.

Pažymėtina, kad norint pasinaudoti galimybe gauti subsidiją, gyventojams asmeniškai kreiptis niekur nereikės – centralizuotos šilumos tiekėjai, pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui, pateiks Vilniaus rajono savivaldybei kiekvieno praėjusio mėnesio ataskaitas, o ši pagal patvirtintą formulę apskaičiuos subsidijų dydžius ir atsiskaitys su šilumos tiekėjais.

Subsidijos bus mokamos Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Numatoma, kad gali būti skiriama apie 1 mln. eurų.

 „Gyventojams priklausančius mokėjimus pavyksta atstatyti greičiau nei buvo galima tikėtis po to, kai pamatėme kibernetinės atakos padarinius“, – išplatintame pranešime cituojamas Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

Savivaldybė ragina gyventojus nedelsti ir iki šių metų gruodžio 28 dienos (imtinai) atsiimti jiems priklausančius pinigus Lietuvos pašto skyriuose.

Socialinė pašalpa ir tikslinės kompensacijos už priežiūrą ir slaugą taip pat pradėtos pervesti į gyventojų sąskaitas bankuose.

Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, Vilniaus rajono gyventojams, kuriems šios išmokos būdavo pristatomos į namus, nieko papildomai daryti nereikia, pasak savivaldybės, jos bus pristatytos tokiu pačiu būdu.

Vilniaus rajone socialinę pašalpą gauna daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, jiems pervedama suma siekia apie 300 tūkst. eurų. Tikslinę kompensaciją už priežiūrą ir slaugą gauna daugiau nei 3 tūkst. gyventojų, kuriems skiriama apie 650 tūkst. eurų.

ELTA primena, kad gruodžio pradžioje pranešta apie įvykusią kibernetinę ataką Vilniaus rajono savivaldybėje.

Informacija apie incidentą buvo perduota Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui bei informuotos kitos atsakingos institucijos.

– Tai ką žinome? Jūsų tyrėjai dirbo dar prieš savaitgalį. Jūs gavote iki vakaro dar tam tikrą informaciją.

– Tai komanda, nuvykus į vietą, surinko kiek įmanoma galimų įkalčių, meta duomenų, iš kurių būtų galima ištraukti daugiau informacijos apie pačią ataką. Tai yra standartinis incidento tyrimo procesas, kurio metu kartais pavyksta atrasti raktus, kuriais buvo užkriptuoti duomenys ir sistemos. Tačiau statistika čia yra niūri, nes labai retai pavyksta aptikti tokių nusikaltėlių klaidų. Čia svarbu, kad kripto atakos yra aktyvios 15 metų ir labai ištobulėjo. Jeigu pradžioje atakos buvo daromos ir paliekama daug klaidų, pavyzdžiui, kriptavimo raktai paliekami kažkokioje vienoje mašinoje, būdavo didesnė galimybė su tais raktais atstatyti informaciją. Deja, šiuo metu atakos yra labai ištobulintos ir visas atakos procesas taip saugiai sudėliojamas, kad po kiekvieno veiksmo automatu naikinami ir įkalčiai, ir raktai, ir visa informacija, kuri leistų ištirti pačią ataką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jau galime sakyti, kokia žala padaryta? Girdėjome, kad sustojo internetinių svetainių veikimas, buvo ištrinti tam tikri duomenys. Gal taip pat kalbama ir apie asmeninius duomenis, kurie buvo ištrinti?

