2022 metais sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui siekė 35,3 tūkst. eurų ir 1,9 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį (19 tūkst. eurų).

Kauno (23,9 tūkst. eurų), Klaipėdos (21,3 tūkst. eurų) apskritys viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono vidurkį – atitinkamai 48,5 ir 0,3 proc. Likusios septynios apskritys nesiekė šio vidurkio, o mažiausias BVP vienam gyventojui buvo Tauragės apskrityje – 13,2 tūkst. eurų.

Kaip ir ankstesniais metais BVP, tenkančio vienam gyventojui, atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų apskričių išlieka didelis – Vilniaus apskrityje šis rodiklis daugiau nei du kartus viršijo Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių rodiklius.

Bendrovės teigimu, trečiadienio rytą elektros tiekimas buvo sutrikęs 8 tūkst. vartotojų, o didžiąją dalį dar esamų gedimų planuojama pašalinti iki vidurnakčio.

ESO atstovė Rasa Juodkienė BNS teigė, kad Vilniaus regione elektros dar neturi apie 2 tūkst. vartotojų, Alytaus ir Utenos – po daugiau nei 800, Kauno – daugiau nei 100. 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, naktį per Lietuvą slinko šaltasis atmosferos frontas. Visoje šalyje palijo, vietomis su perkūnija. Lietaus metu fiksuoti stiprūs vėjo gūsiai.

Tuo metu ugniagesiai pastarąją parą mažiausiai 72 kartus vyko šalinti ant kelių ir kitų vietų nuvirtusių medžių.

Kaip pranešė Vilniaus apygardos administracinis teismas, jam pateikti preliminarūs Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) duomenys rodo, kad iki šių metų pabaigos teismas gali gauti maždaug 5 tūkst. prašymų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Tuo metu 2020–2021 metais teisme iš visų atliekų administratorių būdavo gaunama apie 1 tūkst. tokių bylų.

VASA BNS teigė, jog taip įvyko dėl darbo su skolininkais cikliškumo.

„Tai yra įprastas procesas, darbas su skolininkais vyksta tam tikrais ciklais, tad šiuo etapu yra didelis dėmesys skiriamas išieškoti skolas, kurių nepavyko susigrąžinti priminimų ir ikiteisminio skolų išieškojimo stadijoje“, – BNS nurodė administratorius.

Pasak VASA, nesulaukus mokėjimo laiku yra siunčiami priminimai, bandoma susisiekti el. paštu ir telefono numeriais. Jei gyventojai po šių veiksmų rinkliavos nesumoka, jų duomenys yra perduodami skolų išieškojimo įmonei.

Kasdien priimti papildomai didelį skaičių teismo įsakymų yra didžiulis iššūkis teisėjams ir visam teismo personalui.

Teismo teigimu, šios rūšies bylų nagrinėjimas reikalauja didelių teismo personalo ir finansinių valstybės išteklių.

„Kiekvieną dieną teisme nagrinėjamos iš anksto paskirtos įvairios administracinės bylos, skelbiami teismo sprendimai, todėl skubiai kasdien priimti papildomai didelį skaičių teismo įsakymų yra didžiulis iššūkis teisėjams ir visam teismo personalui“, – pranešime cituojama teisėja, laikinai atliekanti vidaus administravimo funkcijas, Jovita Einikienė.

Pasak teismo, paprastai byla dėl vietinės rinkliavos priteisimo turi būti išnagrinėta per vieną darbo dieną. Skolininkai šiose administracinėse bylose yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teise ar valdantys nekilnojamojo turto Vilniaus regione.

„Didžioji dalis atsakovų ir skolininkų nesinaudoja teismų elektroninių paslaugų portalo paslaugomis, todėl priimtas teismo įsakymas ar prašymas siunčiamas registruotu laišku, kuris teismui gali kainuoti iki penkių eurų. Pažymėtina, kad vienoje byloje paprastai prireikia išsiųsti ne vieną registruotą laišką, bandant įteikti procesinius dokumentus atsakovams ar skolininkams“, – sakoma pranešime.

Anot teismo, prašomos priteisti sumos svyruoja nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų.

„Vilniaus regionas yra labai arti 130 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP) vidurkio. Ir kartu yra tam tikrų regionų, ypač Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, kurių BVP siekia 46 ar 50 proc. vidurkio. Lyginant šiuos skaičius vieną su kitu, pamatysite, kokie yra skirtumai“, – interviu BNS sakė E.Ferreira.

