„Pagal teisės aktų nuostatas (Vyriausybės kanceliarijos nuostatus bei Diplomatinės tarnybos įstatymą) Vyriausybės kanceliarijai nėra suteikti įgaliojimai atlikti tyrimą“, – teigiama Vyriausybės komunikacijos departamento atsakyme ELTAI.

Prezidentūra šį Vyriausybės kanceliarijos atsakymą komentuoti atsisakė.

ELTA pirmadienį skelbė, kad sulaukusi ambasadoriaus E. Bajarūno laiško, Prezidentūra kreipėsi į Vyriausybę su prašymu atlikti nepriklausomą tarnybinį patikrinimą, ar prieš diplomatą nėra vykdomas psichologinis smurtas. Keltas ir klausimas dėl žalos ambasadoriaus reputacijai. ELTOS žiniomis, ambasadorius kreipimesi taip pat prašo išsiaiškinti, kokiu būdu nevieša informacija apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą buvo nutekinta žiniasklaidai.

Praėjus kelioms valandoms po šios informacijos paviešinimo, Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ministras Gabrielius Landsbergis pasirašė įsakymą, kuriuo laikinai nuo spalio 19 d. sustabdo ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus atstovybės darbas.

Primename, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, Užsienio reikalų ministerija (URM) sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Portalo paviešintose URM inspektorių ataskaitos detalėse kalbama apie netinkamą ambasadoriaus elgesį, jo žmonos piktnaudžiavimą ambasados resursais. Todėl siūloma spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo eiti pareigas.

Visgi šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad kaltinimų mobingu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi sulaukęs Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas yra tiesiog reiklus vadovas. Todėl, pasak prezidento, tam tikros ambasadoje kilusios įtampos ir nesutarimai – natūralūs.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis stebėjosi prezidento užimta pozicija dėl mobingu kaltinamo ambasadoriaus. Pasak ministro, keista, kad G. Nausėda suskubo užstoti diplomatą, prieš tai neišklausęs skundą pateikusių darbuotojų.

Ambasadoriai yra skiriami ir atleidžiami prezidento Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.

Kandidatai privalo turėti bent trejų metų vadovaujamo darbo patirtį, mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą, taip pat atitikti reikalavimus, būtinus dirbti su įslaptinta informacija.

Tarnyba nuolatinio vadovo neturi nuo praėjusių metų lapkričio, kai Vyriausybė atleido korupcija įtariamą Mantą Staškevičių. Laikinai įstaigai vadovauja direktoriaus pavaduotoja Audronė Mikalauskienė.

Seimas šiemet kovą pakeitė Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo skyrimo tvarką – jis renkamas skelbiant konkursą, pretendentams nebereikės turėti veterinarijos gydytojo kvalifikacijos.

Anksčiau tarnybos vadovą žemės ūkio ministro teikimu priėmė ir atleido Vyriausybė, o jo kadencija truko ketverius metus. 

Vadovo skyrimo tvarką keisti siūlant nereikalauti veterinarijos gydytojo kvalifikacijos ir taip atverti kelią profesionaliems vadybininkams buvo siūloma dar 2021 metų sausį, tačiau tuo piktinosi kai kurie parlamentarai, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija, jos nepalaikė tuometinis tarnybos direktorius Darius Remeika, turėjęs veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.  

Seimas taip pat įteisino naują vyriausiojo veterinaro pareigybę. Šį pareigūną skirs tarnybos vadovas, jis bus atsakingas už veterinarijos politikos įgyvendinimą ir privalės turėti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją. 

Naujasis vadovas bus atsakingas už skaidraus valdymo procesų įgyvendinimą, daug dėmesio skirs maisto saugos ir kokybės, lietuviško maisto eksporto, gyvūnų gerovės, kovos su gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis klausimams, bendradarbiavimo su Europos Sąjungos ir kitomis valstybėmis plėtrai, pranešė Vyriausybės Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyrius. 