– Tai pačios kriptavimo atakos principas ir yra pirmiausiai ištraukti visus duomenis, nes juos vėliau siūlys išsipirkti. Tai jeigu taip ir yra, nusikaltėliai lėtai ištraukinėja visus duomenis, kuriuos vėliau bandys jums parduoti, na, su komerciniu pasiūlymu, kaip mes juokaujame. Gauni laišką, kad jei sumokėsi kažkokią pinigų sumą – kaip taisyklė, tai būna milžiniškos sumos – atgausi duomenis. Tačiau statistiškai tik 50 proc. nusikaltėlių, gavę pinigus, ryžtasi atidavinėti tuos duomenis. Taip yra todėl, kad nusikaltėliai ne kvaili. Kai auka jau linkusi sumokėti išpirką, jie puikiai supranta, kad šalia jau stovės institucijos, kurios bandys juos pagauti. Todėl gavę pinigus net nerizikuoja ir nesilaiko duoto žodžio grąžinti duomenis. Tai dėl duomenų situacija tokia. Dabar poveikis ar žala… Viešajame sektoriuje ne viską gali išmatuoti finansiniais nuostoliais. Jeigu komercinėje organizacijoje gali pasakyt, kad sustojo prekyba, gali pasiskaičiuoti nuostolį, šitoj vietoj mes kalbam apie sutrikusias viešas paslaugas ir ta žala yra truputį kitokia. Ji apskaičiuojama sudėtingiau, bet irgi apskaičiuojama, kaip, pavyzdžiui, kiek žmonių negaus laiku išmokų. Jiems tai gali lemti kažką ir negero.

– Kalbant apie išpirkas, ar šiuo atveju buvo gautas tas „komercinis pasiūlymas“?

– Kaip informavo administracijos vadovas, tikrai gavo ir įvardijo kelių šimtų tūkstančių dolerių išpirkos prašymą.

– Programišiai, kaip žinome, taip pat pasiekė ir atsargines kopijas. Kaip tai galėjo nutikti?

– Atakos labai ištobulėjo ir nusikaltėliai puikiai žino, kad jų atakos sėkmė priklausys nuo to, kiek auka turi galimybių atkurti jų padarytą žalą. Šiuo atveju panašu, kad kopijos tikrai buvo ir, panašu, kad buvo padarytos techninės administracinės klaidos, kurios leido nusikaltėliams prieš pradedant produkcijos duomenų kriptavimą, lygiagrečiai užkriptuoti ir atsargines kopijas.

Buvo padarytos techninės administracinės klaidos, kurios leido nusikaltėliams prieš pradedant produkcijos duomenų kriptavimą, lygiagrečiai užkriptuoti ir atsargines kopijas.

– Ar jūs galėtumėte atkriptuoti, iššifruoti tas kopijas?

– Labai sudėtinga operacija ir praktiškai neįmanoma neturint rakto, su kuriuo buvo užkriptuoti duomenys. Jeigu komandai netyčia – tikimybė itin maža – pavyktų rasti raktus, tada yra tikimybė atkriptuoti duomenis atgal. Iš visų atakų tiek pasaulyje, tiek nacionaliniu lygmeniu šiai dienai rasti tokią klaidą tikimybė arti nulio.

– Žinau, kad Telecentras taip pat turi serverius, tai yra valstybiniai serveriai. Jeigu ten laikytume duomenis, ar tai spręstų problemą?

– Iš dalies. Informacijos laikymas geografiškai kitoje vietoje valdo šią riziką. Tačiau kopijų turėjimas geografiškai kitoje vietoje dar turi būti padarytas ir saugiai. Vadinasi, duomenų kopijų darymas turi būti sustyguotas taip, kad ir prisijungimas būtų daug saugesnis, ir nusikaltėliai neturėtų galimybės labai lengvai prieiti. Na, ir kitos organizacinės ir techninės priemonės. Viena iš jų – tvarkingai sudėliotas atsarginių kopijų mechanizmas geba pamatyti, kad bandoma kriptuoti atsargines kopijas.

„Galiu pasakyti, kad šimtais tūkstančių dolerių“, – apie paprašytą išpirką pirmadienį LRT radijui sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vladislavas Kondratovičius.

Specialistai visą savaitę bando atkurti Vilniaus rajono savivaldybės informacines sistemas, sutrikusias praėjusią savaitę po kibernetinės atakos. Penktadienį panašų išpuolį patyrė Kauno technologijų universitetas (KTU).