„Vyriausybė norėjo, kad ši didžiulė suma būtų perkelta Vilniaus regionui. Tačiau nusprendėme, kad lėšos dabar turėtų būti sutelktos atsiliekančių teritorijų problemoms spręsti“, – pridūrė ji.

EK, patvirtinusi Lietuvai sanglaudos politikos lėšas, sostinės regionui iki 2027-ųjų numatė beveik 364 mln. eurų. Tai yra beveik dvigubai mažiau, nei prašė Vyriausybė. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas iš Sanglaudos politikos fondų gaus apie 4,1 mlrd. eurų.

Anot eurokomisarės, turtingiausi regionai negali rūpintis tik savimi – jie turi būti atsakingi už visos šalies vystymąsi.

„Turėdamos stiprų centrinį regioną, šalys turi sudaryti sąlygas, kad šis regionas su savo inovacijomis ir pajėgumu būtų atsakingas už bendrą šalies vystymąsi. Negalima leisti situacijos, kad turtingiausios teritorijos rūpintųsi tik savimi“, – teigė E.Ferreira.

Pasak jos, nuo 2004 m., kai tapo ES nare, Lietuva padarė didelę pažangą visose srityse. Vis dėlto, jos teigimu, Lietuvai būtina sutelkti dėmesį į tokias sritis kaip žalioji transformacija, socialinės ir regioninės atskirties mažinimas, užimtumas, taip pat reikėtų pagerinti švietimo ir profesinio mokymo sistemą.

Negalima leisti tokios situacijos, kad turtingiausios teritorijos rūpintųsi tik savimi.

– Balandį EK patvirtino Partnerystės sutartį su Lietuvą – pagal ją Lietuvai numatyta 6,4 mlrd. Sanglaudos politikos fondų lėšų 2021–2027 m. laikotarpiui. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, suma sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Ar tai rodo, kad Lietuva per pastaruosius aštuonerius metus pasiekė aukštesnį išsivystymo lygį?

– Parama teikiama tam, kad būtų paskatintas šalių vystymasis. Lietuva smarkiai paaugo. 2004-aisiais jūsų BVP vienam gyventojui siekė 49 proc. ES vidurkio, o dabar jis labai netoli 90 proc. Tai didžiulė pažanga.

Prie šios sumos taip pat prisideda ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Taigi, bendra investicijų suma yra ne mažesnė, o didesnė. Žinoma, pastaroji priemonė atsirado dėl neigiamų priežasčių, kadangi buvo COVID-19 krizė. Vis dėlto, EK sprendimas buvo sukurti naują priemonę ir pirmą kartą ES istorijoje rinkose pasiskolinti pinigų dotacijoms ir paskoloms. Taigi, sudėjus viską kartu, lėšos yra gana tvirtos ir solidžios.

– Kokiose srityse ir sektoriuose Lietuvoje jūs matote didžiausią pažangą?

– Manau, kad Lietuva apskritai padarė pažangą: šalies infrastruktūroje, ekonomikoje, taip pat išspręsta daugybė butelio kaklelių, kurie trukdė tinkamai pažangai, įskaitant ir žmogiškuosius išteklius, švietimą. Dabar, kai daugelis svarbiausių aspektų yra išspręsta, mes galime atsigręžti į kitas problemas, kur pažanga vis dar galima. Taigi, mes ir prašome Lietuvos sutelkti į tai dėmesį.

– Finansavimas iš Sanglaudos politikos fondų sumažėjo. Ar neįžvelgiate galimybės, kad sumažėjęs finansavimas gali sustabdyti ar sulėtinti tolesnį Lietuvos ekonominį vystymąsi?

– Žinoma, ne. Mūsų tikslas yra suteikti pradinį finansavimą. Daugiausia mes finansuojame labai didelius infrastruktūros projektus. Išsprendus šiuos klausimus, judame prie tokių aspektų, kuriems investicijų svarba yra panaši ar net didesnė, tačiau reikalinga suma ne tokia didelė. Jei jūs kalbate apie profesinį mokymą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, apie investicijas į nematerialius dalykus, jūs judate pirmyn investicijų grandinėje.

Kita vertus, įveikusios pirmuosius plėtros etapus, šalys tampa pajėgios pačios palaikyti savo augimą. Dėl to finansavimas ir šalies gebėjimas padėti sau pačiai papildo vienas kitą.

– Buvęs Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau teigė, kad Sanglaudos politikos lėšų mažinimas didina galimybę Lietuvai patekti į vidutinių pajamų spąstus. Ką jūs apie tai manote?

