-
Tuskulėnų dvaro rūmuose – pirmoji virtuali paroda: spausdintinė reklama sovietmečio Lietuvoje
Su sovietmečio ideologijos apraiškomis okupacinėje kasdienybėje bei dvasinio pasipriešinimo režimo propagandai istorija supažindinančio muziejaus bendruomenė virtualiai galės pamatyti, kokias reklamas matė XX a. penktojo – devintojo dešimtmečio Lietuvos gyventojai. Paroda skatins atsakyti sau į klausimus: ar sovietmečiu reklama buvo spalvinga, triukšminga, agresyvi? O gal priešingai – subtili, minimalistinė? Ar ji buvo tiksli ir sąžininga? Ar paveiki ir įtaigi? Kokią galią turėjo ir kokiems tikslams ji buvo naudojama?
Anot muziejininkų, geležine uždanga atskirtoje sovietinėje Lietuvoje, priešingai negu dabar, reklamos užsakovas buvo ne savarankiški verslai, o Komunistų partijos valdoma valstybė. SSRS valdžia gebėjo manipuliuoti visuomene ir pasitelkdama reklamą žmones pakreipti sau naudinga linkme. Reklaminiais skelbimais buvo formuojamas sovietinis žmogus – paklusnus, pasiruošęs padėti įgyvendinti okupacinės valdžios keliamus tikslus bei tikintis, kad iš tiesų sovietinėje visuomenėje gyventi yra daug geriau negu Vakaruose.
Tuskulėnų dvaro rūmų nuotr.
„Virtualioje parodoje bus galima pavartyti įvairius to meto laikraščius, žurnalus, pavienius leidinius, trumpam įsikūnyti į sovietmečio Lietuvos spausdintinės reklamos vartotoją ir iš arčiau susipažinti su okupacijos laikotarpiu ideologijos tikslams naudota spauda“, – sako ją sumanęs vienas iš rengėjų Raimundas Kaminskas. Paroda suteikia galimybę paanalizuoti sovietmečio reklamos vaidmenis: informacinį, propagandinį, dezinformacinį bei suprasti, kokią įtaką tai turėjo visuomenės požiūriui į ekonomiką, kasdienei buičiai ir vartotojiškai patirčiai.
Virtualios parodos – muziejui dar vienas būdas, padedantis savo bendruomenę supažindinti su iki šiol mažai pačių žmonių apmąstyta sovietmečio visuomenės kasdienybės dalimi. Paroda naudinga edukacine prasme, nes atskleidžia reklamose atsispindinčią sovietų vykdytą propagandą. Ekspozicijos tema yra aktuali ne tik istorikams ir istorijos mokytojams, bet ir reklamos ir žiniasklaidos studijų lauko specialistams, nagrinėjantiems reklamos evoliuciją, bei moksleiviams, kurie nori geriau pažinti anuomet mūsų tėvams ir seneliams okupantų primestą pasaulėžiūrą, taip pat kiekvienam, bandančiam suprasti reklamos poveikį ir galimus jos padarinius.
Tuskulėnų dvaro rūmų nuotr.
Parodos autoriai ir rengėjai: Aistė Bajoriūnaitė, Aurelija Juodytė, Raimundas Kaminskas, Dovilė Lauraitienė, Elena Matulioniene (dailininkė), Aleksandras Nesvat (informatikas), Agnė Šniaukštaitė-Beinorienė.
Virtualią parodą galite pamatyti čia.
-
Virtualia paroda minimos filosofo J. Mikučio 100-osios gimimo metinės
Iškentęs sovietinių lagerių pragarą, keistas, ligotas, skurdžiai apsirengęs, praėjusio amžiaus septintojo-aštuntojo dešimtmečio Vilniaus gatvėmis klajojęs, fenomenalia atmintimi, neeiline erudicija, originaliu mąstymu pasižymėjęs J. Mikutis savo samprotavimais ir įžvalgomis dalindavosi su daugeliu prie oficialios konjunktūros nesitaikiusių, naujų kūrybos formų ieškojusių dailininkų, skulptorių, poetų, rašytojų, muzikų. Jo rašytinis palikimas kuklus, tačiau, kaip pažymima Lietuvos ypatingojo archyvo pranešime, kaip mąstytojas, kalbėtojas jis padarė nemažą įtaką Lietuvos, Sovietų Sąjungos respublikų ir kitų šalių intelektualams.
Parodoje skelbiami dokumentai, nuotraukos, paveikslų ir piešinių skaitmeniniai vaizdai, vaizdo įrašai saugomi Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, LRT archyve bei Vaidoto Žuko asmeniniame archyve.
Su paroda galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje.
Parodos kuratorius Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.
