„Madrido vadovų susitikime buvo sutarta, kad NATO palaiko nuostatą didinti esančius batalionus iki brigados lygio. Palaiko sutarimą dvišaliu būdu“, – kovo 10 d. sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lietuva tikėjosi, kad ne tik jau esantis NATO batalionas didės iki brigados, bet papildomai bus vokiečių brigada. Dabar Vokietija siūlo naujus sutarimus ir bando įtraukti daugiau šalių. Vasario viduryje Briuselyje A. Anušauskas dalyvavo NATO gynybos ministrų susitikime. Vokiečiai pasiūlė pasirašyti susitarimą, kuriame brigada nebuvo minima. Užsienio reikalų ministerija nurodė nepasirašyti tokio dokumento. Vokiečiai pasiūlė kitą – šį krašto apsaugos ministras pasirašė. Apie tai viešai neskelbta, iki dabar nežinojo ir Seimas su Vyriausybe.

Prezidentūra pakomentuoti atsisakė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tai yra 3+3 naujas formatas“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

3+3 formatas – tai Baltijos šalyse dislokuotos NATO kovinės grupės. Lietuvoje vadovauja vokiečiai, Latvijoje – kanadiečiai, Estijoje – britai. Vokiečių iniciatyva šešios šalys pasirašė deklaraciją. Sutarta Baltijos šalyse statyti ginkluotės sandėlius, apie brigadas – nė žodžio.

Toks formatas atsiradęs. Ten, matyt, yra visokių iniciatyvų ir popierių.

Kalbama apie karių skaičiaus didinimą visose Baltijos šalyse, koordinuojantis su NATO.

„Toks formatas atsiradęs. Ten, matyt, yra visokių iniciatyvų ir popierių“, – teigė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras nesutinka, kad šia deklaracija Lietuva sutiko su Vokietijos siūlymu, jog brigada Lietuvoje gali būti nedislokuota ir užteks ginkluotės.

„Ne. Tai šiek tiek kitas kontekstas. Tai ne apie tai. Nedetalizuosiu techninių dalykų, bet tai nėra susiję su šalių įsipareigojimais. Tai atskiri dalykai“, – situaciją komentavo A. Anušauskas.

Konservatoriai kritikuoja savo ministrą A. Anušauską – esą pasirašyta deklaracija naudinga visoms šalims, tik ne Lietuvai.

„Lietuva yra vienu ar net dviem žingsniais priekyje. To neturi nei latviai, nei estai. Sakėme, kad būtų klaidinga dabar kitų palaukti, kol jie pasivys“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai kritikuoja užsispyrimą į nutarimus įrašyti žodį „brigada“. Esą vokiečiai to nenori, kol NATO nepatvirtino naujų Baltijos šalių gynybos planų. Tai planuojama liepą Vilniuje.

Vokiečiai esą sutiktų įsipareigoti dislokuoti konkretų skaičių karių, tik kol kas ne brigados dydžio. Prieš dvi savaites Vokietijos gynybos ministras Vilniuje oficialiai pristatė – dėl brigados Lietuvoje turi spręsti NATO.

„Manyčiau, akcentuojame ne ten. Lietuva bus ginama NATO regioninės gynybos plano nustatyta tvarka, ir ten dalyvaus ne brigada, o brigados, divizijos“, – komentavo A. Anušauskas.

Valstybės gynybos taryba sutarė, kad Lietuva siekia vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.

„Neatsitraukti nuo teksto, kuris yra suderėtas. Labai aiškiai visa valstybė turi garsiai sakyti ir drąsiai, nesibaiminant, kad kas nors rūstesniu žvilgsniu į mus žvilgtelės“, – sakė G. Landsbergis.

Dabar vokiečiai esą turės pagrindą sakyti, kad Lietuva jau sutiko, jog Vokietija neprivalo dislokuoti visos brigados.

