Būtent šiam L. Coheno jubiliejui geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ kartu su žymiausiais šalies atlikėjais nusprendė paskirti muzikinę dedikaciją, kurią pavadino „Dainos bokštas“.

Lapkritį keturiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Palangoje – numatyti koncertai, kuriuose legendos dainas atliks Vladas Bagdonas, Česlovas Gabalis, Lina Rastokaitė, Raminta Naujanytė-Bjelle, Marius Jampolskis ir Andrius Bialobžeskis.

Atlikėjams pritars dirigento Vytauto Lukočiaus surinkta ritmo grupė, o koncertų režisūra pasirūpins poetas, rašytojas ir režisierius Alvydas Šlepikas.

Česlovas Gabalis. „Bardai LT“ archyvo nuotr.

„L. Cohenas yra reiškinys, jo muzikinis palikimas rezonuoja ir jaudina, jo žemas balsas gydo – ramina, įkvepia, užburia. Man jis – tikras scenos magas, žavingas džentelmenas ir filosofuojantis vedlys, kuris paima už rankos ir kviečia į mistinę kelionę kartu“, – sakė viena iš muzikinės dedikacijos sumanytojų Alina Semionova.

Leonardas Cohenas. „Bardai LT“ archyvo nuotr.

Alina pasakoja pirmą kartą legendinį dainininką išgirdusi gal 13-os. „Nuo tada dainininkas likęs under my skin, lydi įvairiais gyvenimo laikotarpiais, gelbsti ir prikelia, – ji sako ir priduria, kad L. Coheno įtaka bardų muzikai, dainų autoriams ir muzikantams yra didžiulė.

To įrodymas – gausus dainininkų ir muzikantų būrys, noriai sutikęs dalyvauti „Dainos bokšto“ projekte. Didžiam kūrėjui jie nori nusilenkti, o klausytojams padovanoti neakivaizdinį pasimatymą su nuostabia Coheno muzika.

Raminta Naujanytė-Bjelle. „Bardai LT“ archyvo nuotr.

Pasaulinio garso litvako L. Coheno atminimas įamžintas Kanadoje, Klivlando rokenrolo šlovės muziejuje. Kanadoje užaugusio dainininko mama Maša Klonicki buvo Vilniaus rabino Solomono Klionicki dukra, Lietuvoje, Vilkaviškio rajone, gimęs ir dainininko senelis iš tėvo pusės.

Savo karjerą pradėjęs romanu „Žavūs nevykėliai“, vėliau L. Cohenas persikėlė į JAV, apsigyveno Niujorke. Legendinis bardas šiandien laikomas vienu ryškiausių ir didžiausią įtaką XX amžiaus antrosios pusės muzikai padariusiu kūrėju.

Vladas Bagdonas. „Bardai LT“ archyvo nuotr.

Už gyvenimo nuopelnus 2010 metais atlikėjas apdovanotas prestižiniu „Grammy“ apdovanojimu. Jo emocingos, jausmingos, aistros kupinos dainos skleidžia tai, kas svarbu ir šiandienos klausytojams.

Muzikinėje dedikacijoje, be abejo, nuskambės ir žinomiausia L. Coheno daina – baladė „Hallelujah“. Koncertai numatyti: lapkričio 14 d. – Šiaulių koncertų salėje „Saulė“, lapkričio 20 d. – Kauno VDU salėje, lapkričio 21 d. – Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, lapkričio 23 d. – Palangos koncertų salėje.

„Penktadienį buvo priimtas sprendimas (...) išduoti leidimą gyventi“, – TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Žiniasklaida gruodžio pabaigoje skelbė, kad Baltarusijos pilietė Jelena Liopo mėnesio pradžioje išvyko iš Lietuvos į tėvynę, nes baigėsi jos laikino leidimo gyventi šalyje galiojimas, o Migracijos departamentas dar nepriėmė sprendimo dėl naujo leidimo.

V. Bagdonas anksčiau sakė, kad J. Liopo yra dirbusi Baltarusijos valstybinėje televizijoje.

Likus savaitei iki festivalio pradžios pasiklausyti muzikinių istorijų „Upės terasoje“ po rugpjūčio dangumi kvies du talentingi ir du labai skirtingi kūrėjai. Scenoje išvysime dainuojančius aktorius, garsėjančius puikiu humoro jausmu – Aidą Giniotį ir Vladą Bagdoną, kuriam pritars kompozitorius Audrius Balsys. Abu atlikėjai kvies jau 16 kartą sugrįžti į Anykščius ir susitikti kultūros festivalyje „Purpurinis vakaras“ rugpjūčio 17–19 dienomis.