Kandidatų paraiškų laukiama iki birželio 23 dienos.

Kaip penktadienį pranešė kanceliarija, Helsinkyje įsikūrusio centro inicijuotose pratybose dalyvavo Prezidento kanceliarijos, Seimo kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos, Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Energetikos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų institucijų atstovai.

Atsižvelgdami į esamą saugumo aplinką, pratybų dalyviai modeliavo galimus hibridinių grėsmių vystymosi scenarijus ir ieškojo būdų, kaip šias potencialias grėsmes atgrasyti ar neutralizuoti.

„Šiuo metu aplink Lietuvą susidariusi saugumo aplinka kelia įvairių iššūkių, todėl tokios pratybos yra itin reikšmingos rengiantis galimiems ateities scenarijams“, – sakė renginį pradėjęs Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Europos hibridinių grėsmių užkardymo centras įkurtas 2017 metais. Lietuva nuo pat pradžių tapo jo steigėja ir nare. Šiuo metu Lietuva į centrą yra delegavusi ekspertę Viktoriją Rusinaitę.

„COVID-19 pareikalavo greitos reakcijos tam tikriems ypač nukentėjusiems sektoriams, ir strateginis Vyriausybės požiūris tai greitai reakcijai yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos, o paketai, realizuojami per Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, yra greito reagavimo pinigai. Kaip matome, RRF procesas nėra greitas, ir tie pinigai negali ateiti taip greitai, kaip biudžeto pinigai.

Kalbant apie lūkesčius dėl DNR plano, matome iš diskusijų su socialiniais partneriais, kiek yra noro lyginti tuos du dalykus ir surasti projektą, kuris buvo DNR sąraše („Naujos kartos Lietuva“ plane – ELTA). Tikrai matome ir suprantame, kokie dideli lūkesčiai buvo sukelti šioje plotmėje, bet tikrai neįmanoma tų dviejų dalykų lyginti, nes DNR projektų sąrašas, nepaisant visos energijos ir gerų norų, (...) vis dėto niekaip nebuvo suderintas su pačia EK“, – teigė jis pristatydamas RRF planą Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų posėdyje.

Tuo tarpu Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Gintautas Paluckas teigė, jog pristatytas Ekonomikos gaivinimo planas yra nukreiptas į valstybės biudžeto deficito mažinimą.

„Mano galva, plano pavadinimas dėl ekonomikos gaivinimo neatitinka plano turinio, nes jis nukreipia į valstybės biudžeto deficito mažinimą. Tai tiesiog yra instrumentas sumažinti valstybės biudžeto deficitą ir finansuoti valstybės inicijuojamus projektus per ministerijas. Nes kai kuriose programose geriausiu atveju į penktadalį lėšų galėtų pretenduoti socialiniai partneriai (...). Tiesiog turėtume tai, matyt, konstatuoti“, – sakė jis.

G. Paluckas taip pat teiravosi, kodėl RRF matyti mažai tikslų, susietų su savivadybėmis.

„Pandemija pagilino regioninius skirtumus. Tad regioniškumo dėmuo yra būtinas, ir ES tas regioniškumo dėmuo egzistuoja. Čia neišgirdau jokio regioniškumo. Matau savivaldybes, eliminuotas iš šio proceso. Kodėl taip atsitiko?“, – klausė jis.

Savo ruožtu Vyriausybės kanclerės pavaduotojas sutiko su kritika dėl netinkamo plano pavadinimo.

„Turbūt natūraliai suprantame, kad to beatodairiško gaivinimo, koks pirminėse idėjose buvo, tikrai nereikia, ir reikia nepamesti šalto proto matant mūsų situaciją nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, ir indėlių situacijoje, ir mūsų  eksporto rodikliuose. Čia turbūt, reikia pripažinti, daugiau gravitacijos įvyko į reformų ir ilgalaikių dalykų pusę, kad sustiprintume atsparumą ateičiai“, – tikino jis.

