„Būdamas čia, Stokholme, niekur negaliu nueiti nepasakęs, kad pirmasis sėkmės parametras yra galimybė iškelti Švedijos vėliavą tarp kitų 31 NATO narių vėliavų“, – ketvirtadienį sakė jis, kalbėdamas Švedijoje vykusio JAV analitinio centro „Atlantic Council“ kartu su Lietuvos, Vokietijos ir Portugalijos ambasadomis organizuojamoje konferencijoje „Road to Vilnius“ (Kelias į Vilnių).

„Nuo šiol kaip užsienio reikalų ministras iki Vilniaus (viršūnių susitikimo – BNS) ketinu skirti laiko keliauti ir kalbėtis su kitomis vyriausybėmis ir užsienio reikalų ministrais, kad Švedijos klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę ir kad parodytume, kokį gerą klausimą turime (...). Prieš Vilnių turime daug vilčių, kad tapsime nariais“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas).

Suomija ir jos kaimynė Švedija nutraukė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką ir, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, praėjusią gegužę nusprendė prisijungti prie NATO.

Sakyčiau, kad vienas iš sėkmės Vilniuje parametrų yra galimybė pasakyti, kad Ukraina eina keliu į NATO.

NATO sąjungininkės Turkija ir Vengrija – kiekviena dėl savų priežasčių – ilgai vilkino Suomijos stojimą ir iki šiol blokuoja Švedijos narystę. Suomija prie NATO prisijungė balandžio 4 dieną.

Šį klausimą ketvirtadienį ministras aptarė ir su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu (Ulfu Kristersonu).

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, taip pat diskutuota regioninio saugumo, pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, paramos Ukrainai, sankcijų, Europos Sąjungos darbotvarkės ir dvišalio bendradarbiavimo klausimais.

Susitikimo su Švedijos premjeru metu Lietuvos diplomatijos vadovas aptarė pagalbos Ukrainai klausimus ir bendras tarptautinės bendruomenės pastangas priartinant Ukrainos pergalę bei užtikrinant Kremliaus režimo atsakomybę už įvykdytus karo nusikaltimus bei agresiją prieš Ukrainą.

„Džiaugiuosi augančia dvišale prekyba tarp Lietuvos ir Švedijos, tvirtėjančiais mūsų ekonominiais saitais ir Švedijos investuotojų pasitikėjimu“, – susitikimo metu pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Praėjusiais metais Lietuvos–Švedijos prekyba išaugo 52 proc., Švedija užima antrą vietą pagal tiesioginių investicijų dydį Lietuvoje.

Apibrėžti Ukrainos kelią į NATO

Ministras taip pat pažymėjo, jog susitikimo metu yra svarbu apibrėžti ir Ukrainos politinį kelią į Aljansą.

„Sakyčiau, kad vienas iš sėkmės Vilniuje parametrų yra galimybė pasakyti, kad Ukraina eina keliu į NATO“, – teigė G. Landsbergis.

Ukrainai siekiant NATO narystės, valstybės prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, jog šalis supranta, kad negalės įstoti į NATO vis dar kovodama su Rusija.

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas yra pažymėjęs, kad liepos mėnesį Lietuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus nustatyti planai dėl daugiametės paramos programos Ukrainai.

„Kitas sėkmės Vilniuje parametras, jei vertinsime, ką mums pavyko pasiekti Madride, yra rytinio flango saugumas“, – nurodė G. Landsbergis.

Susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui. Siekiant, kad NATO išliktų stipriausiu gynybiniu aljansu, sąjungininkai aptars investavimo į gynybą prioritetus ir poreikius.

„ES turi laikytis tvirtos bendros pozicijos šiuo klausimu – trečiosioms šalims teikiama parama ir palengvinimai įvairiose politikos srityse turi tiesiogiai priklausyti nuo jų bendradarbiavimo vykdant readmisiją. Galiausiai, norint pagerinti grąžinimo rodiklius, reikia veiksmingų priemonių – paskatų ir ribojimų – ir pačių migrantų atžvilgiu“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, raginęs keisti Bendrijos teisinę bazę migracijos klausimais.

Kaip skelbia AFP, kai kurios susitikimo dalyvės teigė, jog valstybėms, nesutinkančioms bendradarbiauti dėl neteisėtų migrantų gražinimo, turėtų būti ribojamas vizų išdavimas.

Europos Komisijos duomenimis, 2021 iš 340,5 tūkst. nurodymų grąžinti migrantus į kilmės šalis, įgyvendintas tik 21 procentas.