Koncertą pradės režisierius, aktorius, dainų kūrėjas, pedagogas A. Giniotis nuo vaikystės save laikantis muzikos mylėtoju. Tačiau darbo pobūdis lėmė, kad dažniau darbo laiką ir dalį laisvalaikio tenka pašvęsti literatūrai. Pastatęs gausybę nepamirštamų spektaklių vaikams ir suaugusiems „Keistuolių teatre“, „Atvirame rate“, Valstybiniame Šiaulių dramos ir kituose Lietuvos teatruose, pagrįstai laikomas „commedia dell‘arte“ žinovu ir komiškųjų žanrų meistru. Tad ir jo muzikinėje kūryboje netrūksta žaismingumo, ironijos, improvizacijos, o žiūrovai norom nenorom yra įtraukiami į pasirodymą.

Antrojoje koncerto dalyje į sceną žengs Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dainuojantis aktorius V. Bagdonas. Žiūrovų lauks netikėtas duetas scenoje: prie maestro prisijungs kompozitorius, pianistas Audrius Balsys, ir kartu jie pristatys „Bagdoniškų dainų“ programą. Joje skambės ir senos, gerbėjų mėgiamos, ir visiškai naujos dainos, meistriškai papuoštos kompozitoriaus A. Balsio aranžuotėmis.

Jaukus, kupinas gerų emocijų ir istorijų vakaras laukia visų apsilankiusiųjų „Upės terasoje“ įžanginiame koncerte į kultūros festivalį „Purpurinis vakaras“.

O kiekvienas susitikimas su kūrėjais tampa didele švente klausytojams. Geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ šią savaitę kviečia į tris dainuojančių aktorių autorinius koncertus sostinėje:

Gruodžio 1 d. 19 val. koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje surengs žinomas aktorius, dainų autorius ir atlikėjas K. Smoriginas. Pritariant ištikimam bendražygiui, jo dainų aranžuotojui, kompozitoriui Audriui Balsiui (klavišiniai) ir gitaros virtuozui Martynui Kuliavui, artistas pristatys atnaujintą dainų programą. K. Smoriginas žada atlikti keletą naujų dainų, papildyti repertuarą seniau sukurtais, bet nepelnytai primirštais kūriniais, ir, žinoma, nepamiršti ištikimų klausytojų atmintyje gyvenančių dainų.

Gruodžio 3 d. 19 val. koncertų cikle „Muzika po žvaigždėmis“ Vilniaus Universiteto planetariume pasirodys aktorius V. Bagdonas. Po ilgos pertraukos atlikėjas pristatys naujausią savo darbą – kompaktinę plokštelę „Medžio degimas“, į kurią sudėjo įvairių laikų savo atliekamas dainas. Artisto kūriniai, tokie kaip „Vaikystės šviesa“, „Mano senai mokyklai“, „Sapnas apie motiną“ yra klausomi ir mylimi, o susitikimai su meistru – laukiami ir praturtinantys.

Gruodžio 5 d. 18 val. susitikti su gerbėjais muzikiniame teatre „Legendos klubas“ savo gimtadienio proga nutarė aktorius, dainų autorius ir atlikėjas A. Kaniava. Čia jis pristatys teatralizuotą koncertinę programą „Naktis teatre“.

„Tai muzika ir dainos, su kuriomis susidūriau pats. Tai nemažas laiko tarpas – beveik ketvirtis amžiaus – nuo gyvenimo „Aukštyn kojom“ iki „Brėmeno muzikantų“. Tai dainos, kurios niekada negavo galimybės patekti į rampų šviesą, bet turi tokį dramaturginį užtaisą, kad tiesiog prašosi į sceną“, – belaukdamas susitikimo mintimis apie naująją programą dalinasi A. Kaniava.

Prasmingas laikas, gražiausios dainos ir šviesiausia nuotaika – trys komponentai, kurie derės koncertuose, kuriuose klausytojų laukia K. Smoriginas, V. Bagdonas ir A. Kaniava.

Koncerte pasirodė publikai gerai pažįstami aktoriai ir atlikėjai: Andrius Bialobžeskis, Vladas Bagdonas, Saulius Bareikis, Andrius Kaniava, Baltos Varnos ir kiti.

Kasmetinis nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“ tradiciškai vyks Anykščiuose rugpjūčio 19-21 dienomis. Savaitę prieš festivalio pradžią Kaune nuskambėjo įžanginis koncertas, kurio metu žiūrovai susipažino su naujomis pamėgtų atlikėjų dainomis. Vakaras buvo kupinas įvairių muzikos kūrinių, kurie išsiskyrė savo atlikimo stiliumi, unikalia energija bei kilme. Įvairi festivalio programa skatina prisiminti šių metų „Purpurinio vakaro“ šūkį – „Atsigręžti į šaknis“.