Visgi P. Lukauskas nesutiko, kad į RRF planą neįtrauktos savivaldybės.

„Dėl regioninio aspekto ne visai sutikčiau, nes tikrai nėra šiame plane kaip nors sąmoningai ar nesąmoningai regionai skriaudžiami. Visi matyti planai tiek švietimo srityje, tiek žaliojoje pertvarkoje tikrai pasieks regionus: tiek ta pati renovacija, tiek tos pačios mokyklos, tiek skaitmenizacijos elementai per viešąsias paslaugas tikrai bus pasiekiami regionams“, – akcentavo jis.

Tuo tarpu Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas teigiamai įvertino tai, kad RRF planas glaudžiai siejamas su Vyriausybės programa.

„Gerai, kad šitas planas yra sukabintas su Vyriausybės programa ir kitais finansavimo šaltiniais, su biudžeto lėšomis ir kita ES parama. Aišku, kol biudžeto perskirstymo gairių neturime, tai sukelia tam tikro nežinomumo, tačiau jei to nebūtų ir būtų atskiras projektų kratinys, turėtume prastą vaizdą“, – sakė jis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas savo ruožtu pasigedo daugiau dėmesio RRF plane verslui.

„Nemaža dalis lėšų numatyta viešajam sektoriui, bet labiausiai nukentėjo ne viešasis sektorius, o verslas, kurio dalis dar šiandien neturi galimybės vykdyti veiklos, negauna paramos. Įvairių komitetų formatu buvo išsakyta daugybė pastabų, tačiau ne į visas buvo atsižvelgta.

DNR plane buvo numatyta daugiau kaip 50 mln. eurų turizmo sektoriaus gaivinimui, tačiau šiek tiek liūdina, kad RRF plane, nepaisant to, kad vienas iš rengėjų pripažino, kad turizmo sektorius nukentėjo labiausiai, mes apskritai nenumatome lėšų. (...) Kviečiu tai išgirsti sudarant galutinį planą, kuris bus derinamas su ES komisija, tiesiog padaryti jį tokį, kad tiktų visoms pusėms“, – sakė jis.

„Man atrodo, kad ta schema, kuri buvo susiklosčiusi, kai Vyriausybės kanceliarija iš esmės koordinavo šiuos klausimus, buvo daug logiškesnė. Vertėtų prisiminti, kad net ir užsienio politiką prezidentas vykdo kartu su Vyriausybe – tai nėra išskirtinė prezidento kompetencija. Tas pozicijas reikia derinti“, – interviu naujienų portalui delfi.lt sakė I. Šimonytė.

„Maža to, ES vykstančiose diskusijose, derybose pastaruoju metu vis labiau ryškėjo partijų pozicijos, o pagal mūsų Konstituciją prezidentas nesusijęs su jokia politine jėga – tai aiškiai parašyta. Tad ryškų partiškumo elementą turinčiose derybose Lietuvos prezidento galimybės turėti savo balsą, man atrodo, yra truputį mažesnės“, – pridūrė ji.

Lietuvai įstojus į ES, kurį laiką į viršūnių susitikimus vykdavo tiek prezidentas, tiek premjeras, bet per prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovavimo laikotarpį nusistovėjo tradicija, kad į Europos Vadovų Tarybą vykdavo prezidentė.

Idėją, kad ES viršūnių susitikimuose prezidentą Gitaną Nausėdą pakeistų premjerė Ingrida Šimonytė, pastarosiomis savaitėmis viešai iškėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Matas Maldeikis ir Jurgis Razma. Jie argumentuoja, kad Europos Vadovų Taryboje pandemijos metu dominuoja vyriausybės kompetencijai priskirti klausimai.

Premjerė I. Šimonytė lapkritį interviu BNS sakė, kad „artimiausiu metu nemato priežasties“ keisti Lietuvos atstovavimą ES, tačiau praėjusią savaitę pakeitė poziciją sakydama, kad jos dalyvavimas EVT susitikimuose kai kuriais klausimais būtų praktiškesnis, nei į ją vykstančio prezidento G. Nausėdos. Tačiau I. Šimonytė sako nereikalaujanti permainų.