Eurokomisarės Ylvos Johansson teigimu, šis grąžinimų skaičius yra „labai žemas“.

Pasak Lietuvos viceministro, norint užtikrinti sėkmingą grąžinimo praktiką, pirmiausia reikalingas tinkamas ES teisinis reguliavimas, antra, būtina naudoti visas prieinamas priemones ir svertus, siekiant paskatinti trečiąsias šalis priimti grąžinamus jų piliečius. 

Stokholme viceministras taip pat pabrėžė būtinybę ES lygiu tęsti pastangas pritaikyti Bendrijos teisinę bazę prie šiandienos migracijos iššūkių.

„Mums jau vakar reikėjo tinkamos ES teisinės bazės, kuri atlieptų iššūkius, kylančius dėl migracijos instrumentalizavimo, naudojamo prieš visą ES ir atskiras valstybes nares, – teigė A. Abramavičius. – Tikimės, jog pirmininkaujanti Švedija tęs pastangas siekiant sutarimo dėl Instrumentalizavimo reglamento, o taip pat derybose su Europos Parlamentu dėl Šengeno sienų kodekso pakeitimų. Mūsų prioritetas – išlaikyti taryboje sutartus elementus – instrumentalizacijos apibrėžimą, nuorodą į stacionarią infrastruktūrą, bendrų ES išorės sienų stebėjimo standartų kūrimą“.

2021 metais į Lietuvą neteisėtai patekus daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų, Lietuva ieškojo priemonių grąžinti juos į savo šalis.

Migrantams buvo skiriamos finansinės paskatos, dėl galimybės vykdyti grąžinimą derėtasi su Iraku.

Ministerijos pateikiamais duomenimis, 2021 metais Lietuva į kilmės šalis savanoriškai grąžino kas ketvirtą užsienietį, tai yra – daugiau nei 1000 asmenų.

Kaip praneša ministerija, Lietuvos savanoriškų grąžinimų rodiklis – vienas geriausių ES.

Susitikime taip pat apžvelgta nusikaltimų skaitmeninėje erdvėje situacija – jų mastas auga tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje. Pasak ministerijos, nusikaltėliai naudojasi moderniomis technologijomis, siekdami nuslėpti nusikalstamas veikas, tapatybes bei buvimo vietą.

Viceministras akcentavo, kad kibernetiniai nusikaltimai neturi sienų, todėl reikalingi nauji tarpvalstybiniai teisiniai įrankiai šioje srityje.

„Norint, kad mūsų institucijos galėtų veiksmingai veikti skaitmeninėje erdvėje, turime ne tik stiprinti mūsų teisėsaugos pareigūnų analitinius gebėjimus ir diegti pažangias technologijas, bet ir sudaryti sąlygas valstybėms efektyviai keistis informacija ir supaprastinti procedūras“, – teigė viceministras.

Jo teigimu, svarbu rasti patikimus teisinius sprendimus, kurie užtikrintų teisėsaugos institucijų prieigą prie nusikaltimų tyrimui reikalingų duomenų, tuo pačiu išlaikant pagrindinių teisių, asmens duomenų ir privatumo apsaugą.

Pasak prezidento, didžioji Lietuvos žydų tragedija palietė beveik visus šalies miestus ir miestelius bei paliko tuštumą. Nors jos užpildyti neįmanoma, būtina siekti, kad Holokausto pamokos nebūtų pamirštos.

„Turime užtikrinti, kad būsimos kartos prisimintų ir apmąstytų tai, kas įvyko. Nėra kito būdo laiduoti, kad siaubingi praeities įvykiai daugiau niekada nepasikartotų. Mūsų šiandienos įsipareigojimai turi virsti konkrečiais veiksmais, nutaikytais į jaunąją kartą ir visą plačiąją visuomenę“, – sakė šalies vadovas.

Pristatydamas Lietuvos įsipareigojimus Holokausto atminimui ir kovai su antisemitizmu, prezidentas pabrėžė visuomenės švietimo, stiprių akademinių tyrimų ir Lietuvos žydų palikimo išsaugojimo svarbą. Šiuo tikslu plečiamas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus padės geriau atskleisti turtingą Lietuvos žydų istoriją.

Šalies vadovas kvietė netoleruoti antisemitizmo, Holokausto neigimo ir bandymų klastoti istoriją bei paragino plėtoti atvirą dialogą, besiremiantį istoriniais faktais. Pasak prezidento, atremti naujoms radikalizacijos apraiškoms skaitmeninėje erdvėje reikės tarptautinių pastangų. Pirmoji ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija yra viena iš tokių iniciatyvų, prie kurių Lietuva norėtų prisidėti.