„Šis festivalis man yra laukiamiausias metų įvykis. Muzika ir žodžiai labai tyri, nuoširdūs, žmogiški. Kiekvienas lietuvis, kuris myli savo kultūrą ir istoriją turi nors kartelį čia apsilankyti.“, – koncerto pradžioje atviravo kaunietė Regina.

Kūrinių įvairovė

Viso koncerto metu skambėjo dainos, įkvėptos svarbiausių Lietuvos poetų bei atlikėjų. Vakaro eigoje puikiai žinomos dainos susiliejo su naujai suskambėjusiais, publikai dar negirdėtais muzikiniais kūriniais. Žiūrovams užėmus savo vietas scenoje pasirodė aktorius A. Bialobžeskis ir atidarė koncertą atlikdamas kūrinį „Daina su gandrais“. Netrukus scenoje jį pakeitė atlikėjas V. Kazlauskas, taip pat atlikdamas žiūrovams pažįstamą kūrinį „Palik tik dainą man“.

„Visada būna gera ir ramu klausytis tokios muzikos, kurią atpažįsti iš pirmų akordų. Nepaisant to, labai įdomu susipažinti su dar negirdėtomis dainomis, naujais dainininkais ir muzikantais. Tai ir yra koncerto prasmė – išgirsti kažką, ko dar negirdėjai prieš tai.“, – po koncerto atviravo su šeima iš Prienų atvykusi Sandra.

Prieš 15 metų anapilin išėjusio Sauliaus Mykolaičio atminimui suskambėjo daina „Balta diena“, kuriai naują skambesį suteikė A. Bialobžeskio ir A. Kaniavos duetas. „Prisipažinsiu, šį kūrinį atlieku pirmą kartą“, – publikai atviravo A. Kaniava. Žiūrovai šio pasirodymo metu ritmingai plojo ir palaikė atlikėjus.

Publiką sužadino ir žymaus skaitovo V. Bagdono pasirodymas. „Dabar atliksiu dainą, kuri baisi ne savo žodžiais, o atlikimu“, –  žiūrovų dėmesį kurstė atlikėjas. Išgirdus pirmuosius dainos žodžius publika nuščiuvo ir dažnas ėmė juoktis. „Niekada negalvojau, kad V. Bagdonas gali šitaip išdainuoti!”, – po pasirodymo nuostabos neslėpė kaunietis Tomas.

Koncertas kupinas jautrių momentų

Moteriško švelnumo į sceną įnešusios Vilija Radvilė ir Kornelija Petkutė savo pasirodymo metu pasveikino koncerto dalyvę Gražiną su jos gimtadieniu. Atlikėjų sveikinimus publika palydėjo dosniais aplodismentais, po kurių sekė sukaktuvininkei dedikuotas kūrinys „Vasara“. Po skambaus atlikėjų dueto sekė trumpa pertrauka.

„Nors žinau visus šiuos atlikėjus, man labiausiai patinka Vilija Radvilė, čia atvykau pasiklausyti jos muzikos.“, – pertraukos metu teigė kaunietė Vilija. „Mėgstamiausio atlikėjo neturiu, pavardės man nieko nereiškia. Manau, kad muzikoje svarbu idėjos ir žodžiai, o ne kas ją atlieka ar kuria.“, – savo mintis išsakė studentas Irmantas.

Koncertą uždarė grupė „Baltos Varnos“. „Jaučiame didelę garbę pasirodydamos kartu vienoje scenoje su šiais patyrusiais atlikėjais. Šiandien skambėjo begalė linksmų dainų, o šitą dainą skiriame visiems čia susirinkusiems tėveliams“, – taip paskutinę vakaro dainą „Staigmena“ pristatė jaunų merginų duetas.

„Kitais metais planuosiu atostogas rugpjūtį. Seniai negirdėjau tokios gražios muzikos“, – patirtimi dalijosi su drauge atvykęs Justinas.

Nors pandemija ilgam buvo sustabdžiusi koncertinę veiklą, karantininį laikotarpį artistas praleido turiningai – pernai išleido muzikinį albumą „Medžio degimas“, į kurį sudėjo įvairių laikų savo atliekamas dainas, tarp kurių „Sapnas apie Motiną“, „Vaikystės šviesa“, „Baltas lino gyvenimas“ (atliekama duetu su Kristina Kazlauskaite). V. Bagdonas įsitikinęs, kad „senų laikų melodijos turi teisę būti klausomos“.

