„Tai irgi yra diskusijų objektas, kuriuo dabar užsiimsime artimiausiomis savaitėmis. Mes ieškome partnerių Lietuvoje, o tuomet žiūrėsime, koks galėtų būti jų indėlis į konkretų projektą“, – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė Vokietijos koncerno tarptautinių strateginių programų plėtros direktorius Maximilianas Frochas (Maksimilijanas Frochas).

„Matysime. Jeigu atsiras įmonių, kurios galėtų prisidėti – visi yra maloniai kviečiami susisiekti su mumis. Leiskite mums išsiaiškinti, kas galėtų būti potencialus partneris, kol kas daugiau apie tai komentuoti negaliu“, – teigė jis, paklaustas, ar Lietuvoje ieškoma partnerių iš privataus ar viešojo sektorių.

Mes, kaip gynybos partnerė, esame patenkinti, kad galime prisidėti prie Lietuvos nacionalinio suvereniteto gaminant artilerijos sviedinius.

 

M. Frochas nekomentavo, ar Lietuva turėtų išskirtinių sąlygų įsigyjant gamyklos produkcijos bei kada galėtų baigtis derybos dėl investicijų sutarties: „Mes darysime tai kuo greičiau“.

„Mes, kaip gynybos partnerė, esame patenkinti, kad galime prisidėti prie Lietuvos nacionalinio suvereniteto gaminant artilerijos sviedinius. Šio ketinimų protokolo pasirašymas padės pagrindus mūsų ilgalaikiam bendradarbiavimui. Mes nekantraujame kartu su jumis imtis mūsų laukiančių uždavinių sprendimo“, – Vyriausybėje pasirašęs ketinimų protokolą dėl gamyklos Lietuvoje statybų teigė M. Frochas.

Amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje valstybinėje žemėje. Vyriausybės atstovai teigia, jog tai viena iš svarstomų vietų.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.

„Gegužės 6 dieną pasveikinsiu Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, kuris lankysis Lietuvoje ir aplankys Vokietijos brigados elementus“, – žurnalistams Kauno rajone sakė šalies vadovas.

Pirmieji Vokietijos brigados kariai į šalį atvyko praėjusią savaitę.

Kiek daugiau nei 20 karių bazuosis Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.

Vykdant laipsnišką brigados karių perkėlimą, prognozuojama, kad čia kartu galėtų atvykti ir maždaug trečdalio karių šeimos.

Brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių, jie į Lietuvą turėtų atvykti iki 2027-ųjų pabaigos. Lietuva skaičiuoja, kad investicijos į vokiečių brigados priėmimui reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.

Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį. Taip siekiama sustiprinti Lietuvos ir viso NATO rytinio sparno saugumą.

„Dėl padažnėjusių Rusijos oro antskrydžių prieš Ukrainą Vokietijos vyriausybė nusprendė toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą“, – sakoma gynybos ministerijos paskelbtame pranešime.

„Rusijos teroras prieš Ukrainos miestus ir šalies infrastruktūrą sukelia neišmatuojamų kančių", – pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus), paskelbęs apie šį sprendimą.

„Jis kelia pavojų žmonių aprūpinimui energija ir griauna Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacinę parengtį“, – pridūrė jis.

Tai bus trečioji sistema „Patriot“, kurią Berlynas perduos Kyjivui, ir gynybos ministerija nurodo, kad toks sprendimas buvo priimtas Ukrainos vyriausybės prašymu ir koordinuojant veiksmus su sąjungininkais.

Kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) šeštadienį taip pat kalbėjosi telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir dar kartą patvirtino savo „tvirtą solidarumą su Ukraina masinių ir tebesitęsiančių Rusijos oro smūgių, ypač prieš civilinę energetikos infrastruktūrą, akivaizdoje“, pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai.

Aptarę naujosios sistemos „Patriot“ pristatymą, O. Scholzas ir V. Zelenskis taip pat sutarė, kad „taip pat reikalingos tolesnės partnerių pastangos“ siekiant sustiprinti Ukrainos oro gynybą, pridūrė atstovas spaudai.