– Viena priežasčių, kodėl mes labai nuodugniai diskutuojame apie tai, ką Lietuva nori daryti su gautomis lėšomis, – siekis išvengti vidutinių pajamų spąstų. Vasarį buvo publikuota aštuntoji Sanglaudos ataskaita, kurioje kas trejus ar ketverius metus pažvelgiame atgal, kad pamatytume, kur mes buvome ir kokie yra Sanglaudos investicijų rezultatai. Išvados tokios, kad Sanglauda veikia. Tai akivaizdu, kadangi žymiai padidėjo konvergencija (suartėjimas – BNS) tarp labiausiai ir mažiausiai išsivysčiusių regionų.

Kai kurie Prancūzijos ar Italijos regionai pradiniuose etapuose, kai pinigai buvo skiriami infrastruktūrai, keliams, vandens tiekimui, pasižymėjo labai dideliu augimu – panašiai kaip ir Rytų Europos šalys. Tačiau, kai jie pasiekė vidutinių pajamų lygį, pradėjo stagnuoti. Kartais šie regionų sąstingiai tęsiasi ir beveik du dešimtmečius.

6,4 mlrd. eurų – tiek Sanglaudos politikos fondų lėšų EK patvirtino Lietuvai 2021–2027 m. laikotarpiui.

Štai kodėl mes rūpinamės, kad investicijos būtų orientuotos į pridėtinės vertės kūrimą ekonomikoje ir subalansuotą augimą. Vienas iš vidutinių pajamų spąstų šaltinių – staigus sostinės augimas ir likusios šalies dalies atsilikimas. Tai ne tik stabdo tolesnį šalies vystymąsi, bet ir gali tapti pavojumi labiausiai išsivysčiusiems regionams – tuomet jie susiduria su protų nutekėjimu iš kitų šalių, taip pat sulaukia daug kvalifikacijos neturinčių darbo ieškančių žmonių. Tokie žmonės paprastai sudaro problemų infrastruktūrai ir socialinei apsaugai, taip pat suvaržo mūsų galimybę kontroliuoti turtingiausių regionų dinamiką. Taigi, subalansuotas augimas ir koncentracija į pridėtinės vertės kūrimą yra labai svarbūs šio laikotarpio uždaviniai.

– Didžiausią Sanglaudos politikos investicijų dalį Lietuva planuoja skirti žaliajai transformacijai ir socialinei sanglaudai. Ar sutinkate, kad tai yra sritys, kurioms reikia skirti daugiausia dėmesio?

– Manau, kad Lietuvos atveju žalioji darbotvarkė yra centre. Tai yra būdas jums investuoti ir augti. Turi būti atlikti tam tikri pakeitimai, kad turėtumėte geresnį santykį su gamybai naudojamu vidurkį viršijančiu energijos kiekiu. Jūs galite pagaminti ir sutaupyti tiek pat energijos. Mažiau energijos galima sunaudoti efektyviau naudojant transportą, kontroliuojant klimatą būstuose ir pastatuose, taip pat energija gali būti sutaupoma pramonėje. Elektros taupymas visapusiškai naudingas.

Kitas aspektas – bandyti sumažinti energetinę priklausomybę ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, naudojimą. Atsinaujinantys energijos ištekliai yra tai, ką jūs galite naudoti nepriklausydami nuo ko nors kito. Visos darbotvarkės labiau nei bet kada numato energijos taupymą ir pokyčius, kad nebūtų naudojama tiek daug energijos. Taip pat visų, kiek įmanoma, atsinaujinančių išteklių naudojimas dėl geopolitinės situacijos ir priklausomybės nuo tam tikrų tiekėjų suteikia daugiau prasmės nei bet kada.

– Kaip dėl socialinės apsaugos?

– Kalbant apie socialinę apsaugą ir socialinę darbotvarkę, penktadalis turtingiausių Lietuvos žmonių yra šešis kartus turtingesni nei penktadalis skurdžiausių. Palyginti su ES vidurkiu, tai yra labai dideli skirtumai. Taip pat Lietuva turi rimtų sunkumų įtraukiant žmones į darbo rinką. Žmonės kartais nestudijuoja, nesimoko ir nedirba. Mes negalime prarasti šios kartos.

Švietimo ir profesinio mokymo sistema taip pat galėtų būti pagerinta. Galėtų būti sustiprintas ryšys tarp universitetuose atliekamų tyrimų, inovacijų ir to, kas daroma įmonėse ir gamyklose.