Švedijos premjero Stefano Löfveno kvietimu Tarptautinis Malmės forumas turėjo įvykti praėjusių metų spalį, praėjus 75 metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tačiau koronaviruso pandemija privertė renginį atidėti metams.

Forume dalyvavo daugiau nei 30 valstybių, taip pat daugelio tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, tarp jų Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Latvijos prezidentas Egilas Levitas, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kalllas, Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis ir Suomijos prezidentas Sauli Niinistö.

Trečiadienį G. Nausėda dalyvaus Malmėje vyksiančio forumo plenarinėje sesijoje ir pasisakys kitam renginyje pavadinimu „Saugant atminimą, kovojant su iškraipymais“, pranešė Prezidentūra.

„Iki šiol skaudžiai jaučiame savo bendrapiliečių, Lietuvos žydų, netektį. Privalome užtikrinti, kad būsimos kartos prisimintų ir apmąstytų skaudžias Holokausto pamokas. Suvokdami, kad praeities košmarai negali kartotis, turime kovoti su visais bandymais klastoti istoriją ir kurstyti neapykantą“, – pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda.

Privalome užtikrinti, kad būsimos kartos prisimintų ir apmąstytų skaudžias Holokausto pamokas.

Švedijos rengiamame Malmės tarptautiniame Holokausto atminimo ir kovos su antisemitizmu forume dalyvaus daugelio valstybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, tarp jų Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis (Šarlis Mišelis), Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), Latvijos prezidentas Egilas Levitas, Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis (Klausas Johanis), Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė).

Forumo metu bus pristatyti valstybių, tarp jų ir Lietuvos, įsipareigojimai stiprinti Holokausto atminimą ir kovoti su antisemitizmu, teigiama pranešime.

Trečiadienį vakare prezidentas Danijos sostinėje Kopenhagoje taip pat susitiks su šios šalies lietuvių bendruomene.

„Mes niekada nepamiršime politinės ir moralinės Švedijos paramos laisvės siekiančioms Baltijos šalims prieš 30 metų. Nuo tada nuolat jaučiame tvirtą jos palaikymą. Dabar glaudžiai bendradarbiaujame kaip partnerės, turinčios bendras vertybes ir interesus, siekiančios bendrų tikslų, ypač ekonomikos, energetinio saugumo, gynybos, žmogaus teisių ir kitose srityse“, – pažymi V. Čmilytė-Nielsen.

Mes niekada nepamiršime politinės ir moralinės Švedijos paramos laisvės siekiančioms Baltijos šalims prieš 30 metų.

Seimo delegacija kartu su Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkais lankysis Švedijos Riksdage, gynybos ir užsienio reikalų ministerijose. Vizito darbotvarkėje – delegacijų susitikimas su Švedijos karaliumi Karlu Gustavu XVI.

Parlamentarai dalyvaus Švedijos ir Baltijos šalių parlamentų narių seminare, skirtame Švedijos ir Baltijos šalių santykių dinamikai ir bendradarbiavimui per paskutinius tris dešimtmečius aptarti.

Taip pat dalyvaus „Pirmadienio susirinkimų“ rekonstrukcijoje dalyvaujant Švedijos politikams, žurnalistams ir Baltijos šalių bendruomenėms Švedijoje, stebės etnografinių kolektyvų pasirodymus.

Susitikimuose su Švedijos vadovais Prezidentas aptars Lietuvos ir Švedijos dvišalių santykių tolesnio stiprinimo galimybes, Europos Sąjungos ir su regiono saugumu susijusius klausimus, padėtį Baltarusijoje, ES Rytų Partnerystės iniciatyvą, ES rytinių sienų apsaugos ir nelegalios migracijos srautų valdymo, Astravo atominės elektrinės saugumo ir elektros nepirkimo problemas.

Taip pat vadovai aptars bendradarbiavimą ekonomikos, kultūros ir mokslo srityse bei pažymės diplomatinių santykių užmezgimo 100-metį ir atkūrimo 30-metį.

Stokholmo rotušėje prezidentas įteiks valstybinį apdovanojimą už nuopelnus Lietuvai Stokholmo miesto tarybos pirmininkei Ceciliai Brinck. Taip pat apsilankys Stokholmo Karališkajame arsenale, kur saugoma viena didžiausių XVI–XVIII a. lituanistinių vertybių kolekcija. Programoje numatytas ir valstybės vadovo susitikimas su šalies lietuvių bendruomene.