„Galutinis tikslas vis tiek yra brigada čia. Negalime užsifiksuoti tik ties viena stotele“, – pabrėžė brigados svarbą L. Kasčiūnas.

„Jeigu jau kas kalba apie išankstinę ginkluotės dislokavimą, supranta, kad tai nėra kažkur laukuose palikta ginkluotė. Ją reikia ir prižiūrėti, ir bandyti, tikrinti, taisyti, saugoti. Tai yra susiję irgi su karių dislokavimu“, – sakė A. Anušauskas.

Berlyne prieš kelias savaites lankėsi ir prezidento Gitano Nausėdos patarėjai. „Spiegel“ skelbė, kad ir jiems siūlytas naujas dokumentas, bet G. Nausėdos patarėjai nepasirašė. Ministrų kabinetas dėl nepakankamos iniciatyvos kritikuoja G. Nausėdą.

Policija teigė, kad 31 metų nukentėjusysis ir kitas vyras šeštadienio vakarą Miunsterio – maždaug 300 tūkst. gyventojų turinčio miesto – mugėje važinėdamiesi karusele įsivėlė į muštynes.

Grumtynių metu įtariamasis peiliu dūrė aukai. Nepaisant bandymų jį gaivinti, nukentėjusysis mirė įvykio vietoje.

Anot policijos, vyrai buvo nepažįstami.

Policija tebeieško įtariamojo ir dar vieno užpuolimo metu kartu su juo buvusio vyro, kurie abu pabėgo.

Sekmadienis turėjo būti paskutinė mugės diena, tačiau miesto pareigūnai nusprendė ją nutraukti anksčiau „iš pagarbos aukai“, pareiškime teigė Miunsterio meras Markusas Lewe (Markusas Lėvė).

Mugė, vadinama „Send“, Miunsteryje rengiama tris kartus per metus. Organizatorių interneto svetainėje skelbiama, kad joje kasmet apsilanko iki milijono lankytojų.

„Jaučiuosi laisva be maudymosi kostiumėlio, kuris mane varžytų. Visiškai kitoks plaukimo jausmas“, – pokyčiais džiaugėsi aktyvistė Lotte Mies.

Dar gruodį Berlyno baseino darbuotojai be liemenėlės pasirodžiusią Lotte išvarė. Tada moteris kreipėsi į ombudsmeną – tai pareigūnas, tiriantis skundus dėl netinkamos tvarkos įvairiose įstaigose ir žmogaus teisių pažeidimų.

Šis ją palikė. Jeigu vyrai Berlyno viešuose baseinuose gali nedėvėti viršutinę kūno dalį dengiančių drabužių, moterys ir lyties nenurodantys žmonės – taip pat.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Maudymosi revoliucija jau atkeliavo ir į Kelną. Čia moterys į baseinus be liemenėlės galės vaikščioti jau nuo balandžio.

„Ar tai lems, kad mūsų baseinuose bus daug moterų su nuoga viršutine kūno dalimi, kol kas negalime įvertinti, taip pat sunku numatyti, ar nekils konfliktų“, – komentavo baseino atstovė Franziska Graalman.

Berlynas – ne pirmas Vokietijos miestas, leidžiantis maudytis žmonėms pusnuogiams. Getingenas praėjusių metų gegužę leido visų  lyčių  plaukikams į viešuosius baseinus eiti nepridengus viršutinės kūno dalies.

Vokiečiai naujovę vertina dviprasmiškai: „Kiekvienas norintis kviečiamas tai daryti. Jei tai erzins vyrus, jie turės su tuo susitaikyti“, „Manau, kils problemų“.

Lotte net sulaukė grasinimų mirtimi ir išprievartavimu dėl savo kovos už laisvę būti be liemenėles. Tačiau tai jos neatbaido nuo plaukimo taip, kaip jai patogu.