Labai svarbu suprasti, kaip subalansuota regionų plėtra gali padėti visa tai išspręsti. Darbo vietų kūrimas, sąlygos pritraukti žmones į kitus, ne tik labiausiai išsivysčiusius, centrus, taip pat subalansuotai augti regionams turinčių padėti centrų kūrimas vidutinio dydžio miestuose yra geras būdas išspręsti socialines problemas.

– Galbūt matote ir daugiau sričių, į kurias Lietuvos Vyriausybė artimiausioje ateityje turėtų sutelkti dėmesį?

– Manau, kad sritys, kurias ką tik paminėjote, yra pagrindinės. Vyriausybė taip pat išreiškė susirūpinimą dėl subalansuoto geografinio viešųjų paslaugų infrastruktūros paskirstymo. Kad turėtume atsparesnę šalį, turime sudaryti sąlygas visapusiškam vystymuisi. Sukoncentravus viską vienoje vietoje, smarkiai išauga šalies pažeidžiamumas.

Atsparumas reiškia labiau subalansuotą regioninį pasiskirstymą, kuriam reikia ne tik darbo su regionais ir bendruomenėmis. Taip pat reikalinga gana lanksti horizontali politika ir programos, leidžiančios prisitaikyti prie skirtingų realybių skirtingose vietose. Ta pati politika skirtingose realybėse niekada neveikia vienodai – ji veikia skirtingai ir mes turime būti dėl to atsargūs.

– Ką manote apie sprendimą padalyti Lietuvą į du regionus – Vilniaus ir Vidurio, Vakarų Lietuvos? Ar toks padalijimas gali padėti sumažinti regioninius skirtumus?

– Manau, kad pačios šalys turi nuspręsti, ką jos nori pasiūlyti. Viena, ką reikia suprasti: turėdamos stiprų centrinį regioną, šalys turi sudaryti sąlygas, kad šis regionas su savo inovacijomis ir pajėgumu būtų atsakingas už bendrą šalies vystymąsi. Atsižvelgiant į poreikį realizuoti dažnai minimą pasklidimo efektą (angl. spillover effect – BNS) aplinkinėms ekonomikoms, negalima leisti tokios situacijos, kad turtingiausios teritorijos rūpintųsi tik savimi.

Tai reikalinga ir dėl inovacijų – jos Lietuvoje yra labai koncentruotos, o 75 proc. mokslinių tyrimų institutų sutelkta Vilniuje. Dėl to jiems tenka labai didelė atsakomybė sukurti tinklą, kuris skleistų žinias visoje šalyje. Jeigu egzistuoja dinamiškas regionas, mes esame linkę su juo elgtis taip pat, kaip ir su dinamiškomis, turtingomis šalimis.

Žinoma, tokie regionai ir šalys taip pat turi problemų, tačiau jie turi taip kurti ir vystyti priemones, kad šias problemas išsispręstų patys ir vis mažiau priklausytų nuo kitų Europos regionų ir mokesčių mokėtojų pagalbos. Štai todėl mes neprašome, pavyzdžiui, Bulgarijos ar Rumunijos perkelti lėšų į Vokietiją, net jei pastaroji turėtų kokių nors problemų. Mes manome, kad jei šalis yra turtinga, ji galės išspręsti reikšmingą dalį savo problemų, o tuomet ES parama atiteks toms sritims, kurioms reikalingos šios lėšos. Visa tai reikia turėti galvoje, kai mes kalbame apie tai, kaip ES vyksta dalijimas į regionus.

– Kokius didžiausius regioninius skirtumus matote Lietuvoje? Koks, jūsų nuomone, Lietuvoje yra regioninės nelygybės mastas?

– Kaip rodo naujausia statistika, Vilniaus regionas yra labai arti 130 proc. ES BVP vidurkio. Priklauso, ar skaičiuojama su perkamąja galia, ar be jos, tačiau Vilniaus regiono rodikliai yra maždaug 30 proc. aukštesni nei ES vidurkis. Ir kartu yra tam tikrų regionų, ypač Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, kurių BVP siekia 46 ar 50 proc. vidurkio. Lyginant šiuos skaičius vieną su kitu, pamatysite, kokie yra skirtumai. Todėl šiame etape svarbu, kad vidinė konvergencija būtų iškelta į darbotvarkę – tai padaryti yra tikrai svarbu.

– Vilniaus regionas iš Sanglaudos politikos fondų gaus beveik 364 mln. eurų. Tai daugiau nei pirminis EK pasiūlymas, tačiau Vyriausybė prašė beveik 700 mln. eurų. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?