Tuo tarpu V. Zelenskis atskirai padėkojo O. Scholzui už įsipareigojimą patiekti dar vieną oro gynybos sistemą „Patriot“ ir raketas, pareiškęs, kad ši karinė pagalba teikiama kritiniu momentu.

„Esu dėkingas kancleriui už sprendimą patiekti Ukrainai dar vieną papildomą „Patriot“ sistemą ir raketas, papildant esamas oro gynybos sistemas. Ačiū, Olafai, už jūsų lyderystę! Tai tikra paramos Ukrainai išraiška mums kritiniu metu“, – parašė jis platformoje „Telegram“.

Ačiū, Olafai, už jūsų lyderystę! Tai tikra paramos Ukrainai išraiška mums kritiniu metu.

Apie papildomos sistemos tiekimą paskelbta tuo metu, kai Kyjivo sausumos pajėgos, susiduriančios su užsienio pagalbos, amunicijos ir žmonių trūkumu, patiria sunkumų mūšio lauke su Maskvos pajėgomis.

Rusija neseniai atnaujino smūgius Ukrainos energetikos objektams, o praėjusį mėnesį dėl atakų be elektros liko didelė šalies dalis – tokios tamsos šalyje nebuvo nuo Maskvos invazijos 2022-ųjų vasarį pradžios.

Išpuolių intensyvumas ir tikslumas sukėlė nerimą Ukrainos gynėjams ir privertė pareigūnus ieškoti geresnių būdų, kaip apsaugoti energetikos objektus. Smūgiai taip pat patikrino Ukrainos gebėjimą greitai atlikti atkūrimo darbus.

Ukrainos vadovybė nuolat kreipiasi į Vakarų šalis, prašydama daugiau oro gynybos sistemų, kad galėtų atremti tokias atakas, tačiau jos tiekiamos vangiai.

2022 metais prasidėjus karui Ukrainoje, Vokietija atsisakė tradiciškai pacifistinės pozicijos ir tapo antrąja pagal dydį karinės pagalbos Ukrainai tiekėja po Jungtinių Valstijų.

Be sistemų „Patriot“, Berlynas yra tiekęs daugybę kitos ginkluotės – nuo artilerijos iki šarvuotų kovos mašinų.

Gynybos ministerija nurodė, kad naujosios sistemos „Patriot“ perdavimas iš Vokietijos karinių atsargų bus pradėtas nedelsiant.

Jų taikiniais galėjo tapti bažnyčios ir sinagogos.

Dvi merginos ir vaikinas, kuriems yra 15–16 metų, „tvirtai įtariami planavę islamistiniais motyvais paremtą teroro išpuolį“, sakoma prokurorų pareiškime.

Visi trys yra iš Diuseldorfo regiono, pridūrė prokurorai.

Atskirai Štutgarto prokurorai pranešė, kad dar vienas 16-metis sulaikytas „įtariant, kad jis rengėsi sunkiam nusikaltimui, keliančiam pavojų valstybei“.

Kiek vėliau penktadienį Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas sakė, kad jaunuoliai savo planus aptardavo telefonu.

Policijos konfiskuotuose mobiliuosiuose telefonuose buvo užfiksuoti pokalbiai, kuriuose kaip galimos išpuolių vietos įvardijami Vakarų Vokietijos Dortmundo, Diuseldorfo ir Kelno miestai. Pasak H. Reulo, jie ketino taikytis į bažnyčias ir sinagogas.

H. Reulas teigė buvęs šokiruotas sužinojęs apie jauną įtariamųjų amžių pridūrė, kad tai yra „didžiulis iššūkis visai visuomenei“.

Laikraštis „Bild“ pranešė, kad jaunuoliai, kaip įtariama, planavo surengti išpuolius panaudojant Molotovo kokteilius ir peilius džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) vardu.

Pranešime teigiama, kad įtariamieji taip pat svarstė, ar įsigyti šaunamųjų ginklų.

Nuo spalio, kai prasidėjo Izraelio ir palestiniečių grupuotės „Hamas“ karas, Vokietijoje paskelbta aukšto lygio parengtis dėl islamistų išpuolių grėsmės, o šalies vidaus žvalgybos vadovas perspėjo, kad tokių išpuolių rizika yra „reali ir didesnė nei buvo ilgą laiką“.