„Ministrė vyks dviejų dienų vizito į Taivaną“, – žurnalistams apie žingsnį, galintį sukelti įtampą su Kinija, sakė ministerijos atstovas spaudai.

„Vizito tikslas – sustiprinti ir išplėsti bendradarbiavimą su Taivanu mokslo, mokslinių tyrimų ir švietimo srityse“, – pridūrė jis.

Vizitui rengiamasi praėjus dviem mėnesiams po to, kai aukšto rango Vokietijos parlamento delegacija nuvyko į savivaldžią salą. Tą vizitą griežtai kritikavo Pekinas.

Kinija demokratinį Taivaną laiko savo teritorija ir yra pažadėjusi vieną dieną salą užimti, prireikus – jėga.

Vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui), Pekinas padidino karinį, ekonominį ir diplomatinį spaudimą Taivanui, nes dabartinė jo išrinkta vyriausybė salą jau laiko suverenia valstybe, o ne „vienos Kinijos“ dalimi.

Sausį Taivane apsilankę deputatai priklauso verslą remiančiai Laisvajai demokratų partijai (FDP) – jaunesniajai Vokietijos koalicinės vyriausybės partnerei, kuriai priklauso ir B. Stark-Watzinger.

Parlamentarai savo viešnagę pavadino „solidarumo ženklu“ su demokratine sala.

Kinija nuolat priešinasi oficialiems kontaktams su Taivanu ir vis pikčiau reaguoja į gausius Vakarų politikų vizitus.

Praėjusiais metais įtampa išaugo, kai Pekinas padidino karinį spaudimą ir pradėjo didžiausias per pastaruosius dešimtmečius karines pratybas, protestuodamas prieš tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizitą rugpjūčio mėnesį.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas penktadienį pabrėžė, kad Berlynas laikosi „vienos Kinijos“ politikos, kartu palaikydamas „glaudžius ir gerus ryšius su Taivanu“.

„Taivanas yra demokratija ir svarbi Vokietijos prekybos ir investicijų partnerė, todėl reguliarūs mainai, taip pat abipusiai ministrų vizitai yra visiškai normalus dalykas“, – sakė jis.

„Keleiviams teks ilgiau stovėti eilėse, taip pat bus atšaukta skrydžių“, – rašoma šeštadienį paskelbtame profsąjungos „Verdi“, kuri reikalauja didesnio darbo užmokesčio ir geresnių darbo sąlygų, pranešime.

Oro uostų asociacija ADV pranešė, kad skrydžiai bus atšaukiami Berlyno, Bremeno, Hamburgo ir Hanoverio oro uostuose ir tai turės įtakos maždaug 100 tūkst. keleivių.

ADV generalinis direktorius Ralphas Beiselis (Ralfas Beizelis) apsaugos darbuotojų streiką pavadino „piktnaudžiavimu“.

„Verdi“ siekia didesnio užmokesčio už naktines pamainas ir darbą savaitgaliais ir tikisi, kad jau trečias šiemet streikas privers darbdavius atsižvelgti į darbuotojų reikalavimus.

„Darbas visą parą septynias dienas per savaitę kenkia šeiminiam gyvenimui...“, – pažymėjo profsąjunga.

„Darbo sąlygos turi būti patrauklesnės, kad pakaktų žmonių, kurie būtų pasirengę imtis tokio darbo.“

Paauglys, apsimetęs aštuoniolikmečiu, jaunu verslo vurdenkindu, sugundė patyrusį verslo vilką investuoti 45 tūkst. eurų.

„Pastebėjau, kad jis, kaip 18-metis, nesubrendęs kai kuriais klausimais. Kita vertus, turėjo ir labai gilių žinių“, – sakė apgautasis investuotojas Michael Lampel.