G. Nausėda teigia, jog ši pozicija jam svarbi, nes jo rinkėjai „išreiškė tam tikrą lūkestį, kad prezidentas bus aktyvus tiek užsienio, tiek vidaus politikoje“, kartu pabrėždamas, jog atstovauja ne asmeninę, o šalies poziciją. Jis taip pat tikina, jog EVT šaliai šiuo metu gali atstovauti tik vienas vadovas, o ne prezidentas ar premjeras pakaitomis.

„Šiuo metu matome, kad per pandemiją daugiau dirbant nuotoliniu būdu, sumažėjus judėjimui, išvykų ir susitikimų kitose institucijose, galime reikšmingai sutaupyti, taip pat atsisakyti nereikalingos prabangos ir perdėtų, nebūtinų valdžios privilegijų. Todėl nematau poreikio naudotis asmeninio vairuotojo su automobiliu paslaugomis, kas anksčiau buvo įprasta praktika. Apsisprendėme Vyriausybės kanceliarijoje nuo šių metų vasario vidurio sumažinti savo autoūkį 75 proc. ir taip sutaupyti iki 50 tūkst. eurų per metus“, – sako Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Vyriausybės kanceliarija atsisako automobilių nuomos sutarties, pagal kurią buvo nuomojami trys lengvieji BMW (du penktos klasės ir vienas septintos) automobiliai, skelbiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime. Siekdama naudoti mažiau taršius automobilius, Vyriausybės kanceliarija toliau nuomos tik hibridinį „Toyota Corolla“ automobilį.

Neatmetama, kad pasibaigus pandemijai, jei būtų poreikis, šis sprendimas bus peržiūrimas ir ieškoma kitų būdų taupiai naudoti turimus išteklius, pažymima pranešime.

„Vyriausybės kanclerio paskutinė darbo diena yra lapkričio 12 diena“, – BNS antradienį informavo Vyriausybės kanceliarija.

A. Mačiuliui perimti kanclerio funkcijas pavesta pirmadienį premjero Sauliaus Skvernelio pasirašytu potvarkiu.

„Vyriausybės kanclerio pavaduotojui pavesta atlikti Vyriausybės kanclerio funkcijas. Jis jas vykdys iki bus paskirtas naujasis Vyriausybės kancleris“, – teigia kanceliarija.

A. Stončaitis spalį išrinktas į Seimą pagal „valstiečių“ sąrašą daugiamandatėje apygardoje.

Penktadienį rengiamas pirmas naujo Seimo posėdis.

Vyriausybės kanceliarijai A. Stončaitis vadovavo nuo 2018 metų sausio vidurio po to, kai atsistatydino Milda Dargužaitė.

Ji pasitraukė iš pareigų 2017 metų lapkritį, tuo metu iki paskiriant A. Stončaitį kanceliarijai laikinai taip pat vadovavo A. Mačiulis.

Jis Vyriausybės kanclerio pareigas ėjo ir Algirdo Butkevičiaus vadovaujamoje Vyriausybėje.

Kanceliarija taip pat pabrėžia, kad „teismas nustatė, kad Vyriausybė nepažeidė pasitarimų garso įrašų darymo tvarkos“.

„Vyriausybės kanceliarija gerbia galutinį ir neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad Vyriausybės kanceliarija tvarkydama Vyriausybės pasitarimų įrašus veikė teisėtai ir nepažeidė galiojusių teisės aktų. Pagal tuo metu galiojusias tvarkas kanceliarija neturėjo pareigos daryti Vyriausybės pasitarimų garso įrašų ir jų saugoti bei naudoti kitais, nei protokolų surašymo tikslais“, – rašoma ketvirtadienio vakarą išplatintame kanceliarijos pranešime.