Sausį policija sulaikė tris asmenis dėl įtariamo planuoto išpuolio, kuris turėjo būti nukreiptas prieš Kelno katedrą Naujųjų metų išvakarėse.

Pastaraisiais metais islamistų ekstremistai Vokietijoje įvykdė keletą smurtinių išpuolių, iš kurių vienas kruviniausių surengtas 2016 metų gruodį, kai sunkvežimis Berlyno kalėdinėje mugėje pražudė 12 žmonių.

Kovą Vokietijoje buvo sulaikyti du su IS siejami afganistaniečiai, įtariami planavę išpuolį aplink Švedijos parlamentą, keršydami už Korano deginimą.

Spalį Vokietijos prokurorai taip pat apkaltino du brolius sirus planavus IS įkvėptą išpuolį prieš bažnyčią Švedijoje.

Remiantis federalinės vidaus žvalgybos agentūros BfV ataskaita, islamistų ekstremistams priskiriamų asmenų skaičius Vokietijoje sumažėjo: 2021 metais jis siekė 28 290, o 2022-aisiais – 27 480.

Tačiau vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer) sakė, kad islamiškasis ekstremizmas tebėra pavojingas.

„Labai ačiū būtent Vokietijai. Ji pakeitė visą savo požiūrio tiek į Rusiją, tiek į šį karą paradigmą. Ir per pastaruosius metus ji smarkiai padidino savo karinės pagalbos paketus“, – sakė M. Podoliakas interviu „24-ajam kanalui“, praneša UNIAN.

Anot pareigūno, Vokietija supranta, kad reikia dar labiau uždaryti Ukrainos dangų.

„Viena Vokietija negali to padaryti, turint omenyje raketų ir bepiločių orlaivių, kuriuos Rusija naudoja šiame kare, skaičių ir teritorijos, kurią reikia ginti, dydį. Ir civilinės ar kritinės infrastruktūros objektų skaičių. Tačiau Vokietija, noriu dar kartą pabrėžti, gerokai padidino savo biudžetus. Šiandien ji, mano nuomone, atlieka lyderės vaidmenį, uždarydama dangų Ukrainoje. Bet ji viena to neįstengs padaryti. Kaip ir kitos šalys, kurios turi kur kas mažiau galimybių perduoti mums priešraketinės gynybos sistemų. Turiu omenyje Šiaurės Europos šalis. Jos kur kas mažesnės pagal išteklius, kariniu požiūriu, mažesnės geografiniu požiūriu ir t. t.“, – sakė M. Podoliakas.

Jis pažymėjo, kad šalis, kuri turi daug tokių sistemų, šiandien diskutuoja „labai svarbiomis“ vidaus darbotvarkės temomis.

„Kažkoks karas Ukrainoje... Tai tikriausiai turi kelti nerimą kitiems? Jų tai neturi jaudinti. O kaip su reputacija? Vėliau jie Holivude sukurs kelias dešimtis filmų, kaip gelbsti žmoniją. Ir viskas bus paprasčiau“, – pridūrė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas.

Kaip anksčiau pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, Ukrainai reikia papildomų oro gynybos sistemų, ir visame pasaulyje ji surado apie 100 „Patriot“ baterijų, kurias būtų galima naudoti. Tačiau kai kurios šalys priešinasi net vienos iš savo sistemų perdavimui Ukrainai.

UNIAN primena, kad viena „Patriot“ baterija kainuoja 1 mlrd. dolerių. Praėjusią vasarą Kyjivas gavo pirmąsias baterijas. Tačiau tų trijų, kurias šiuo metu turi Ukraina, nepakanka, kad visa šalis būtų apginta nuo galingų Rusijos oro atakų.

Finansų ministerija šias išmokas apibūdino kaip „neatidėliotiną pagalbą šioje bauginančioje ir beviltiškoje karo situacijoje“.

Mokėjimai bus atliekami per Žydų reikalavimų konferenciją ir Izraelio vyriausybės agentūrą, kuri spręs, kaip paskirstyti individualias išmokas, ketvirtadienį sakė Vokietijos ministerijos atstovas spaudai.

Žydų reikalavimų konferencijos duomenimis, maždaug 113 tūkst. Izraelyje gyvenančių Holokaustą išgyvenusių asmenų iš solidarumo fondo gaus po 220 eurų.