Pasak Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktoriaus Liudo Ališausko, tokio pobūdžio atakos, kokias patyrė savivaldybė ir KTU, yra labai galingos ir sukelia labai dideles neigiamas pasekmes.

„Šitos atakos ir populiarėjo, buvo vystomos paskutinius 15 metų, nuo pirmų tokio pobūdžio atakų iki šiandien – diena ir naktis. Jei pradžioj palikdavo klaidų, raktus netyčia, šiandien tokios atakos labai stipriai ištobulintos, ne tik sunku apsisaugot, o patyrus ataką sunku atstatyti greitai veiklą informacinių sistemų, nes akcentas vienas – prieš paleidžiant patį kriptavimą, šifravimą duomenų, nusikaltėliai būna pasidarę atsarginius darbus“, – teigė L. Ališauskas.

Pasak jo, tai, kad buvo paprašyta išpirkos, liudija, kad už atakos galimai stovi kriminaliniai nusikaltėliai. L. Ališausko teigimu, Lietuva yra pasižadėjusi neremti išmokomis tokių nusikaltimų, nes pinigai bus panaudoti toliau vystant panašius nusikalstamus įrankius.

Šitos atakos ir populiarėjo, buvo vystomos paskutinius 15 metų, nuo pirmų tokio pobūdžio atakų iki šiandien – diena ir naktis.

Gali vėluoti išmokos

Pasak Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vadovo, dėl pasisavintų duomenų gali kiek vėluoti įvairios socialinės išmokos.

„Šiandien galime pasakyti, kad tikimės pradės veikti dokumentų sistema. Jau veikia internetinis puslapis, bet nėra informacijos – ką turime, tą ir dedame. Užbaigsime galbūt šiandien, ryt, visos informacijos patikrinimą nuo galimų virusų, galimų paliktų dalykų, analizuosim kokia tai informacija. Procesas pakanka ilgas ir kruopštus, kad nepaliktume viruso, reikalauja kantrybės“, – sakė administracijos vadovas.

Anot jo, nors darbas nesustojo, dirbti įprastu režimu neįmanoma. Paslaugų nebuvo galima suvesti į elektronines sistemas, nepasiekiama socialinių išmokų apskaitos sistema.

„Laukia ilgas darbas, kol apskritai dirbsime normaliai“, – teigė V. Kondratovičius.

Anot jo, darbuotojams sukurtos papildomos darbo vietos, kad šie galėtų rankiniu būdu suvesti duomenis, atkurti duomenis apie išmokas už pastarąjį mėnesį.

Tai norima padaryti ne vėliau kaip iki Kalėdų, tačiau tikimasi, jog pavyks greičiau.

Galiu pasakyti, kad šimtais tūkstančių dolerių.

Spragos įstatyme

Bendrovės „Telecentras“, atsakingos už valstybės duomenų kaupimą, veiklos vystymo departamento direktorius Arnas Zuikis apgailestavo, jog susiklostė situacija, paralyžiavusi savivaldybės darbą.

„Turime suremti pečius, kad situacija būtų išspręsta, grįžtume į status quo, kur galima skaitmeniniu būdu dirbti. Nėra paprasta, vos ne rajono savivaldybė statoma nuo pradžių, visi procesai ir sistemos“, – LRT radijui kalbėjo jis.

Vis dėlto A. Zuikis pastebėjo, kad valstybės įstaigos gana vangiai naudojasi galimybe kaupti duomenis šiame centre. Spragų jis įžvelgia pačiame įstatyme.

„Nuo 2019 metų nuspręsta, tiksliau, Informacinių išteklių įstatymas pasakė, kad reikia eiti į Valstybės duomenų centrus, reikia laikyti pačius duomenis, kopijas. Įstatymas keičiasi jau kelintą kartą, ir dabar Seime yra nauja redakcija, kuri sako, Vilniaus rajono savivaldybės atveju – tie duomenys, kurie yra, jie nėra svarbūs, nes Vilniaus rajono savivaldybė neturi nė vienos registruotos informacinės sistemos“, – teigė A. Zuikis.