Vyriausybės kanceliarija pažymi, kad „nuo 2004 iki 2019 metų sausio galiojo tvarka, pagal kurią Vyriausybės pasitarimų garso įrašai nebuvo saugomi ir kaupiami. Jie buvo daromi tik protokolų surašymui ir iš katalogų panaikinami automatiškai“.

Kaip anksčiau rašė BNS, Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio 2018 metų gegužės 3 dieną patvirtintas Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas numatė, kad  Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti talpinami duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve.

Tačiau atsisakydama pateikti garso įrašą žurnalistams, Vyriausybės kanceliarija tąkart rėmėsi kitu dokumentu – Vyriausybės reglamentu, pagal kurį Vyriausybės pasitarimai tik protokoluojami.

„Po kilusio nesusipratimo Vyriausybė inicijavo, o Seimas priėmė Vyriausybės įstatymo pataisas, kurios pašalino kilusį neaiškumą – nuo 2019 metų sausio 1 dienos visi LRV posėdžiai ir pasitarimai yra transliuojami viešai, daromi jų įrašai. Tokia praktika taikoma tik keliose Europos Sąjungos šalyse. Lietuva vertinama, kaip viena atviriausių valstybių“, – ketvirtadienį nurodo kanceliarija.

„Vyriausybė ir Vyriausybės kanceliarija visada siekė ir sieks teikti reikiamą informaciją visuomenei ir žurnalistams“, – teigiama pranešime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Vyriausybės kanceliarija pažeidė žurnalistų teises nepateikdama ir ištrindama 2018 metų spalį vykusio pasitarimo garso įrašą.

Bylą nagrinėjusi teisėja Dalia Višinskienė sakė, kad žurnalistų skundas buvo patenkintas iš dalies, tačiau nustatyta, kad šiuo metu nėra realios galimybės atkurti prašomą garso įrašą.

Teismo nutartyje pažymima, kad Vyriausybės kanceliarija byloje nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo atskleisti informacijos apie Vyriausybės pasitarimą dėl to, jog toks ribojimas buvo būtinas pagal įstatymus ar siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves.

Vyriausiasis administracinis teismas taip pat nesutiko su žemesnės instancijos teismo pozicija, kad žurnalistams pateiktas pasitarimo protokolas užtikrino pareiškėjų teisę gauti informaciją bei skleisti teisingą informaciją.

Teismo nuomone, pareiškėjams pateikto pasitarimo protokolo turinys yra labai lakoniškas ir neinformatyvus, o jų siekis gauti informaciją apie Vyriausybės narių pastabas dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto, negali būti vertinamas kaip noras gauti perteklinę informaciją.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Žurnalistai į teismą kreipėsi, kai Vyriausybė atsisakė pateikti garso įrašą pasitarimo, kuriame svarstytas klausimas dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.

Vyriausybės kanceliarija tvirtino, kad pasitarimo įrašas buvo sunaikintas.

Pirmosios instancijos teismas žurnalistų skundą atmetė, jie pateikė skundą apeliacine tvarka.

„Iki šiol neturime koordinuotos šalies pristatymo užsienyje strategijos, dėl to sumažėja mūsų atpažįstamumo galimybės tikslinėse užsienio rinkose ir sunkiau išryškinti konkurencinius pranašumus regione“, – pranešime teigė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

„Todėl būtina sukurti bendrą šalies pristatymo sistemą, susitarti dėl komunikavimo krypčių bei gairių ir siekti didesnio Lietuvos žinomumo, kryptingo mūsų valstybės užsienyje pristatymo“, – sakė jis.

Vyriausybės kanceliarija teigia, kad bendrovė atrinkta iš trijų viešojo konkurso dalyvių, vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijais.

Pranešime taip pat teigiama, kad strategiją rengs kūrybos agentūra „New!“, verslo konsultavimo įmonių grupė „Synthesis Consulting Group“, socialinių tinklų agentūra „SuperYou“ ir viešųjų ryšių kompanija „Blue Oceans PR“.