Būrys vokiečių verslininkų išties patikėjo vizija, kad jaunuolis sukurs naują oro linijų bendrovę, kuri konkuruotų su milžine „Lufthansa“. Ant kabliuko užkliuvo ir žiniasklaida – liaupsino būsimą projektą. Dabar televizijai tenka dangstyti jo veidą, nes panašu, kad viskas, ką jis pasakojo interviu, tebuvo didžiulis melas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Skridau lėktuvu verslo klase. Tai gerai žinoma oro bendrovė. Įlipau ir pamačiau, koks prastas jų aptarnavimas ir kokios nepatogios sėdynės. Ir pagalvojau – tikrai galiu padaryti geriau“, – per interviu yra sakęs šis gudruolis, apdūmęs ne vieną verslo vilką. 

Atskleisti aferą pavyko tik aviacijos ekspertui, pradėjus gilintis į verslo projektą. Jis greitai aptiko pirmuosius neatitikimus.

„Buvo reklamuojami lėktuvai, kurie šiais metais dar net negalėjo kilti. Be oro vežėjų pažymėjimų. O tai neįmanoma. Tuomet greitai internete aptikome, kad ponaitis jau ir anksčiau reklamavo įmones, kurios neegzistavo“, – kalbėjo aviacijos ekspertas Sebastian Steinbach.

Skelbiama, kad į jaunojo svajotojo ar galbūt tikrojo aferisto pinkles pakliuvo ne vienas verslo vilkas. Išvilioti šimtai tūkstančių eurų. Ar apdumtieji verslininkai atgaus savo pinigus, paaiškės po teismų.

Vykdant šią politiką bus atsižvelgta į moterų ir mergaičių poreikius ir teikiama parama, siekiant panaikinti diskriminaciją, o tai, pasak politikių, padės pasiekti didesnį stabilumą visuomenėje. 

„Neraginame kelti revoliucijos, bet darome tai, kas savaime suprantama“, – Berlyne žurnalistams teigė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). 

„Feministinė užsienio politika apima visas mūsų užsienio politikos sritis – nuo humanitarinės pagalbos iki stabilizavimo priemonių, taikos misijų ir užsienio kultūros bei švietimo politikos“, – pridūrė ji. 

„Norime, kad visuomenė taptų teisingesnė. Negalima to padaryti be pusės potencialo, tai yra be moterų, ir reikia į jas atsižvelgti“, – sakė Vokietijos plėtros ministrė Svenja Schulze (Svenia Šulcė). 

Kelios šalys įgyvendina feministinę užsienio politiką, kuri teoriškai reiškia žmogaus teisių apsaugą ir moterų bei kitų, dažnai marginalizuotų, grupių prasmingo dalyvavimo priimant sprendimus skatinimą.

Tokioje politikoje paprastai teigiama, kad moterys ir mergaitės turi būti apsaugotos nuo smurto, turėti galimybę reikalauti savo teisių ir dalyvauti priimant politinius sprendimus, o šiems tikslams pasiekti turi būti skiriama pakankamai išteklių.

Be kita ko, Vokietijos feministinės vystymosi politinės gairės numato, kad ateityje daugiau nei 90 proc. naujai skiriamų lėšų projektams turėtų būti skiriama pasauliniams projektams, kuriais skatinama lyčių lygybė. Vokietijos naujienų agentūra „dpa“ pranešė, kad 2021-aisiais šis rodiklis siekė apie 64 procentus. 

A. Baerbock pabrėžė, kad naujosiose vyriausybės užsienio politikos gairėse taip pat numatyta užtikrinti didesnę lyčių lygybę šalies viduje, ypač Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje, kurioje šiuo metu tik 26 proc. ambasadorių yra moterys. 

„Matome, kad galime daug ko pasimokyti iš kitų šalių“, – sakė A. Baerbock ir pabrėžė, kad apie 30 pasaulio šalių oficialiai įsipareigojo vykdyti feministinę užsienio politiką: „nuo Čilės iki Ispanijos ir Mongolijos“.

S. Schulze pridūrė, kad daugiau lygybės turinčiose visuomenėse yra mažiau bado ir skurdo, ir apskritai jos yra stabilesnės. 