Ką pačiam aktoriui reiškia plokštelės leitmotyvu tapusi daina „Medžio degimas“? „Poeto žodžiuose ir slypi atsakymas – „žmogaus gyvenimas kaip degimas medžio“ – vienas greit pavargsta, sudžiūva ir sudega, kitam likimas leidžia ilgiau pabūti, paskleisti savo šilumą, karštį, įkaitinti aplinką ir aplinkinius savo buvimu, dar kitam leista ilgai ir ramiai smilkti, niekam nekeliant pavojaus. Bet vienaip ar kitaip visiems teks sudegti“, – samprotauja V. Bagdonas.

Koncerte, kuriame galės apsilankyti tik ribotas skaičius ištikimiausių aktoriaus gerbėjų, skambės ir naujos dainos, kantriai laukusios klausytojų visą karantino laikotarpį.

V. Bagdonas – aktorius, palikęs ryškius pėdsakus teatro ir kino istorijoje, Lietuvos kultūroje. Profesijos fanatikas, kurio gyvenimas neįsivaizduojamas be scenos, o susitikimai su žiūrovais yra kaip gryno oro gurkšnis, jau ilgus dešimtmečius ištikimai tarnauja scenai ir jos mūzoms. Jo sukurti vaidmenys sukrečia ir apvalo, neša šviesą, apnuogina stipriausias ir silpniausias žmogaus savybes, ir, kas svarbiausia kūrėjui, niekada nepalieka žiūrovo abejingu. Artisto dainos yra klausomos ir mylimos, o susitikimai su Meistru – laukiami ir praturtinantys.

Į koncertą kviečia geros muzikos ekspertai „Bardai LT“.

Įėjimas į koncertą tik su „Tiketa“ e. bilietais. Gretimas sėdimas vietas gali užimti ne daugiau kaip du asmenys, kartu atėję į renginį.

Albume pavadinimu „Medžio degimas“ surinktos bene žinomiausios Vlado Bagdono dainos, tarp kurių „Sapnas apie Motiną“, „Vaikystės šviesa“, „Baltas lino gyvenimas“ (atliekama duetu su Kristina Kazlauskaite). Paklaustas, kuo jam pačiam artima pagrindinė albumo daina, užduodanti nuotaiką visam diskui, V. Bagdonas atsako: „Poeto žodžiuose ir slypi atsakymas –  „žmogaus gyvenimas kaip degimas medžio“ – vienas greit pavargsta, sudžiūva ir sudega, kitam likimas leidžia ilgiau pabūti, paskleisti savo šilumą, karštį, įkaitinti aplinką ir aplinkinius savo būvimu, dar kitam leista ilgai ir ramiai smilkti, niekam nekeliant pavojaus. Bet vienaip ar kitaip visiems teks sudegti“.

– Kam skiriate albume skambančias dainas?

– Tiems, kad domisi V. Bagdono kūryba. Tiems, kam įdomu sužinoti, kokia muzika vyravo Lietuvoje XX am. pabaigoje. Nors tai nevisai ta estradinė muzika. Bet ir senų laikų melodijos turi teisę būti klausomos. O šiaip skirčiau visiems smalsuoliams ir kolekcionieriams...

– O kokios muzikos pats klausotės?

– Man patinka Leonard‘as Cohen‘as, Sting‘as, Tom Waits‘as, prancūziška ir ispaniška muzika.

– Kompaktinėje plokštelėje skamba melodingos dainos apie meilę, Tėvynę, gražiausius jausmus, akcentuojančios pamatines žmogaus gyvenimo vertybes. O jums pačiam, kas yra didžiausia vertybė?

– Gyvenimas.

– Ar šis keistas karantino laikotarpis virto melodijomis, dainų žodžiais? Ar buvo šis laikas kūrybiškas?

– Per pirmas dvi savaites užgimė pora dainelių. Nors dažnai kuriu, kaip sakoma, iš lubų, bet po dviejų savaičių atšliaužė krizė ir kiek bežiūrėčiau į lubas – ten visą laiką buvo tuščia.

– Ar pasiilgote scenos ir savo klausytojų? Kada artimiausias susitikimas?

– Klausytojų pasiilgau. Gal blogai nuskambės – scenos – nelabai. Kada pasirodysiu? Kada pandemija leis... Artimiausias suplanuotas autorinis koncertas rugpjūčio 13 d. muzikiniame klube „Legendos“ Vilniuje.

Naująją kompaktinę plokštelę su pamėgtomis publikos dainomis įsigyti galima www.gme.lt elektroninėje parduotuvėje.