– Šiuo klausimu su Vyriausybe labai ilgai diskutavome. Vyriausybė norėjo, kad ši didžiulė suma būtų perkelta Vilniaus regionui. Tačiau dėl priežasčių, kurias jau įvardijau, nusprendėme, kad lėšos dabar turėtų būti sutelktos atsiliekančių teritorijų problemoms spręsti. Mes paprašėme Vyriausybės parengti šių regionų vystymo planus.

Tačiau mes turime gerbti šalių narių pageidavimus, todėl leidome tam tikrą lėšų perkėlimą. Taip pat suprantame, kad Vilniaus regionas patiria didelį spaudimą dėl netikėto pabėgėlių antplūdžio – jis smarkiai apkrovė paslaugas, ypač sveikatos institucijas.

Be to, Vyriausybė įsipareigojo, kad Vilniuje veikiantis Inovacijų centras tikrai atsižvelgs į poreikį skleisti žinias ir sukurti paramos tinklą kitiems Lietuvoje esantiems universitetams, mokslinių tyrimų centrams. Manome, kad šios priežastys yra reikšmingos. Mes negalėjome sutikti Vilniaus regionui perkelti daug lėšų, tačiau sutikome atlikti tokį subalansuotą jų perkėlimą.

– Prieštaraudamas dideliam lėšų perkėlimui iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono į Vilniaus regioną, į EK kreipėsi europarlamentaras iš Lietuvos Bronis Ropė. Dėl to peticiją pateikė ir grupė Lietuvos piliečių. Ar jus pasiekė šie kreipimaisi?

– Taip, gavau ir atsakiau visiems, kurie į mane kreipėsi. Mes labai rimtai priimame visas pastabas ir pasiūlymus, kuriuos gauname. Jie tik patvirtino, kad pirminis Vyriausybės pasiūlymas turi būti kaip nors sušvelnintas. Tai mes labai nuodugniai aptarėme ir tikiuosi, kad galutinis susitarimas tenkina abi puses – tai yra dialogo ir visų išklausymo esmė.

Galutinis rezultatas – vienam mažiau išsivysčiusių regionų gyventojui tenkanti parama, atrodo, bus daugiau nei tris kartus didesnė nei žmonėms iš labiausiai išsivysčiusių regionų. Tai garantuoja efektyvų finansavimą, kuris skatins ir labiau subalansuos regionų augimą Lietuvoje.

Dabar, kai pinigai paskirstyti, svarbu nuodugniai diskutuoti, įtraukti visas suinteresuotas šalis, taip pat ir parlamento narius, apie tai, kokia yra viziją ir ką su šiomis lėšomis norima padaryti.

„Atsižvelgiant į aptariamą kontekstą ir problematiką, Vyriausybė kartu su Europos Komisija suderėjo tokį procentą, kuris, visų pirma, nepažeidžia ES reglamentų, o antra – atspindi šalies problemų mąstą ir siekiamą pokytį“, – BNS nurodė Finansų ministerija.

Ministerijos teigimu, su nacionaliniu finansavimu investicijos Sostinės regione iki 2027 metų sieks apie 1,3 mlrd. eurų.

Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas iš sanglaudos politikos fondų gaus apie 4,1 mlrd. eurų.

Pagal EK pirminį pasiūlymą, finansavimas Vilniaus regionui turėjo mažėti iki 43 mln. eurų, todėl Lietuva rudenį siūlė šią dalį padidinti iki maksimaliai leistino dydžio – beveik 700 mln. eurų, kuris su nacionalinėmis lėšomis siektų apie 1,4 mlrd. eurų.

ES parama regionams skiriama pagal jų išsivystymo lygį. Iš viso yra trys kategorijos: mažiau išsivysčiusiais laikomi tie, kur BVP vienam žmogui nesiekia 75 proc. ES vidurkio, pereinamieji – tarp 75 ir 90 proc., ir pažengę regionai – virš 90 procentų.

Lietuva traktuojama ne kaip vientisas, o kaip du skirtingo išsivystymo regionai. Ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio ir vakarų regionui skiriama didesnė ES parama, tuo metu Vilniaus regionui lėšos mažėja.

Vilniaus regiono BVP vienam gyventojui siekia 117 proc., likusios Lietuvos – 65 proc. ES vidurkio.

Lietuvai 2014–2020 metais parama iš Sanglaudos politikos siekė 6,901 mlrd. eurų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančiam Partnerystės sutarties, apibrėžiančios ES fondų investicijų kryptis 2021-2027 metų laikotarpiui, projektui, kuris dabar bus teikiamas EK.