-
Jubiliejaus proga – virtuali paroda apie režisierių G. Padegimą
Pirmasis spektaklis – Astrid Lindgren ir Arne Oit miuziklas „Karlsonas ir vėl pokštauja“ išvydo Kauno dramos teatro sceną 1973 metais, debiutantui dar mokantis GITIS‘e ( dabar Rusijos teatro meno akademija). Taigi kitais metais bus minimas G. Padegimo kūrybinės veiklos 50-metis.
Ši ilgalaikė veikla apima ne tik meninę kūrybą – dramos ir muzikinių spektaklių režisavimą ar vaidmenis kine ir teatre. Ji tokia įvairialypė, kad ją sunku aprėpti net išvardijus tik pagrindines sritis: dalyvavimas Sąjūdžio veikloje, vadovavimas Šiaulių ir Kauno dramos teatrams, pedagoginis darbas ruošiant aktorius ir režisierius Lietuvoje bei užsienyje, Michailo Čechovo kūrybinio metodo dėstymas, įvairios paskaitos, renginių, tarp jų ir nepamirštamo lietuvių dramaturgijos festivalio „Atgaiva“ (1988), organizavimas, visuomeninė veikla, kova už gamtos išsaugojimą, daugybė pokalbių ir pasisakymų spaudoje, radijuje ir televizijoje. Galiausiai – dramaturgo plunksnos išbandymas: šių metų Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleista jo pjesių trilogija, sudaryta iš režisieriaus parašytų ir režisuotų pjesių „JAH“, „Alksniškės“ ir „Pirmeiviai“.
Du pastarieji spektakliai G. Padegimo jubiliejaus proga bus rodomi Kauno kameriniame ir Nacionaliniame Kauno dramos teatruose. Juos pamatyti, kol dar galima, būtina visiems, besidomintiems Lietuvos valstybės ir profesionalaus teatro kūrimo istorija.
Su režisieriaus veikla išsamiai susipažinti galima Kauno apskrities viešosios bibliotekos elektroniniame žinyne „Kauno menininkai“ .
Virtualios parodos „Ištikimas pašaukimui“ tikslas – ne tik paminėti išskirtinį jubiliejų, bet ir vaizdžiai pateikti jo darbų apžvalgą, patvirtinančią gerbtiną ir jokių aplinkybių nesunaikinamą ištikimybę pašaukimui.
Virtualią parodą pamatyti galima čia .
-
„Šiaurės šalių vaikų knygų potvynis“ kviečia į virtualų parodos turą
Matydami didelį lankytojų susidomėjimą organizatoriai sukūrė ir virtualų ekspozicijos turą. Nuo šiol į parodą negalintys atvykti mažieji skaitytojai turi galimybę ją apžiūrėti ir prisėdę prie kompiuterio ekrano.
„Džiaugiamės, kad dėl nuotolinio turo parodą „Šiaurės šalių vaikų knygų potvynis“ galės apžiūrėti ir kituose Lietuvos miestuose ar net užsienyje gyvenantys vaikai“, – sako Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus vadovė Toma Apynytė-Kirslienė. Pasak jos, virtualus apsilankymas parodoje puikiai tiktų ir ugdymo specialistams užsiėmimų metu kaip naujas būdas pristatyti vaikams Šiaurės šalių literatūrą.
Psichologė Akvilija Kiburienė teigia, kad karantino suvaržymų metu kokybiškos virtualios paslaugos yra be galo svarbios. „Karantininiai apribojimai susilpnino gyvybiškai svarbų vaikų psichologinės raidos elementą – smalsumą. Norą sužinoti, paliesti, patirti ir atsakyti į klausimą „O kas bus toliau?“. Turiningos, veiklas skatinančios virtualios paslaugos padeda vaikams susieti jau turimas žinias, sužadina smalsumą ir plėtoja kūrybiškumą“, – sako specialistė.
Karantininiai apribojimai susilpnino gyvybiškai svarbų vaikų psichologinės raidos elementą – smalsumą.
„Šiaurės šalių vaikų knygų potvynis“ yra išskirtinis renginys vaikų literatūros pasaulyje. Pirmą kartą ši paroda vyko 2018 m. Islandijoje, minint Šiaurės šalių namų 50-metį. Kitais metais interaktyvi ekspozicija keliavo į Latviją. Šiemet Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos iniciatyva bei kūrybiško islandų ir lietuvių menininkų, skaitymo skatintojų, architektų, dailės mokyklos moksleivių, bibliotekos specialistų bendradarbiavimo dėka, įgijusi naują savitą veidą, paroda pirmą ir vienintelį kartą pristatoma Lietuvoje.
Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Inga Mitunevičiūtė teigia, kad Šiaurės šalių vaikų literatūra ir jos herojai, pristatomi parodoje, neabejotinai priklauso pasaulinės vaikų literatūros aukso fondui ir gali praturtinti vaikų gyvenimą aukščiausios kokybės estetiniais, emociniais ir kt. patyrimais.