Artėjant kovo 11 d. premjerai Vilniuje, „COZY by Siemens arena“ garsi dainininkė pristato ariją, meilės duetą  kartu su aktoriumi Vladu Bagdonu, įkūnijančiu pagrindinį herojų Mažvydą. „Dabar ir visados“ – tai vienas svarbiausių šios koliažinės operos kūrinių, kuris pasakoja dviejų, dėl meilės ir išsiskyrimo kenčiančių žmonių istoriją bei neša svarbią žinią klausytojams.

„Ir mano, ir tuo pačiu šios arijos žinutė – ilgaamžiškumas ir labai tyra, labai nuoširdi meilė. Tikrai gera viduj, kad galiu tokią vertybę spinduliuoti ir ją bandyt perteikti šiame spektaklyje“, – džiaugiasi „Lietuvos balso“ nugalėtoja ne tik nauja aktorystės patirtimi, bet ir kūrinio premjera.

Patinka jausti diskomfortą

Monika Marija, ruošdamasi Mažvydo mylimosios Marijos vaidmeniui ir pirmam kada nors įkūnytam personažui, labai vertina „Mažvydo“ repeticijas. Atlikėja atvira – pradžia nebuvo tokia jau lengva.

„Pirmomis savaitėmis gal buvo sudėtingiausia, nes visiškai nauja aplinka. Bet tuo pačiu aš mėgstu priimti naujus iššūkius, man patinka jausti diskomfortą. Kai tu jį jauti, tai žinai, kad mokaisi. Ir labai džiaugiuosi, kad pirmą kartą atėjau į teatro sceną, į tą aplinką, nes matau, kad esu apsupta labai talentingų ir padedančių žmonių“, – įspūdžiais dalijasi viena pagrindinių muzikinio spektaklio veikėjų.

Aktyviai koncertuojanti dainininkė pasakoja apie režisieriaus Kęstučio Jakšto palaikymą, kuris padeda drąsiau pasinerti į unikalią aktorystės patirtį: „Režisierius vis klausia, ar gerai jaučiuosi, kokios reikia pagalbos. Ir man patinka jo žodžiai, kad šou versle gali dažniau žiūrėti į tavo blogąsias savybes, pakritikuoti, o teatro pasaulyje visi kaip tik su didžiule pagarba pasiruošę padėti kitam žmogui. Sako, jeigu bijai, kad kažkas tave kritikuos, tai kaip tik klysk, nes visi džiaugiasi, kad gali tau padėt. Tokia įkvepianti mintis iš režisieriaus mane nuramino“.

Ir artimas, ir tolimas vaidmuo

„Aš niekada nebuvau pratusi vaidinti. Muzika, kurią atlieku ir kuri skamba mano albume, ganėtinai natūralistinė, ir aš dainuoju apie tai, kaip jaučiuosi. Taip ir scenoje elgiuosi. Tiesa, čia nesvarbu, su kokiomis nuotaikomis ateini į repeticiją, tu turi vaidinti savo personažą ir vaidinti taip, kaip jis jaučiasi dramoje. Galbūt tai man ir yra sudėtingiausia, bet po truputį mokausi“, – šypsosi Monika Marija.

Be identiškų dainininkės ir Mažvydo mylimosios vardų, Monika Marija pastebi daugiau jai artimų koliažinės operos „Mažvydas“ motyvų.

„Mano mama yra lietuvių kalbos mokytoja ir aš visada domėjausi literatūros kūriniais. Man brangi ir mūsų pirmosios knygos istorija. Kiekvienam lietuviui turėtų būti brangi ir kiekvienas turėtų sugebėt atrasti kažką jaudinančio. O kalbant apie patį vaidmenį, iš vienos pusės jis artimas. Panašumas prasideda ne tik vardais, bet ir tuo, kad Marijos personažas jautrus, praėjęs daug sunkumų gyvenime – galbūt su tuo galiu kažkiek tapatintis. Tai moteris, patyrusi didžiulę, stiprią meilę, kartu skaudų išsiskyrimą dėl kilnių, didingų tikslų. Kita personažo pusė ta, su kuria man sunkiau susitapatinti – vaiko neturiu, o dramoje Mantas Jankavičius yra mano mylimas vaikas (šypsosi). Tą savo herojės pusę, kuri man tolimesnė, turiu kažkaip prisijaukinti, o artimesnė pusė padeda visiškai nepasimesti“, – sako moteris.