Vokietijos finansų ministerijos atstovas sakė, kad išmokos skiriamos kaip „Vokietijos solidarumo ir paramos Izraeliui gestas šioje išskirtinėje ir įtemptoje Holokausto aukų situacijoje“.

Daugelį Holokaustą išgyvenusių asmenų paveikė spalio 7 dienos palestiniečių ekstremistų grupuotės „Hamas“ surengti išpuoliai prieš Izraelį ir vėlesnis Izraelio karinis puolimas Gazos Ruože.

Ministerijos atstovas sakė, kad Holokaustą išgyvenę asmenys neteko namų, taip pat globėjų ar kitų paramos sistemų.

Žydų reikalavimų konferencija, įkurta 1951 metais Niujorke, yra skėtinė organizacija, vienijanti žydų organizacijas, sprendžiančias materialinės kompensacijos Holokaustą išgyvenusiems asmenims klausimus.

Pretendentų dokumentų į šias valstybės tarnautojo pareigas laukiama iki balandžio 24 dienos, trečiadienį informavo ministerija.

Numatoma kadencijos pradžia – šių metų rugsėjo 2 dieną. Kultūros atašė kadencijos trukmė – treji metai.

Konkurso sąlygose keliami reikalavimai – turėti aukštąjį universitetinį literatūrologijos, menotyros arba viešojo administravimo studijų krypties studijų išsilavinimą arba bet kurį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir dviejų metų darbo patirtį tarptautinių kultūros, meno projektų valdymo srityje.

Taip pat prašoma gerai išmanyti Lietuvos kultūros aktualijas, būti susipažinus su valstybės, kurioje ketinama dirbti, kultūra, istorija, politikos aktualijomis, kaip privalumas vertinami kultūriniai ryšiai su minimomis valstybėmis.

Kultūros atašė pareiginė alga neatskaičius mokesčių – nuo 2 tūkst. 463 eurų.

Kultūros atašė funkcijos yra užtikrinti bei įgyvendinti tarptautinį bendradarbiavimą kultūros ministrui pavestoje valdymo srityje. Šie atašė yra tiesiogiai pavaldus kultūros ministrui ir diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovui.

„Nuolat graužia gerklę ir šis nemalonus kvapas tikrai erzina. Anksčiau taip nebūdavo. Tų dūmų tiesiog jau per daug“, – kalbėjo Kiolno gyventoja Melanie Berlinger.

Vaidengese yra Kiolno kebabų centras. Be abejo, tikros kebabų kepsninės, kuriose naudojamos medžio anglys, skleidžia daug dūmų. Vietos gyventojai nuolat filmuoja, kaip iš kaminų virsta dūmų kamuoliai, o tai reiškia, kad jų kvartale dūmų smarvė tvyro kiaurus metus. Be to, tokiuose dūmuose yra ir vėžį keliančių medžiagų. Dėl to maždaug prieš metus kaminuose buvo liepta įrengti filtrus. Deja, padėtis nepagerėjo, todėl Kiolno gyventojai privertė savivaldybę pabandyti teisiniu būdu uždrausti kebabų kepsnines. Kepėjai, o tai daugiausiai išeiviai iš Turkijos, sako, kad tradicinis kebabas yra jų kultūrinio paveldo dalis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aigelštaino piliečių asociacija jau septynerius metus bando tarpininkauti tarp gyventojų ir restoranų. Deja, visiškai nesėkmingai“, – sakė Aigelštaino piliečių asociacijos atstovas Atakanas Taneris.

Nuolat graužia gerklę ir šis nemalonus kvapas tikrai erzina. Anksčiau taip nebūdavo. Tų dūmų tiesiog jau per daug.

Kebabų restoranų savininkai nepanoro kalbėtis su vokiečių reporteriais, jie nesupranta, kaip miesto valdžia galėtų priimti tokį drakonišką sprendimą. Bet kebabų kepėjų padėtis akivaizdžiai prastėja. Dauguma Kiolno gyventojų nori švaraus oro ir greičiausiai sugebės padaryti taip, kad jis nebus teršiamas tiesiai jiems panosėje.