„Todėl paprasčiausiai sveiku protu pagrįsta vystymosi politika ypatingą dėmesį skiria tam, kad moterys taip pat turėtų teises, išteklius ir joms būtų atstovaujama“, – teigė S. Schulze.

Vokietijos nevyriausybinė organizacija „Welthungerhilfe“, remianti pagalbos projektus Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje, teigiamai įvertino minimą iniciatyvą, tačiau atkreipė dėmesį, kad neaišku, kaip konkrečiai bus įgyvendinamos feministinės gairės ir kaip jos bus finansuojamos.

„Finansavimo klausimas lieka tuščias. Vietos pilietinės visuomenės organizacijos turi būti tinkamai finansuojamos ir turi turėti galimybę lengvai gauti lėšų, – teigiama grupės pareiškime. – Kaip tai bus padaryta, lieka atviras klausimas.“

Kodėl lietuvių nebevilioja gyvenimas turtingiausioje ES valstybėje Vokietijoje, LNK žurnalistų pokalbis su Vokietijos lietuvių bendruomenės Miuncheno apylinkės pirmininke Irma Petraityte-Lukšiene.

– Priežasčių yra daug ir jos gana skirtingos. Vokietija susideda iš šešiolikos skirtingų žemių, tačiau priežastys, kodėl tautiečiai grįžta atgal į Lietuvą, gana panašios. Miunchenas, Štutgartas, Berlynas – skirtingi miestai, tačiau priežastys kartojasi. Vienos dažniausiai minimos priežastys: neįsitvirtino, neišmoko kalbos, mentalitetas nepatiko, artimųjų ilgesys. Kiti įkūrė verslą Lietuvoje arba Lietuvoje lengviau įsigyti būstą. Grįžta iš Vokietijos, nes įgijo pakankamai kapitalo, pinigų, Lietuvoje įsigijo nekilnojamojo turto. Tokiais atvejais dažnai net nebuvo planuota visam laikui likti Vokietijoje. Lietuvoje žmonės tokių galimybių tuo metu nebūtų turėję. Kai kurie ir dabar, gyvendami Vokietijoje, stato namus Lietuvoje ir planuoja grįžti artimu metu. Vokietijoje siekiama susikurti sąlygas, kad galėtų sėkmingiau grįžti į Lietuvą gyventi. Kitos priežastys – žmonėms reikalinga lietuviška aplinka. Tai dažniausiai liečia šeimas su vaikais, jie renkasi grįžti į Lietuvą, kad vaikai mokytųsi lietuviškose mokyklose, gerai kalbėtų lietuviškai, pažintų kultūrą. Yra viena šeima, kuri buvo labai aktyvi Vokietijoje, tačiau, vaikams pradėjus eiti į mokyklą, jie nusprendė grįžti, nes jautė vaikų nepritapimą. Arba Lietuvoje gauna gerų darbo pasiūlymų. Kita, man nelabai smagi priežastis: lietuviai grįžo, nes neprigijo, nesijautė gerai. Kiti sako jautėsi varžomi, daug kas draudžiama, daug taisyklių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kai kurie lietuviai sako, kad vokiečiai nelinkę leistis į draugystes su jais. Lietuviai dažnai lygiuojami su trečiųjų šalių piliečiais. Ar tai tiesa? Kodėl taip yra?

– Esu girdėjusi tokį atveji, kad grįžta dėl šios priežasties. Viena moteris visiškai nesusirado draugų. Galbūt tai vienatvės jausmas. Savo patirtimi to negalėčiau patvirtinti, nes draugų ratas platus. Tačiau tikrai yra pavyzdžių, kai neužmezga draugysčių.

– Vokiečius pastaruoju metu gąsdina saugumas Lietuvoje. Ar pačių lietuvių neatgraso panašios baimės sugrįžti atgal į Lietuvą?