Tarp įsimylėjėlių – didžiulis amžiaus skirtumas

Turbūt daugeliui būtų smalsu sužinoti, kodėl meilės duetą atliekantys Monika Marija ir V.Bagdonas yra tokio kontrastingo amžiaus veikėjai. Pasak režisieriaus K.Jakšto, šis sumanymas yra neatsitiktinis: „Marija yra Mažvydo jaunystės pirmoji meilė. Kai žmogus anksti miršta, jis lieka jaunas, norėjosi parodyti tą situaciją ir prisiminimus, kuriuos pagrindinis herojus nešioja visą gyvenimą. Dėl to ir matome tokį amžiaus skirtumą. Pati arija yra kaip atsisveikinimo, paskutinio pasimatymo kūrinys. Marija ir Mažvydas išgyveno didžiausius jausmus, bet arijos pabaigoje Mažvydas iškeliauja į Prūsiją ir palieka savo mylimąją. Vėliau spektaklyje rodomas Marijos atvaizdas – tik sūnaus pasakojimas apie liūdną moters lemtį. Istorikai beveik nemini Mažvydo laikotarpio Lietuvoje, todėl esame laisvi interpretuoti“.

Monika Marija įsitikinusi, jog nepaisant amžiaus ar kitų skirtumų, meilės arija tinka kiekvienam iš mūsų.

„Meilė muzikai, meilė kitam žmogui, atsidavimas, ištikimybė – tai dalykai, ant kurių pastatytas mūsų pasaulis ir dėl kurių mes egzistuojame. Labai norisi, kad ta žinutė pasiektų žmones ir jiems rezonuotų taip, kaip ir mums“, – sako dainininkė.

Koliažinės operos arijai „Dabar ir visados“ muziką parašė Jonas Jurkūnas, pelnęs Lietuvos kompozitorių sąjungos apdovanojimą, kuriantis kino filmams, spektakliams, populiariosios ir elektroninės muzikos gerbėjams. Kitas aranžuotės autorius – Juozas Martinkėnas.

Dainos teksto autorius – koliažinės operos „Mažvydas“ libreto kūrėjas Arnas Ališauskas, Just. Marcinkevičiaus poezijos rinktinės „Viešpatie, nejaugi neprašvis?“ sudarytojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijos laureatas.

Muzikiniame spektaklyje „Mažvydas“ pagrindinius vaidmenis atlieka būrys žinomų veidų: Martyną Mažvydą – V. Bagdonas ir jį keisiantis Giedrius Arbačiauskas, Mažvydo mylimąją Mariją – dainininkė Monika Marija, sūnų Kasparą – Mantas Jankavičius ir ateityje pasirodysiantis Rokas Spalinskas, Mažvydo posūnį Kristupą – Rokas Laureckis, o Mažvydo žmonos Benignos vaidmenį pakaitomis atlieka operos primadonos Jovita Vaškevičiūtė ir Joana Gedmintaitė. Kitus koliažinės operos veikėjus įkūnija projekto sumanytojai – valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ atlikėjai.

Po Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtos premjeros Vilniuje koliažinė opera „Mažvydas“ bus rodoma Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Mažeikiuose ir Palangoje. 2020 m. rudenį programa bus tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose.

Projektą globoja J.E. Prezidentas Valdas Adamkus

Režisieriaus Kęstučio Jakšto režisuojamame spektaklyje pagrindinį vaidmenį atliks Vladas Bagdonas. Mažvydo sūnų Kasparą įkūnys Mantas Jankavičius, mylimąją – dainininkė, „Lietuvos balso“ nugalėtoja Monika Marija, posūnį Kristupą – Rokas Laureckis, Mažvydo žmonos Benignos vaidmenį pakaitomis atliks operos žvaigždės Jovita Vaškevičiūtė ir Joana Gedmintaitė, o ateityje Vladą Bagdoną keis ir Giedrius Arbačiauskas. Kitus koliažinės operos veikėjus įkūnys projekto sumanytojo – valstybinio ansamblio „Lietuva“ atlikėjai.

Projektą globoja J. E. Prezidentas Valdas Adamkus. Premjera įvyks kovo 11-ąją, švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, kartu minint Justino Marcinkevičiaus 90-ąsias gimimo metines. Po premjeros Vilniuje, muzikos spektaklis keliaus po kitus šalies miestus kovo ir balandžio mėnesiais.

Mažvydas yra vienas iš tų gražių pavyzdžių, kaip reikia mylėti tėvynę ir atiduoti viską, ką sugebi. Tai velniškai iškilus žmogus, kuris per mažai atskleidžiamas mūsų istorijoje ir literatūroje.