Pagal EK pirminį pasiūlymą finansavimas iš Europos socialinio+ ir Regioninės plėtros fondų Sostinės regionui mažėtų iki 43 mln. eurų, todėl Lietuva siūlo šią dalį padidinti iki maksimaliai leistino dydžio – beveik 700 mln. eurų, kuris su nacionalinėmis lėšomis siektų apie 1,4 mlrd. eurų.

„Lėšų skyrimas Sostinės regionui leis maksimaliai išnaudoti Lietuvos augimo potencialą, finansuoti verslo ir mokslo sinergijos projektus, prioritetą skiriant inovacijoms, moksliniams tyrimams, žalinimui bei socialinei atskirčiai mažinti“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, konkuruojant tarptautinėje rinkoje, suplanuotos ES fondų lėšos pirmiausia skirtos investicijoms į Lietuvos ekonomikos transformaciją, inovatyvumo ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą.

„Tolygiam šalies vystymuisi taip pat bus investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų, realizuojant jų ekonominį potencialą. Tokiu būdu investicijų naudą pajustų ne tik konkretaus miesto, bet ir viso regiono gyventojai“, ­– tvirtino G. Skaistė.

Jos teigimu, reikšminga naujojo laikotarpio investicijų dalis bus skirta renovacijos, atsinaujinančių energijos šaltinių, darnaus judumo ir žiedinės ekonomikos skatinimui.

Partnerystės sutartis yra strateginis dokumentas, kuriuo grindžiamos EK ir Lietuvos derybos dėl penkių – Europos regioninės plėtros, Sanglaudos, Europos socialinio fondo+, Teisingos pertvarkos bei Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros – fondų.

Pagal šią sutartį iš penkių fondų numatyta investuoti beveik 6,35 mlrd. eurų, papildomai Lietuva prisidės 1,7 mlrd. eurų nacionalinio kofinansavimo lėšomis, todėl bendra investicijų apimtis bus apie 8 mlrd. eurų. Ją sudaro 3 programos: 2021–2027 metų ES fondų investicijų programa, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programa bei Materialinio nepritekliaus mažinimo programa.

Po Partnerystės sutarties projekto oficialaus pateikimo EK, ši savo pastabas gali pateikti per 3 mėnesius, o sprendimą dėl Partnerystės sutarties patvirtinimo priimti per 4 mėnesius nuo jos gavimo.

Tačiau valstybiniai projektai, tokiose srityse kaip transportas, žalioji pertvarka ir užimtumas, jau pradedami įgyvendinti.

Pasak laikinojo agentūros vadovo Gedimino Koryznos, pramoninė teritorija Vilniaus regione ne tik padėtų išnaudoti Vilniaus mokslinį, technologinį ir žmogiškąjį potencialą, bet ir pagerintų mažiau ekonomiškai išsivysčiusių regiono savivaldybių padėtį – būtų kuriamos darbo vietos, atsirastų daugiau užsakymų vietos verslams.

Anot agentūros vadovo, Vilniaus regione esančios savivaldybės, palyginti su kitomis apskritimis, atsilieka nuo likusių šalies regionų pagal tiesioginių užsienio investicijų gamybos projektuose planuojamų darbo vietų skaičių 1 tūkst. gyventojų.

„Šiuo rodikliu Vilnius aplenkia tik Alytaus, Tauragės ir Telšių regionus. Taip pat Vilniaus regionas negali pasiūlyti stambių investuotojų keliamiems reikalavimams tinkamų teritorijų, todėl dėl šios priežasties dažnai ne tik Vilnius, bet ir visa Lietuva pralaimi konkurencinėje kovoje dėl stambių projektų“, – BNS sakė G. Koryzna.

Pasak jo, taip yra dėl to, nes dažnai Vilniaus regionas yra vienintelė svarstoma lokacija investuotojams dėl darbo jėgos kvalifikacijos, susisiekimo, logistikos, mokslo ir tyrimo centrų.

„Investuok Lietuvoje“ šią savaitę paskelbė galimybių studijos rengėjų konkursą, kurio vertė – 60 tūkst. eurų. Paraiškų jam laukiama iki antradienio. Konkurso laimėtojai turės nustatyti, kokio ploto ir kur Vilniaus regione reikalinga pramoninė teritorija bei kokį statusą ji turėtų turėti – laisvosios ekonominės zonos ar pramonės parko.

Pasak G. Koryznos, stambių gamybos sektoriaus investuotojams svarbu, kad būtų išvystyti 50-100 hektarų, vientisi, taisyklingos formos ir pramoninės paskirties sklypai.