– Kai liepos mėnesį vyko Pasaulio lietuvių bendruomenės susitikimas, atvyko ir Jaunimo sąjungos kongresas, buvo įdomu pastebėti tendenciją, kad lietuviai iš įvairių pasaulio šalių susilaikė grįžti į renginius vien dėl šios priežasties ir baimės, kad regione nesaugu. Nerimas egzistuoja. Tačiau asmeniškai neteko girdėti tokios priežasties, kad negrįžtų būtent dėl šios priežasties.

– Kokių profesijų žmonės dažniausiai nepritampa Vokietijoje? Ar tiesa, kad vokiečiams reikia tik gerai išsilavinusių ir aukštos kvalifikacijos žmonių?

– Man atrodo, kad pats „džiaugsmas“ prasideda, kai aukštos kvalifikacijos, geros srities specialistui reikia praeiti visą biurokratinę mašiną, kad pripažintų kvalifikaciją ir būtų tapati Vokietijoje studijavusio specialisto kvalifikacijai. Tai didžiausias iššūkis – gauti patvirtinimą, kad esi pripažintas specialistas. Su šiuo pripažinimu kliūčių vėliau nėra. Yra specialybių – IT, slauga, mokyklos pedagogai, – kur biurokratinė mašina šiek tiek laisviau funkcionuoja ir nėra tiek daug varžymų.

Pasak O. Scholzo, teisinės sistemos tobulinimas, siekiant, kad Vokietija taptų patrauklesnė programinės įrangos kūrėjams ir asmenims, turintiems informacinių technologijų kūrimo įgūdžių, yra vienas iš jo vyriausybės šių metų prioritetų.

„Norime supaprastinti vizų išdavimo tvarką“, – teigė jis žurnalistams per vizitą Indijos aukštųjų technologijų centre Bangalore.

„Be teisinio modernizavimo, norime atnaujinti ir visą biurokratinį procesą“, – sakė O. Scholzas.

Paklaustas apie darbuotojus, kurie atvykdami į Vokietiją nemoka šios šalies kalbos, kancleris teigė, jos tai neturėtų būti traktuojama kaip kliūtis, jei atvykę į šalį žmonės iš pradžių kalba angliškai, o vėliau pradeda mokytis vokiečių kalbos.

O. Scholzas kalbėjo antrąją savo vizito Indijoje dieną po šeštadienį įvykusio susitikimo su šios valstybės ministru pirmininku Narendra Modi (Narendra Modžiu), su kuriuos aptarė karo Ukrainoje padarinius.

Pernai Vokietijos kancleris pakvietė N. Modi dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) šalių susitikime, kuris įvyko Bavarijoje, ir pareiškė, kad pritaria Indijos dalyvavimui šiemet Japonijoje organizuojamame aukščiausio lygio susitikime.

Kaip šeštadienį pranešė kariuomenė, divizijos štabas, suformuotas Sausumos pajėgų štabo pagrindu ir kariais iš Gynybos štabo, Karinių oro pajėgų ir Karo medicinos tarnybos. Lietuvos kariai iki kovo 10-osios treniruosis kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) 5 korpusu.

„Treniruojamės veikti pagal tikrovišką taktinį scenarijų ir reaguodami į realias grėsmes. Linkiu kariams siekti sąveikumo ir tobulinti padalinių valdymo procedūras. Pratybų metu su sąjungininkais prisimename mūsų ginklo brolius Ukrainoje, jau metus narsiai kovojančius prieš plataus mąsto invaziją”, – kariuomenės pranešime cituojamas sausumos pajėgų vadas, brigados generolas Artūras Radvilas.

Grafenwoerh karinėje bazėje vykstančiose pratybose „Sąjungininkų Dvasia 23“ be JAV ir Lietuvos karių savo įgūdžius tobulina bei patirtimi dalijasi kariai iš Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Rumunijos.