Jis ragino šalies institucijas nedelsti, naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis, kurios apima ir įrangos talpinimą, ir saugumo paslaugas, ir rezervinio kopijavimo paslaugas.

„Tų sprendimų visuma gali padėti valstybei išgyventi, kad nenutiktų tokia situacija, kaip nutiko dabar“, – teigė A. Zuikis.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) penktadienį pranešė, kad nusikaltėliai per kibernetinę ataką savaitės pradžioje užšifravo Vilniaus rajono savivaldybės duomenis, taip pat ir naujausias rezervines duomenų kopijas, dalį sistemų jau pavyko atstatyti.

„Tokios informacijos (kad gyventojų duomenys nutekėjo – BNS) kol kas neturime, bet versijas galime daryti įvairias. Kai kažkur tai pasimatys, iš karto pranešime“, – BNS šeštadienį sakė R. Duchnevičius.

Vis dėlto jis neatmetė, jog įvykus tokiam įsilaužimui gyventojų duomenys gali būti nutekinti.

„Turime suprasti, kad jeigu kažkas įsilaužia, mes matėme, tai buvo kai kuriose Lietuvos įmonėse, jeigu įsilaužiama, tai gali būti, kad duomenys gali kažkur nukeliauti“, – teigė R. Duchnevičius.

„Bet kol kas niekur tokios informacijos nebuvo, mes dar negalime atsakyti, nes gal būtų ir viešai kažkur publikuota“, – pridūrė jis.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) penktadienį pranešė, kad nusikaltėliai per kibernetinę ataką savaitės pradžioje užšifravo Vilniaus rajono savivaldybės duomenis, taip pat ir naujausias rezervines duomenų kopijas, tačiau dalį sistemų jau pavyko atstatyti.

Pasak R. Duchnevičiaus, dalį duomenų sistemų reikės sukurti iš naujo.

„Aišku, mes visi blaiviai analizuojame ir suprantame, kad jeigu yra užkoduota, tai labai sunku yra atkurti kai kuriuos duomenis ir turbūt dalis taip ir liks (neatkurta – BNS), ir daug ką reikės daryti iš naujo“, – teigė Vilniaus rajono meras.

Pasak jo, tvarkant savivaldybės socialinės paramos bei išmokų duomenis gali kilti „gana rimtų trikdžių“.

„Nėra ko slėpti, kad didžiausias klaustukas mums lieka dėl visų paramos sistemų ir panašiai. (...) Tai reiškia visos socialinės išmokos, nes tai yra daug žmonių, Vilniaus rajonas tikrai yra didelis, ir tai yra daug žmonių, procesų, darbų“, – sakė R. Duchnevičius.

„Aišku, mes visa tai turime popieriuose, bet reikia rankiniu būdu dabar (...) kažką suvedinėti“, – pridūrė jis.

Mero teigimu, pastarosiomis dienomis negalėjęs vykti savivaldybės darbas elektroninėje erdvėje yra palaipsniui atkuriamas.

Penktadienį NKSC teigė, kad jo specialistams jau pavyko atstatyti kelias sistemas.

Kiek anksčiau šią savaitę Vilniaus rajono savivaldybė skelbė, kad sutrikus sistemų veiklai artimiausiu metu galimi paslaugų teikimo sutrikimai.

Kauno technologijos universitetas (KTU) penktadienį pranešė taip pat patyręs panašią kibernetinę ataką.

NKSC atkreipia dėmesį, kad duomenis šifruojanti kenksminga programinė įranga yra plačiai paplitęs kenkėjiško programinio kodo tipas, kurio pagrindinis tikslas – užkoduoti įrenginyje esančius duomenis ar sistemas, už kurių iššifravimą vėliau yra prašoma išpirkos.