„Dažnai dideliu privalomu yra laikoma išvystyta bendroji infrastruktūra – privažiavimo keliai, elektros tinkai, kita inžinerinė infrastruktūra. Taip pat svarbu, kad teritorija nepatektų į pramonines veiklas ribojančias apsaugos zonas ir būtų nutolusi nuo gyventojų“, – teigė jis.

Galimybių studija turėtų būti parengta iki metų pabaigos, laisvosios ekonominės zonos ar pramonės parko steigimas turėtų neužtrukti ilgiau nei dvejus metus,  o pirmojo etapo teritorijos išvystymas ir paruošimas investicijoms – iki ketverių metų.

„Žinoma, sprendimus dėl steigimo turės patvirtinti politikai“, – sakė G. Koryzna.

Muitinė pranešė, kad per kratas Vilniuje, Vilniaus ir Švenčionių rajonuose sulaikyti keturi asmenys, paimta 319 rusiškos gamybos šautuvų ir pusiau automatinių karabinų „Saiga“, 12 tūkst. šovinių. Bendra ginklų ir šaudmenų vertė – apie 335 tūkst. eurų.

Sulaikytieji įtariami sukūrę ir dalyvavę schemoje, kai, apeinant dar 2014 metais įvestas tarptautines sankcijas Rusijos ginklų gamintojams, į Lietuvą būdavo dideliais kiekiais nelegaliai įvežami rusiški šaunamieji ginklai, kuriais prekiauta tiek mūsų šalyje, tiek kitose ES valstybėse.

Muitinės kriminalistai tyrimą dėl ginklų kontrabandos ir tarptautinių sankcijų Rusijai pažeidimo pradėjo 2020-aisiais. Pasak muitinės, šį antradienį, apie 8 val. pareigūnai pradėjo kratas vienos įmonės, užsiimančios didmenine ir mažmenine ginklų bei šaudmenų prekyba, patalpose Vilniaus mieste, taip pat Vilniaus ir Švenčionių rajonuose.

Sulaikytas įmonės vadovas ir dar trys asmenys, visi – Lietuvos piliečiai.

Pareigūnų žiniomis, minėta įmonė nuo 2019 metų dideliais kiekiais iš Rusijos per tarpininkus – vieną Vidurinės Azijos valstybę – įsiveždavo naujus rusiškos gamybos ginklus, dažniausiai pusiau automatinius karabinus. Nors realiai ginklai pirkti iš Rusijos pardavėjų, dokumentuose būdavo nurodoma, kad perkama tik iš minėtos Vidurinės Azijos valstybės, šitaip apeinant tarptautines sankcijas.

Į Lietuvą atgabenti ginklai būdavo įforminami ir legalizuojami, jais toliau prekiauta tiek mūsų šalyje, tiek kitose ES valstybėse, daugiausia – Vokietijoje ir Austrijoje.

Pareigūnų vertinimais, per minėtą laikotarpį įmonė galėjo šitaip įsivežti apie 1500 pusiau automatinių karabinų.

Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje tęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo ir Ginklų bei šaudmenų kontrabandos. Pažeidėjams gresia laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų.

Tyrimas pradėtas ir vykdomas bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, kratos atliktos padedant Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnams, tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Vilniaus regione šiuo metu užimta 74 proc. aktyviam gydymui skirtų lovų bei 55 proc. reanimacijos ir intensyvios terapijos gydymui skirtų lovų.

„Mes kokį mėnesį mažinom lovų skaičių, bet jau praėjusį penktadienį, kovo 12 dieną, pradėjome stebėti pacientų didėjimą ir atidarėme Santaros klinikose 18 papildomų lovų, kurias per savaitgalį ir užpildėm. (...) Nuo pirmadienio paprašėme Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje papildomai skirti dar 20 lovų“, – BNS sakė Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

„Tikimės, kad šiam savaitgaliui pakaks lovų, kurios atsilaisvins išrašius pacientus. Taip pat turime alternatyvų planą – esam atlaisvinę vieną padalinį Santaros klinikose, kuriame yra 18 lovų“, – pridūrė ji.

Iš viso Vilniaus regione yra 481 aktyviam COVID-19 pacientų gydymui skirta lova, taip pat 61 reanimacijos ir intensyvios terapijos gydymui skirta lova.

Anot A. Bilotienės-Motiejūnienės, lovų užimtumo didėjimas siejamas su banguojančia epidemiologine situacija ir naujomis koronaviruso atmainomis.