„Į ekspertų komandą suburti šalies rinkodaros, komunikacijos, ženklodaros profesionalai. Jiems talkins gerai pasaulyje žinomas šalių prekių ženklų kūrėjas Simonas Anholtas, per savo karjerą konsultavęs net 40 šalių vyriausybes“, – rašoma pranešime.

Į ekspertų komandą suburti šalies rinkodaros, komunikacijos, ženklodaros profesionalai.

Agentūrai „New!“ vadovauja Tomas Ramanauskas bei Maksimas Kuzminas. Šalies 2020–2030 metų pristatymo užsienyje strategiją jų bendrovė turės parengti per pusmetį.

Vyriausybės kanceliarija taip pat teigia, kad jos užsakymu atliktas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas parodė, jog nors šalies vardas tikslinėse užsienio rinkose žinomas beveik šimtu procentų, trūksta nuodugnių žinių ir aiškesnio valstybės profilio.

„Tyrimas atskleidė, kad Lietuva tikslinėse užsienio šalyse labiausiai siejama su turistiniu potencialu – apklaustų septynių užsienio šalių gyventojai Lietuvą sieja su tik su emociniu faktoriumi – keturiais metų laikais, ekologiškumu“, – teigiama pranešime.

Pasak Vyriausybės kanceliarijos, rengiant strategiją Lietuvos pasiekimų ir prioritetinių valstybės sričių plėtros pagrindu bus išgrynintos Lietuvos komunikavimo kryptys, visuomenės vertybės, parengtos komunikavimo gairės svarbiais Lietuvai klausimais.

Taip pat kartu su šalies institucijomis bus pasiektas susitarimas dėl tikslinių užsienio rinkų, šalies pristatymo užsienyje tikslų ir uždavinių, veiklų vertinimo rodiklių, parengtas dešimties metų trukmės veiksmų planas.

Strategijos sukūrimas – Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo ir Vyriausybės kanceliarijos vykdomo projekto „Vieningos, viešuosius interesus atitinkančios ir į rezultatus orientuotos Lietuvos pristatymo užsienyje sistemos sukūrimas“ dalis.

Kaip informavo Vyriausybė, renginiuose antradienį ir trečiadienį dalyvavo Vyriausiosios rinkimų komisijos, prezidento ir Vyriausybės kanceliarijų, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Teisingumo ministerijų, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, teisėsaugos institucijų, žvalgybos tarnybų, kariuomenės atstovai.

Antradienį mokymuose ekspertai iš Švedijos, Suomijos bei Lenkijos dalinosi įžvalgomis apie visuomenės atsparumo svarbą rinkimų metu, patirtimi užkardant trečiųjų šalių pastangas neigiamai paveikti rinkimų eigą. Seminare nagrinėtas Švedijos parlamento rinkimų 2018 metais atvejis.

Kompanija „Microsoft“ pasidalino mintimis apie galimą viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, ir turimais įrankiais užtikrinant informacinių tinklų saugumą rinkimų metu.

Pasak Vyriausybės, buvo aptartas atskirų institucijų vaidmuo stebint trečiųjų šalių bandymus daryti įtaką rinkimams, pristatytas galimas reagavimo į informacinius išpuolius modelis.

Antrą seminaro dieną Lietuvos valstybės institucijų atstovai dalyvavo stalo pratybose, kuriose imituojant fiktyvų užsienio valstybės kišimąsi į rinkimus, buvo siekiama pagerinti Lietuvos tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Renginius organizavo Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijų centras Helsinkyje.

Lietuvoje šiemet vyks treji rinkimai: kovą – savivaldos ir merų, gegužę – prezidento ir Europos Parlamento.

Dėl galimo Rusijos kišimosi į rinkimus nuogąstauja kai kurie politikai, taip pat šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos žvalgyba teigia kol kas nefiksuojanti ryškių požymių, jog Rusijos žvalgybos bandytų daryti įtaką rinkimams, nors tokios tikimybės neatmeta.