Artimas savo pasaulėžiūra

Mažvydą įkūnijantis V. Bagdonas pasakoja, jog pakviestas atlikti pagrindinį vaidmenį operoje nemažai domėjosi savo herojaus istorija, todėl dar geriau supranta, koks dvasiškai stiprus vaidmuo jo laukia.

„Šiame projekte jaučiu ypatingą atsakomybę perteikti Mažvydą įtaigiai, juk jis savyje turi šitiek dramatizmo. Bet Mažvydas man artimas vien dėl pasaulėžiūros ir savo tiesos skleidimo“, – sako garsus aktorius.

Kad šis vaidmuo išskirtinis ir sunkus, akcentuoja ir koliažinės operos režisierius K. Jakštas.

„Mažvydas yra vienas iš tų gražių pavyzdžių, kaip reikia mylėti tėvynę ir atiduoti viską, ką sugebi. Tai velniškai iškilus žmogus, kuris per mažai atskleidžiamas mūsų istorijoje ir literatūroje. Mes nesiekiame istoriškumo, nemanau, kad ir Marcinkevičius savo dramoje to siekė. Jam buvo svarbi gyvenimo prasmė, tikėjimas savo darbais. Nepamirškime, kad Mažvydas visam pasauliui ir Lietuvai įrodė svarbų dalyką – mes turime savo kalbą ir raštą“, – komentuoja režisierius, sukūręs nemažai vaidmenų kino ir teatro scenose.

Testas žiūrovams

Pasak V. Bagdono, „Mažvydas“ – tai tautinės savimonės testas ir išbandymas kiekvienam iš mūsų.

„Aš prisimenu Just. Marcinkevičių, kokį poveikį tarybiniais laikais turėjo jo kūriniai, o Sąjūdžio laikais tauta tiesiog plūsdavo ašaromis, skanduodama žodį „Lietuva“ ir tardama kiekvieną raidę. Galvoju, ar operoje palikti paties dramaturgo paskutiniai žodžiai netaps testu mūsų žiūrovams, ar jie lygiai taip pat reaguos į Mažvydo raginimą mokytis kalbos ir meilės tautai, galiausiai ar atpažins ženklus ir Lietuvą galės įvertinti iš naujo.“

Šio projekto globėjas J.E. Valdas Adamkus taip pat įsitikinęs, jog tokios kūrybinės iniciatyvos – šviesus ir labai prasmingas darbas visuomenei.

„Man ir daugybei mano lemties žmonių, kurie pusę amžiaus priverstinai gyveno toli nuo Lietuvos, tiek M. Mažvydo, tiek Just. Marcinkevičiaus vardai buvo liudijimas, kad tėvynė nėra nutautinta, kad joje pulsuoja istorinė atmintis, kad mūsų tautinės šaknys – gyvos, ir iš jų anksčiau ar vėliau iškils laisvės daigai“, – teigia šią operą globojantis Prezidentas.

Kaip pastebi operos kūrėjai, kiekviena valstybė, kiekviena tauta įprasmina savo pirmosios knygos nacionaline kalba gimimą kaip pamatinį egzistencijos ženklą. Kiekviena lietuvių karta grįžo, grįžta ir grįš prie Mažvydo „Katekizmo“ tekstų ir kontekstų, savaip juos suprasdama, reflektuodama, bet niekada nekvestionuodama mūsų pirmosios knygos vertės.

„Priminti apie Lietuvos iškilias asmenybes, stipriai įtakojusias mūsų šalies ir jos kultūros istoriją – tai mūsų misija. Apie skirtingus reikšmingiausius istorinius laikotarpius mes kryptingai kalbame vis dažniau – per šokį, muziką ir dainą naujose programose, o šiuo atveju muzikiniame spektaklyje. Ir man labai džiugu, kad prie ansamblio prisijungė tokia stipri kūrybinė komanda, kaip režisierius Kęstutis Jakštas, poetas ir kritikas Arnas Ališauskas, kiti gerai žinomi kūrėjai, aktoriai ir atlikėjai.

Tai mums svarbus įvertinimas – reiškia, mes einame teisinga kryptimi, jie palaiko mūsų idėjas ir, kaip ir mums, jiems šalies istorija taip pat labai svarbi“, – teigia valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė.

Žanriškai naujas kūrinys

Žiūrovų laukia ne tik dramatiška istorija, bet ir žanriškai visiškai naujas kūrinys. Žodis „koliažas“ reiškia skirtingų meninių elementų jungimą į vieną visumą, siekiant išreikšti idėją.

„Bus labai daug įvairių stilių ir jie nebus atskirti vienas nuo kito. Siekiame, kad tai sąveikautų, papildytų vienas kitą ir atsirastų nauji muzikiniai dariniai. Iš esmės lyg ir nieko naujo nedarome, bet turime rimtų ambicijų, kad operoje gali dalyvauti ir kitų žanrų atlikėjai – jie gali nustebinti“, – komentuoja režisierius K. Jakštas.

