Nelaimė įvyko per akrobatinio skraidymo pasirodymą aviacijos šventėje. Internete paskelbtame vaizdo įraše ir nuotraukose matyti, kaip lėktuvas Jak-52 neria žemyn, demonstruodamas suktuko manevrą ir galiausiai įsirežia į vandenį.

Į nelaimės vietą skubiai išplaukė gelbėtojų valtys.

Plocko policijos atstovė Marta Lewandowska (Marta Levandovska) sakė, kad pilotas skrido vienas.

„Lėktuvas gulėjo apie 3-6 metrų gylyje už 20 metrų nuo upės kranto“, – sakė ugniagesių tarnybos atstovas Pawelas Fratczakas (Pavelas Frontčakas).

„Nukritęs lėktuvas buvo Jak-52, valdomas vokiečių piloto, – IAR sakė Krokuvos radijo laidų vedėjas Tomaszas Buszewskis (Tomašas Buševskis). – Lėktuvas demonstravo suktuką, pradedamas akrobatinio skraidymo pasirodymą. Pilotas neišvedė Jak-52 iš šios figūros ir rėžėsi į vandenį.“

Pasak jo, kol kas nežinoma, ar anksčiau šeštadienį prasidėjusi aviacijos šventė, per kurią buvo planuoti apie 40 orlaivių pasirodymai, po šios nelaimės bus tęsiama.

Komanda: didžiosiomis upėmis leidžiasi labai spalvinga komanda. Kad apie ekspediciją nenustotų sklisti garsas, rūpinasi projekto prodiuseris, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, gegužės pabaigoje taip pat garsiai ir su policijos vizitu atšventęs savo 40-metį. Laivo metraštininkas – gamtininkas Selemonas Paltanavičius, LRT radijo klausytojus džiuginantis poetiškais etiudais apie gamtą, o istorijos, etnokultūros ir šio TV projekto mylėtojams sudaręs balandžio gale pasirodžiusią knygą „Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“.

Etnomuzikologei Zitai Kelmickaitei pristatyti paprastai pristinga epitetų, tačiau ištarus apibūdinimą „Moteris orkestras“ ar „Vulkanas ir taifūnas viename“, kam jis skirtas, ilgai spėlioti nereikia. Hiphopo legenda, grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras ne postringauja apie visuomeniškumo, pilietiškumo ir patriotiškumo stoką Lietuvoje, o savo veikla rodo tokio ugdymo pavyzdį: užsiima įvairiais socialiniais projektais, prisideda prie jaunimo neformalaus ugdymo, o į „Nacionalinę ekspediciją“ leidžiasi su sūnumi.

Kliūtis upėse įveikti padės lenktynininkas Benediktas Vanagas, raliuose „slystantis“ per akmenis, klampų smėlį ar dirvožemio išgraužas. Profesorius Alfredas Bumblauskas, ir taip nesiskųsdavęs istorijos ir ne tik gerbėjų dėmesiu, šįmet jo sulaukė dar daugiau – suabejojęs iki tol jam negirdėto profesoriaus Liudo Mažylio, pagaliau suradusio Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, nuopelnu. Juos lydės būrys istorikų, o iš viso laivas plukdys apie 20 žmonių.

Naujokai: kulinarinį paveldą tikrai bus kam įvertinti – į laivą sėdo restoranų vadovas ir someljė Arminas Darasevičius. Iššūkį nedvejojusi priėmė žurnalistė, laidų vedėja, prodiuserė Edita Mildažytė, šįmet sukūrusi ir ambicingą, dešimties šalių sąsajas su Lietuva pristatantį projektą „Lietuvos kolumbai“.

„Ekspedicijos vadovų jau klausiau, koks bus man skirtas vaidmuo ir ko jie iš manęs tikisi, kad jau sugalvojo pakviesti. Į tai jie atsakė, kad iš manęs bus reikalaujama vienintelio dalyko – nežaboto mano smalsumo. Manau, kad tikriausiai būsiu nebloga pagalbininkė profesoriui Bumblauskui kaip klausimų uždavėja. Galbūt net formuluotoja tokių klausimų, kokie kitiems šiaip jau neateitų į galvą“, – sakė E. Mildažytė.

Laivas: laivadirbio Simo Knapkio senaisiais metodais pastatytas vytinės tipo upių laivas „Vytautas Didysis“. Tai – mažesnė senojo Merkinės laivo kopija, kurios ilgis sieks net 13 metrų, o svoris su žmonėmis gali siekti net 6 tonas.

Maršrutas: įgula šįmet plauks Vysla iki Baltijos jūros. Kelionės startas – netoli Lomžos.

Trukmė: „Nacionalinės ekspedicijos“ įgula bus išlydėta birželio 22 dieną Marijampolėje, o kelionė truks daugiau nei dvi savaites.

Tikslas: konkretus – apiplaukti istorines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemes; platus – papasakoti sudėtingą ir įdomią Lietuvos istoriją, atskleisti unikalų Lietuvos kraštovaizdžio grožį ir supažindinti su Lietuvos regionų virtuve bei etnokultūrinėmis tradicijomis; utopinis – ekspedicijos gerbėjai juokauja, kad po L. Mažylio stebuklo iš A. Bumblausko tikisi mažų mažiausiai Vytauto karūnos ar bent Gintaro kambario.

Varšuvoje rekordiškai nuslūgus Vyslos upei atsidengė istorinių liekanų, tarp jų tiltų ir laivų, tačiau taip pat į paviršių išniro daugybė išmestų padangų ir stiklo šukių, o Lenkijos sostinės valdžia naudojasi proga pašalinti tas šiukšles.

Po Lenkijoje neįprastai užsitęsusios karščių bangos vandens lygis ilgiausioje šalies upėje nuslūgo labiausiai per daugiau negu 200 metų, nurodė vienas meteorologijos pareigūnas.

Varšuvoje vanduo nuslūgo iki 0,5 metro žymos – žemiausiai nuo 1789 metų, kai buvo pradėti matavimai, nurodė Lenkijos meteorologijos instituto IMGW hidrologas Grzegorzas Walijewskis (Gžegožas Valijevskis).

Jis pridūrė, kad vanduo, kuris sostinėje paprastai laikosi ties 237 cm žyma, nors per 1960 metų potvynį buvo pakilęs iki 787 cm, toliau seklės, todėl upė liausis tekėjusi ir atidengs tiek savo lobius, tiek piktžaizdes.

Miesto valdžia skirs apie 300 tūkst. zlotų (72 tūkst. eurų) XVIII amžiaus ir XX šimtmečio pradžios tiltų liekanų perkėlimui, taip pat XXI šimtmečio šiukšlių krūvų pašalinimui.

Stengdamiesi atkreipti dėmesį į pastangas išvalyti upei, savivaldybės pareigūnai prisidėjo prie komunalinių darbuotojų, rinkdami iš atsidengusios upės vagos sudužusius butelius, sulūžusius skėčius ir metalo laužą.

1047 km ilgio Vyslos upė, dalijanti Lenkiją pusiau, įteka į Baltijos jūrą.

Varšuvos pareigūnai pasinaudojo sausra, kuri skaudžiai smogė šalies žemės ūkiui, organizuodami archeologinius kasinėjimus Vyslos vagoje, per kuriuos kiekvieną dieną randama naujų objektų.