Stokholme ministras dalyvaus Šiaurės–Baltijos šalių ir Šiaurės grupės gynybos ministrų susitikimuose, juose daugiausia dėmesio ketinama skirti gruodžio pradžioje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Londone.

Kaip BNS informavo ministro atstovė Vita Ramanauskaitė, ministrai Švedijos sostinėje aptars ir tolesnes bendradarbiavimo perspektyvas.

„Be įprastų darbotvarkės klausimų – Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo stiprinimo gynybos, saugumo ir kibernetinio saugumo srityje, kovos su hibridinėmis grėsmėmis, bendrų pratybų ir operacijų – ministrai taip pat aptars tolimesnį bendradarbiavimą šiame formate įvykus „Brexitui“, – sakė ministro atstovė.

Susitikimuose Stokholme dalyvaus Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Lenkijos gynybos ministrai bei Islandijos Užsienio reikalų ministerijos atstovai.

NATO viršūnių susitikimas Londone vyks gruodžio 3-4 dienomis.

„Šie du klausimai susitikime bus patys svarbiausi“, – BNS vizito išvakarėse sakė Lietuvos premjero patarėjas užsienio politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis.

Pasak jo, ministrai pirmininkai aptars „NordBalt“ ir Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektus, taip pat grėsmes dėl Baltarusijoje, Astrave statomos atominės elektrinės ir Rusijos tiesiamo Baltijos jūrą kertančio dujotiekio „Nord Stream 2“.

„NordBalt“ elektros jungtį Lietuva vystė kartu su Švedija. Ji nuo praėjusių metų liepos vidurio veikia įprastu režimu. 550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio kabelį iki 2015 metų pabaigos pagamino ir nutiesė Švedijos ABB. Ši jungtis sujungė Lietuvos ir Skandinavijos elektros rinkas.

A.Pikžirnio teigimu, Lietuvos ir Švedijos premjerai taip pat aptars saugumo situaciją ir Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Dėl savo saugumo sunerimusi Švedija šią savaitę paskelbė grąžinanti šauktinių tarnybą, kuri buvo sustabdyta 2010 metais.

Lietuva taip pat grąžino šaukimą į kariuomenę 2015 metais.

Švedijoje parlamento vadovas lankysis Riksdago pirmininko Urbano Ahlino kvietimu, BNS informavo Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė.

Seimo pirmininko vadovaujama delegacija susitiks su Švedijos karaliumi Carlu XVI Gustafu (Karlu XVI Gustafu), parlamento vadovu, kitais aukštais šalies pareigūnais.

Per susitikimus bus aptartas Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas regioninio saugumo, įskaitant energetinį saugumą, kibernetines ir hibridines grėsmes, strateginės komunikacijos ir Rytų partnerystės klausimais.

Seimo pirmininko biuras pažymi, kad Švedija yra svarbi ir patikima Lietuvos partnerė, ypač vystant bendradarbiavimą ekonomikos, energetinio saugumo, regioninio saugumo ir gynybos bei kitose srityse.

Tai pirmasis Seimo pirmininko V.Pranckiečio vizitas į Švediją, kartu su juo delegacijoje vyksta Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Seimo narė Rasa Juknevičienė.

Popiežius savo vizitui į pietų Švediją pasirinko Martyno Lutehrio protestantiškos reformacijos metinių dieną, spalio 31-ąją.

XVI amžiuje gyvenęs vienuolis M. Lutheris buvo prieš tuometę Romos Bažnyčios galią, jos turtus ir kvietė žmones sukilti reformuoti Katalikų Bažnyčios valdžią ir priartinti ją prie Biblijos tiesų ir sveiko proto.

Popiežiaus Pranciškaus vizito į Švediją tikslas yra priminti, jog panašumų tarp protestantų ir katalikų yra daugiau nei skirtumų ir jog reformacija neturėjo virsti religijos susiskaldymu.

Lundo miestas Švedijoje, priimsiantis popiežių Pranciškų, sako nesipuošiantis tam ypatingai, o tik ruošiantis tinkamą apsaugą svečiui ir prieinamumą norintiems jį pamatyti. Policijai labai sunku nuspėti, kokias minias žmonių pritrauks šis istorinis vizitas, tačiau jau aišku, kad mieste bus daugiau svečių iš Lenkijos ir Baltijos šalių nei vietinių švedų.