Koliažinėje operoje „Mažvydas“ susijungs tautinių ir simfoninio orkestro styginių instrumentų, varinių pučiamųjų ir elektroninės muzikos skambesys, kino filmų ir populiariosios muzikos stiliai.

Operai tekstą, artimą Just. Marcinkevičiaus kūrybai, parašė Arnas Ališauskas, Just. Marcinkevičiaus poezijos rinktinės „Viešpatie, nejaugi neprašvis?“ sudarytojas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijos laureatas. Operos scenografiją kuria Gintaras Makarevičius, dirbantis su tokiais režisieriais, kaip Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas, Jonas Vaitkus, Éric‘as Lacascade’as. Spektaklio kompozitorius – Jonas Jurkūnas, dar žinomas kaip kino filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ muzikos autorius. Spektaklio choreografė – Aušra Krasauskaitė, apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi. Kostiumų dailininkė – ženklo „2ru2ra” įkūrėja, Anželikos Cholinos teatro šokio spektaklio „Idiotas“, miuziklo „Mindaugas“ bei kitų spektaklių kostiumų kūrėja Olga Filatova-Kontrimienė.

Unikalus muzikinis spektaklis, jungiantis istoriją ir poeziją, realius faktus ir kūrybos laisvę, pasakoja apie pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – gimimą, jos autorių Martyną Mažvydą, jo dramatišką ir sudėtingą gyvenimą, apie lietuvybės sklaidos sąlygas, iššūkius ir realybę XVI amžiuje, didelių politinių ir religinių permainų fone.

Po valstybinio ansamblio „Lietuva“ premjeros Vilniuje, koliažinė opera „Mažvydas“ bus rodoma Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje ir Mažeikiuose. 2020 m. rudenį programa bus tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose. Ateityje planuojama pristatyti kūrinį užsienyje gyvenantiems lietuviams.

Atnaujintoje muzikinėje programoje suskambės ir visiškai nauji V. Bagdono kūriniai, ir legendiniai „Vaikystės šviesa“, „Mano senai mokyklai“, „Sapnas apie motiną“. Scenoje jis pasirodys su profesionaliais muzikantais – gitaristu virtuozu Gintaru Šulinsku bei kontrabosininku Eugenijumi Kanevičiumi.

Nors intensyvus meninis aktoriaus gyvenimas vis dar padalintas tarp dviejų šalių – Lietuvos ir Rusijos (aktorius vaidina Maskvos ir Sankt Peterburgo teatruose, dažnai kviečiamas filmuotis kine), jame visada atsiranda vietos muzikai. Nuo 2013 metų aktyviai pradėjęs koncertuoti ir rengti autorinius vakarus V. Bagdonas kaskart nustebindavo publiką naujomis dainomis, pažymima „Bardai LT“ pranešime. Produktyvus laikotarpis davė savo vaisių – pribrendo medžiaga dainų rinkiniui. Lyginant su 2009 m. išleista plokštele „Žingsniai dainoje“, kurioje skamba kitų autorių sukurti kūriniai, naujas albumas įdomus vien tuo, kad jame skamba išskirtinai tik V. Bagdono parašytos dainos, pasodrintos smuiko, kontraboso, gitaros ir fortepijono garsais. Dainose atsirado naujos temos, pakito stilistika, bet kūrėjo braižas išliko tas pats – atpažįstamas, gilus, hipnotizuojantis balsas, neįkyriai, jautriai skambanti gitara, ironiškos ir rimtos, daugiabriaunės dainos – pasakojimai. Toks bus ir koncertas – pokalbis su žiūrovu: įtaigus, išmintingas, subtilus, melodingas ir viltingas, žada koncerto organizatoriai „Bardai LT“.

V. Bagdonas – aktorius, palikęs ryškius pėdsakus teatro ir kino istorijoje, Lietuvos kultūroje. Profesijos fanatikas, kurio gyvenimas neįsivaizduojamas be scenos, o susitikimai su žiūrovais yra kaip gryno oro gurkšnis, jau ilgus dešimtmečius ištikimai tarnauja scenai ir jos mūzoms. Jo sukurti vaidmenys sukrečia ir apvalo, neša šviesą, apnuogina stipriausias ir silpniausias žmogaus savybes, ir, kas svarbiausia kūrėjui, niekada nepalieka žiūrovo abejingo, teigia geros muzikos ekspertai „Bardai LT“.