Kaip ketvirtadienį informavo savivaldybė, šiuo metu tiriamos su ataka susijusios aplinkybės taip pat dar aiškinamasi, ar buvo pasiekti asmenų duomenys.

„Pirmadienį įvykdyta ataka prieš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos duomenų serverius. Savivaldybės administracijos pasiekiamumas kurį laiką yra ir bus apribotas“, – savivaldybės pranešime cituojamas Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius.

Savivaldybė teigia perdavusi informaciją apie incidentą Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC), informavusi kitas atsakingas institucijas.

„Šiuo metu atliekamas tyrimas ir dėl galimo darbuotojų ir gyventojų asmens duomenų nutekėjimo. Savivaldybė bendradarbiauja su Valstybės duomenų apsaugos inspekcija, informacija perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui“, – skelbia savivaldybė.

Dėl techninių kliūčių taip pat atšauktas penktadienį turėjęs vykti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis – jį planuojama jį surengti gruodžio 13 dieną.

Mero pavedimu savivaldybėje sudaryta Krizės valdymo darbo grupė, kuriai vadovauja administracijos direktorius Vladislavas Kondratovičius.

Anot direktoriaus, dėl duomenų saugos savivaldybė apribojo informacinių sistemų veiklą, specialistai siekia atstatyti atskiras sistemas.

„Išsiaiškinus pažeidimų mastą, bus aišku, kokias viešąsias paslaugas galėsime teikti įprasta tvarka“, – teigia V. Kondratovičius.

Taip pat pažymima, kad sutrikus sistemų veiklai artimiausiu metu galimi Vilniaus rajono savivaldybės paslaugų teikimo sutrikimai. Savivaldybė informuoja, kad gyventojai taip pat gali kreiptis tiesiogiai į seniūnijas, kurios informuos apie susidariusią situaciją ir kaip šiuo metu yra teikiamos paslaugos.

Inspekcija tirs galimą asmens duomenų nutekėjimą

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pradėjo tyrimą siekiant išsiaiškinti galimus pažeidimus dėl asmens duomenų Vilniaus rajono savivaldybėje, šiai ketvirtadienį pranešus apie patirtą kibernetinę ataką ir galbūt nutekėjusius darbuotojų bei gyventojų duomenis.

„Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, gavusi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (VRSA) informaciją apie įvykdytą kibernetinę ataką, savo iniciatyva pradėjo tyrimą, siekdama įvertinti galimus Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatų pažeidimus“, – pranešime nurodė inspekcija.

Liepos 17 d. abu politikai su savo komandų nariais ir specialistais lankėsi Mastaičių daugiafunkciame centre, apžiūrėjo baseiną, susipažino su Akademijos Pilėnų kvartale vykstančiais renovavimo ir kiemų tvarkymo darbais, paskui diskutavo Kačerginės daugiafunkciame centre.

„Iš mero V. Makūno ir jo politinės komandos galima imti pavyzdį, kaip efektyviai ir greitai spręsti gyventojams opius klausimus. Turime daug panašių iššūkių, todėl pasidalydami patirtimi galime pasiekti geresnių rezultatų“, – pastebėjo R. Duchnevičius.

Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius artėja prie 113 tūkst., Vilniaus rajonas taip pat pasižymi itin sparčiais augimo tempais, todėl abiem savivaldybėms svarbu užtikrinti pakankamą vietų skaičių darželiuose, nuolat optimizuoti švietimo įstaigų tinklą.

Spręsdama šias problemas, Kauno rajono savivaldybė pirmoji šalyje panaudojo Viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį, pagal kurį buvo pastatyta Mastaičių pradinė mokykla, modernizuotas baseinas, Kačerginės daugiafunkcis centras ir Zapyškio pagrindinė mokykla.

Svečiai aplankė Akademijoje veikiantį šeimos darželį, domėjosi galimybėmis statyti ugdymo įstaigas iš greitai surenkamų modulių.