Virtualiame ture išsamiai pristatomi ekspozicijos objektai ir veiklos, pasakojamos įtraukiančios istorijos ir kviečiama per nuotolį prisijungusius lankytojus kartu atlikti kūrybines užduotis. Norintieji spręsti užduotis turi išsispausdinti parodos „kelionės pasą“ – „knygiuką“ arba tiesiog pasiimti popieriaus lapą ir piešimo reikmenų. Virtualios parodos lankytojai užduotims gali skirti tiek laiko, kiek jiems norisi – tereikia sustabdyti vaizdo įrašą ir jį pratęsti baigus pildyti užduotį. Parodos organizatoriai laukia ir virtualiai prisijungusių vaikų darbų: piešinių, istorijų apie savo gyvenimo herojus ir kt. Jaunųjų lankytojų atsiųsti darbeliai virs nauja patirčių dalijimosi paroda.
Daugiau informacijos apie parodą: https://www.pavb.lt/knygupotvynis/.
-
Minint 1941 metų Lietuvos gyventojų trėmimus – virtuali paroda 1
Parodoje „Juodasis birželis: Lietuvos gyventojų trėmimas 1941 m. birželio 14–18 d.ׅ“ skelbiami dokumentai ir nuotraukos saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.
Sovietų Sąjunga, okupavusi Lietuvą, pradėjo terorą ir represijas prieš gyventojus ir jų naikinimą. 1941 m. birželio 14–18 d. įvykdyta masinė deportacija – iš Lietuvos į tolimas ir atšiaurias Sovietų Sąjungos teritorijas ištremta 17500 žmonių. Trėmimas tapo Lietuvos visuomenės tragedija ir netektimi, giliai sukrėtusia visą kraštą ir skaudžiai įsirėžusia į žmonių atmintį.
Parodos kuratorė – Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė.
Su paroda galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje arba paskyroje feisbuko socialiniame tinkle.
-
Atidaryta virtuali paroda, skirta kardinolui V. Sladkevičiui
2021-ieji paskelbti kardinolo V. Sladkevičiaus metais. Ši atgimimo ir susivienijimo idėjas įkūnijanti, tikėjimu ir gerumu spinduliuojanti asmenybė visą gyvenimą išmintingai mokė lietuvių tautą „kantriai laukti ir augti“.
V. Sladkevičius buvo įšventintas į kunigus dar Antrojo pasaulinio karo metais – 1944 m. kovo 25 dieną. Tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis pradėjęs tarnystės Dievui kelią, jį tęsė visą savo gyvenimą. 1957 m. gruodžio 25 dieną Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis konsekravo V. Sladkevičių vyskupu. Naujam vyskupui sovietų valdžia uždraudė eiti paskirtas pareigas, jis buvo ištremtas į nuošalią parapiją Biržų rajone. Sugrįžti į Kaišiadorių vyskupiją, iš kurios apylinkių jis buvo kilęs, kaip apaštaliniam administratoriui jam buvo leista tik 1982 metais. 1988 m. birželio 28–29 dienomis Vatikane V. Sladkevičius buvo pakeltas į Šventosios Romos Bažnyčios kardinolus.
Parodoje galima susipažinti su V. Sladkevičiaus kalbų tekstais, interviu, kardinolo tarnystę atspindinčiais Šventojo Sosto ir pasaulietinės valdžios institucijų raštais, laiškais. Nuotraukose užfiksuoti gyvenimo tremtyje, darbo Kaišiadorių vyskupijoje, pakėlimo į kardinolus iškilmėse, dalyvavimo Lietuvos atgimimo ir laisvėjimo renginiuose momentai.
Parodoje pristatomi dokumentai, susiję su kardinolo V. Sladkevičiaus gyvenimo metais nuo kunigystės pradžios iki pat jo mirties. Pirmoje parodos dalyje eksponuojami Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai, kurie atspindi dvasininko gyvenimą nuošalioje parapijoje. Lietuvos ypatingojo archyvo parengta parodos antra dalis sudaryta iš KGB dokumentų, kurie liudija kardinolą V. Sladkevičių nuolat buvus šios institucijos akiratyje. Trečioje dalyje daug dėmesio skiriama grįžimo į gimtąsias Kaišiadorių vyskupijos apylinkes ir apaštalinio administratoriaus darbo temai. Ketvirta dalis yra susijusi su vis viešesne V. Sladkevičiaus veikla sovietinės sistemos griuvimo laikotarpiu. Penkta dalis skirta vienam svarbiausių jo gyvenimo momentų – pakėlimui į kardinolus, o paskutinė šešta dalis – veiklai jau nepriklausomoje Lietuvoje.
Virtualią parodą galima apžiūrėti čia.