Tuo tarpu Kauno regione mažėjant gydomų pacientų skaičiui šeštą kartą mažinamas lovų skaičius – nuo kitos savaitės naikinamos 86 lovos, skirtos gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus.

Pasak COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovo Vaidoto Gurskio, epidemiologinė situacija Lietuvoje ir Kauno regione nėra stabili.

„Nors ligoninėse hospitalizuojamų pacientų mažėja, plinta nauja viruso atmaina, todėl privalome išlaikyti terapinių ir reanimacijos profilio COVID-19 lovų rezervą, kad galėtume greitai reaguoti į kintančią situaciją regione“, – teigė jis.

Nuo pirmadienio 50 lovų su deguonies tiekimu ir keturios reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos naikinamos LSMU Kauno ligoninėje, taip pat 10 lovų su deguonies tiekimu perskirstomos Kauno klinikose.

Kėdainių ligoninėje nuo kito pirmadienio taip pat naikinama 10 terapinio profilio lovų, o Jurbarko ligoninėje – 10 lovų su deguonimi ir dvi reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos.

Atlaisvintos lovos toliau bus naudojamos kitų pacientų gydymui.

Iš viso Kauno regione nuo kitos savaitės lieka 255 lovos su deguonies tiekimu bei 42 reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos su dirbtinės plaučių ventiliacijos galimybe.

Pirmadienį Vyriausybės kanceliarijos Projektų valdymo grupės projektų vadovas Aistis Šimaitis pranešė, kad Vilniuje „britiškoji“ koronaviruso atmaina jau gali siekti apie pusę visų naujų atvejų ir būti dominuojanti.

Anot jo, oficialūs sekoskaitos duomenys vėluoja kelias savaites, bet pagal kitus duomenis (S geno signalo praradimą) šis skaičius gali siekti 50 procentų.

Iki šiol Lietuvoje nustatyti 188 britiškosios COVID-19 atmainos atvejai. Sveikatos ekspertai sako, kad ši atmaina greičiau plinta ir lemia didesnį mirtingumą.

Sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS informavo, kad nuo ketvirtadienio vakaro iki penktadienio pietų policijoje užregistruota 13 pranešimų apie nuo kelio nuvažiavusius automobilius.

Pagal pateiktus duomenis, daugiausiai automobiliai ir vilkikai nuslysdavo nuo kelio į griovį, atsitrenkdavo į atitvarus ar medžius. Medikų pagalbos prireikė vieno eismo įvykio dalyviams.

Penktadienio rytą, apie septintą valandą, kelyje Raudondvaris-Giedraičiai-Molėtai susidūrė priešpriešiais važiavę automobiliai „Honda“ ir „Škoda“. Pirmąjį automobilį vairavęs 1998 metais gimęs vyras avarijoje patyrė kojos traumą.

Policija taip pat sulaukė pranešimo, kad apie pirmą valandą nakties į griovį A14 kelyje Vilniaus rajone netoli Dubingių  nuvažiavo visą dieną „driftinęs“ automobilio vairuotojas, kuris paprašė kaimyno ištraukti transporto priemonę su traktoriumi. Kaimynas ir pranešė apie įvykį policijai.

Jau po pietų pranešta, kad Naujojoje Vilnioje į namą atsitrenkė sunkvežimis, pastatas apgadintas nežymiai.

Pasak J. Samorokovskajos, policija taip pat sulaukė ir daug pranešimų apie ant kelio nuvirtusius ar nulūžusius medžius.

„Nemažai irgi buvom gavę pranešimą apie nuvirtusius medžius ar šakas, kurie trukdo pravažiuoti, buvo, kad užtvertas kelias pilnai. Irgi, ne vienas ir ne du pranešimai buvo“, – sakė Vilniaus policijos atstovė.

Jos teigimu, apie nuvirtusius medžius pranešta Vilniuje ir Vilniaus rajone, Šalčininkuose, Švenčionyse ir Švenčionių rajone, netoli Aukštadvario.

Didžiojoje dalyje atvejų medžiai užtvėrė dalį kelio, tačiau buvo ir įvykių, kuomet eismas buvo sustabdytas visiškai.

Prieš trečią valandą popiet Vilniuje ant kieme stovėjusio automobilio nukrito didelė šaka, kiek vėliau pranešta apie tai, kad ant Savanorių prospekte, prie vaikų lopšelio-darželio, stovėjusio automobilio užvirto medis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dėl besitęsiančio snygio eismo sąlygos beveik visoje šalyje yra sudėtingos. Pagrindiniuose keliuose yra susiformavusios šlapio sniego provėžos, keliai slidūs.