„Juk turi būti įmanoma kažkaip uždrausti šiems kaminams taip smarkiai rūkti“, – teigė M. Berlinger.

Kol tai neįvyko, Kiolno kebabų restoranai toliau kepa ir maitina savo lankytojus, o į dangų kylančius dūmus laisvai plaiksto vėjas.

„Mūsų istorija yra priežastis, dėl kurios Izraelio saugumas yra Vokietijos užsienio politikos pagrindas“, – Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) Hagoje sakė Vokietijos atstovė, Nikaragvai kritikuojant Berlyną dėl jo paramos Izraeliui.

„Tais atvejais, kai Vokietija teikė paramą Izraeliui, įskaitant ginklų ir kitos karinės įrangos eksportą, Nikaragva smarkiai iškraipė šių tiekimų pobūdį ir tikslus“, – teigė Tania von Uslar-Gleichen (Tania fon Uslar Glaichen).

Nikaragva TTT iškėlė bylą Vokietijai ir reikalauja, kad teisėjai paskelbtų skubias priemones, neleisiančias Berlynui tiekti ginklų ir kitokios pagalbos Izraeliui.

Nikaragvos advokatai teigė, kad Vokietija, aprūpindama Izraelį ginklais, pažeidžia 1948 metų Jungtinių Tautų Genocido konvenciją, sukurtą po Holokausto.

Pirmadienį Nikaragvos teisininkai pareiškė, kad Berlynas „niekingai“ tuo pačiu metu teikia ir pagalbą Gazos Ruožui, ir ginklus Izraeliui.

Vokietija po pirmadienio posėdžio jau pareiškė, kad visiškai atmeta Managvos kaltinimus.

TTT buvo įsteigtas ginčams tarp šalių spręsti ir tapo svarbiu veikėju Izraelio ir „Hamas“ kovotojų kare, kilusiame po spalio 7-osios išpuolio prieš žydų valstybę.

Atskiroje byloje Pietų Afrika apkaltino Izraelį Gazos Ruože vykdant genocidą. Izraelis jam mestus kaltinimus atkakliai neigia.

Toje byloje teismas nurodė, kad Izraelis turi padaryti viską, ką gali, kad užkirstų kelią bet kokiems genocido veiksmams Gazos Ruože, o neseniai sugriežtino savo poziciją ir nurodė imtis papildomų priemonių, įpareigojančių Izraelį pagerinti humanitarinės pagalbos prieinamumą.

TTT sprendimai yra teisiškai privalomi ir negali būti skundžiami, jis neturi įgaliojimų juos vykdyti. Pavyzdžiui, jis nurodė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą, tačiau nesėkmingai.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP kaupiami duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra 129, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 33 tūkst. žmonių, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Premija kasmet įteikiama Ludwigo Erhardo aukščiausiojo lygio susitikime. Renginys pavadintas buvusio konservatorių kanclerio, ėjusio pareigas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, vardu. Ji skiriama visuomenės veikėjams už nuveiktus ypatingus darbus žodžio laisvės, dialogo ir demokratijos labui.

Pernai apdovanojimą gavo Rusijos politikas ir buvęs šachmatų didmeistris Garis Kasparovas. Premija apdovanotas yra ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, taip pat buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas.

Renginyje sveikinimo kalbą sakys Vokietijos konservatorių opozicijos vadovas Friedrichas Merzas.

„Julija Navalnaja yra drąsi Rusijos pasipriešinimo judėjimo lyderė. Po jos vyro Aleksejaus, kuris 2024 m. vasario 16 d. mirė Sibiro kalėjime Vladimiro Putino pakalikų rankos, mirties ji yra demokratinio prabudimo Rusijoje lyderė“, – teigiama žiuri pranešime.

Daugelį metų A. ir J. Navalnai buvo žymiausi opozicijos aktyvistai Rusijoje.

„Jie yra geresnės, naujos, laisvos ir demokratinės Rusijos veidai“, – sakoma žiuri pranešime.

Apdovanojimą finansuojanti žiniasklaidos grupė „Weimer Media Group“ informavo, kad ceremonija įvyks balandžio 19 d. Gmundo prie Tėgernzės miestelyje į pietus nuo Miuncheno.